Termino paieška - taip pat ... ne

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (1250)

ožys

Apibrėžtis

óžio balsù prastai (dainuoja, gieda): Visi pasigėrę ožio balsais rėkauja. Žem.
óžio bámba pikčiurna: Nekišk nagų prie to ožio bambos, tuoj žviegti pradės. Krp.
óžio derýbos juok. išpažintis: Ožio derybos prasideda. Cvir.
po ožẽlio gálva per vėlai (ką padaryti): Pasėjo po oželio galva, tai tiek ir užderėjo. Mrc.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgaudinėti, apgauti: Jis tave nuves prie ožio lazdos. Ukm.
óžio nùgara neig. kreivai nukrautas (šieno vežimas): Primynei vežimą – ožio nugarą. Ėr.
óžio píenas
1.degtinė (ppr. naminė): Gintautas savo rankom gerokai pasaldė, gerokai įkliukeno ožio pieno ar velnio grietinės. Vaižg.
2.sugrūstų kanapių skystis: Iš ožio pieno lieka kanapių patrinos. Ggr.
óžio ragaĩ užsispyrimas: Knipeliai apdaužė gerai bobos ožio ragus. Bs.
į óžio rãgą labai (sušalti, sustirti): Leisk pasišildyt – matai, kad sustiręs į ožio ragą. Gs. Bėk greitai šiltis, jau sušalęs ožio ragan. Smn. Atėjus žiemai, jie visi į ožio ragą sušaltų, kad mes neprisišildytumėm pirkios. rš.
į óžio rãgą įvarýti išpaikinti: Jau tu mano anūkę ožio ragan įvarysi. Pv.
į óžio rãgą riẽsti varginti, spausti: Tos skolos jau mane visai į ožio ragą riečia. Stk. Jis mus į ožio ragą riečia, o mes pasigailėjimo prašome?. Daut.
į óžio rãgą riẽstis kūprintis: Nugara į ožio ragą riečias nuo tokio darbo. Rz.
į óžio rãgą suriẽsti
1.nugalėti: Surietė vyruką į ožio ragą. Grk. Aš tave galiu ką bematant suriest ožio ragan. Užp. Aš juos suriečiau į ožio ragą [teisme]. Jrb. Jis ir gudriausią ožio ragan suriestų. Bor. Kaip bemat ir surietė į ožio ragą. Gs.
2.suvarginti, prispausti: Buvo jau bėdos visai surietę į ožio ragą, dabar atkuto. Plv. Dėl to Puodžiūnas ir gali suriesti į ožio ragą vieną sklypininką po kito. Vien.
į óžio rãgą susitráukti sumažėti (pienui): Pienas susitraukė į ožio ragą. Šv.
į óžio rãgą susivarýti nuvargti: Susivariau ožio ragan [nuo sunkių darbų]. Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan. Nč.
į óžio rãgą suvarýti
1.nugalėti: Palauk, kada mano brolis parvažiuotų, tai jus visus į ožio ragą suvarytų. Brs. Yra moterų, kad ir geriausią vyrą pjovėją suvaro ožio ragan. Kp. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą. Vencl. Jis buvo stipresnis ir greit suriesdavo mane į ožio ragą. Lank.
2.nuginčyti, sukirsti: Suvarė ožio ragan. Dbk.
3.suvarginti, prispausti: Ir skolininkai suvarė į ožio ragą. Vv. Suvarysi tu mane visiškai ožio ragan. Rm. Suvarys tave ožio ragan kaip matai. Alz. O kiek jam čia buvo džiaugsmo, kai jis suvarė ožio ragan sklypininkus. Vien.
į óžio rãgą užvèsti suvarginti: Sovietas ožio ragan ažuvedė visus. Dv.
óžio úodegą laikýti neištekėti: Tai ir liksi ožio uodegą laikyti. Šk.
atleidžiamàsis ožỹs asmuo, kuriam suverčiamos kitų kaltės: Ksaveras gal ne geriau jautės už anąjį atleidžiamąjį ožį, kuriam savo kaltybes sukraudavo. Vaižg.
drū́tas ožỹs mélžti B. apie šykštuolį:
kíetas ožỹs mélžti B. apie šykštuolį:
pìlnas óžio užsispyręs: Tai dar ožio pilni tie mūsų vaikai. Gž.
óžį biẽlyti vemti: Negerk, kad nereiktų ožio bielyti. Pkr. Persivalgei, persigėrei ir bielysi ožį. Sur.
óžius biẽlyti vemti: Prilakęs degtinės ir pradėjo ožius bielyti. Užp.
óžius draskýti vemti: Regi – itas jau ožius drasko. Geria geria, ė paskiaus šliopt šliopt ožius pradeda draskytie. Grv. Man dažnai autobuse reikia ožius draskyti. Msn.
óžius drė̃ksti vemti: Tai drėskiau ožius į tvorą įsikabinęs. Bgt.
óžius gáinioti papekliaĩs senmergiauti: Ožius papekliais gainioti ana paliko, t. y. netekėjusi. J.
óžius ganýti po karklýnus senberniauti: Magdė su Steponu skaitė grūdus, ar poromis išeina: jei poromis – ves šiemet, o jei lyčnas grūdas lieka, ganys ožius po karklynus. Žem.
óžį įspìrti padaryti klaidą audžiant: Ne tą pakoją mynei, ožį įspyrei. Rs.
ožiaĩ išlãksto nustoja aikštytis, pykti: Kai uždės motyna čiukštaro, tai visi tavo ožiai išlakstys. Brs. Per subinę tykšt tykšt, išlakstė ožiai. Krš.
ožiaĩ išlį̃s nustos aikštytis, pykti: Kai paimsiu diržą, tai išlįs tau visi ožiai. Btr.
óžį išvarýti palaužti užsispyrimą, priversti nebesiožiuoti: Rykšte iš vaikų ožį išvaro. Ss. Ožį vaikui reikia išvaryti iš pirmo sykio. Vvr. Aš tau tą ožį išvarysiu!. Alvt.
óžį išver̃sti nugriūti: Vienu pirštu pastūmėsiu, tai tokį ožį išversi, kad visos ožkos nusibliaus. Krėv.
óžį išvèsti juok. eiti išpažinties: Ožį išvedė. Ds.
óžius išvèžti išvemti: Bariaus, kad negertų; ožius išveža ir vėl geria. Vlk.
óžį įvarýti į šìkną vlg. išlepinti, išpaikinti: Jam šiknon ožį įvarė. Lp.
óžį laikýti už barzdõs juok. ruoštis išpažinčiai: Kol altarista, išsitraukęs skarmalą, valėsi, meisteris jau laiko ožį už barzdos, norėdamas kuo greičiausiai juo atsikratyti. Cvir.
óžį lùpti vemti: Jau jis vėl lupa ožį. Alk. Alyzas sudriuksėjo visu kūnu, atsirėmė rankomis žemės ir ėmė lupti ožį, kaip iš kibiro pilti. Balt.
óžius lùpti vemti: Gers gers, paskui ožius lupa. Dkš. Tiek prisigėrė, kad pradėjo ožius lupti. Jnš. Nenutiko koks valgis i lupa ožius. Gs. Ar nereiks nuo to šnapso ožiai lupti?!. Vv. Belakstant neišlaikė jo nepratusi [prie alkoholio] širdis, ir jis ėmė lupti ožius vidur klasės. Ap.
óžį mélžti
1.kanapes grūsti: Nespragintus kanapius grūsti reiškia ožį milžti. Ggr.
2.šiaudus kasti iš po kuliamosios: Vienas iš blogiausių darbų prie mašinos yra ožį melžti: labai dulka, ir grūdai kojas kapoja. Rt. Per kūlę man teko ožį melžti. Vvr.
3.toks žaidimas:
ožiaĩ mùšasi galvojè sakoma skaudant galvą pagiriomis: Tavo galvoje ožiai tebesimuša. Avyž.
óžius nérti vemti: Matyt, kad buvo užbadėjęs: suvalgė kelius lašiniuočius ir neria ožius. Šl.
óžį pakélti užsispirti: Ožį pakelsi, o nieko negausi. Šts.
óžį papū̃sti užsispirti: Kad ožį papūtei, tai būk nevalgęs. Alk. Ožį papūtė ir išėjo. Gs.
óžį pardúoti juok. eiti išpažinties: Ar buvai ožį parduot?. Gs. Kiti išpažinties, ve, eina triskart per mėnesį, o kunigėlis man sako: – Jei dukart parduosi ožį per metus, bus gerai. Cvir.
óžius pardúoti juok. eiti išpažinties: Ar jau pardavei ožius?. Rs.
óžius pargiñti nustoti aikštytis, pykti: Na, pargink pargink jau ožius!. Skr.
óžį paródyti užsispirti, užsiožiuoti: Kiekvienas savo ožį kartais parodom. Kair.
óžį pastatýti užsispirti, užsiožiuoti: I toks krupis jau moka ožį pastatyti. Vvr. Ožį pastatė ir nėjo į draugę valgyt. Alk. Jei jis pastatė savo ožį, tai tu jo neperginsi. Mrj.
óžius pavarýti papriešgyniauti: Pavarys ožius ir liausis. Marc.
ožỹs pérbristų skysta (sriuba): Ožys perbristų – ir tai nebūtų ženklo. Kp.
óžius pjáuti Skr., Kvr. vemti:
óžį plė́šti vemti: Kad plėšia ožį – jau ko negero užvalgė. Všn.
óžius plė́šti vemti: Ožiai plėšt – tai bėda. Gg. Priputai kap veršis, ė darkos ožius plėši. Grv.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių prisivarius kaip šuva. Pv.
óžį pū̃sti būti užsispyrusiam, ožiuotis: Lauk ko gero, ir šitas varvalas savo ožį pučia. Gs.
óžius pū̃sti didžiuotis: Dar parškojė, o jau ožius pučia. Klvr.
óžius ráuti Pls. vemti:
óžius rė́kinti vemti: Kitam besisupant apsisuko galva, širdis supyko, išbėgęs už kertės ožius rėkina. Žem.
óžį riẽsti vemti: Biesas žino, koks ten jo alus buvo, kad mūsų berniokas rietė tai rietė ožį. Pn.
óžį ródyti užsispirti, užsiožiuoti: Ar ir dabar dar, būdama tokioj bėdoj, nori ožį rodyti?. Simon.
óžius ródyti užsispirti, užsiožiuoti: Vaikas pradėjo ožius rodyti. Šk.
óžiu smirdė́ti apie senbernį: Tu tik pagalvok, motin, juk man jau keturios dešimtys treti – tuoj ožiu pradėsiu smirdėti. Paukš.
óžį spylóti vemti: Tik susyk išgirstu, kaip tas bjaurybė pradeda ožį spyloti. Simon.
óžius sprándyti vartytis per galvą: Kodis taip pat džiaugsmingai klykaudamas sprandė po žolyną ožius. LzP.
óžį statýti užsispirti, užsiožiuoti: Dabar jis ožį stato, jau su juo nebesusikalbėsi. Lž. Ko čia statai ožį, ko neini valgyt?. Mrj.
óžius statýti užsispirti, užsiožiuoti: Nesušnekamas [berniukas], ožius tik stato. Krš.
ožỹs suė́dė rūtàs sakoma apie suvedžiotą merginą: Vaikmergė yra, kad suėda ožys rūtas josios. J.
óžį šérti užsispirti, užsiožiuoti: Nešerk ožį, aš tau jį su diržu išvarysiu!. Mžk.
óžį tampýti Trk. vemti:
ožỹs užė̃jo Vkš. supyko, užsiožiavo: Taip geras vaikas, tik sykiais jam ožys užeina. Gs.
óžius varinė́ti
1.būti užsispyrusiam, ožiuotis: Ožius varinėja, negalima nė susikalbėti. Jnš. Ką čia varinėji ožius – eik dirbt!. Gs. Pirmiau ožius varinėjo, o dabar žliumbia. Skr. Mergos juo kaltesnės, ka atsiskiria, ožius varinėja. Rdn. Kai neduosiu ėsti, tai žinosi kaip ožius varinėti. Mont. Tėvai bijojo, kad gyvendamas mieste, toli nuo jų priežiūros , ir jis nepradėtų ožių varinėti kaip brolis ir sesuo. Vien.
2.pykti: Kad ji ožius varinėja ant savo kaimynų. Al.
3.vemti: Koks gi čia miegas, kai anas kaip velnias ožius varinėja. Ant.
óžį varýti
1.užsispirti, užsiožiuoti: Savo ožį varo, i gana – tai padūkęs!. Jrb.
2.stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, ir tiek. Krž.
óžį varýti į mìšką palaužti užsispyrimą, priversti nebesiožiuoti: Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė. Valanč.
óžį vèsti juok. eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vedė ožį. KlvrŽ.
óžius vèsti juok. eiti išpažinties: Reikės ir man sekmadienį ožius vesti. Krkl.
óžius vèsti pardúoti juok. eiti išpažinties: Vesim ryt ožius parduot. Alk. Sūnau, vesk ožius parduot, Velykos ateina. Zr.
į óžį įsiléisti užsispirti, užsiožiuoti: Įsileidžia įsileidžia į ožį, paskui nė pats nebesusivaldo. Vvr.
kíek iš óžio píeno apie naudos neduodantį: Tiek naudos, kiek iš ožio pieno. Grš. Gausi iš jo, kiek iš ožio pieno. KrvP.
su ožiaĩs juok. apie einančius išpažinties: Vyrai su ožiais išėjo. Ds.
ir už óžio už bet ko (tekėti): Ar žinai, kad merga ir už ožio eitų. Vvr.
nórs ir už óžio už bet ko (tekėti): Nors ir už ožio, bile čipką užvožė. Pn.
kaĩp ožỹs apiẽ agurkùs apie niekų kalbą: Miglinėja kaip ožys apie agurkus. Kltn.
kaĩp ožỹs į kopūstùs apie besibraunantį nepageidaujamai: Įsibrovė kaip ožys į kopūstus. Šll.
kaĩp ožỹs į rū̃tų dar̃žą apie besibraunantį nepageidaujamai: Įšokau kaip ožys į rūtų daržą. Erž.
kaĩp ožỹs į var̃lę apie įsistebeilijusį: Ko žiūri kaip ožys į varlę. Mlt.
kaĩp ožỹs į naujùs vartùs nustebęs, nieko nesuprasdamas: Ko žiūri kaip ožys į naujus vartus?!. Pn.
kaĩp ožỹs į žìburį apie įsistebeilijusį: Žiūri kaip ožys į žiburį. Krž.
kaĩp iš óžio apie naudos neduodantį: Iš tavęs kaip iš ožio – nei pieno, nei vilnų. Slk.
kaĩp iš óžio píeno apie naudos neduodantį: Tiek iš jo, kaip iš ožio pieno. Jnšk.
kaĩp iš óžio rãgo gausiai: Visos laimės Lietuvai, visos gerovės – ir laisvė, ir neprigulmybė – pasipils kaip iš ožio rago.... Žem.
kaĩp iš óžio tẽkio apie naudos neduodantį: Kaip iš ožio tekio: nei taukų, nei plaukų. Yl.
kaĩp iš žìlo óžio apie naudos neduodantį: Kaip iš žilo ožio – nei pieno, nei vilnos. Štk.
atleidimo ožys žr atleidimas
atpirkimo ožys žr atpirkimas
aukso ožys žr auksas
dangaus ožys žr dangus
Dievo ožys žr Dievas
perkūno ožys žr perkūnas
stibiriko ožys žr stibirikas
velnio ožys žr velnias
žemės ožys žr žemė

