Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (1250)
pražer̃gti
Apibrėžtis
žer̃gti, -ia, -ė KBII155, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. MŽ, N, M, BzBkXXIV259, L skėsti (kojas): Žer̃k kojas į šalis, mokydamos šokinėti J.
| refl. N, Rtr, NdŽ, KŽ.
ǁ intr., tr. R, N sėsti (ppr. ant arklio) skečiant kojas: Aš žergu ant arklio, t. y. koją keliu ant jo J. Gal ir neužtruksiu, – priduria, jau žergdamas dviratį rš.
2. tr., intr. daryti žingsnį: Kaip gali karvę ant kiemo laikyt: kur žergi̇̀, te blynas Mžš. Čia buvo mėlynė, kita kryžiuj (kryžkaulio srityje) – aš ir žer̃gt negalėjau Str. O o, didelis [berniukas], platį žingsnį jau žer̃ga Krš. Milžinas kap žer̃gs žingsnį – tai kelias mylias (ps.) Prng. Kur kiaulį svilina, negalima te žer̃gt [nėščiai], vaikas bus šeriuotas (priet.) Sug. Žergia kelis žingsnius atbulas rš. Pasitampė kelnes ir botkočiu pasiramsčiuodamas žergė porą laiptelių pasveikinti šeimininkės M.Katil.
3. intr. žengti perkopiant: Per slenkstį žergia ir griūna Ign. Aš par jį lipu, žergiù – neina nuo slenksčio, nesikelia niekaip Mžš. Tu tai jau i par slenkstį žer̃gdamas išgersi Str. Langą atsidariau ir žergiù Slm. Žer̃ga par notnėrę, kad i mižes nudega, bet neraus [tinginės] Sd. Perlipo vielinę tvorelę ir tiesiai patraukė, žergdamas per bėgius, į geležinkelio stotį J.Ap. Ji mostelėjo ranka ir pati ėjo daržo vagomis. Jis žergė iš karto per dvi, per tris M.Katil. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Nežer̃k per žmogų – neaugs Ds. Nežerk per agurkų ežią – bus kartūs agurkai Ds.
ǁ žengti, lipti į ką: Na, brač, žerk į kubilioką, mirk, prauskis ir trinkis Vaižg.
4. intr. Plk, Slnt, Krp, Km, Užp, Šmn žengti, žingsniuoti plačiu žingsniu: Žer̃ga, tik žer̃ga – nesugenam Krš. Kai žergiù dideliais žingsniais, niekas nebepaveja Šd. Žergė Valius, pasigėrėdamas rytdienos reginiu, ir trenkė kaktą į kažin ką kietą M.Katil. Tik baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą, ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žer̃gia K.Donel.
| Kur žergi̇̀? Sdk. Bet Juzis, iš paskos eidamas, mato, kad Valentas žergia kažkaip nestipriai J.Paukš.
5. intr., tr. Ktk kerpant ar pjaunant kuokštais palikti: Atlaša dalgė žer̃gia Mlt. Dalgė labai siaurutė, sudilus, tai greit pjaut negaliu, žer̃gia, pievą gadina Lel. Žer̃gia žolę dalgė, reikia galąst Dglš. Tos žirklės žer̃gia, nebekerpa – reikia galąst Ut. Jei per avikirpes peržengsi, tai žirklės vilnas žer̃gia Km.
6. refl. vėptis, skirtis, skleistis į šalis: Siaurų kailinių žambai žer̃gas Šts. Tėvai, čia tavo kaklas še kai žer̃gias Jrb.
7. intr. prk. apkalbėti, užsipulti: Antra tokia yr Šilalė[je] – ant visų žer̃ga i žer̃ga Lkv.
◊ plačiai̇̃ žer̃gtis daug ko trokšti, siekti: O, plačiai̇̃ žer̃gas vyrelis – piningų lig kaklo, mergų pulkai Krš.
apžer̃gti, -ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą apžergusi, kinksnojo rudaplaukė žmona, laikydama glėbyje vaiką J.Sav. Eini žiūrėt, kur perekšlė pasikavojus, kiaušinius apžer̃gus Gdr. Api̇̀žergė anas gyvatę samanyčioj Ad. Laiko aviną apžer̃gęs kojom Pns. Api̇̀žergė vilką ir rėkia, o žmonės išlėkė su kultuvais ir užumušė [vilką] Žl. Kai griauja, dievas ožį apžergęs per debesis joja LTR(Vrb). Apžer̃gęs duoda jam (neklaužadai) diržu par užpakalį Ėr. Api̇̀žergei vagą ir dralini (ravi) Užp. Labai biednai gyveno, nei aptaisė [mirusio], baltan graban įdėjo, apžer̃gęs ir nuvežė Slm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tvorą apžer̃gęs Erž. Vaikas joja apžer̃gęs lazdą DŽ. Jonas sienojų apžergęs tašo J.Paukš. Jis nebuvo tinginys ir dykaduonis. Neviliojo pirkėjų į savo krautuvę, apžergęs silkių statines M.Katil. Dešim dvylekos metų – veda kult [su spragilu], apžer̃gęs moko Grz.
| Tešmens karvė neàpžergia Grd. Karvės ne an juoko, pieningos, tešminų neàpžerga Rdn. Karvė tešmens neapžer̃gia, pastyręs visas Jrb. O tos kumelės visos pritvinkusios, tešminis ledvas àpžerga Yl. Su kokiu tešminiu neàpžergamu eina karvė vakarą Krš. Pilvo neapžerga [nėščia], o dar po šokalus laksto Šts.
^ Tai gal ir sėdėsi apžergus dukterį kaip višta kiaušinius? V.Krėv. Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi PPr285. Skūpus kaip šuva, kaulą apžergęs Žg. Atrodo, kaip aniolas širdį àpžerga (labai miela) Krtn. Valgyk – kiek apžioji, šik – kiek apžergi̇̀ Dkš. Kemša – kol apžio[ja], šika – kol àpžerga Krš. Ėda nepriėda, šika neapžergia LTR(Vlkv, Snt). Stovi, ugnį apžergęs (trikojis) LTR.
| refl. tr., intr. K, KŽ, DŽ1: Diedas išsivedė arklį, apsi̇̀žergė i nujojo Ign. Prisivedu kumelį in tvoros, apsižergiù i joju Klt. Ratuką (dviratį) apsi̇̀žergė i važiuoja Gs. Savo dviratį apsi̇̀žergei i nuvažiuoji Ad. Kaip tas arklys eis dišlių apžer̃gęs[is] End. An suolu pasidėsi [šepečius], i pats apžer̃gsys suolą, ka prispaustumi, nedidelėms saujelėms i šukuosi [linus] Kl. Vieni kala stati, kiti sėdom, aš tai apsižer̃gęs Slm. Jau apsižer̃gus gaidį pelėda ir dziuoboja Ob. Apsi̇̀žergei vagą ir dralyk, nei kaponių, nei nieko, tik paspėk Užp. Kap lipo par torą dratinę ir įsivėlė, po tus dratus apsižer̃gęs Všv. Mietą apsižer̃gęs eina [per Užgavėnes], apdarytas, ožkos ragai y[ra] pridėti Gršl. Mažas dar protas: tebejodinėja lazdą apsižer̃gęs Žgč. Nu pūslės uždegimo apsižer̃gs puodą su plikytums pakračiums i pasveiks Krš. Visokių žolių prideda, padaro apsižer̃gt i šutinas Klt. Geria bačką apsižer̃gęs Dglš. Meisteris, apsižergęs kibirą, vis iš eilės pilsto į kaimynų ąsočius ir alvutes P.Cvir. Žiūrėjome, kaip jisai, apsižergęs kraigą ir atsispyręs į lotas, rišo kūlelį A.Vaičiul. Sukosi sukosi, tą kuilį jau pailsino [vilkas], tik opt an kuilio apsižergė ir tuo – už gerklės BsPIV283-284(Šn).
| Ką tu senė žemę imsys, ar apsižer̃gusi laikysi Krš. Apsižer̃gt šniūreliukas (labai siauras rėžis) Dglš.
| prk.: Nujo[jo] karas an tų pinigų apsižer̃gęs (neteko vertės pinigai) Ad.
^ Su tavo peiliu apsižer̃gus Rygon nujotum Sur.
ǁ priekyje savęs sunkiai nešti: Ut kokią didelę pelę katinas apžer̃gęs atsineša Lel. Viedrą apžer̃gusi nešiau, nepanešiau Krš.
| Gera karvė, pieno viedrą apžergiù čiut JnšM.
| refl. tr.: Viedrą apsižer̃gus tęsiu ir tęsiu, nenusėdžiu Brš. Traukia namiepi apsižer̃gus dainyčią, vargais tęsia Grv.
2. NdŽ, DŽ1, Dkš prk. aprėpti, paimti į savo rankas, užgrobti, užvaldyti: Bagotas nora apžer̃gti kitą Pj. Atejo svetima motriška ir àpžergė mūso tėvų gerą Ms. Ka galėtų, ir Ameriką apžer̃gtų, ir visur Krš. Jei tėvai ką nusipirko, tujau vaikai àpžergė Krš. Ans sako, ka tu nori mun gyvenimą apžer̃gti Trk. Ana visą turtą àpžergė Varn. Tėvas viską apžer̃gęs laiko, neduoda vaikam nė žmoniškai pavalgyt Jnš. Tėvas visus piningus apžer̃gęs laiko Vkš. Toj anyta visa apžer̃gus laiko: nieko neduoda, nieko neprisleidžia Dv. Vieni viską apžergę, o kitiems nė sausos plutos atsikąsti J.Paukš. Viena neàpžergu kalėdninkams tiekties, reiks pavadintinės bobos ieškoti Dr. Valdžia viską apžer̃gus, žmogus pats nieko negalia daryt Jrb. Lenkas Vilnių buvo pasiėmęs, lenkas apžer̃gęs buvo Sd. Žemes apžergę ponai, žmonėms nė gyvulio nėr kur paleisti Žem.
^ Turtų tiek turi, kad jau neapžer̃gia Rmš.
| refl. tr. Bgt: O, čia boba, visus numus apsižer̃gusi, anos valia Krš. Apsižer̃gusi tūkstantes laiko, o motyna kaip jei badu stimpa Krš. Vienas apsižer̃gęs visą žemę, da patruks Krč. Apsižer̃gę [bajorai] visą auksą i kela [žemės] kainas Krš. Vylėtės visus palaikus apsižergti… Žem.
| Tą mergelką ans gatavas apsižer̃gti Krš.
3. prk. paniekinti, apsėsti: Àpžergė tą žmogų [uošviai], iš proto galia išvaryti Krš. Diedą apžer̃gus turi Klt. Marti apžergtà – nemoka par trobą páreiti Krš. Marčią iš pirmos dienos [anyta] àpžergė Krš. Vyras motrišką àpžerga, ans i jo[ja], i tol jo[ja], kol nujo[ja] Rnv. Bobų velnio liežuviai, anos, vyraiti, tavi žergtè apžer̃gs Krš.
| refl. tr.: Tą marčią pagatava apsižer̃gti, ale daba kas tau pasiduos! Krš.
4. žr. peržergti 1: Api̇̀žergiau ir išejau Ign. Na, vaike, tave àpžergė – dabar nebaugsi! Žgč. Nereikia karvės mušt àpžergta vytele Tvr.
5. iš abiejų pusių apimti: Gumbriniame junge lankelį atstoja nejudamai pritvirtintas kumpas medelis …, apžergiąs jaučio kaklą iš vidaus ir apačios LEIX531. Šakėm apžer̃gia [tinklo kartį] ir vėl varo į kitą eketę Antr. Apžer̃k tą duobę ir pravažiuosi Azr.
atžer̃gti, -ia (àtžergia), àtžergė
1. refl. išskėsti kojas: Tu atsižergei (paraštėje išsižergei) tavo kojoms priš visus praenčius ir didei apsikekšavai BBEz16,25.
2. tr. KŽ, Pp žengiant grįžti atgal: Peržengiau tave – nebeaugsi, palauk atžergsiù, tai vėl imsi augti Š. Jei vaiką peržergė – nebeaugs, tad reikia vėl atžergt LTR(Brt).
3. intr. Kair ateiti, atžengti: Tiesiai par lauką kažin kas atžer̃gia Skp. Atažergė pasiėmę pinigus, kuriuos buvo prižadėję BaTeis16,18. Per laukus, per pievas, per dygstantį ir jau žalią vasarojų, per patį pavasarį atžergia atžengia kažkoks žmogaus šešėlis J.Mik.
įžer̃gti, -ia (į̇̃žergia), į̇̃žergė intr. Rtr, KŽ žergiant įlipti: Aš neįžergsiù ratuosna, reikia atnešt kas pasistoti Š. Būdavo, įžergi̇̀ akėčiõs, užmingi eidamas Alz. Pro abu atidarytus langus galėjai nedaug pasilenkęs įžergti į bulvių lauką J.Mik.
| prk.: Jau sena, jau šimtan įžer̃gus Vb.
| refl. prk.: Ko tu ton puodynėn insižer̃gus Ktk.
išžer̃gti, -ia (i̇̀šžergia), i̇̀šžergė NdŽ, PgrT26
1. tr. BŽ479, Rtr, KŽ, DŽ1 išskėsti į šalis (kojas): Išžer̃k kojas ir išsižergęs šokinėk skepetinę J. Išžer̃gęs vaiką an pečių nešiojas Mrc. Aukštesnysis [kareivis] atsismaukia munduro rankoves iki alkūnių, įsisprendžia į šonus, stovi plačiai išžergęs kojas V.Bub.
| refl. SD1158, SD324, Q592, R, R58,332, MŽ, MŽ78,445, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, K, Š, Rtr, ŠT241, BŽ479, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ: Aš noru praeiti pro ano šalį, ans teip išsi̇̀žergė Sd. Stovi [vyrai] išsižer̃gę ir nekruta Slk. Regimantas negražiai stovi – išsižer̃gęs VšR. Matai, kai išsižer̃gęs eina [slidžiu keliu] Jrb. Du pūru kviečių suims ir antdės an pečių, nei išsižer̃gęs, nei nėko (apie stiprų žmogų) Sd. Ka aš duodu (kapoju), ka aš duodu tą vežimą [žabų] išsižer̃gęs Rd. Kaip reketis stova išsižer̃gusi [užpilta rupūžė], pastūmei į šalį ir gerk Stl. Išsižer̃gę visi parpa Krš. Aštuonios valandos, anos dar išsižer̃gusios [miega] – kokios tinginės Krš. Užlaižo kiek i valkiojas senis išsižer̃gęs Krš. Išsižer̃gę, išklišę girti velkas Rdn. Tėvas, žinai, girtas, eina išsižer̃gęs tų durių atdaryti Trk. Par rugiapjūtę nebė[ra] kada dainuot, vyrai eidavo namo išsižer̃gę [iš nuovargio] Sdb. Joti reikėjo šeši mėnesiai, teip ejai išsižer̃gęs Vgr. Jau aš sena esu, o da jaunesni išsižer̃gę vaikščio[ja] Kl. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti, kad galėtų kits ing ano starpą arba tarpkiškį gerai ir vigadniai, be sprūsties, be suspaudimo atsisėsti ir kojas savo toli ištiest DS285(Rs). Jis išsižergs negražiai, įsispręs plačiai ir stovi lyg tyčiodamos: „Ir ką gi man padarysite?“ Vaižg. Kampe užtverti, tie ėriukai mekendavo laibais, drebančiais balseliais, išsižergę ant ilgų kojų A.Vaičiul. Musė priešais bitę spyrės, išsižergus anai gyrės Sln. Kad išsižergęs morkus sėsi, būs morkai šakoti Šts. Jasius, nieku pasidergęs, tenegul ans išsižer̃gęs: jeigu papras taip daryti, turės bado pamatyti JD181. Jonis ligu pasidergęs, tenegulia išsižergęs S.Dauk.
| Pati ka grėba tą šieną išsižergdamà (skubiai)! Žd. Ka matytumi, lėks kaip pasiutęs išsi̇̀žergdamas Trk.
| prk.: [Valdininkai] laiko kėdes prispaudę, išsižer̃gę (viską apėmę, apkėtę) Rs. Ka reiktų tamstai pamilžt [kietą karvę], ir išsižer̃gtum (privargtumei) Jnš.
^ Ir stovi kaip merga išsižer̃gęs Sd. Sėda išsižer̃gusi kaip karvė Sd. I gulės išsižer̃gusi kaip karvė End. Išsižergė kaip vyža ant saulės (apie greit nuvargstantį) Šd. Ko dabar stovi išsižer̃gęs kaip gaidys? Snt. Ale toks snopis: kur eina, ten išsi̇̀žerga kaip karvė, nebežino, ka numus tura Pp. Išsižergęs kai Marijošiaus ropės LTR(Vdk). Išsižergęs kai čirvų kojinys NžR. Kad eina, tai eina išsižer̃gęs kaip su kyla Klm. Išsi̇̀žergė kai karvė ant ledo NmŽ, Vkš.
ǁ refl. išsiplėsti (apie sienas, ribas): Lenkai sumanė plačiai išsižergti: viena koja atsistoti Juodajame pajūryje, antra – Baltajame Vaižg.
2. intr. įstengti nužengti (ppr. platų žingsnį): Aš plačiai i̇̀šžergu, platus muno žingsnis Krš. Didelis žmogus, tai gerai ir išžer̃gia Š. Andarokas neleidžia išžer̃gt Pns. Ar įplyšęs esi, ar kurių velnių, kad taip plačiai išžergi? Vaižg.
3. tr. peržengti: Ta Šatė nė koki upė – išžergama Šts.
4. intr. MŽ, N išeiti: Vaitaitis pamažu atidaro duris ir atžagarias išžergia į savo kambarį rš.
5. tr. praskleisti (drabužį): Apačia tokia i viršus toks – negaliu išžer̃gt suknelės Klt. Jau kitas padelkas išžer̃gęs atlekia [motociklu] Bsg.
| refl.: Tų marškinių visas entis išsižer̃gęs Jrb. Tai da pasiuvo: entis išsižer̃gęs, skvernai skleidžias Jrb.
6. refl. suirti, pasileisti: Diktiejai vaikiai ilginių kūlį su kẽliais pribakiojo, kad neišsižergtų, ka nepasileistų ryšys Ggr. Medį ant medžio krauni i su vytėms suki, ka kartės neišsižer̃gtum Gršl. Kaip ne su savo rankoms dirba: krėslą nusiperki – po savaitės išsi̇̀žerga Pvn. Ką tims krėslams reik daryti, ka išsižer̃gę, svyruo[ja] Krš.
7. refl. part. nepajėgus vaikščioti, visai netikęs: Išsižer̃gęs esi, kam tavęs bereik Rdn. Be sveikatos, išsižer̃gęs, kam tikęs Krš. Pagulėsi kokį mėnesį išsižer̃gusi – galėsi tuokart siusti Trk.
nužer̃gti, -ia (nùžergia), nùžergė Š
1. intr. MŽ, N žergiant nulipti: Jis nùžergė nuo arklio J. Tomas nenoromis nužergia nuo dviračio rš.
2. tr., intr. nužengti, nueiti kiek: Nùžergė tris žengsnius ir jau guli – buvo ištinę nuog bado [kaliniai] Drsk. Nuo ganyklos neturim nė žingsnio nužer̃gt Ps. Padavė ranką ir tokiu pat plačiu žingsniu nužergė atgal J.Paukš. Keliais žingsniais [vyras] nužergė alaus J.Mik.
ǁ intr. nueiti: Galima pėsčiam nužer̃gt Rk. Nùžergiau prie karvės Šmn.
| prk.: Pradėjo jis … prikalbinėt verst ant savo tikėjimą, bet šituo keliu jis netoli nužer̃gia BM85(Brž).
pažer̃gti, -ia, pàžergė tr.
1. NdŽ kojomis suspausti.
2. NdŽ kiek pažengti: Pažergęs porą žingsnių atsidūriau prie durų rš.
péržergti K, páržergti J.Jabl; D.Pošk
1. tr., intr. MŽ, N, NdŽ, KŽ perlipti, peržengti (per) ką: Par grabę ar páržergsi? J. Žinoma, reikėtų pastovėti, palaukti pas duris, bet jis eina, kojos peržergia slenkstį V.Bub. Negaliu, per šiaudą greit nepéržergsiu (nebėra sveikatos) Mtl. Dalge ką te dirbt, [rėžį] gali péržergt (labai siauras) Nmj. Par pradalgę páržergti negalėjo, tokią pievą buvo gavęs (gera žolė užaugo) End. Patys pietai – šašuolėtis yr páržergamas Kl. Par šlamštus negali páržergti Rdn. Vyrams kam čia šluoties, ka tik páržergti gali̇̀, i gerai Krš. Páržergiau tą šakalį ir toliau joju Trk. Priejo, péržergė [gyvatę], kamuolin susisukus Vdn. Páržergė ta kumelė, párejo par viršų, i gerai, ka neprimynė Sd. Par tą upeliuką péržergsta ir eikit taku par krūmus Sug. Atavežė namo, tai aš par slenkstį kojos negalėjau péržergt, kap silpna buvau Alv. Jei per gulintį vaiką peržergsi – jis neaugs LTR(VšR). Kap péržergi vaiko koją, tai, sako, anas jau dauges neaugs LzŽ. Drybsai, páržergiau – nebaugsi (juok.) Krš. Neperžergt par ieną, vaikas bus klyvas ar viena koja trumpesnė LMD. Jei meškerę peržergsi, žuvų nepagausi LTR(Antz). Duona atšoks, jei páržergsi par ližę Šv. Par audeklą negerai paržergt – staklės neis Krč. Jeigu vaikai nemokėdavo kult, tėvas péržergdavo spragilą, tai vaikams būdavo gėda PnmŽ.
| prk.: Pasakiau, ka neleisiu i neleisiu: par motiną nevalna páržergti (negalima motinai nepaklusti) Krž.
péržergiamai adv., paržergiamai D.Pošk.
péržergtinai adv., paržergtinai D.Pošk.
| refl. NdŽ.
2. refl. prasiskėsti (apie drabužį): Įsiuvaus stripliką į kelnes ir paliko pársižergusios Šts.
◊ [per] sleñkstį (sleñksnį) péržergti ateiti, lankytis: Par sleñksnį páržergė ir šoko barties Krš. Muno kojos tavo sleñksčio nėkumet nepáržergs! Vkš.
pražer̃gti, -ia, pràžergė
1. tr. NdŽ praskėsti (kojas): Karolis žvelgė į Gustą, ilgas kojas plačiai pražergusį V.Bub. Dabar nepràžergia mergelės: toki sijonai trumpi ir aptempti Bt.
pražergtai̇̃ adv.: Vaikai susisėda asloj pražergtai vienas prie kito TDrVII291.
| refl. NdŽ: Jis stovi duryse prasižer̃gęs ir manęs nemato Kbr. Kad neprasižer̃gsi, kaipgi jis pralįs? Mžš. Eina plačiai prasižer̃gęs par ledą Ėr. Susėsdavom į eilutę, prasižer̃gdavom, rankom susikabydavom, o vienas eina į rundą kalbėdamas (apie vaikų žaidimus) Snt. Gaidys prasižergė, atkišdamas priekin kairę koją, ant kurios buvo užkaltas metalinis žiedelis (ps.) J.Avyž.
2. refl. prasiskleisti, prasivėpti: Mano entis prasižer̃gęs Jrb.
3. intr. NdŽ pro šalį praeiti.
prižer̃gti, -ia, pri̇̀žergė tr. NdŽ žergiant koja pasiekti.
sužer̃gti, -ia (sùžergia Klk), sùžergė
1. intr. NdŽ daugeliui susėsti ant arklių.
2. intr. NdŽ daugeliui sulipti į ką.
3. tr. NdŽ sukeisti (kojas).
| refl.: Šokiat kaip reik – susikibo abudu, susi̇̀žergė Klk.
užžer̃gti, -ia (ùžžergia), ùžžergė
1. tr., intr. R, MŽ, N, NdŽ, DŽ1 žergiant užsėsti: Jis, stovėdamas viena koja ant žemės, o su antra ùžžergė ant arklio J. Tokis buvo mažas kumeliukas, kad nešokstant užžer̃gt možnė[jo] Ml. Velniai išlėkė pro aukštinį ir, kas ant akėčių, kas an arklų užžergę, nuskrido BsPII233.
| refl. tr., intr. NdŽ, Kv: Kabar kabar užsižer̃gusi dviratį parleka Krš. Užsi̇̀žergė in dviračio, nuvažiav[o], pripirko visa ko Klt. Užsižergi̇̀ an sienojo ir keravoji su kojom [veždamas rogėmis malkas] Svn. Užsi̇̀žergė an tvoros ir peršoko Rmš. O ta ragana vė ant piestos užsižer̃gus lekia (ps.) Šil.
2. užvaldyti, užgrobti: Nepaleisk, mamuk, dvaro (juok. sodybos), užžer̃gs marčios, paneigs tavi Krš. Teme ūkė[je] anos (žmonos) valia, ana visur užžer̃gusi Krš. Ka tas vokytis teip buvo užžer̃gęs, vis tiek Lietuvos būtų nedavę (nebūtų leidę nepriklausomybės) End.
| Baigia tas doleris užžer̃gti visą pasaulę Krš.
| refl. tr., intr.: Anam gal ant svetimo šmoto užsižer̃gti, o mun ne Žr. Šešis kambarius – tu tiek laikai užsižer̃gusi, i gana, o kitas netura galvos kur pakišti End. Užsižergei vienas ant tėvo gyvenimo Žem.
3. tr. prk. suniekinti, sumenkinti, apsėsti: Lėtas, pačios ùžžergtas Krš. Vyras į nėkus paverstas, pačios ùžžergtas – par trobą nemoka páreiti Rdn.
| refl. tr., intr.: Turi ana jį (vyrą) ažsižer̃gus, nepaleidžia niekur Klt. Ana ant vyro užsižer̃gusi – ir jo[ja], ir važiuo[ja] Užv. In mano biednos galvos visi užsižer̃gę Ktk.
◊ ×ant šiõ svi̇́eto užžer̃gti užgimti: Mun rodos, kad aš tik daba an šiõ svi̇́eto užžer̃gęs esu Šts.
sėdė́ti užsižer̃gus menk. labai rūpintis: Sė́di vaikus ažsižer̃gus, niekur neina, nei uogaut, nei ravėt Klt. Pardien reikia sėdėt prie kiaulėm ažsižer̃gus Klt.
1. tr. MŽ, N, M, BzBkXXIV259, L skėsti (kojas): Žer̃k kojas į šalis, mokydamos šokinėti J.
| refl. N, Rtr, NdŽ, KŽ.
ǁ intr., tr. R, N sėsti (ppr. ant arklio) skečiant kojas: Aš žergu ant arklio, t. y. koją keliu ant jo J. Gal ir neužtruksiu, – priduria, jau žergdamas dviratį rš.
2. tr., intr. daryti žingsnį: Kaip gali karvę ant kiemo laikyt: kur žergi̇̀, te blynas Mžš. Čia buvo mėlynė, kita kryžiuj (kryžkaulio srityje) – aš ir žer̃gt negalėjau Str. O o, didelis [berniukas], platį žingsnį jau žer̃ga Krš. Milžinas kap žer̃gs žingsnį – tai kelias mylias (ps.) Prng. Kur kiaulį svilina, negalima te žer̃gt [nėščiai], vaikas bus šeriuotas (priet.) Sug. Žergia kelis žingsnius atbulas rš. Pasitampė kelnes ir botkočiu pasiramsčiuodamas žergė porą laiptelių pasveikinti šeimininkės M.Katil.
3. intr. žengti perkopiant: Per slenkstį žergia ir griūna Ign. Aš par jį lipu, žergiù – neina nuo slenksčio, nesikelia niekaip Mžš. Tu tai jau i par slenkstį žer̃gdamas išgersi Str. Langą atsidariau ir žergiù Slm. Žer̃ga par notnėrę, kad i mižes nudega, bet neraus [tinginės] Sd. Perlipo vielinę tvorelę ir tiesiai patraukė, žergdamas per bėgius, į geležinkelio stotį J.Ap. Ji mostelėjo ranka ir pati ėjo daržo vagomis. Jis žergė iš karto per dvi, per tris M.Katil. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Nežer̃k per žmogų – neaugs Ds. Nežerk per agurkų ežią – bus kartūs agurkai Ds.
ǁ žengti, lipti į ką: Na, brač, žerk į kubilioką, mirk, prauskis ir trinkis Vaižg.
4. intr. Plk, Slnt, Krp, Km, Užp, Šmn žengti, žingsniuoti plačiu žingsniu: Žer̃ga, tik žer̃ga – nesugenam Krš. Kai žergiù dideliais žingsniais, niekas nebepaveja Šd. Žergė Valius, pasigėrėdamas rytdienos reginiu, ir trenkė kaktą į kažin ką kietą M.Katil. Tik baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą, ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žer̃gia K.Donel.
| Kur žergi̇̀? Sdk. Bet Juzis, iš paskos eidamas, mato, kad Valentas žergia kažkaip nestipriai J.Paukš.
5. intr., tr. Ktk kerpant ar pjaunant kuokštais palikti: Atlaša dalgė žer̃gia Mlt. Dalgė labai siaurutė, sudilus, tai greit pjaut negaliu, žer̃gia, pievą gadina Lel. Žer̃gia žolę dalgė, reikia galąst Dglš. Tos žirklės žer̃gia, nebekerpa – reikia galąst Ut. Jei per avikirpes peržengsi, tai žirklės vilnas žer̃gia Km.
6. refl. vėptis, skirtis, skleistis į šalis: Siaurų kailinių žambai žer̃gas Šts. Tėvai, čia tavo kaklas še kai žer̃gias Jrb.
7. intr. prk. apkalbėti, užsipulti: Antra tokia yr Šilalė[je] – ant visų žer̃ga i žer̃ga Lkv.
◊ plačiai̇̃ žer̃gtis daug ko trokšti, siekti: O, plačiai̇̃ žer̃gas vyrelis – piningų lig kaklo, mergų pulkai Krš.
apžer̃gti, -ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą apžergusi, kinksnojo rudaplaukė žmona, laikydama glėbyje vaiką J.Sav. Eini žiūrėt, kur perekšlė pasikavojus, kiaušinius apžer̃gus Gdr. Api̇̀žergė anas gyvatę samanyčioj Ad. Laiko aviną apžer̃gęs kojom Pns. Api̇̀žergė vilką ir rėkia, o žmonės išlėkė su kultuvais ir užumušė [vilką] Žl. Kai griauja, dievas ožį apžergęs per debesis joja LTR(Vrb). Apžer̃gęs duoda jam (neklaužadai) diržu par užpakalį Ėr. Api̇̀žergei vagą ir dralini (ravi) Užp. Labai biednai gyveno, nei aptaisė [mirusio], baltan graban įdėjo, apžer̃gęs ir nuvežė Slm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tvorą apžer̃gęs Erž. Vaikas joja apžer̃gęs lazdą DŽ. Jonas sienojų apžergęs tašo J.Paukš. Jis nebuvo tinginys ir dykaduonis. Neviliojo pirkėjų į savo krautuvę, apžergęs silkių statines M.Katil. Dešim dvylekos metų – veda kult [su spragilu], apžer̃gęs moko Grz.
| Tešmens karvė neàpžergia Grd. Karvės ne an juoko, pieningos, tešminų neàpžerga Rdn. Karvė tešmens neapžer̃gia, pastyręs visas Jrb. O tos kumelės visos pritvinkusios, tešminis ledvas àpžerga Yl. Su kokiu tešminiu neàpžergamu eina karvė vakarą Krš. Pilvo neapžerga [nėščia], o dar po šokalus laksto Šts.
