slė̃gti, slẽgia, -ė Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, slė́gti, -ia (slẽgia DŽ), -ė (-o) K, Š, NdŽ, LD341(Krš, Škn, Vlkv, Brž, Ds); L
1. tr. R, N spausti sunkumu iš viršaus: Sloginu, slegiu, prispaudžiu SD378. Akėčias slė́gia, kab anos nešokinėtų Ker. Jis vežė nuo žardo nukarštus linus, vertė į marką ir slėgė akmenimis J.Avyž. Kopūstų nereikia slėgti kalkiniais akmenimis ir geležiniais daiktais, nes gali sugesti rš. Sūrį slė́gė su akmenimis, kad išrūgos išbėgtų Kv. Sunkus tas [drėgnas] oras, rods, ka tavi kas slė́ga Krš. Oi slegia mane sunki žemelė, oi spaudžia mane šaltos lentelės! KrvD124. Pilka žemelė slegia širdelę – negaliu kvėpuoti LTR(Čb). Slegiant paviršiaus sluoksniams, tuštumos įgriūna, ir susidaro karstai sp.
| prk.: Sunkūs pilki debesys slėgė eglių viršūnes J.Balt. Tamsi naktis slėgia žemę rš. Kūrybos tikslas – kelti žmogų į aukštybes, bet ne prie žemės slėgti P.Vaičiūn.
^ Svetima bėda pečių neslegia LTR(Srd).
ǁ glaudžiai apstojus spausti: O kad ejo, minios jį slėgė Ch1Luk8,42.
ǁ jėga veikiant, spausti, tankinti, daryti mažesnio tūrio: Slegiamų dujų temperatūra kyla rš.
ǁ refl. netekti purumo, spaustis: Sniegas mernas slėgiasi žemyn J.
2. tr. Jz, Sd, Vkš spaudžiant gaminti, formuoti: Sušildysim varškės, šiandie sūrį slėgsim Skrb. Sklesčiai sūriuo slė́gti Grd. Sūrį slėgti N. Slėgtóji anglis NdŽ.
| refl.: Padėk sūrį, ir tegu slegias Ds.
ǁ dėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Slydokai yr valgomys, rudenė[je] auga tiltais, i anus slė́ga Pln. Kamaroje laikė daržų vaisius, batvinius, kopūstus ir kitas žalesas, žiemai reikalingas, grybus slėgtus S.Dauk. Slėgtos kopūstų galvos atsto[ja] agurklus raugintus Šts.
3. tr. sloginti, spausti, sunkinti: Slėgutis slegiąs žmonis nakties laike par miegą Sln. Kai tiktai aukštynaikas atsigulęs pradedu snausti, tujau ima muni slėgis slė́gti Vkš. Šiąnakt mane slėgė N. Slė́ga muni toks oras, dvesu Pvn. Miegas slė́gia – turėtų ažlyt Ut. Miegas slẽgia in vargo (prieš vargą) Klt. Ta šiluma tokia sunki, ant daikto slẽgia Skr.
4. tr. prk. neduoti ramybės, kankinti: Daugel nuodėmių slegia mano sąžinę, daug pikto esu daręs žmonėms V.Krėv. Tos pačios raudos krūtinę slėgs, ir ašaros riedės B.Sruog. Širdy jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė našta slėgė krūtinę J.Bil. Visus slėgė negera nuojauta A.Vencl. Ją ypač slėgė jo sekiojantis žvilgsnis, niūrus uždarumas J.Avyž. Domas matė, kad Račiūnas kenčia, kad jo tėvų ir draugų mirtis jį sunkiai tebeslegia J.Marc. Jaunas autorius veržiasi iš jį slegiančios aplinkos į kovą dėl laisvės, dėl šviesesnės ateities rš. Liūdnų minčių slegiamas, nulingavau namo rš. Sunkinanti a slegianti griekai LKGII315(WP45).
slegiamai̇̃ adv.: Popietės tyla mieste ją veikė slegiamai J.Dov.
5. tr. prk. engti, varginti: Darbo žmones slėgė nepakeliami mokesčiai (sov.) rš. Dideli vargai slėgė mus LzP. Ilgai slėgta liaudis pirmą kartą tvirtai pareiškė savo norą gyventi laisvai A.Vencl. Badas skaudžiai slėgė visą žemę Skv1Moz43,1. Nedaleidė, kad kas slėgtų juos Ch1Krn16,21.
6. intr. smogti, suduoti: Tep slėgė į tuštimą, kad negalėjau iki kažin kol atsikvapstyt Rdm.
ǁ daužti: Pranuli, slẽgiam pautais! Mtl.
7. stengtis užgniaužti, slopinti: Visi širdies sopuliai, lig šiol slepiami ir slegiami, veržės dabar viršun J.Bil.
◊ sū́rį slė̃gti Erž, Krš toks vaikų žaidimas (virsdami gulasi vienas ant kito): Na, vaikai, sū́rį slė́giam! Alk.
antslė́gti (ž.) tr.
1. užversti, užspausti: Medžius papjaustė teip, jog visu mažiausiu užgavimu Lietuvos karius, keliu eitančius, antslėgtum S.Dauk.
2. padėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Sausas grybàs su bulbėms ančslė́ga, ka negestų Užv.
apslė̃gti, àpslegia, àpslėgė tr., apslė́gti Š, NdŽ
1. R, N, M, L ištisai prispausti iš viršaus: Linus markoj akmenimis apslė́gti K. Neapi̇̀slėgiau gerai linų, ir išnešiojo vilnys Ds. Su sluogais àpslėgiau kopūstus kubile J. O kad jį diegliai: neapslė́giau kopūstų, ir visi apgliaumėjo! Rdš. Api̇̀slėgiau sūrį ir išbėgau laukan Ds. Apslėgiu varškę R, MŽ27. Grius šitas mūras i apslė̃gs visus Klt. [Akėčias] apslė́gia akmenais, kad dantes susgulėt, netabaluot Grv. Suklosčius tabokus į popužus arba pluokštus, reik dėti į spaustuvus ir apslėgti S.Dauk. Žalias vainikelis žaliųjų rūtelių apslėgė galvelę ant vargių dienelių (d.) Dglš.
| refl. K: Sūris jau apsislė́gė Rs.
ǁ apkrauti: Kraštą nuteriojęs, grįžo numie gėrybėmis apslėgtas S.Dauk.
2. suimti kokiam sunkumui, slogučiui: Tep apslė́gė mane miegas, i nepajutau, kap ažmigau Ad. Apslėgtà, atsidust negaliu Klt.
apslė́gta
3. prk. apsunkinti kuo kankinančiu, neduodančiu ramybės: Dievuli mano, kam mane šituo vargeliu apslė́gei? Slk. Širdys … sylvartu sunkiu esti apslėgtos Mž76.
atslė̃gti, àtslegia, àtslėgė tr., atslė́gti Rtr
1. nuimti svorį: Atslė́k apvynius, t. y. slėgtuvus, sluogus nudenk J.
2. neutralizuoti, panaikinti spaudimą: Tokia pat jėga atslė́gia kūną iš vidaus Š.
3. RtŽ įvarginti spaudžiant: Šilta, kailiniai pečius atslė́gė Vrnv.
4. pagaminti slegiant, paslėgti: Pas bobą karoj[o] sūris sūrmaišin àtslėgtas Azr.
5. refl. išbūti reikiamą laiką paslėgtam: Atsislė̃gus jakninė [dešra] Klt.
6. atsverti: Galėtumėm, inkišę tvoron kartį, pasisūpaut, tik kad tu manę neatslėgsi Ds.
7. refl. atsiremti: Atsislė̃k, o tai tau sunku sėdėt Arm. Duokiam (duok man) nutverti stulpų, ant kurių namai stov, idant jumpi atsislėgčiau BBTeis16,26. Ir šitai Saulas atsislėgo ant savo ragotinės BB2Sam1,6.
ǁ atsisėsti: Ir jis prisakė žmonims, idant ant žemės atsislėgtų (pasisėstų) BBMr8,6.
įslė̃gti, į̇̃slegia, į̇̃slėgė tr., įslė́gti Rtr
1. Ser įspausti, įmygti į vidų.
| refl. Ser.
2. refl. slapčia įeiti: Į[si]slėgė nes nekurios žmonės, kurios nuog seno užrašytos yra pirm to top sūdop Ch1Jd4,25.
3. Skp, Ldk prk. įduoti kyšį, dovaną: Ką tu dabar darysi, įslė́gęs jam tokią daugybę pinigų Š. Būdavo, inslė́gei žandarui penkiarublinę, tai anas tavę nė nemato Ds.
išslė̃gti, i̇̀šslegia, i̇̀šslėgė tr., išslė́gti Rtr.
1. Q59, N išspausti, išstumti savo svoriu, įduobti: Prikroviau daug akmenų ratuos, net dugną išslėgė Ds. Kitokio pavidalo ežerai telkšo daubose, išslėgtose ledyno liežuvių rš.
2. spaudžiant išgauti:
^ Iš akmenio sunkos neišslėgsi Ds.
3. spaudžiant pagaminti: Išslė́gti (sūrį) Š.
4. išimti ką paslėgtą: Sūrius visus išslė́giau, t. y. iš slagų… išėmiau J.
nuslė̃gti, nùslegia, nùslėgė tr. NdŽ, DŽ1, nuslė́gti K, Š, NdŽ, DŽ1
1. J, Pš nuspausti svoriu, prispausti: Pirma šiaudus ant tų linų užkrato, pasku deda lentas, nùslegia, ka būt apsemti vandeniu Ps. Kad skrynalė yra pilna, gal ją nuslėgti, idant [tabokų] popužai didesniai susiglaustų S.Dauk. Sūrį nuslėgiau ir palikau Rm.
| refl.: Jis ilgai besėdėdamas nusi̇̀slėgė (nuvargo, nusisėdėjo) Lg. An vieno šono nusi̇̀slėgė! Lp.
ǁ DŽ1 apkrauti kuo sunkiu: Grįžo numon Keistutas kaip liūtas su pulkais, gėrybėmis nuslėgtas S.Dauk.
2. DŽ1 negyvai nuspausti: Vakar vieną žmogų nùslėgė griuvusi siena NdŽ. Kaipgi tavęs tas akminas nenuslė́gė? BM260(Grz). Žvėris virsdamas užgulė jį patį ir nuslėgė S.Stan.
| Gal tavi krau[ja]s nuslėgti P.
3. nuvarginti kuo sunkiu: Šitas paltynas nuslė́gė pečius Klt.
4. refl. išbūti reikiamą laiką paslėgtam: Jau sūris nusislė́gė Pd.
5. prk. apsunkinti, nuvarginti: Tokia iš sykio mokiniams uždedama našta nuslegia jų protą, dvasią ir sveikatą rš. Nusigandusiosios širdys nusiminimu nuslėgtos būtų MT87.
6. prk. nuslopinti, numalšinti: Maištą nuslė́gti nutildyti KII275. Ievutė vis nesirodė, ir Petras nebežinojo, kaip nuslėgti ilgesį rš. Mūsij tu rūpesčius nuslėk ir geidulius marinki PG. Kuo gi nuslėgs žemuosius savo geidulius? TS1901,11-12.
7. prk. apkaltinti: Įvesti esme, kad mus nuslėgtų ir užpultų and mūsų Ch1Moz43,18.
paslė̃gti, pàslegia, pàslėgė tr. DŽ1, NdŽ, paslė́gti Š, NdŽ, DŽ1
1. Q584 svoriu prispausti: Teslėgi sūris, paslė́gtas po sluogu J. Įsisūrėjusi mėsa išverdama ir paslegiama rš. Reikia paslė́gt žagarais, o paskui gi akmenų in žagarų padeda LKT332(Gdr). Gaspadinė … paslėgia po akmeniu dagilį NS1453.
2. negyvai nuspausti: Tą vieną dukterį turėjo ir tą akmeniu paslėgė NS1457. Vanduo įsigraužęs nuvertė uolą, kuri, griūdama pakalnėn, paslėgė visą slėnio apgyventą kaimą rš.
3. Dgp, Užp, Ssk, Vdžg, Skr, Lp įdėti į slėgtuvus (daromą sūrį): Kada tik ateinu, vis jos paslėgtas sūris Ėr.
4. sudėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Paslė́gti (kubile susūdyti) paršiukai, pasiimkiat Vdk. Grybus reikia išvirt, pasūdyt ir paslė̃gt Aln.
| refl. tr.: Ar pasislė́gei šiemet grybų? Šv. Štai, pasislėgiau paliepių. Jos nieko, kai išrūgsta Vaižg.
5. prk. apsunkinti, nuvarginti: Mane vargas pàslėgė, negaliu keltis, o jus turtas pakėlė Lp.
6. refl. pasiremti, atsišlieti: Ir jisai ant mano rankų pasislėgs BB2Kar5,18.
ǁ atsigulti: Ir jis liepė žmones pasislėgti (gulti) prieg žemėsp BBMt15,35.
praslė̃gti, pràslegia, pràslėgė tr., praslė́gti NdŽ kiek paslėgti, slegiant pagaminti.
prislė̃gti, pri̇̀slegia, pri̇̀slėgė tr., DŽ1, prislė́gti K, Š, Rtr, DŽ1, Vvr
1. SD1148, Sut, I, N, M, LL321, Vv, Mlt, Krd apdėti svoriu, prispausti: Kuo čia prislėgei puodą? J.Jabl. Sūrį prislė́k su akmenimi J. Sūris ant suolo prislėgtas guli Lp. Akėji prislėgęs, akmenį uždėjęs, vienu ir dviem arkliais LKT306(An). Sudarau aš juos (agurkus) gražiai, prislė́giu Klt. Linus linmarko[je] teip pri̇̀slegia, ka jie visi būt vandenio apsemti Skrb. Jam koją prislėgė J.Jabl. Kaip lokys atsigulė, tai žmogus jį prislėgė medžiu LTR(Užp). Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudint negaliu BsMtII13. Atradau jį (žaltį) kelmo prislėgtą ir paleidau S.Dauk. Pryslė́gtas KlbIX68(Klm).
| Vainikėlį tą dėvėsiu, lig šalti kapai prislėgs S.Nėr. Prislėgė mane juoda žemelė LTR(Švnč). Žemele sieroji, neprislė̃k mano tėvulio, mano tėvulio menka sveikatėlė (rd.) Mrc.
^ Tyli, lyg liežuvį plyta prislėgęs P.Cvir. Meška, gile užgauta, baubia, šaka prislėgta – tyl B805.
prislėgtai̇̃ adv.: Prislėgtai̇̃ knarkti LKGII523.
| refl. Sut, NdŽ.
2. privarginti, sužaloti kuo uždėtu sunkiu: Ligi kraujo prislėgti̇̀ pečiai NdŽ.
3. pridėti ilgesniam laikymui spaudžiant: Kopūstų net dvi statines pri̇̀slėgėm Pbr. Rudmęsių dideliausį puodą prislė́giau Žr. Prislė́gė grybų ir šutys (valgys) par visą žiemą Jnš. Iš dobilų ir pievų prislėgta 400 tonų siloso sp.
| Merga jau an tekynių, kad pilną kubilą rietimų pri̇̀slėgė Rod.
| refl. tr. NdŽ, Štk, PnmR: Grybių prisi̇̀slėgiau pilną rėčkelę Pnd. Kalneliai slyvais apaugę, ten slyvų bačkas prisislė́ga Kal.
| prk.: Dabar žmonys turi pinigų prisislė̃gę Mžš.
ǁ refl. tr. spaudžiant prisigaminti: Užtektinai prisislėgiau sūrių rš.
4. prk. apsunkinti, nuvarginti, nuliūdinti: Sielvarto, rūpesčių prislė́gtas NdŽ. Su prislė́gta širdimi NdŽ. Skolų prislė́gtas NdŽ. Pri̇̀slėgė vargšą nelaimės Gl. Jis, žmogus, vargo pri̇̀slėgtas buvo Dkš. Kai žiema pri̇̀slegia, tai ir vėl nieko negaliu Rdm. Nusiminimas ir liūdnumas prislėgė pasaulį Žem. Motina visiškai buvo gailesio prislėgta J.Balč. Jis sakėsi esąs senatvės prislėgtas rš. Tas klausimas kaip akmuo prislėgė tėvo krūtinę LzP. Ir badas buvo prislėgęs žemę Skv1Moz47,13.
5. prk. laikyti priespaudoje: Tiktai mūsų šalyje engiamosioms ir prislėgtosioms darbo žmonių masėms pavyko nusimesti nuo pečių dvarininkų bei kapitalistų viešpatavimą (sov.) rš. Vis dar buvo nieko, kol neužėjo vokiečiai ir neprislėgė visų savo geležine tvarka A.Vien.
ǁ užguiti: Prislė́gtas vyrelis, prasižioti negalia – boba velnias Krš.
6. refl. Vd prisiglausti, prisispausti.
suslė̃gti, sùslegia, sùslėgė tr. NdŽ, DŽ1, suslė́gti Š, Rtr, NdŽ, DŽ1; L
1. SD428, Sut, N suspausti, uždedant sunkų daiktą: Linus marko[je] suslė́giau su akmenimis J. Linus sukrovė, suklojo, rąstais užvertė, suslė́gė, jie ir mirksta Pg. Nuraus, į pelkes, į markas merks, suslė́gs [linus] Gd. Varškę supilia maišiukan, sùslegia ir užukasa žemėn LKT296(Kp). Klevo lapų rinksi, suslė́gsi tus lapus ant lentalės Nt.
ǁ jėga veikiant suspausti, sutankinti, padaryti mažesnio tūrio: Suslėgtas oras PolŽ51.
ǁ refl. susigulėti, susispausti: Žiemkenčiams reikalinga susislėgusi dirva sp. Žali dobilai, gulėdami ilgą laiką, susislėgę įkaista rš. Žaginy šienas pučias, džiūsta, nesusi̇̀slegia Klt. Maž anys (blynai) vėliau atpuls (suminkštės), kai susislė̃gs Ob.
ǁ DŽ1 iš visų pusių glaudžiai apstojus, suspausti: Tiek daug žmonių, kad visus suslė́gė Sd. Suslėgė kaip silkes bačko[je] LTR(Yl).
| refl.: Atsirado toki medeliai apie visą dvarą ir teip tankiai suaugo, teip susislėgė, kad per juos niekas negalėjo in tą dvarą ineit (ps.) Brt.
ǁ refl. daugeliui sueiti, susigrūsti, susikimšti: Susislėgėte [į karčemą] kaip silkės į bačką Žem.
2. DŽ1 spaudžiant pagaminti, suformuoti: Gerą sūrį suslėgti ne taip jau lengva rš. Sūrį suslė́gdavai, a ten kiaušinius, a ten ką [sudarydavai], tada parsiduodavai Mšk. Nesuslėgtas SD193.
| refl. tr., intr. Ser: Slėgtuvuose sūriai ilgai netrunka susislėgti rš. Sūris jau susi̇̀slėgė Ktk.