Daugiau informacijos

sušliẽti

Apibrėžtis

šliẽti, -ja (šlẽja Jn, Š, NdŽ, LD341(Užp, Ds), -na NdŽ, LD338(Lkm, Slk, Tvr), Dsn, Klt), -jo (šlė̃jo NdŽ, LD341(Užp, Ds), šli̇̀nė Klt, Dglš) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, šli̇́eti, -ja (šlẽja OGLIII215, -na), -jo (šlė́jo NdŽ) NdŽ
1. tr. KBII154, N, K, L, Š, NdŽ, KŽ remti, glausti: Šliẽja kopėčias prie sienos DŽ1.
| refl. R103, MŽ135, K, M, L, Š, NdŽ, KŽ, Vdžg: Šliejuos pri sienos N. Remkis stalo, šliekis sienos J.Jabl. Kai skambalu paskambini, anas nejaučia, kur motka, ir sukas kamuolin ir paskui šli̇́enasi an medžio Kkl. Silpnesnis elnias bėgdamas kinkinyje šliejasi prie draugo šono rš. Šliekis prie šalies ir pargulėsi lovo[je] J.
2. tr. jungti: Šliẽti krūvon NdŽ. Mažybiniai daiktavardžiai Būgos žodyne nešliejami prie pagrindinio, bet redaguojami atskirais straipsniais LKI104.
| refl. NdŽ: Lapeliai auga, draugystėn šlẽjas BM422.
3. jungti priklausomąjį sakinio dėmenį prie pagrindinio, šiam nereikalaujant: Vientisinė vietos aplinkybė prie tarinio šliejama arba yra jo valdoma rš.
| refl.: Prie asmenuojamųjų ir kitų veiksmažodžio formų šliejasi padalyvio ir pusdalyvio formos LKGIII17.
4. refl. būti, stovėti prie pat ko, siektis, liestis, ribotis: Šitie akmenų vainikai šliejasi vienas prie kito rš. Daugybė įvairios formos baldelių šliejosi pasieniais arba šiaip asloje stovėjo Pt.
5. refl. gretintis, stengtis bendrauti, sueiti, turėti reikalų: Šliẽjasi prie giminių DŽ1. Šliẽkis prie bagoto – nebūk durna Ktk. Ana besišliejanti prie svetimo vyro, t. y. besiartinanti J.
ǁ kreiptis: Šliẽtis reik į aptieką su suskiu, numinėms nepasigydysi Šts.
6. tr. versti, griauti (į šoną): Čerpių stogas sunkus, tai sienas šliẽja į šalis Prn.
| refl.: Šliẽnas tvartas in šono Kli. Trioba pradeda šliẽtis J.Jabl(Vl).
7. tr. priskirti: Ir kaltę savo ant V. Dievo šliẽjo DP391. Idant vis[a] šlietum̃bime ant mielo mielaširdumo jo DP463.
8. tr. NdŽ, KŽ statyti, ręsti: Ans šliejo, kol sušliejo sau trobą, t. y. bi kaip pabudavojo J. Aš nekalta, jaunas berneli: kam šliejai tamsų svirnelį d. Ėmė surūkėles trobas griauti, o šlieti naujas A1885,285.
| refl. tr. KŽ.
9. intr. šerti, kirsti, duoti: Šliẽjo ranka tėvui sūnus, ale papuolė bobutei Vdšk.
10. tr. I lenkti: Šliẽti prie žemės NdŽ.
| refl. NdŽ.
atšliẽti K, DŽ1, Skr, atšli̇́eti, -ja (àtšleja Š, -na Klt), -jo (atšlė́jo Š, atàšlinė Klt, Lkm) Š, NdŽ, KŽ, Pg, Trgn, Vdžg
1. tr. Krz261, S.Dauk, N, NdŽ, KŽ atremti, priglausti, atlošti į ką, prie ko: Poviliokas nutempė Alyzą už tvartų, atšliejo sėdomis į sieną ir nusibraukė prakaitą J.Balt. Stačius sustatė, neatàšlinė, i susisukė [rugių] kūliai Klt. Atšli̇́ek prie sienai J.Jabl. Abrozas atšli̇́etas į sieną J.
^ Kad mano tėvas, motina (tėvas, moma gyvas, gyva B) būtų, norint sieną atšlietas, atšlieta CII1118. Kad mano tėvas gyvas būtų, norint sieną atšlietas, aš toks nebūčiau MŽ.
| refl. N, RtŽ, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ktk, Skrb: Ko tu čia atsišli̇́ejai į sieną stačias, t. y. atsikolei J. Sėdi sienos atsišliejęs ir klausosi J.Jabl(r.). Ant pražvalgų atvažiavęs, tvoros atsišlė́jo (d.) ČrP. Trys vaikai pasikavojo, dujai vyresnieji atsišlėjo pečiaus O.
ǁ refl. prisėsti: Atsišlėjo p. vaitas ant suolo su desetnykais brš.
2. refl. kiek prigulti: Tik atsišli̇́ejau ir užmigau Dkš. Gulkitės (paraštėje atsišliekitės) po medžiu BB1Moz18,4.
3. tr. paspirti ramsčiu: Atšliek sieną – ir negrius J.Jabl.
4. intr. Jn(Kv) ateiti.
įšliẽti DŽ, KŽ, įšli̇́eti, -ja (į̇̃šleja Š, NdŽ, KŽ), -jo (įšlė́jo Š, NdŽ, KŽ) NdŽ, KŽ
1. tr. NdŽ, KŽ priremti, priglausti.
| refl. Rtr, NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ įkišti, įterpti, įsprausti: Ir šitą mažmožį galėjai įšlieti J.Jabl. Praskečia du daiktu ir spraudžia įšliejamąjį daiktą J.Jabl(Slč).
| refl. K, NdŽ.
3. refl. KI354, K, Rtr, KŽ įsibrauti, įlįsti, slapčia įsigauti: Ir Mikis išėjęs. Pirma dar buvęs įsišliejęs į Grėtės stubelę jos atsisveikinti I.Simon. Vagis į stubą įsišliejo ir pavogė muno drabužius Klp. Razbaininkai buvo nakties gūdume į skyriu esantį butą įsišlieję LC1883,3. Todėl ir sakau, jog velnias turi būti šišon įsišliejęs Vd.
| prk.: Pradeda dilti iš atminties ansai baisusis jausmas, kurį jis pajuto, laidojant Stagarienę, kuris ir dabar, seneliui mirus, dažnai įsišliedavo į jo atmintį I.Simon. Tarp jo bei gendroliaus yra nesutikimas įsišliẽjęs KA99. Viens persižiūrėjimas yra įsišliẽjęs KII276. Kelios nepadorios kliaudos į prekes įsišliejo, kurias reikėjo su juodyla pertaisyti A1884,420.
ǁ įlindus prisiglausti: Prie vakarienės [mums] einant, jis (velionis) į kerčią įsišlieja BsV93. Į bažnytelę nuėjęs, įsišliejo jis į kampą, idant jį ne kas pažintų Ns1860,2.
4. refl. Rtr, Ser įsisėsti: Įsišlė́jęs važin pusgirtis jau svečias išvažiavo namo Š.
nušliẽti, -ja (-na), -jo (nùšlinė) tr.
1. Ser nulenkti, nuversti: Nušliejus galvą pasnaudžiu, ir gerai Prn.
| refl.: Pirkia palobin nusi̇̀šlinė Dkšt.
2. padaryti nuolaidesnį, nuožulnesnį: Nùšlinė šienaudamas, susiaurino suvis šniūrą Klt. Šitą šoną nušliek labiau pjaustydamas Vdš.
nušlietai̇̃ adv.: Kap tu sukirpai marškinius stačiais pečiais – nušliẽn', kerp (kirpk) nušlietai̇̃ Ad.
3. refl. nusidriekti: [Šešėlis] ik angos nusišliejęs ir pro duris išsidriekdamas mums iš akių prapuolė BsV61(Rg).
pašliẽti Rtr, LVIII103, NdŽ, KŽ, pašli̇́eti, -ja (pàšleja), -jo (pašlė́jo) NdŽ
1. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Užp paremti: Pàšleja [pavargusią bitę] šonu, eidamos pro šalį [kitos bitės] Vn.
| refl. NdŽ, Skr: Zosė sukdamos kaip stums poną į krūtinę nuo savęs, net pasišliejo Žem. Jei yra kur pasišliet, tai pabūnu kiek, ir praeina tas blogumas Kvr.
2. tr. J.Jabl(Slč), NdŽ, KŽ pakišti, įsprausti.
3. tr. Ser, NdŽ palenkti į šoną, pakreivinti: Pašliẽti tvorą KŽ.
| refl. NdŽ.
4. intr. KŽ, Vv paslysti: Eik atsargiai, kad koja nepašlietų Rt.
5. refl. prigulti: Nu vakaro reik biškį pasišli̇́eti, juo ilgiau galės vakaroti Šts. Galiausiai juodu visiškai nuvargusiu po vienum medžiu pasišlėjo ir sumigo Kel1881,257.
paršliẽti tr. NdŽ, KŽ žemyn nulenkti.
| refl. NdŽ.
pérsišlieti
1. užsiremti, užsikvempti: Pársišliejęs ant rankos sėdi ir snaudžia J.
ǁ LMD(I) pasilenkti, persisverti.
2. atsiremti: [Panašios] yra į trobesnį griūnantį, parsišliejusį ant atsparo arba paramčio P.
3. sugulti, sukristi, sulinkti: Į augynojį parkeltas augymes liuobė[jo] žiemą speigai teip iškilnoti, jog būtinai jos ant žeme parsišleja it išrautos S.Dauk.
4. TP1882,5 prigulti: Pársišliek ant lovos, pagulėk J.Jabl(Als). Nu rūpesnių ir baimės išguręs, parsišliejo ant medžiu, nu kurio buvo nulipęs S.Dauk.
5. pereiti: Bandžiau per tiltelį persišlieti, ale tie pavidalai, man ant kožno pasisukimo vis lenktyn priešais stodami, nei jokiu būdu mane neperleido BsV364(Rg).
piesišli̇́eti (dial.) prisigretinti, prisisukti, prisimesti: Toks Vėsulas pysišli̇́ejo, i su tuo gyveno Kin. Pysišli̇́ejo py mergų, tura gerą liežuvį Prk.
prasišliẽti BsV84(Rg) praeiti šliejantis: Jis į stubą atėjęs ir, aplink stalą pro svečius prasišliedamas ir juos prie vakarienės paraginęs, vėl laukan išėjo BsV90(Vvr).
prišliẽti tr. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, prišli̇́eti, -ja, -jo (pri̇̀šlinė OG322) Š
1. R25, MŽ33, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ priglausti, priremti, pridėti: Prišli̇́ek lentą prie sienai, tegul stovi Ds. Kartį prie mūro prišliẽti KII17. Pasilsėk prišliejęs galvą prie mano krūtinės P.Vaičiūn. Tada meška tarė: – Tai prišliek prie mano šono kirvį! BsPII321.
^ Reikia prišlieti senatvę (sako sėsdamasis) Krk.
| refl. Q31, SD308, R25, MŽ33, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Rm: Prilingavo prie manęs, prisišliejo B.Sruog. Šlaitas kriaučius prisišli̇́ejo prie šalies motriškos, t. y. prisiglaudė J. Jis stovėjo prie sienos prisišliẽjęs KII17. Prisi̇̀šlinė in sieną OG322. Vagone kai kada nesti kur ir prisišliet Skdt. Prie pikio prisišliejęs, susitepsi M182. Varpos kita pri kitos prisišliejusi N. Glūdot, prisišliejus kur už kertės, saugotis ar tykoti Sln.
ǁ priverti, pridaryti: Durys tikt tebuvo prišlietos, ne uždarytos LC1882,34.
2. prijungti: Jogaila Lietuvos žemes prišliejo prie Lenkijos karūnos J.Gruš.
3. lingv. sintaksiškai susieti du sakinio dėmenis nesinaudojant nei tarnybiniais žodžiais, nei morfologine kaita: Paprastai prišliejami tik nekaitomų formų žodžiai, o prišlieti kaitomieji žodžiai savo formos nebekeičia rš.
4. refl. Ser būti visai šalia: Tadas Ivanauskas ypač mėgo Gudų girią, prie kurios buvo prisišliejusi tėviškės sodyba rš. Prie kalvos buvo prisišliejęs miestas rš.
5. refl. NdŽ prisigretinti, pritapti: Ji prie manęs prisišli̇́ejo Prn. Manau, tamsta prisišliesi prie kurio garsaus advokato Vaižg. Kiti, nors ir vadinosi lietuviais, bet buvo prie lenkų prisišlieję rš.
6. refl. tr. visai greta pasistatyti, statant priglausti: Jis viralinę prie tvartų prisišli̇́ejo Bsg.
7. gauti prieglaudą, pastogę, priglausti: Valstiečiai, atvežę savo vaikus miestan mokytis, rūpinasi juos prišlieti kur pigiau rš.
| refl.: Sesuo prisišli̇́ejo in juos i gyvena Klt. Žvirblaitis pastogėje vietos sau prisišlieti, prisiglausti – niekur neranda J.Jabl.
8. refl. Ser prisilenkti, prilinkti: Prisišliẽti prie žemės NdŽ.
sušliẽti, -ja (sùšliena), -jo (sùšlinė Dglš) DŽ, NdŽ, KŽ, sušli̇́eti, -ja (sùšleja Š), -jo (sušlė́jo Š) Š
1. tr. Š, NdŽ suglausti, suremti: Kelis pėdus sušliẽji – ir guba DŽ1.
| prk.: Sušliejo studentų draugystę TS1899,3.
| refl. NdŽ: Tankiai pasėti žirniai susišlieja, išvirsta, rečiau pasėti – vienas kitą už ūsų sukabina ir standžiai stovi rš.
2. refl. L4 ribotis, liestis.
3. tr. DŽ, NdŽ, Ėr prastai, greitomis ką padaryti (ppr. pastatyti): Daržinę šiaip taip sušliek – tit bus pastogė J. Sušli̇́ejai migelį ir turėsi kur kiaules suvaryt Pg. Karnizus tokius sušli̇́ejau – ant langų dratos buvo, labai negražu Mžš. Autuvą sùšliena, ažuluobės kietos Ktk. Šliete sušlietas vežimas J.
| refl. tr. DŽ1, Vad, Nj, Bb: Susišliek nors mažutę triobelę, turėsi kur gyvent Pn. Kad tik kaip nors susišli̇́etum savo bakūžę Ar. Gal reiks kokį audeklėlį susišli̇́et (išsiausti) Upt.
4. intr. coire: Ana sùšleja veikiai su svetimu vyru J.
| refl.: Ana susišliejo su vyru J.
◊ pečiùs sušliẽti susidraugauti: Dar niekad jam nebuvo tekę sušlieti pečių su Alksnės turčium rš.
užšliẽti
1. tr. NdŽ užglausti, užslėpti.
| refl. M, Rtr, NdŽ, KŽ: Kas ten stovi už medžio užsišliẽjęs? DŽ.
2. refl. užeiti: Nekursai gaspadorius … pamatęs keturis vaikelius baltuose rūbuose, kurie nuog jo lyg slapstydamiesi, ant kapinių užsišlieję, prapuolė BsV45(Įsr).