^ Tai gal ir sėdėsi apžergus dukterį kaip višta kiaušinius? V.Krėv. Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi PPr285. Skūpus kaip šuva, kaulą apžergęs Žg. Atrodo, kaip aniolas širdį àpžerga (labai miela) Krtn. Valgyk – kiek apžioji, šik – kiek apžergi̇̀ Dkš. Kemša – kol apžio[ja], šika – kol àpžerga Krš. Ėda nepriėda, šika neapžergia LTR(Vlkv, Snt). Stovi, ugnį apžergęs (trikojis) LTR.
| refl. tr., intr. K, KŽ, DŽ1: Diedas išsivedė arklį, apsi̇̀žergė i nujojo Ign. Prisivedu kumelį in tvoros, apsižergiù i joju Klt. Ratuką (dviratį) apsi̇̀žergė i važiuoja Gs. Savo dviratį apsi̇̀žergei i nuvažiuoji Ad. Kaip tas arklys eis dišlių apžer̃gęs[is] End. An suolu pasidėsi [šepečius], i pats apžer̃gsys suolą, ka prispaustumi, nedidelėms saujelėms i šukuosi [linus] Kl. Vieni kala stati, kiti sėdom, aš tai apsižer̃gęs Slm. Jau apsižer̃gus gaidį pelėda ir dziuoboja Ob. Apsi̇̀žergei vagą ir dralyk, nei kaponių, nei nieko, tik paspėk Užp. Kap lipo par torą dratinę ir įsivėlė, po tus dratus apsižer̃gęs Všv. Mietą apsižer̃gęs eina [per Užgavėnes], apdarytas, ožkos ragai y[ra] pridėti Gršl. Mažas dar protas: tebejodinėja lazdą apsižer̃gęs Žgč. Nu pūslės uždegimo apsižer̃gs puodą su plikytums pakračiums i pasveiks Krš. Visokių žolių prideda, padaro apsižer̃gt i šutinas Klt. Geria bačką apsižer̃gęs Dglš. Meisteris, apsižergęs kibirą, vis iš eilės pilsto į kaimynų ąsočius ir alvutes P.Cvir. Žiūrėjome, kaip jisai, apsižergęs kraigą ir atsispyręs į lotas, rišo kūlelį A.Vaičiul. Sukosi sukosi, tą kuilį jau pailsino [vilkas], tik opt an kuilio apsižergė ir tuo – už gerklės BsPIV283-284(Šn).
| Ką tu senė žemę imsys, ar apsižer̃gusi laikysi Krš. Apsižer̃gt šniūreliukas (labai siauras rėžis) Dglš.
| prk.: Nujo[jo] karas an tų pinigų apsižer̃gęs (neteko vertės pinigai) Ad.
^ Su tavo peiliu apsižer̃gus Rygon nujotum Sur.
ǁ priekyje savęs sunkiai nešti: Ut kokią didelę pelę katinas apžer̃gęs atsineša Lel. Viedrą apžer̃gusi nešiau, nepanešiau Krš.
| Gera karvė, pieno viedrą apžergiù čiut JnšM.
| refl. tr.: Viedrą apsižer̃gus tęsiu ir tęsiu, nenusėdžiu Brš. Traukia namiepi apsižer̃gus dainyčią, vargais tęsia Grv.
2. NdŽ, DŽ1, Dkš prk. aprėpti, paimti į savo rankas, užgrobti, užvaldyti: Bagotas nora apžer̃gti kitą Pj. Atejo svetima motriška ir àpžergė mūso tėvų gerą Ms. Ka galėtų, ir Ameriką apžer̃gtų, ir visur Krš. Jei tėvai ką nusipirko, tujau vaikai àpžergė Krš. Ans sako, ka tu nori mun gyvenimą apžer̃gti Trk. Ana visą turtą àpžergė Varn. Tėvas viską apžer̃gęs laiko, neduoda vaikam nė žmoniškai pavalgyt Jnš. Tėvas visus piningus apžer̃gęs laiko Vkš. Toj anyta visa apžer̃gus laiko: nieko neduoda, nieko neprisleidžia Dv. Vieni viską apžergę, o kitiems nė sausos plutos atsikąsti J.Paukš. Viena neàpžergu kalėdninkams tiekties, reiks pavadintinės bobos ieškoti Dr. Valdžia viską apžer̃gus, žmogus pats nieko negalia daryt Jrb. Lenkas Vilnių buvo pasiėmęs, lenkas apžer̃gęs buvo Sd. Žemes apžergę ponai, žmonėms nė gyvulio nėr kur paleisti Žem.
^ Turtų tiek turi, kad jau neapžer̃gia Rmš.
| refl. tr. Bgt: O, čia boba, visus numus apsižer̃gusi, anos valia Krš. Apsižer̃gusi tūkstantes laiko, o motyna kaip jei badu stimpa Krš. Vienas apsižer̃gęs visą žemę, da patruks Krč. Apsižer̃gę [bajorai] visą auksą i kela [žemės] kainas Krš. Vylėtės visus palaikus apsižergti… Žem.
| Tą mergelką ans gatavas apsižer̃gti Krš.
3. prk. paniekinti, apsėsti: Àpžergė tą žmogų [uošviai], iš proto galia išvaryti Krš. Diedą apžer̃gus turi Klt. Marti apžergtà – nemoka par trobą páreiti Krš. Marčią iš pirmos dienos [anyta] àpžergė Krš. Vyras motrišką àpžerga, ans i jo[ja], i tol jo[ja], kol nujo[ja] Rnv. Bobų velnio liežuviai, anos, vyraiti, tavi žergtè apžer̃gs Krš.
| refl. tr.: Tą marčią pagatava apsižer̃gti, ale daba kas tau pasiduos! Krš.
4. žr. peržergti 1: Api̇̀žergiau ir išejau Ign. Na, vaike, tave àpžergė – dabar nebaugsi! Žgč. Nereikia karvės mušt àpžergta vytele Tvr.
5. iš abiejų pusių apimti: Gumbriniame junge lankelį atstoja nejudamai pritvirtintas kumpas medelis …, apžergiąs jaučio kaklą iš vidaus ir apačios LEIX531. Šakėm apžer̃gia [tinklo kartį] ir vėl varo į kitą eketę Antr. Apžer̃k tą duobę ir pravažiuosi Azr.
atžer̃gti, -ia (àtžergia), àtžergė
1. refl. išskėsti kojas: Tu atsižergei (paraštėje išsižergei) tavo kojoms priš visus praenčius ir didei apsikekšavai BBEz16,25.
2. tr. KŽ, Pp žengiant grįžti atgal: Peržengiau tave – nebeaugsi, palauk atžergsiù, tai vėl imsi augti Š. Jei vaiką peržergė – nebeaugs, tad reikia vėl atžergt LTR(Brt).
3. intr. Kair ateiti, atžengti: Tiesiai par lauką kažin kas atžer̃gia Skp. Atažergė pasiėmę pinigus, kuriuos buvo prižadėję BaTeis16,18. Per laukus, per pievas, per dygstantį ir jau žalią vasarojų, per patį pavasarį atžergia atžengia kažkoks žmogaus šešėlis J.Mik.
įžer̃gti, -ia (į̇̃žergia), į̇̃žergė intr. Rtr, KŽ žergiant įlipti: Aš neįžergsiù ratuosna, reikia atnešt kas pasistoti Š. Būdavo, įžergi̇̀ akėčiõs, užmingi eidamas Alz. Pro abu atidarytus langus galėjai nedaug pasilenkęs įžergti į bulvių lauką J.Mik.
| prk.: Jau sena, jau šimtan įžer̃gus Vb.
| refl. prk.: Ko tu ton puodynėn insižer̃gus Ktk.
išžer̃gti, -ia (i̇̀šžergia), i̇̀šžergė NdŽ, PgrT26
1. tr. BŽ479, Rtr, KŽ, DŽ1 išskėsti į šalis (kojas): Išžer̃k kojas ir išsižergęs šokinėk skepetinę J. Išžer̃gęs vaiką an pečių nešiojas Mrc. Aukštesnysis [kareivis] atsismaukia munduro rankoves iki alkūnių, įsisprendžia į šonus, stovi plačiai išžergęs kojas V.Bub.
| refl. SD1158, SD324, Q592, R, R58,332, MŽ, MŽ78,445, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, K, Š, Rtr, ŠT241, BŽ479, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ: Aš noru praeiti pro ano šalį, ans teip išsi̇̀žergė Sd. Stovi [vyrai] išsižer̃gę ir nekruta Slk. Regimantas negražiai stovi – išsižer̃gęs VšR. Matai, kai išsižer̃gęs eina [slidžiu keliu] Jrb. Du pūru kviečių suims ir antdės an pečių, nei išsižer̃gęs, nei nėko (apie stiprų žmogų) Sd. Ka aš duodu (kapoju), ka aš duodu tą vežimą [žabų] išsižer̃gęs Rd. Kaip reketis stova išsižer̃gusi [užpilta rupūžė], pastūmei į šalį ir gerk Stl. Išsižer̃gę visi parpa Krš. Aštuonios valandos, anos dar išsižer̃gusios [miega] – kokios tinginės Krš. Užlaižo kiek i valkiojas senis išsižer̃gęs Krš. Išsižer̃gę, išklišę girti velkas Rdn. Tėvas, žinai, girtas, eina išsižer̃gęs tų durių atdaryti Trk. Par rugiapjūtę nebė[ra] kada dainuot, vyrai eidavo namo išsižer̃gę [iš nuovargio] Sdb. Joti reikėjo šeši mėnesiai, teip ejai išsižer̃gęs Vgr. Jau aš sena esu, o da jaunesni išsižer̃gę vaikščio[ja] Kl. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti, kad galėtų kits ing ano starpą arba tarpkiškį gerai ir vigadniai, be sprūsties, be suspaudimo atsisėsti ir kojas savo toli ištiest DS285(Rs). Jis išsižergs negražiai, įsispręs plačiai ir stovi lyg tyčiodamos: „Ir ką gi man padarysite?“ Vaižg. Kampe užtverti, tie ėriukai mekendavo laibais, drebančiais balseliais, išsižergę ant ilgų kojų A.Vaičiul. Musė priešais bitę spyrės, išsižergus anai gyrės Sln. Kad išsižergęs morkus sėsi, būs morkai šakoti Šts. Jasius, nieku pasidergęs, tenegul ans išsižer̃gęs: jeigu papras taip daryti, turės bado pamatyti JD181. Jonis ligu pasidergęs, tenegulia išsižergęs S.Dauk.
| Pati ka grėba tą šieną išsižergdamà (skubiai)! Žd. Ka matytumi, lėks kaip pasiutęs išsi̇̀žergdamas Trk.
| prk.: [Valdininkai] laiko kėdes prispaudę, išsižer̃gę (viską apėmę, apkėtę) Rs. Ka reiktų tamstai pamilžt [kietą karvę], ir išsižer̃gtum (privargtumei) Jnš.
^ Ir stovi kaip merga išsižer̃gęs Sd. Sėda išsižer̃gusi kaip karvė Sd. I gulės išsižer̃gusi kaip karvė End. Išsižergė kaip vyža ant saulės (apie greit nuvargstantį) Šd. Ko dabar stovi išsižer̃gęs kaip gaidys? Snt. Ale toks snopis: kur eina, ten išsi̇̀žerga kaip karvė, nebežino, ka numus tura Pp. Išsižergęs kai Marijošiaus ropės LTR(Vdk). Išsižergęs kai čirvų kojinys NžR. Kad eina, tai eina išsižer̃gęs kaip su kyla Klm. Išsi̇̀žergė kai karvė ant ledo NmŽ, Vkš.
ǁ refl. išsiplėsti (apie sienas, ribas): Lenkai sumanė plačiai išsižergti: viena koja atsistoti Juodajame pajūryje, antra – Baltajame Vaižg.
2. intr. įstengti nužengti (ppr. platų žingsnį): Aš plačiai i̇̀šžergu, platus muno žingsnis Krš. Didelis žmogus, tai gerai ir išžer̃gia Š. Andarokas neleidžia išžer̃gt Pns. Ar įplyšęs esi, ar kurių velnių, kad taip plačiai išžergi? Vaižg.
3. tr. peržengti: Ta Šatė nė koki upė – išžergama Šts.
4. intr. MŽ, N išeiti: Vaitaitis pamažu atidaro duris ir atžagarias išžergia į savo kambarį rš.
5. tr. praskleisti (drabužį): Apačia tokia i viršus toks – negaliu išžer̃gt suknelės Klt. Jau kitas padelkas išžer̃gęs atlekia [motociklu] Bsg.
| refl.: Tų marškinių visas entis išsižer̃gęs Jrb. Tai da pasiuvo: entis išsižer̃gęs, skvernai skleidžias Jrb.
6. refl. suirti, pasileisti: Diktiejai vaikiai ilginių kūlį su kẽliais pribakiojo, kad neišsižergtų, ka nepasileistų ryšys Ggr. Medį ant medžio krauni i su vytėms suki, ka kartės neišsižer̃gtum Gršl. Kaip ne su savo rankoms dirba: krėslą nusiperki – po savaitės išsi̇̀žerga Pvn. Ką tims krėslams reik daryti, ka išsižer̃gę, svyruo[ja] Krš.
7. refl. part. nepajėgus vaikščioti, visai netikęs: Išsižer̃gęs esi, kam tavęs bereik Rdn. Be sveikatos, išsižer̃gęs, kam tikęs Krš. Pagulėsi kokį mėnesį išsižer̃gusi – galėsi tuokart siusti Trk.
nužer̃gti, -ia (nùžergia), nùžergė Š
1. intr. MŽ, N žergiant nulipti: Jis nùžergė nuo arklio J. Tomas nenoromis nužergia nuo dviračio rš.
2. tr., intr. nužengti, nueiti kiek: Nùžergė tris žengsnius ir jau guli – buvo ištinę nuog bado [kaliniai] Drsk. Nuo ganyklos neturim nė žingsnio nužer̃gt Ps. Padavė ranką ir tokiu pat plačiu žingsniu nužergė atgal J.Paukš. Keliais žingsniais [vyras] nužergė alaus J.Mik.
ǁ intr. nueiti: Galima pėsčiam nužer̃gt Rk. Nùžergiau prie karvės Šmn.
| prk.: Pradėjo jis … prikalbinėt verst ant savo tikėjimą, bet šituo keliu jis netoli nužer̃gia BM85(Brž).
pažer̃gti, -ia, pàžergė tr.
1. NdŽ kojomis suspausti.
2. NdŽ kiek pažengti: Pažergęs porą žingsnių atsidūriau prie durų rš.
péržergti K, páržergti J.Jabl; D.Pošk
1. tr., intr. MŽ, N, NdŽ, KŽ perlipti, peržengti (per) ką: Par grabę ar páržergsi? J. Žinoma, reikėtų pastovėti, palaukti pas duris, bet jis eina, kojos peržergia slenkstį V.Bub. Negaliu, per šiaudą greit nepéržergsiu (nebėra sveikatos) Mtl. Dalge ką te dirbt, [rėžį] gali péržergt (labai siauras) Nmj. Par pradalgę páržergti negalėjo, tokią pievą buvo gavęs (gera žolė užaugo) End. Patys pietai – šašuolėtis yr páržergamas Kl. Par šlamštus negali páržergti Rdn. Vyrams kam čia šluoties, ka tik páržergti gali̇̀, i gerai Krš. Páržergiau tą šakalį ir toliau joju Trk. Priejo, péržergė [gyvatę], kamuolin susisukus Vdn. Páržergė ta kumelė, párejo par viršų, i gerai, ka neprimynė Sd. Par tą upeliuką péržergsta ir eikit taku par krūmus Sug. Atavežė namo, tai aš par slenkstį kojos negalėjau péržergt, kap silpna buvau Alv. Jei per gulintį vaiką peržergsi – jis neaugs LTR(VšR). Kap péržergi vaiko koją, tai, sako, anas jau dauges neaugs LzŽ. Drybsai, páržergiau – nebaugsi (juok.) Krš. Neperžergt par ieną, vaikas bus klyvas ar viena koja trumpesnė LMD. Jei meškerę peržergsi, žuvų nepagausi LTR(Antz). Duona atšoks, jei páržergsi par ližę Šv. Par audeklą negerai paržergt – staklės neis Krč. Jeigu vaikai nemokėdavo kult, tėvas péržergdavo spragilą, tai vaikams būdavo gėda PnmŽ.
| prk.: Pasakiau, ka neleisiu i neleisiu: par motiną nevalna páržergti (negalima motinai nepaklusti) Krž.
péržergiamai adv., paržergiamai D.Pošk.
péržergtinai adv., paržergtinai D.Pošk.
| refl. NdŽ.
2. refl. prasiskėsti (apie drabužį): Įsiuvaus stripliką į kelnes ir paliko pársižergusios Šts.
◊ [per] sleñkstį (sleñksnį) péržergti ateiti, lankytis: Par sleñksnį páržergė ir šoko barties Krš. Muno kojos tavo sleñksčio nėkumet nepáržergs! Vkš.
pražer̃gti, -ia, pràžergė
1. tr. NdŽ praskėsti (kojas): Karolis žvelgė į Gustą, ilgas kojas plačiai pražergusį V.Bub. Dabar nepràžergia mergelės: toki sijonai trumpi ir aptempti Bt.
pražergtai̇̃ adv.: Vaikai susisėda asloj pražergtai vienas prie kito TDrVII291.
| refl. NdŽ: Jis stovi duryse prasižer̃gęs ir manęs nemato Kbr. Kad neprasižer̃gsi, kaipgi jis pralįs? Mžš. Eina plačiai prasižer̃gęs par ledą Ėr. Susėsdavom į eilutę, prasižer̃gdavom, rankom susikabydavom, o vienas eina į rundą kalbėdamas (apie vaikų žaidimus) Snt. Gaidys prasižergė, atkišdamas priekin kairę koją, ant kurios buvo užkaltas metalinis žiedelis (ps.) J.Avyž.
2. refl. prasiskleisti, prasivėpti: Mano entis prasižer̃gęs Jrb.
3. intr. NdŽ pro šalį praeiti.
prižer̃gti, -ia, pri̇̀žergė tr. NdŽ žergiant koja pasiekti.
sužer̃gti, -ia (sùžergia Klk), sùžergė
1. intr. NdŽ daugeliui susėsti ant arklių.
2. intr. NdŽ daugeliui sulipti į ką.
3. tr. NdŽ sukeisti (kojas).
| refl.: Šokiat kaip reik – susikibo abudu, susi̇̀žergė Klk.
užžer̃gti, -ia (ùžžergia), ùžžergė
1. tr., intr. R, MŽ, N, NdŽ, DŽ1 žergiant užsėsti: Jis, stovėdamas viena koja ant žemės, o su antra ùžžergė ant arklio J. Tokis buvo mažas kumeliukas, kad nešokstant užžer̃gt možnė[jo] Ml. Velniai išlėkė pro aukštinį ir, kas ant akėčių, kas an arklų užžergę, nuskrido BsPII233.
| refl. tr., intr. NdŽ, Kv: Kabar kabar užsižer̃gusi dviratį parleka Krš. Užsi̇̀žergė in dviračio, nuvažiav[o], pripirko visa ko Klt. Užsižergi̇̀ an sienojo ir keravoji su kojom [veždamas rogėmis malkas] Svn. Užsi̇̀žergė an tvoros ir peršoko Rmš. O ta ragana vė ant piestos užsižer̃gus lekia (ps.) Šil.
2. užvaldyti, užgrobti: Nepaleisk, mamuk, dvaro (juok. sodybos), užžer̃gs marčios, paneigs tavi Krš. Teme ūkė[je] anos (žmonos) valia, ana visur užžer̃gusi Krš. Ka tas vokytis teip buvo užžer̃gęs, vis tiek Lietuvos būtų nedavę (nebūtų leidę nepriklausomybės) End.
| Baigia tas doleris užžer̃gti visą pasaulę Krš.
| refl. tr., intr.: Anam gal ant svetimo šmoto užsižer̃gti, o mun ne Žr. Šešis kambarius – tu tiek laikai užsižer̃gusi, i gana, o kitas netura galvos kur pakišti End. Užsižergei vienas ant tėvo gyvenimo Žem.
3. tr. prk. suniekinti, sumenkinti, apsėsti: Lėtas, pačios ùžžergtas Krš. Vyras į nėkus paverstas, pačios ùžžergtas – par trobą nemoka páreiti Rdn.
| refl. tr., intr.: Turi ana jį (vyrą) ažsižer̃gus, nepaleidžia niekur Klt. Ana ant vyro užsižer̃gusi – ir jo[ja], ir važiuo[ja] Užv. In mano biednos galvos visi užsižer̃gę Ktk.
◊ ×ant šiõ svi̇́eto užžer̃gti užgimti: Mun rodos, kad aš tik daba an šiõ svi̇́eto užžer̃gęs esu Šts.
sėdė́ti užsižer̃gus menk. labai rūpintis: Sė́di vaikus ažsižer̃gus, niekur neina, nei uogaut, nei ravėt Klt. Pardien reikia sėdėt prie kiaulėm ažsižer̃gus Klt.
prasprógti
Apibrėžtis
sprógti, -sta, -o K, Š, DŽ, NdŽ
1. intr. dėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo sp. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos K.Daukš. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos rš. Sprogstamosios dujos PolŽ62.
| prk.: Atrodė, kad tučtuojau sprogs (prasiverš) sukilimas V.Myk-Put. Sprogo naujas juokas I.Simon.
ǁ part. praes. lingv. staiga nutrūkstantis ar pritilstantis (apie priegaidę, garsą): Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė K.Būg. Priebalsis d yra sprogstamas K.Būg. Sprogstamàsis garsas NdŽ.
2. intr. L, Rtr suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro Lpl. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę Trkn. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko Yl. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins Akm. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta Žg. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias Brs. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas Antr. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė Jrb. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių rš.
3. intr. Q79, Sch83, K, Dkš, Skrb atsirasti plyšiui, įtrūkti: Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos J. Reik duoti [neklaužadai], ka subinė sprõgtum! Rdn. Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam Gršl. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos Dbč. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Bb. Čia iškyla spuogas, čia sprógsta Stl. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Grnk. Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę BM199(Grnk). Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė Šlv. Nuo alaus statinės sprógsta Stak. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų Sk. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo Žem. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Parnešė sprógtinas (nuo kurių galima patrūkti) naštas Slnt.
| prk.: Galva sprógsta, tep skauda Prn. Galva ūžė, sprogo skausmu Žem.
^ Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis Plv. Nekimšk per daug – pilvas sprogs LTR(Srd). Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! J.Jabl. Gale lauko puodas sprogsta (aušta) Kos196.
4. intr. labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens Lk. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! LMD(Sln).
| Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu (labai raudonas) Lkv.
sprógstančiai sprogstančiai̇̃: Sprogstančiai̇̃ priėdė kiaulės bulvių J.
5. intr. KlG97, VlnE4, BtMt24,32, H158, R, D.Pošk, Sut, N, KII9, K, M, J, L, Rtr, Vvr, Šlv, Plt, Šmn, Tvr skleisti pumpurus, lapuoti: Sprogsta medžias SD239. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys Jrb. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi Dkš. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla Ob. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai Krš. Dar̃gi lapai nėra sprógę Dv. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk Bgt. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai LTR(Auk). Kuojos nerši aliksniam sprogstant LTR(Km). Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė (d.) Smn. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės KlpD31. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara DP12-13. Kad pradest jo (figmedžio) šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra Ch1Mt24,32.
| prk.: Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti P.Vaičiūn. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė JD142.
^ Medum sėji – pipirai sprogsta B887. Medų pasėjai – pipirai sprogsta S.Dauk. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti (ėglius) Al.
ǁ dygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta Ar. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja rš.
6. intr. nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus V.Myk-Put. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę BsPII93.
7. intr. NdŽ, Krkl lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: Puta šaltas vė[ja]s, ka ir akys sprógsta lauku Krtn. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta K.Bor.
8. intr. Kos180, NdŽ, Trgn švisti, aušti: Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių Dr. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo S.Dauk.
9. intr. Rtr, Jdr stipti, dvėsti: Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė (sako kailialupys) Slnt. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]: ana ne sprógsta, o miršta Žg. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta Žg. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas Mšk.
^ Ir arklys sprogdamas spiria LTR(Pp). Nesprogs žiurkė ant aruodo LTR(Jnš, Žg).
ǁ būti arti dvėsimo, galuotis: Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį Krš.
10. galą gauti, mirti: Anie sprógsta žemėn, netura nėko Krtn. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Varn. Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien Trk. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Rdn. Sprógau žemė[n], į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau Krš.
^ Koks gimė, toks i sprógs LKT156(Grz). Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs Pš. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs LTR(Ds). Vilku gimęs, vilku i sprogs Trš.
sprogtinai̇̃ adv.: Nepjauk teip sprogtinai̇̃ Slnt.
11. intr. Jnš, Vlkj, Ar, Skd, Kv atlėgti, kristi, liautis: Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė Slnt. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Jrb. Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo Srv. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis Vvr. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo Krž.
ǁ pasibaigti, išsekti: Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo Rdn. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba Krš.
12. intr. prk. nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė Dr. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo M.Katk.
13. godžiai valgyti, gerti, ryti: Nesprók tiek daug! Pln. Ans sprógsta ką pagrobdamas Kv. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta Rdn. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai Šauk. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Krž. Sprók, ką turi po nosės! Žr. Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Vdžg. Užteks tau sprógt, palik da ir man Sv. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm NmŽ. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi Kp. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta Sd. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos Šd.
| prk.: Sprók mano gerą (naudokis) i gerk mano ašaras! Ps.
14. gerti alkoholinius gėrimus: Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti Kv. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius (apie alkoholiką) Krš. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę Rdn. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai Rdn. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį Dr. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti Žem. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas I.Simon. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! LzP.
^ Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs Škn.
15. intr. menk. pulti, gvieštis, siekti: Senovė[je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai Jrb.
16. intr. menk. vargti: Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm Šts.
◊ ãkys [iš kaktõs] sprógsta
1. sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta KlK12,69(Rdn).
2. sakoma ką sunkiai darant: Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant Dr. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs Krš.
badù sprógti badauti: Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti Žr.
galvà sprógsta [pusiáu] užgula sunkios mintys: Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu LKT80(Ub).
iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti labai pykti: Aš iš ãpmaudo galiu sprógti Rsn. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! BsPII73. Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta rš. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio rš.
iš juõko (juokai̇̃s, juokù) sprógti labai juoktis: Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko Jnš. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokai̇̃s Sd. Net sprógsta juokù Pc.
iš pavỹdo sprógti labai pavydėti: Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo S.Nėr.
iš puikýbės sprógti labai puikuotis: Na, bet iš puikýbės sprógsta! Mrj.
mólio bùlys sprógo suiro didelis draugiškumas: Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės Brs.
net dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta Žem.
širdi̇̀s sprógsta [pusiáu] Rz, Ndz labai skaudu, liūdna, gaila: Muno širdis pusiau sprogsta S.Dauk. Kaip tau širdi̇̀s nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Krš. Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta LTR(Mrc). Gailu veizėti į tą vaiką – širdi̇̀s sprógsta pusiáu Skd. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla Vaižg.
širdi̇̀s sprógsta iš džiaũgsmo PnmA labai linksma: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! Vd.
šónai vos nesprógsta iš juõko labai ima juokas, labai juokinga: Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko V.Krėv.
tulži̇̀s sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo I.Simon.
apsprógti intr.
1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146.
2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprógę dobilai Klt.
ǁ visam apdygti: Sėklas užnešė (atpūtė vėjas), ir apsprógo laukas pušelėms Prk.
ǁ įsimesti: Rožė (liga) jam ant veido apsprogo TP1880,46. Dedervinė apsprógo BzF175.
3. nudvėsti: Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai Užv.
4. būti arti dvėsimo: Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo Vkš.
atsprógti intr.
1. NdŽ, Vdk, Grd, Rdn atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis Mžk. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip Krš. Dalgio briauna atsprógo Lž. Uzbono ausis atsprógo Vkš. Žiežirba atsprógo nuo ugnies Rmš.
ǁ atsiknoti, atšokti: Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt Plv. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies Rs.
2. Š, Srd, Tj, Vlk vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių Šts. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios Lnk. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę Jz. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė (d.) Ndz. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo LTR. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo TP1881,38.
3. refl. menk. pasitenkinti gėrimu: Na, ar jau atsisprógai? Paį.
įsprógti
1. intr. Š, Trk įskilti, įplyšti, įdužti: Medis įsprógęs J. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės Vkš. Įsprógęs stiklas NdŽ. Žemė insprógus, vanduo susgers Aps. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs M.Valanč.
2. intr. K, Rtr, NdŽ atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus Š.
3. prisivalgyti.
4. intr. menk. įsigerti, įgerti: Aš esu biskį įsprógęs Slnt.
◊ širdi̇̀s įsprógo labai kas įkyrėjo: Širdi̇̀s yr įsprógusi, visai paėdė širdį Krš.
išsprógti
1. intr. Q391, H184, BŽ37, Jrb, Kv, Tv, Sd, Grž, Dl iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla J.Marc. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi Krš. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono Rs. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos Vkš. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Trk. Rėžė su votegu, ir išsprógo akys Trk. Par akį trinkt, akis ir išsprógo Kal. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo LKT273(Krs).
^ Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų KrvP(Plv). Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! Vkš.
ǁ išpampti: Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę Šts.
ǁ pasirodyti, ištrykšti: Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių P.Cvir.
2. tr. išsproginti, išversti: Žiūri išsprogęs akis Lnkv. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Grž. Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs J.Paukš.
3. intr. K, NdŽ išlėkti atitrūkus, atskilus: Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias Kp.
ǁ tr. atskelti: Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas Šts.
4. žr. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas NdŽ.
5. intr. Q62, K, N, Rtr, DŽ1, Dbč, Žln, Pv, Dbk išskleisti pumpurus, sulapoti: Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais NdŽ. Medžiai išsprogsta R46, MŽ62. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista Sug. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki Š. Išsprógę jau uogelės Klt. Pumpurai jau išsprógo J. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai Vgr. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia LTR(Ldvn). Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele LTR(Lp). Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą RD171. Neišsprogs girelė[je] sausoji lazdelė JD1515. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk PnmA.
| prk.: Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus rš. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo Mž343.
6. godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: Visą bulbynę išsprógo Pvn. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių Šts.
7. išgerti (alkoholinių gėrimų): Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana Rdn. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei Plik.
8. intr. Krš, Tv, Šd visiems galą gauti, išdvėsti: Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus LTR. Visos mūsų kiaulės išsprógo Vkš. Ir mano arkliai išsprogs Žem.
ǁ neprigyti, išdžiūti: Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau Rdn.
9. visiems išmirti: Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs! Rdn.
◊ ãkys [ant kaktõs] išsprógo
1. Upn labai nustebo: Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo Rs. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą LKT106(Klm).
2. sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko Kair.
nusprógti intr.
1. Š, NdŽ, Krtn, KlvrŽ, Rt, Šv, Rs sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna Plt. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką Krš. Nusprogo klumpis, ir parejau basas Šts.
ǁ suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo Kv. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! Žem.
2. J, Š, L, Rtr, NdŽ, Sd, Lk, Všv, Stak, Vdžg, Skr, Lkč, Žž, Rd, Mšk, Šd nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo Rs. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo Als. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs Lkv. Negink taip, o kumelė nūsprógs Up. Jos (žiurkės) užėdę tų nuodų – mat nusprógę Ps. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys Skrb. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio[je] ganyklo[je] Šts. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs LMD(Sln).
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį Sln. Gaidys manė manė ir nusprogo Krt.
3. Š, NdŽ, Pln, Žr, Šlv, Jnšk, Užv, Snt menk. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę] Slnt. Mažne nusprógo begerdamas Trk. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas Varn. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų Lks. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti Trk. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan Klp. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo JD956. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! LzP. Baigu nusprógti Kv. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis Trk. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama Krtn. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo M.Valanč.
^ Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės) Sln. Ka tu ben nusprõgtumi! Dr.
nusprogtinai̇̃ adv.: Dainiuos ten anie, gers nusprogtinai̇̃ Šts.
ǁ refl. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós Nt. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! Šts.