ǁ sudėti ilgesniam laikymui prislegiant: Sudėjau puodynelėn, suslė́giau [grybus] Klt.
| refl. tr.: Suslė́gsias [grybų], būs žiemai Krš.
| prk.: Melnykas buvęs – gal jis pinigo turi susislė̃gęs iš seniau Mžš.
užslė̃gti, ùžslegia, ùžslėgė tr. NdŽ, DŽ1, užslė́gti Rtr, NdŽ; L
1. Sut, N, M, DŽ prislėgti, prispausti sunkiu daiktu: Veža ant markas [nušukuotus linus] ir ùžslegia Ps. Užslė́giau linus J. Kai žemė kieta, ùžslegia akmeniu akėčias ir akėja Šmn. Prisūdo, ùžslegia seniau grybus Pv. Išverdi grybus, ùžslegi – nusispaudžia kaip sūris Jnšk. Užslė̃kit sūrį Ssk. Kopūstai užslė̃gt reikia kubile Skp. Juoda tėvynės žemelė jam krūtinę užslėgs Pt.
2. negyvai nuspausti: Girtas važiavo, pagulė traktorius ir užslė́go visai Erž.
3. prk. nuvarginti, apsunkinti: Širdį tarsi šaltu vandeniu kas apliejo ir užslėgė krūtinę J.Bil. Jo sąžinė užslėgta TS1899,6. Taip didžios malonės sumilimo ieško širdis, griekais didei užslėgta Mž76. Visos tos naktys ateit, idant ant mūsų užgriūtų ir mus užslėgtų DK169.
4. prk. užslopinti: Lietuviškos kalbos negalima buvo užslėgti LTI353. To idant mūsimp nė vienas daiktas neužuslėgtų PK213.
5. užgulti, užkimšti: Negal liuosai dūsauti, turėdamas ankštą gerklę arba užslėgtą nosį ir burną IM1878,36.
6. (plg. la. slēgt) tr. uždaryti, užrakinti: Trobą reik užslė́gti Plik. Užslė́gam duris raktu Krg. Liuob būti su medine skląste užslėgtà Krg.
7. refl. atsiremti: O kaip anys ant jos (nendrės) pasislėgo (paraštėje užsislėgo), tada palūžo BBEz29,7.

ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

ri̇̀sti, ri̇̀ta (reñta Gg), ri̇̀to (ri̇̀tė)
1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius ri̇̀tam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis ri̇̀tė Ob. Akmenį nuo kapo ri̇̀sti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis ri̇̀tė ri̇̀tė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito rš. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199.
| prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien.
^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis ri̇̀tamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą ri̇̀ta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinai̇̃ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.
ǁ grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu ri̇̀st Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.
ǁ voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį ri̇̀sti NdŽ.
ǁ versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.
ǁ leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai ri̇̀to ri̇̀to stalu stiklužį; už tai jis ri̇̀to, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).
ǁ sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: ri̇̀ta i ri̇̀ta pasieniais [savo porą] Prng.
ǁ stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą Mš.
2. tr. versti, griauti: Vėjas ri̇̀ta laivę ant šono Sv. Anudu ri̇̀ta kits kitą J. Ri̇̀ta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db.
| prk.: Jis ri̇̀ta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B.
| refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi MŽ23.
ǁ leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą rš. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm).
3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą ri̇̀sties reik Slnt.
4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8.
| refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį ri̇̀stis Skr.
| prk.:
^ Žodžiai kaip ristè ri̇̀tasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: ri̇̀tas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc.
5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B.
| refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, ri̇̀tas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta rš. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs).
6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai ri̇̀tas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè ri̇̀stis Raud. Kaip meška ri̇̀tos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr.
7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja rš. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai rš. Laukan pradėjo ristis mokiniai sp.
| prk.: Daba ricieliai pradės ri̇̀stis: dieną šils, naktį šals Bsg.
8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu rš. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, ri̇̀tase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb.
| prk.: Visi ri̇̀tas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais ri̇̀tas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv.
9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž.
| prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą rš. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas rš. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga rš.
10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis ri̇̀tas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų rš. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi rš. Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov.
11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas rš.
12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas ri̇̀tas greit – nė nepajunti Jrb.
13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo ri̇̀tasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas ri̇̀tas par slenkstį Kv. Dar tik ri̇̀tasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – ri̇̀tas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion ri̇̀tas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč.
^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut).
14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip ri̇̀tas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai ri̇̀tatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar ri̇̀sčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai ri̇̀stis (tvarkytis) Rdm.
15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, ri̇̀tas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai ri̇̀stis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas ri̇̀sties Slnt. Ri̇̀sties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka ri̇̀tas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie ri̇̀sties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais ri̇̀stis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau ri̇̀sties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk).
| prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms ri̇̀sties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš.
16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos ri̇̀tas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria ri̇̀tose, ka juodvi ri̇̀tose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Ri̇̀sties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Ri̇̀tamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo ri̇̀siuos? Žlp.
17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč.
18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai ri̇̀tose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau ri̇̀tas Smal. Jau perukas ri̇̀tasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų rš.
19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr.
20. intr. mainyti: Ri̇̀skim peiliais Vrb. Ri̇̀sti mėgsta čigonai Ss.
21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts.
22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kai̇̃p ži̇́edu (zérkolu) ri̇̀stis sektis: Man viskas kai̇̃p ži̇́edu ri̇̀tasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kai̇̃p zérkolu ri̇̀tasi Plv.
ri̇̀pką (ri̇̀tinį J.Jabl) ri̇̀sti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
antri̇̀sti, añtrita, antri̇̀to (ž.)
1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antri̇̀sk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60.
2. refl. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito Plt.
apri̇̀sti, àprita, apri̇̀to (àpritė) tr.
1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti.
2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527.
3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin J.
4. refl. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito prš. Brinkt apsirito bernas ant žemės rš.
atri̇̀sti, àtrita, atri̇̀to (àtritė) tr.
1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atri̇̀sk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N.
ǁ atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą Mš.
2. Q15,653, VlnE56, Sut, N, K, M nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu SD217. Atri̇̀sk akmenį nuo duobės šalin J. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi Žvr. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą LTR(Rk). Akmenis vėl nuo kelio atrist DP31. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Mž245. Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo? Ch1Mr16,3.
| refl. tr.: Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim Jž.
3. refl. K, DŽ1 atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys BsPIV37. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės LTR. Atsi̇̀rita atsi̇̀rita, matau, visai netoli manęs Smln.
4. refl. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako rš. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs rš. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito KrvP(Drsk).
5. refl. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot? Alk.
6. refl. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsiri̇̀to Sg.
| prk.: Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė V.Bub. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia rš. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos rš.
7. refl. atsklisti (apie garsą): Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis J.Avyž.
8. refl. prk. ateiti (apie laiką): Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena rš.
įri̇̀sti, į̇̃rita, įri̇̀to (į̇̃ritė)
1. tr. SD407, Sut, N, K, DŽ1 įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įri̇̀sk kubilą į vidų iš lauko J. Ar įri̇̀siva vienu du rąstą į vežimą? Kal. Didelis akmuo, nepagaliu vienas įri̇̀sti ratuosna Š. Įri̇̀sdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių Vn.
| refl. tr.: Vienas tu neįsirisi̇̀ tų rąstų ratuos Ds.
| prk.: Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas Žd.
ǁ įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną rš.
2. refl. K, DŽ1 ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę (ps.) Žvr.
3. refl. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją LTI207. Jis į grabę įsirito prš.
4. refl. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas A.Vencl. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs V.Kudir.
5. refl. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga J.Avyž. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis A.Vencl.
6. refl. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį rš.
7. refl. Plv įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsi̇̀ritė lovon Š. Sėdi insri̇̀tęs [vežime] Dglš. Insri̇̀tus paduškose guli Dglš. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą Pt. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų J.Balč. Kaip jis įsi̇̀ritė teip aukštai? Mžš.
8. refl. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsi̇̀rita pati su anūke Jd. Jis vos įsiri̇̀to į trobą Gr. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako M.Valanč.
išri̇̀sti, i̇̀šrita, išri̇̀to (i̇̀šritė) tr.
1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išri̇̀st [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išri̇̀sk kubilą laukan iš trobos J. Išri̇̀skim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išri̇̀stum Rs. Ponas i̇̀šrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išri̇̀sti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus i̇̀šritė šitokio didumo? LKT295(Alz).
| refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub.
ǁ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, i̇̀šritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išri̇̀tot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn.
^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng.
ǁ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį i̇̀šrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr.
2. ritant, voliojant nulipdyti: Išri̇̀sk man vaikelį iš sniego Jrb.
3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išri̇̀sk tu visą dieną! Slm.
4. refl. išriedėti: Akmuo išsiri̇̀to iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsiri̇̀to Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk).
ǁ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš.
ǁ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsiri̇̀to viršum veleno Vlk.
5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl.
6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti.
7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt.
8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsiri̇̀to K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš.
9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsiri̇̀to iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs.
10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš.
11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsiri̇̀to iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsiri̇̀st iš duobės Klt. Ar dar tu neišsiri̇̀si iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsi̇̀ritė Sdk.
^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj.
12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką i̇̀šritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išri̇̀st Klt.
| Būč neišri̇̀tus be pieno [paršiokų] Klt.
| refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsiri̇̀to (pagijo) Rdn. Išsi̇̀ričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsiri̇̀si iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsiri̇̀st Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsiri̇̀st Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsiri̇̀sti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsiri̇̀st, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsiri̇̀s (išliks) Ll.
| Kaip tie miesčionai išsi̇̀rita [be ūkio], pasakyk Rdn.
13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsiri̇̀skiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs.
14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsiri̇̀to Skr.
15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsi̇̀ritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsiri̇̀to: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsi̇̀ritė Slm. Vištyčiai išsiri̇̀tę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč.
16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė i̇̀šritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išri̇̀to (išklausė visų išpažinties) Gs.
| refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.
◊ ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos Ds. In velė́nos išsi̇̀ritei, ir tau Dieve dėkui Aln.
ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Ti̇̀k iš kiauši̇̀nio išsiri̇̀tęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.
nuri̇̀sti, nùrita, nuri̇̀to (nùritė)
1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nuri̇̀sk akmenį J. Možna nuri̇̀stie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nuri̇̀stum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl).
| prk.: Kaltę nuo savęs nuri̇̀sti KI34.
ǁ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr).
2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222.
| refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusiri̇̀tos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusiri̇̀to Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusiri̇̀si Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusiri̇̀to Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65.
| Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put.
| prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsiri̇̀s vargšė [iš ligos], a nusiri̇̀s (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž.
^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusiri̇̀stų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusiri̇̀to Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusiri̇̀to BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr).
3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir.
4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš.
ǁ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp.
5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318.
6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nuri̇̀to – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd.
| refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš.
7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusiri̇̀to ligi pirkios galo NdŽ.
| Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš.
| prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl.
8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp.
9. refl. DŽ1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusiri̇̀to nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš.
10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nuri̇̀siu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nuri̇̀to Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nuri̇̀sdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nuri̇̀stų tą vaiką Erž.
| prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž.
^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR.
pari̇̀sti, pàrita, pari̇̀to (pàritė) tr.
1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Pari̇̀sk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – pari̇̀st akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir pari̇̀to žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Pari̇̀sčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir pari̇̀to šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198.
ǁ truputį paridenti: Pari̇̀sti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59.
ǁ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds.
ǁ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk.
2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisi̇̀ Sb.
3. SD265 paridenti po kuo.
| refl.: Kamuolys pasiri̇̀to po suolu Ėr.
ǁ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr.
4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164.
| prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasi̇̀ritė (paūgėjo) Tvr.
5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasri̇̀st Vs. Boba tik pasi̇̀rita KlvrŽ.
6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir.
7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane pari̇̀to, pakūlė LKKII204(Zt). Pari̇̀to ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv.
| prk.: Parito mane liga ant lovos rš.
^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek pari̇̀tus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln).
| refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasiri̇̀tę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasi̇̀ritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143.
| Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559.
| part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasiri̇̀tęs atimtum Rdn.
ǁ nukirsti, nuleisti: Pari̇̀tome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš.
8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisi̇̀ (nuleipsi) iš juoko Brsl.
ǁ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasri̇̀tus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasri̇̀tęs pavėny Prng.
9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave pari̇̀siu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i pari̇̀tom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą pari̇̀totav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro nepari̇̀sčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną pari̇̀to J.
| prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš.
^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk).
| refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72.
10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasiri̇̀sti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasiri̇̀sti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasiri̇̀sti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv.
11. refl. pasiginčyti: Mes pasi̇̀ritam su juo Brsl.
12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr.
| refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasiri̇̀s, bent mėselės turės Vkš.
13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš.
parri̇̀sti, par̃rita, parri̇̀to (par̃ritė)
1. tr. parridenti: Parrit bačką iš Vilniaus, be dugno, be lankų d.
ǁ prk. parnešti, partempti: Žiūrėk, kiek parrita grybų! Dsm.
2. refl. parriedėti: Parsirito žiedelis per laukus skambėdamas LTR(Jz).
3. refl. sunkiai pareiti: Kada ans parsiris numie, toks prisigėręs? Mžk. Dar, aguonėle, stiklą karštimėlio – sušalsi, kol parsirisi namo rš.
4. tr. pargriauti, parmesti: Neparri̇̀si, neparri̇̀si – va i parri̇̀to! Šk.
| refl. tr.: Už vieno stalo arčiau durių stovėjo trys vyrai ir, parsiritę bertainį midaus, gėrė taurėmis V.Piet. Sigitas sprunka, kiek išgali, nes juk ar lauks, kol Ramūnas jį parsiris ant žemės V.Bub. Ir pagavę parsirito, parsiritę susirišo, nukirpo vilnelę LTR(Mrj).
5. refl. pargriūti, parvirsti: Parsiristi tropyjas tankiai Prk. Robinzonas iš baimės vėl parsirito ir buvo kaip negyvas Rdž.
pérristi
1. tr. SD300, Sut, N, K perstumti, sukant paviršiumi: Aš parritau akmenį par slenksnį J.
2. refl. persiversti: Išbėgom į lauką ir kelis kartus kūlio persiritome pusnynuose A.Vencl.
3. refl. perlipti, persiropšti: Toks iš tavęs ir vyras, kad per grumtą nepersiriti Grž. Šiaip taip pársirito par slenkstį Kv. Pérsiričiau par akmenį (per akmeninį laiptą prie slenksčio), delto nunešiau ušėtką in karvę Lel. Vos per tvorą persirito, tuoj atbėgo sargas Šl. Kur mudu persirisim, ten jaunesnieji šokte peršoks rš. Keliautojai persirito per kalnus ir nuėjo tolyn rš.
| prk.: Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt rš. Jau per tris dešimtis persiritusi pana J.Paukš. Jau persirito žiema į antrą pusę rš. Senukas gerokai persiritęs per aštuonias dešimtis metų rš. Ir tu jau gal pérsritei par puskapį metų Užp. Tai jau ir par pusiaugavėnį pérsiritėm Ds. Jis tų pačių metų, kaip tu, ir jau į paskutinę gimnazijos klasę persiritęs (perėjęs) Pt.
ǁ refl. pervažiuoti, perriedėti: Traukinys persirito per Uralą ir bildėjo akim neaprėpiamais laukais rš.
4. refl. persimesti (tolyn, į kitą objektą): Pérsiritė gaisras Rod.
5. refl. vilnijant pereiti, perriedėti: Jūros bangos persirito per mūs smėlyną Mš.
| prk.: Tiesa, per šiuos namus persirito keli gaisrai A.Vencl. Kai tik karas per miestą pérsirito, aš ėmiau dirbt Mrj. Šalimais išgirdau žingsnius, ir visu kūnu persirito keistas tirpulys V.Bub.
6. refl. sklindant pereiti (apie garsą): Persirito per minią urzgimas, ir visų veidai iškrypo neapykanta Vaižg.
7. refl. užtektinai ristis, imtis, peštis: Jau [susipykėliai] pársirito, nučiuvo Krš. Kaip sueina [į porą], kol kaip tie gaidžiai pársirita, parsipeša! Krš.
prari̇̀sti, pràrita, prari̇̀to (pràritė) tr.
1. pastumti į šalį, sukant paviršiumi: Akmenį pràritė, i [v]andenio buvo Rš. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu, o pilkuosius akmenelius rankelėm prarisiu (d.) Tvr.
2. ridenant prastumti pro šalį.
| prk.: Daug vilnių likimas pro mane prarito rš.
3. refl. sunkiai, nerangiai praeiti: Ans vos vos prasiri̇̀to pro mūsų numus – taip menkai bepaeina Kv.
4. refl. pralėkti, praskrieti: Kaip paukštis aukštyn tartum nusirito: septyniais šviesos spinduliais prasirito! A1884,338.
5. prk. su vargu, sunkiai įveikti, baigti: Zekis per dešium metų aštuonias klases pràritė Slm. Šituos mėnasius žiemos kad prari̇̀st (pragyventi, praleisti) kaip, tada bus jau lengviau Klt.
6. prk. išlaikyti, išgydyti, išsaugoti: Jau per šalčius prari̇̀tus, nemožna dabar apleist Ml.
priri̇̀sti, pri̇̀rita, priri̇̀to (pri̇̀ritė)
1. tr. SD308, Q253, R, Sut, N, K, DŽ1 priridenti, atridenti artyn: Priri̇̀sk akmenį prie stulpo J. Kubilėlis pašulny pri̇̀ristas mirksta Slm. Ir priritę akmenį didį angosp karsto, ir atstojo DP180.
| refl. K.
2. tr. K priridenti, priversti ką pilną: Reikėjo pervažiuoti per gilius, lietaus vandens išraustus griovius, priristus akmenų Šlč.
3. refl. imantis, minantis prisistumti, pririedėti: Prisirito abudu lig šermukšnio kelmui LTsIV521.
4. refl. LL24 prieiti, prisikasti, prisiartinti: Neprisi̇̀ričiau prie tų malkų Ėr.
5. refl. prieiti, prisirinkti: Baisių žmogystų prisirito pilnas kambarys rš.
6. tr., intr. menk. privalgyti, prikimšti: Priritai̇̃ bulbų su pienu Lp. Šuo priri̇̀to kap balkis Lš.
7. tr. prikalbėti, pripliaupti: Pilnas ausis priri̇̀to Prk.
8. tr. Trk nugalėti imtynėse.
suri̇̀sti, sùrita, suri̇̀to (sùritė) tr.
1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę suri̇̀to ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus suri̇̀tova į ratus Kal.
| refl. K.
2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Suri̇̀to [iš pradalgių] miežius į eiles Ig.
| prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš.
3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus suri̇̀tus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J.
| refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš.
4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susri̇̀tom obelin Vrn.