Daugiau informacijos

užšliẽti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

įvèžti

Apibrėžtis

vèžti, vẽža, vẽžė
1. tr. SD1194,196, SD399, H, H176, R, R151, MŽ, MŽ200, Sut, KBII162, K, D.Pošk, M, LL278, L, Rtr, ŠT66, BŽ61, FrnW, KŽ, LKT100(Užv), Žlb, End, Rsn, Klp, Žeml, Šl, Gsč, Škn, Skrb, Sdb, Pc, Pn, Jdp, Km, Lel, Aps, Dbg, LKKXVIII164(Zt), Plm, Iš, Klvr, Snt, PnmŽ, Jd, Raud važiuojama priemone gabenti: Vèžti malkas, smėlį, žvyrą NdŽ. Vèši lig pat tamsios nakties praktį Bdr. Imte šituos sienojus i vèžte! LKT348(Švnč). Kėlėm daug [kiemą]: šitan galan gryčios tai vẽžė žemių ir žvyro Slm. Vèš mėšlus laukon iš kūtės Yl. Seniau, matai, mėšlavežtis būdavo po sėjos, pavaserį, po sėjos – an pūdymų vèždavo Kpr. Rudenį kas dėsis: ir bulba kast, ir mėšlas vèžt Alz. Pūdymus paliksma, mėšlus vèšma, kartoti liūbam pūdymus Kl. Po savaitę, po dvi tus mėšlus vèši Bdr. Didžiausios talkos liūb bus, mėšlus ka vèš Tl. Atvažiavo mėšlo vežtais ratais J.Jabl. Vedu parejov mėšlus vẽžusiu Als. Seniau mėšlo nèvežei – rugių nepjausi, pasėjai be mėšlo, tai nieko nėr Rk. Kad i mėšlo buvo vežtà, o ne par smarkūs miežiai – lytaus nebuvo Erž. Ir greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom, mėšlą vèžt, užkrėst, užart, grūdelius barstyt K.Donel. Šventoj dienoj trąšas vẽža Klt. Aš vežiaũ javus namolei J. Prieš vẽžant rugiai reikia išvalyti klaimas Š. Šienas jau vèžtinas DŽ1. Ir dobilai yra vežti (vežtini) J.Jabl(Žem). Tu parvažiavai rugius vežant J.Jabl(Grš). Javus vẽžam į klojimus, o šieną – į daržines LKT108(Tt). I pjovei, i grėbei, i vežei̇̃, i viską dirbai Žr. Yra arklys duotas, vẽžam dobilus Dgp. Važiuoja šieno iš balų namo vèžt LzŽ. Namuos šieną vẽžam ir duodam karvei iš katuko Šmn. Padžiūsta savaitę gubõs, i veži̇̀ [rugius] Kp. Praputa vė[ja]s tą šienelį – visi bėga ano vèžti Klk. Kap pradėj[o] lyt, tai per septynias savaites, – nei rugių namie nèvežė – supuvo Pv. Ka jau lauke šlapi̇̀ a koki̇̀, negal vèžti vasarojaus Nv. Gal rugius vẽžę atvažiuoja? Mlk. Miškai būdavo vežami̇̀ par žiemą Sk. Nuo pusės dienos žmonės važia[vo] vèžt medžio Ign. Pasikinkė arklį i išvažiavo miškan miško vežt Brž. Vežė, kirto biržium baisiausium, gerąjį mišką iškirto Grz. Kai kirto mišką ir Antalieptėn vẽžė, tai padvada padvadą stūmė Slk. Anas tada miške patrūko vèždamas medžią Klt. Mumiem, vyram, malkas iš miško vèžt, o jumiem, moterim, tom malkom pečius kūryt Lš. Mano gaspadorius, kai pradėjo bičiulis musytie, kai pradėjo prašytie, prižadėdamas talkon atvažiuotie malkų vežtų, ir su visu nusilesė Sz. Surovę vẽža mirkyt [linus] Vdn. Linus vẽža į sodželkas, merkia vandenin, užslegia šakom Šmn. Išmirkai [linus], ištrauki, pakloji, suemi, veži̇̀ jaujon, išmini, išmynęs išbrauki Č. Tuos [linų] pėdus suriša in didelius kūlius ir vẽža an pievos, kloja Kpč. Linus vẽža [kloti] prie medžio, kur dirvonai, pieskynai Grv. Spalis atsistovi, atšoksta, tai jau vėl pėduos geruos [suriša], tada vẽža, mina Žb. Vèšma [grūdus] į malūną, susimalsma, pyrago išsikepsma Kv. Malūnan vẽža tik duonai malti, o girnom visiem gyvuliam Krč. Po tam Riešėn vẽžė [malti], te buvo an upės melnyčia Pb. Prisikasė bulvių vežt parduot Grž. O ans vèš parduoti, grūdai puikiausiejai, gražiausiejai Varn. Vèždavom parduot uogas: ir vyšnių, ir braškių vèždavom turgun Kp. Mes tuos obuolius supurtydavom, vèždavom targavot į Pasvalį Ps. Tai ką su obuoliais darysta, Zarasuos vežtà? Ob. Kiaušiniai kermošiun vèžt reikia Pb. Rudenį būrai vẽžė parduoti ropes (bulves), grūdus, žąsis, pyles Klp. Kiaules laikydavo, tai vèždavo parduot Rokiškin stotin Jž. Vežčiant parduot visus paršus, kad sau nereikt LKKVII191(Krs). Linus vèždavo Panevėžin, mokesčius apmokėdavo Antr. Vẽžė parduot linus an nakties LKKII225(Lz). Vẽžėm Marcinkonyse parduot malką Rud. Prisikertam prisikertam ir vẽžam [medžių] į turgų Grz. Tada jau kiek turėjau [pinigų], jau pieną vẽžėm Kp. Saldumų nemėgstu, kam tu veži̇̀, vaikel, kam man reikia Žl. Įdavė piningų, ka batus parvežtų, – po šiai dienai anus vẽža Pp. Duona gatava, ir krautuvėn nèveža rugienių miltų [naminei duonai kepti] Alz. Vẽžė [pamestinuką] par kiemais, penėjom po dvi dienas Grv. Jau muni tevežiẽ, kur noria Nmk. Važiuotumėm, ka tik kur vèžtum LKT110(Kltn). Kaipgi čia mašinoj galėsiu aš žūt': važiuoju ir man ramu, bet tik man’ vẽža Aln. Seniukui kunigą vežė, buvom laukt Jnšk. Kai jos tėvas mirė, tai aš daktarą vežiaũ Mlk. Jį buvo vežą̃ ligoninėn Rš. Dvylika vaikų užaugom i nė vieno in daktarą nèvežė Klt. Tik muni vèžk numie, aš mirsu Yl. Antrą dieną jie tapė į ligoninę vežti̇̀ Plšk. Vẽžė in didesnius doktorius Vilniun – atgavo Švnč. Tą trobą vẽžė į muziejų, toki ana sena buvo Šts. Žmona buvo iš Veršių vežtà Žg. Miškan paspjaut vèždavo kiaulę ir stogan sukišdavo po gabaliuką (per Didįjį karą) Žl. Veži̇̀t (vežkit) jį nutapyt (nuskandinti) Lz. Kryžių tai vešiù savo apierai [į Kryžių kalną] Rk. Sveikatą va prikišiau kolkoze, dešims metų vežiaũ pašarus Kp. Kam ana (duktė) šituos vaikus čia vẽža, nedabosiu aš jų! Klt. Ar tą maišą nešte nešim, ar vežtè vèšim? Ėr. Jeigu veži̇̀ arkliu katiną, arklys labai prakaituoja (priet.) Sld. I Morė buvo, kad vẽža, ana sukas su tokiu bizūnu Gršl. Pajauniai raiti jodavo, pamerges vèždavo Antr. Seniau vèždavo marčią apgaubę, nerodydavo Brž. Jau po pintuvių vẽžė kraitį Bdr. Ir šieniką, būdavo, prikiša gatavai kraičvežiam vèžtų Pnd. Prosas ranko[je], ans (siuvėjas) i eina į kitą kiemą, o daba aną reik vèžti Krp. Kiaules vẽža, gyvulius varosi [pabėgėliai], – baisus daiktas! Kpč. Pieną statėm, o daba nėr kam vèžt KzR. Vežỹ (vežk), kad veži̇̀ Mlk. Pinigų neturiu, traukinys nevèš dykai Žl. Jug neužmušai da, kur tu muni veži̇̀ daba į tus kapus?! Varn. Žmogus, nieko iš jo nėr, susenėjo, ir vežk duobėn Ant. Vèšiam į Béržorą laidoti Plt. Negi būdavo su kuo vẽža? Č. Visi kalkes pildavom vagonuos, vèždavom va ir mašinom, net nugaras praėsdavo Sb. Vèždavo šieną su laivėm Slč. Atsivedė arklį malkom vèžt Mžš. Nėr arklių vèžt Nmč. Mėšlai stovi nevežti̇̀ NdŽ. Nuo ežių pradėjo vèžt akmenis Smal. Oi, kiek čia akmenų yr, aš vežiaũ, aš vežiaũ, žinai, nu