4. Šd, Lnkv, Rs, Šll, Vkš, Lk, Ms menk. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos Jdr. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti Krž. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka Mžš. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti LTR(ž.).
| Įdevė tris keturius nusprógusius obulus Ms. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais Žr.
nusprógusiai adv.: Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero[je] buto[je] Šts.
5. End nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę Pj. Nūsprógęs toks kolektyvas Jdr. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs Kv.
nusprógusiai Apei anus visi nusprógusiai gyvena Grg.
6. Stak sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs Slnt. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių Vkš.
7. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas Šts. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina Bsg. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai Paį.
8. Vdk menk. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas! Erž.
9. M išsiskleisti (apie pumpurą).
◊ juokai̇̃s (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokai̇̃s Dov. Mes mažne nusprógom iš juõko KlvrŽ. Petras liubaus ka pasakys, juokai̇̃s nusprógdavom LKT102(Vg). Ten juokai̇̃s nusprõgtumi iš to muno darbo Žr.
pasprógti intr.
1. BzF175, NdŽ įtrūkti, supleišėti: Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos Klt. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti Rdn.
ǁ NdŽ apačioje įtrūkti.
2. NdŽ paželti, pakilti: Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus Pgg.
| prk.: O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas V.Krėv.
3. NdŽ išvirsti, išlįsti į viršų: Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys Trk.
4. Brž nudvėsti, nugaišti: O karvė buvo jau pasprógusi Šlu.
5. persitempti, nusivaryti, patrūkti: Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė Vvr. Mūso arklys vakar pasprógo Kl.
6. menk. numirti, galą gauti: Mažne pasprógau betempdama tą maišą Ms. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu Krš.
7. NdŽ, Žd, KlvrŽ, Šln, Bsg menk. godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė Kv. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs Krš.
8. menk. pagerti alkoholinių gėrimų: Pasprógę velniškai įkyri̇̀ Krš.
| refl. Mžš, Kair: Pasisprógti važinėjovos, ne piršties Šts. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai Rdn. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę Grž.
◊ juokai̇̃s pasprógti labai juoktis: Visi gali juokais pasprogti LTR(Klp).
pérsprogti
1. intr. L, Rtr, Brs, Nv, Klk perplyšti, perskilti: Taukš taukš pársprogo lankai bosuo Šts. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo Mžš. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo LTR(Žg). Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie (širšūnai) ten gyvena Tl. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško Vaižg. Bet iš to didžio jo (kiškio) juoko abidvi lūpos parsprogo LMD(Sln). Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan Sz. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo Sd. O jau kriokimas [tankų], Dieve susimylėk, galva gali persprogti J.Paukš. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo TS1900,9. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius] Krš. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v]andinį, ir parsprogo LTR(ž.). Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok Mžk. Ji pérsprogtų iš pavydo NdŽ.
^ Kad tu i parsprógtum! (keik.) Bsg. Nors persprok – niekas tuo nepatikės rš.
2. kurį laiką godžiai valgyti.
3. persivalgyti: Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga Kv.
4. persigerti alkoholinių gėrimų: Pársisprogę nebžino ką betauzyti Pvn. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga Kv. Ką anie bežino pársisprogę! Krš.
5. tr. menk. girtaujant netekti, prarasti: Pargėrė, pársprogo protą, blūdija Rdn.
6. intr. sumažėti (apie šaltį): Ant ryto parsprógo šaltis Ps.
7. M, NdŽ žr. išsprogti 1.
◊ pẽčius pérsprogo gimė mergaitė: A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo! Krš.
mólio sùbinė pérsprogo paliovė draugavę, susipyko: Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė J. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo Šts.
piesisprógti (dial.) Prk žr. prisprogti 5 (refl.): Pysisprógęs voliosis kai kiaulė Sg. Į pakrūmę eita pysisprógę Kin.
prasprógti
1. intr. NdŽ kiek įtrūkti, įplyšti: Prasprógęs vėdaras juo skanesnis Šts. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Krš. Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės Krš. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm Plik.
2. intr. Sut, NdŽ, Pv kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus Šts. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę Šv. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų V.Krėv. Rykštė Aarono naktį prasprogus SPII2324.
| prk.: Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės KrvD17. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis V.Krėv.
3. iššvaistyti girtaujant, pragerti: Prasprógti greitas, nepalaiko rublio Krš. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Rdn. Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską Pp. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas Žem. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone! I.Simon.
4. girtaujant nusigyventi: Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs Lk.
prisprógti Rtr
1. tr. sprogstant prikristi: Prisprógsta valgis [žiežirbų] K.
2. intr. NdŽ iki kurios vietos įskilti.
3. intr. NdŽ apsiskleisti (pumpurais).
4. daug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo Trk. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo Žmt. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste (pabrolių pašiepimas) LMD(Sln). Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! P.Vaičiūn. Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas LTR(Lnkv). Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis LTR(Smn).
| prk.: Prisprogo muno prakaito Krkl. Daug tu prisprógai (gavai), kad muni įskundei?! Vvr. Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie Trk.
| refl. tr., intr.: Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum Snt. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa Šv.
| prk. tr.: Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai Dkš.
5. prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: Pareina keturiums prisprógęs, i viskas Krš. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus Žeml. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais Vkš. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta Rdn. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga Pn.
| refl. Jdr, Sd, Mžk, Rdn, Lk, Skdv, Šauk, Žlp, Jrb: Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo Užv. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs Mžš. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni Trk. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką Žem.
^ Prisisprógusi boba už velnį baisiau Krš.
6. nuskęsti, prigerti: Upis yr gili – i kiek prisprógsta Krš. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs Krš. Kumelė prisprógo Pajuodgiry Sml.
susprógti Rtr, NdŽ
1. intr. nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: Susprógo ginklų sandėlis DŽ. [Lėktuvas,] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės J.Avyž. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo DS139(Šmk).
2. intr. BzF175, LL214 suskilti, sutrūkti: Stiklas susprógo DŽ. Susprógęs vandentiekio vamzdis NdŽ. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja Žg. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela I.Simon. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų Gršl.
3. intr. Slm išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti Krš. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra Ktk. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa Upn. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo LMD(Kb).
ǁ sudygti: Kvietys bile žemėj susprógsta Gs.
4. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šuo susprógo meisą Šts. Špokai susprógo pusę viešnių Rdn. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės Rm. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti Krš. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo Ut. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais (pasišaipymas iš pabrolių) LTR(Sln).
ǁ prk. sudaužyti, sugadinti: Patį puikiąjį bliūdą susprógai Slnt.
5. tr. menk. sugrobus pasinaudoti: Susprógai muno šimtelius (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) Lkv. Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką! Žem.
užsprógti
1. intr. NdŽ atsprogus užkristi.
2. intr. sulapojus užkeroti: Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą Ggr.
3. užryti, užvalgyti.
4. tr., intr. menk. užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio Trk.
1. intr. dėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo sp. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos K.Daukš. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos rš. Sprogstamosios dujos PolŽ62.
| prk.: Atrodė, kad tučtuojau sprogs (prasiverš) sukilimas V.Myk-Put. Sprogo naujas juokas I.Simon.
ǁ part. praes. lingv. staiga nutrūkstantis ar pritilstantis (apie priegaidę, garsą): Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė K.Būg. Priebalsis d yra sprogstamas K.Būg. Sprogstamàsis garsas NdŽ.
2. intr. L, Rtr suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro Lpl. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę Trkn. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko Yl. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins Akm. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta Žg. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias Brs. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas Antr. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė Jrb. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių rš.
3. intr. Q79, Sch83, K, Dkš, Skrb atsirasti plyšiui, įtrūkti: Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos J. Reik duoti [neklaužadai], ka subinė sprõgtum! Rdn. Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam Gršl. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos Dbč. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Bb. Čia iškyla spuogas, čia sprógsta Stl. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Grnk. Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę BM199(Grnk). Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė Šlv. Nuo alaus statinės sprógsta Stak. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų Sk. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo Žem. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Parnešė sprógtinas (nuo kurių galima patrūkti) naštas Slnt.
| prk.: Galva sprógsta, tep skauda Prn. Galva ūžė, sprogo skausmu Žem.
^ Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis Plv. Nekimšk per daug – pilvas sprogs LTR(Srd). Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! J.Jabl. Gale lauko puodas sprogsta (aušta) Kos196.
4. intr. labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens Lk. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! LMD(Sln).
| Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu (labai raudonas) Lkv.
sprógstančiai sprogstančiai̇̃: Sprogstančiai̇̃ priėdė kiaulės bulvių J.
5. intr. KlG97, VlnE4, BtMt24,32, H158, R, D.Pošk, Sut, N, KII9, K, M, J, L, Rtr, Vvr, Šlv, Plt, Šmn, Tvr skleisti pumpurus, lapuoti: Sprogsta medžias SD239. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys Jrb. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi Dkš. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla Ob. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai Krš. Dar̃gi lapai nėra sprógę Dv. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk Bgt. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai LTR(Auk). Kuojos nerši aliksniam sprogstant LTR(Km). Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė (d.) Smn. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės KlpD31. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara DP12-13. Kad pradest jo (figmedžio) šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra Ch1Mt24,32.
| prk.: Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti P.Vaičiūn. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė JD142.
^ Medum sėji – pipirai sprogsta B887. Medų pasėjai – pipirai sprogsta S.Dauk. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti (ėglius) Al.
ǁ dygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta Ar. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja rš.
6. intr. nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus V.Myk-Put. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę BsPII93.
7. intr. NdŽ, Krkl lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: Puta šaltas vė[ja]s, ka ir akys sprógsta lauku Krtn. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta K.Bor.
8. intr. Kos180, NdŽ, Trgn švisti, aušti: Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių Dr. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo S.Dauk.
9. intr. Rtr, Jdr stipti, dvėsti: Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė (sako kailialupys) Slnt. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]: ana ne sprógsta, o miršta Žg. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta Žg. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas Mšk.
^ Ir arklys sprogdamas spiria LTR(Pp). Nesprogs žiurkė ant aruodo LTR(Jnš, Žg).
ǁ būti arti dvėsimo, galuotis: Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį Krš.
10. galą gauti, mirti: Anie sprógsta žemėn, netura nėko Krtn. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Varn. Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien Trk. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Rdn. Sprógau žemė[n], į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau Krš.
^ Koks gimė, toks i sprógs LKT156(Grz). Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs Pš. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs LTR(Ds). Vilku gimęs, vilku i sprogs Trš.
sprogtinai̇̃ adv.: Nepjauk teip sprogtinai̇̃ Slnt.
11. intr. Jnš, Vlkj, Ar, Skd, Kv atlėgti, kristi, liautis: Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė Slnt. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Jrb. Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo Srv. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis Vvr. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo Krž.
ǁ pasibaigti, išsekti: Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo Rdn. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba Krš.
12. intr. prk. nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė Dr. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo M.Katk.
13. godžiai valgyti, gerti, ryti: Nesprók tiek daug! Pln. Ans sprógsta ką pagrobdamas Kv. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta Rdn. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai Šauk. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Krž. Sprók, ką turi po nosės! Žr. Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Vdžg. Užteks tau sprógt, palik da ir man Sv. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm NmŽ. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi Kp. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta Sd. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos Šd.
| prk.: Sprók mano gerą (naudokis) i gerk mano ašaras! Ps.
14. gerti alkoholinius gėrimus: Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti Kv. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius (apie alkoholiką) Krš. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę Rdn. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai Rdn. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį Dr. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti Žem. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas I.Simon. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! LzP.
^ Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs Škn.
15. intr. menk. pulti, gvieštis, siekti: Senovė[je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai Jrb.
16. intr. menk. vargti: Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm Šts.
◊ ãkys [iš kaktõs] sprógsta
1. sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta KlK12,69(Rdn).
2. sakoma ką sunkiai darant: Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant Dr. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs Krš.
badù sprógti badauti: Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti Žr.
galvà sprógsta [pusiáu] užgula sunkios mintys: Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu LKT80(Ub).
iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti labai pykti: Aš iš ãpmaudo galiu sprógti Rsn. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! BsPII73. Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta rš. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio rš.
iš juõko (juokai̇̃s, juokù) sprógti labai juoktis: Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko Jnš. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokai̇̃s Sd. Net sprógsta juokù Pc.
iš pavỹdo sprógti labai pavydėti: Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo S.Nėr.
iš puikýbės sprógti labai puikuotis: Na, bet iš puikýbės sprógsta! Mrj.
mólio bùlys sprógo suiro didelis draugiškumas: Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės Brs.
net dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta Žem.
širdi̇̀s sprógsta [pusiáu] Rz, Ndz labai skaudu, liūdna, gaila: Muno širdis pusiau sprogsta S.Dauk. Kaip tau širdi̇̀s nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Krš. Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta LTR(Mrc). Gailu veizėti į tą vaiką – širdi̇̀s sprógsta pusiáu Skd. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla Vaižg.
širdi̇̀s sprógsta iš džiaũgsmo PnmA labai linksma: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! Vd.
šónai vos nesprógsta iš juõko labai ima juokas, labai juokinga: Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko V.Krėv.
tulži̇̀s sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo I.Simon.
apsprógti intr.
1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146.
2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprógę dobilai Klt.
ǁ visam apdygti: Sėklas užnešė (atpūtė vėjas), ir apsprógo laukas pušelėms Prk.
ǁ įsimesti: Rožė (liga) jam ant veido apsprogo TP1880,46. Dedervinė apsprógo BzF175.
3. nudvėsti: Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai Užv.
4. būti arti dvėsimo: Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo Vkš.
atsprógti intr.
1. NdŽ, Vdk, Grd, Rdn atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis Mžk. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip Krš. Dalgio briauna atsprógo Lž. Uzbono ausis atsprógo Vkš. Žiežirba atsprógo nuo ugnies Rmš.
ǁ atsiknoti, atšokti: Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt Plv. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies Rs.
2. Š, Srd, Tj, Vlk vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių Šts. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios Lnk. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę Jz. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė (d.) Ndz. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo LTR. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo TP1881,38.
3. refl. menk. pasitenkinti gėrimu: Na, ar jau atsisprógai? Paį.
įsprógti
1. intr. Š, Trk įskilti, įplyšti, įdužti: Medis įsprógęs J. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės Vkš. Įsprógęs stiklas NdŽ. Žemė insprógus, vanduo susgers Aps. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs M.Valanč.
2. intr. K, Rtr, NdŽ atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus Š.
3. prisivalgyti.
4. intr. menk. įsigerti, įgerti: Aš esu biskį įsprógęs Slnt.
◊ širdi̇̀s įsprógo labai kas įkyrėjo: Širdi̇̀s yr įsprógusi, visai paėdė širdį Krš.
išsprógti
1. intr. Q391, H184, BŽ37, Jrb, Kv, Tv, Sd, Grž, Dl iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla J.Marc. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi Krš. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono Rs. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos Vkš. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Trk. Rėžė su votegu, ir išsprógo akys Trk. Par akį trinkt, akis ir išsprógo Kal. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo LKT273(Krs).
^ Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų KrvP(Plv). Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! Vkš.
ǁ išpampti: Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę Šts.
ǁ pasirodyti, ištrykšti: Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių P.Cvir.
2. tr. išsproginti, išversti: Žiūri išsprogęs akis Lnkv. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Grž. Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs J.Paukš.
3. intr. K, NdŽ išlėkti atitrūkus, atskilus: Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias Kp.
ǁ tr. atskelti: Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas Šts.
4. žr. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas NdŽ.
5. intr. Q62, K, N, Rtr, DŽ1, Dbč, Žln, Pv, Dbk išskleisti pumpurus, sulapoti: Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais NdŽ. Medžiai išsprogsta R46, MŽ62. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista Sug. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki Š. Išsprógę jau uogelės Klt. Pumpurai jau išsprógo J. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai Vgr. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia LTR(Ldvn). Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele LTR(Lp). Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą RD171. Neišsprogs girelė[je] sausoji lazdelė JD1515. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk PnmA.
| prk.: Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus rš. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo Mž343.
6. godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: Visą bulbynę išsprógo Pvn. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių Šts.
7. išgerti (alkoholinių gėrimų): Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana Rdn. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei Plik.
8. intr. Krš, Tv, Šd visiems galą gauti, išdvėsti: Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus LTR. Visos mūsų kiaulės išsprógo Vkš. Ir mano arkliai išsprogs Žem.
ǁ neprigyti, išdžiūti: Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau Rdn.
9. visiems išmirti: Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs! Rdn.
◊ ãkys [ant kaktõs] išsprógo
1. Upn labai nustebo: Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo Rs. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą LKT106(Klm).
2. sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko Kair.
nusprógti intr.
1. Š, NdŽ, Krtn, KlvrŽ, Rt, Šv, Rs sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna Plt. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką Krš. Nusprogo klumpis, ir parejau basas Šts.
ǁ suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo Kv. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! Žem.
2. J, Š, L, Rtr, NdŽ, Sd, Lk, Všv, Stak, Vdžg, Skr, Lkč, Žž, Rd, Mšk, Šd nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo Rs. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo Als. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs Lkv. Negink taip, o kumelė nūsprógs Up. Jos (žiurkės) užėdę tų nuodų – mat nusprógę Ps. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys Skrb. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio[je] ganyklo[je] Šts. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs LMD(Sln).
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį Sln. Gaidys manė manė ir nusprogo Krt.
3. Š, NdŽ, Pln, Žr, Šlv, Jnšk, Užv, Snt menk. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę] Slnt. Mažne nusprógo begerdamas Trk. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas Varn. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų Lks. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti Trk. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan Klp. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo JD956. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! LzP. Baigu nusprógti Kv. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis Trk. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama Krtn. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo M.Valanč.
^ Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės) Sln. Ka tu ben nusprõgtumi! Dr.
nusprogtinai̇̃ adv.: Dainiuos ten anie, gers nusprogtinai̇̃ Šts.
ǁ refl. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós Nt. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! Šts.
4. Šd, Lnkv, Rs, Šll, Vkš, Lk, Ms menk. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos Jdr. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti Krž. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka Mžš. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti LTR(ž.).
| Įdevė tris keturius nusprógusius obulus Ms. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais Žr.
nusprógusiai adv.: Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero[je] buto[je] Šts.
5. End nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę Pj. Nūsprógęs toks kolektyvas Jdr. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs Kv.
nusprógusiai Apei anus visi nusprógusiai gyvena Grg.
6. Stak sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs Slnt. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių Vkš.
7. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas Šts. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina Bsg. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai Paį.
8. Vdk menk. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas! Erž.
9. M išsiskleisti (apie pumpurą).
◊ juokai̇̃s (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokai̇̃s Dov. Mes mažne nusprógom iš juõko KlvrŽ. Petras liubaus ka pasakys, juokai̇̃s nusprógdavom LKT102(Vg). Ten juokai̇̃s nusprõgtumi iš to muno darbo Žr.
pasprógti intr.
1. BzF175, NdŽ įtrūkti, supleišėti: Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos Klt. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti Rdn.
ǁ NdŽ apačioje įtrūkti.
2. NdŽ paželti, pakilti: Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus Pgg.
| prk.: O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas V.Krėv.
3. NdŽ išvirsti, išlįsti į viršų: Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys Trk.
4. Brž nudvėsti, nugaišti: O karvė buvo jau pasprógusi Šlu.
5. persitempti, nusivaryti, patrūkti: Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė Vvr. Mūso arklys vakar pasprógo Kl.
6. menk. numirti, galą gauti: Mažne pasprógau betempdama tą maišą Ms. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu Krš.
7. NdŽ, Žd, KlvrŽ, Šln, Bsg menk. godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė Kv. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs Krš.
8. menk. pagerti alkoholinių gėrimų: Pasprógę velniškai įkyri̇̀ Krš.
| refl. Mžš, Kair: Pasisprógti važinėjovos, ne piršties Šts. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai Rdn. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę Grž.
◊ juokai̇̃s pasprógti labai juoktis: Visi gali juokais pasprogti LTR(Klp).
pérsprogti
1. intr. L, Rtr, Brs, Nv, Klk perplyšti, perskilti: Taukš taukš pársprogo lankai bosuo Šts. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo Mžš. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo LTR(Žg). Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie (širšūnai) ten gyvena Tl. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško Vaižg. Bet iš to didžio jo (kiškio) juoko abidvi lūpos parsprogo LMD(Sln). Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan Sz. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo Sd. O jau kriokimas [tankų], Dieve susimylėk, galva gali persprogti J.Paukš. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo TS1900,9. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius] Krš. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v]andinį, ir parsprogo LTR(ž.). Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok Mžk. Ji pérsprogtų iš pavydo NdŽ.
^ Kad tu i parsprógtum! (keik.) Bsg. Nors persprok – niekas tuo nepatikės rš.
2. kurį laiką godžiai valgyti.
3. persivalgyti: Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga Kv.
4. persigerti alkoholinių gėrimų: Pársisprogę nebžino ką betauzyti Pvn. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga Kv. Ką anie bežino pársisprogę! Krš.
5. tr. menk. girtaujant netekti, prarasti: Pargėrė, pársprogo protą, blūdija Rdn.
6. intr. sumažėti (apie šaltį): Ant ryto parsprógo šaltis Ps.
7. M, NdŽ žr. išsprogti 1.
◊ pẽčius pérsprogo gimė mergaitė: A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo! Krš.
mólio sùbinė pérsprogo paliovė draugavę, susipyko: Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė J. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo Šts.
piesisprógti (dial.) Prk žr. prisprogti 5 (refl.): Pysisprógęs voliosis kai kiaulė Sg. Į pakrūmę eita pysisprógę Kin.
prasprógti
1. intr. NdŽ kiek įtrūkti, įplyšti: Prasprógęs vėdaras juo skanesnis Šts. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Krš. Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės Krš. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm Plik.
2. intr. Sut, NdŽ, Pv kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus Šts. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę Šv. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų V.Krėv. Rykštė Aarono naktį prasprogus SPII2324.
| prk.: Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės KrvD17. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis V.Krėv.
3. iššvaistyti girtaujant, pragerti: Prasprógti greitas, nepalaiko rublio Krš. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Rdn. Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską Pp. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas Žem. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone! I.Simon.
4. girtaujant nusigyventi: Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs Lk.
prisprógti Rtr
1. tr. sprogstant prikristi: Prisprógsta valgis [žiežirbų] K.
2. intr. NdŽ iki kurios vietos įskilti.
3. intr. NdŽ apsiskleisti (pumpurais).
4. daug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo Trk. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo Žmt. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste (pabrolių pašiepimas) LMD(Sln). Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! P.Vaičiūn. Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas LTR(Lnkv). Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis LTR(Smn).
| prk.: Prisprogo muno prakaito Krkl. Daug tu prisprógai (gavai), kad muni įskundei?! Vvr. Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie Trk.
| refl. tr., intr.: Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum Snt. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa Šv.
| prk. tr.: Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai Dkš.
5. prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: Pareina keturiums prisprógęs, i viskas Krš. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus Žeml. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais Vkš. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta Rdn. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga Pn.
| refl. Jdr, Sd, Mžk, Rdn, Lk, Skdv, Šauk, Žlp, Jrb: Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo Užv. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs Mžš. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni Trk. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką Žem.
^ Prisisprógusi boba už velnį baisiau Krš.
6. nuskęsti, prigerti: Upis yr gili – i kiek prisprógsta Krš. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs Krš. Kumelė prisprógo Pajuodgiry Sml.
susprógti Rtr, NdŽ
1. intr. nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: Susprógo ginklų sandėlis DŽ. [Lėktuvas,] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės J.Avyž. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo DS139(Šmk).
2. intr. BzF175, LL214 suskilti, sutrūkti: Stiklas susprógo DŽ. Susprógęs vandentiekio vamzdis NdŽ. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja Žg. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela I.Simon. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų Gršl.
3. intr. Slm išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti Krš. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra Ktk. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa Upn. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo LMD(Kb).
ǁ sudygti: Kvietys bile žemėj susprógsta Gs.
4. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šuo susprógo meisą Šts. Špokai susprógo pusę viešnių Rdn. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės Rm. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti Krš. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo Ut. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais (pasišaipymas iš pabrolių) LTR(Sln).
ǁ prk. sudaužyti, sugadinti: Patį puikiąjį bliūdą susprógai Slnt.
5. tr. menk. sugrobus pasinaudoti: Susprógai muno šimtelius (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) Lkv. Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką! Žem.
užsprógti
1. intr. NdŽ atsprogus užkristi.
2. intr. sulapojus užkeroti: Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą Ggr.
3. užryti, užvalgyti.
4. tr., intr. menk. užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio Trk.
nušvil̃pti
Apibrėžtis
1 švil̃pti, -ia, -ė
1. intr. B971, KBII154, N, K, M, J, Š, L, LL243, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, K.Būg lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: Su burna gali švil̃pti Plšk. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis (briedis) nebijo, ir viskas Pv. Šauks į pirtį, liuob švil̃ps par stabulę Kl. Švil̃pti vaikams liuob draudė motyna Rsn. Girti keikiasi, švil̃pia, rėkia Krs. Stubo[je] negalima švil̃pt – velnias atbėgs Žal. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Vieną sykį, kai jau visi sugulė, pradėjo už pečiaus švilpt LTR(Šmk). Beeidamas išgirdo jaujoj kad jau smarkiai švilpiant, kad, rodos, šimtas balsų švilpia LTR(Grk). Kad gyvatės neįkirstų, reikia švil̃pt Nj. Gatvėje švilpia vienoje pusėje, švilpia kitoje J.Gruš.
^ Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka PPr256. Piemeniu nešvilpęs, kerdžium netriūbysi LTR(Vdk). Bus, kai vėžiai nugarom švil̃ps (niekada nebus) Srv. Až jo nuejus pažintum, kuom vilkas švil̃pia (patirtum vargo) Ml, Dglš. Pabūsi nevalgęs, tai žinosi, kaip vilkelis švil̃pia (atsigodosi, susprasi) Klt. Čia kaip švil̃pia (kaip liepia), teip ir daro Ėr. Gali švil̃ptie – niekas neklauso senių Adm. I aš moku septynias kalbas, tik visas švilptè (juok.) Rs. Kas staugia ir švilpia be lūpų? (vėjas) LTR.
švil̃piančiai adv.: Jis išsiėmė iš dantų pypkę, švilpiančiai nusispjovė I.Simon.
| refl. K.
ǁ tr. NdŽ lūpomis ar švilpyne atlikti kokią melodiją.
ǁ intr. būti tinkamam išduoti švilpesį (apie švilpynę): Švilpukas visai nèšvilpė NdŽ.
| refl. Mun nèšvilpas beržo tošis, aš nepašvilpu Varn. Iš molio padirbs švilpį, išbadys skyleles, i švil̃psias Lpl. Palaukio eglė šakotesnė, bet eglės [v]amzdžiai švilpsis gerai Šts.
ǁ intr. švilpesiu reikšti nepritarimą, pašaipą: Švilpė jam, juokėsi iš jo žodžių, bet jis vis tiek kalbėjo rš.
2. tr. J.Jabl, NdŽ, Lkv švilpesiu šaukti, vadinti: Tėvas šunis ėmė švilpti LTR(Krtn). Grįžo šunis švilpdami̇̀ namo Jrk35. Ko švilpi velnią į namus? J.Balt.
^ Tėvas šunis švilpė, žentas par laukus tempė LTR(Jdr). Pasidedu – nors šunis švil̃pk (niekaip negalima rasti)! Lk.
ǁ refl. Š, Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Šauliai pradėjo švil̃pties medė[je] (miške) su švilpiais Šts.
ǁ tr. švilpesiu erzinti: Šuo švilpiamas loja Grž.
3. intr. R, MŽ, N tęsiamai čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Šalta, špokai nešvil̃pia, tik skraido Ėr. Švilpia zylelė, čirpsta žiogelis N22, RD141. Jeigu volungė švilpia, tai tik lietaus ir belauk rš. Mažytė žvirblinė pelėdikė švilpia panašiai kaip sniegena sp. Švilpia, bėginėja pastatę kuodukus raibi jerubių patinėliai sp.
4. intr. VĮ, Plng tam tikru prietaisu išduoti pratisą garsą, ūkti: Fabrikas švil̃pia DŽ, NdŽ. Malūnas šaban švil̃pia Kp. Jau švilpia traukiniai. Aš iškeliauju vėlei rš.
5. intr. kilti į švilpimą panašiam garsui: Kaip dūsuoja, švil̃pia gale gerklės Adm.
ǁ vykti su švilpesiu: Tankus švilpiantis kvėpavimas veržėsi iš jo sulysusios krūtinės rš.
6. intr. Jnš su švilpesiu pūsti (apie vėją): Vėjas net švil̃pia, kaip eina pro lango plyšelius Mžš. Kai sėdos ji ant juodo žirgo, tai pakilo viesulas, kad tik vėjas švilpia LTR(Aln). Lauke švilpė pūga J.Dov. Vėjas švil̃pė jam per ausis NdŽ. Bet vėjas nešvil̃pia, i gerai (nereikia trobesio remontuoti) Dglš. Naktis buvo šalta, vėjas apie ausis švil̃pia BM83(Pbr). Jei pro sienas vėjas švilpia, tai troba tuoj degs LTR(Pmp). Miške pakilo audra, vėjas kaukdamas švilpė eglių viršūnėmis J.Balč. Švil̃pia lyg vėjas prieš lietų Krn.
7. intr. Slk, Grž, Pnd smarkiai lekiant, judant, mosuojant ir pan. kelti švilpesį: Kulkos švil̃pdamos per orą lėkė Plšk. Kitos [mašinos] net švil̃pia, kap eina, – kur tę nesuvažinės! Iš. Garsiau už kulkas švilpia aštrūs kardai rš. Tai gražiai švilpia šilkinis botagėlis LTR(Al). Žirgelis bėga, žemelė trenkia, man ant galvelės kepurė švilpia LTR(Brž). Vėjas pūtė, net šakos švilpė rš. Švilpdami lėkė akmenys, plytų nuolaužos, geležų gabalai J.Dov. Važiuoti – tai kad ausyse švilptų! rš. Šitie kareiviai tai tik kardais švil̃pia, suka Slm.
^ Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia (arklio kojos ir uodega) J.Jabl(Pn). Keturi žemę drebina, o šeši šimtai švilpia LTR(Ant).
ǁ būti smarkiai mosuojamam, judinamam: Grėbliai tik švil̃pia Švnč. Mušas, tik kūlokai švil̃pia Dglš. Čia lakstė, čia staiga vietoje sukosi it vijurkas – Miliutės padalkos tik švilpė J.Paukš.
ǁ prk. aidėti (esant tuščiam): Klėty nei grūdo, švil̃pia aruodai Ėr. Moč moč, Birutė nebe vaikas – švil̃pia kuparai klėty pastatyti Krd. Varpos ir nekultos švilpia, iš ko reikės ir pylių ataduot?! Trgn.
^ Šlėktos aruodai nuo Kalėdų švil̃pia, mužiko ligi Velykų pildos Trgn.
8. intr. LTR(Šl) zvimbiant lėkti, skrieti oru: Strėlės jam švil̃pė pro šalį NdŽ. Prie fronto arti kai dirbdavom, tai ir kulkos pro ausis švil̃pdavo Plšk. Kulpkos švil̃pė par viršų, tiktai veizėk – nukris pumpt Trk. Švil̃pia kulpkos pro triobas Šmn.
| prk.: Mano aiškinimas, kad niekas neturi teisės rinkliavos leisti kitam kam, kaip tik tam dalykui, kuriam renkama, – mačiau, jog švilpė dešimtininkui pro šalį (nepatraukė dėmesio) Pt.
ǁ smarkiai lėkti, skrieti: Sulig tais žodžiais kad jam švilpė iš užančio ta pirklio įduota dovana LTsIV531.