5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susiri̇̀to vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs).
6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Suri̇̀to, susprogo jautį su ragais Grg.
užri̇̀sti, ùžrita, užri̇̀to (ùžritė) tr.
1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užri̇̀sk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo ùžristas, i viskas Jrb. Pataisyk man patalą: sudėk lentas, užrisk akmenį (sako meška) LTR(Rk). Bačką [alaus] ùžritė in pečiaus, až rozo aždušnavojo, i iššavo Klt.
| refl. tr. prk.: Teatsako sau tie, kuriems negalėjo dar nusiristi nuo sąžinės tas akmuo, kurį sau tokiais darbų darbeliais užsirito Pt.
ǁ N, K, DŽ1 užversti (angą, praėjimą): Atėjus vakarui, aš įlindau į siaurą urvą ir angą užritau su dideliu akmeniu J.Balč. Išeidama meška maisto ieškoti, duris užrisdavo didžiuliu akmeniu, kad ji neišeitų LTR(Klvr). O buvo duobė užrista akmeniu M.Valanč. Ir, užritęs didį akmenį and durių grabo, nuėjo Ch1Mt27,60. Išėjęs užrito ekmenį ant tos skylės BsPIII50.
| prk.: Turime tą grabą širdies mūsų užrist akmenimi didžiu DP182.
2. DŽ1 užstumti, užridenti už ko: Už durų užri̇̀to tąs dėžes, negali nė praeit Jrb.
3. užkelti, uždėti (ką sunkų): Beregint pamotę raganą užrito ant ugnies BsPII90. Tik ùžritu vaiką in lažkelės (bobutė sunkiai užkelia vaiką) Klt. Ùžritė boba sūrį an stalo, iš po skverno ištraukus Užp.
| refl. tr.: Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas LTsIV570. Nelatva bus užsiri̇̀sti maišas ant pečių Lš.
4. refl. K, LL276 užlipti, užsiropšti: Užsi̇̀ritė an pečiaus kai meška Dkšt. Užsi̇̀ritam an pečio krosnį kraut: mažesnį pakiša apačion (toks vaikų žaidimas) Ad. Nu kurgi tu užsi̇̀ritei, da nulėksi! Sdk. Dėdė užsiritęs buvo ant pečiaus sušiltų Skp. Ant arklio aš jau užsirisdavau, kai buvau basas Vaižg. Nebe toks ir mažas – jau ant arklio užsi̇̀rita Sml. Tadukas užsi̇̀ritė ant šiaudų kūgio Ps. Užsi̇̀ritė aukštai medin [ganydamas] Mrc. Kur žemiau bitės, ten meškos užsi̇̀rita Mrc.
| prk.: Kai rities, tai vis ant ko užsi̇̀riti (užgyveni, pelnai) Lp.
^ Kakašinas kai velnias, an dūšios užsiri̇̀tęs Vlk.
5. refl. pakilti (apie saulę): Karšta saulė, užsirisdama į dangų, degino dulkinas gatves rš. Saulaitė biskį užsiritusi N.
6. refl. ritantis užslinkti: Debesys užsirito ant dangaus ir visą aptemdė rš.
7. refl. iškilti, išsimušti į viršų: Greit išverda tie kleckai: kunkulas užsi̇̀rita, i šventa Jrb.
8. refl. Vlk parversti, pargriauti.

kaip arúode užáugusi pelė̃ Gražūs kaip aruode užaugusios pelės. KrvP (Eiš).
kaip bažnýčios pelė̃ Gryna, plika kaip bažnyčios pelė. KrvP (Pln).
kaip (it, kai, kap, lyg) pelė̃ (pelýtė)
1. Parbėgo vaikas visas nuplukęs kap pelė̃. Al. Visa sušilau, suplukau lyg pelė̃. KlvrŽ. Sušilau kaip pelė̃, nė[ra] kada nusivilkt. Mžš.
2. Nustriūgęs (permirkęs) teip kaip pelė̃. Klp. Pakeliui gavę perkūnijos ir lietaus, parvyko sušlapę kaip pelės. I.Simon.
3. Tykus kaip pelė̃. K II 50. Vaikas palaukęs, kol vėl lovoj nurims, tyliai kaip pelė, vienmarškinis pradėjo artintis prie durų. P.Cvir. Rytą, maniau, kad Jonas kuria, ruošiausi tyliai kaip pelytė. (rš). Sėdi kampe kai pelė̃ i nesgirdi. KltŽ 209. Sėdim kap pẽlės ažuspirti. DvŽ I 243.
4. Durna kaip avis, baili kaip pelė, ruini (raina) kaip katė. KrvP (Lnt).
5. Rėmuo griaužia it pelė. TŽ V 627.
6. Pilkas kaip pelė̃. K II 50. Grg.
kaip pelė̃ ant (in) arúodo
1. Gyvena kaip pelė̃ ant arúodo (gerai). RdN.
2. Šaipykis tu čia kaip pelė̃ in arúodo!. Skdt.
kaip pelė̃ ant ùžlos Gyvena kaip pelė̃ ant ùžlos (klėties lubų, t. y. gerai). Ps.
kaip pelė̃ be káulų Duktė buvo kaip pelė be kaulų (judri, lanksti). (rš).
kaip pelė̃ į ìšrūgas Įkrito kaip pelė̃ į ìšrūgas (pateko į sunkią būklę). Krtn.
kaip pelė̃, į píeną įkrìtusi Markstykis kaip pelė̃ arba varlė, į píeną įkrìtusi, t. y. neįmanai, kur akių padėti. J.
kap pelė̃ in spą́stus Įkliuvo kap pelė̃ in spą́stus. Mrk.
kaip pelė̃, iš arúodo išvytà Greitas badu skųstis kaip pelė, iš aruodo išvyta. KrvP (Drsk).
kaip pelė̃, iš ìšrūgų išlìpusi (iš mìltų išliñdusi, iš píeno išbrìdusi) Ir mirkščio[ja] kaip pelė̃, iš mìltų išliñdusi. Vkš. Mirkčio[ja] kaip pelė̃, iš píeno išbrìdusi. Als. Blakčio[ja] kaip pelė̃, iš ìšrūgų išlìpusi. Šv.
kaip pelė̃, iš katė̃s [nagų̃] ištrū́kusi Džiaugiasi kaip pelė, iš katės nagų (iš katės TŽ III 388) ištrūkusi. KrvP (Mrk).
kaip pelė̃ iš pãrūgų Veiza kaip pelė̃ iš pãrūgų (baikščiai). Krtn.
kaip pelė̃ iš po šlúotos
1. Daboja (žiūri) kaip pelė̃ iš po šlúotos. Slk.
2. Tyliai, kaip pelė iš po šluotos, jau be švilpavimo ir pravardžiavimo, išsinešino vokietukai, savo šautuvus pasiėmę. Pt.
kaip pelė̃ į [sàvo] ùrvą Ir susikromavo (susinešė) viską kaip pelė̃ į ùrvą. Skr. Jei aš taupiau ir nešiau viską kaip pelė į savo urvą, tai ne tam, kad vėl viskas būtų išnešiota. I.Simon.
kaip pelė̃ iš ùrvo Ans žiurksojo (žiopsojo) kaip pelė̃ iš ùrvo. J.
kaip pelė̃ kãtę Aš tave myliu kaip pelė katę. (iron). KrvP (Ašm).
kaip pelė̃ katė̃s (kãtino) naguosè Cypia kaip pelė katės naguose. KrvP (Paį). Čypia kaip pelė katino naguose. KrvP (Mrk).
kaip pelė̃, katė̃s nagùs pažìnusi (katė̃s naguosè pabuvójusi) Giriasi kaip pelė, katės nagus pažinusi. TŽ III 388. KrvP (Mrk). Giriasi kaip pelė, katės naguose pabuvojusi. KrvP (Vlk).
kaip pelė̃ laũko I vargstav teip kaip pẽlės laũko. Skd.
kaip (keip) pelė̃ mìltuos(e)
1. Ir dairosi mirkčiodamas kaip pelė miltuose. KrvP (Mrk). Mirksia keip pelė̃ mìltuos. Antš.
2. Gyveno kaip pelė miltuose (visko pertekęs). KrvP (Mrk, Vlk).
kaip pelė̃ mìltuosna Lenda kaip pelė miltuosna. TŽ III 380.
kaip pelė̃ po akė́čiomis (po ekė́čiomis)
1. Pasislėpė kaip pelė po akėčiomis. (iron). TŽ V 601.
2. Gyvena kaip pelė po ekėčiomis (prastai). Mit IV 47.
kaip pelė̃ po arúodu Gudri kaip pelė po aruodu. KrvP (Rod).
kaip pelė̃, po arúodu gyvéndama Greitas badu skųstis kaip pelė, po aruodu gyvendama. KrvP (Vrn).
kaip pelė̃ po grindim̃ Griaužia (uja, bara) kaip pelė po grindim. KrvP (Ukm).
kaip (kaipõ) pelė̃ po ìšrūgas (ìšrūgose, pãrūgose, po pãrūgas) Vargstu kaip pelė̃ po ìšrūgas. Grdm. Vargsta kaip pelė̃ po pãrūgas. Slnt. Gyvenam kaip lauže, vargstam kaip pẽlės pãrūgose. Plt. Tūlasis tur toliaus kaipo pelė išrūgose bevargstąs pasilikti. BzF 54. Ilgą laiką vargo kaip pelė̃ po pãrūgas. Skd. Trkn. Anuodu nuvargo, nučiuško kaip pẽlės po ìšrūgas. BM 341 (Dr).
kaip pelė̃ po maišù Atsiduso kaip pelė po maišu. KrvP (Prl).
kaip pelė̃ po síetu Bevargsti žmogus ant svieto kaip pelė po sietu. KrvP (Vlk).
kaip (kai, kap, keip, lyg) pelė̃ (pelýtė) po šlúota
1. Tūno kap pelė̃ po šlúota (tyliai, ramiai). Mrs. Tupi kap pelė̃ po šlúota. Vlkv. Čiūti (kiūto) kaip pelė̃ po šlúota. Ktk. Ko tūnai lyg pelė̃ po šlúota?. Vrb. Turbūt ir motina taip pat galvoja, kad kenčia, tyliai plūsta savo dalią ir kvyti (tūno) lyg pelytė po šluota. J.Avyž. Tupėjau tyliai, kaip pelė po šluota. Pt. Sėdėk keip pelė̃ po šlúota. Alz. Tegul glūdi prie šaliui kai pelė̃ po šlúota. JT 451. Tupi kai pelė̃ po šlúota. Vlkv. Škn. Nieko nemoka, tai ir sėdi visą pamoką kaip pelė̃ po šlúota. Msn.
2. Tyli kaip pelė̃ po šlúota. JT 445. Krs. Sėdžiu ir tyliu kai pelė̃ po šlúota. KzRŽ II 68, 335. Dabar tyli kai pelė̃ po šlúota, ir apė jokius pinigus nekalbi. KzRŽ II 68, 335.
3. Gyvena kaip pelė̃ po šlúota (tyliai, ramiai). Kp.
4. Daba tik kentėk kai pelė̃ po šlúota. Srd. Dieve brangiausias, vargstame kaip pelės po šluota. KrvP (Ps).
5. Čypia (Čiepia) kaip pelė po šluota. KrvP (Dg).
6. Išgirdusi tus žodžius, duktė šmurkš spruko oran ir kaip pelė po šluota pasislėpė. M.Valanč.
kaip pelė̃ po tẽšlą Reikia sukinties (išsisukinėti) kaip pelei po tešlą. S.Dauk.
kaip pelė̃ po žlaugtùs (po žliaugtùs) Dieve brangiausias, vargstam kaip pelė po žlaugtus (po žliaugtus M). Sch 78. Vargstam kaip pelė po žlaugtus. S.Dauk. Vargsta kaip pelė po žlaugtus (po žliaugtus LMD). Sim. Dieve brangiausias, vargstame kaip pelės po žliaugtus. KrvP (Bsg).
kaip pelė̃ slãstuose Cypia (Čiepia KrvP (Ndz)) kaip pelė slastuose. KrvP (Al, Jž).
kaip pelė̃, su katè susitìkusi Džiaugiasi kaip pelė, su kate susitikusi. (iron). TŽ III 388. KrvP (Mrc). PPr 329.
it pelė̃ urvè Vasarą mes tūnom it pelės urvuose. (rš).
kaip pelė̃ žìrniuose
1. E, varliūkštis, dar šaiposi kaip pelė žirniuose. V.Krėv.
2. Dairosi kaip pelė žirniuose. KrvP (Alv).
kap rudà pelė̃ (pelẽlė) Prapuolė kap rudà pelė̃. Lp. Šiuosmet prapulsim (nuskursim) mes kap rùdos pelẽlės be duonos. Arm.
kaip vargõnų pelė̃ Jos draugė labai tylutė kaip vargonų pelė. (rš).

šiáušti, -ia, -ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ
1. tr. R, MŽ, N, KBII149, I, LL53, KŽ statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje rš. Vadinamoji žąsies oda atsiranda, kai susitraukia plaukus šiaušiantys lygieji raumenys rš.
| Junginiai jaučiai visiškai be reikalo stovi tvarte, net plauką pradeda šiaušti (darosi pašiurpę), mažai beprižiūrimi I.Simon. Šitai mano paties ponas, eidamas pri vyresnybės, šukuo[ja] galvą ir šiauša plaukus, užvis ant kakta M.Valanč. Dabar mergos plaukus ne šukuo[ja], ale šiáuša Rdn.
| prk.: Vėjas šiaušia vandenio paviršę Rm. Pučia nesmarkus vakarų vėjukas ir šiaušia jūrą rš.
| refl. R, MŽ, N, K, I, J, LL53, Rtr, KŽ: Man plaukai šiáušias KI576. Šukuok nešukuok, vis šiáušias plaukai Ant. Tas jaunikis net nuplikęs nuo ožkelės pieno, ant pakaušio nesišiaušia plaukelis nė vienas LLDII637. Šiaušiasi kaip kačiukas nuo sausienės LMD(Slv). Tik chr! staiga atsimušė Kekui į ausis garsas, lyg būtų šiaušusis kur ant tvoros katė prieš šunį Mš.
| prk.: Juodas vanduo šiaušėsi, ajerai gulė ant bangų J.Dov. Šiandie jos akys nekreipė dėmesio nei į žmones, nei į jūrą, pradėjusią smulkiomis bangelėmis šiauštis Pt. Jūra žalia, bangos čia nesišiaušia baltomis keteromis kaip Baltijoje rš.
ǁ daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Peilis be grūstės šiáuša medį Lk. Vėjis šiáušia šiaudinį stogą, kad pasišiauštų J. Tokia audra – vė[ja]s stogą šiáuša, kela Kl. Gervinis vėjas gandralizdį šiaušia, gandrui parskridus sp. Vėjas šiaušė šiaudines trobesių nugaras J.Avyž.
| refl.: Šiaušias lenta abliuojant J. Plaušotas medis pryš šiáušas, nebengsi ano drožti, abliuoti Šts. Dažų plėvelė, dengianti metalo paviršių, nuo temperatūros svyravimų neturi trūkinėti, šiauštis, luptis rš.
ǁ PolŽ55 daryti, kad paviršiuje atsirastų pluošto gaurelių, pūkelių: Šiauštas trikotažas rš.
ǁ I apaugti ko sluoksniu.
| refl. I.
2. tr. prk. pykdyti: Ano negal šiáušti, ans tura dokumentus Dr. Nešiáušk ano – praloši bylą Dr.
| refl. KŽ, Lnkv: Žodį [marčiai] ne taip – i šiáušas Krš. Kad tik kiek, tai ir šiáušiasi kaip kalakutas Grl. Jei ans bėgio[ja], pati kartais šiáušis Yl.
3. tr. prk. kiršinti, kurstyti: Negana, kad pats šiaušiasi. Dar ir kitus šiaušia A.Gric. Šiaušia pavaldonus prieš jų perdėtinius Blv.
4. nenusileisti, spyriotis, priešintis, priešgyniauti: Toks mažas prieš tokį didelį šiáušiasi Vdžg. Nešiáuškis pryš valdžią Šv. Nesišiáušk! Matgi, šašas, šiáušias! Blnk. Pryš carą šiáušės, ir nulengvėjo Pp. Buvo kam (per menkas) šiáuštis! Srv. Par daug nesišiáušk peršama: kad tik ima, tai ir eik Jrb. Norėčiau betgi žinoti, kodėl jis ypačiai prieš mane šiaušias J.Jabl. Šiaušės prieš jį S.Dauk. Ko šiaušys kaip gudas pryš Dievą?! Šts. Tai ko šiáušiesi kap katė prieš šunį? Dkš. Šiaušies kaip ežys su dygliais M. Nešiauškis kaip ežis ž. Šiáušas it pryšmedis Skdv.
| Kad ir retai, bet tenka susidurti su žmonėmis, prieš kuriuos šiaušiasi (yra priešiški, nepalankūs) visi mano jausmai Pt.
5. intr. prk. pūstis, didžiuotis: Kad ana čia būt dirbusi, nešiáušusi, būt atleidę (dovanoję, nebaudę) Lkž.
| refl.: Dar būk šiáušiasi, didyn keliasi, o duonos nebeturi J. Kai tik brigadnyku išrinkom, tuoj pradėjo šiáuštis Dbk. Šiáušas šiáušas kaip ežis, o niekas ano nebijo Vvr. Tris šimtus duodu metam, ir da šiáušias (nesutinka, branginasi) An.
^ Šiaušias kaip katė glostoma PPr422(Grz). Ko čia šiáušiesi kap dagys? Prn.
6. smagiai, sparčiai eiti, drožti; skuosti: Kurgi teip šiáuši? Rm. Smagiai šiáušia, matyt, reikalas kietas Sv. Šiáušk dabar pėsčias, kad teip norėjai Škn. Ut kur jau šiáušia visi trys – nebeprisvysi Dbk. Protingieji nuėjo savais keliais, o kvailasis šiaušė par girią LTR(Slč).
| refl.: Kur šiáušies dabar? Vb.
7. intr. prk. eiti impulsams, purtyti: Grikius kai valgai, tai man tep ir šiáušia per dantis Srj.
◊ akúotą (ẽšerį NdŽ) šiáušti didžiuotis, pūstis: Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių rš. Marti savo ẽšerį šiáušia, t. y. didžiuojas JI398.
káilis (kúodas) šiáušiasi ima baimė: Teliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi LzP. Pagalvojus net kailis šiaušiasi Žem. Man kailis šiaušias pamislijus, kaip tokią naktį reikės par tą mišką pareiti KlK10,37(Škn). Šit ant kelio stulpas juodas, net man žiūriant šiaušias kuodas TŽIV572(Kp). Ka anie pradeda pasakoti, káilis šiáušas Vgr.
plaukai̇̃ šiáušiasi [ant galvõs] apie baimę, išgąstį, pasibaisėjimą: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi Žem. Tai tokia baisi piktadėjystė, kad plaukai šiaušias KI369. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai I.Simon. Darbo daug – plaukai̇̃ šiáušas Krš. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės Vaižg.
skẽterą šiáušti: Ana sau skẽterą šiáušia, t. y. didžiuojas J.