daikto Kal. Tie [šiaudų] kūgiai pūna, mėšlan vẽža Rod. Susrinkit daiktus, katrus vežtàt Ob. Atvažiuoja, prisdeda nešulius ir vẽža Srj. Tada medis buvo dovanai – kas norėjo, tas vẽžė Dbč. Kas norėjo, važiavo, pjovė, vẽžė, kiek tik reikėjo Yl. Anglių galėjai kalnus vèžti, nu daba, veizėk, nėr Yl. Pamatis vẽžant i sulaikis Mžš. Viską, kas ūky buvo, grūdus, gyvulius vẽžė išvežė Nm. Kad mañ miestan kas vèžt, aš tai nevažiúočia, aš nenoriu Pl. Raudojau raudojau, kai vẽžė ganyt Kpr. Arklys dar nevežamas (nekinkomas) N. Ratais vežamas daiktas R13, MŽ17. Aš su karu nevèšu durpas Vlkv. Jau ir jo mergos vẽžamos (suaugusios, gali tekėti) Krd. Kitas nèvežamas (netinkamas parduoti), kitas šioks, kitas toks [paršelis] Trk. Obulų nebėr vežamų – nebvažiuojam į Palangą Šts. Atliks šienas tai dienai, kai bus nevežamà (lietinga) Kp. Šiandien meisos vežamà diena – turėtų būti krautuvė[je] meisos Vkš. Jei par sapną mėšlą veži, – reikės vežt greit numirėlis LTR(Paį). Kai veža pirmą vežimą javų į klojimą, įsideda į vežimą tris akmenus LTR(Bsg). Dargi ana sako karaliu: – Vèžk tu savo dukterį kur girion Zt. Vèš broleliai aukštan kluonan žaliąjį šienelį (d.) Grš. Vež žalį šienelį, žalias raskileles, vež ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Girelė[je] kirto, pagirė[je] tašė, ant vieškelelio vežė StnD21. Jau mergytei kunigą vẽža, – bernytis nevierija JD457. Ar tu jau verki, ar tu jau neverki, jau mes tavę vèšma į svečių šalelę JD551. Šalin varo muni jauną, šalin veža muno kraitelį, – to liūdžiu StnD18. Vež kraitelį per laukelį, ė mañ jauną į vargelį – to liūdžiu LTR(Grv). Važiuoju laukeliu aš trečiuoju, sustinku dukrelę jau vežančią (vežamą laidoti) (d.) Msn. Čerška barška skrynelės, vieškelėliu vežančios LTR(Lš). Skryneles veža, kelelis dunda, motulė gailiai verkia LTR(Mrk). Vèžk, sako, sa dukrelę miškan, nekoj ją vilkai suėda (ps.) Žrm. Vežk mane jauną pas anytėlę, ba man nusibodo pas motinėlę LTR(Ūd). Oi vèžkit vèžkit atgal pas močiutę, kur mane močiutė gražiai užaugino DrskD55. Kukū, jūs ne marčiutę vežat, ale baltą avelę LTR(Kur). Kad tavę vèžt ko toliausia, kad neatmytai namučių! Drsk. Šešiais žirgeliais brikužė vẽžė aukselį cidabrėlį JV1050. Atvažiuoja kupčiai, kupčeliai ir visi bajorai, atveža, vẽža mergelėm baltą, bieliavą Aru8(Grv). Bet vežimai, žmones vežantieji, yra pagal gražumą trejopi, būtent: vežimai pirmosios, antrosios bei trečiosios klasės Kel1853,139. Ir vaikai Izraelio vežė Jokūbą savo tėvą su savo vaikeliais ir motermis ant vežimų, kurius faraonas siuntęs buvo jo vežtų BB1Moz46,5. Kaip jus Dievas paieškos, tada vežkiat mano kaulus iš čia BB1Moz50,25.
| prk.: Kiek vaikų ana (mamos skara) matė, kiek vaikų vẽžė krikštyt Dgč.
| impers.: Tą debesį ant mūso vẽža – rasi i lys Kl.
^ I didžiuojas kaip subinės į turgų vẽžamos Kl. Veža kaip velnias savo močią LTR(Gdr). Neturėdamas arklio, nenorėk vẽžamas Db. Nevežk tėvą į girią – patį išveš LTR(Zp). Nevežk medžių į mišką LTR(Šd). Sunku šieną vežt, bet lengva žiemą pešt Tr. Vasarą vežimais veža, žiemą saujelėm išnešioja LTR(Aln). Ne čėsas roges kaustyt, kada reik mišką vèžt Ps. Atabulą tik in kapus veža Lš. Kas avižas veža, tas šieno neėda Lk. Kiek neša, tiek vẽža (apie mažą vežimą) Bsg. Verčiau du vèžti negu vieną nešti Krž. Daug vežimu vẽža (sakoma per daug norinčiam) Mrj. Pats pėsčias eina, o panaberiją vežte veža Sln. Kas mėšlą vẽža į lauką, o tu veži̇̀ į namus Jnš. Vežė trobai – privežė pirkiai (pirkelei) J.Jabl. Kur bus vẽžama, tę važiuosiu Vlk. Koc in akėčių, abi veža Vrnv. Vež’ mane nor an šluotos (bet kaip) Rš. Ka te (į miestą) manęs i negyvos nevèžt Klt. Keturkampė poduškelė – šimtas arklių neveža (šulinys) LMD(Šlv).
vežtinai̇̃ vežtinõs, vežtinõ: Girtą vežtinai̇̃ parvežė Jn(Sv). Nu, kad artie, neštinai, ka toliau jau buvo, ta jau vežtinai̇̃ Als. Vẽžėm vieną sykį į bažnyčią, vežtinõs vẽžėm Lks. O ana iš toliau atvažiuos vežtinõs vežti Akm. Kas vežtinõ, kas naštom nešė burokus Dglš.
^ Lomoj gulėjęs, vežtinai parėjęs, išsijotas ir ant stalo dedamas (molio puodas) LTsV592(Sk).
| refl. N: Vežuosi eldija, iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Važta (ratais) vežtis SD265. Visa vestuvė vẽžasi į aną šalį, kad tik geriau [pasirodytų] Kdn. Javai jau vežasi į ten BIV215(Grl). Šįmet kviečiai sausi vežėsi Pš. Jeigu šienas nesivèš, maž ir važiuosma Kupiškin Kp.
ǁ refl. tr. Š gabenti su savimi, pas save, sau; imti kartu kur važiuojant: Jis vẽžasi akmenis iš lauko NdŽ. Kaladelėm supjovė malkas – mašinon dėk i vèžkis Klt. Atvažiuojte ir vežtiẽs [obuolių] Švnč. Duoda mun tą krestį vèžties numien Varn. Jei ir davė vèžtis, tai iš ko čia vèšies Graž. Kur anie vèšias, anie netura kur dėti Gršl. Senus namus griaus ir vèšis malkom Krs. Reikėjo kūrinti, malkas vèžties iš miškų Vgr. Vẽžas bobutė rogelės[e], prisikrovus šakų, pušinių šakų Dj. Su tačke vẽžasiam burokus Vad. Su saimi vẽžas patalą LzŽ. Norėjome, kad tėvas ir mus vèžtųsi NdŽ. Vežiẽs (vežkis) tą vaiką miestan, te jį galas! (labai išdykęs) Ml. Kur važiuos tėvukas, į jomarkus kokius, – visur muni vèšias Žlb. O ka į vakarelius vẽžas, irgi blogai y[ra], išlaidingai yr Krt. Kai vaistus suleido, atsigavau jau, sako, vèšmės Kupiškin Šmn. Seną žmogų i vèžkies atgal (niekas negydo) Klm. Pajaunių vèždavos daug [jaunikis], o pamergių mažiau Kp. Kai nuoteką vẽžas ženykas in save, nesisėda, išvažiuoja nuoteka vežime stovėdama, kad visos išvažiúot (visos kaimo merginos ištekėtų) Dg. Kas nori, in Stakliškes vẽžas [laidoti] Stk. Susdėk sa visa kas ir véžkis Rdš. Vẽžės jie knygas [į Sibirą] – mokinsis [lietuviškai] Kpr. Kai atstoja jom (kanapėm) žievė jau, keli, sustatai gubelėm, išdžiūna, veži̇́es namo Zr. Sakė, kad ans piningų vẽžęsis Mžk. Gerokai, sako, i turto veždavęsys Erž. Į svotą liuob vèžties didį kukulį pyrago, čvertikę pupikių ir kitko Klp. Būdo, mes kvietinius pyragus vẽžamės, ė stepurkiniai (Stepurkiškės kaimo gyventojai) – grikines babkas Švnč. Vežiaus tris litrus spirito, maniau, gal išpirksiu vyrą Gdr. Tam tikri [elgetos] būdavo, kur su arkliu važiuodavo ir paršiuką vèždavos Grz. Šunio galėtų su savimi nevežties Vaižg. Abu važiuoja ir muzikontą vẽžas Pb. Paršnekėtojį vẽžės, gerai rušiškai (rusiškai) nesupranta Pj. Ūkininkai turėjo vèžties pusę kiaulių atgal Plšk. Aš būčiau ir namo vẽžusys, tik ma[n] neina apsikraut Smln. A grėblį, a pavalką kokį padirba, ans tujau vẽžas parduoti Varn.