9. greit, smarkiai važiuoti, bėgti, plaukti, tekėti, švirkšti ir pan.: Švil̃pti vandeniu NdŽ. Švil̃pia, pasikinkęs arklį, į miestą NdŽ. Jisai visur švil̃pia ir švil̃pia Jd. Švilpa su didžiausiu vėju LTR(Krp). Jisai nieko neatboja, švilpia kai vėjelis LTR(Kp). Švilpk per tvorą, kad nepakliūtum policijon! rš. Sėskim karieton ir švilpiam pas tą ūkinyką LTR(Ukm). Pro šalį švilpia automobiliai, trenkia karietos A.Vien. Vieną kurį šventadienį mudu šmakšt ir švilpiam į miestelį rš. Tas vynas par visus kraštus švilpia (švirkščia) žemėn [iš statinės] Kvr.
ǁ labai greitai eiti, bėgti (apie laiką): Jau po keturiasdešimt metų švil̃pia laikas baisiai greit Jrb. Ka penkiasdešimt sulaukiau, ta (tai) švil̃pa metai, rieta į pakalnę Trš. Kaip tos dienos greitai švilpia! rš.
10. intr. šnek. smarkiai, su švilpesiu vykti kokiam veiksmui: Priskaldo balanų – tik švil̃pia (gerai dega)! Žln. Ka Romusiuo duoda su akminims į kabiną, ka švil̃pa vien Trk.
| prk.: Kad pamokintų, sėstum ir austum, net švil̃ptų (smarkiai, gerai vyktų) Upn. Mokėjau gerai nerti: raštuotos pirštinės, pančekos liuob švilpte švilps Vkš.
^ Eina (sekasi), kad vis švil̃pia Skr. Kad neina, tai nė nešvil̃pia Skr. Kai nesiseka, ir nešvilpia Kdl. Kad nedega, tai ir nešvil̃pia (visai nesiseka) Jrb.
11. tr. šnek. greitai gabenti, nešti, vežti: Švil̃pia i švil̃pia į turgų, kas ką turia Jd.
ǁ pranešinėti, skleisti (paprastai gandus): Išgirsta ką boba ir švil̃pia žinias an rajoną Ėr.
12. smarkiai mesti, sviesti: Švil̃pk per tvorą tą pagalį DŽ. Kai švil̃psiu tave lauk! Slv. Švil̃pk paėmęs po lova, jei nežino, kur drabužiam vieta Srv.
13. intr. trenkti, tvoti: Kaip jisai švil̃pė jam su kuciniu par kaktą ir užmušė BM220(Jsv).
14. intr., tr. veltui leisti, eikvoti, švaistyti: Jis dirba ne pinigam švil̃pt Gs.
^ Ūžk, kolei jaunas, švil̃pk, kolei plikas An. Ką tėvai prakaite pastatė, tai vaikai švilpdami sugriauna LTR(Vdk).
15. intr., tr. šnek. vogti, kniaukti: Petris švil̃pa – iš kur ans galia tiek piningų turėti! Šll.
◊ galvojè švil̃pia kvailioja: Nebuvo jos – jum nešvilpė galvoj B.Sruog.
toli̇̀ švil̃pia daug trūksta: Aš savo darbą baigiau, o jam da iki galo toli̇̀ švil̃pia Snt. Toli̇̀ švil̃pia – da tu mane gerai nepažįsti Jrb.
vė́jai švil̃pia tuščia: Ką gi nusipirksi, kai kišenės[e] vėjai švil̃pia (neturi pinigų) Ds. Kai vėjai švilpia kišeniuje, daug ką neišsirinksi LTR(Srd). Kalbio kalbo[je] vė́jai švil̃pa (niekus šneka) Šll.
1 apšvil̃pti, -ia (àpšvilpia J, Krok), àpšvilpė tr. Rtr, NdŽ, KŽ; N, L
1. švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką: Apšvil̃pti kalbėtoją DŽ1. Studentai išmetė jį į gatvę ir apšvilpė V.Myk-Put. Jos padarė savo karjerą neapšvilptos, be šauksmų ir be sąmyšio rš.
2. šnek. pridaryti nuostolių, aptuštinti: Pijų àpšvilpė (apvalgė) šiti svečiai Krok.
| refl.: Kiek uždirba pinigų, tai pavažinėja po Lietuvą ir parvažiuoja apsišvil̃pęs Krok.
3. Lk, Trg, Lp šnek. apgauti, apmauti: Už tokį nieką didelius pinigus sumokėjai – tai apšvilpė jis tave! Lš. Ar dabar žmonės? Tik nusisuk, apsižiopsok, tuoj apsuks, apšvilps, iš panosės paskutinį grūdelį nudžiaus J.Balt.
| Vaikis apšvilpė (suvedžiojo, prigavo) mergą ir pametė Šts.
| refl. Brs: Tai, matykis, apsi̇̀švilpei su cukriniais runkeliais Vlkv.
4. šnek. apvogti: Čigonai atej[o], àpšvilpė tą moteriškę Kpč.
1 atšvil̃pti, -ia (àtšvilpia), àtšvilpė
1. intr. Š, NdŽ, KŽ švilpiant atvykti.
2. tr. BsMtI28, KŽ švilpiant pašaukti, prišaukti: Atšvilpiau – pargrįžta, pas tilto jau buvo nuejęs Dr.
3. intr. švilpimu atsiliepti: Jei grapuo sušvilpus neatšvilpsi, ryto metą gausi rykščių (apie dvaro panaktinį) Plng.
| refl. Plng: Mes tau švilpėm, o tu neatsi̇̀švilpei Prn. Į mano švilpimą niekas neatsišvilpė rš.
4. intr. su švilpesiu atlėkti, atskrieti: Priešo sviedinys atšvilpė prie pat mūsų apkasų rš. Kaži kas atšvilpia per lauką: švilpt švilpt švilpt švilpt – su didžiausiu vėju LTsIV506.
5. intr. su švilpesiu artėti (apie vėją, viesulą ir pan.): Atàšvilpė [viesulas] nuo žiemių Krs. Ir vėjas kad àtšvilpia in tą namą, sukalioja ir švirkština Dg.
6. labai greit atbėgti, atvažiuoti ir pan.: Nori gaut nuo tėvų [pinigų], àtšvilpia tuojau KzR. Karalius žemaičių atšvilpė su pasiutusiu greitumu J.Šliūp. Trenkė armotos, atšvilpė automobilis A.Vien.
1 įšvil̃pti, -ia, į̇̃švilpė
1. intr. Rtr švilpiant įeiti.
2. refl. Ser įsileisti švilpti, ilgai švilpti.
3. tr. N švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti: Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs) CI114.
4. labai greit įbėgti: Įbėgo, į̇̃švilpė kaip viesulas Š.
5. tr. prk. įteigti.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va: Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t., tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia – įsisako Vd.
6. smarkiai įmesti, įsviesti.
1 iššvil̃pti, -ia, i̇̀ššvilpė Rtr, BŽ85; N, K, LL288,296
1. tr., intr. galėti, įstengti švilpti: Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą End. Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps Žr.
2. intr. NdŽ švilpiant išeiti.
3. tr. BBMik6,16 švilpimu išreikšti panieką, pasityčioti.
4. tr. BŽ166, NdŽ, KŽ išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą: Žiūrėtojai i̇̀ššvilpė teatro vaidintojus Š. Aš i̇̀ššvilpiau piemenį iš trobos (par švilpimą) J.
5. tr. šnek. pašalinti, išgrūsti: Jis jau nebe pulkininkas ir iš posto seniai iššvilptas rš.
6. labai greit išbėgti, išlėkti, išvažiuoti ir pan.: Jis šoko iš vietos ir iššvilpė pro duris rš. Per kelias minutes i̇̀ššvilpė [bičių spiečius], i baigta Plv. Užuot ėjusi kur nors tarnauti, ji iššvilpė į pasaulį rš.
7. tr. išpūsti, išgairinti: Vėjas gryčią i̇̀ššvilpė Ds.
8. intr. šnek. būti labai greit išeikvotam: Pinigai švilpte iššvil̃pia Šmn.
1 nušvil̃pti, -ia (nùšvilpia), nùšvilpė J, Š, KŽ
1. žr. 1 sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando Vlkš. Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko LTR(Slk.)
| refl.: Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt LTR(Mrj).
| prk.: Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs (tu man nieko nereiški) rš. Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt rš.
ǁ intr. švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti: Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas TS1897,6.
2. tr., DŽ1 švilpimu pranešti, paskelbti: Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė Ėr. Londone buvo nušvilpta pora aliarmų rš.
3. intr. DŽ1 švilpiant nutolti.
| prk.: Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė! V.Kudir.
4. tr. NdŽ, Nm, Šts nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką: Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė Grž. Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą rš. Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus J.Marcin.
5. intr. švilpiant nulėkti, nuskrieti: Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn J.Balč.
6. intr. su švilpesiu nutolti (apie vėją): Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai rš.
7. greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.: Jis nùšvilpė kaip kulipka NdŽ. Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą Jd. Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos Lg. Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno LTR(Sml). Traukinys ir vėl nušvilps laukais S.Nėr. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė A1885,121.
8. tr. šnek. labai greitai padaryti: Aš jai nušvil̃pt (greit nuravėti) tuos daržus galiu Ps.
9. intr. šnek. tolyn nuskrieti: Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė Skr. Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė Krs.
10. tr. šnek. nusviesti, nukišti: Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Rm. Kur nùšvilpei mano kepurę? Ėr.
11. tr. šnek. veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus], ir tu nušvil̃psi Krs.
12. tr. šnek. nugyventi, nuskurdinti: Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė Plt.
| refl. Šts: Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs Mrj. Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusi̇̀švilpė Grl. Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs KlvrŽ.
ǁ refl. nusivalkioti: Su mergoms pradėjo lakstyt i nusi̇̀švilpė visai Jrb.
13. intr. šnek. vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti: Starkuos vakar stuba nùšvilpė (sudegė) Gs.
14. pavogti, nukniaukti: Paliko nakčiai kieme [kibirą], ir nùšvilpė Trg. Marškinius nū toros nū̃švilpė Kv. Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę Vp.
15. tr. šnek. suvedžioti, prigauti; plg. 1 apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti Šts.
16. nusišlapinti: Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai J.Avyž.
◊ niẽkais (vė́jais) nušvil̃pti dingti, likti be naudos, be rezultato: Kiek turto vėjais nušvilpia rš. Jų pastangos niekais nušvilpė rš.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas] Grd.
1 pašvil̃pti, -ia (pàšvilpia), pàšvilpė K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. intr. K, DŽ1, KŽ kiek švilpti: Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas JI415. Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai LTR(Brt). Kalba pašvilpdamas Mrj.
^ Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs pašvilpt gali (prastos, menkos) LTsV848(Ps). Pašvilpsi, kaip duonos neteksi A.Damb. Pašvil̃pk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas! (atsikertama gąsdinančiam) Gs. Pašvil̃pk ant žąsų, kad nelestų avižų (nieko nepadarysi, nepabaidysi) LKT168(Grk).
| refl. K.
ǁ tr. švilpiant atlikti melodiją: Pašvil̃pti dainelę NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką švilpti.
3. intr. NdŽ, Varn galėti, įstengti švilpti: Jeigu širdies nebeturia (silpnos širdies), nebepašvil̃pt Slm.
4. tr. J, NdŽ švilpiant pašaukti: Pabėgęs pašvil̃pk vyrus pusryčių Gs. Turu du dantis: vieną šunie pašvil̃pti, kitą košei pakabinti (juok.) Lnk.
| refl. tr.: O tas jauniausis dabar pasišvilpė deimantinį arklį LTR(Erž).
ǁ prk. pasakyti, paliepti: Tau pašvil̃ps – ant vienu piršteliu šokinėsi Trk. Pauliai tai laimė: pàšvilpė va – ir atvažiavo [į talką] Slm.
5. intr. kelti švilpesį:
^ Didžiausias, plačiausias, aukščiausias, greičiausias, lekia pašvilpdamas, pakaukdamas, paūždamas (vėjas) Krok.
| refl.: Vilnys eina pasišvilpdamos rš.
6. intr. būti kurį laiką smarkiai mosuojamam: Tik pàšvilpė kaponė, i nuravė[ja]u burokus Dglš.
7. tr. šnek. greit numesti, nusviesti: Pašvilpė [skerspjūklį] dilgėlėsna rš.
8. greit nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti.
9. pavogti, nukniaukti.
10. tr. šnek. paprastai sustabarėjusiuose pasakymuose kalbant apie situaciją, kai nebegalima nieko padaryti, pakeisti ar pabauginti: Ką jis man pašvil̃ps – bile sykį aš pinigus atgriebsiu Alk. Nieko nebepašvil̃psi, ponas grape Slnt. Nieko nebipašvil̃psi, vaikali, paleidęs balandį iš nagų Vvr. Ka būt[ų] neprilindęs, i pašvil̃pk Krtn. Je, pašvilpk – pamesto daikto nebatrasi Šts. Šiandien aš čia, rytoj – kur Dievas pirštu pamos: algą paėmiau, ir pašvilpk man! J.Balt. Tėvas išėjo su pinigais, o dabar gali pašvil̃pt Jnš. Pašvil̃ps jiem tėvas – išnešė i neataduos Klt. Pašvil̃ps! Gaidys kiaušinį sudės (to niekada nebus)! Alv. [Jeigu būtų buvusi kita valdžia,] būt pàšvilpta (nieko nebūtų gauta) Pkn.
◊ pašvil̃pk i sùbinę (į úodegą Šll, Lkš, į ùžpakalį, per pirštùs) nieko nebepadarysi, po laiko: Daba pašvil̃pk į sùbinę, kai vyžos į sykį (užaugusį sūnų vėlu auklėti) Erž. Pašvil̃pk tu jam dabar į ùžpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti Trg. Pašvil̃pk par pirštùs – tas jau prapuolė, nebgausi Lk.
1 paršvil̃pti, -ia (par̃švilpia), par̃švilpė
1. intr. švilpiant pareiti: Jau ir anas švilpukas paršvil̃pia iš miško Ėr.
2. tr. NdŽ švilpiant parkviesti, paršaukti: Paršvil̃pk iš užjaujo bulbakasius, pietai jau išvirė Dr.
3. intr. su švilpesiu parlėkti: Jiem tep bekalbant klauso – paršvilpia to jo švogerio lazda! LTR(Lzd).
ǁ parskristi: Špogai jau par̃švilpė iš šiltojo krašto Dr.
4. labai greit parbėgti, parvažiuoti ir pan.: Su tokiuo arkliu netruksi namo paršvil̃pt Slm. Iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo J.Bil.
1 péršvilpti
1. intr. praleisti laiką švilpiant: Vėl pradėjo švilpti, vienas baigia, kitas pradeda, taip visose pusėse nutęsdami peršvilpė Žem.
2. intr. šnek. labai greit pervažiuoti: Nu kalno ragelės liuob páršvilpti par visą upę Vkš.
3. tr. šnek. greit permesti, persviesti: Trišakė kaladė ant kiemo buvo, o jis péršvilpė ją par stogą Rm.
1 prašvil̃pti, -ia (pràšvilpia), pràšvilpė Rtr; LL185
1. intr. NdŽ su švilpesiu pralėkti, praskrieti: Keletas šviečiančiųjų kulkų serijų prašvilpė lyguma įvairiomis kryptimis rš. Grumstas pro pat galvą pràšvilpė Skr.
| prk.: Daugybė visokių minčių prašvilpė pro jo smegenis J.Paukš. Visa mano ironija prašvilpė pro šalį, nė trupučio nekliudžiusi rš.
2. intr. su švilpesiu pučiant pralėkti: Viesulas pràšvilpė par apyaušrį, anksti Krs.
3. labai greit, smarkiai prabėgti, pravažiuoti ir pan.: Nespėjau nė sumatyt – tik pràšvilpė pro šalį Slv. Pràšvilpė kaip vėjas su ragėms Dr. Kaip ir perkūnas pràšvilpė automobilis rš.
ǁ NdŽ, Tl, Stč, Sv labai greit praeiti (apie laiką): Praėjo tos dienos, kap vėjas pràšvilpė, kap i nebuvę KzR. Prašvilpė gyvenimas kaip viena diena J.Paukš. Savaitė švilpte prašvilpia rš.
4. lengvabūdiškai išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tei[p] ūždamas netruks prašvil̃pt viską Jrb. Kap bematai pràšvilpė ūkį, dabar grynas kap misingis Alk. Tąja bjaurybe [degtine] ir namus tuoj prašvilpsi Šn. Prašvil̃pia pinigus, kaip tik ką gauna Šr. Pry ano piningas nepastova, tujau pràšvilpa visus, kiek tik tura Vvr.
| Matyt, našlys – kur nors pačią prašvilpė P.Cvir.
^ Ką tėvai sudėjo, tą vaikai pràšvilpė Krs.
| refl. Ser, NdŽ: Prasi̇̀švilpei, tai dabar pažaliuosi be duonos ir be sėklių Ds. Jis greit ir prasišvilpė: pardavė ūkį ir su Elze išvažiavo į Ameriką rš.
ǁ prk. tuščiai praleisti (laiką): Aldonai pagailo lengvabūdiškai prašvilptų dienų J.Avyž. Visą gyvenimą tinginystėje prašvilpė prš.
1 prišvil̃pti, -ia (pri̇̀švilpia End), pri̇̀švilpė
1. intr. NdŽ pakankamai švilpti.
| refl. Ser, NdŽ.
2. intr. sukelti į švilpimą panašų garsą: O tūkstantį tarė net prišvilpdami: stūkstančia Vaižg.
3. tr. NdŽ, Trk, Šl, Ėr švilpiant prišaukti, prikviesti: Nešvilpk gryčio[je] – velnią prišvil̃psi Sml. Prišvilpk arklį, kad tavi gelbėtų (ps.) Šts.
| refl. tr. NdŽ: Nei prisišvilpę, nei prisišaukę Rasutės ėmė žiūrėti, kas to mėlyno maišelio viduj K.Saj.
4. tr. pripūsti: Šaltas vėjas prišvilpia ausis rš.
| prk.: Mano vyrelis, kol mane apmovė, lakštingalomis ir mėnesienomis man visą galvą prišvilpė B.Sruog.
5. intr. šnek. labai greit priartėti, prilėkti: O čia Adomėlis ir prišvilpė [šokdamas] su Elze prie brolių J.Balt.
6. tr. euf. prišlapinti: Sriubos prisisrėbsat, a neprišvil̃psat lovos?! End.
1 sušvil̃pti, -ia (sùšvilpia), sùšvilpė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L
1. intr. LL45,314, DŽ1, Dr, Všv, Varn trumpai pašvilpti, švilptelėti: Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję (nuėję) toliau Jrb. Sùšvilpė – šunys subėgo Sd. Kai tik sušvilpė bernas tąj[a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai LTR(Šil). Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo BM222(Jsv).
2. tr. NdŽ, KŽ švilpiant sušaukti, sukviesti: Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs J. Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi Šmk. Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos Dr.
| refl. tr. NdŽ: Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti BsMtI28.
ǁ refl. Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Medžiotojai susi̇̀švilpė DŽ1. Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome Šlč. Susišvilpė valkatos rš.
3. intr. pratisai sučiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė Žem. Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas (varnėnas) kelis kartus sušvilpia I.Simon. Sušvilpė varnėnas sp.
4. intr. DŽ1, KŽ suūkti: Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti J.Balč.
5. intr. lekiant, judant sukelti švilpesį: Akmuo sušvilpė ore rš. Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore rš. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje K.Bor.
6. intr. NdŽ sukaukti (apie stipriai pučiantį vėją): Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas rš. Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo LTR(Auk).
7. greit subėgti, suvažiuoti ir pan.
8. tr. šnek. greit sumesti, susviesti: Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė Pc.
1 užšvil̃pti, -ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė
1. L, Rtr, NdŽ, KŽ, Žln žr. 1 sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė LKT36(Pv). Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo LB218.
2. intr. pradėti švilpti: Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė, ažucypė, ir tuoj vienas grabas atsivėrė LTR(Slk).
3. tr. NdŽ švilpimu užšaukti, užkviesti (ant ko, už ko, pas ką).
| refl. tr.: Užsišvil̃pti pas save NdŽ.
4. tr. NdŽ, KŽ švilpimu nustelbti, nugalėti; geriau, stipriau, garsiau švilpti.
5. refl. NdŽ švilpiant pavargti.
6. intr. NdŽ imti kaukti, staugti (apie stipriai pučiantį vėją).
7. labai greit užbėgti, užlėkti, užšokti: Aš kaip kulipka užšvilpiau už pečiaus TS1901,6-10.
8. tr. šnek. greit užmesti, užsviesti: Tik capt kepurę nuo galvos, švilpt ir užšvilpė ant stogo Ėr.
9. tr. prk. pareikalauti daugiau (didesnės kainos): Jeigu senai mašinai duoda keturiolika [tūkstančių], tai naujai tūkstantį možna užušvil̃pt Slm.
1. intr. B971, KBII154, N, K, M, J, Š, L, LL243, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, K.Būg lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: Su burna gali švil̃pti Plšk. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis (briedis) nebijo, ir viskas Pv. Šauks į pirtį, liuob švil̃ps par stabulę Kl. Švil̃pti vaikams liuob draudė motyna Rsn. Girti keikiasi, švil̃pia, rėkia Krs. Stubo[je] negalima švil̃pt – velnias atbėgs Žal. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Vieną sykį, kai jau visi sugulė, pradėjo už pečiaus švilpt LTR(Šmk). Beeidamas išgirdo jaujoj kad jau smarkiai švilpiant, kad, rodos, šimtas balsų švilpia LTR(Grk). Kad gyvatės neįkirstų, reikia švil̃pt Nj. Gatvėje švilpia vienoje pusėje, švilpia kitoje J.Gruš.
^ Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka PPr256. Piemeniu nešvilpęs, kerdžium netriūbysi LTR(Vdk). Bus, kai vėžiai nugarom švil̃ps (niekada nebus) Srv. Až jo nuejus pažintum, kuom vilkas švil̃pia (patirtum vargo) Ml, Dglš. Pabūsi nevalgęs, tai žinosi, kaip vilkelis švil̃pia (atsigodosi, susprasi) Klt. Čia kaip švil̃pia (kaip liepia), teip ir daro Ėr. Gali švil̃ptie – niekas neklauso senių Adm. I aš moku septynias kalbas, tik visas švilptè (juok.) Rs. Kas staugia ir švilpia be lūpų? (vėjas) LTR.
švil̃piančiai adv.: Jis išsiėmė iš dantų pypkę, švilpiančiai nusispjovė I.Simon.
| refl. K.
ǁ tr. NdŽ lūpomis ar švilpyne atlikti kokią melodiją.
ǁ intr. būti tinkamam išduoti švilpesį (apie švilpynę): Švilpukas visai nèšvilpė NdŽ.
| refl. Mun nèšvilpas beržo tošis, aš nepašvilpu Varn. Iš molio padirbs švilpį, išbadys skyleles, i švil̃psias Lpl. Palaukio eglė šakotesnė, bet eglės [v]amzdžiai švilpsis gerai Šts.
ǁ intr. švilpesiu reikšti nepritarimą, pašaipą: Švilpė jam, juokėsi iš jo žodžių, bet jis vis tiek kalbėjo rš.
2. tr. J.Jabl, NdŽ, Lkv švilpesiu šaukti, vadinti: Tėvas šunis ėmė švilpti LTR(Krtn). Grįžo šunis švilpdami̇̀ namo Jrk35. Ko švilpi velnią į namus? J.Balt.
^ Tėvas šunis švilpė, žentas par laukus tempė LTR(Jdr). Pasidedu – nors šunis švil̃pk (niekaip negalima rasti)! Lk.
ǁ refl. Š, Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Šauliai pradėjo švil̃pties medė[je] (miške) su švilpiais Šts.
ǁ tr. švilpesiu erzinti: Šuo švilpiamas loja Grž.
3. intr. R, MŽ, N tęsiamai čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Šalta, špokai nešvil̃pia, tik skraido Ėr. Švilpia zylelė, čirpsta žiogelis N22, RD141. Jeigu volungė švilpia, tai tik lietaus ir belauk rš. Mažytė žvirblinė pelėdikė švilpia panašiai kaip sniegena sp. Švilpia, bėginėja pastatę kuodukus raibi jerubių patinėliai sp.
4. intr. VĮ, Plng tam tikru prietaisu išduoti pratisą garsą, ūkti: Fabrikas švil̃pia DŽ, NdŽ. Malūnas šaban švil̃pia Kp. Jau švilpia traukiniai. Aš iškeliauju vėlei rš.
5. intr. kilti į švilpimą panašiam garsui: Kaip dūsuoja, švil̃pia gale gerklės Adm.
ǁ vykti su švilpesiu: Tankus švilpiantis kvėpavimas veržėsi iš jo sulysusios krūtinės rš.
6. intr. Jnš su švilpesiu pūsti (apie vėją): Vėjas net švil̃pia, kaip eina pro lango plyšelius Mžš. Kai sėdos ji ant juodo žirgo, tai pakilo viesulas, kad tik vėjas švilpia LTR(Aln). Lauke švilpė pūga J.Dov. Vėjas švil̃pė jam per ausis NdŽ. Bet vėjas nešvil̃pia, i gerai (nereikia trobesio remontuoti) Dglš. Naktis buvo šalta, vėjas apie ausis švil̃pia BM83(Pbr). Jei pro sienas vėjas švilpia, tai troba tuoj degs LTR(Pmp). Miške pakilo audra, vėjas kaukdamas švilpė eglių viršūnėmis J.Balč. Švil̃pia lyg vėjas prieš lietų Krn.
7. intr. Slk, Grž, Pnd smarkiai lekiant, judant, mosuojant ir pan. kelti švilpesį: Kulkos švil̃pdamos per orą lėkė Plšk. Kitos [mašinos] net švil̃pia, kap eina, – kur tę nesuvažinės! Iš. Garsiau už kulkas švilpia aštrūs kardai rš. Tai gražiai švilpia šilkinis botagėlis LTR(Al). Žirgelis bėga, žemelė trenkia, man ant galvelės kepurė švilpia LTR(Brž). Vėjas pūtė, net šakos švilpė rš. Švilpdami lėkė akmenys, plytų nuolaužos, geležų gabalai J.Dov. Važiuoti – tai kad ausyse švilptų! rš. Šitie kareiviai tai tik kardais švil̃pia, suka Slm.
^ Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia (arklio kojos ir uodega) J.Jabl(Pn). Keturi žemę drebina, o šeši šimtai švilpia LTR(Ant).
ǁ būti smarkiai mosuojamam, judinamam: Grėbliai tik švil̃pia Švnč. Mušas, tik kūlokai švil̃pia Dglš. Čia lakstė, čia staiga vietoje sukosi it vijurkas – Miliutės padalkos tik švilpė J.Paukš.
ǁ prk. aidėti (esant tuščiam): Klėty nei grūdo, švil̃pia aruodai Ėr. Moč moč, Birutė nebe vaikas – švil̃pia kuparai klėty pastatyti Krd. Varpos ir nekultos švilpia, iš ko reikės ir pylių ataduot?! Trgn.
^ Šlėktos aruodai nuo Kalėdų švil̃pia, mužiko ligi Velykų pildos Trgn.
8. intr. LTR(Šl) zvimbiant lėkti, skrieti oru: Strėlės jam švil̃pė pro šalį NdŽ. Prie fronto arti kai dirbdavom, tai ir kulkos pro ausis švil̃pdavo Plšk. Kulpkos švil̃pė par viršų, tiktai veizėk – nukris pumpt Trk. Švil̃pia kulpkos pro triobas Šmn.
| prk.: Mano aiškinimas, kad niekas neturi teisės rinkliavos leisti kitam kam, kaip tik tam dalykui, kuriam renkama, – mačiau, jog švilpė dešimtininkui pro šalį (nepatraukė dėmesio) Pt.
ǁ smarkiai lėkti, skrieti: Sulig tais žodžiais kad jam švilpė iš užančio ta pirklio įduota dovana LTsIV531.
9. greit, smarkiai važiuoti, bėgti, plaukti, tekėti, švirkšti ir pan.: Švil̃pti vandeniu NdŽ. Švil̃pia, pasikinkęs arklį, į miestą NdŽ. Jisai visur švil̃pia ir švil̃pia Jd. Švilpa su didžiausiu vėju LTR(Krp). Jisai nieko neatboja, švilpia kai vėjelis LTR(Kp). Švilpk per tvorą, kad nepakliūtum policijon! rš. Sėskim karieton ir švilpiam pas tą ūkinyką LTR(Ukm). Pro šalį švilpia automobiliai, trenkia karietos A.Vien. Vieną kurį šventadienį mudu šmakšt ir švilpiam į miestelį rš. Tas vynas par visus kraštus švilpia (švirkščia) žemėn [iš statinės] Kvr.
ǁ labai greitai eiti, bėgti (apie laiką): Jau po keturiasdešimt metų švil̃pia laikas baisiai greit Jrb. Ka penkiasdešimt sulaukiau, ta (tai) švil̃pa metai, rieta į pakalnę Trš. Kaip tos dienos greitai švilpia! rš.
10. intr. šnek. smarkiai, su švilpesiu vykti kokiam veiksmui: Priskaldo balanų – tik švil̃pia (gerai dega)! Žln. Ka Romusiuo duoda su akminims į kabiną, ka švil̃pa vien Trk.
| prk.: Kad pamokintų, sėstum ir austum, net švil̃ptų (smarkiai, gerai vyktų) Upn. Mokėjau gerai nerti: raštuotos pirštinės, pančekos liuob švilpte švilps Vkš.
^ Eina (sekasi), kad vis švil̃pia Skr. Kad neina, tai nė nešvil̃pia Skr. Kai nesiseka, ir nešvilpia Kdl. Kad nedega, tai ir nešvil̃pia (visai nesiseka) Jrb.
11. tr. šnek. greitai gabenti, nešti, vežti: Švil̃pia i švil̃pia į turgų, kas ką turia Jd.
ǁ pranešinėti, skleisti (paprastai gandus): Išgirsta ką boba ir švil̃pia žinias an rajoną Ėr.
12. smarkiai mesti, sviesti: Švil̃pk per tvorą tą pagalį DŽ. Kai švil̃psiu tave lauk! Slv. Švil̃pk paėmęs po lova, jei nežino, kur drabužiam vieta Srv.
13. intr. trenkti, tvoti: Kaip jisai švil̃pė jam su kuciniu par kaktą ir užmušė BM220(Jsv).
14. intr., tr. veltui leisti, eikvoti, švaistyti: Jis dirba ne pinigam švil̃pt Gs.
^ Ūžk, kolei jaunas, švil̃pk, kolei plikas An. Ką tėvai prakaite pastatė, tai vaikai švilpdami sugriauna LTR(Vdk).
15. intr., tr. šnek. vogti, kniaukti: Petris švil̃pa – iš kur ans galia tiek piningų turėti! Šll.
◊ galvojè švil̃pia kvailioja: Nebuvo jos – jum nešvilpė galvoj B.Sruog.
toli̇̀ švil̃pia daug trūksta: Aš savo darbą baigiau, o jam da iki galo toli̇̀ švil̃pia Snt. Toli̇̀ švil̃pia – da tu mane gerai nepažįsti Jrb.
vė́jai švil̃pia tuščia: Ką gi nusipirksi, kai kišenės[e] vėjai švil̃pia (neturi pinigų) Ds. Kai vėjai švilpia kišeniuje, daug ką neišsirinksi LTR(Srd). Kalbio kalbo[je] vė́jai švil̃pa (niekus šneka) Šll.
1 apšvil̃pti, -ia (àpšvilpia J, Krok), àpšvilpė tr. Rtr, NdŽ, KŽ; N, L
1. švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką: Apšvil̃pti kalbėtoją DŽ1. Studentai išmetė jį į gatvę ir apšvilpė V.Myk-Put. Jos padarė savo karjerą neapšvilptos, be šauksmų ir be sąmyšio rš.
2. šnek. pridaryti nuostolių, aptuštinti: Pijų àpšvilpė (apvalgė) šiti svečiai Krok.
| refl.: Kiek uždirba pinigų, tai pavažinėja po Lietuvą ir parvažiuoja apsišvil̃pęs Krok.