šẽrį šiáušti
1. didžiuotis: Išponėjai, dėl to ir šerį šiauši V.Myk-Put. O tu, Petriuk, per daug nešiaušk šerio su savo batais rš. Da pusbernelis tebė[ra], o jau prieš tėvą šẽrį šiáušia Sml.
2. priešintis, prieštarauti: Keleta šiaurės kraštų ėmė šerį šiaušti rš.

širdi̇̀s šiáušiasi baisu darosi: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdi̇̀s šiáušiasi Pbr.
atšiáušti
1. tr. padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Vė[ja]s neatšiáuša stogo, kad nendrėms eilioms klotas Šts.
2. refl. prk. atsikalbėti, priešgyniauti: O, jis niekam nenusileis, moka atsišiaušt! Ig.
3. sparčiai ateiti, atskuosti: Pažiūrėk, kas te atšiáušia Ds.
išsišiáušti Rtr, KŽ
1. žr. pašiaušti 1 (refl.): Pamatėm – atskrenda arklys išsišiáušęs, kai vėjas lekia LKT223(Jon).
2. išsikelti, iškaužoti: Pavydau sviestą raugtinalė[je] išsišiáušusį – o buvo sukirmėjęs, dėl to ir išsišiáušė Šts.
3. prk. praleisti kurį laiką pykstant, pučiantis: Supykę visus metus išsišiáušė, vos tik dabar ėmė taikytis Š.
nušiáušti intr. Klov, Pbr, Slk šnek. smagiai nueiti, nuskuosti: Pradžio[je] apsibaręs, o paskiau nušiáušęs Krs.
pašiáušti tr.
1. SD164, Sut, I, N, LL100, DŽ, NdŽ pastatyti, pakelti aukštyn (plaukus, plunksnas), kad būtų pasipūtę, papurę: Ana savo plaukus atvers nuo kaktos ir pašiaũš J. Plaukus pašiáušė kaip triušis Ms. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Kiaulė ka išsigąsta, plaukus pašiáušia ant pat smailumos ties mentims, sako – keterą pastatė Vdžg. Pagaliau jis atsiliepė, pašiaušdamas savo liepsnojančią barzdą P.Cvir. Gieda, burbuliuoja tetervinas, kaklo plunksnas pašiaušęs, raudonus antakius išpūtęs sp. Netoliese bėginėjo pempės pašiauštais kuodeliais J.Dov. Pašiauštomis plunksnomis, užmerktomis akimis iškreiptagalvis nor nubaidyti savo neprietelį Blv.
| Pašiáušė katinas nugarą kap pielą Srj.
| refl. SD147, Sut, N, K, I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Plaukai pasišiaušia R187, MŽ248. O to plaukai va piestu tik stovi pasišiáušę Ml. Visi plaukai stovėjo an galvos pasišiáušę Lc. Galva didelė, plaukų verpetas pasišiaušęs J.Paukš. Senio veidu perbėga šypsena, kaip ežys smagiai pasišiaušia rudi ūsai V.Bub.
| Kiaulė pasišiáušia, kaip pamato šunį J. Jei gyvuliai, žiemą išėję iš tvarto, tuojau pasišiaušia, bus didelių šalčių LTR(Pns). Nusigandęs pasišiaušė katinas, striktelėjo į šalį kiškis K.Bor.
| prk.: Sukrypę lūšnelės stovi pasišiaušę viena prieš kitą, lyg į karą pasirengusios K.Bor. Gauruoti, pasišiaušę audros debesys slinko iš rytų rš. Ledai stypso pasišiaušę, iškėtę aštrias briaunas rš. Kad pakilo vėjas, kad pasišiaušė bangos, kad ėmė šniokšti putoti jūra! S.Nėr. Ežeras sugaudžia ir pasišiaušia sp. Pietuose iš žemės kilo ir debesyse slėpė savo viršūnes aukšti, miškais pasišiaušę kalnai A.Vien. Žemė vis pasišiaušus kalnais ir kalneliais TS1900,4-5.
ǁ refl. SD169, Ser būti susivėlusiam, sušiurusiam: Ji nespėdavo vaikam galvos sušukuot, tokie pasišiáušę ir lakstydavo po kiemą Skrb. Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs – argi neberadai gražesnio (juok.) Sln. Tai kad ir tu da neseniai atsikėlei – tebesmi pasišiáušęs Sdk. Švariai liuobiam – bulbėm, miltais, ale pasišiáušus kiaulelė Mžš. Pasišiàušusi pelėda NdŽ. Pakinkytas arklys stovi pasišiaušęs ir kaklą ištiesdamas prunkšnoja J.Marc. Ale aš buvau pasišiaušęs, o dabar mano visos plūksnelės blizga LTR(Slk).
^ Pasišiaušęs kai Džiaugšto kluonas Ad. Pasišiaušęs kaip ožys rudenį LTR(Grk). Pasišiaušęs lyg vilką vijęs LTR(Krč).
ǁ NdŽ padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Eglė yr lengvai pašiaušamas medis (obliuojant) Rt. Sėlinuotą duoną [neaštrus] peilis pašiáuša raikant Šts. Trintukas pašiáušė popierį Ėr. Vėjas stogą pašiáušė Trs. Vėjas kūgį pašiáušė Rs.
| refl.: Neskani ta duona: miltai su avižom, su vikiais – pasišiáušę Kbr. Lytaus gavo – pasišiáušė torpos Krž. Pasišiáušęs žagas susigulėjo par lytotą orą Šts. Storai prisikriovė anų (žirnių), anie y[ra] netalpi, pasišiáušę Kl. Sėlenos pasišiaušusios, duona kaip ežis apžėlusi Šts. Luobenikė pasišiáušusi – bulbė miltinga Krš. Kur nesuvolyta, dirva nedaili, pasišiáušusi Žlp. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiáušę, šiurkštūs – blauzdeles nukapoja Vdn. Nusiprausiau versmės vandeniu, ir pasišiáušė (nušerpetojo) kakta Ktk.
ǁ refl. apaugti kuo: Pasišiaušusiu daryti, kiminais apauginti I.
2. refl. prk. supykti, užširsti: Nespėjau žodžio pasakyt – kad pasišiáušė, kad ėmė rėkt! Ėr. Pasišiáušusios bobos – kaip su strypais šaudo (šiurkščiai kerta) Krš. Tu tarpais gera, tarpais pasišiáuši Jrb. Išgirdęs tokią kalbą, žmogelis pasišiaušė ir reikalaute pareikalavo, kad jaunikaitis jam pakeltų nuo žemės duoną J.Balč. Mat Eglė į tave meiliai pažiūrėjo, tai Žalvyris ir pasišiaušė ožiu V.Krėv.
3. pareikšti nepasitenkinimą, nepalankumą: Aš glaboju, vien vis pasišiáušęs, vis nekánkintas J. Jaunam reik nepasišiáušti, priplaikesniam būti Rdn. Šemerys drebėdamas klausėsi staiga pasišiaušusio prieš jį susirinkimo J.Avyž. Brotainiai … užsimetė atsikratyti nuo dėdžio ir pasišiaušė prieš jį A1885,76.
^ Pasišiaušęs kaip ežys prieš šunį LTR(Zp). Pasišiáušė kaip du katinai Žmt. Anie visi pasišiáuštų kaip katinai pryš tą mokytoją Krt. Na, ir pasišiaušė gi kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk – tik padulkės, ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo V.Krėv.
4. būti išdidžiam, pasipūsti: Amžinai pasišiáušusi, nepatenkinta Krš. Ana šiaušas, ir aš vieną sykį pasišiáušu: nė pirštų niekur neki̇̀šu Krš. Nesusišnekėsi su anuo – visumet pasišiáušęs Vvr. Išejo ta poni tokia pasišiáušusi kai kalakutė Nmk. Pasakok jiems apei tuos mokslus, kurių pats iškaloje mokinaisi, bet nepasišiaušęs ir nepuikaudamas Rp. Tu, savavalninke didpilvi, vis pasišiáušęs … gandini būrą K.Donel. Atsiranda tada daugel tokių netikėlių, pasišiaušusių svietišku mokslu ir žiniomis M.Valanč. Mergelkoms reik kartais [prieš vaikius] pasišiáušti (pasibranginti) Krš.
^ Ešeriu pasišiaušė, dar manęs nepamatęs KrvP(Tršk). Pasišiaušus kai šerna Sln. Pasišiaušęs kaip akuotas LTR(Brž). Pasišiaušęs kaip povas ir vaikščio[ja] Brs. Pasišiaušęs kai bagočius mirdamas NžR. Pasišiáušęs lyg danguje skerstuves jausdamas Plv. Oi tas piršlys tai malagis, pasišiaušęs kaipo dagis Žr.
5. refl. prk. apie pablogėjusį orą: Dangus pasišiaušė (ėmė lyti, griausti), bijau Jd.
◊ káilį pašiáušti pasipūsti, supykti: Tik pamėgink aną užkliudyti, tujau pašiáuš káilį KlK10,38(Ms).
keterà pasišiáušė apėmė baimė, išgąstis: Tau keterà pasišiaũš, kai išgirsi, kas atsitiko NdŽ.
plaukai̇̃ pasišiáušė [ant galvõs NdŽ] apėmė išgąstis, pasibaisėjimas: Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukai̇̃ tau ant žilos galvõs pasišiáušis K.Donel. Kas tai būtų, kad kap su vilku sustinki ir vilkas in tave pažiūro – an galvos plaukai pasišiaušia Lš. Jau i plaukai jam ant galvos pasišiaušė: žiūria – priešais ciela gauja vilkų ateina LTR(Grk). Ką dabà reik daryti? Plaukai̇̃ pasišiáušė LKT112(Ldv). Muno plaukai pasišiáušė, nė kepurė[je] netelpa Skdv.
pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė LKGII341.
skiaũterę pašiáušti; T.Tilv pykti.
šẽrį pašiáušti rodyti nepasitenkinimą: Vaikšto pašiáušęs šẽrį Sml.
paršiáušti intr. Ps šnek. smagiai pareiti, parskuosti: Te jau Ona paršiáušia namo Upt. Tai jau ir tu paršiáuši iš vakarėlio? Kp.
péršiaušti tr. kurį laiką šiaušti: Páršiaušei plaukus par visą dieną J.
prišiáušti tr.
1. NdŽ daug pašiaušti (plaukų).
2. iškelti, išpūsti: Prišiáuštas (iškaužojęs) sviestas lig dangčio Šts.
3. NdŽ prk. priešiškai nuteikti.
sušiáušti tr.
1. NdŽ, KŽ, Vkš suvelti (plaukus); papurenti (plunksnas): Sušiáuši plaukus tik – koks čia tavo šukavimos Krš. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais, tarp ienų stumia, mauna pavalkais T.Tilv. Ji rauda garsiai ir piktai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. [Liūtas] nagus išplėtęs, gaurus sušiaušęs taisosi jį suplėšyti S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Visi [jauni] susipurenę plaukus, susišiáušę Krš. Kaip išsitrinkai [galvą], palikai toks susišiáušęs, supūręs Krš. Susišiáušusi kaip laumė – ar ana nešukuojas? Krš. Susišukuok plaukelius – susišiáušus Žg. Kur tep plaukus susišiáušei? Mrj. Vaikščioja susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti LzP. Susišiáušusi galva tavo, iš miego atsikėlus J. Sudekiuojami arkliai nesusišiáuša Šts. Višta susišiáušusi, t. y. papurusi, dvės J. Susišiaušę vištyčiai, išvirtusiais sparnais Šts.
| prk.: Jūra susišiaušė prieš pareinantį sominį rš. Viršum stepės dunksojo vėjų sušiauštas audros debesis rš.
| Kad muni sušiáušė (išgąsdino), ir kepurė nukrito iš tos baimės Šts.
ǁ padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Stovėjo vėjų sušiaušta skerdžiaus trobelė K.Bor. Jei žiūrėsime iš terasos, matysime tamsiai mėlyną ežerą, sušiauštą vėjo rš. Vėjai sušiáušė ilginius Brs. Lygiai kaip dangtis, šturmo sušiáuštas BM417. Vėjas lendrinio stogo nesušiáuša Rt. Žirklės atšipusios – tiktai nagą sušiáušei, nenukirpai Skr.
| refl.: Peilio ašmens susišiáušė, kai ant tekilo pradėjo galąst Jrb. Žalias medis susišiáuša abliuojamas, nespinda Šts.
2. NdŽ sukurstyti.
3. refl. prk. pasipūsti, užsirūstinti: Susišiáušti prieš vienas kitą NdŽ.
◊ pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams rš.
plaukai̇̃ susišiáušė apėmė baimė: Mun jau plaukai̇̃ susišiáušė, bet, misliju, nepasiduosiu Lnk.
širdi̇̀s susišiáušė apėmė pasibaisėjimas: Širdi̇̀s susišiáuša, senus laikus priminus Krt.
užšiáušti tr.
1. NdŽ šiaušiant užšukuoti aukštyn (plaukus).
2. NdŽ prk. užpykdyti, sukiršinti: Skersomis akimis veiza, kitus užšiauša priš artimą savo brš.

1 svi̇́esti, svi̇́edžia (svi̇́ema LKKXIV222(Grv, Lz), svi̇́edė (svi̇́edo), sviẽsti
1. tr. S.Dauk, I, G114, M, Š, BŽ489, Lž, Klk, Nmč, Aps smarkiai atsivėdėjus mesti: Kaip svi̇́edė, tai akmuo, leistas iš mėtyklės, brungzdamas lėkė J. Akmenėlį svi̇́edžiau, sviegiau J.Jabl. Svi̇́eskim po akmenioką, katras toliau Sdk. Ka svi̇́edė tą akmenį – tiesiau į kramę Sd. Svi̇́esk mėsą sudžiūvusią į peludę J. Svi̇́edė piningus į akis ir išejo par duris Vkš. Pakela koją i svi̇́eda kanteplę Žr. Pačios kojos sviedžia guminį apavą, nebe pats kratai, o kojos Ob. Kur svi̇́edė [chemikalus], plėstrai išdegė Klt. Baigiant pjaut rugius, katro nors pjovėja sviedžia visus pjautuvus tolyn; katros pjautuvas toliausia nulėks, ta pirmiausia ištekės (priet.) Klt. Jei ta knygelė patiks mokantiems skaityti, tegul skaito, o jei nepatiks, tai svieda į pakurtą pečių M.Valanč. Svi̇́edamas kažkoks daiktas buvęs LKT62(Pp). Sviedžiamóji ietis NdŽ. Ponas liepė slūgom: „Sugaute gaidį ir sviedtè gaidžiuosen: tegu jį ažkapoja“ (ps.) Ml. Sviedmè, sviedmè brolelį da gilion marelėn (d.) Ad. Nesviesiu vaikelio [v]andenin, pati neisiu su tavim LTR(Grv). Sviesčiau vainikelį drumstan [v]andenelin Tvr.
^ Sviesk pirmagalin, rasi ažvačion LTR(Grv).
sviestinai̇̃ adv.: Sviestinai̇̃ svi̇́edė [žąsiuką] i pritrenkė Užv.
| Kai tik gerklėn šieno, atgalio i svi̇́edžia [serganti karvė] Klt.
ǁ tr., intr. atsivėdėjus mesti, taikant į ką nors: Užsiuto, svi̇́edo iš duonos kepalo Krš. Mano brolelis svi̇́edė su sniegu Sg. Paėmiau akmenį, tai kap svi̇́esiu akmeniu, ir akmuo prie lapei nulėkė Aps. Žmogus neturėjo kuom pabaidyt, tai sviedė vilką kašele LTR(Slk). Kur jau tik sviẽs, ir pataikis Str.
^ Paukščių negaudo pagaliu sviesdamas LTR(Žg). Aš jam su duona metu, ans mun su akmeniu sviedė – ar ne bjaurybė?! VP6. Aš jį svi̇́edžiau obuoliu, ė anas mane akmeniu Dglš. Kuo svi̇́esi, tuo kliūsi (ką duosi už darbą, tuo atsilyginsi) Vkš. Kuom Dievas sviedžia, tuom i patenka Klt. Žinau aš anos teisybę: pati trieda, ant kito svi̇́eda Trk.
ǁ refl. NdŽ apsimėtyti.
2. tr. mėtyti, svaidyti: Vakar jų vaikai visą vakarą čia sviedinį sviedė J.Jabl.
3. tr. skleisti, mesti (šviesą): Į tamsią naktį sviedžia bokštas šviesą! Vd. Lempos sviedė šviesos pluoštus rš.
| Žaibus mesti, sviesti I.
4. intr. R, MŽ, N, [K], Pj smogti, trenkti kuo kam: Sviedžiu ing veidą SD13. Kad aš tau svi̇́esiu ausin, tai tu net persiversi! Lp. Kad svi̇́edė pagaliu per galvą! Vlk. Netvėręs pykčiu, svi̇́edė lazda per nugarą Lš.
5. tr. blokšti, trenkti: Šok ant jo, sviesk jį SD195. Sviesk tu ją, daužk tu ją, ką ana kap kalė loja Rod. Sviesk į žemę, kad subyrėtų Lp. Attęsė po durim jamp ir svi̇́ed[ė] Lz. Sviesk žemėn J.Jabl. Ją dukart pakėlė ir pie žemę svi̇́edė Lz. Paskiaus sviedė į žemę [Grycių] it molio šmotą ir užmušė BsPII16(Tl).
ǁ smarkiai stumti: Paėmė, sako, už kupros, ka svi̇́edė į lauką! Tl. Ka svi̇́edė nu skadų, ranką išsuko mun Trš.
| impers. prk.: Net svi̇́edžia visą (labai norisi, rūpi), kad tik greičiau namo Klt.
ǁ impers. versti, griauti: Pasdarė bloga, i svi̇́edė (ištiko priepuolis) Klt.
ǁ refl. virsti, griūti: Svi̇́emasi LD351(Lz).
6. tr. staigiai pasukti, nugręžti: Ka pamato, ka veizu, svi̇́eda tą kramę į kitą pusę Trk. Iš gėdos nežinojau, kur akis sviesti rš.
7. tr., intr. prk. griežtai pareikšti, pasakyti: Jam poetas sviedžia žmogžudžio, tirono, kraugerio, melagio ir bailio vardus rš. Pagailo kaizerio! – garsiai sviedė jam kažkas iš vietos rš. Sviesdamas piktą žodį mylimajai, tu ją nugręži nuo savęs J.Dov. Nu, tai tada svi̇́edžia: – Mes ne prie altoriui čia sėdim, mes prie valgiui sėdim! LKT338(Dglš).