^ Vẽžas pasisodinęs kaip velnias močeką Ktk.
ǁ priverstinai imti kortų pluoštą: Vèžk namo (lošiant vežimą, kvailį) Pns.
2. tr. Yl, Sn, Graž, Alk, Vl, Kpr, Sug prievarta gabenti į kitą kraštą, tremti: Tujau apsiautė vèžti į Rusiją ir išvežė vieną pačią Kal. Atejau tarnavus, pradėjo žmones vèžtien [į Sibirą] PnmR. Sako, kad jus šiąnakt vèš, – dūkstam ir bėgam iš namų Kč. Kai pradėjo žmones vèžt, pradėjo kavotis, bėgiot, – tada ir prasidėjo pekla Skp. Sugreibė, vẽžė išvežė, i ne šiandieną nėkas nežino Sd. Vẽža tėvus, vẽža brolį, vẽža su šeima vaikus jojo Gž. Vẽžė geriausius žmones, tai baisus daiktas, tep nèvežė kokių durnių Vžn. Katrie šeimynas samdė, tai tuos vẽžė Jž. Sugauna, tai mat Sibiran tuoj vẽža Kp. Prie savietais aš buvau vežamà, prisejo slapstyteis Sld. Visi, ne tik buožės, tie vežami̇́ejai buvo pasitaisę; čia nežinojai, a čiups, a ne Krš. Kap akmuoj buvau (sustingusi), kap vẽžė Rtn. Kelininkai jau matėm, kaip vẽžė, kaip varė būriais Als. Mus griebė iš darbo i vẽžė į Rusiją Trg. Daba nevèš į Cibirą – pėsčius nuvarys pasilsėdami Krš. Nėkas nėko nebibijo, kur veš, ar į Žagarę (juok.) Krš. Čia visi biedni buvo, neturėj[o] ko vèžt, kabino, ką seniūnu buvai Drsk. Vien mūsų kaimo penkius išvežė, o tenai trisdešium šeimų mum vẽžė [į Sibirą] Kp. Tus Juoza buvo papuolęs, vẽžtas Azr.
3. tr., intr. N, KŽ, DŽ1, Vž, Bsg, Pnm, Ck tempti, traukti, vilkti (ppr. vežimą, krovinį): Ar stengs arkliai sunkį vežimą vèžti? J. Arklys vẽža, kiek patęsia LzŽ. Arklys, nori ka būt drūtas, gražus – tai duok jam kisieliaus avižų, tai jis i vẽža Plv. Ėdrus arklys gerai vẽža Pln. Niūksi niūksi, o arkliai kap nèveža, tep nèveža Gs. Arklys prunkščia, nèveža Str. Jaučiai su sprandu vèždavo Jrb. Anys (veršiai) dužiau (stipriau) vẽža kap arkliai Pst. Vežimas, kurį garas vẽža, vadinas garvežys JI416.
| Kunigas nenorėjo vieno arklio vežamas pri ligonio, vis reikalavo poros arklių Šts. Daba tu muni vèžk teip, aš pavargau Als. Kaip arkliui vèžt sunešė – septynius maišus Klt. Nukerta berželius, prikrauna žolės ir vẽža vežtè, vẽža žmogus savimi Žb. Par pievas, būdavo, vẽža par [v]andenį karves an žabų Tj. Tu gi vežęs vežęs gauni pasilsėti (apie žirgelį) NS1042(Ppl). Jis liepė duot jam tik tą kumelaitę, kur vandenį veža LTR(Mrc). Tada anas paėmė atkinkė kumelelę, an vežimo uždėjo, ė pats veža vežimą LMD(Tvr). Ir skrenda žvirbliai, vẽža niekotelę (ps.) Mlk.
| Drasko, kanda, vẽža (viską tampo) – negaliu su juo (jaunu šuniuku) Kvr. Vẽža tave tas šuo dvilinką, nesutvarkai jo Šmn.
| prk.: Tas šniūras išsitempė ir nèveža ratelio Brb. Paprastas ratinis [traktorius] du plūgu tik vẽža Aln.
^ Traukia dvasią, kaip vežimą veža (sunkiai kvėpuoja) Ėr. Einu, kap vežimą vežù (sunkiai) Švnč. Ką vežiman indeda, tą arklys vẽža Aln. Kumelei ką indeda, tą ana vẽža Ut. Vienas vẽža, kita męža (nesutardami dirba) Ar. Kas vẽža, tam ir krauna JT364. Kas vẽža, an to ir krauna Dgč. Kas vẽža, tą ir plaka NdŽ, LKT156(Grz), Dkš. Kap tik, sako, vẽža, tai ir botagu muša, o kad nèveža, tai ir nevaro Al. Kuris vẽža, tą ir ragina Šlu. Par daug ir arklys nèveža Dbk. Ką šeria, tas ir veža LTR(Km). Svetimas arklys pusę vežimo teveža Vdk. Arkliui nesunku avižos vežt Vl. Ne ratai arklį, bet arklys ratus veža TŽIII379. Bepigu šoniniams, kad ieninis vẽža NdŽ. Rogėm važinėtis visi nori, o roges vèžt nė vienas nenori Ar.
ǁ įkirtus, įkabinus traukti: Tai kauptukas: vèžk įsireižęs Jrb.
4. įstengti, tęsėti (ką daryti); sunkiai, su įstanga kam vykti: Veži kaip paštos arklys LTR(Rs). Per dieną vẽžėm, o pavalgyt gailisi Dkš. Par Tadeušą tai Bronia visą šitą darbą vẽžė Slk. Kol jaunas – lakstai, paskiau tai užsikrauni šeimą, darbus, tai veži̇̀ Ssk. Tep man vis reiks vèžt, iki kojas užversiu Gs. Anas vẽža iš visų sylų, ale ir jo visa liks kitiem Dgl. Žmogus ne geležinis, kiekgi tu veši̇̀! Grv. Nu tai tą ir darydavo, kaip katras sugebėdavo, kaip kieno sveikata vèždavo Aln. Nebeilgam senelė: vẽža ir vẽža iš krūtinės Sdk. Silpna jau mano kaimynėlė: tik vẽža o vẽža, net sunku žiūrėt Lkč. Kiba jis jau tę tep gerai mokinosi – trejetukais sau vẽžė, ir tiek Prk. Ana jau vẽžė šimtuo paskutinius metus (ėjo šimtuosius metus) Sd. Jau devintą dešimtį metų vežù Bgt. Antrą šimtą gyvent linki, o galva nèveža Ppl. Jau manęs kojos nèveža Dglš. Prastai jo galva vẽža Rmš. Labai mano galva nebèveža Aln.
| Šešta diena kap tik vežù (vos laikausi) Mrj.
5. smarkiai, intensyviai ką daryti (barti, apkalbėti, mušti, valgyti ir kt.): Vẽža vaikams: ko neveizat motinos?! Rdn. Vẽža mun į akes: tavo vaikai pupas vogė! Krš. Moma kai pradėjo vèžt ir šią, ir tą Slk. Žmona vyruo tik vẽža, tik vẽža, tik vẽža, o tas tylia, klausos, ale nėko nesako Varn. Žiūrėk, jis tau jau ir vẽža Mrj. Viską išsipasakojo, bobos i vẽža pridėdamos Krš. Mano boba liežuviu gerai vẽža, niekas jos neapūturs Ml. Vèžk lazda per galvą Plv. Kailin vẽža dykam kap katram Drsk. Kap aš ją vežiaũ (plėšiau) nuo sienos, kap traukiau snukin tuoj [nepadoria] nuotrauka Srj. Vẽža į savi košę dideliausiais šaukštais Šts. Kad pradės vežt dažinį – bematant iškabino Antš. Jisai arielką kaip pasileidęs ant girtybės šiaučius veždavo Tat. Kai tik kris į lovą, tuoj ir pradeda vežt (knarkti) Ds. Jis veža (orą gadina) kaip lukutis – nosį reikia turėt užsiėmus Ėr. Kap inviręs vaškas, per daug vẽža (storai tepa marginant kiaušinius) Rdm. Tai vẽža, kap pirštu Rdm.
◊ arkliai̇̃ (arklỹs) nèveža (nevèžtų) labai daug: Turtų buvo – arkliai̇̃ nèvežė Lb. Kiek primeluoja, kiek priloja – arklỹs nevèžt Švnč. ×
kadõkėje vẽžamas labai silpnas: Mano metų kai sulauksi, tai kadõkėj vežamà būsi Rš.
mui̇̃lą vèžti
1. Gž nespėti, atsilikti: Ar sunkiau, ar lengviau – jis vis mui̇̃lą vẽža Gs. Kur aš spėsiu su jais, – vežù sau mui̇̃lą, ir gana Grš.
2. tinginiauti: Kitus ragina dirbt, o pats mui̇̃lą vẽža Prn.