3. Lk, Trg, Lp šnek. apgauti, apmauti: Už tokį nieką didelius pinigus sumokėjai – tai apšvilpė jis tave! Lš. Ar dabar žmonės? Tik nusisuk, apsižiopsok, tuoj apsuks, apšvilps, iš panosės paskutinį grūdelį nudžiaus J.Balt.
| Vaikis apšvilpė (suvedžiojo, prigavo) mergą ir pametė Šts.
| refl. Brs: Tai, matykis, apsi̇̀švilpei su cukriniais runkeliais Vlkv.
4. šnek. apvogti: Čigonai atej[o], àpšvilpė tą moteriškę Kpč.
1 atšvil̃pti, -ia (àtšvilpia), àtšvilpė
1. intr. Š, NdŽ, KŽ švilpiant atvykti.
2. tr. BsMtI28, KŽ švilpiant pašaukti, prišaukti: Atšvilpiau – pargrįžta, pas tilto jau buvo nuejęs Dr.
3. intr. švilpimu atsiliepti: Jei grapuo sušvilpus neatšvilpsi, ryto metą gausi rykščių (apie dvaro panaktinį) Plng.
| refl. Plng: Mes tau švilpėm, o tu neatsi̇̀švilpei Prn. Į mano švilpimą niekas neatsišvilpė rš.
4. intr. su švilpesiu atlėkti, atskrieti: Priešo sviedinys atšvilpė prie pat mūsų apkasų rš. Kaži kas atšvilpia per lauką: švilpt švilpt švilpt švilpt – su didžiausiu vėju LTsIV506.
5. intr. su švilpesiu artėti (apie vėją, viesulą ir pan.): Atàšvilpė [viesulas] nuo žiemių Krs. Ir vėjas kad àtšvilpia in tą namą, sukalioja ir švirkština Dg.
6. labai greit atbėgti, atvažiuoti ir pan.: Nori gaut nuo tėvų [pinigų], àtšvilpia tuojau KzR. Karalius žemaičių atšvilpė su pasiutusiu greitumu J.Šliūp. Trenkė armotos, atšvilpė automobilis A.Vien.
1 įšvil̃pti, -ia, į̇̃švilpė
1. intr. Rtr švilpiant įeiti.
2. refl. Ser įsileisti švilpti, ilgai švilpti.
3. tr. N švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti: Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs) CI114.
4. labai greit įbėgti: Įbėgo, į̇̃švilpė kaip viesulas Š.
5. tr. prk. įteigti.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va: Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t., tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia – įsisako Vd.
6. smarkiai įmesti, įsviesti.
1 iššvil̃pti, -ia, i̇̀ššvilpė Rtr, BŽ85; N, K, LL288,296
1. tr., intr. galėti, įstengti švilpti: Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą End. Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps Žr.
2. intr. NdŽ švilpiant išeiti.
3. tr. BBMik6,16 švilpimu išreikšti panieką, pasityčioti.
4. tr. BŽ166, NdŽ, KŽ išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą: Žiūrėtojai i̇̀ššvilpė teatro vaidintojus Š. Aš i̇̀ššvilpiau piemenį iš trobos (par švilpimą) J.
5. tr. šnek. pašalinti, išgrūsti: Jis jau nebe pulkininkas ir iš posto seniai iššvilptas rš.
6. labai greit išbėgti, išlėkti, išvažiuoti ir pan.: Jis šoko iš vietos ir iššvilpė pro duris rš. Per kelias minutes i̇̀ššvilpė [bičių spiečius], i baigta Plv. Užuot ėjusi kur nors tarnauti, ji iššvilpė į pasaulį rš.
7. tr. išpūsti, išgairinti: Vėjas gryčią i̇̀ššvilpė Ds.
8. intr. šnek. būti labai greit išeikvotam: Pinigai švilpte iššvil̃pia Šmn.
1 nušvil̃pti, -ia (nùšvilpia), nùšvilpė J, Š, KŽ
1. žr. 1 sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando Vlkš. Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko LTR(Slk.)
| refl.: Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt LTR(Mrj).
| prk.: Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs (tu man nieko nereiški) rš. Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt rš.
ǁ intr. švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti: Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas TS1897,6.
2. tr., DŽ1 švilpimu pranešti, paskelbti: Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė Ėr. Londone buvo nušvilpta pora aliarmų rš.
3. intr. DŽ1 švilpiant nutolti.
| prk.: Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė! V.Kudir.
4. tr. NdŽ, Nm, Šts nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką: Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė Grž. Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą rš. Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus J.Marcin.
5. intr. švilpiant nulėkti, nuskrieti: Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn J.Balč.
6. intr. su švilpesiu nutolti (apie vėją): Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai rš.
7. greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.: Jis nùšvilpė kaip kulipka NdŽ. Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą Jd. Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos Lg. Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno LTR(Sml). Traukinys ir vėl nušvilps laukais S.Nėr. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė A1885,121.
8. tr. šnek. labai greitai padaryti: Aš jai nušvil̃pt (greit nuravėti) tuos daržus galiu Ps.
9. intr. šnek. tolyn nuskrieti: Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė Skr. Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė Krs.
10. tr. šnek. nusviesti, nukišti: Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Rm. Kur nùšvilpei mano kepurę? Ėr.
11. tr. šnek. veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus], ir tu nušvil̃psi Krs.
12. tr. šnek. nugyventi, nuskurdinti: Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė Plt.
| refl. Šts: Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs Mrj. Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusi̇̀švilpė Grl. Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs KlvrŽ.
ǁ refl. nusivalkioti: Su mergoms pradėjo lakstyt i nusi̇̀švilpė visai Jrb.
13. intr. šnek. vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti: Starkuos vakar stuba nùšvilpė (sudegė) Gs.
14. pavogti, nukniaukti: Paliko nakčiai kieme [kibirą], ir nùšvilpė Trg. Marškinius nū toros nū̃švilpė Kv. Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę Vp.
15. tr. šnek. suvedžioti, prigauti; plg. 1 apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti Šts.
16. nusišlapinti: Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai J.Avyž.
◊ niẽkais (vė́jais) nušvil̃pti dingti, likti be naudos, be rezultato: Kiek turto vėjais nušvilpia rš. Jų pastangos niekais nušvilpė rš.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas] Grd.
1 pašvil̃pti, -ia (pàšvilpia), pàšvilpė K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. intr. K, DŽ1, KŽ kiek švilpti: Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas JI415. Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai LTR(Brt). Kalba pašvilpdamas Mrj.
^ Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs pašvilpt gali (prastos, menkos) LTsV848(Ps). Pašvilpsi, kaip duonos neteksi A.Damb. Pašvil̃pk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas! (atsikertama gąsdinančiam) Gs. Pašvil̃pk ant žąsų, kad nelestų avižų (nieko nepadarysi, nepabaidysi) LKT168(Grk).
| refl. K.
ǁ tr. švilpiant atlikti melodiją: Pašvil̃pti dainelę NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką švilpti.
3. intr. NdŽ, Varn galėti, įstengti švilpti: Jeigu širdies nebeturia (silpnos širdies), nebepašvil̃pt Slm.
4. tr. J, NdŽ švilpiant pašaukti: Pabėgęs pašvil̃pk vyrus pusryčių Gs. Turu du dantis: vieną šunie pašvil̃pti, kitą košei pakabinti (juok.) Lnk.
| refl. tr.: O tas jauniausis dabar pasišvilpė deimantinį arklį LTR(Erž).
ǁ prk. pasakyti, paliepti: Tau pašvil̃ps – ant vienu piršteliu šokinėsi Trk. Pauliai tai laimė: pàšvilpė va – ir atvažiavo [į talką] Slm.
5. intr. kelti švilpesį:
^ Didžiausias, plačiausias, aukščiausias, greičiausias, lekia pašvilpdamas, pakaukdamas, paūždamas (vėjas) Krok.
| refl.: Vilnys eina pasišvilpdamos rš.
6. intr. būti kurį laiką smarkiai mosuojamam: Tik pàšvilpė kaponė, i nuravė[ja]u burokus Dglš.
7. tr. šnek. greit numesti, nusviesti: Pašvilpė [skerspjūklį] dilgėlėsna rš.
8. greit nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti.
9. pavogti, nukniaukti.
10. tr. šnek. paprastai sustabarėjusiuose pasakymuose kalbant apie situaciją, kai nebegalima nieko padaryti, pakeisti ar pabauginti: Ką jis man pašvil̃ps – bile sykį aš pinigus atgriebsiu Alk. Nieko nebepašvil̃psi, ponas grape Slnt. Nieko nebipašvil̃psi, vaikali, paleidęs balandį iš nagų Vvr. Ka būt[ų] neprilindęs, i pašvil̃pk Krtn. Je, pašvilpk – pamesto daikto nebatrasi Šts. Šiandien aš čia, rytoj – kur Dievas pirštu pamos: algą paėmiau, ir pašvilpk man! J.Balt. Tėvas išėjo su pinigais, o dabar gali pašvil̃pt Jnš. Pašvil̃ps jiem tėvas – išnešė i neataduos Klt. Pašvil̃ps! Gaidys kiaušinį sudės (to niekada nebus)! Alv. [Jeigu būtų buvusi kita valdžia,] būt pàšvilpta (nieko nebūtų gauta) Pkn.
◊ pašvil̃pk i sùbinę (į úodegą Šll, Lkš, į ùžpakalį, per pirštùs) nieko nebepadarysi, po laiko: Daba pašvil̃pk į sùbinę, kai vyžos į sykį (užaugusį sūnų vėlu auklėti) Erž. Pašvil̃pk tu jam dabar į ùžpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti Trg. Pašvil̃pk par pirštùs – tas jau prapuolė, nebgausi Lk.
1 paršvil̃pti, -ia (par̃švilpia), par̃švilpė
1. intr. švilpiant pareiti: Jau ir anas švilpukas paršvil̃pia iš miško Ėr.
2. tr. NdŽ švilpiant parkviesti, paršaukti: Paršvil̃pk iš užjaujo bulbakasius, pietai jau išvirė Dr.
3. intr. su švilpesiu parlėkti: Jiem tep bekalbant klauso – paršvilpia to jo švogerio lazda! LTR(Lzd).
ǁ parskristi: Špogai jau par̃švilpė iš šiltojo krašto Dr.
4. labai greit parbėgti, parvažiuoti ir pan.: Su tokiuo arkliu netruksi namo paršvil̃pt Slm. Iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo J.Bil.
1 péršvilpti
1. intr. praleisti laiką švilpiant: Vėl pradėjo švilpti, vienas baigia, kitas pradeda, taip visose pusėse nutęsdami peršvilpė Žem.
2. intr. šnek. labai greit pervažiuoti: Nu kalno ragelės liuob páršvilpti par visą upę Vkš.
3. tr. šnek. greit permesti, persviesti: Trišakė kaladė ant kiemo buvo, o jis péršvilpė ją par stogą Rm.
1 prašvil̃pti, -ia (pràšvilpia), pràšvilpė Rtr; LL185
1. intr. NdŽ su švilpesiu pralėkti, praskrieti: Keletas šviečiančiųjų kulkų serijų prašvilpė lyguma įvairiomis kryptimis rš. Grumstas pro pat galvą pràšvilpė Skr.
| prk.: Daugybė visokių minčių prašvilpė pro jo smegenis J.Paukš. Visa mano ironija prašvilpė pro šalį, nė trupučio nekliudžiusi rš.
2. intr. su švilpesiu pučiant pralėkti: Viesulas pràšvilpė par apyaušrį, anksti Krs.
3. labai greit, smarkiai prabėgti, pravažiuoti ir pan.: Nespėjau nė sumatyt – tik pràšvilpė pro šalį Slv. Pràšvilpė kaip vėjas su ragėms Dr. Kaip ir perkūnas pràšvilpė automobilis rš.
ǁ NdŽ, Tl, Stč, Sv labai greit praeiti (apie laiką): Praėjo tos dienos, kap vėjas pràšvilpė, kap i nebuvę KzR. Prašvilpė gyvenimas kaip viena diena J.Paukš. Savaitė švilpte prašvilpia rš.
4. lengvabūdiškai išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tei[p] ūždamas netruks prašvil̃pt viską Jrb. Kap bematai pràšvilpė ūkį, dabar grynas kap misingis Alk. Tąja bjaurybe [degtine] ir namus tuoj prašvilpsi Šn. Prašvil̃pia pinigus, kaip tik ką gauna Šr. Pry ano piningas nepastova, tujau pràšvilpa visus, kiek tik tura Vvr.
| Matyt, našlys – kur nors pačią prašvilpė P.Cvir.
^ Ką tėvai sudėjo, tą vaikai pràšvilpė Krs.
| refl. Ser, NdŽ: Prasi̇̀švilpei, tai dabar pažaliuosi be duonos ir be sėklių Ds. Jis greit ir prasišvilpė: pardavė ūkį ir su Elze išvažiavo į Ameriką rš.
ǁ prk. tuščiai praleisti (laiką): Aldonai pagailo lengvabūdiškai prašvilptų dienų J.Avyž. Visą gyvenimą tinginystėje prašvilpė prš.
1 prišvil̃pti, -ia (pri̇̀švilpia End), pri̇̀švilpė
1. intr. NdŽ pakankamai švilpti.
| refl. Ser, NdŽ.
2. intr. sukelti į švilpimą panašų garsą: O tūkstantį tarė net prišvilpdami: stūkstančia Vaižg.
3. tr. NdŽ, Trk, Šl, Ėr švilpiant prišaukti, prikviesti: Nešvilpk gryčio[je] – velnią prišvil̃psi Sml. Prišvilpk arklį, kad tavi gelbėtų (ps.) Šts.
| refl. tr. NdŽ: Nei prisišvilpę, nei prisišaukę Rasutės ėmė žiūrėti, kas to mėlyno maišelio viduj K.Saj.
4. tr. pripūsti: Šaltas vėjas prišvilpia ausis rš.
| prk.: Mano vyrelis, kol mane apmovė, lakštingalomis ir mėnesienomis man visą galvą prišvilpė B.Sruog.
5. intr. šnek. labai greit priartėti, prilėkti: O čia Adomėlis ir prišvilpė [šokdamas] su Elze prie brolių J.Balt.
6. tr. euf. prišlapinti: Sriubos prisisrėbsat, a neprišvil̃psat lovos?! End.
1 sušvil̃pti, -ia (sùšvilpia), sùšvilpė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L
1. intr. LL45,314, DŽ1, Dr, Všv, Varn trumpai pašvilpti, švilptelėti: Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję (nuėję) toliau Jrb. Sùšvilpė – šunys subėgo Sd. Kai tik sušvilpė bernas tąj[a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai LTR(Šil). Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo BM222(Jsv).
2. tr. NdŽ, KŽ švilpiant sušaukti, sukviesti: Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs J. Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi Šmk. Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos Dr.
| refl. tr. NdŽ: Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti BsMtI28.
ǁ refl. Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Medžiotojai susi̇̀švilpė DŽ1. Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome Šlč. Susišvilpė valkatos rš.
3. intr. pratisai sučiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė Žem. Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas (varnėnas) kelis kartus sušvilpia I.Simon. Sušvilpė varnėnas sp.
4. intr. DŽ1, KŽ suūkti: Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti J.Balč.
5. intr. lekiant, judant sukelti švilpesį: Akmuo sušvilpė ore rš. Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore rš. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje K.Bor.
6. intr. NdŽ sukaukti (apie stipriai pučiantį vėją): Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas rš. Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo LTR(Auk).
7. greit subėgti, suvažiuoti ir pan.
8. tr. šnek. greit sumesti, susviesti: Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė Pc.
1 užšvil̃pti, -ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė
1. L, Rtr, NdŽ, KŽ, Žln žr. 1 sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė LKT36(Pv). Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo LB218.
2. intr. pradėti švilpti: Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė, ažucypė, ir tuoj vienas grabas atsivėrė LTR(Slk).
3. tr. NdŽ švilpimu užšaukti, užkviesti (ant ko, už ko, pas ką).
| refl. tr.: Užsišvil̃pti pas save NdŽ.
4. tr. NdŽ, KŽ švilpimu nustelbti, nugalėti; geriau, stipriau, garsiau švilpti.
5. refl. NdŽ švilpiant pavargti.
6. intr. NdŽ imti kaukti, staugti (apie stipriai pučiantį vėją).
7. labai greit užbėgti, užlėkti, užšokti: Aš kaip kulipka užšvilpiau už pečiaus TS1901,6-10.
8. tr. šnek. greit užmesti, užsviesti: Tik capt kepurę nuo galvos, švilpt ir užšvilpė ant stogo Ėr.
9. tr. prk. pareikalauti daugiau (didesnės kainos): Jeigu senai mašinai duoda keturiolika [tūkstančių], tai naujai tūkstantį možna užušvil̃pt Slm.
pašvil̃pti
Apibrėžtis
1 švil̃pti, -ia, -ė
1. intr. B971, KBII154, N, K, M, J, Š, L, LL243, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, K.Būg lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: Su burna gali švil̃pti Plšk. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis (briedis) nebijo, ir viskas Pv. Šauks į pirtį, liuob švil̃ps par stabulę Kl. Švil̃pti vaikams liuob draudė motyna Rsn. Girti keikiasi, švil̃pia, rėkia Krs. Stubo[je] negalima švil̃pt – velnias atbėgs Žal. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Vieną sykį, kai jau visi sugulė, pradėjo už pečiaus švilpt LTR(Šmk). Beeidamas išgirdo jaujoj kad jau smarkiai švilpiant, kad, rodos, šimtas balsų švilpia LTR(Grk). Kad gyvatės neįkirstų, reikia švil̃pt Nj. Gatvėje švilpia vienoje pusėje, švilpia kitoje J.Gruš.
^ Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka PPr256. Piemeniu nešvilpęs, kerdžium netriūbysi LTR(Vdk). Bus, kai vėžiai nugarom švil̃ps (niekada nebus) Srv. Až jo nuejus pažintum, kuom vilkas švil̃pia (patirtum vargo) Ml, Dglš. Pabūsi nevalgęs, tai žinosi, kaip vilkelis švil̃pia (atsigodosi, susprasi) Klt. Čia kaip švil̃pia (kaip liepia), teip ir daro Ėr. Gali švil̃ptie – niekas neklauso senių Adm. I aš moku septynias kalbas, tik visas švilptè (juok.) Rs. Kas staugia ir švilpia be lūpų? (vėjas) LTR.
švil̃piančiai adv.: Jis išsiėmė iš dantų pypkę, švilpiančiai nusispjovė I.Simon.
| refl. K.
ǁ tr. NdŽ lūpomis ar švilpyne atlikti kokią melodiją.
ǁ intr. būti tinkamam išduoti švilpesį (apie švilpynę): Švilpukas visai nèšvilpė NdŽ.
| refl. Mun nèšvilpas beržo tošis, aš nepašvilpu Varn. Iš molio padirbs švilpį, išbadys skyleles, i švil̃psias Lpl. Palaukio eglė šakotesnė, bet eglės [v]amzdžiai švilpsis gerai Šts.
ǁ intr. švilpesiu reikšti nepritarimą, pašaipą: Švilpė jam, juokėsi iš jo žodžių, bet jis vis tiek kalbėjo rš.
2. tr. J.Jabl, NdŽ, Lkv švilpesiu šaukti, vadinti: Tėvas šunis ėmė švilpti LTR(Krtn). Grįžo šunis švilpdami̇̀ namo Jrk35. Ko švilpi velnią į namus? J.Balt.
^ Tėvas šunis švilpė, žentas par laukus tempė LTR(Jdr). Pasidedu – nors šunis švil̃pk (niekaip negalima rasti)! Lk.
ǁ refl. Š, Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Šauliai pradėjo švil̃pties medė[je] (miške) su švilpiais Šts.
ǁ tr. švilpesiu erzinti: Šuo švilpiamas loja Grž.
3. intr. R, MŽ, N tęsiamai čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Šalta, špokai nešvil̃pia, tik skraido Ėr. Švilpia zylelė, čirpsta žiogelis N22, RD141. Jeigu volungė švilpia, tai tik lietaus ir belauk rš. Mažytė žvirblinė pelėdikė švilpia panašiai kaip sniegena sp. Švilpia, bėginėja pastatę kuodukus raibi jerubių patinėliai sp.
4. intr. VĮ, Plng tam tikru prietaisu išduoti pratisą garsą, ūkti: Fabrikas švil̃pia DŽ, NdŽ. Malūnas šaban švil̃pia Kp. Jau švilpia traukiniai. Aš iškeliauju vėlei rš.
5. intr. kilti į švilpimą panašiam garsui: Kaip dūsuoja, švil̃pia gale gerklės Adm.
ǁ vykti su švilpesiu: Tankus švilpiantis kvėpavimas veržėsi iš jo sulysusios krūtinės rš.
6. intr. Jnš su švilpesiu pūsti (apie vėją): Vėjas net švil̃pia, kaip eina pro lango plyšelius Mžš. Kai sėdos ji ant juodo žirgo, tai pakilo viesulas, kad tik vėjas švilpia LTR(Aln). Lauke švilpė pūga J.Dov. Vėjas švil̃pė jam per ausis NdŽ. Bet vėjas nešvil̃pia, i gerai (nereikia trobesio remontuoti) Dglš. Naktis buvo šalta, vėjas apie ausis švil̃pia BM83(Pbr). Jei pro sienas vėjas švilpia, tai troba tuoj degs LTR(Pmp). Miške pakilo audra, vėjas kaukdamas švilpė eglių viršūnėmis J.Balč. Švil̃pia lyg vėjas prieš lietų Krn.
7. intr. Slk, Grž, Pnd smarkiai lekiant, judant, mosuojant ir pan. kelti švilpesį: Kulkos švil̃pdamos per orą lėkė Plšk. Kitos [mašinos] net švil̃pia, kap eina, – kur tę nesuvažinės! Iš. Garsiau už kulkas švilpia aštrūs kardai rš. Tai gražiai švilpia šilkinis botagėlis LTR(Al). Žirgelis bėga, žemelė trenkia, man ant galvelės kepurė švilpia LTR(Brž). Vėjas pūtė, net šakos švilpė rš. Švilpdami lėkė akmenys, plytų nuolaužos, geležų gabalai J.Dov. Važiuoti – tai kad ausyse švilptų! rš. Šitie kareiviai tai tik kardais švil̃pia, suka Slm.
^ Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia (arklio kojos ir uodega) J.Jabl(Pn). Keturi žemę drebina, o šeši šimtai švilpia LTR(Ant).
ǁ būti smarkiai mosuojamam, judinamam: Grėbliai tik švil̃pia Švnč. Mušas, tik kūlokai švil̃pia Dglš. Čia lakstė, čia staiga vietoje sukosi it vijurkas – Miliutės padalkos tik švilpė J.Paukš.
ǁ prk. aidėti (esant tuščiam): Klėty nei grūdo, švil̃pia aruodai Ėr. Moč moč, Birutė nebe vaikas – švil̃pia kuparai klėty pastatyti Krd. Varpos ir nekultos švilpia, iš ko reikės ir pylių ataduot?! Trgn.
^ Šlėktos aruodai nuo Kalėdų švil̃pia, mužiko ligi Velykų pildos Trgn.
8. intr. LTR(Šl) zvimbiant lėkti, skrieti oru: Strėlės jam švil̃pė pro šalį NdŽ. Prie fronto arti kai dirbdavom, tai ir kulkos pro ausis švil̃pdavo Plšk. Kulpkos švil̃pė par viršų, tiktai veizėk – nukris pumpt Trk. Švil̃pia kulpkos pro triobas Šmn.
| prk.: Mano aiškinimas, kad niekas neturi teisės rinkliavos leisti kitam kam, kaip tik tam dalykui, kuriam renkama, – mačiau, jog švilpė dešimtininkui pro šalį (nepatraukė dėmesio) Pt.
ǁ smarkiai lėkti, skrieti: Sulig tais žodžiais kad jam švilpė iš užančio ta pirklio įduota dovana LTsIV531.
9. greit, smarkiai važiuoti, bėgti, plaukti, tekėti, švirkšti ir pan.: Švil̃pti vandeniu NdŽ. Švil̃pia, pasikinkęs arklį, į miestą NdŽ. Jisai visur švil̃pia ir švil̃pia Jd. Švilpa su didžiausiu vėju LTR(Krp). Jisai nieko neatboja, švilpia kai vėjelis LTR(Kp). Švilpk per tvorą, kad nepakliūtum policijon! rš. Sėskim karieton ir švilpiam pas tą ūkinyką LTR(Ukm). Pro šalį švilpia automobiliai, trenkia karietos A.Vien. Vieną kurį šventadienį mudu šmakšt ir švilpiam į miestelį rš. Tas vynas par visus kraštus švilpia (švirkščia) žemėn [iš statinės] Kvr.
ǁ labai greitai eiti, bėgti (apie laiką): Jau po keturiasdešimt metų švil̃pia laikas baisiai greit Jrb. Ka penkiasdešimt sulaukiau, ta (tai) švil̃pa metai, rieta į pakalnę Trš. Kaip tos dienos greitai švilpia! rš.
10. intr. šnek. smarkiai, su švilpesiu vykti kokiam veiksmui: Priskaldo balanų – tik švil̃pia (gerai dega)! Žln. Ka Romusiuo duoda su akminims į kabiną, ka švil̃pa vien Trk.
| prk.: Kad pamokintų, sėstum ir austum, net švil̃ptų (smarkiai, gerai vyktų) Upn. Mokėjau gerai nerti: raštuotos pirštinės, pančekos liuob švilpte švilps Vkš.
^ Eina (sekasi), kad vis švil̃pia Skr. Kad neina, tai nė nešvil̃pia Skr. Kai nesiseka, ir nešvilpia Kdl. Kad nedega, tai ir nešvil̃pia (visai nesiseka) Jrb.
11. tr. šnek. greitai gabenti, nešti, vežti: Švil̃pia i švil̃pia į turgų, kas ką turia Jd.
ǁ pranešinėti, skleisti (paprastai gandus): Išgirsta ką boba ir švil̃pia žinias an rajoną Ėr.
12. smarkiai mesti, sviesti: Švil̃pk per tvorą tą pagalį DŽ. Kai švil̃psiu tave lauk! Slv. Švil̃pk paėmęs po lova, jei nežino, kur drabužiam vieta Srv.
13. intr. trenkti, tvoti: Kaip jisai švil̃pė jam su kuciniu par kaktą ir užmušė BM220(Jsv).
14. intr., tr. veltui leisti, eikvoti, švaistyti: Jis dirba ne pinigam švil̃pt Gs.
^ Ūžk, kolei jaunas, švil̃pk, kolei plikas An. Ką tėvai prakaite pastatė, tai vaikai švilpdami sugriauna LTR(Vdk).
15. intr., tr. šnek. vogti, kniaukti: Petris švil̃pa – iš kur ans galia tiek piningų turėti! Šll.
◊ galvojè švil̃pia kvailioja: Nebuvo jos – jum nešvilpė galvoj B.Sruog.
toli̇̀ švil̃pia daug trūksta: Aš savo darbą baigiau, o jam da iki galo toli̇̀ švil̃pia Snt. Toli̇̀ švil̃pia – da tu mane gerai nepažįsti Jrb.
vė́jai švil̃pia tuščia: Ką gi nusipirksi, kai kišenės[e] vėjai švil̃pia (neturi pinigų) Ds. Kai vėjai švilpia kišeniuje, daug ką neišsirinksi LTR(Srd). Kalbio kalbo[je] vė́jai švil̃pa (niekus šneka) Šll.
1 apšvil̃pti, -ia (àpšvilpia J, Krok), àpšvilpė tr. Rtr, NdŽ, KŽ; N, L
1. švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką: Apšvil̃pti kalbėtoją DŽ1. Studentai išmetė jį į gatvę ir apšvilpė V.Myk-Put. Jos padarė savo karjerą neapšvilptos, be šauksmų ir be sąmyšio rš.
2. šnek. pridaryti nuostolių, aptuštinti: Pijų àpšvilpė (apvalgė) šiti svečiai Krok.
| refl.: Kiek uždirba pinigų, tai pavažinėja po Lietuvą ir parvažiuoja apsišvil̃pęs Krok.
3. Lk, Trg, Lp šnek. apgauti, apmauti: Už tokį nieką didelius pinigus sumokėjai – tai apšvilpė jis tave! Lš. Ar dabar žmonės? Tik nusisuk, apsižiopsok, tuoj apsuks, apšvilps, iš panosės paskutinį grūdelį nudžiaus J.Balt.
| Vaikis apšvilpė (suvedžiojo, prigavo) mergą ir pametė Šts.
| refl. Brs: Tai, matykis, apsi̇̀švilpei su cukriniais runkeliais Vlkv.
4. šnek. apvogti: Čigonai atej[o], àpšvilpė tą moteriškę Kpč.
1 atšvil̃pti, -ia (àtšvilpia), àtšvilpė
1. intr. Š, NdŽ, KŽ švilpiant atvykti.
2. tr. BsMtI28, KŽ švilpiant pašaukti, prišaukti: Atšvilpiau – pargrįžta, pas tilto jau buvo nuejęs Dr.
3. intr. švilpimu atsiliepti: Jei grapuo sušvilpus neatšvilpsi, ryto metą gausi rykščių (apie dvaro panaktinį) Plng.
| refl. Plng: Mes tau švilpėm, o tu neatsi̇̀švilpei Prn. Į mano švilpimą niekas neatsišvilpė rš.
4. intr. su švilpesiu atlėkti, atskrieti: Priešo sviedinys atšvilpė prie pat mūsų apkasų rš. Kaži kas atšvilpia per lauką: švilpt švilpt švilpt švilpt – su didžiausiu vėju LTsIV506.
5. intr. su švilpesiu artėti (apie vėją, viesulą ir pan.): Atàšvilpė [viesulas] nuo žiemių Krs. Ir vėjas kad àtšvilpia in tą namą, sukalioja ir švirkština Dg.
6. labai greit atbėgti, atvažiuoti ir pan.: Nori gaut nuo tėvų [pinigų], àtšvilpia tuojau KzR. Karalius žemaičių atšvilpė su pasiutusiu greitumu J.Šliūp. Trenkė armotos, atšvilpė automobilis A.Vien.
1 įšvil̃pti, -ia, į̇̃švilpė
1. intr. Rtr švilpiant įeiti.
2. refl. Ser įsileisti švilpti, ilgai švilpti.
3. tr. N švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti: Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs) CI114.
4. labai greit įbėgti: Įbėgo, į̇̃švilpė kaip viesulas Š.
5. tr. prk. įteigti.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va: Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t., tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia – įsisako Vd.
6. smarkiai įmesti, įsviesti.
1 iššvil̃pti, -ia, i̇̀ššvilpė Rtr, BŽ85; N, K, LL288,296
1. tr., intr. galėti, įstengti švilpti: Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą End. Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps Žr.
2. intr. NdŽ švilpiant išeiti.
3. tr. BBMik6,16 švilpimu išreikšti panieką, pasityčioti.
4. tr. BŽ166, NdŽ, KŽ išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą: Žiūrėtojai i̇̀ššvilpė teatro vaidintojus Š. Aš i̇̀ššvilpiau piemenį iš trobos (par švilpimą) J.
5. tr. šnek. pašalinti, išgrūsti: Jis jau nebe pulkininkas ir iš posto seniai iššvilptas rš.
6. labai greit išbėgti, išlėkti, išvažiuoti ir pan.: Jis šoko iš vietos ir iššvilpė pro duris rš. Per kelias minutes i̇̀ššvilpė [bičių spiečius], i baigta Plv. Užuot ėjusi kur nors tarnauti, ji iššvilpė į pasaulį rš.
7. tr. išpūsti, išgairinti: Vėjas gryčią i̇̀ššvilpė Ds.
8. intr. šnek. būti labai greit išeikvotam: Pinigai švilpte iššvil̃pia Šmn.
1 nušvil̃pti, -ia (nùšvilpia), nùšvilpė J, Š, KŽ
1. žr. 1 sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando Vlkš. Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko LTR(Slk.)
| refl.: Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt LTR(Mrj).
| prk.: Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs (tu man nieko nereiški) rš. Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt rš.