8. tr. nebevartoti, išmesti: Sakau, jau svi̇́est reikės marškiniai Tvr. Aš jos (kepurės) neardysiu – svi̇́esiu Dsn.
9. tr. nebetęsti, nutraukti, mesti: Darbo gi nesviesi̇̀ Lz. Koperatyve nenorėjo būt, tai svi̇́edė (išstojo) Tvr. Svi̇́edė aštuonius skyrius i dabar namie be darbo sėdi Ad. Svi̇́ed[ė] veselią ir nuskrido (nuėjo) anas pas ežerą Lz.
ǁ intr. LTR(Grv), Sdk liautis, nustoti ką darius: Reiktų svi̇́est rūkyt, ale kur tu senas svi̇́esi Prng. Višta didžiuosius žąsyčius svi̇́ed[ė] vadžiot, liš su vištelaičiais ana skraido Lz. Svi̇́edžiau mečiau kuodelelį verptie, ejau bėgau broliuko patiktie (d.) Švnč.
10. tr. palikti, atsiskirti, pamesti: Tokis tu vyras, kad tave žmona svi̇́edė Lz. Mesu, svi̇́esu po kelmų tokį vyrą – gẽra! Rdn. Svi̇́eda senas pačias į šalį ir jaunesnių ieškos Krš. Sviẽd (sviesk) [viską] ir važiuoj GrvT90. Anas eina in Janiną, ale greičiau, ką ją sviẽs Dsn. Jau svi̇́edė viščiukus višta (nebevedžioja) Pst. Svi̇́eskie ją (karvę) an ganiavos! Grv. Savo žemę svi̇́edė, ėmė tik desentiną Grv. Padabos ir sviẽs [žemę] (išdirbs ir vėl užleis) Nmč.
ǁ prk. atsisakyti, nebevartoti: Jauni visi svi̇́edė lietuvišką liežiuvį Lz.
11. tr. varyti, iškeldinti: Svi̇́edė iš buto Vdš.
12. refl. NdŽ mestis, pulti: Pradėjo kariuomenėn imt – jauni svi̇́edės an gelžkelio Švnč. Anas sviedė̃s Dievop Lz. Te svi̇́edžias, te svi̇́edžias – nežino, kur dėtis (iš skausmo) Švnč.
13. intr. pradėti, imti (veiksmo pradžiai žymėti): Kap svi̇́edė kojas sukt, tai be lazdos per pirkią neperėjau Dg.
14. tr. impers. gelti, sukti, gręžti: Sėdžiu, koją net svi̇́edžia Švnč.
◊ nuo bažnýčios svi̇́esti (ką) skelbti (kieno) užsakus: Po ažurašam pirmąkart mane svi̇́edė nuo bažnýčios Ml.
žvil̃gsnį svi̇́esti staigiai pasižiūrėti: Dėdienė sviedusi į žandarų viršininką išdidų žvilgsnį rš. Jis sviedė meilų žvilgsnį rš.
1 antsvi̇́esti (ž.) tr. užsviesti, užmesti ant ko: Aš neantsvi̇́edu (nepasiekiu užmesti) an to žaginio Vkš.
| refl. tr.: Avį antsisviedė vilkas ant nugaros, cūpt už vilnos – ir pabėgo nešinas Šts.
1 apsvi̇́esti tr. apmesti: Ažumušė žmogų, da i žeme apsvi̇́edė Ml.
1 atsvi̇́esti, atsviẽsti, atsviẽdžia, àtsviedė
1. tr. Š atsivėdėjus atmesti artyn, iki tam tikros vietos: Aš tau obulį atsvi̇́esiu, sugauk Vkš.
| Neatsvieda pirmosios kojos, o kerta su paskutine arklys, ančkerta kad bėga Trk.
ǁ paleisti, kad nukristų arti prie ko: Tas lėktuvas tujau anims atsvi̇́edė kelias bombas Pp.
2. tr. DŽ1 atblokšti: Tik jūra mainėsi, čia atsviesdama rūsčią, grėsmingą bangą, čia nutildama sp.
| refl.: Vežimas atsisvi̇́edė, ir muni išsviedė, kaip sukomos iš kelio Šts.
3. tr. atmesti į šalį, nepriimti: Kai ažpyko, sesuo atsvi̇́edė jos pinigus Dglš. Davė skurliotus baltus ir minkštus, senus suskrendusius atsviedė M.Valanč.
| prk.: Atsviedęs visokį menką uolumą M.Valanč.
ǁ Grv slapta, nepastebimai grąžinti: Sako, ką aš jos nažutką paėmus ir atsvi̇́edus Str.
4. tr. Grv ne visai išgijusį vėl apimti tai pačiai ligai.
5. refl. atsiskirti, nutraukti santykius, atsisakyti: Kai susibariau su savo merga, tai nuo to karto ana ir atsisvi̇́edė nuo manęs Prng. Kai su didžiuoju alu atvažiuoja, tai jau neatsisviẽs Lz. Dagi kolei kas neatsisvi̇́edžia Ml.
6. intr. I kortuojant kirsti koziriu.
◊ úodegą atsvi̇́esti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, ate[jo] pavasaris, i atsvi̇́edė úodegą Tvr.
1 įsvi̇́esti tr.
1. NdŽ, DŽ1, Aps, Rod smarkiai, atsivėdėjus įmesti: Įsvi̇́edė akmenį pro langą vidun Š. Kamendotas įsviedė į pilį 600 vylyčių su pakulomis ir smala apsakytų, degančių S.Dauk. Į šulnį kepurę įsvi̇́edė Vkš.
^ Bacėnas kaminan insviẽs lėlelę (vaikas gims) Lz. Ką tau bacėnas ansvi̇́edė pro langą (kas tau gimė)? LKKXIII119(Grv). Ansvi̇́edė kai velnias balon ažu šitokio berno (į prapultį įstūmė) Prng.
2. įdėti, įmesti: Su strypu į vidų pro langą įsvi̇́edo J. Malkų glėbį atanešė, insvi̇́edė pirkion Klt. Šiaudelis gerai i kiaulėm insvi̇́est (pakratyti) Klt. Insvi̇́edžiau kašelėn blogą grybą – teliukui bus Ign. Kelias pupeles insvi̇́edžiau [į sriubą] Antz.
ǁ įversti: Įsvi̇́edžiau į lovą vyrą, ir lei gulia Vkš.
3. uždaryti (į kalėjimą): Įsviesta kalinėn karalių Gmž.
4. įduoti: Duonos ansvi̇́esiu tokios prastos Pb. Insvi̇́edžia pinigų kiek Aps.
5. prilupti, įmušti: Kap šunį iñsviedžia, iñsviedžia Lp.
6. palikti, pamesti: Nunešė girion ir ansvi̇́edė ant šalčio itą vaiką (ps.) Ad. Ponas sako: – Ansviedte jūs jį arkliuosan (ps.) Str.
◊ į bùrną įsvi̇́esti užvalgyti: Stačiom insvi̇́edė ką burnõn i lekia Klt.
1 išsvi̇́esti tr., išsviẽsti, išsviẽdžia, i̇̀šsviedė
1. atsivėdėjus, smarkiai išmesti aukštyn, į viršų: Aš už tave aukščiau akmenį išsvi̇́edu Vkš. Atejo biesukas ir išsviedė buožę į aukštį, kad menkai matyties buvo TDrVII106(Krg).
| [Viršaitis] taip staigu kniužterėjo, jog taurę par save išsviedė į užpakalį S.Dauk.
ǁ refl. Pkl palenktyniauti sviedžiant: Tėvai tą velniuką dideliai barė ir liepė eiti su tuo žmogu išsisviesti: kas toliau nusvies, tam paliks piningai LTR(ž.).
2. BzF180, NdŽ, Vgr, Tvr, Str išmesti lauk: Vežimas pasviro, ir išsvi̇́edė mane DŽ1. Išsvi̇́edau tą šlepingį (valties gramzdę), ta kiaurai į kopą laivas atsirėmė Plng. Busilas prieš blogus metus kiaušinį iš lizdo išsvi̇́edžia Dsn. An žiemos [bitės] traną išsviẽs Nmč. Išsvi̇́edė ragana bernioką pro langą, padėjo katiniuką (ps.) Grv. Vienan daikte kasė duobę ir i̇̀šsviedė galvą (kaukolę) an kapinių Grv.
3. neišlaikyti, leisti iškristi: Iš rankų išsviedė Grv.
4. Pst nenaudojamą, nereikalingą išmesti: Išsviẽs ar ką [likusį maistą] – peni kiaules Klt. Atavežiau čia tokias šakneles, neišsvieskit Ob.
^ Iš giesmės žodžio neišsvi̇́esi Ad.
| refl.: Širdis medžio išsisvi̇́edžia (netinka balanoms skelti) Dglš.
5. priversti išeiti, išvaryti: Buvo iš dangaus išsvi̇́estas [velnias] Grv. Až ausių zara iš pirkios i močią išsviẽs kai bobą Klt.
| Ėmė grašius, nuvežė Kaunan ir išsvi̇́edė (išlaipino) Lz.
| prk.: Pikti žodžiai muni kaip svieste išsvi̇́edė pro duris Vkš.
^ Dievas totą (tėvą) iš dangaus išsvi̇́edęs (netikėtai grįžo po karo) Ad.
6. Str atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ėmė rėkt ponas: – Išsvi̇́esiu aš tave iš darbo! Lz. Išsvi̇́edė iš vieno darbo i iš kito Klt. Išsvi̇́edė jį iš mokytojystės Dglš.
7. iškasti: Sklepą par tris dienas išsvi̇́edžiau Str.
8. kuo sviedžiant pamušti: Kap leido akmeniu, tai ir i̇̀šsviedė koją Arm.
1 nusvi̇́esti tr.
1. DŽ atsivėdėjus numesti tolyn: Toliausiai nusvi̇́eda jau Jonis Trk. Jis smagią ranką turi: toli akmenį nusviedžia Lš.
2. NdŽ, Nv numesti, nublokšti į šalį, šalin: Iš apmaudo nusviedė pėdą į šalį J.Jabl. Sušluostytas visas koštuvis i nusvi̇́estas daikte ryzo Klt. Vaiką sugrobiau [iš degančios trobos], į patorį nusvi̇́edau Užv. Regis, lazdas nusviẽsč i eič (sako šlubas žmogus) Klt. Tokį raitorių kumelė dar žemėn nusvi̇́es Vkš. Vakarop priėjo upę, nusviedė maišus nuo pečių, krito abu ant žemės iš nuovargio LTsIV180. Vilkas stvėrė avelę, neša, aš – tiui, tiui! – nusvi̇́edė Klt.
| prk.: Per didįjį karą nusviestas toli nuo savo tėvynės, atsidūrė Tomske rš. Pabaigė [mokslą], sviedo nusvi̇́edo (toli paskyrė) kur į kaimo mokyklą Krš.
^ Kai autakojis nusvi̇́estas guli (niekas neprižiūri) Klt.
3. pargriauti: Nusviẽs (ištiks priepuolis) kada, i pabaigta – širdis nesveika Klt.
4. metant paduoti: Žolės kiaulėm nusvi̇́edžiau i išejau darban Dglš. Nusvi̇́edo duonos balandžiams Krš. Nusvi̇́edė vieną obuolį, dabar nori kito Pb. Nusvi̇́esiu tą mėsą šuniui JnšM. Nusvi̇́edė kap šuniuo GrvT44.
ǁ menk. atsilyginant duoti: Po kiek rublelių nusvi̇́edė ažu darbą Dglš.
5. išmesti, nebenaudoti: Kam nusvi̇́est šitokia (riebi) mėsa – suleist (sulydyti) reikia! Klt.
6. palikti: Atavežė [duktė] vaiką, močiai nusvi̇́edė, i kaip sau nori! Klt. Be reikalo mane pabarė, tai aš viską nusvi̇́edžiau ir išejau Lb.
| Pusę žemės nusvi̇́edė (perleido kitiems), pusę sau pametė Kr.
7. Aps prk. sumažinti: Jam nùsviedė penkelius metus [kalėjimo], liko ketveri Pst.
8. numušti: Brolukas kap dav[ė] iš muškietos kaminan, tai ir nusviedė Lš.
9. refl. dingti, nusidaužti: Tas mūsų bernas kažin kur nusisvi̇́edė NdŽ.
◊ nuo ambònijos nusvi̇́esti (ką) paskelbti (kieno) užsakus: Mūs jaunuosius jau nusvi̇́edė nuog ambònijos LKKXIII131(Grv).
1 pasvi̇́esti tr. NdŽ
1. pamesti į kurią nors pusę: Mergelė kap pasviedė akmenelį, tai i pasdarė kelias akmenuotas (ps.) Tvr. Pasvi̇́esk mun kamuolį Vkš.
ǁ pamėtėti kuo, taikant į ką: Išeinančius [žvejoti] pasviedžia pagaliu ir sako, kad pagautų tokių žuvų LTR(Slk).
2. Plng, Lž numesti, nublokšti į šalį: Nutvėriau šeškelį, kailį nulupau, tą padlą aš ten į pamiškį pasvi̇́edžiau Sd. Basas išejo į grybas – radau klumpius po lova pasvi̇́estus Vkš. Pasvi̇́edė plūgą, pasvi̇́edė kinkymus – sulijo, supuvo, sutižo Trk.
ǁ išmesti, išstumti: Paėmė senelį ir pasvi̇́edė pro duris Slk.
3. metant paduoti: Silkės uodegą nupjaus i pasvi̇́es piemenei Lc. An pečiaus pro koptūrą pasviẽs po blynui – itai ir pusryčiai Ml. Atnešė žmona visus drabužius, pasviedė, ir gyvenk sau Vkš. Maršką šieno atneša ir arkliui pasvi̇́ema Lz.
4. metant paskleisti: Iš ažančio ištraukiu saują proklamacijų, pasvi̇́edžiu, susrenka ant rytojaus, kam reikia Jž.
| Atkūrink pečių ir pasviesk kelis pūrus grūdų LTR(Dr).
5. palikti, pamesti: Savo šeimą pasvi̇́edęs i bėgsi kur – kas ten lauks?! Plng. Ar kaip pančeką aš ir pasvi̇́esiu tave? Trk.
1 pérsviesti tr.
1. DŽ, Ad, Vkš permesti per ką nors: Inrišk mane kūlin ir persviesk par tvorą LTR(Ck). Pérsviedė par upę žuvų mazgelį Klt. Tu, karaliau karaliūne, permet', persvied' lenciūgelį [per upę] Tvr.
2. suduoti, perdrožti: Maniau, kad tėvas pérsvies sūnų, kap užsimojo diržu Kb.
1 piesvi̇́esti (dial.) žr. 1 prisviesti: Kartais žvejai pareita pi krašto čia pat, su akmeniu gali pisvi̇́esti Plng.
1 prasvi̇́esti tr.
1. NdŽ nusviesti pro šalį, pramesti.
2. Dglš pamesti į šalį: Prasvi̇́esiu kur šonan, kad niekas i nematyt Klt.
3. refl. nusivilkti: Prasisvi̇́edte, vaikeliai, pirkioj nesušalste Ml.
1 prisvi̇́esti tr. NdŽ nusviesti iki kokios vietos, primesti.
1 ×razsvi̇́esti (hibr.) tr. Nmč išmėtyti, išsvaidyti: Lokys nakčia ateima i razsvi̇́ema po visą lauką linus Lz.
1 susvi̇́esti
1. tr. NdŽ sumesti į vieną vietą: Susvi̇́edė krėslus, rakandus – viską susvi̇́edė Nv. Anie susvi̇́eda, susvi̇́eda [medžius] – reik gražiai [dėti] Vgr.
2. refl. Dglš susimesti, susikreivinti: Vežiau sunkų vežimą, tai net ratas susisvi̇́edė Tvr.
1 užsvi̇́esti tr. NdŽ, užsviẽsti, užsviẽdžia, ùžsviedė
1. sviedžiant užmesti ant ko: Užsvi̇́edė visą kupetą ant vežimo DŽ1. Visus tavo rakybolus ant trobos užsvi̇́edė Vkš. Užsvi̇́edžiau visas mašinas an pirkios Grv.
^ Kap i ažùsviedė kas čia jų (daug čia jų priėjo) Arm.
2. užkrėsti, užmesti už ko: Tę kur kas užsvi̇́edę buvo [ugnies] Grv.
| refl.: Kodė neprametei viralo? – Kad až kraiko lašiniai ažsisvi̇́edė (juok.) Tvr.
3. užmesti, nukišti: Kur tą kirvį ažusvi̇́edžiau? Pb.
4. refl. tr. Ml užsikelti, užsimesti: Ažsisvi̇́edė diedas an pečių maišą Grv. Kirvį ažsisvi̇́edė až pečių LKKXIV226(Grv).
5. sviedžiant nugramzdinti į vandenį, užmesti: Ažsvi̇́ema anas savą tą kriją i gaudo žuvis Lz.

1 si̇́ekti, -ia, -ė (-o Vn, Pvn) Rtr, Š, DŽ, siẽkti Š, Mrc, Vrn, Dv, Pns
1. tr., intr. R, KBII148, I, Žln, Auk, Sml stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui iššluoti I.Simon. Si̇́eko uzbono, numetė stiklinę Krš. Žiedelį siekiaũ ir pats nuskendau (d.) Btrm. Siẽks, siẽks rankytėm [vaikas], kolei pasiekia, ir pasiema Ut. Nugriuvęs ir tai da siẽktumei (apie godų žmogų) Ob. Jis si̇́ekė smaliūgu pirštu pasidažyti medaus NdŽ. Vedama gulti, tai gražiai eina, siekiama bučiuoti, apsikabina JV760. Siekė rankos pabučiuot Lp. Si̇́ekia bučiuoti ranką Jrb. Jis siekė manę mušt Lp. Ėmė lazdom jį siekt, mušt, ale per tą rėžį nepasiekia BsV294. Lapė kap siekia žąsiną (duobėje prie stulpo pririštą), ir šiton duobėn inlekia Aps. Dobilai nupjauti apgrabom, kur si̇́ekta, kur nesi̇́ekta NdŽ. Jis pasistiepęs siekė prie lašinių J. Pavasarį pačios rankos darbo siekia sp. Irgi praryt mano dūšią vis į patalą si̇́ekė K.Donel. Raulas siekė į kišenių ir padavė moteriškei šimtinę V.Kudir. Ot, siekite velyk už kokio užkandžio V.Piet. Bau nebus jis siekęs savo ranka artimojo savo lobio BB2Moz22,8. Šitai sieks tavęs virvėmis, ir tu būsi tomis rištas BBEz3,25. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia PK90. Kurisai su manim siekia ranka ing bliūdą, tas mane išduos GNMt26,23.