nei̇̃ nèšti, nei̇̃ vèžti; nei̇̃ vèžti, nei̇̃ nèšti Trgn, Užp, Lkš nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Kad pasakė – nei̇̃ nèšt, nei̇̃ vèžt Dbk. Sakė pasakė – nei̇̃ vèžt, nei̇̃ nèšt Imb. Pašnekėjai – tai nei vežt, nei nešt Ktk.
nórs kubilai̇̃s vèžk labai daug: Pieno – tai nors kubilais vežk Sv. ×
pãpą vèžti NdŽ su nuvargusiu arkliu važiuoti.
púodus vèžti
1. toks žaidimas: Atgiedam rožančių, litaniją, tai tada púodus vẽža Skp.
2. būti nėščiai, artigalei: Jau jy veža puodus, tuoj sugrius pečius (pagimdys) Kb.

[nórs] veži̇̀mą (vežimù) vèžk Ms labai daug: Senybinių daiktų nórs vežimù vèžk da Adm. Riešutų – tai nors vežimu vežk A.Vien. Dar tik vienąkart tinklą užmetė, o žuvų tai vežimu vežk Lš. ×
viksvàs rūrà vèžti Ds bezdėti.
[nė̃] vyžà (vỹžoj, vỹženoje) nèvežamas (vẽžamas) Pnd prastas, niekam vertas: Jau tokia dvibambė, vyžà nevežama Ds. Teip išdirba, kad žmogus nė vỹžoj nèvežamas Grš. Plauni plauni visą dieną, a rytą nebūsi vỹženo[je] vežamà Ms.
antvèžti, añtveža, añtvežė (ž.) tr.; S.Dauk, M
1. kur ko užvežti: Ka añtveži mėšlo, dešimteriopa nauda KlbX118(Krtn).
2. daug suvežti, privežti, pateikti: Yr antvežę stiklinių uzbonų Šts.
apvèžti, àpveža (api̇̀veža r.), àpvežė (api̇̀vežė r.) tr.
1. Sut, K, J, LL117, Š, Rtr, BŽ299, KŽ, DŽ1 vežant apsukti aplink: Aplink api̇̀vežiau, [našlės kraičio] kubilus atavežiau namo vė Švnč.
2. vežant į daugelį vietų nugabenti: Važiuokim su manim, tai visur apvešiù Asv. Už tuos pinigus visur mus àpvežė Kč. Ana pilna ligų bu[v]o, kur aš nesu apvẽžęs Sd.
ǁ važinėjant aplankyti daugelį: Buvo apvežę, apvažioję visus daktarus, bet nepagijo Šts. Kiek buvau daktarų apvežusi, bet nėkas nepagydė Dr.
3. N, Rtr, OG95, DŽ, KŽ, Rnv, Kl atvežus apipilti, apiberti, apskleisti, apkrėsti: Apvežėm visą lauką mėšlais MŽ213. Mėšlais àpvežiau daržus, lauką J. Lauką trąšom api̇̀veža Švnč. Puvėsais àpvežė visur, pagerėjo žemė Rdn. Nelabai daug [obuolių], neprižiūrim, reikia mėšlo apvèžt, o kas [tai darys] – nėra kas api̇̀veža Šmn. Bulbom žemės daug palikta, ale mėšlu neapvešmà visos: šiemet gyvulių mažiau laikėm Skdt. Mėšlą vežė vežė ir neapi̇̀vežė visos dirvos Krs. Su trim vežimais mėšlo aš ir àpvežiau visą žemę, – tiek te to daržo ir tėr Skrb. Ka mėšlus apvèš, pradės pūdymus arti Tl. Turbūt reik apvežti mėšlus bulbėms Žem. Gera žemė, o dar apveža Šts. Rudinį nukasus bulves ar kitas daržo žoles nuėmus, vėl reik kaip galint giliai suarti kaip jei pirmu, tad apvežti mėšlais, kurius tujau reik aparti, idant par žiemą po žeme supūtų S.Dauk. Reikia stengtiesi kuo daugiausiai, nors plonai lauką mėšlu apvežti A1884,79. Visus kelius ūkininkai turi sulyginti, žvyru apvežti Pt.
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Kaip dirva apsi̇̀veža, liuob kapstys Kl. Petras mėšlą apsi̇̀vežė, gal jau i apsiarė Mžš.
ǁ refl. atvežus aplink supilti, sudėti: Apsivežęs, apsidėjęs materijolais, žada statyties Šts.
4. refl. tr. daugmaž, beveik viską suvežti: Jau malkų visi apsi̇̀vežė Rmš. Kad nelytų, apsivežtų žmonys rugius Ggr.
atvèžti, àtveža (atàveža r.), àtvežė (atàvežė r.) tr.
1. SD1151, SD309, R, R200,209, MŽ, MŽ266, Sut, N, K, J, M, L, LL199, Š, Rtr, ŠT288, BŽ44,425, DŽ, KŽ, Plng, Nv, Šd, Krkn, Dj, Dgp, Aps, Pst, JnšM, Vdn, Bgs, Ssk, Rmš, Rdš, Pls, LKKXI164(Zt) važiuojama priemone, vežant atgabenti: Pirmažolės gražiõs atàvežė vežimą Klt. Jie sekmadienį àtvežė vežte ligonį Rm. Pridoniej[i] skrynią, šėpą àtveža jaunosios LzŽ. Įkraudavo akminų tiem vyrai, kraitį àtveža – pusė akminų Žg. Atàvežė akmenis keturius – bus namo kertės LKT258(Ps). Tris viedrus [alaus] atàvežė, i po viedrui atàveža [į vestuves] Pb. Vėl lauksiu mažų veršelių atàvežant, vėl visą dieną fermo[je] sėdėsiu Krs. Tai tada atàvežam [linų] ir klojam an dirvos Jdp. Nurauni šituos linus, suriši pėduos, atàveža namuos, klojiman Kp. Kada vienas [kaimynas] beigia [minti], tada kitas àtveža vežimą linų Sn. Kas pirma atàvežė, tas pirma ir mals Skrb. Atàvežam kluonan i kuliam Dsn. Maišą didelį prikišo [vilnų], àtvežė čia ir uždėjo ten an grėdų Mšk. Atvèžkit kunigą – atàvežė, nupirkit grabą – atàvežė, prie langui pastatė Rk. Dėkui už roges, atàvežiau, padėjau te, kur buvo Kp. Kad sudegtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatvèš! Tvr. Gyva, dar neàtvežė į Raudėnus (nelaidojo), nėko nežinom Rdn. Atàvežė cukrų, apvynių – daryk alų! Sug. Atvèž’ samanų, nėr ko pozan dėt Švnč. Puvėsių kokių atàvežė kūrent Klt. Malkų gi reikia, o kas gi man atvèš? Aln. Žmonys rudenį kartais atvèždavai gyvas [avis] ir parduodavai LKT152(Žg). Dvejetas vaikiukų, pas mum atàvežė lig mokyklai [pabūti] Ob. Tujau vaikus sukriaunu ir àtvežu Trk. Nigdi neveža, kad atvežtų̃ [marčią] nors pažiūrėt Alks. Ačiui atvẽžę Jrb. Nenugriovėm [namo], tai atàvežė su traktorium Kp. Kiek kelio atàvežta ir pirkta, pinigai mokėta Žl. Mūsų žuvys gardesnės kaip atàvežtos iš jūros Žl. Čia šitas galas [gryčios] va lig pusei tai iš pandėliečių atàvežta, čia vienas galas tebuvo Pnd. Nežinau, iš kur atàvežė tą bobą Pb. Iš atvežtų kiaulių nei pusės nepaimdavo Plšk. Vieną dieną paprašai [dujų], kitą atàveža Vj. Atvèždavo viso [žydai]: silkių atàvežė, žuvies Skp. Buvau duonos – atàvežta gerų miltų, itų gerųjų, brangųjų Švnč. Vėl atvežė miltus, nežinau ar imt Lt. Ka buvo atvežtà, maišą [miltų] papuolė nusipirkt Vdk. Da gerai, kad atàveža duonos, kad tik gauni Ad. Atvežtà i stovi brangiausia dešra, niekas jos neperka Klt. Pyko došijos, kam jam malkų neatàvežė Dglš. Kviesliai jaunajai vištą perekšlę atàvežė, kvakšia kieme Slm. O mano pusbrolis nuog sodžiaus navet nei pieno neàtvežė Sn. Pusbrolio duktė Zarasuos gyvena, i kad ko reikia, atàveža Dgč. Atàvežė man gi mielių daug Mlk. Mama, a noriat, aš atvèšiu medaus? Trk. Vaikai atvèžtum iš Klaipėdos pylaičių, vištų, ir ėdu sau Jdr. Man vaikai to sūrio atàveža Akn. Suknytę vokietys atàvežė, tai visi komuniją prejo [su ja], ir vis an šventoriaus apsivilkdavo Rk. Praitą rudenį ji i beatvežañti tą medžiagą Vdžg. Atàvežė didelį butelį, abu kad linksmi – dantys nebepasikavoja Dkk. Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom, tuo tavo tarnas mus gaivyt atvèždavo bačką K.Donel. Atvažiuosiu aš in tave nedėlios rytelį, aš atvešiu vainikelį žalių rūtų pintą LTR(Tvr). Atvažiuoja kiau kiau diedo duktė, atàveža kiau kiau man bandelę (ps.) Mlk. Kūną jo varniškiai atvežusys į Kražius palaidojo sklepe jezavitų bažnyčios M.Valanč. Atvešim pirmus vaisius žemės mūsų ChNe10,35.
| Būtų gerai, kad būtūt atvẽžęs lietaus Drsk. Atàvežėm lietaus, senučiut! Krns.
| prk.: Va laisvę kokią ruskiai atàvežė: kai vežė žmones, upeliai ašarų bėgo Šmn.
^ Vienas atvažiuoja pirkt, kitas àtveža parduot Sk. Kai nusėsi (mirsi), velnias karietą atvèš Grk.
| refl. tr. K, Š: Senelis knygnešys buvo, eidavo atsivèžtų Prūsuos knygų Kp. Manę čia atsi̇̀vežė mažutę Ad. Pas tus ūkininkus atsivèš duonos kepti Krt. Atsivežkis drauge ir savo župonę N. Negi atsivèžtat Aušrytę? Ob. Atsi̇̀vežė grašių ir guliavoja su visais LzŽ. Paržiem turėjo savo bobos senelį atsivẽžęs Krs. Tą savo motinelę ans (Valančius) atsi̇̀vežė: vargšelė, teip paprasta buvo Kal. Tegul pasikelia Jateiką ir važiuoja daktaro atsvèžt Aln. Marti stalą užkloja savo atsi̇̀vežta staltiese Grl. Jeigu valgysi su pienu, atvažiuos Gavėnas, atsivèš ilgą peilį (gąsdina vaikus, nesilaikančius pasninko) Kp. Aš, atvažiuodama į dvarą, visuomet atsivežu dėžę knygų V.Myk-Put.
^ Atvažiuoja, sako, jaunamartė, atsi̇̀veža savo darbą (auginti kūdikį) Švnč.
atsivežtinai̇̃ adv.: Atsivežtinai talkinėties Brs.
2. parvežti, pargabenti: Pirma da namo atàveža Kp. Dabar gal jau vėl namo atàvežtas iš ligoninės Krs. Kap poną atàvežė nat namo Švnč. Kad tik duos arklį, galės ir atvèžt Mlk. Arkliu tai da in keturius kartus nelabai atveši̇̀ Slk. O tai nuo kapų gi atàvežė, namie gi davė [šermenų] pietus Rk. Kas te jį atvèš, šitą šieną, sugrėbt sugrėbiau! Klt. Lėkė su arkliu miškan šieno atvèžtų Pl. Medis reikia pirkt ir atvèžt nėra kaip Nmč. Nusipirko penkius viščiukus, čebatan susikišęs ir atàvežė Slm. Išgerdavo [vyras], ale tik gulinčio nė karto neatàvežė Pl. Nuvežė sveiką, atàvežė su grabu Rk. Važiuoja atvèžtų plytų Sur.
| refl. tr.: Vieną bakanėlį [duonos] atsi̇̀vežiau, ir pakanka Skrb. Nuvežiau turgun malkų vežimą, atgalio atsi̇̀vežiau – niekas neperka Klt. Du dideliu vežimu šieno karvytei atsi̇̀vežiau GrvT54. Da tą didelį medžią atsi̇̀vežiau, sūnus pamačijo inkelt Švnč. Netoli [malkos], ale gi kad purvynai, ir mat reikia jėgos atsivèžt Slm. Tai aš miežių nuspirkau du maišu, atsi̇̀vežiau Ml. Iš miško ar malkų atsivèžt, ar ką… atsi̇̀vežu i pati, diedas arklį pakinko Klt. Tai mes nusipirkom va iš žmogaus, atsi̇̀vežėm ir pasistatėm [pirtį] Č. Būdo, kvartuką (prijuostę) atsiveža iš Latvijos až metų, i tai, sako, gerai (apie samdinio atlyginimą) Švnč. Burokus ravi ir nori, kad atvèžt žolę tą Zt.
3. tempiant, traukiant atgabenti: Vežimą arklys kap tik atàvežė Prng.
4. refl. KŽ įsteigti: Vilniuje, Kaune ir Gartene (Gardine) atsiveža naujos tiesdarymo, arba sūdo, vietos A1883,144.
◊ pãpą atsivèžti atvažiuoti jau privargusiu arkliu: Važiavom važiavom ir pãpo (popo) neatsi̇̀vežėm NdŽ.