ǁ intr. švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti: Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas TS1897,6.
2. tr., DŽ1 švilpimu pranešti, paskelbti: Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė Ėr. Londone buvo nušvilpta pora aliarmų rš.
3. intr. DŽ1 švilpiant nutolti.
| prk.: Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė! V.Kudir.
4. tr. NdŽ, Nm, Šts nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką: Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė Grž. Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą rš. Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus J.Marcin.
5. intr. švilpiant nulėkti, nuskrieti: Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn J.Balč.
6. intr. su švilpesiu nutolti (apie vėją): Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai rš.
7. greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.: Jis nùšvilpė kaip kulipka NdŽ. Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą Jd. Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos Lg. Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno LTR(Sml). Traukinys ir vėl nušvilps laukais S.Nėr. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė A1885,121.
8. tr. šnek. labai greitai padaryti: Aš jai nušvil̃pt (greit nuravėti) tuos daržus galiu Ps.
9. intr. šnek. tolyn nuskrieti: Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė Skr. Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė Krs.
10. tr. šnek. nusviesti, nukišti: Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Rm. Kur nùšvilpei mano kepurę? Ėr.
11. tr. šnek. veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus], ir tu nušvil̃psi Krs.
12. tr. šnek. nugyventi, nuskurdinti: Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė Plt.
| refl. Šts: Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs Mrj. Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusi̇̀švilpė Grl. Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs KlvrŽ.
ǁ refl. nusivalkioti: Su mergoms pradėjo lakstyt i nusi̇̀švilpė visai Jrb.
13. intr. šnek. vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti: Starkuos vakar stuba nùšvilpė (sudegė) Gs.
14. pavogti, nukniaukti: Paliko nakčiai kieme [kibirą], ir nùšvilpė Trg. Marškinius nū toros nū̃švilpė Kv. Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę Vp.
15. tr. šnek. suvedžioti, prigauti; plg. 1 apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti Šts.
16. nusišlapinti: Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai J.Avyž.
◊ niẽkais (vė́jais) nušvil̃pti dingti, likti be naudos, be rezultato: Kiek turto vėjais nušvilpia rš. Jų pastangos niekais nušvilpė rš.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas] Grd.
1 pašvil̃pti, -ia (pàšvilpia), pàšvilpė K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. intr. K, DŽ1, KŽ kiek švilpti: Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas JI415. Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai LTR(Brt). Kalba pašvilpdamas Mrj.
^ Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs pašvilpt gali (prastos, menkos) LTsV848(Ps). Pašvilpsi, kaip duonos neteksi A.Damb. Pašvil̃pk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas! (atsikertama gąsdinančiam) Gs. Pašvil̃pk ant žąsų, kad nelestų avižų (nieko nepadarysi, nepabaidysi) LKT168(Grk).
| refl. K.
ǁ tr. švilpiant atlikti melodiją: Pašvil̃pti dainelę NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką švilpti.
3. intr. NdŽ, Varn galėti, įstengti švilpti: Jeigu širdies nebeturia (silpnos širdies), nebepašvil̃pt Slm.
4. tr. J, NdŽ švilpiant pašaukti: Pabėgęs pašvil̃pk vyrus pusryčių Gs. Turu du dantis: vieną šunie pašvil̃pti, kitą košei pakabinti (juok.) Lnk.
| refl. tr.: O tas jauniausis dabar pasišvilpė deimantinį arklį LTR(Erž).
ǁ prk. pasakyti, paliepti: Tau pašvil̃ps – ant vienu piršteliu šokinėsi Trk. Pauliai tai laimė: pàšvilpė va – ir atvažiavo [į talką] Slm.
5. intr. kelti švilpesį:
^ Didžiausias, plačiausias, aukščiausias, greičiausias, lekia pašvilpdamas, pakaukdamas, paūždamas (vėjas) Krok.
| refl.: Vilnys eina pasišvilpdamos rš.
6. intr. būti kurį laiką smarkiai mosuojamam: Tik pàšvilpė kaponė, i nuravė[ja]u burokus Dglš.
7. tr. šnek. greit numesti, nusviesti: Pašvilpė [skerspjūklį] dilgėlėsna rš.
8. greit nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti.
9. pavogti, nukniaukti.
10. tr. šnek. paprastai sustabarėjusiuose pasakymuose kalbant apie situaciją, kai nebegalima nieko padaryti, pakeisti ar pabauginti: Ką jis man pašvil̃ps – bile sykį aš pinigus atgriebsiu Alk. Nieko nebepašvil̃psi, ponas grape Slnt. Nieko nebipašvil̃psi, vaikali, paleidęs balandį iš nagų Vvr. Ka būt[ų] neprilindęs, i pašvil̃pk Krtn. Je, pašvilpk – pamesto daikto nebatrasi Šts. Šiandien aš čia, rytoj – kur Dievas pirštu pamos: algą paėmiau, ir pašvilpk man! J.Balt. Tėvas išėjo su pinigais, o dabar gali pašvil̃pt Jnš. Pašvil̃ps jiem tėvas – išnešė i neataduos Klt. Pašvil̃ps! Gaidys kiaušinį sudės (to niekada nebus)! Alv. [Jeigu būtų buvusi kita valdžia,] būt pàšvilpta (nieko nebūtų gauta) Pkn.
◊ pašvil̃pk i sùbinę (į úodegą Šll, Lkš, į ùžpakalį, per pirštùs) nieko nebepadarysi, po laiko: Daba pašvil̃pk į sùbinę, kai vyžos į sykį (užaugusį sūnų vėlu auklėti) Erž. Pašvil̃pk tu jam dabar į ùžpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti Trg. Pašvil̃pk par pirštùs – tas jau prapuolė, nebgausi Lk.
1 paršvil̃pti, -ia (par̃švilpia), par̃švilpė
1. intr. švilpiant pareiti: Jau ir anas švilpukas paršvil̃pia iš miško Ėr.
2. tr. NdŽ švilpiant parkviesti, paršaukti: Paršvil̃pk iš užjaujo bulbakasius, pietai jau išvirė Dr.
3. intr. su švilpesiu parlėkti: Jiem tep bekalbant klauso – paršvilpia to jo švogerio lazda! LTR(Lzd).
ǁ parskristi: Špogai jau par̃švilpė iš šiltojo krašto Dr.
4. labai greit parbėgti, parvažiuoti ir pan.: Su tokiuo arkliu netruksi namo paršvil̃pt Slm. Iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo J.Bil.
1 péršvilpti
1. intr. praleisti laiką švilpiant: Vėl pradėjo švilpti, vienas baigia, kitas pradeda, taip visose pusėse nutęsdami peršvilpė Žem.
2. intr. šnek. labai greit pervažiuoti: Nu kalno ragelės liuob páršvilpti par visą upę Vkš.
3. tr. šnek. greit permesti, persviesti: Trišakė kaladė ant kiemo buvo, o jis péršvilpė ją par stogą Rm.
1 prašvil̃pti, -ia (pràšvilpia), pràšvilpė Rtr; LL185
1. intr. NdŽ su švilpesiu pralėkti, praskrieti: Keletas šviečiančiųjų kulkų serijų prašvilpė lyguma įvairiomis kryptimis rš. Grumstas pro pat galvą pràšvilpė Skr.
| prk.: Daugybė visokių minčių prašvilpė pro jo smegenis J.Paukš. Visa mano ironija prašvilpė pro šalį, nė trupučio nekliudžiusi rš.
2. intr. su švilpesiu pučiant pralėkti: Viesulas pràšvilpė par apyaušrį, anksti Krs.
3. labai greit, smarkiai prabėgti, pravažiuoti ir pan.: Nespėjau nė sumatyt – tik pràšvilpė pro šalį Slv. Pràšvilpė kaip vėjas su ragėms Dr. Kaip ir perkūnas pràšvilpė automobilis rš.
ǁ NdŽ, Tl, Stč, Sv labai greit praeiti (apie laiką): Praėjo tos dienos, kap vėjas pràšvilpė, kap i nebuvę KzR. Prašvilpė gyvenimas kaip viena diena J.Paukš. Savaitė švilpte prašvilpia rš.
4. lengvabūdiškai išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tei[p] ūždamas netruks prašvil̃pt viską Jrb. Kap bematai pràšvilpė ūkį, dabar grynas kap misingis Alk. Tąja bjaurybe [degtine] ir namus tuoj prašvilpsi Šn. Prašvil̃pia pinigus, kaip tik ką gauna Šr. Pry ano piningas nepastova, tujau pràšvilpa visus, kiek tik tura Vvr.
| Matyt, našlys – kur nors pačią prašvilpė P.Cvir.
^ Ką tėvai sudėjo, tą vaikai pràšvilpė Krs.
| refl. Ser, NdŽ: Prasi̇̀švilpei, tai dabar pažaliuosi be duonos ir be sėklių Ds. Jis greit ir prasišvilpė: pardavė ūkį ir su Elze išvažiavo į Ameriką rš.
ǁ prk. tuščiai praleisti (laiką): Aldonai pagailo lengvabūdiškai prašvilptų dienų J.Avyž. Visą gyvenimą tinginystėje prašvilpė prš.
1 prišvil̃pti, -ia (pri̇̀švilpia End), pri̇̀švilpė
1. intr. NdŽ pakankamai švilpti.
| refl. Ser, NdŽ.
2. intr. sukelti į švilpimą panašų garsą: O tūkstantį tarė net prišvilpdami: stūkstančia Vaižg.
3. tr. NdŽ, Trk, Šl, Ėr švilpiant prišaukti, prikviesti: Nešvilpk gryčio[je] – velnią prišvil̃psi Sml. Prišvilpk arklį, kad tavi gelbėtų (ps.) Šts.
| refl. tr. NdŽ: Nei prisišvilpę, nei prisišaukę Rasutės ėmė žiūrėti, kas to mėlyno maišelio viduj K.Saj.
4. tr. pripūsti: Šaltas vėjas prišvilpia ausis rš.
| prk.: Mano vyrelis, kol mane apmovė, lakštingalomis ir mėnesienomis man visą galvą prišvilpė B.Sruog.
5. intr. šnek. labai greit priartėti, prilėkti: O čia Adomėlis ir prišvilpė [šokdamas] su Elze prie brolių J.Balt.
6. tr. euf. prišlapinti: Sriubos prisisrėbsat, a neprišvil̃psat lovos?! End.
1 sušvil̃pti, -ia (sùšvilpia), sùšvilpė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L
1. intr. LL45,314, DŽ1, Dr, Všv, Varn trumpai pašvilpti, švilptelėti: Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję (nuėję) toliau Jrb. Sùšvilpė – šunys subėgo Sd. Kai tik sušvilpė bernas tąj[a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai LTR(Šil). Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo BM222(Jsv).
2. tr. NdŽ, KŽ švilpiant sušaukti, sukviesti: Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs J. Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi Šmk. Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos Dr.
| refl. tr. NdŽ: Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti BsMtI28.
ǁ refl. Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Medžiotojai susi̇̀švilpė DŽ1. Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome Šlč. Susišvilpė valkatos rš.
3. intr. pratisai sučiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė Žem. Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas (varnėnas) kelis kartus sušvilpia I.Simon. Sušvilpė varnėnas sp.
4. intr. DŽ1, KŽ suūkti: Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti J.Balč.
5. intr. lekiant, judant sukelti švilpesį: Akmuo sušvilpė ore rš. Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore rš. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje K.Bor.
6. intr. NdŽ sukaukti (apie stipriai pučiantį vėją): Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas rš. Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo LTR(Auk).
7. greit subėgti, suvažiuoti ir pan.
8. tr. šnek. greit sumesti, susviesti: Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė Pc.
1 užšvil̃pti, -ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė
1. L, Rtr, NdŽ, KŽ, Žln žr. 1 sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė LKT36(Pv). Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo LB218.
2. intr. pradėti švilpti: Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė, ažucypė, ir tuoj vienas grabas atsivėrė LTR(Slk).
3. tr. NdŽ švilpimu užšaukti, užkviesti (ant ko, už ko, pas ką).
| refl. tr.: Užsišvil̃pti pas save NdŽ.
4. tr. NdŽ, KŽ švilpimu nustelbti, nugalėti; geriau, stipriau, garsiau švilpti.
5. refl. NdŽ švilpiant pavargti.
6. intr. NdŽ imti kaukti, staugti (apie stipriai pučiantį vėją).
7. labai greit užbėgti, užlėkti, užšokti: Aš kaip kulipka užšvilpiau už pečiaus TS1901,6-10.
8. tr. šnek. greit užmesti, užsviesti: Tik capt kepurę nuo galvos, švilpt ir užšvilpė ant stogo Ėr.
9. tr. prk. pareikalauti daugiau (didesnės kainos): Jeigu senai mašinai duoda keturiolika [tūkstančių], tai naujai tūkstantį možna užušvil̃pt Slm.
1. intr. B971, KBII154, N, K, M, J, Š, L, LL243, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, K.Būg lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: Su burna gali švil̃pti Plšk. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis (briedis) nebijo, ir viskas Pv. Šauks į pirtį, liuob švil̃ps par stabulę Kl. Švil̃pti vaikams liuob draudė motyna Rsn. Girti keikiasi, švil̃pia, rėkia Krs. Stubo[je] negalima švil̃pt – velnias atbėgs Žal. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Vieną sykį, kai jau visi sugulė, pradėjo už pečiaus švilpt LTR(Šmk). Beeidamas išgirdo jaujoj kad jau smarkiai švilpiant, kad, rodos, šimtas balsų švilpia LTR(Grk). Kad gyvatės neįkirstų, reikia švil̃pt Nj. Gatvėje švilpia vienoje pusėje, švilpia kitoje J.Gruš.
^ Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka PPr256. Piemeniu nešvilpęs, kerdžium netriūbysi LTR(Vdk). Bus, kai vėžiai nugarom švil̃ps (niekada nebus) Srv. Až jo nuejus pažintum, kuom vilkas švil̃pia (patirtum vargo) Ml, Dglš. Pabūsi nevalgęs, tai žinosi, kaip vilkelis švil̃pia (atsigodosi, susprasi) Klt. Čia kaip švil̃pia (kaip liepia), teip ir daro Ėr. Gali švil̃ptie – niekas neklauso senių Adm. I aš moku septynias kalbas, tik visas švilptè (juok.) Rs. Kas staugia ir švilpia be lūpų? (vėjas) LTR.
švil̃piančiai adv.: Jis išsiėmė iš dantų pypkę, švilpiančiai nusispjovė I.Simon.
| refl. K.
ǁ tr. NdŽ lūpomis ar švilpyne atlikti kokią melodiją.
ǁ intr. būti tinkamam išduoti švilpesį (apie švilpynę): Švilpukas visai nèšvilpė NdŽ.
| refl. Mun nèšvilpas beržo tošis, aš nepašvilpu Varn. Iš molio padirbs švilpį, išbadys skyleles, i švil̃psias Lpl. Palaukio eglė šakotesnė, bet eglės [v]amzdžiai švilpsis gerai Šts.
ǁ intr. švilpesiu reikšti nepritarimą, pašaipą: Švilpė jam, juokėsi iš jo žodžių, bet jis vis tiek kalbėjo rš.
2. tr. J.Jabl, NdŽ, Lkv švilpesiu šaukti, vadinti: Tėvas šunis ėmė švilpti LTR(Krtn). Grįžo šunis švilpdami̇̀ namo Jrk35. Ko švilpi velnią į namus? J.Balt.
^ Tėvas šunis švilpė, žentas par laukus tempė LTR(Jdr). Pasidedu – nors šunis švil̃pk (niekaip negalima rasti)! Lk.
ǁ refl. Š, Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Šauliai pradėjo švil̃pties medė[je] (miške) su švilpiais Šts.
ǁ tr. švilpesiu erzinti: Šuo švilpiamas loja Grž.
3. intr. R, MŽ, N tęsiamai čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Šalta, špokai nešvil̃pia, tik skraido Ėr. Švilpia zylelė, čirpsta žiogelis N22, RD141. Jeigu volungė švilpia, tai tik lietaus ir belauk rš. Mažytė žvirblinė pelėdikė švilpia panašiai kaip sniegena sp. Švilpia, bėginėja pastatę kuodukus raibi jerubių patinėliai sp.
4. intr. VĮ, Plng tam tikru prietaisu išduoti pratisą garsą, ūkti: Fabrikas švil̃pia DŽ, NdŽ. Malūnas šaban švil̃pia Kp. Jau švilpia traukiniai. Aš iškeliauju vėlei rš.
5. intr. kilti į švilpimą panašiam garsui: Kaip dūsuoja, švil̃pia gale gerklės Adm.
ǁ vykti su švilpesiu: Tankus švilpiantis kvėpavimas veržėsi iš jo sulysusios krūtinės rš.
6. intr. Jnš su švilpesiu pūsti (apie vėją): Vėjas net švil̃pia, kaip eina pro lango plyšelius Mžš. Kai sėdos ji ant juodo žirgo, tai pakilo viesulas, kad tik vėjas švilpia LTR(Aln). Lauke švilpė pūga J.Dov. Vėjas švil̃pė jam per ausis NdŽ. Bet vėjas nešvil̃pia, i gerai (nereikia trobesio remontuoti) Dglš. Naktis buvo šalta, vėjas apie ausis švil̃pia BM83(Pbr). Jei pro sienas vėjas švilpia, tai troba tuoj degs LTR(Pmp). Miške pakilo audra, vėjas kaukdamas švilpė eglių viršūnėmis J.Balč. Švil̃pia lyg vėjas prieš lietų Krn.
7. intr. Slk, Grž, Pnd smarkiai lekiant, judant, mosuojant ir pan. kelti švilpesį: Kulkos švil̃pdamos per orą lėkė Plšk. Kitos [mašinos] net švil̃pia, kap eina, – kur tę nesuvažinės! Iš. Garsiau už kulkas švilpia aštrūs kardai rš. Tai gražiai švilpia šilkinis botagėlis LTR(Al). Žirgelis bėga, žemelė trenkia, man ant galvelės kepurė švilpia LTR(Brž). Vėjas pūtė, net šakos švilpė rš. Švilpdami lėkė akmenys, plytų nuolaužos, geležų gabalai J.Dov. Važiuoti – tai kad ausyse švilptų! rš. Šitie kareiviai tai tik kardais švil̃pia, suka Slm.
^ Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia (arklio kojos ir uodega) J.Jabl(Pn). Keturi žemę drebina, o šeši šimtai švilpia LTR(Ant).
ǁ būti smarkiai mosuojamam, judinamam: Grėbliai tik švil̃pia Švnč. Mušas, tik kūlokai švil̃pia Dglš. Čia lakstė, čia staiga vietoje sukosi it vijurkas – Miliutės padalkos tik švilpė J.Paukš.
ǁ prk. aidėti (esant tuščiam): Klėty nei grūdo, švil̃pia aruodai Ėr. Moč moč, Birutė nebe vaikas – švil̃pia kuparai klėty pastatyti Krd. Varpos ir nekultos švilpia, iš ko reikės ir pylių ataduot?! Trgn.
^ Šlėktos aruodai nuo Kalėdų švil̃pia, mužiko ligi Velykų pildos Trgn.
8. intr. LTR(Šl) zvimbiant lėkti, skrieti oru: Strėlės jam švil̃pė pro šalį NdŽ. Prie fronto arti kai dirbdavom, tai ir kulkos pro ausis švil̃pdavo Plšk. Kulpkos švil̃pė par viršų, tiktai veizėk – nukris pumpt Trk. Švil̃pia kulpkos pro triobas Šmn.
| prk.: Mano aiškinimas, kad niekas neturi teisės rinkliavos leisti kitam kam, kaip tik tam dalykui, kuriam renkama, – mačiau, jog švilpė dešimtininkui pro šalį (nepatraukė dėmesio) Pt.
ǁ smarkiai lėkti, skrieti: Sulig tais žodžiais kad jam švilpė iš užančio ta pirklio įduota dovana LTsIV531.
9. greit, smarkiai važiuoti, bėgti, plaukti, tekėti, švirkšti ir pan.: Švil̃pti vandeniu NdŽ. Švil̃pia, pasikinkęs arklį, į miestą NdŽ. Jisai visur švil̃pia ir švil̃pia Jd. Švilpa su didžiausiu vėju LTR(Krp). Jisai nieko neatboja, švilpia kai vėjelis LTR(Kp). Švilpk per tvorą, kad nepakliūtum policijon! rš. Sėskim karieton ir švilpiam pas tą ūkinyką LTR(Ukm). Pro šalį švilpia automobiliai, trenkia karietos A.Vien. Vieną kurį šventadienį mudu šmakšt ir švilpiam į miestelį rš. Tas vynas par visus kraštus švilpia (švirkščia) žemėn [iš statinės] Kvr.
ǁ labai greitai eiti, bėgti (apie laiką): Jau po keturiasdešimt metų švil̃pia laikas baisiai greit Jrb. Ka penkiasdešimt sulaukiau, ta (tai) švil̃pa metai, rieta į pakalnę Trš. Kaip tos dienos greitai švilpia! rš.
10. intr. šnek. smarkiai, su švilpesiu vykti kokiam veiksmui: Priskaldo balanų – tik švil̃pia (gerai dega)! Žln. Ka Romusiuo duoda su akminims į kabiną, ka švil̃pa vien Trk.
| prk.: Kad pamokintų, sėstum ir austum, net švil̃ptų (smarkiai, gerai vyktų) Upn. Mokėjau gerai nerti: raštuotos pirštinės, pančekos liuob švilpte švilps Vkš.
^ Eina (sekasi), kad vis švil̃pia Skr. Kad neina, tai nė nešvil̃pia Skr. Kai nesiseka, ir nešvilpia Kdl. Kad nedega, tai ir nešvil̃pia (visai nesiseka) Jrb.
11. tr. šnek. greitai gabenti, nešti, vežti: Švil̃pia i švil̃pia į turgų, kas ką turia Jd.
ǁ pranešinėti, skleisti (paprastai gandus): Išgirsta ką boba ir švil̃pia žinias an rajoną Ėr.
12. smarkiai mesti, sviesti: Švil̃pk per tvorą tą pagalį DŽ. Kai švil̃psiu tave lauk! Slv. Švil̃pk paėmęs po lova, jei nežino, kur drabužiam vieta Srv.
13. intr. trenkti, tvoti: Kaip jisai švil̃pė jam su kuciniu par kaktą ir užmušė BM220(Jsv).
14. intr., tr. veltui leisti, eikvoti, švaistyti: Jis dirba ne pinigam švil̃pt Gs.
^ Ūžk, kolei jaunas, švil̃pk, kolei plikas An. Ką tėvai prakaite pastatė, tai vaikai švilpdami sugriauna LTR(Vdk).
15. intr., tr. šnek. vogti, kniaukti: Petris švil̃pa – iš kur ans galia tiek piningų turėti! Šll.
◊ galvojè švil̃pia kvailioja: Nebuvo jos – jum nešvilpė galvoj B.Sruog.
toli̇̀ švil̃pia daug trūksta: Aš savo darbą baigiau, o jam da iki galo toli̇̀ švil̃pia Snt. Toli̇̀ švil̃pia – da tu mane gerai nepažįsti Jrb.
vė́jai švil̃pia tuščia: Ką gi nusipirksi, kai kišenės[e] vėjai švil̃pia (neturi pinigų) Ds. Kai vėjai švilpia kišeniuje, daug ką neišsirinksi LTR(Srd). Kalbio kalbo[je] vė́jai švil̃pa (niekus šneka) Šll.
1 apšvil̃pti, -ia (àpšvilpia J, Krok), àpšvilpė tr. Rtr, NdŽ, KŽ; N, L
1. švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką: Apšvil̃pti kalbėtoją DŽ1. Studentai išmetė jį į gatvę ir apšvilpė V.Myk-Put. Jos padarė savo karjerą neapšvilptos, be šauksmų ir be sąmyšio rš.
2. šnek. pridaryti nuostolių, aptuštinti: Pijų àpšvilpė (apvalgė) šiti svečiai Krok.
| refl.: Kiek uždirba pinigų, tai pavažinėja po Lietuvą ir parvažiuoja apsišvil̃pęs Krok.
3. Lk, Trg, Lp šnek. apgauti, apmauti: Už tokį nieką didelius pinigus sumokėjai – tai apšvilpė jis tave! Lš. Ar dabar žmonės? Tik nusisuk, apsižiopsok, tuoj apsuks, apšvilps, iš panosės paskutinį grūdelį nudžiaus J.Balt.
| Vaikis apšvilpė (suvedžiojo, prigavo) mergą ir pametė Šts.
| refl. Brs: Tai, matykis, apsi̇̀švilpei su cukriniais runkeliais Vlkv.
4. šnek. apvogti: Čigonai atej[o], àpšvilpė tą moteriškę Kpč.
1 atšvil̃pti, -ia (àtšvilpia), àtšvilpė
1. intr. Š, NdŽ, KŽ švilpiant atvykti.
2. tr. BsMtI28, KŽ švilpiant pašaukti, prišaukti: Atšvilpiau – pargrįžta, pas tilto jau buvo nuejęs Dr.
3. intr. švilpimu atsiliepti: Jei grapuo sušvilpus neatšvilpsi, ryto metą gausi rykščių (apie dvaro panaktinį) Plng.
| refl. Plng: Mes tau švilpėm, o tu neatsi̇̀švilpei Prn. Į mano švilpimą niekas neatsišvilpė rš.
4. intr. su švilpesiu atlėkti, atskrieti: Priešo sviedinys atšvilpė prie pat mūsų apkasų rš. Kaži kas atšvilpia per lauką: švilpt švilpt švilpt švilpt – su didžiausiu vėju LTsIV506.
5. intr. su švilpesiu artėti (apie vėją, viesulą ir pan.): Atàšvilpė [viesulas] nuo žiemių Krs. Ir vėjas kad àtšvilpia in tą namą, sukalioja ir švirkština Dg.
6. labai greit atbėgti, atvažiuoti ir pan.: Nori gaut nuo tėvų [pinigų], àtšvilpia tuojau KzR. Karalius žemaičių atšvilpė su pasiutusiu greitumu J.Šliūp. Trenkė armotos, atšvilpė automobilis A.Vien.
1 įšvil̃pti, -ia, į̇̃švilpė
1. intr. Rtr švilpiant įeiti.
2. refl. Ser įsileisti švilpti, ilgai švilpti.
3. tr. N švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti: Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs) CI114.
4. labai greit įbėgti: Įbėgo, į̇̃švilpė kaip viesulas Š.
5. tr. prk. įteigti.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va: Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t., tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia – įsisako Vd.
6. smarkiai įmesti, įsviesti.
1 iššvil̃pti, -ia, i̇̀ššvilpė Rtr, BŽ85; N, K, LL288,296
1. tr., intr. galėti, įstengti švilpti: Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą End. Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps Žr.
2. intr. NdŽ švilpiant išeiti.
3. tr. BBMik6,16 švilpimu išreikšti panieką, pasityčioti.
4. tr. BŽ166, NdŽ, KŽ išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą: Žiūrėtojai i̇̀ššvilpė teatro vaidintojus Š. Aš i̇̀ššvilpiau piemenį iš trobos (par švilpimą) J.
5. tr. šnek. pašalinti, išgrūsti: Jis jau nebe pulkininkas ir iš posto seniai iššvilptas rš.
6. labai greit išbėgti, išlėkti, išvažiuoti ir pan.: Jis šoko iš vietos ir iššvilpė pro duris rš. Per kelias minutes i̇̀ššvilpė [bičių spiečius], i baigta Plv. Užuot ėjusi kur nors tarnauti, ji iššvilpė į pasaulį rš.
7. tr. išpūsti, išgairinti: Vėjas gryčią i̇̀ššvilpė Ds.
8. intr. šnek. būti labai greit išeikvotam: Pinigai švilpte iššvil̃pia Šmn.
1 nušvil̃pti, -ia (nùšvilpia), nùšvilpė J, Š, KŽ
1. žr. 1 sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando Vlkš. Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko LTR(Slk.)
| refl.: Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt LTR(Mrj).
| prk.: Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs (tu man nieko nereiški) rš. Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt rš.
ǁ intr. švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti: Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas TS1897,6.
2. tr., DŽ1 švilpimu pranešti, paskelbti: Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė Ėr. Londone buvo nušvilpta pora aliarmų rš.
3. intr. DŽ1 švilpiant nutolti.
| prk.: Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė! V.Kudir.
4. tr. NdŽ, Nm, Šts nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką: Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė Grž. Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą rš. Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus J.Marcin.
5. intr. švilpiant nulėkti, nuskrieti: Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn J.Balč.
6. intr. su švilpesiu nutolti (apie vėją): Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai rš.
7. greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.: Jis nùšvilpė kaip kulipka NdŽ. Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą Jd. Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos Lg. Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno LTR(Sml). Traukinys ir vėl nušvilps laukais S.Nėr. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė A1885,121.
8. tr. šnek. labai greitai padaryti: Aš jai nušvil̃pt (greit nuravėti) tuos daržus galiu Ps.
9. intr. šnek. tolyn nuskrieti: Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė Skr. Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė Krs.
10. tr. šnek. nusviesti, nukišti: Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Rm. Kur nùšvilpei mano kepurę? Ėr.
11. tr. šnek. veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus], ir tu nušvil̃psi Krs.
12. tr. šnek. nugyventi, nuskurdinti: Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė Plt.
| refl. Šts: Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs Mrj. Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusi̇̀švilpė Grl. Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs KlvrŽ.
ǁ refl. nusivalkioti: Su mergoms pradėjo lakstyt i nusi̇̀švilpė visai Jrb.
13. intr. šnek. vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti: Starkuos vakar stuba nùšvilpė (sudegė) Gs.
14. pavogti, nukniaukti: Paliko nakčiai kieme [kibirą], ir nùšvilpė Trg. Marškinius nū toros nū̃švilpė Kv. Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę Vp.
15. tr. šnek. suvedžioti, prigauti; plg. 1 apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti Šts.
16. nusišlapinti: Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai J.Avyž.
◊ niẽkais (vė́jais) nušvil̃pti dingti, likti be naudos, be rezultato: Kiek turto vėjais nušvilpia rš. Jų pastangos niekais nušvilpė rš.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas] Grd.
1 pašvil̃pti, -ia (pàšvilpia), pàšvilpė K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. intr. K, DŽ1, KŽ kiek švilpti: Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas JI415. Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai LTR(Brt). Kalba pašvilpdamas Mrj.
^ Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs pašvilpt gali (prastos, menkos) LTsV848(Ps). Pašvilpsi, kaip duonos neteksi A.Damb. Pašvil̃pk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas! (atsikertama gąsdinančiam) Gs. Pašvil̃pk ant žąsų, kad nelestų avižų (nieko nepadarysi, nepabaidysi) LKT168(Grk).
| refl. K.
ǁ tr. švilpiant atlikti melodiją: Pašvil̃pti dainelę NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką švilpti.
3. intr. NdŽ, Varn galėti, įstengti švilpti: Jeigu širdies nebeturia (silpnos širdies), nebepašvil̃pt Slm.
4. tr. J, NdŽ švilpiant pašaukti: Pabėgęs pašvil̃pk vyrus pusryčių Gs. Turu du dantis: vieną šunie pašvil̃pti, kitą košei pakabinti (juok.) Lnk.
| refl. tr.: O tas jauniausis dabar pasišvilpė deimantinį arklį LTR(Erž).
ǁ prk. pasakyti, paliepti: Tau pašvil̃ps – ant vienu piršteliu šokinėsi Trk. Pauliai tai laimė: pàšvilpė va – ir atvažiavo [į talką] Slm.
5. intr. kelti švilpesį:
^ Didžiausias, plačiausias, aukščiausias, greičiausias, lekia pašvilpdamas, pakaukdamas, paūždamas (vėjas) Krok.
| refl.: Vilnys eina pasišvilpdamos rš.
6. intr. būti kurį laiką smarkiai mosuojamam: Tik pàšvilpė kaponė, i nuravė[ja]u burokus Dglš.
7. tr. šnek. greit numesti, nusviesti: Pašvilpė [skerspjūklį] dilgėlėsna rš.