^ Kunigo ranka toli siekia PPr79. Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia Pnd. Siekdamas duonos, pieną palieji (apie bylas dėl žemės) Lš. Nesiẽk duonos par pyragą (nesitenkink kukliu, jei čia pat yra geriau) Mžš. Siẽkia ne tan bliūdan (nori pritapti ten, kur nedera) Kp.
siektinai̇̃ adv.: Eglininkų pilkalnis su karčia nesiektinai gilią skylę turėjęs BsV164.
| refl.: Važiuoju per upelį, arklys siẽkės gert, aš neleidžiau, ir ažsinotūrijo Ob.
ǁ tr. imti, traukti iš kur: Jeigu žmona siẽkia duoną iž pečio, žu trijų kilometrų kvepia Pls.
2. tr. Slk, Paį, Erž, Sml, Pmp liesti, prisitikti, visai prie ko priartėti: Jo barzda bemaž si̇́ekia žemę NdŽ. Plaukais apaugęs, pražilęs, nosis jau beveik burną siekia J.Paukš. Žemę jau ramsto, rankom siekia [senutė] Klt. Varpos net žemę siekia, o pjaut vis neprisrengia Kpč. Vakar an Papilį važiavom, tai jau labai siẽkia [rogės žemę] PnmR. Triušių nugaros si̇́ekia gardo viršų, i susivėlė Jrb. Tai aukštas vyras: galva lubas siekia! Lp. Nesi̇́eko vaikas stalo Vn. Dar tėvo bambos nesiekia, o jau baisus vyras Dg. Jau pupa si̇́ekia lubas (ps.) Sdr. Čia dugno nesi̇́eki Jrb. Stojos kalnas toks didelis, kad viršūne savo siekė dangaus BM278(Šlv). Saulutė dar toli nesiekia žemės Vd. Vanduo siekė kaklo rš. Jų gryčios gaisras nèsiekė Krs. Arklys siekia avižas (pririštas netoli avižų) Ėr. Pavedė jam plačią, jūras ir Kuršą siekančią parakviją M.Valanč. Žiemgaliai siaura juosta jau siekė jūros K.Būg. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagautau! Mrk. Teip jau skauda, tiesiog širdį si̇́ekia Rd. Šaltis tarytum ir kaulus jau siekė Vr. Tą dryžį (megztinio raštą) galėjau si̇́ekt (išmegzti, iškelti) ligi krūtinės Jrb.
^ Su karčia dangų si̇́ekia (neturėdamas iš ko, stengiasi eiti mokslus, nori iškilti) Skr. Šunies balsas dangaus nesiekia LTR. Tam pėtnyčia (gavėnia Lp), kas kojom žemės nesi̇́ekia (sako lapė vilkui, pakliuvusiam į kilpą) Grv. Kad tu [eidamas] kojom žemės nesiektái! (keik.) Lp. Keturi broliai nesiekia nei žemės, nei dangaus (malūno sparnai) LTR(Rk), Ck.
| refl. tr., intr.: Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą J.Balč. Iš kaimynų dažniausiai lankydavo piršlį Šešiapūdį, su kuriuo ir žemėmis siekėsi P.Cvir. Šlavančių kaimo laukai su ežeru si̇́ekiasi Dkš. Šaka su šaka si̇́ekias obelų – negerai Klt. Debesys si̇́ekas su žeme (slenka žemai) miglotoms dienoms Lk.
ǁ Dgč kliudyti: Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį siekė BsO2.
ǁ prk. žymę padaryti: Su tiek malkų nieko nesiẽks: nė puodai neužvirs, nė duona neiškeps Ps.
3. tr., intr. stengtis ką užsibrėžta vykdyti, laimėti, įgyti: Tvirtai siekti taikos sp. Si̇́ekti galima įvairių tikslų FT. Žinok, laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia V.Krėv. Siek prie idealo tik doro ir aukšto! V.Kudir. Jurgis šarpiai parejęs siekė aukštesnių mokslų M.Valanč. Si̇́eko, si̇́eko aukštojo mokslo, ale nepasieko: susirgo ir metė Krš. Tautos laimė yra aukščiausioji siektina vertybė rš. Žėdnu būdu nesiekite … sosto Ch1Mt5,34.
| Siekiamoji aplinkybė (lingv. tikslo aplinkybė) J.Jabl.
| refl.: Ilgai pasakojo Triobius, siekdamasi aiškiai iš padugnių iškloti viską V.Piet. Lietuvos kunigaikščiai siekdavosi žmoniškai apsieiti su Maskvos kunigaikščiais A.Damb.
4. intr. tęstis, trauktis: Oi čia toli siekia šitas miškas Rdš.
5. intr. žvilgsniu apmatyti, apžvelgti, aprėpti: Laukas ir laukas, kiek tik akys siekia Pt.
ǁ įžvelgti: Jo akys siekė toli priekin A.Vien. Žinau aš, kad merginų akys siekia giliai, net pereina per akmenį ir plieninius šarvus V.Kudir.
ǁ įkyriai žiūrėti: Tai nemeilus žmogus: akim tik siekia, net tie jo bumbuliai lenda Ml.
6. intr. apimti, aprėpti tam tikrą sritį: Jo valdžia toli si̇́ekia DŽ1. Tas įstatymas si̇́ek (grieb) atgal KII136. Nerimta būtų dėl tų kelių žodžių daryt kažkokias toli siekiančias išvadas V.Myk-Put.
7. tr., intr. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus, skaičiaus, dydžio ribos: Pirmieji Lietuvos meno kūriniai siekia naująjį akmens amžių, t. y. kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą rš. Kiek siekia mano atmintis, Pilotiškių kaimas jau buvo išsiskirstęs į viensėdžius V.Myk-Put. Atsiminimai siekia atgal bent kelias dešimtis metų rš. Jau keturiasdešimts metų si̇́ekiu Žal. Jis siek į penkioliktą metą N. Grumstai siekia galvos dydžio rš. Dvidešimti penki myteriai gilumo si̇́ekė Slnt. Mažu tu mieros nèsiekei (per žemas buvai, kad neėmė į kariuomenę)? Lp.
| refl.: Kūda mėsa si̇́ekias viršaus trisdešimt kapeikų Vlkv.
8. tr. šauktis, kreiptis, ieškoti: Jeigu negerėtų sveikata, reikia siekti gydytojaus rš. Terp sau nesutinka, sūdo ištol si̇́ekia BM449(A.Baran).
| refl. intr., tr.: Jau daugiausia gaunam į Raseinis si̇́ektis LKT168(Grk). Ten žmonės susirgę nesisiekia gydytojo, o ieško burtininkų ir žiniuonių pagalbos rš.
9. tr., intr. Sdk, Pc, Dglš vykstant patekti kur, prieiti, privažiuoti: A tuomi keliu eidami si̇́eksma Skaudvilę? Pj. Kaži, a tas autobusas Naumiestį si̇́eks? NmŽ. Ilčiūnų nesiẽksma, važiuosma po tiesumu per mišką Sb. Visur nuvažiuoja, siẽkia net Vilnių Klt. Estiją tai nesi̇́ekot Vdk. Iš Stačiūnų sodžios išejęs, siekiau Pakruojo parapijos ir pakliuvau į Narkūniškių ūlyčią M.Valanč.
10. intr. eiti, vykti: Pavalgėm, pailsėjom ir namo si̇́ekėm Mrj. Reiks man ryt į Gižus si̇́ekt Šn. Tu, sakai, eisi laukais, o aš tai in kelią si̇́eksiu Dkš. Kiek Kėdainiuose moka, nežinau, – mes nesiẽkiam ten Krkn.
| refl.: Jau si̇́eksiuos ir aš namučių Brt. Mums vis jau geriau nauju keliu siektis, nei grįžti V.Piet.
11. intr. tekėti, bėgti: Vilija žu Vilnios Nemunan siẽkia Rod.
| refl.: Alantas si̇́ekas į Mostaičius Kl.
12. refl. turėti reikalų, palaikyti santykius, bendrauti: Joms nereikia siektis su vyriausybės įstaigomis rš. Žmogus yra draugijos narys, nuolat augąs, bręstąs, kasdien siekdamasis su įvairiais žmonėmis rš.
13. tr. būti taikomam: Anie [įpareigojantys] žodžiai lygiai siekia ir apaštolus, ir jų paliktinius A.Baran.
14. tr. prilygti: Kaunas tolie nesi̇́ekia Vilniaus Ggr.
15. tr. tiesti (ranką): Siek še tavo ranką ir paguldyk aną ing mano šoną BBJn20,27. Siek še pirštus tavo ir veizdėk mano rankas BPI408.
16. tr. matuoti ištiestomis rankomis: Sieksnį si̇́ekti NdŽ. Si̇́ek dabar tu, aš jau savo atsiekiau Slnt.
17. intr. smarkiai eiti, bėgti, skuosti: Laukais, pievom siekia, tik ne keliu, kur visi eina Ds. Kad siẽkia, tai siẽkia žmogelis! Žl.
18. intr. suduoti, tvoti: Iškart, būdavo, tik pasibara, o dabar jau ir kartin siekia An. Beržinį nutvėręs, tuo kaip koks razbaininks man per nugarą si̇́ekė K.Donel. Per ausį siekti N. Kai aš siẽksiu per pakaušį, neši kai arbūzą (d.) Gdr.
ǁ mušti, bausti: Kad viena ranka sieki, su kita paglostai brš.
◊ danti̇̀s (dantỹs) dantiẽs (dañčio) nesi̇́ekia apie labai drebantį: Tep sušalę – dantỹs dañčio nesi̇́ekia Vlkv.
į ši̇̀rdį si̇́ekti jaudinti, graudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį? A1884,385.
ki̇́ek si̇́ekti labai greitai (bėgti): Pasileidova lėkti kiek tik siekt rš.
kójomis žẽmės nesi̇́ekti LTR(Krž) labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau Imb. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kojom žemės nebesiekiu LKT281(Ukm).
kójomis žẽmės nesi̇́ekdamas labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas Grž. Vaikas iš džiaugsmo parlėkė namo, kojom žemės nesiekdamas Jnš.
kójos žẽmių nebesi̇́ekia labai norisi šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kójos žẽmių nebesiẽkia Šmn.
kulnai̇̃s žẽmės nesi̇́ekti NžR būti mirusiam.
kulnai̇̃ žẽmės nesi̇́ekia apie greitai bėgantį: Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia Pn.
péntimi ùžpakalio nesi̇́ekti smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi Mrc.
nèt pãdai šiki̇̀nę si̇́ekia smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia LTR(Rk).
prõto (rãzumo) si̇́ekti būti protingam: Gal aš durna? Aš gi da prõto siekiù! Mžš. Kai siẽks protẽlio, tai ir sustupės (kai suaugs, surimtės) Ds. Siekei̇̃ rãzumo, kad iteip padarei Arm. Būt siẽkęs rãzumo, būt gerai užšukavęs per nugarą [lazda]! Lp. Kad anas būt razumo siekęs, tai būt turėjęs pinigų Tvr.
rankà si̇́ekia trokšta, geidžia ko: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė V.Kudir.
1 apsi̇́ekti tr., apsiẽkti, -ia (àpsiekia), àpsiekė
1. SD1115 apimti, aprėpti ką dirbant: Reik apsiekti tinklu visą ežerą, jei nori žuvies sugauti Ggr. Nedidelis, apsi̇́ekamas duburelis, o žuvų – su rankoms kabink Plng.
2. rankomis apglėbti, apkabinti: Ąžuolas toks storas įaugo, ka jau neapsiekiu Rs.
3. apkalbėti: Liežuvį gerą turėdama, tai viską àpsiekia, visą svietą, ale neatsigrįžta savo uodegos pažiūrėt Lp.
1 atsi̇́ekti Rtr, Š, atsiẽkti, -ia (àtsiekia Pv), àtsiekė
1. tr. H, R, Sut, Š, DŽ įstengti paimti, paliesti ką toliau esantį: Tai savo ranka n'atsieksi K.
2. tr., intr. paliesti, prisitikti, priartėti: Kraštą atsi̇́ekti, prie krašto prisigauti KI542. Langelis buvo aukštai, atsiekti jo nė vienas negalėjo LTR(Všk). Jau su šakelėm nebegali atsiekti, aukštas strėkis, – paimk daigslį ir paduosi Grž. [Akmenėliai] didžiai garsingai nusiskambėdavo, ypačiai dugną atsiekę LTsIV637. Apyvarai atsiekė iki pusės blauzdos Lnkv. Siek, ar atsieksi ligi manęs rš.
| prk.: Jo širdis pavydo n'atsi̇́ekiama KI393.
^ Tas kaimas netoli, su ranka gali atsi̇́ekt LKT240(Pš). Ožio ragai lubas atsiekia (kopėčios) Pn.
| refl. tr., intr. Rtr: Čia pušynėlį molis atsisiẽkia Krs. Atsisi̇́ekti yra kits kitą dagauti, susieiti J.
3. žr. 1 pasiekti 3: Aš darau visą, kad tik tikslą atsi̇́ekčiau BŽ115. Nelabas pasikėsinimas netapė atsiektas S.Dauk. Galiausiai tikt neatsieki, ką nori Rdž. Jei kokiu būdu atsiekčia prikėlimop iš numirusių BtPvP3,11.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Tas buvo ir mano metus atsi̇́ekęs, kai mirė Smln. Jaunikis buvo jau keturiasdešimtąjį metą atsiekęs prš.
5. refl. tr., intr. kreiptis į ką: Nei mes jų atsisiẽkiam, nei jie mums reikalingi Lnkv. Pažyčyk jam dabar ratus – taigi ar aš kada pas jį atsisieksiu? MitI223. Kaipgi dukteriai viską paliks, kad sūnūs atsisiẽkia (atsišaukia, pretenduoja) Lnkv.
6. tr. prieiti, privažiuoti, pasiekti: Mergi dvi laimingai namus atsieko BsMtII57. Alytų àtsiekė su kopūstais (nuvežė parduoti) Lp.
| Tamstos atviras raštelis … mus atsieko (atėjo, gavome jį) A1884,289.
7. intr. nueiti, nukakti: Reikia jam ir atsiẽkt tep toli – kiba šunès kojas turi! Lš.
8. tr. Kos32, TŽI345(Vkš) atmatuoti sieksniais: Tos virvės atsi̇́ek penkis sieksnius ir nupjauk Slnt.
9. tr. atmirkyti, atlyti: Palis kiek, ir atsiẽkia žemę – gali art Vdš.
| refl.: Jau sausa [žemė] nebeatsi̇̀siekė, palaida kaip pelenai Slm.
10. tr. užkliudyti, apkalbėti:
^ Du susiėję ir trečią atsiekia Sln.
| refl. tr.: Kalbėkis apie savę – kam tuoj kitus atsisiekt?! Bsg. Jinai net mirusius atsisiẽkia, i tie jai už liežuvio užkliuvo! Ps.
11. refl. ateiti garsui, girdėtis: Te gal ir šaudydavos, bo atsisiẽkdavo antilerija (artilerija) Trgn.
12. tr. suprasti, suvokti: Šis prasidėjimas nė vienu žmogišku protu neatsiekiamas yra BPI339. Tai savo protu negali atsiekt MŽ218. Tai savo išmintimi n'atsi̇́eksi K. Tu mokslą mano atsiekei Bt2PvTm3,10.
1 ×dasi̇́ekti (hibr.) tr., dasiẽkti, -ia (dàsiekia Pv), dàsiekė Rod
1. paimti ką iš toliau: Eik tę iš po laškos dasiẽk paklotę – išgniaužysi (išskalbsi) Azr. Nedasi̇́eko vaikas, ko norėjo Krš.
| refl. tr.: Palindo po eglaite, dasi̇̀siekė kortas ir kortavoja Dbč.
2. RtŽ, Sut priartėjus paliesti, prisitikti: Pasodyk [vaiką] aukščiau, kad kojom nedasiẽkt žemės Lt. Paskui [pupa] augo, augo, net jau stogą dasiekė DS343(Vlk). Vidurin upės ineisi, tai ir galo nedasieksi ČrP. Nu jau lubų nedasi̇́eksi, nevark Trk.
^ Saulė jau žemai, sekas kačerga dasiekt Pls.
3. žr. 1 pasiekti 3: Jug i mokyklo[je], kas ukatą tura, viską dasi̇́eka Trk. Niekur nei žolelių kokių nedàsiekiau (negavau) Dv.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Dasiekusiai dvylekos metų liepė tėvai aveles ganyti M.Valanč.
5. tr., intr. nueiti, nuvažiuoti, nuvykti: Už kiek kilometrų dasiekia (nueina) Mrc.
| refl.: Alsa ištvino, niekaip negalėjau pas juos dasisi̇́ekt Stak. Arkliu turiu dasisiekt Strn.
1 įsi̇́ekti intr., įsiẽkti, -ia, į̇̃siekė
1. įkišti ranką, norint ką paimti: Įsi̇́eko į kišenę, čiupt už piningų Pj. Dar̃ tu tę insiẽk tan urvukan, kad mandras! Lp.
2. įsiskverbti, patekti: Mes neįstengiame teip giliai įsiekti mislimi TS1899,6. Jie tačiau geisdavo veikiau įsiekti į kitojo namą Vd.
3. refl. įsigyti, įsigyventi: Jau buvo įsisiekę į tūkstančius Rmš. Mes buvom įsisi̇́ekę į gerus arklius Gs. Ogi aš į kiaules įsisieksiu (prasimanysiu jų) Vlkv.
4. refl. prasigyventi: Sunku insisi̇́ekt Prn.
5. Dglš suduoti, įkrėsti: Man kaip insiekė gerai rykšte, tai ir labai ažusopo Prng.
1 išsi̇́ekti, išsiẽkti, -ia, i̇̀šsiekė
1. intr. ištiesta ranka paliesti ką viršuj, aukščiau esantį: Išsiekti galėjai par žiogrį – tokio buvo aukštumo žiogriai Šts. Aukštai, neišsi̇́eksi lig viršaus Krš. Kark lašinius kap išsiẽkt, kad katinai nepasiekt Rod. Arklys kap griova, didžiulis didžiulis – kap ranka išsiẽkt geram (dideliam) žmogui Rod.
2. tr. išmatuoti tam tikrą skaičių sieksnių: Du sieksniu išsi̇́eksi – toks sijonas Krš.
ǁ išmatuoti (sieksniais): Sieksnių neišsieksi sijono – tokie buvo plati Dr.
3. intr. išeiti, išvykti: Tokie ir išsiektų ant rinkaus rš.
◊ ki̇́ek (kai̇̃p) išsiékia (išsi̇́ekti) labai smarkiai (bėga, važiuoja): Mačiau, nulėkė pora [arklių] ki̇́ek tik išsiẽkia Ktk. Mačiau, lėkė kap išsiekt, kažno kur jau Klt.
1 nusi̇́ekti intr.
1. K, Ser ištiesta ranka paliesti ką toliau esantį: Ištiesk manęsp tą ranką, kuri į bedugnį nusiek brš. Su savo ranka nusieks tave gelbėti prš. Nenusiekiamas N.
^ Bobos liežiuvis tiek ilgas, kad visur nusieks KrvP(Bt).