8. greit nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti.
9. pavogti, nukniaukti.
10. tr. šnek. paprastai sustabarėjusiuose pasakymuose kalbant apie situaciją, kai nebegalima nieko padaryti, pakeisti ar pabauginti: Ką jis man pašvil̃ps – bile sykį aš pinigus atgriebsiu Alk. Nieko nebepašvil̃psi, ponas grape Slnt. Nieko nebipašvil̃psi, vaikali, paleidęs balandį iš nagų Vvr. Ka būt[ų] neprilindęs, i pašvil̃pk Krtn. Je, pašvilpk – pamesto daikto nebatrasi Šts. Šiandien aš čia, rytoj – kur Dievas pirštu pamos: algą paėmiau, ir pašvilpk man! J.Balt. Tėvas išėjo su pinigais, o dabar gali pašvil̃pt Jnš. Pašvil̃ps jiem tėvas – išnešė i neataduos Klt. Pašvil̃ps! Gaidys kiaušinį sudės (to niekada nebus)! Alv. [Jeigu būtų buvusi kita valdžia,] būt pàšvilpta (nieko nebūtų gauta) Pkn.
◊ pašvil̃pk i sùbinę (į úodegą Šll, Lkš, į ùžpakalį, per pirštùs) nieko nebepadarysi, po laiko: Daba pašvil̃pk į sùbinę, kai vyžos į sykį (užaugusį sūnų vėlu auklėti) Erž. Pašvil̃pk tu jam dabar į ùžpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti Trg. Pašvil̃pk par pirštùs – tas jau prapuolė, nebgausi Lk.
1 paršvil̃pti, -ia (par̃švilpia), par̃švilpė
1. intr. švilpiant pareiti: Jau ir anas švilpukas paršvil̃pia iš miško Ėr.
2. tr. NdŽ švilpiant parkviesti, paršaukti: Paršvil̃pk iš užjaujo bulbakasius, pietai jau išvirė Dr.
3. intr. su švilpesiu parlėkti: Jiem tep bekalbant klauso – paršvilpia to jo švogerio lazda! LTR(Lzd).
ǁ parskristi: Špogai jau par̃švilpė iš šiltojo krašto Dr.
4. labai greit parbėgti, parvažiuoti ir pan.: Su tokiuo arkliu netruksi namo paršvil̃pt Slm. Iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo J.Bil.
1 péršvilpti
1. intr. praleisti laiką švilpiant: Vėl pradėjo švilpti, vienas baigia, kitas pradeda, taip visose pusėse nutęsdami peršvilpė Žem.
2. intr. šnek. labai greit pervažiuoti: Nu kalno ragelės liuob páršvilpti par visą upę Vkš.
3. tr. šnek. greit permesti, persviesti: Trišakė kaladė ant kiemo buvo, o jis péršvilpė ją par stogą Rm.
1 prašvil̃pti, -ia (pràšvilpia), pràšvilpė Rtr; LL185
1. intr. NdŽ su švilpesiu pralėkti, praskrieti: Keletas šviečiančiųjų kulkų serijų prašvilpė lyguma įvairiomis kryptimis rš. Grumstas pro pat galvą pràšvilpė Skr.
| prk.: Daugybė visokių minčių prašvilpė pro jo smegenis J.Paukš. Visa mano ironija prašvilpė pro šalį, nė trupučio nekliudžiusi rš.
2. intr. su švilpesiu pučiant pralėkti: Viesulas pràšvilpė par apyaušrį, anksti Krs.
3. labai greit, smarkiai prabėgti, pravažiuoti ir pan.: Nespėjau nė sumatyt – tik pràšvilpė pro šalį Slv. Pràšvilpė kaip vėjas su ragėms Dr. Kaip ir perkūnas pràšvilpė automobilis rš.
ǁ NdŽ, Tl, Stč, Sv labai greit praeiti (apie laiką): Praėjo tos dienos, kap vėjas pràšvilpė, kap i nebuvę KzR. Prašvilpė gyvenimas kaip viena diena J.Paukš. Savaitė švilpte prašvilpia rš.
4. lengvabūdiškai išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tei[p] ūždamas netruks prašvil̃pt viską Jrb. Kap bematai pràšvilpė ūkį, dabar grynas kap misingis Alk. Tąja bjaurybe [degtine] ir namus tuoj prašvilpsi Šn. Prašvil̃pia pinigus, kaip tik ką gauna Šr. Pry ano piningas nepastova, tujau pràšvilpa visus, kiek tik tura Vvr.
| Matyt, našlys – kur nors pačią prašvilpė P.Cvir.
^ Ką tėvai sudėjo, tą vaikai pràšvilpė Krs.
| refl. Ser, NdŽ: Prasi̇̀švilpei, tai dabar pažaliuosi be duonos ir be sėklių Ds. Jis greit ir prasišvilpė: pardavė ūkį ir su Elze išvažiavo į Ameriką rš.
ǁ prk. tuščiai praleisti (laiką): Aldonai pagailo lengvabūdiškai prašvilptų dienų J.Avyž. Visą gyvenimą tinginystėje prašvilpė prš.
1 prišvil̃pti, -ia (pri̇̀švilpia End), pri̇̀švilpė
1. intr. NdŽ pakankamai švilpti.
| refl. Ser, NdŽ.
2. intr. sukelti į švilpimą panašų garsą: O tūkstantį tarė net prišvilpdami: stūkstančia Vaižg.
3. tr. NdŽ, Trk, Šl, Ėr švilpiant prišaukti, prikviesti: Nešvilpk gryčio[je] – velnią prišvil̃psi Sml. Prišvilpk arklį, kad tavi gelbėtų (ps.) Šts.
| refl. tr. NdŽ: Nei prisišvilpę, nei prisišaukę Rasutės ėmė žiūrėti, kas to mėlyno maišelio viduj K.Saj.
4. tr. pripūsti: Šaltas vėjas prišvilpia ausis rš.
| prk.: Mano vyrelis, kol mane apmovė, lakštingalomis ir mėnesienomis man visą galvą prišvilpė B.Sruog.
5. intr. šnek. labai greit priartėti, prilėkti: O čia Adomėlis ir prišvilpė [šokdamas] su Elze prie brolių J.Balt.
6. tr. euf. prišlapinti: Sriubos prisisrėbsat, a neprišvil̃psat lovos?! End.
1 sušvil̃pti, -ia (sùšvilpia), sùšvilpė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L
1. intr. LL45,314, DŽ1, Dr, Všv, Varn trumpai pašvilpti, švilptelėti: Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję (nuėję) toliau Jrb. Sùšvilpė – šunys subėgo Sd. Kai tik sušvilpė bernas tąj[a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai LTR(Šil). Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo BM222(Jsv).
2. tr. NdŽ, KŽ švilpiant sušaukti, sukviesti: Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs J. Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi Šmk. Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos Dr.
| refl. tr. NdŽ: Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti BsMtI28.
ǁ refl. Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Medžiotojai susi̇̀švilpė DŽ1. Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome Šlč. Susišvilpė valkatos rš.
3. intr. pratisai sučiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė Žem. Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas (varnėnas) kelis kartus sušvilpia I.Simon. Sušvilpė varnėnas sp.
4. intr. DŽ1, KŽ suūkti: Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti J.Balč.
5. intr. lekiant, judant sukelti švilpesį: Akmuo sušvilpė ore rš. Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore rš. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje K.Bor.
6. intr. NdŽ sukaukti (apie stipriai pučiantį vėją): Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas rš. Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo LTR(Auk).
7. greit subėgti, suvažiuoti ir pan.
8. tr. šnek. greit sumesti, susviesti: Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė Pc.
1 užšvil̃pti, -ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė
1. L, Rtr, NdŽ, KŽ, Žln žr. 1 sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė LKT36(Pv). Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo LB218.
2. intr. pradėti švilpti: Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė, ažucypė, ir tuoj vienas grabas atsivėrė LTR(Slk).
3. tr. NdŽ švilpimu užšaukti, užkviesti (ant ko, už ko, pas ką).
| refl. tr.: Užsišvil̃pti pas save NdŽ.
4. tr. NdŽ, KŽ švilpimu nustelbti, nugalėti; geriau, stipriau, garsiau švilpti.
5. refl. NdŽ švilpiant pavargti.
6. intr. NdŽ imti kaukti, staugti (apie stipriai pučiantį vėją).
7. labai greit užbėgti, užlėkti, užšokti: Aš kaip kulipka užšvilpiau už pečiaus TS1901,6-10.
8. tr. šnek. greit užmesti, užsviesti: Tik capt kepurę nuo galvos, švilpt ir užšvilpė ant stogo Ėr.
9. tr. prk. pareikalauti daugiau (didesnės kainos): Jeigu senai mašinai duoda keturiolika [tūkstančių], tai naujai tūkstantį možna užušvil̃pt Slm.
įsvi̇̀rti
Apibrėžtis
svi̇̀rti, svỹra (-sta Š; Sut, S.Dauk, KŽ, svir̃na J, Š, svỹrna), -o intr. K, J, Š, DŽ, KŽ
1. N, M, L, Rtr, J.Jabl, DŽ, KŽ žemyn linkti, svertis: Savo svaru svi̇̀rsta pilna varpa J. Ta liepa svi̇̀ro svi̇̀ro in tą upeluką Iš. Šakos svi̇̀rsta svi̇̀rsta šermukšnio nuo sunkumo Klt. Patalai svỹrna ant žemės i muno kojas spauda Lkv. Strazdas giesmininkas lizdą susikrauna aukštoje eglėje, beveik ten, kur kankorėžių karūnos svyra sp. Obuoliai auga, šakelės svỹra BM409(Kp). Jis toli, tikrai! Ten, kur palei kelią svyra jovarai S.Nėr. Sunkios varpos sviro žemyn, žadėjo gerą derlių rš. Jau galva visai svỹra, nebematau, nė ką dirbu, laikas miegot Jnš. Man rankelės tirpsta, man galvelė svirsta LTR(Lnkv). Svi̇̀ro, linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Tai visai stov ant svirtinõs; ant parvirtimo, apvirtimo KI686.
| prk.: O šiandie pražilus galva tau svyra nuo švino minčių S.Nėr. Kas metas vis svirni̇̀, svirni̇̀ (mažėja jėgos) Krš.
^ Ponų pilvai svirsta į šakumus (labai nutukę) Lk.
2. K, KŽ į vieną pusę linkti, krypti: Seniukas nepaeina in kojų: atsistoja – stripi stripi ir svỹra šonan Ktk. Prikelia, pasodina jį (piemenuką) ant patalo, o tas į kitą šoną svirsta, negalėdamas akių pramerkti V.Krėv. Vanduo vis kilo, laivas vis daugiau sviro ant šono K.Bor. Iš žirgužio svirau, už ievužės stvėriau (d.) Knv. Svarčiai svỹra ant dešinės pusės KI150.
3. leistis: Saulė svi̇̀ro į vakarus DŽ, NdŽ. Ir štai jau baigiasi diena, jau saulė svyra už kalnų V.Myk-Put. Saulė sviro vakarop, artėdama prie medžių viršūnių rš.
4. Ob eiti, slinkti kuria linkme, krypti: Į katrą pusę dabar svi̇̀rste? Bt. Išsibaro i svi̇̀rsta numie kaip ožka bliaudama Šv. Debesiai šįmet vis daugiau į aną pusę svỹra Krp. Žemaičiai apsiautė jus (juos) nu visų pusių ir svirdamys jau šen, jau ten ant savo greitais žirgais daugybes vokyčių vilyčiomis ir akstimis paklojo S.Dauk.
5. prk. artėti prie kokios ribos, eiti į pabaigą (apie laiką): Diena jau sviro į saulėlydį rš. Žiema sviro į galą sp. Ot, kai tu būsi toks kaip aš, kai tavo metai pradės svirti į saulėlydžius, kai pradėsi vysti kai šienas, tada išgirsi J.Paukš.
6. prk. turėti palinkimą, potraukį į ką: Bet aš juoba svirstąs ant nedoro nekaip ant pasidauginimo dorybė[je] M.Valanč.
ǁ DŽ jausti palankumą, simpatiją kam: Ji visa savo prigimtimi sviro į jauniklį Vaižg.
ǁ krypti, klostytis (įvykiams) kuria linkme: Vytenis svirstančią jau Lietuvos ūkę į prapultį savo drąsybe ir gudrybe pritūrėjo S.Dauk. Idant neregėtų … amžinos prapulties, ant savęs svyrančios SPII50.
◊ rañkos svỹra neturi noro, jėgų (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta… Rankos svyra Pt. Imuosi darbo – rañkos svỹra NdŽ.
širdi̇̀s svỹra (į ką) apie palankumo, simpatijos kam jausmą: In tave vieną širdis mano svirtų ir atsilsėtų A.Baran.
apsvi̇̀rti
1. intr. daug būti ko svyrančių (pvz., obuolių): Svirus apsvi̇̀rus obelis, o gardūs oboliai! Klt.
2. tr. apgaubti svyrant: Antakiai sunkiai apsvi̇̀ro akis Db. Vidurin vazos tokių aukštų primerkta [gėlių], o iš šonų baltos apsvi̇̀rę Pv.
atsvi̇̀rti intr. KŽ atsisverti: Aš kelsuos – neatsvi̇̀rk, neišvirsk su visu zoslanu Ggr. Ale štai vartai atsviro, o ir jis į vandenį įpuolė prš.
įsvi̇̀rti intr. Rtr, NdŽ, KŽ
1. nulinkti, įsileisti: Matos iš tolo: įsvi̇̀ro svirtis šulnin, vadinas, kruta kas nors apie namus Š.
ǁ išaugti, išdribti: Įsvi̇̀rusi buvo votis ant kojos J.
2. J.Jabl įvarginti svoriu: [Jonukas] jai buvo skaudžiai įsviręs I.Simon.
| prk.: Išliek drąsiai savo širdį, tai nebįsvirs tau par viršų su pakantrumu nešiot, kas žadėta MitI73.
išsvi̇̀rti intr. Rtr, Š, BŽ77, NdŽ, KŽ kam nulinkti svyrant: Žalios mano rūtytėlės, puikiai žydi lelijėlės į šalis išsvirę LTR(Lnkv).
nusvi̇̀rti intr. Š, BŽ266, NdŽ, KŽ
1. Sut, N, K, M, LL271, Rtr nusileisti, nulinkti žemyn: Nusvi̇̀rę šakos nuo uogų Ktk. Viena tik obeliūtė, ale nusvi̇̀rus nusvi̇̀rus (tiek obuolių)! Klt. Obels šakos nusvi̇̀rusios – pilnos obuolių Jrb. Rugių visos varpos nusvi̇̀rusios Žg. Žiedais nusvirę visos šakelės LTR(Kp). Jų (eglių) ilgos nulinkusios šakos nusvirusios ligi pat žemės J.Bil. Mano nusilpusi galva nusviro ant baltos pagalvės J.Marc. Jis pakelia akis į dangų, nusvirę ant pražiotos burnos ūsai ima drebėti J.Gruš. Veizdėkig o antai žemyniu nusvirus ana šventa galva jo MP153. Eš nusvirau iki grunto kalnų BBJon2,7.
| prk.: O ten, užu kaimo sodybų, kur platūs žaliuoja laukai, nusviro iš oro beribių skaisčios vaivorykštės sparnai K.Bink.
^ Pilna varpa visada nusvi̇̀rusi, o tuščia – galvą pakėlusi Db.
ǁ nutįsti: Nusvirę nuo aukso ir sidabro kišeniai TS1902,10-11. Neįtempta virvė labai nusvi̇̀ro per vidurį NdŽ.
^ Ubago pautai nusvi̇̀rę (svirties pasvaras) Pšl.
2. DŽ nukrypti, nulinkti į vieną pusę: Nusvi̇̀ro vežimo galas J. Pamačiusi šunis, ji užšoko ant nusvirusio uolos gabalo Blv. Iš už kerčios per nusvirusio stogo palaką vis jis prisiderindavo per kiaurą dieną sekti, kaip rieda saulė Vaižg. Nusvirau aš į vargingą savo guolį kaip žmogus, kuriam vis tiek gyvent ar mirti V.Myk-Put.
| prk.: Pamatysime, katra pusė svarstyklių nusvirs žemyn V.Kudir.
3. nusikarti: Koja nuo lovos nusviro Slv. Kadaravo nusvirusi pėda rš. Žalias sijonas, į vieną šoną nusviręs, velkasi dulkes keldamas Pt.
4. nueiti, nuslinkti: Jau ta debesis ant Šakių nuėjo, nusvi̇̀ro Skr. Praskydo oras, į vakarus nusviro pabalęs mėnuo A.Vien.
5. prk. palinkti: Tokiuo atveju aš nusvirsiu į socializmą Vaižg.
ǁ krypti kuria linkme: Nuomonės skyrėsi kuone per pusę ir galiausiai nusvi̇̀ro į vieną šalį NdŽ.
6. prk. nurimti, sumažėti: Pasenus nusvirsta visi pasiutimai Žeml.
◊ galvà nusvi̇̀ro mirė, krito: Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš diemantų pina Mair.
pasvi̇̀rti intr. Š, NdŽ
1. K, Rtr, BŽ266 palinkti žemyn: Kai [linų] galviukės tos pasvỹra ir ima žvangėt, tad raudavom Žg. Anas (medis) te visas pasvi̇̀ręs Dkk. Tas medis, aukščiau už kitus išaugęs, buvo pasviręs į pietus Mš. Kad pušų metūgės pasvyra, nulinksta, laikas miežius sėti LMD(Sln). Galvytė pasvi̇̀rus [vaiko], visas toks silpnas, ant kojyčių nepastovi Slv. Ir beklausydamas jo, pasvirau ant veido žemėspi BBDan10,9.
2. Rtr, DŽ, KŽ pavirsti į šoną: Ejau, ant lovą pasviraũ, tai teip mėlynę didelę įsidėjau Slm. Nuo lentos pasviraũ i puoliau Alk. Vežimas pasvi̇̀ro į vieną pusę VšR. Jau svyra, pasviro, tuoj visai nusvirs J.Jabl. Merginos, pasvirdamos kas taktas į vieną ir į kitą pusę, supa skareles rš. Nuosėdinės uolienos klostosi horizontaliais arba labai mažai pasvirusiais sluoksniais rš. Trijerio pasviręs cilindras rš. Pasviraũ, pašlijau kai marių nendrelė (d.) Mrj. Kaip ana grobė už puodelio, puodelis pasvi̇̀ro i apvirto Krtn. Pasviręs krumplys ŽŪŽ81.
| prk.: Ir dienos rūškanos pasviro prie našlaitėlių durų S.Nėr. Nes kaip noris viernas pasvirs, niekad nupult negali MP42.
3. pakrypti, pasislinkti, pasisukti: Saulė jau gerokai buvo pasvirusi į vakarus, ir jos spinduliai šliaužė pažemiu rš. Įkypai vakarop pasvirusi saulė nuo išgiedrėjusio dangaus taip maloniai glosto skruostą V.Myk-Put.
4. prk. priartėti prie kokios ribos (apie laiką): Dienos pasviro į rudenį, – gerves padangėj girdėjau V.Myk-Put.
5. prk. turėti potraukį, palinkimą į ką: Žmogus iš prigimimo savo ant blogo pasviręs Sz.
ǁ Šts jausti palankumą, simpatizuoti: Lietuvininkų bajorai pasviro į lenkų pusę KŽ(A1883,224).
ǁ pakrypti kokia nors linkme (apie pažiūras, gyvenimo būdą): Mano pažiūros dėl tamstos džentelmeniškumo smarkiai pasviro A.Gric. Sostas jau subiro ir gyvenimas pasviro T.Tilv. Net patsai Kukis, tų kalbų beklausydamas, pasviro ir ėmė manyti, ar ne geriau būtų sūnui nesipriešinus V.Krėv.
parsvi̇̀rti intr.
1. N, NdŽ parvirsti, parpulti: Riškui pasakoti pabaigus, atgal dusliai ant pagalvių parsviro LzP. Parsvirau ant veido mano CII143-144.
2. N pareiti sverdėjant.
pérsvirti intr. NdŽ
1. persisverti per ką: Vaikas persviro per tvorą ir nukrito ant žemės rš. Pársviro par rankas ir mirė Šts.
2. pakrypti: Vežimas šieno pársviro į tą pusę J.
3. perkopti, pereiti, perlėkti per ką, leidžiantis žemyn: Par stogą pársviro kaukas ir pražuvo Lk.
| Saulė jau gerai buvo parsvirusi par dvyleka S.Dauk.
4. prk. peržengti (apie metus): Par pusę amžiaus pársvirusi, reik nebdirbti Grd. Par septyniasdešimt penkius metus esu jau pársvirusi Šts.
◊ per kótą pérsvirti pasenėti: Pilnų metų i par kótą pársvirusi Krš. Vaikis par kótą pársviręs ir nebgauna žmonos Šts.
prisvi̇̀rti intr. NdŽ; Ser svyrant prie ko prilinkti.
×razsvi̇̀rti (hibr.) intr. nulinkti į šalis: Razsvi̇̀rę stovi šakos obolių (labai daug) Klt.
susvi̇̀rti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser
1. daugeliui linkstant susmukti: Pupelės susvi̇̀rę, ant žemės sugriuvę Pnm.
2. M sulinkti: Tada jis apkabino stalo koją ir žemai susviro žemėn rš.
3. prk. imti blogai veikti, susilpnėti: Bet mano ir galva tokia susvi̇̀rus Prn.
| Aš susvi̇̀rus ant minčių – mano silpna atmintis Nmn.
užsvi̇̀rti intr. NdŽ; Sut
1. žemyn ant ko nusileisti, užlinkti: Ant upės užsvirę medžiai rš.
| prk.: Visa garbė pasaulio užsvi̇̀ro ant gyvatos kūno žmogaus DP582.
| refl.: Svirtis sviro ant vartelių, užsisviro ant rūtelių NS87.
2. užkristi: Drybso skara (skepeta) ant galvos, užsvirusi ant akių TP1899,6(V.Piet). Dažnai stropiajam klausytojui užsvirdavo blakstienos, nulinkdavo galvikė rš.
1. N, M, L, Rtr, J.Jabl, DŽ, KŽ žemyn linkti, svertis: Savo svaru svi̇̀rsta pilna varpa J. Ta liepa svi̇̀ro svi̇̀ro in tą upeluką Iš. Šakos svi̇̀rsta svi̇̀rsta šermukšnio nuo sunkumo Klt. Patalai svỹrna ant žemės i muno kojas spauda Lkv. Strazdas giesmininkas lizdą susikrauna aukštoje eglėje, beveik ten, kur kankorėžių karūnos svyra sp. Obuoliai auga, šakelės svỹra BM409(Kp). Jis toli, tikrai! Ten, kur palei kelią svyra jovarai S.Nėr. Sunkios varpos sviro žemyn, žadėjo gerą derlių rš. Jau galva visai svỹra, nebematau, nė ką dirbu, laikas miegot Jnš. Man rankelės tirpsta, man galvelė svirsta LTR(Lnkv). Svi̇̀ro, linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Tai visai stov ant svirtinõs; ant parvirtimo, apvirtimo KI686.
| prk.: O šiandie pražilus galva tau svyra nuo švino minčių S.Nėr. Kas metas vis svirni̇̀, svirni̇̀ (mažėja jėgos) Krš.
^ Ponų pilvai svirsta į šakumus (labai nutukę) Lk.
2. K, KŽ į vieną pusę linkti, krypti: Seniukas nepaeina in kojų: atsistoja – stripi stripi ir svỹra šonan Ktk. Prikelia, pasodina jį (piemenuką) ant patalo, o tas į kitą šoną svirsta, negalėdamas akių pramerkti V.Krėv. Vanduo vis kilo, laivas vis daugiau sviro ant šono K.Bor. Iš žirgužio svirau, už ievužės stvėriau (d.) Knv. Svarčiai svỹra ant dešinės pusės KI150.
3. leistis: Saulė svi̇̀ro į vakarus DŽ, NdŽ. Ir štai jau baigiasi diena, jau saulė svyra už kalnų V.Myk-Put. Saulė sviro vakarop, artėdama prie medžių viršūnių rš.
4. Ob eiti, slinkti kuria linkme, krypti: Į katrą pusę dabar svi̇̀rste? Bt. Išsibaro i svi̇̀rsta numie kaip ožka bliaudama Šv. Debesiai šįmet vis daugiau į aną pusę svỹra Krp. Žemaičiai apsiautė jus (juos) nu visų pusių ir svirdamys jau šen, jau ten ant savo greitais žirgais daugybes vokyčių vilyčiomis ir akstimis paklojo S.Dauk.
5. prk. artėti prie kokios ribos, eiti į pabaigą (apie laiką): Diena jau sviro į saulėlydį rš. Žiema sviro į galą sp. Ot, kai tu būsi toks kaip aš, kai tavo metai pradės svirti į saulėlydžius, kai pradėsi vysti kai šienas, tada išgirsi J.Paukš.
6. prk. turėti palinkimą, potraukį į ką: Bet aš juoba svirstąs ant nedoro nekaip ant pasidauginimo dorybė[je] M.Valanč.
ǁ DŽ jausti palankumą, simpatiją kam: Ji visa savo prigimtimi sviro į jauniklį Vaižg.
ǁ krypti, klostytis (įvykiams) kuria linkme: Vytenis svirstančią jau Lietuvos ūkę į prapultį savo drąsybe ir gudrybe pritūrėjo S.Dauk. Idant neregėtų … amžinos prapulties, ant savęs svyrančios SPII50.
◊ rañkos svỹra neturi noro, jėgų (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta… Rankos svyra Pt. Imuosi darbo – rañkos svỹra NdŽ.
širdi̇̀s svỹra (į ką) apie palankumo, simpatijos kam jausmą: In tave vieną širdis mano svirtų ir atsilsėtų A.Baran.
apsvi̇̀rti
1. intr. daug būti ko svyrančių (pvz., obuolių): Svirus apsvi̇̀rus obelis, o gardūs oboliai! Klt.
2. tr. apgaubti svyrant: Antakiai sunkiai apsvi̇̀ro akis Db. Vidurin vazos tokių aukštų primerkta [gėlių], o iš šonų baltos apsvi̇̀rę Pv.
atsvi̇̀rti intr. KŽ atsisverti: Aš kelsuos – neatsvi̇̀rk, neišvirsk su visu zoslanu Ggr. Ale štai vartai atsviro, o ir jis į vandenį įpuolė prš.
įsvi̇̀rti intr. Rtr, NdŽ, KŽ
1. nulinkti, įsileisti: Matos iš tolo: įsvi̇̀ro svirtis šulnin, vadinas, kruta kas nors apie namus Š.
ǁ išaugti, išdribti: Įsvi̇̀rusi buvo votis ant kojos J.
2. J.Jabl įvarginti svoriu: [Jonukas] jai buvo skaudžiai įsviręs I.Simon.
| prk.: Išliek drąsiai savo širdį, tai nebįsvirs tau par viršų su pakantrumu nešiot, kas žadėta MitI73.
išsvi̇̀rti intr. Rtr, Š, BŽ77, NdŽ, KŽ kam nulinkti svyrant: Žalios mano rūtytėlės, puikiai žydi lelijėlės į šalis išsvirę LTR(Lnkv).
nusvi̇̀rti intr. Š, BŽ266, NdŽ, KŽ
1. Sut, N, K, M, LL271, Rtr nusileisti, nulinkti žemyn: Nusvi̇̀rę šakos nuo uogų Ktk. Viena tik obeliūtė, ale nusvi̇̀rus nusvi̇̀rus (tiek obuolių)! Klt. Obels šakos nusvi̇̀rusios – pilnos obuolių Jrb. Rugių visos varpos nusvi̇̀rusios Žg. Žiedais nusvirę visos šakelės LTR(Kp). Jų (eglių) ilgos nulinkusios šakos nusvirusios ligi pat žemės J.Bil. Mano nusilpusi galva nusviro ant baltos pagalvės J.Marc. Jis pakelia akis į dangų, nusvirę ant pražiotos burnos ūsai ima drebėti J.Gruš. Veizdėkig o antai žemyniu nusvirus ana šventa galva jo MP153. Eš nusvirau iki grunto kalnų BBJon2,7.
| prk.: O ten, užu kaimo sodybų, kur platūs žaliuoja laukai, nusviro iš oro beribių skaisčios vaivorykštės sparnai K.Bink.
^ Pilna varpa visada nusvi̇̀rusi, o tuščia – galvą pakėlusi Db.
ǁ nutįsti: Nusvirę nuo aukso ir sidabro kišeniai TS1902,10-11. Neįtempta virvė labai nusvi̇̀ro per vidurį NdŽ.
^ Ubago pautai nusvi̇̀rę (svirties pasvaras) Pšl.
2. DŽ nukrypti, nulinkti į vieną pusę: Nusvi̇̀ro vežimo galas J. Pamačiusi šunis, ji užšoko ant nusvirusio uolos gabalo Blv. Iš už kerčios per nusvirusio stogo palaką vis jis prisiderindavo per kiaurą dieną sekti, kaip rieda saulė Vaižg. Nusvirau aš į vargingą savo guolį kaip žmogus, kuriam vis tiek gyvent ar mirti V.Myk-Put.
| prk.: Pamatysime, katra pusė svarstyklių nusvirs žemyn V.Kudir.
3. nusikarti: Koja nuo lovos nusviro Slv. Kadaravo nusvirusi pėda rš. Žalias sijonas, į vieną šoną nusviręs, velkasi dulkes keldamas Pt.
4. nueiti, nuslinkti: Jau ta debesis ant Šakių nuėjo, nusvi̇̀ro Skr. Praskydo oras, į vakarus nusviro pabalęs mėnuo A.Vien.
5. prk. palinkti: Tokiuo atveju aš nusvirsiu į socializmą Vaižg.
ǁ krypti kuria linkme: Nuomonės skyrėsi kuone per pusę ir galiausiai nusvi̇̀ro į vieną šalį NdŽ.
6. prk. nurimti, sumažėti: Pasenus nusvirsta visi pasiutimai Žeml.
◊ galvà nusvi̇̀ro mirė, krito: Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš diemantų pina Mair.
pasvi̇̀rti intr. Š, NdŽ
1. K, Rtr, BŽ266 palinkti žemyn: Kai [linų] galviukės tos pasvỹra ir ima žvangėt, tad raudavom Žg. Anas (medis) te visas pasvi̇̀ręs Dkk. Tas medis, aukščiau už kitus išaugęs, buvo pasviręs į pietus Mš. Kad pušų metūgės pasvyra, nulinksta, laikas miežius sėti LMD(Sln). Galvytė pasvi̇̀rus [vaiko], visas toks silpnas, ant kojyčių nepastovi Slv. Ir beklausydamas jo, pasvirau ant veido žemėspi BBDan10,9.
2. Rtr, DŽ, KŽ pavirsti į šoną: Ejau, ant lovą pasviraũ, tai teip mėlynę didelę įsidėjau Slm. Nuo lentos pasviraũ i puoliau Alk. Vežimas pasvi̇̀ro į vieną pusę VšR. Jau svyra, pasviro, tuoj visai nusvirs J.Jabl. Merginos, pasvirdamos kas taktas į vieną ir į kitą pusę, supa skareles rš. Nuosėdinės uolienos klostosi horizontaliais arba labai mažai pasvirusiais sluoksniais rš. Trijerio pasviręs cilindras rš. Pasviraũ, pašlijau kai marių nendrelė (d.) Mrj. Kaip ana grobė už puodelio, puodelis pasvi̇̀ro i apvirto Krtn. Pasviręs krumplys ŽŪŽ81.
| prk.: Ir dienos rūškanos pasviro prie našlaitėlių durų S.Nėr. Nes kaip noris viernas pasvirs, niekad nupult negali MP42.
3. pakrypti, pasislinkti, pasisukti: Saulė jau gerokai buvo pasvirusi į vakarus, ir jos spinduliai šliaužė pažemiu rš. Įkypai vakarop pasvirusi saulė nuo išgiedrėjusio dangaus taip maloniai glosto skruostą V.Myk-Put.