2. nusitęsti, nusidriekti: Milžingirė … tolokai į pat Jūrę nusiekė BsV382.
| prk.: Jojo meilės aukštumas iki pat dangaus nusiek prš.
3. aprėpti, apimti: Mano akys toli nusi̇́ekia, numato KII233. Pūčka toli neša, siekia, nusi̇́ekia KII233.
4. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus ribos: Šita žegnonė nusiek ir į čėsų tolumą prš.
5. nusklisti (apie garsą): Ak, mano balsas kad nusiektų, kur saulė stov po dangumis PG.
6. nueiti, nuvykti: Ar nusi̇́eksi taip toli šiandien, t. y. ar nueisi? J. Kas dabar nusiẽks į tą miestą tokiais keliais! Šn.
1 pasi̇́ekti Rtr, Š, pasiẽkti, -ia (pàsiekia Pv), pàsiekė Sb, Kp; L
1. tr., intr. Q651, SD43,336, Sut, M, LL24, DŽ ištiesta ranka ar kuo kitu paimti, paliesti ką toliau esantį: Aš pasieksiu obalį J. Pasi̇́ekiau duoną nuo lentynos ir padaviau Ds. Pasi̇́ek iš palovės man batus Ds. Po balkiu yla pakišta, bet nepasiekiu Kpč. Ištiesė ranką ir pasieko knygą Tlž. Miršte užmiršau [saldainius], o anie (vaikai) pasi̇́eko i trauka Lk. Imkit ko pasi̇́ekdamos LKKV160(Lnkv). Kur aukštai [vyšnios], nepasi̇́ekau – kas tę prilips Vdžg. Sakydavai, jau aukštai iškilo mėselė, nebegal pasi̇́ekt, nebė[ra] mėselės [rugpjūčio mėnesį] Mšk. Mažas greičiau išlenda, didelis pasi̇́ekia Dkš. Vilkas įsilipo į žabangas, bet, žąsies nepasiekęs, vitimst ir pasikorė rš. Šuva [pririštas] gali pasi̇́ekti: už tų ilgų blauzdų kai griebs! Jon. Prauskis ir trinkis! kur nepasi̇́eksi, aš padėsiu NdŽ. Te, turėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį LTR(Mrk).
| prk.: Netoli buvo [pensija], tik pasiẽkt – i negavo (nebesulaukė, mirė) Klt.
^ Akys mato, bet rankos nepasiekia KrvP(Jnš). Nori poną Dievą už kojų pasiekt (daug aukoja bažnyčiai) Rmš.
pasi̇́ekiamai adv.: Nuo krosnies ligi lovos mažne pasiekiamai (visai arti) Žem.
| refl. tr. Grd, Vdžg: Stanislovas nieko nebeklausinėjo, tik pasisiekė šaukštą ir ėmė semti batvinius J.Balt. Duonos pasisi̇́ek! Pc. Pasisi̇́eko meisos, silkės, ėdė kaip didelis Krš. Pasi̇̀siekiau agurką, gabalą mėsos Žln.
2. tr., intr. priartėjus paliesti, prisitikti: Gilus tas ežeras, niekas dugno nepasiekia V.Krėv. Kad būtų kasusiu, jau būtų anuodu pasi̇́ekusiu ten da giliau Jdr. Gilių akių (duburių) yr, kad su kartimi nepasi̇́ekti Kv. Saulės spinduliai jau nebepasiekia žemės J.Jabl. Šašėliai medžių kalnus pasi̇́ekia BM433. Išaugo aukštas medis ir pasi̇́ekė patį dangų NdŽ. Aukštai [lango] nepasi̇́ekau, paliko nenuplautas Krš. Trečią sieną pasi̇́ekė kulka [, per dvi perėjusi] Vlkv. Arklys [būdavo], kad nepasieki̇̀ pavalkų ažmaut Ob. Kurgi anas pasiẽks paduotie šieną an prėslo! Ob.
| prk.: Vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės Mair.
^ Saulė dar aukštai – ir su kačerga nepasieksi Sn. Išpuiks, išrupūžės… Po metų nė su grėbliu nosies nepasieksi K.Saj. Ranka dangaus nepasieksi LTR(Km). Trumpos vadelės toli pasiekia (akys) LTR. Kad atsikeltų, dangų pasiektų̃, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) Ds.
ǁ prigriebti, pričiupti: Jūsų laimė, kad rubežių perejot – dabar aš jūsų nepasieksiu LTR(Aln). Tikisi, kad jo ten nepasieks jokia kerštinga ranka V.Krėv.
ǁ kliudyti: Mes eisime pirmoj eilėj, ir priešo kulka gal mus pasieks pirmiausia V.Myk-Put.
3. tr. LL132, Trš ką užsibrėžta padaryti, laimėti, įgyti: Pasiekti visus tuos tikslus nėra lengva J.Mat. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti V.Krėv. Kvaila šitaip spyriotis, žinoma, ir ką jis tuo pasieks? V.Bub. Nieko nepasi̇́ekau – tuščia parejau Krš. Pergalę, rekordą pasi̇́ekti DŽ. Pasi̇́ekti majoro laipsnį NdŽ. Pasi̇́eko aukštą mokslą i gyvena kaip žmogus Krš. Ans savo pasi̇́eko (išsimokė) Pvn. Valančius par vargą tą mokslą yr pasi̇́ekęs Kal. Noris apimti visą pasaulį, … noris pasiekti amžiną grožį! Mair.
^ Ginču gero nepasieksi KrvP(Stk).
4. tr. sklindant ateiti, patekti kur (apie garsą, žinią ir pan.): Joks garsas negalėjo jos pasi̇́ekti per storas sienas NdŽ. Pagaliau klausą pasiekė silpnas jūros ošimas rš. Pro storas kalėjimo sienas mus pasiekė žinios apie darbininkų protesto susirinkimus (sov.) rš. Šis svarbus kultūrinio gyvenimo įvykis pasiekė mano protą negreitai V.Myk-Put. Netrukus to atgijimo srovė ir čia pasiekė rš.
^ Kad tavo žodžiai Dievo nepasiektų! KrvP(Vlk).
ǁ pasidaryti prieinamam, žinomam, vartojamam: Laikraštis pasieks miesto gyventojus rš. Spauda turi pasiekti kiekvieną darbo žmogų sp. Prekė, kol pasiekia vartotoją, pereina per daugelį rankų rš.
ǁ išlikti: Didžiausia dalis mūsų laikus pasiekusių dainų atsirado feodalizmo epochoje rš.
ǁ ištikti: Už ką gi pasiekė mus tokia nelaimė? V.Kudir.
5. tr. priartėti prie tam tikros ribos: Kada Justinas pasiekė trylikos metų, tėvas nuvežė jį į Vilkmergę, kur mokėsi par šešerius metus M.Valanč. Tretįjį metą pasiek tokį ūglių, jog kuokštą praded krauti S.Dauk.
6. tr. pasikviesti, prisišaukti, surasti: Pasiek daktarą, kad nori! Klt. Kame jį pasieksi, tą gerą žmogų, dabar? Šts. O kad dabar pasi̇́ekt Vaičiūną mokytoją! Kai jis ima pasakot, gražu klausyt Gl.
7. tr. NdŽ, PnmA, Ps, Erž, Yl, Nv vykstant patekti, prieiti, privažiuoti: Iškeliavo dar naktį ir pasiekė miestą auštant J.Balč. Jam arčiau buvo mūsų mokykla pasiekti J.Jabl. Šiandien nėra žemėj tos vietos, kurios žmogus nepasiektų K.Bor. Rytoj šituo čėsu kad pasiẽkt namai! Ut. Šiaip taip numus pasi̇́ekau Grd. Kap dabar Dūkštas pasi̇́ekt šitokiam purvyne?! Dglš. Vos lovą pasi̇́ekiau (buvau labai pavargęs) Jnš.
^ Be pinigų Amerikos nepasieksi KrvP(Jnš).
| refl. DŽ, Plv: Iš kiekvienos gryčios ateidavo kas nors į gertuvę silkių, pipirų, cukraus, degtienės, net pasisiekdavo iš kitų kaimų M.Katk. Reikės katrą dieną pasisiẽkti į Kėdainius Srv. Šiais laikais toli žmonės gali pasisiekt Šd. Eglinių lentų reikia į girias pasisiekti Grl.
ǁ nuvykti, tikintis ką laimėti, gauti: Rajoną būčiau pasiekusi, o jeigu kas – ir Vilnių V.Bub. Nemaža žemaičių pasiekdavo ir Vilniaus universitetą rš.
ǁ atsidurti kokioje būklėje: Nebeponausis, pasiekusi vargą, nelepins vaikų Žem.
8. intr. ateiti, priartėti (apie laiką): Ėjo, ėjo par kiaurą dieną, pasi̇́ekė vakaras, o nakvynės nė kur gaut BM239(Vl). Mažu gali ruduo pasi̇́ekt, iki baigsis karas Gs.
9. tr. susilyginti, prilygti: Drūktenis persitikrinęs, jog niekas niekuo jo nepasieks Žem. A dar nepasi̇́ekot Ameriko? Vn. Kurie anų pirmųjų daktarų nei … mokslu, nei šventybe, nei suderėjimu niekad pasiekt negal DP233.
◊ kójomis žẽmės nepasi̇́ekdamas labai greitai (eina): Eina kojom žemės nepasiekdamas KrvP(Dbg).
lig gývo káulo pasi̇́ekti sujaudinti: Tu manę pasiekei lig gyvam kaului Švnč.
pirštù pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai rš.
pirštù pasiektinai̇̃ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu pasiektinai, tai ir prasidėjo šnekos J.Balt.
prõto pasisi̇́ekti susiprotėti: Reikia proto pasisiekti Ėr.
rankà pasi̇́ekiamai labai arti: Kazytė kilnojo dubenis ant stalo iš vietos į vietą, taikė, kad patogiau visiems būtų, ranka pasiekiamai J.Balt.
rankà pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Čia pat, rodos, ranka pasiekiamas, tyliai sroveno žilasis Nemunas rš. Tai vis ženklai ranka pasiekiamos gerovės T.Tilv.
[gali̇̀] rankà pasi̇́ekt labai arti: Miestas – rankà pasi̇́ekt NdŽ. Jau miestas arti, jau gali̇̀ rankà pasiẽkt Dkš.
ši̇̀rdį pasi̇́ekti sujaudinti: Balsas pasiekė pačią jos širdį J.Balč.
1 parsisi̇́ekti parvykti: Tai ir aš parsisiekiau, – nedrąsiai sukosėjo pas duris rš.
1 pérsiekti tr. K pereiti kiaurai, nuo vieno krašto iki kito: Jų kanūlės to viso upelio daubą savo kulkoms persiekti galėjo prš.
1 prasi̇́ekti, prasiẽkti, -ia (pràsiekia), pràsiekė
1. intr. siekiant nepataikyti: Prasi̇́ekti pro ką NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. refl. NdŽ prasikišti.
3. refl. L, NdŽ, Rmš, Prn, Krok, Smn, Klvr prasigyventi, praturtėti: Išsyk mažai ko turėjo, paskui prasisi̇́ekė Gs. Paskui aš prasisi̇́ekiau ir vaikus į mokslą išleidau Gl. Po kokių dviej[ų] metų prasisiektái ir geresniu stogu uždengtai Alv. Dirbau, kiek galėjau, bet prasisi̇́ekiau Brt. Kai prasi̇̀siekėm, tai netekom sveikatos Mrj. Buvom jau prasisi̇́ekę, i vėl nauja bėda užgriuvo KzR. O malonu buvo ir jam prasisiekti arba nors sūnų prasinešant matyti V.Piet.
4. refl. prasidėti, imtis: Neprasisi̇́ek niekus šnekėti, t. y. neprasidėk J.
1 prisi̇́ekti, prisiẽkti, -ia, pri̇̀siekė žr. 1 pasiekti:
1. Q651, Š, DŽ, NdŽ Prisi̇́ekiau puodą ant lentynos Jn(Kv). Kaži, ar bus bent geldoj užtenkamai vandens, kad jie galėtų prisiekti atsigerti? I.Simon. Prisi̇́eko lovio ir išgėrė [v]andinį Rdn. Obūlai yra aukštai, jų negalima prisiekti Prk. Čia aviną rišk, tik kad vyšnių neprisi̇́ektų Pc. Durys užrakytos, niekas neįeis, nei par langą neprisieks Skr.
prisi̇́ekiamai adv., prisiekiamai̇̃ Erž; I: Tėvas sukabino lašinius neprisi̇́ekamai Mžk.
| prk.: Dabar jau tos mokyklos prisiekamai̇̃ LKT61(Trk).
prisiektinai̇̃
| refl. tr.: Paskui pasiūlo viešniai kavos ir ragina tik vis daugiau prisisiekti I.Simon. Prysisi̇́ek saldainių, medaus – kibk Šv. Tas griūšnes nuplėš kiek tik gali prisisi̇́ekdama Jnš.
2. Q316, Sut, I Su ranka lubas prisi̇́ekti KII6. Labai aukštai lempa kaba, neprisi̇́eksiu DŽ1. Argi prisi̇́eksi galūnę medžio? J. Gerai nepasišokėjęs, šakos neprisieksi Jnš. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prisiekiau Rs. Ak, aukštai [dangus]! Neprisiekiama ir neprilipama DS287(Rs). Kur yra trepės? Aš neprisi̇́ekiu Šlu. Stačias neprisi̇́eksi kulti – tokį mažą varė su spragilu Krp. Prisi̇́ekti iki ko, prie ko NdŽ. Nė atsistojęs aš ano neprisiekčio – toks aukštas Šts. Tę dugno nė su kokia karčia neprisi̇́eksi Erž. O kad aš plaukiau jūres maružėles, kraštužio nepriplaukiau, dugnužio neprisi̇́ekiau JD799. Kaip pri̇̀siekė kulnus, arklys ėmė nešt Rm. Prisi̇́eko su koja, spyrė Krš. Tankiai jie, įsižiūrėję į neprisiekiamas žvaigždes, nebenori beatminti, kas čia aplink dedas TS1899,6. Jo garbės galo negali prisiekti brš.
^ Žiba, žėri, neprisiekia nei dangaus, nei žemės (langas) Sch60(B).
3. I žr. 1 pasiekti 4: Ak! kad mano balsas jus visados prisiektų! Ns1860,1.
4. DŽ refl. kreiptis, šaukti ko prireikus: Ka negali be tų tėvų, vis reikia i reikia prisisi̇́ekt Jnš. Draskyk akis, draskyk – ar tau kada nereiks prisisiekt! Lnkv. Nei čia daktaro prisisi̇́eksi, nei ką! Alk.
5. žr. 1 pasiekti 7: Jeigu neprisiẽkčiau kaimo, būtų sunku su maistu (karo metais) Lnkv.
| refl. tr.: Žiūriam, ka greičiau tuos namus prisisi̇́ekt: noriam pietų Šmk. Toks netikęs oras ir purvynas – kur tu prisisi̇́eksi miestą! Brt.
ǁ Aš maniau universitetą prisiekti rš.
6. intr. priešokiais imtis, pripulti: Kada prisiekdama, kad ir nėr laiko, vis kaip padarysiu Ut. Kai prisieksiu, tai bematant bus padaryta – nebijok Ut.
7. tr. pagrįsti, įrodyti: Prisiekiamas Sut.
1 susi̇́ekti Rtr, susiẽkti, -ia (sùsiekia), sùsiekė
1. tr. M, NdŽ visus pasiekti.
2. intr. galėti visiems paimti iš vienos vietos: Nesusiekia [valgyti] iš vieno bliūdo visi Lp.
| refl.: Gal susisi̇́eksit čia iš vieno [dubens valgyti] Vdžg.
3. intr. sueiti, susiliesti:
^ Dvi sesulės per eželę nesùsiekia (akys) Dv.
| refl. Rtr, Š, Ser, DŽ: Siauručiai antakiai, vienas su kitu nesusisiekdami, paryškino dideles, tamsias akis J.Marc. Ten, kur dangus susisiekia su jūra, išvydau kažkokį debesėlį rš. Aš čia smulkių [malkų] pridėjau – tos degė degė, o paskui nesusisi̇́ekė, ugnelė ir užgeso Rdd. Jos dantỹs dančio nesusisi̇́ekia (yra iškritusių) Vlkv. Pilis požemiais susisi̇́ekė su kitomis pilimis NdŽ. Susisiekiamàsis griovys NdŽ. Susisiekiamieji indai (dvišako vamzdžio pavidalo) rš.
^ Nosis nuo ausies netoli, bet nesusisiekia LTR(Srd). Dvi seseli per kalnelį nesusisiekia (akys) Lnkv.
ǁ refl. prk. reikštis drauge, susijungti, sumišti: Čia kaimos idilija susisiekia su miesto prašmatnumais M.Katk. Čia senovė susisi̇́ekusi su dabartimi NdŽ.
4. refl. Š nuvykti kur, palaikyti ryšį: Tolimas kelias, sunku susisi̇́ekti DŽ1. Tais laikais su tėviške susisiekdavom daug sunkiau negu dabar su Amerika rš. Mes su priekuliškiais nesusisi̇́ekiam (nesueiname, nesusitinkame) Pgg.
| Mes susisiekdavom laiškais Sv.
5. refl. užmegzti ryšį, susižinoti: Telefonu susisi̇́ekti DŽ1. Mackevičius pasirūpins susisiekti su Raseiniais V.Myk-Put. Ne už marių gyvenam: kai bus reikalas – susisieksim Srv.
| Susisi̇́eko akiums (susižvalgė), susimarkstė i pabėgo Krš.
6. tr. apimti, aprėpti: Tokia stora liepa, tik tik susieki rankom Ds. Šitos liepos i piela nesusi̇́ektum (neužtektų pjūklo ilgio) Dglš.
7. tr. užtekti ko tam tikram laiko tarpui: Su tiek pašaro ką tu te susieksi! Ps.
8. intr. suduoti: Jis man norėjo par ausį susiekti Lnkv. Susi̇́ek porą kartų botagu – matysi, kad eis [arklys]! Sml.
◊ prõtą susi̇́ekti susiprotėti: Kad vis mat to proto nesusiekia: prie proto tu čia kažin ką galėjai par tą laiką padaryt Brž.
1 užsi̇́ekti NdŽ, užsiẽkti, -ia (ùžsiekia), ùžsiekė žr. 1 pasiekti:
1. N Neùžsiekia šieno ėdžioje Lp.
2. Neùžsiekia vaikas kepurės pakabyt po lubom Pv. Ar užsi̇́eksi užsisegt? Alk. Įkelk [gyvulius į naują vietą ganytis] tiek, kiek snukiu užsi̇́ekia Gs. Aš tę toli neùžsiekiu [plačios lovos pakloti] Lp. Led užsi̇́ekiau lentyną J. Neužsiẽktų ranka nugaros – tokis arklys jau [didelis] Ūd. Išaugo vyras neužsi̇́ekamas Krš. Sesuva neùžsiekia girnų, tai ant bačkutės užsistojus mala Alv. Upė gili: nuvažiavę pasižiūrėt, dugno neužsi̇́ekėm Btg. Iš tolo tampau papus kaip užsiekdamà Užv. Kaip tik užsiekė su ranka, aprėžė su peiliu aplink save rėžą LB238.
| refl. DŽ, NdŽ: Kiek tik užsisi̇́ekdamas apibrėžk rataną su lazda Užv.