4. prk. priartėti prie kokios ribos (apie laiką): Dienos pasviro į rudenį, – gerves padangėj girdėjau V.Myk-Put.
5. prk. turėti potraukį, palinkimą į ką: Žmogus iš prigimimo savo ant blogo pasviręs Sz.
ǁ Šts jausti palankumą, simpatizuoti: Lietuvininkų bajorai pasviro į lenkų pusę KŽ(A1883,224).
ǁ pakrypti kokia nors linkme (apie pažiūras, gyvenimo būdą): Mano pažiūros dėl tamstos džentelmeniškumo smarkiai pasviro A.Gric. Sostas jau subiro ir gyvenimas pasviro T.Tilv. Net patsai Kukis, tų kalbų beklausydamas, pasviro ir ėmė manyti, ar ne geriau būtų sūnui nesipriešinus V.Krėv.
parsvi̇̀rti intr.
1. N, NdŽ parvirsti, parpulti: Riškui pasakoti pabaigus, atgal dusliai ant pagalvių parsviro LzP. Parsvirau ant veido mano CII143-144.
2. N pareiti sverdėjant.
pérsvirti intr. NdŽ
1. persisverti per ką: Vaikas persviro per tvorą ir nukrito ant žemės rš. Pársviro par rankas ir mirė Šts.
2. pakrypti: Vežimas šieno pársviro į tą pusę J.
3. perkopti, pereiti, perlėkti per ką, leidžiantis žemyn: Par stogą pársviro kaukas ir pražuvo Lk.
| Saulė jau gerai buvo parsvirusi par dvyleka S.Dauk.
4. prk. peržengti (apie metus): Par pusę amžiaus pársvirusi, reik nebdirbti Grd. Par septyniasdešimt penkius metus esu jau pársvirusi Šts.
◊ per kótą pérsvirti pasenėti: Pilnų metų i par kótą pársvirusi Krš. Vaikis par kótą pársviręs ir nebgauna žmonos Šts.
prisvi̇̀rti intr. NdŽ; Ser svyrant prie ko prilinkti.
×razsvi̇̀rti (hibr.) intr. nulinkti į šalis: Razsvi̇̀rę stovi šakos obolių (labai daug) Klt.
susvi̇̀rti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser
1. daugeliui linkstant susmukti: Pupelės susvi̇̀rę, ant žemės sugriuvę Pnm.
2. M sulinkti: Tada jis apkabino stalo koją ir žemai susviro žemėn rš.
3. prk. imti blogai veikti, susilpnėti: Bet mano ir galva tokia susvi̇̀rus Prn.
| Aš susvi̇̀rus ant minčių – mano silpna atmintis Nmn.
užsvi̇̀rti intr. NdŽ; Sut
1. žemyn ant ko nusileisti, užlinkti: Ant upės užsvirę medžiai rš.
| prk.: Visa garbė pasaulio užsvi̇̀ro ant gyvatos kūno žmogaus DP582.
| refl.: Svirtis sviro ant vartelių, užsisviro ant rūtelių NS87.
2. užkristi: Drybso skara (skepeta) ant galvos, užsvirusi ant akių TP1899,6(V.Piet). Dažnai stropiajam klausytojui užsvirdavo blakstienos, nulinkdavo galvikė rš.
suzùlinti
Apibrėžtis
zùlinti (-yti J, DrskŽ, Skr, Gž, Vv), -ina, -ino
1. tr. Š, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Vvr pjauti neaštriu peiliu ar pjūklu: Zùlina zùlina su tuo peiliu ir nenupjauna [virvės] Ėr. Piela neaštri, sienojai šakoti, tai zùlini zùlini, net nusibosta Skp. Tu tą pagalį perdien zùlysi Vrn. Nėr čia ko zùlyt su atšipusiu peiliu, pirm išsigaląsk, tada atsipjausi kaip žmogus Skrb. Kieti pjaut uosiukai kai akmenys – zùlyk zùlyk! Erž. Grikiai mažučiai, tai ant kelių ir zùlini pjautuvu Grd.
| Tą žolę zùlina, kad ji neužaugtų, kad trumpa būtų Jrb.
ǁ kirpti: Ir man prisėjo aveles zùlint Sld.
2. tr., intr. M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Čk trinti, brūžinti: Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zùlina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Apvertus galvą [karvė] kad zùlina, kad zùlina! Pc. Jaunas veršiukas pribėga štai prie varčios ir zulina dygstančius ragelius S.Zob. Tekis kap zùlina dantis, pasdaro kap žirklių ašmenys Vlk. Jei tep šitą pagalaitį in aną zùlytai ir zùlytai, tai užsidegt[ų] Dsm. An stalo atsistojęs i zùlyk, šveisk tuos suolus, sienas tas Bsg. Nezùlyk tiek daug vienoj vietoj Mrs. Onyte, nezùlink su pirštais stiklo, išspausi Jnš. Zùlina i zùlina tą pasturgalį į suolą, kol pratrina Vkš. Sėdi par dienas i alkūnėms zùlina į stalą Jrb. Tie viržiai labai zùlina arkliui šonus Grž. Susuki kaip kočėlą, zùlini ir zùlini, niurkai ant visas puses [veliamus veltinius] Svn. Tvoras zùlina nugarom, o bažnyčion neina Vlk. Pirtė[je] nebuvęs, tik nugarą zùlinsi Krš. Tokia maža burnytė, da aš zùlinsiu (prausiu) Žl. Nezùlyk visų rankų, tik pirštus Ig. Juk megztinio kasdie neplausi, nezùlysi Dg.
| refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1: Vėžys vėl pradeda muštis, zulintis į žemę ir pagaliau nusilupa seną odą nuo letenučių kaip autes J.Jabl. Bonė[je] zulinas tarp savęs žvakutės J. Zùlinasis [į baltas sienas], kad būt baltas Vlk. Vaikas unkšdamas zulinosi nosį ir tiesiai žiūrėjo močiutei į akis A.Vaičiul. Jo (Adomo) didelis maišas kėpso ant sunkių pečių, ilgos kojos drėbtinai žengdamos keliais zulinasi L.Dovyd.
ǁ BŽ620, NdŽ gludinti, svidinti: Zùlinau zùlinau tas lentas, kol nudailinau Kair. Sėdėjo susirangęs prie keltuvo ir dilde zulino kažkokį varžtą J. Dov. Parodė [velnias], su kuo tą auksą zùlint (ps.) Grnk. Sėdi ant sopos, siūbuoja ir nagus zùlina Kt.
| Laikas zulina kietus akmenis rš.
| prk.: Visą naktį prasivartė lovoje, visaip dėliodama, pešiodama ir zulindama žodžius, kuriuos turės pasakyti klebonui J.Mik.
ǁ galąsti: Jis nuo pat ryto zulina kirvį ant tekėlo Ml.
ǁ sunkiai malti, smulkinti: Iš ryto zùlina duonai Ktk. Girnelės nemala, tik zulina Lp. Eikit malt, ba paskui nakčia zùlysit! Lp.
ǁ brazduoti: Ar tu atsimeni, kap iš vakaro zùlinai bulbes Srj.
3. refl. NdŽ, DŽ1, Brž, Vb, Erž kasytis: Zulinas kiaulė, t. y. kasos J. Tiek zùlinasi į tą stubelę, tiek zùlinasi! Kbr. Arklys užsikrėtė parkais ir neturi atilsio: zùlinasi ir zùlinasi Brb. Statė pirtį. Kumelė zùlinos ir nugriovė kampą Bgs. Kap pamatai krintant žvaigždę, tai reikia karpa patrint in sąsparą, kur kiaulės zulinas, ir karpa išnyks LTR(Srj).
^ Nesizulyk kap tekis apie sienas LTR(Mrs). Zulinas kaip kiaulė an sąsparą Dl.
4. refl. NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk, Ig, Trgn, Antz, Pns slampinėti, šlaistytis: Malas ir malas, zùlinas ir zùlinas po namus Mrc. Tinginė: nei̇́eškos darbo, zùlinas pakerčiais Krš. Tiek mėlennosių zùlinas aple krautuves, tyko lašo Krš. Kokis žmogus aplink kampus zulinas, ar ne vogt ko taikos? Kpč. Nesizùlink čia aplink kojas Všk. Ko čia zùliniesi, eik padėsi tėvui gyvulių pašert Pns. Jauni kvaišeliai zùlinas zùlinas – vėjai galvo[je] Krš.
ǁ gretintis, taikstytis, meilintis: Zùlinasi apie jį ir traukia pinigus Drsk. Zùlinosi zùlinosi tę ir nukniso (pavogė) Prn. Kūmulė aplink mane zùlinies ir zùlinies, kap agurkas apie virkščias Lp.
ǁ būti nieko neveikiant, veltui leisti laiką: Tu, Simanėli, zulinies ant pečiaus, o aš, matai, kokias žuvis žvejoju! B.Sruog. Zùlinasi be darbo, lyg nebūtų ką veikt Bgt. Ką jiej dirba, tik zùlinas apie sąsparas, daugiau nieko Mrs. Namo tik zùlinies aplink pečių ir daugiau nieko DrskŽ. Kas senam ką padės, zùlysies kap kokis ratas, ir tiek Brš. Tiek metų nedirbo, o zùlinos apsukuo Krš.
5. barant, priekaištaujant varginti, uiti: Zùlina ir zùlina tave, kas pagali Upn. Tu čysta piela medinė: visą čėsą zulini ir zulini, pielavoji ir pielavoji mane Kpč. Ji vis zulino, pjovė: „Atitverk kambarėlį vaikams“ J.Avyž.
◊ ausi̇̀s zùlinti kaulyti: Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kol visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti J.Balt.
apzùlinti
1. tr. NdŽ aptrinti, apgludinti: Apzùlintas lauko akmuo BŽ42. Pelenų gurvoliai buvo pilki, smarkiai apzulintu paviršiumi, gana stiprūs rš. Jau gerai apzulino kelią Kč. Kiaulės apzùlino trobos kampus Knv. Aplink stalą, aptrupintą, alkūnėmis apzulintą, buvo penkiese rš.
| refl. tr., intr. BŽ308: Krintančio vandens sūkuryje akmenys apsizulino rš. Karvė apsizùlino ragus Pns.
| prk.: Pabus su žmonėm, tai, žiūrėk, kaip greit apsizùlins Ds.
2. tr. dėvint, nešiojant aptrinti: Naujas žiponas, o jau alkūnės apzùlytos Lš. Apzùlyta kepurė Pns. Permiegojusiai reikės vėl eiti į prieškambarį, apsivilkti juodą, apzulintą apsiaustėlį J.Marc.
| refl.: Mano rankovės labai apsizùlinę Mrs.
3. intr., tr. apvaikščioti, apslampinėti: Galas tave žino, tu tai visur apzùlini Al.
atzùlinti tr.
1. nutrinti: Ji man atzùlino bambą, šitoj banda pyrago nešamo Db.
2. zulinant atpjauti: Nei peilio nupjaut, nei kaip to virvagalio nutraukt: su aštriu akmenioku zulinau zulinau ir atzulinau Jž.
įzùlinti
1. tr. įtrinti: Pjuvenos pašoka ir limpa prie įzulintos smalkos rš.
2. tr. šnek. įsiūlyti: Da duok i da įzùlyk Vlkv.
| refl.: Džiaugiaus įsizùlinusi [į mašiną], būčiu pėsčia pylusi numie Krš.
3. refl. šnek. įsipykti, įkyrėti: Ana zulinte įsizùlina kaimynams, t. y. daug šneka J.
išzùlinti
1. tr. ištrinti: Kuo tu šitą skylę išzùlinai? Lš. Mūsų degloji tvarto sieną kiaurai išzùlino Pmp. Zulindamas kolgi neišzùlinsi? Ds.
| prk.: Prigimtas ydas, kaip neišzulintum, visados sugrįš LKXIX227(A.Baran).
| refl.: Jau išsizùlino milinys Gdl.
2. refl. dėvint, nešiojant išsitrinti, išdilti: Išsizùlino klupstis, reikia lopas dėt Nmn.
nuzùlinti Š, DŽ2
1. tr. nupjauti neaštriu įrankiu: Su tokia piela tai perdien nenuzùlysi tokios pušelės Mrc. Tai, sakai, neiškentei nenuzùlinęs: toks gražus beržiukas buvo Nmn. Su tokiu pjūklu koleik nuzulinsi! An.
2. tr. Ds, Alk, Žvr nutrinti, nudilinti, nubrūžinti: Batas man koją nuzùlino Dg. Viržiai nuzùlino arkliams šlaunis važiuojant NdŽ. Niekočiosa gniaužai gniaužai [skalbinius], tai net krumplius nuzùlini Pv. Jam nugara kruvinai nuzulinta tokiais pašukiniais S.Čiurl. Stovėjo Mykoliukas su nuzulintu peileliu J.Marc. Priemenėje subarškėjo kibirai, o plyšyje pasirodė nuzulintos klumpės galas J.Mik.
| prk.: Silpni moterėlės dirgsniai, mieste nuzulinti I.Šein.
| refl. tr. NdŽ: Karvės nusizùlino šonus – visi pliki Ėr. Kažin kur bėris šoną tep nusizùlino Alvt. Kaip tos bobos nenusizùlina liežuvių taip tratėdamos (juok.) Rdn. Na, ar jau nusizùlinai (nusiskutai)? Lp.
ǁ dilinant pašalinti: Su savo nugara nuzùlinsi visą pečių (jo dažus) Ds.
| refl. tr.: Žvėris atkakliai stengėsi nusizulinti pernykščius šerius rš.
ǁ nugludinti: Aš nuzùlinu [virbalus], pasdarysiu, kad smaili būtų, gražūs Žl. Ir iš elnio ragų dirbiniai yra dailiau padaryti, nuzulinti, apibrūžinti LTIII319(Bs). Juodas nuzulintas akmens gabaliukas vadinamas perkūno kirveliu LTR(PnmR). Atsisėsti ąžuolinėje klaupykloje ir patogiai pasiremti ant nuzulinto priestalio M.Katil.
| refl.: Verpstė jau nusizulinus, reiks naujos Nmn. Jau girnų akmuo visai nusizùlino Grk.
3. refl. prk. nuvargti, nusikamuoti: Nusizùlinęs kai tekis rudenį Jnš.
4. tr. Grž, Ktk, Bsg, Lzd dėvint, nešiojant nutrinti, nubrizginti: Anupro apdaras nudėvėtas, nuzulintas S.Čiurl. Alkūnės nuzùlytos i žiba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Kap matai kojinę nuzùlina Dg. Nuzùlinau skvernus prie puodų Pns.
| refl. intr., tr.: Nusizùlinęs švarkelį, nėkas neduoda piningų Akm. Nusizùlino rankovės Krm. Krepšys buvo odinis, kepurė iš kailio, bet tiek nusizulinusio, kad plaukų joje liko tik poroj vietų A.Vaičiul.
5. intr. šnek. nueiti, nusliūkinti: Nuzùlino namo – gal girtas Antz.
pazùlinti
1. tr. patrinti: Brudni padai, reikia gerai pazùlyt DrskŽ. Terpu rankų pazùlini ir mašinon dedi – tep ir išvelėji Pv. Pazùlini pazùlini petelnę [lašiniais], nereikia taukų Vdn.
ǁ pamalti: Na, bėk sau, aš pati kiek pazulinsiu V.Bub.
2. refl. tr., intr. Rk pasikasyti: Tai kad niežti [nugara], tai šiteip pasizùlini [į drobinius marškinius] Kpr. Jis pasizùlino nugarą į medį ir nuėjo Gl.
3. refl. pasivalkioti, pasitrainioti: E ką ten veiksi neprašytas, gal kad pasieniais pasizùlinsi Ds. Nešoks, tik pasizulys apie kampus Pns.
prazùlinti tr.
1. prapjauti: Senis malkos prakapoja, prazùlina Vlk.
2. DŽ1, Lnkv kiaurai pratrinti: Prazùlino užpentį batas, ir tiek Ds. Jau tu skylę prazùlinai Gž.
| Kelkis, Beniau! Prazùlinsi krosnį pilvu! (juok.) Ldvn.
| refl. tr.: Maniau ir šonus pernakt ant pečiaus prasizùlinsiu Ds. Iki kraujo šoną prasizùlino Paį.
3. refl. prabūti, prasitrinti: Metus prasizùlino to[je] mokyklė[je] i nieko gero neišmoko Ėr. Prasizùlina [girtuokliai darbininkai] valandą, kišk jiemi pinigus Prn. A mažu viena prasizùlysiu gyvęt iki mirties Bgt.
prizùlinti
1. tr. primalti: Prizùlino pilną maišą miltų Ktk.
2. refl. prisitrainioti: Jaugi gana prisizùlinai pasieniais Ds.
suzùlinti tr.
1. supjauti: Par mėnasį vis suzùlinsiu [malkas] Žl.
2. M sudilinti, sunešioti: Jis klumpes jau visai suzùlino Ml.
3. sunkiai sumalti: Šituos grūdus kaip nors suzùlink Ktk.
| refl. tr.: Susizùlys i duonelei [miltų] vakarais Vn.
4. prk. sudaryti, surinkti, sutvarkyti: Tik pavirš suimkit [šieną], apačią paskui suzùlinsit Rdm.
◊ į mi̇̀ltus suzùlinti sutrinti: Papultum po tokia mašina, tai tave į milteliùs suzùlintų Ds.
snùkį suzùlinti suknežinti, sužaloti: Nesikabinėk, o snùkį suzùlysiu! Erž.
užsizùlinti dėvint išsitepti, išsipurvinti: Užsizùlino tavo marškiniai, nemožna ir išvelėt Ml.
1. tr. Š, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Vvr pjauti neaštriu peiliu ar pjūklu: Zùlina zùlina su tuo peiliu ir nenupjauna [virvės] Ėr. Piela neaštri, sienojai šakoti, tai zùlini zùlini, net nusibosta Skp. Tu tą pagalį perdien zùlysi Vrn. Nėr čia ko zùlyt su atšipusiu peiliu, pirm išsigaląsk, tada atsipjausi kaip žmogus Skrb. Kieti pjaut uosiukai kai akmenys – zùlyk zùlyk! Erž. Grikiai mažučiai, tai ant kelių ir zùlini pjautuvu Grd.
| Tą žolę zùlina, kad ji neužaugtų, kad trumpa būtų Jrb.
ǁ kirpti: Ir man prisėjo aveles zùlint Sld.
2. tr., intr. M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Čk trinti, brūžinti: Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zùlina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Apvertus galvą [karvė] kad zùlina, kad zùlina! Pc. Jaunas veršiukas pribėga štai prie varčios ir zulina dygstančius ragelius S.Zob. Tekis kap zùlina dantis, pasdaro kap žirklių ašmenys Vlk. Jei tep šitą pagalaitį in aną zùlytai ir zùlytai, tai užsidegt[ų] Dsm. An stalo atsistojęs i zùlyk, šveisk tuos suolus, sienas tas Bsg. Nezùlyk tiek daug vienoj vietoj Mrs. Onyte, nezùlink su pirštais stiklo, išspausi Jnš. Zùlina i zùlina tą pasturgalį į suolą, kol pratrina Vkš. Sėdi par dienas i alkūnėms zùlina į stalą Jrb. Tie viržiai labai zùlina arkliui šonus Grž. Susuki kaip kočėlą, zùlini ir zùlini, niurkai ant visas puses [veliamus veltinius] Svn. Tvoras zùlina nugarom, o bažnyčion neina Vlk. Pirtė[je] nebuvęs, tik nugarą zùlinsi Krš. Tokia maža burnytė, da aš zùlinsiu (prausiu) Žl. Nezùlyk visų rankų, tik pirštus Ig. Juk megztinio kasdie neplausi, nezùlysi Dg.
| refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1: Vėžys vėl pradeda muštis, zulintis į žemę ir pagaliau nusilupa seną odą nuo letenučių kaip autes J.Jabl. Bonė[je] zulinas tarp savęs žvakutės J. Zùlinasis [į baltas sienas], kad būt baltas Vlk. Vaikas unkšdamas zulinosi nosį ir tiesiai žiūrėjo močiutei į akis A.Vaičiul. Jo (Adomo) didelis maišas kėpso ant sunkių pečių, ilgos kojos drėbtinai žengdamos keliais zulinasi L.Dovyd.
ǁ BŽ620, NdŽ gludinti, svidinti: Zùlinau zùlinau tas lentas, kol nudailinau Kair. Sėdėjo susirangęs prie keltuvo ir dilde zulino kažkokį varžtą J. Dov. Parodė [velnias], su kuo tą auksą zùlint (ps.) Grnk. Sėdi ant sopos, siūbuoja ir nagus zùlina Kt.
| Laikas zulina kietus akmenis rš.
| prk.: Visą naktį prasivartė lovoje, visaip dėliodama, pešiodama ir zulindama žodžius, kuriuos turės pasakyti klebonui J.Mik.
ǁ galąsti: Jis nuo pat ryto zulina kirvį ant tekėlo Ml.
ǁ sunkiai malti, smulkinti: Iš ryto zùlina duonai Ktk. Girnelės nemala, tik zulina Lp. Eikit malt, ba paskui nakčia zùlysit! Lp.
ǁ brazduoti: Ar tu atsimeni, kap iš vakaro zùlinai bulbes Srj.
3. refl. NdŽ, DŽ1, Brž, Vb, Erž kasytis: Zulinas kiaulė, t. y. kasos J. Tiek zùlinasi į tą stubelę, tiek zùlinasi! Kbr. Arklys užsikrėtė parkais ir neturi atilsio: zùlinasi ir zùlinasi Brb. Statė pirtį. Kumelė zùlinos ir nugriovė kampą Bgs. Kap pamatai krintant žvaigždę, tai reikia karpa patrint in sąsparą, kur kiaulės zulinas, ir karpa išnyks LTR(Srj).
^ Nesizulyk kap tekis apie sienas LTR(Mrs). Zulinas kaip kiaulė an sąsparą Dl.
4. refl. NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk, Ig, Trgn, Antz, Pns slampinėti, šlaistytis: Malas ir malas, zùlinas ir zùlinas po namus Mrc. Tinginė: nei̇́eškos darbo, zùlinas pakerčiais Krš. Tiek mėlennosių zùlinas aple krautuves, tyko lašo Krš. Kokis žmogus aplink kampus zulinas, ar ne vogt ko taikos? Kpč. Nesizùlink čia aplink kojas Všk. Ko čia zùliniesi, eik padėsi tėvui gyvulių pašert Pns. Jauni kvaišeliai zùlinas zùlinas – vėjai galvo[je] Krš.
ǁ gretintis, taikstytis, meilintis: Zùlinasi apie jį ir traukia pinigus Drsk. Zùlinosi zùlinosi tę ir nukniso (pavogė) Prn. Kūmulė aplink mane zùlinies ir zùlinies, kap agurkas apie virkščias Lp.
ǁ būti nieko neveikiant, veltui leisti laiką: Tu, Simanėli, zulinies ant pečiaus, o aš, matai, kokias žuvis žvejoju! B.Sruog. Zùlinasi be darbo, lyg nebūtų ką veikt Bgt. Ką jiej dirba, tik zùlinas apie sąsparas, daugiau nieko Mrs. Namo tik zùlinies aplink pečių ir daugiau nieko DrskŽ. Kas senam ką padės, zùlysies kap kokis ratas, ir tiek Brš. Tiek metų nedirbo, o zùlinos apsukuo Krš.
5. barant, priekaištaujant varginti, uiti: Zùlina ir zùlina tave, kas pagali Upn. Tu čysta piela medinė: visą čėsą zulini ir zulini, pielavoji ir pielavoji mane Kpč. Ji vis zulino, pjovė: „Atitverk kambarėlį vaikams“ J.Avyž.
◊ ausi̇̀s zùlinti kaulyti: Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kol visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti J.Balt.
apzùlinti
1. tr. NdŽ aptrinti, apgludinti: Apzùlintas lauko akmuo BŽ42. Pelenų gurvoliai buvo pilki, smarkiai apzulintu paviršiumi, gana stiprūs rš. Jau gerai apzulino kelią Kč. Kiaulės apzùlino trobos kampus Knv. Aplink stalą, aptrupintą, alkūnėmis apzulintą, buvo penkiese rš.
| refl. tr., intr. BŽ308: Krintančio vandens sūkuryje akmenys apsizulino rš. Karvė apsizùlino ragus Pns.
| prk.: Pabus su žmonėm, tai, žiūrėk, kaip greit apsizùlins Ds.
2. tr. dėvint, nešiojant aptrinti: Naujas žiponas, o jau alkūnės apzùlytos Lš. Apzùlyta kepurė Pns. Permiegojusiai reikės vėl eiti į prieškambarį, apsivilkti juodą, apzulintą apsiaustėlį J.Marc.
| refl.: Mano rankovės labai apsizùlinę Mrs.
3. intr., tr. apvaikščioti, apslampinėti: Galas tave žino, tu tai visur apzùlini Al.
atzùlinti tr.
1. nutrinti: Ji man atzùlino bambą, šitoj banda pyrago nešamo Db.
2. zulinant atpjauti: Nei peilio nupjaut, nei kaip to virvagalio nutraukt: su aštriu akmenioku zulinau zulinau ir atzulinau Jž.
įzùlinti
1. tr. įtrinti: Pjuvenos pašoka ir limpa prie įzulintos smalkos rš.
2. tr. šnek. įsiūlyti: Da duok i da įzùlyk Vlkv.
| refl.: Džiaugiaus įsizùlinusi [į mašiną], būčiu pėsčia pylusi numie Krš.
3. refl. šnek. įsipykti, įkyrėti: Ana zulinte įsizùlina kaimynams, t. y. daug šneka J.
išzùlinti
1. tr. ištrinti: Kuo tu šitą skylę išzùlinai? Lš. Mūsų degloji tvarto sieną kiaurai išzùlino Pmp. Zulindamas kolgi neišzùlinsi? Ds.
| prk.: Prigimtas ydas, kaip neišzulintum, visados sugrįš LKXIX227(A.Baran).
| refl.: Jau išsizùlino milinys Gdl.
2. refl. dėvint, nešiojant išsitrinti, išdilti: Išsizùlino klupstis, reikia lopas dėt Nmn.
nuzùlinti Š, DŽ2
1. tr. nupjauti neaštriu įrankiu: Su tokia piela tai perdien nenuzùlysi tokios pušelės Mrc. Tai, sakai, neiškentei nenuzùlinęs: toks gražus beržiukas buvo Nmn. Su tokiu pjūklu koleik nuzulinsi! An.
2. tr. Ds, Alk, Žvr nutrinti, nudilinti, nubrūžinti: Batas man koją nuzùlino Dg. Viržiai nuzùlino arkliams šlaunis važiuojant NdŽ. Niekočiosa gniaužai gniaužai [skalbinius], tai net krumplius nuzùlini Pv. Jam nugara kruvinai nuzulinta tokiais pašukiniais S.Čiurl. Stovėjo Mykoliukas su nuzulintu peileliu J.Marc. Priemenėje subarškėjo kibirai, o plyšyje pasirodė nuzulintos klumpės galas J.Mik.
| prk.: Silpni moterėlės dirgsniai, mieste nuzulinti I.Šein.
| refl. tr. NdŽ: Karvės nusizùlino šonus – visi pliki Ėr. Kažin kur bėris šoną tep nusizùlino Alvt. Kaip tos bobos nenusizùlina liežuvių taip tratėdamos (juok.) Rdn. Na, ar jau nusizùlinai (nusiskutai)? Lp.
ǁ dilinant pašalinti: Su savo nugara nuzùlinsi visą pečių (jo dažus) Ds.
| refl. tr.: Žvėris atkakliai stengėsi nusizulinti pernykščius šerius rš.
ǁ nugludinti: Aš nuzùlinu [virbalus], pasdarysiu, kad smaili būtų, gražūs Žl. Ir iš elnio ragų dirbiniai yra dailiau padaryti, nuzulinti, apibrūžinti LTIII319(Bs). Juodas nuzulintas akmens gabaliukas vadinamas perkūno kirveliu LTR(PnmR). Atsisėsti ąžuolinėje klaupykloje ir patogiai pasiremti ant nuzulinto priestalio M.Katil.
| refl.: Verpstė jau nusizulinus, reiks naujos Nmn. Jau girnų akmuo visai nusizùlino Grk.
3. refl. prk. nuvargti, nusikamuoti: Nusizùlinęs kai tekis rudenį Jnš.
4. tr. Grž, Ktk, Bsg, Lzd dėvint, nešiojant nutrinti, nubrizginti: Anupro apdaras nudėvėtas, nuzulintas S.Čiurl. Alkūnės nuzùlytos i žiba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Kap matai kojinę nuzùlina Dg. Nuzùlinau skvernus prie puodų Pns.
| refl. intr., tr.: Nusizùlinęs švarkelį, nėkas neduoda piningų Akm. Nusizùlino rankovės Krm. Krepšys buvo odinis, kepurė iš kailio, bet tiek nusizulinusio, kad plaukų joje liko tik poroj vietų A.Vaičiul.
5. intr. šnek. nueiti, nusliūkinti: Nuzùlino namo – gal girtas Antz.
pazùlinti
1. tr. patrinti: Brudni padai, reikia gerai pazùlyt DrskŽ. Terpu rankų pazùlini ir mašinon dedi – tep ir išvelėji Pv. Pazùlini pazùlini petelnę [lašiniais], nereikia taukų Vdn.
ǁ pamalti: Na, bėk sau, aš pati kiek pazulinsiu V.Bub.
2. refl. tr., intr. Rk pasikasyti: Tai kad niežti [nugara], tai šiteip pasizùlini [į drobinius marškinius] Kpr. Jis pasizùlino nugarą į medį ir nuėjo Gl.
3. refl. pasivalkioti, pasitrainioti: E ką ten veiksi neprašytas, gal kad pasieniais pasizùlinsi Ds. Nešoks, tik pasizulys apie kampus Pns.
prazùlinti tr.
1. prapjauti: Senis malkos prakapoja, prazùlina Vlk.
2. DŽ1, Lnkv kiaurai pratrinti: Prazùlino užpentį batas, ir tiek Ds. Jau tu skylę prazùlinai Gž.
| Kelkis, Beniau! Prazùlinsi krosnį pilvu! (juok.) Ldvn.
| refl. tr.: Maniau ir šonus pernakt ant pečiaus prasizùlinsiu Ds. Iki kraujo šoną prasizùlino Paį.
3. refl. prabūti, prasitrinti: Metus prasizùlino to[je] mokyklė[je] i nieko gero neišmoko Ėr. Prasizùlina [girtuokliai darbininkai] valandą, kišk jiemi pinigus Prn. A mažu viena prasizùlysiu gyvęt iki mirties Bgt.
prizùlinti
1. tr. primalti: Prizùlino pilną maišą miltų Ktk.
2. refl. prisitrainioti: Jaugi gana prisizùlinai pasieniais Ds.
suzùlinti tr.
1. supjauti: Par mėnasį vis suzùlinsiu [malkas] Žl.
2. M sudilinti, sunešioti: Jis klumpes jau visai suzùlino Ml.
3. sunkiai sumalti: Šituos grūdus kaip nors suzùlink Ktk.
| refl. tr.: Susizùlys i duonelei [miltų] vakarais Vn.
4. prk. sudaryti, surinkti, sutvarkyti: Tik pavirš suimkit [šieną], apačią paskui suzùlinsit Rdm.
◊ į mi̇̀ltus suzùlinti sutrinti: Papultum po tokia mašina, tai tave į milteliùs suzùlintų Ds.
snùkį suzùlinti suknežinti, sužaloti: Nesikabinėk, o snùkį suzùlysiu! Erž.
užsizùlinti dėvint išsitepti, išsipurvinti: Užsizùlino tavo marškiniai, nemožna ir išvelėt Ml.
antsmùkti
Apibrėžtis
smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
prasmùkti
Apibrėžtis
smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
smùkti
Apibrėžtis
smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
anttrauki̇̀mas
Apibrėžtis
trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.