3. tr. prk. užklupti, užtikti: Kap ùžsiekia kur, tai užplėšia (prilupa, primuša) Lp.
4. intr. užtvoti: Negaliu užsi̇́ekti – neturu lazdos Krš.

kaip Brãzio kãtinas Apsiašarojęs kaip Brazio katinas. KrvP (Pln).
kaip jáunas kãtinas Baikštus kaip jaunas katinas. KrvP (An).
kaip (it, kai, kap, keip ir, lyg) kãtinas (katináitis, katinė̃lis, katinỹs)
1. Išsimurzojęs kap kãtinas. Rod. Žebras kap kãtinas, eik nusipraust!. Klvr. Tu, vaikeli, murzinas kap kãtinas. Mrj. Atejo žebras (murzinas) kap kãtinas – nei sarmatos neturi. Btr.
2. Rainas it katinas. M. TŽ V 615 (Ps). Rainuotas kai katinas. Sln.
3. Pažiūrėt išsikėtęs vaikas, o lipus (laipus) kaip kãtinas. Sml. Lavus (guvus) kap kãtinas. Vlk. Koks tu pakabus (laipus), kaip kãtinas. DūnŽ 232. Laipstus kaip kãtinas. Šš.
4. Kur jodai kai kãtinas?!. Sv. Ko tę kap kãtinas užsirioglinai?!. Lp. Apsiavęs kaliošais, vikriai kaip katinas persiraitė per tvorą. B.Sruog. Jis numetė šakę ir kaip katinas pasileido aukštyn kopėčiomis. J.Avyž. Vaikai kap katiniaĩ laipioja per tvorą. DrskŽ 143.
5. Mažai valgo – biškį pakneibasijo, palaižė kaip tas kãtinas. Škn.
6. Gluosniuojas (glaustosi) kaip kãtinas. Slnt. Ko čia daba glaudais aplink muni kaip koks kãtinas?!. Vkš. Ksaveras tetai buvo lipšnus, bučiavo rankas, glaustės kaip katinėlis. Vaižg. Tas vaikas kaip katináitis (meilus). Lkv.
7. Ko čia purkštauni kap kãtinas, eik geriau gult!. Dsn.
8. Draskais (Draskosi KrvP (Pšl)) kaip kãtinas. Pšl. Tu, vaikel, drėskūnas kap kãtinas. Lš.
9. Ar ne pavirbžda (akiplėša), kas, mažesnis būdamas, žodį nenuleida, į akis šoka kaip kãtinas, prieš vyresnį kimba. J.
10. Niurva (niurna) kai kãtinas. OG 284. Ale tas niurnėjimas – niurna kaip kãtinas. Krš.
11. Burbtels žodį ir vėl murkso kaip kãtinas. Ds. Smurgso kaip kãtinas vienas, nei šneka, nei valgyt eina. Ds.
12. Ko čia tykini kaip kãtinas?!. Ms. Duduras praslenka tykiai, kaip katinas. (rš).
13. Taip žiūra smailiai į tą bobą, kaip kãtinas. Krš. Žiūri kaip kãtinas. Rmš.
14. Vyrelis kaip bitinėlis, į mergeles – kaip katinėlis. PPr 441 (Trg).
15. Ko čiaudi lyg kãtinas?. Rdm. I priausė[ja] (čiaudi) kaip kãtinas. Kl.
16. Ko markstais kaip kãtinas?. DūnŽ 188.
17. Raivosi (rąžosi) kap kãtinas. KzRŽ II 150.
18. Ažugulė nosys, ir purpk (šnarpšk, šnopuok) kai kãtinas. Ds.
19. Apsiašarojęs, apsisniaukrojęs kaip kãtinas. Svn. Tai kogi keip ir kãtinas miau, miau (verkšleni)?. Slm.
20. Geria kiaušinius kaip katinas. KrvP (Vrn).
21. Kepšt kai kãtinas kepšterėjo par ausį. Kp.
22. Ko dar̃ tu kap katinỹs palindai po tuoj laška. DrskŽ 143.
23. Bijau vandens kaip katinas. J.Ap.
kap kãtinas ant bėdõs Išejo ir išejo kap kãtinas ant bėdõs (ilgam, ilgai negrįžta). Pls.
kaip kãtinas ant kilbãsų Dvesia kaip katinas ant kilbasų (apie šykštuolį). KrvP (Ds).
kaip kãtinas ant lẽdo Tūruos (turiuosi) kaip kãtinas ant lẽdo. Vgr.
kaip (kai) kãtinas an(t) pẽčiaus (pas pẽčių)
1. Nepurpuok (neknark) kaip kãtinas pas pẽčių. Rt. Burbia (parpia) kai kãtinas an pẽčiaus. Ds.
2. Raivos kaip kãtinas ant pẽčiaus. Krtn.
kap kãtinas an spìrginio Ko murksai (spoksai) kap kãtinas an spìrginio!. Mrc.
kaip kãtinas ant šiltų̃ pelenų̃ Patenkintas kaip katinas ant šiltų pelenų. (rš).
kai kãtinas an taukìnio Šoka kai kãtinas an taukìnio. Vlk.
kap (lyg) kãtinas apie (apliñk) lãšinius
1. Ot lūčauja ir lūčauja (tyko) kap kãtinas apie lãšinius. Rod.
2. Tik ir zuja apie tave lyg katinai aplink lašinius!. J.Balt.
kaip kãtinas, bùlbės užė́dęs Žiaukčioji kaip kãtinas, bùlbės užė́dęs. Krš.
lyg kãtinas dvė̃sdamas Ko miaukčioji (neaiškiai kalbi) lyg kãtinas dvė̃sdamas?!. Skr.
kaip kãtinas, į lašinių̃ páltį įkìbęs Ir džiaugiasi kaip katinas, į lašinių paltį įkibęs. KrvP (Gs).
kaip (kap, keip, tar̃tum) kãtinas į (in, an(t)) lãšinius (į lašinių̃ páltį)
1. Žiūri kaip (kap Plv) kãtinas į lãšinius (smalsiai). Rs. ZnŽ III 756 (Snt). TŽ V 597 (Al). Žiūri kaip kãtinas ant lãšinius. JT 223. Ko čia spoksai kaip kãtinas ant lãšinius?!. Krs. Dairos kap kãtinas in lãšinius. Lp. Vaikas spokso į obuolius kaip kãtinas į lãšinius. Krkl. Vėpso keip kãtinas an lãšinius. Slm. Ko veizi kaip kãtinas į lãšinius?. Trkn. Žvairakiuoja in mergas kaip kãtinas in lãšinius. Vj. Dabar ir tai kiekvienas žiūri į mane tartum katinas į lašinių paltį. (rš).
2. Lūčioja (tyko) kap kãtinas in lãšinius. Krok.
kaip kãtinas į mė̃są Godus kaip katinas į mėsą. KrvP (Dt).
kaip kãtinas, į mìltus pridė́jęs Ko mirksi kaip kãtinas, į mìltus pridė́jęs. Msn.
lyg (kaip) kãtinas, į pẽlenus pritaĩsęs (prišìkęs)
1. Murkso lyg kãtinas, į pẽlenus pritaĩsęs. Dkš.
2. Pasitvainė (kiek pasidrovėjo) kaip kãtinas, į pẽlenus prišìkęs, i išmovė. Trk.
lyg kãtinas į skilándį Nė nepajuto, kaip įsispoksojo lyg katinas į skilandį. (rš).
lyg kãtinas į slíeką Ko spoksai lyg kãtinas į slíeką?!. Kbr.
kap kãtinas in šóną Inkneibė kap kãtinas in šóną (įžeidė). Lp.
kaip kãtinas, iš pelenų̃ išliñdęs Nesirąžyk kaip kãtinas, iš pelenų̃ išliñdęs. Jnšk.
kap kãtinas in žvìrblius Selina kap kãtinas in žvìrblius. Mrs.
kai kãtinas, káulą prarìjęs Kas tau, ko daba sprengsi kai katinas, kaulą prarijęs?. LVP 122 (Sk).
kaip kãtinas lašinių̃ Ko čia smailauji (tykai) kaip kãtinas lašinių̃?!. Skd. Ans Zosės tyko kaip kãtinas lašinių̃. Gr.
kaip kãtinas, lašinių̃ páltį pasigãvęs Pasnykauja kaip katinas, lašinių paltį pasigavęs. (iron). TŽ V 621 (Ps).
kaip kãtinas, lašinių̃ pri(si)ė́dęs Velkies kaip katinas, lašinių priėdęs. LVP 243 (Žg). Kur bindzini kaip kãtinas, lašinių̃ prisiė́dęs?. Klov.
kaip kãtinas lãšinius Pamėgo kaip katinas lašinius. TŽ V 597 (Al).
kaip kãtinas, lãšinius suė́dęs Pagėdo (susigėdo) kaip katinas, lašinius suėdęs. TŽ III 383.
kaip kãtinas lentýnoms Tik rink nu daikto – nerailiok kaip kãtinas lentýnoms!. Plt.
kaip kãtinas maišè Jurgis suspurdėjo po apklotais kaip katinas maiše. K.Saj.
kap kãtinas mìltuose Sėdi kap kãtinas mìltuose. Grv.
kaip kãtinas, mìltuose pridãręs Ko mirksi kaip katinas, miltuose pridaręs?. AED 275.
kaip kãtinas, mìltus prišìkęs
1. Jaučiasi kaip kãtinas, mìltus prišìkęs (nesmagiai). ZnŽ III 275 (Snt).
2. Tvylo (kiūto, tūno) kaip kãtinas, mìltus prišìkęs. Rt.
kaip kãtinas, mùsmirių apsiė́dęs Murkso kaip kãtinas, mùsmirių apsiė́dęs. Ukm.
kap kãtinas nuog pẽčiaus Nupuolė kap kãtinas nuog pẽčiaus. Lp.
kaip kãtinas papečỹ Unkščia kaip kãtinas papečỹ, vis jam negerai. Ob.
kaip kãtinas patoriaĩs Nešmūžinėk kaip kãtinas patoriaĩs. Pln.
kaip (kap, lyg) kãtinas pẽlę (žiùrkę)
1. Tykina (tykoja) kaip kãtinas pẽlę. Kv. Lūčioja (tyko) kap kãtinas pẽlę. Mrk. Varuoja (seka) lyg kãtinas pẽlę. Klvr.
2. Naivoja (kamuoja) pagavęs kaip kãtinas žiùrkę. Sml. Nukamuos lyg kãtinas žiùrkę. Ėr.
3. Jau raumo[ja] (godžiai valgo) kaip kãtinas pẽlę. Skd. Sunarnino (godžiai suvalgė) kaip kãtinas pẽlę. Brs.
4. Cap carap (čiupo) kaip kãtinas pẽlę. Ds. Griebė kaip katinas pelę. KrvP (Srj).
kaip kãtinas pẽlę ė́sdamas Narna ir narna (niurzga) kaip kãtinas pẽlę ė́sdamas. Brs.
kaip kãtinas, pẽlę įskaũdęs Ir didžiuosis čia dabar kaip katinas, pelę įskaudęs. KrvP (Pln).
kaip kãtinas, pẽlenus (pẽleną, pelenuõs) prišìkęs (pridar̃kęs, pridérgęs)
1. Tvainos (gėdijasi) kaip katinas, pelenus prišikęs. Lk. Ir tvailysis (gėdysis) kaip kãtinas, pẽlenus pridérgęs. Užv. Mauša nairėsi (nesmagiai jautėsi) kaip katinas, peleną pridarkęs. M.Valanč.
2. Ko tyli kaip kãtinas, pẽlenus prišìkęs?!. Grz.
3. Ir veiza kaip kãtinas, pẽlenus prišìkęs. Sd.
4. Dairosi kaip katinas, pelenuos prišikęs. KrvP (Užv).
kaip kãtinas, pẽlę pagãvęs Ir didžiuosis čia dabar kaip katinas, pelę pagavęs. KrvP (Al).
kaip kãtinas, pẽlę prarìjęs (suė́dęs)
1. Ko čia kaip kãtinas, pẽlę prarìjęs, žiaukčioji?!. Vad.
2. Laižos kaip katinas, pelę suėdęs. Sim.
kaip kãtinas par kárštą tỹrę Eina kaip kãtinas par kárštą tỹrę (ant pirštų galų, atsargiai). Prk.
keip ir kãtinas pérlėkė Negalėjom atvažiuot, keip ir kãtinas pérlėkė: kad ne viena vadelė, tai kita išsivadaliojo. Kpr.
kaip kãtinas per mõrčių Laksto kaip kãtinas per mõrčių. ZnŽ I 637 (Šk).
kaip kãtinas, píeną palíejęs
1. Jis jaučiasi kaip kãtinas, píeną palíejęs (nesmagiai). NdŽ.
2. Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegą kaip katinai, pieną palieję. V.Myk–Put.
kai kãtinas, pipìrą prakándęs Purkštauna kai kãtinas, pipìrą prakándęs. Vdk.
kaip kãtinas po puodeliùs I smaigstysias (landžios) kaip kãtinas po puodeliùs. Vvr.
kap kãtinas põteriaudamas Nemurmėk kap kãtinas põteriaudamas!. Nč.
kaip kãtinas prė mėsõs Lipa kaip kãtinas prė mėsõs (greit, vikriai). ZnŽ II 467 (Snt).
kaip kãtinas pri kilbãso Laižosi kaip kãtinas pri kilbãso (prie dešros). Skd.
kaip kãtinas priš lýtų Volungė kvėkšta (rėkia) kaip kãtinas priš lýtų. Gd.
kaip kãtinas prieš mė́nesį Ko šaipais kaip kãtinas prieš mė́nesį!?. Ar.
kai kãtinas prieš šal̃tį po pẽčium Jau striūkina (slampina) kai kãtinas prieš šal̃tį po pẽčium. Grk.
kaip kãtinas (katinẽlis) prieš (priš) šùnį (prieš šunìs) Šiaušias kaip kãtinas prieš šùnį. Rz. J.Jabl. Ir tu priš muni kaip kãtinas priš šùnį sketerą pašiaušei, misliji muni pagandinti. Vkš. Kaip katinelis prieš šunį spjauja (purkštauja). BzF 54. Kad papuoręs (pasišiaušęs) kaip kãtinas prieš šunìs. Ds.
kaip kãtinas prieš ùgnį Snaudžia kaip kãtinas prieš ùgnį. Grk.
kap kãtinas pro durìs Įsprūdino kap kãtinas pro durìs (tyliai). Plv.
kaip kãtinas pū̃slę Padėk tą vaiką – i tampo kaip kãtinas pū̃slę!. Sd.
kai kãtinas sapnúodamas Supurpė (suniurnėjo) kai kãtinas sapnúodamas. Ds.
kaip kãtinas, smetõną nulaĩžęs Nairykis (drovėkis) kaip kãtinas, smetõną nulaĩžęs. Nj. Tvainykias (gėdykis) kaip katinas, smetoną nulaižęs. S.Dauk.
kaip kãtinas, sugautám žvìrbliui iš nagų̃ išsprùkus Paliko vaikelis besinairąs (padelbęs akis, susigėdęs) kaip katinas, sugautam žvirbliui iš nagų išsprukus. M.Valanč.
kap kãtinas su lašiniaĩs Apsidirbo (susitvarkė) kap kãtinas su lašiniaĩs (greitai). Dg.
lyg kãtinas su lopà Rašo lyg kãtinas su lopà (nedailiai, negražiai). Šll.
kaip (it, kai) kãtinas su pūslè [ant uodegõs]
1. Nurūko numie kaip kãtinas su pūslè, ne atgal nepasiveizėjęs. Vkš. Kogi taip skubinies kai katinas su pūsle ant uodegos? A gaisrą gesint bėgi!. LVP 359 (Grz). Paspruko kaip katinas su pūsle. LVP 359 (Sk).
2. Laksto kaip kãtinas su pūslè. Grk. Ir bėgios dabar kaip katinas su pūsle ant uodegos. KrvP (Ppl). Zyliuoja po sodžių kaip kãtinas su pūslè. Grk. Poškus laksto kaip katinas su pūsle, regis, kad subaudins važiuoti rytoj pat prie pasredninko. Žem.
3. Man net bjauru į juos žiūrėt, jau nė su vandeniu neišskirtum, teip i[r] tampos kaip katinas su pūsle. LVP 359 (Kair).
4. Giriasi it katinas su pūsle. KrvP (Šd).
kaip kãtinas su šuniù Kaip kãtinas su šuniù sugyvena (nesutaria). Šlu.
kaip kãtinas, šùnį sutìkęs Pasišiaušia kaip katinas, šunį sutikęs. Sim. Neburkštauk, neburkštauk kaip kãtinas, šùnį sutìkęs!. Kn.
kai kãtinas úodegą Ažurietė nosį kai kãtinas úodegą. Km.
kai kãtinas, úodegą įkìšęs Išsiviepė kai kãtinas, úodegą įkìšęs. Vdk.
kaip (it) kãtinas, úodegą láužomas (láužamas, láužiamas)
1. Niurzga kaip kãtinas, úodegą láužomas. Krtn. Ko narni kaip kãtinas, úodegą láužomas?!. Ms. Ir kniaukia it kãtinas, úodegą láužamas. Pln.
2. Tu niauzgi (verkšleni) kaip kãtinas, úodegą láužiamas. J. Niauzga kaip kãtinas, úodegą láužomas. Als.
kap kãtinas, uodegõn inskéltas Parskutė kap katinas, uodegon inskeltas. Nč. Kap žurėkiau – anys skuto namo kap katinas, uodegon inskeltas. Pls.
it (kaip) kãtinas ùžpelenyje (ùžpelenė(j)) Murkso kaip katinas užpelenė[je]. Kv. Smurgso it katinas užpelenė[je]. S.Dauk. O juodu ko murgsotav it katinu užpelenėj!. M.Valanč. Smurgso it kãtinas ùžpelenyje. SkrT 14.
kap kãtinas už spirgùtį Pešasi kap kãtinas už spirgùtį (dėl niekų). Mrk.
kaip kãtinas, var̃lę suė́dęs Ko čia žiáuksai (žiaukčioji) kaip kãtinas, var̃lę suė́dęs?. Krš.
kaip kãtinas žiùrkės Tyko kaip kãtinas žiùrkės. DūnŽ 458.
kai telìngas kãtinas Nugara kai suolas, kai telìngas kãtinas. KltŽ 341.