×davèžti, dàveža, dàvežė (hibr.) tr.; D.Pošk, devèžti, dèveža, dèvežė
1. refl. nusigabenti, nuvežti: Dàsvežė pas tą Varnelį (pavardė) Dv.
2. privežti: Dèvežė ligi keliuko, negaliu toliau važiuoti: vemu, mirštu Krž.
įvèžti, į̇̃veža, į̇̃vežė tr.
1. SD1198, SD408, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, ŠT47, BŽ44,425, DŽ, NdŽ, KŽ, Als, Šmn, Gs važiuojama priemone, vežant įgabenti: Įvèžk vežimą javų į jaują J. Šešius vežimus [šieno] vakar invežėm, o da septyni kūgiai sužardyta Slk. Buvo šieno muno jau įvežta [į daržinę] Bdr. Šieno da neiñvežėm nė saujos Tr. Tos velkės kada stovia, neįveža į vietą Grz. Per naktį iñvežė daugel žuvies Dbč. Pirmuosius rugius iñvežė, apimušė kiek ir padeda apačion, kad pelės netačytų Aps. Miežių daba mažai į turgų į̇̃veža Jrb. Nakčiai savo dviratį, būdavo, įvežu į virtuvę arba net į kambarį A.Vencl.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ: Paskutinį šieną insi̇̀vežiau Aln. Mes nuo kiemo turiam gražaus šieno įsivẽžę Krs. A[r] Kazio įsi̇̀vežta jau atolas? Mžš. Vos spėjau vieną vežimą klojiman įsivèžti, kaip prapliupo lyti Š.
2. nuvežti, nugabenti: Ką suėst reikia vaikam invèžt LKKXXIX184(Lz).
3. L, KŽ importuoti: Įvežami̇́eji muitai NdŽ. Kiekis gali būti bendro pobūdžio, kai valdžia nustato bendrą kiekį įvežtinų tam tikros rūšies prekių LEVIII437. Iš mūsų krašto į Vokietiją į̇̃vežė kiaules Plšk.
| Bananų plantacijose daugiausia dirba įvežti negrai LEVIII300. Bijojo, kad rusų daug neintvèžt Brš.
| refl. tr.: Sėklos įsivežamos iš kitų valstybių rš.
4. refl. įgusti, įprasti vežti: Šitie arkliai jauni, dar neinsivẽžę Gdl.
| prk.: Iš pradžios buvo sunku mokytis, bet paskui insi̇̀vežiau Mrj.
išvèžti, i̇̀šveža, i̇̀švežė
1. tr. SD1204, SD422, R364, Sut, N, K, M, L, LL271,298, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ, Žlb, Plt, Klk, Ėr, Skrb, Pnd, Č, Dgč, Vdn, Mlk, Plm, Nmn, Vžn važiuojama priemone, vežant išgabenti: Jau i̇̀švežėm trąšas an lauko LzŽ. Trąšas i̇̀švežė ne in akėtos žemės Klt. Ìšvežiau visas trąšas, eisiu pakratysiu LKKXIII22(Grv). Trys kartai reikdavo suart ir mėšlas išvèžt Alz. Jei mėšlo yr, liuob i rudinį išvèš Kl. Ant lauko išvežus reikia mėšlą tuojaus iškratyti ir priarti A1884,78. Nusikasėm jau [bulves], mėšlus jau i̇̀švežėm, tik nekratytas Kpr. Ką priešpiet i̇̀šveži [mėšlo], po pietų apart reikia Erž. Par tris dienas i̇̀šveža [mėšlą]: kaip katro mėšlo, kaip katro žemė, – tik duodas duodas Slm. Mėšlų krūva šitai, nėr kas išvežą̃s Rt. An lauko i̇̀šveža linus ir kloja Nmč. Balos buvo, šlapia, arklys lenda, su arkliu neišveši̇̀ šieno Svn. Sienojus i̇̀švežė iš miško ir apipjovė Pl. Kraitį i̇̀šveža, būdavo, prieš veselios penktadienį Slm. [Kada] jau išbrauktas pluoštas [linų], suriša ir i̇̀šveža žydu[i] parduot Kp. Liuob po kelis vežimus išvèš parduoti [linų] Kl. Visą mišką išvèš taip veždami Kv. Da ka ben duona būt mado[je]: duona baisiausi, o gerūsius grūdus išvèš žydams KlvrŽ. Savo [sviesto] nedarydavo, i̇̀šveža, būdavo, visą pieninėn Jž. Geruosius grūdus pyliavon i̇̀švežė, valdžiai Kp. Jum (kolūkiečiams) tas kas liks – gerojį grūdą i̇̀šveža, o mum tiktai šiukšlės PnmR. Neišveši rekviziciją, būsi nubaustas Rm. Abidvi karvi prisiriškiat pri vežimo ir į Mažeikius išvèžkiat Šv. Kiek tas katinas daug suėda, reikia išvèžt į mišką Bgt. Vaiką vieną teturi, i tas i̇̀švežtas pas motiną Rm. Susirgo ir i̇̀švežė ligonijoj Dgp. Kad bei̇̀švežė į Salantus, mirė tą pačią naktį Gršl. Prisiskambino greitąją, i̇̀švežė visą mėnesį Krš. Nuo savęs i̇̀švežiau, nebturiu J. Klojimas sudegęs, pirtis išardyta, išvežtà Kp. Gavėnai pečiuj puodus išvarto, mėsą atradę i̇̀šveža paėmę, kur išvirta Skp. Vokyčiai žąsis ir tą kiaulę i̇̀švežė mums Šv. Ìšvežė jau Bijeikienelę, amen, po visam (apie laidotuves) Rdn. Nu žmonis i̇̀švežė į tą karą, visus vyrus Šts. Ka matai, ans buvęs i̇̀švežtas į akrūtus, ir ans išbuvęs dvidešimti penkis metus Jdr. Sulig pasakymu jį suėmė ir išvežė Lnkv. Ìšvežė mažą kaip šunioką, ir ganyk Šmn. Giružė[je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes i̇̀švežiau JV51. Oi tetuši tetušeli, kaip mes išvešma dukrelės kraitelį (d.) S.Dauk. Vai, n’išvežami jos didi kraiteliai, neišvaroma jos jaunos pasogėlė LLDII218(Šn). Ne tau paimtie mano jauna dukrelė, ne tau išvežtie jos margosios skrynelės LLDII212(Srj). Vidury nakties gaideliams giedant išvèš mūsų seselę JV866. Atjos raitų pulkas ir jaunas bernelis, išvèš tave, seserėle, svetimon šalelėn DrskD56. Įsodino į karietą ir i̇̀švežė Vilniaus miestą JV311. Išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio NS749(Ppl). Paimk mano vargelius ir išvèžkie laukelin (d.) Tvr. Išvežkai tu savo dukterį miškan ir palik LTR(Ob). Išvèž’ tu ją medžian ir svied’ (ps.) Lz. Karalius prisakė senų žmonių nelaikyt, išvèžt miške, palikt (ps.) LKT382(Lp). Apsikuopus aplink save [kalvėje] bent kartą ir surinkus išvežti [laužą], keletas litų kristų kišenėn, ir vietos kalvėje atsirastų daugiau M.Katil. Vieną sykį Adomas Gorskis be žinios mokslinyčios pardėtinio, pagavęs savo žmogų Kražiūse mokantis, išvežė į Beržėnus M.Valanč. Kiek metų dabar V. Dievas daro dirvose ir daržuose mūsų, kad ižg vieno grūdo užauga mumus kiek dešimtų, o ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, tiekas vežimų rugių namuosn suvežame DP297.
| prk.: Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiuoja: sako, vestuves i̇̀šveža Kp.
^ Iž (už) pinigus ir an to svieto i̇̀šveža Btrm. Iki galo jeigu gydys, šaltą išvèš (numarins) Pn. Kad tau išvèžt atžagarią! Vrnv. Kertėj trupinys, neišvèš jo nei arklys (krosnis) JT273.
išvežamai̇̃ adv.: Pernykščių velėnų yr dar neišvežamai̇̃, ar pusantro vežimo Šts.
išvežtinai̇̃ adv.: Paėmė dirbt šešius hektarus žemės išvežtinai̇̃ (išsiveš visą derlių) Km.
| refl. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Lk, Šl, Sdb, Brž, Rk, Švn: Kaip reiks mėšlas išsi̇̀vežt, kad nebus su kuo [talkai] alaus užraugt? Mžš. Mes su savo arkliais ir įsidirbom, ir mėšlą išsi̇̀vežėm Skr. Prieš šventes išsi̇̀vežėm mėšlą, bulbas nuarinėjom Krs. Nu išsi̇̀vežės pilniausią bortavinę mašiną su kaupu prisikrovę ir bulbių, ir javų Akm. Aš iš numų išsi̇̀vežu kiaušių Trk. An žiemos tai daugiausia žentas išsi̇̀veža [obuolių], nu kur aš padėsiu? Kp. Anas važiav[o] i ją išsi̇̀vežė Ad. Viską, kas lindo į lagaminą, išsivežė A.Vien. Taisyklėse, matyt, nustatytos tiktai išsivežtino maisto ir pašaro normos rš. Stasys atvažiavo i išsi̇̀vežė pas saũ pažiūrėt naujo buto Mžš. Va, išsivèžkit parodyt, ba tokių [linų] turiam Pl. Būdavo, ateina ir nusdūrė, ir išsi̇̀vežė [kiaulę], su šautuvais ateina ir išsi̇̀veža Jž. Tiktai kelmai likę, o daugiau visa iškirsta, medžiai išsi̇̀vežta Sb.
išsivežtinai̇̃ adv.: Išsivežtinai pardavė Zr. Fabrikas kalkių purvą atiduoda išsivežtinai̇̃ rš.
ǁ iškelti (kitur gyventi): Buvau aprašyta išvèžt, apkainavo mane sausinimo (melioracijos) skyrius penkis tūkstančius Dg. Senas [gryčias] gi nugriovė ar sukūrino, ir šeip, ir teip, o statos jau mūrus – nebeišveši̇̀ Pl. Ìšvežė mūs žmones in Lietuvą Pns. Visą šį Klaipėdos kraštą buvo išvẽžę Vlkš.
2. tr. kurį laiką vežti, vežioti: Va jų Vaclovas dvidešimtį dienų i̇̀švežė su juoj (arkliu) medžią Lp. Da išvešim tą savaitę pieną [į pieninę] ir nustosim Trs. Išvežiau metus pienus, ir pajuto kišenė – du šimtai litų atliko Šts. Pieninėn vežam [pieną], tik nedaug šiemet viškai, telioką auginam, tai nedaug tei̇̀švežėm Šmn.
3. tr. apkloti, apibarstyti kuo vežamu: Visas laukas i̇̀švežta trąšom Klt.
4. tr. Vkš, Lž, Akm, Varn, Lg, Sb, Kpr, Skp, Pns, Vlk, Graž, Brb prievarta išgabenti, iškelti į kitą kraštą, ištremti: Ìšvežė Cibiran, nu po karo, kaip jau vežė visus Kp. Seseris až brolį Sibyriun i̇̀švežė Dglš. Vos pagijo kalėjime, beišvežė į Cibiriją Ggr. Jis norėjo, kad aš į Siberiją i̇̀švežtas būčiau Plšk. O jeigu paėmė, įsvadino į vežimą, i̇̀švežė ir i̇̀švežė an penkiolekos a an kiek metų Als. Ažliko, i nei̇̀švežė jos [į Sibirą] Rš. Katrie žmonės pasistatė trobas, tai i̇̀švežė tuos Kp. Vežimas tada prasdėjo, tavę neišvèš [, jei stosi į kolūkį] Kkl. Mano tėvus, mano mamą i̇̀švežė, mat sūnus krautuvę turėjo Jž. Mūsų kaimo, Miliūnų, nieko nebuvo i̇̀švežta, čia visi mažažemiai Pl. Ìšvežė geruosius, kokie gi beliko žmonės? Č. Bijau niūktie (kalbėti), kad manę neišvežtum̃p Aps. Vyrų daug i̇̀švežė į Rusiją, kame padoresnis ūkininkas, visus i̇̀švežė Kl. Buvo labai didelis ūkinykas, o kokia jo ūkė – kap neišvèš?! Paž. Už tą šnekėjimą must pri baltųjų meškų nebišvèš Kl. Reikia kiaulės liuobtien, karvės melžtien – žmonės jau išvežti̇̀ PnmR. Už žemę mus išvẽžę buvo Grd. Indavė ir i̇̀švežė Sn. Kur tu išsislapstysi, paėmė ir išvežė [į Sibirą] Škn. Anys geri, tie žmonės, buvo, i̇̀švežė juos, anys normos neišpylė Rk. Jiej buvo išvežti̇̀, čia jų nepriėmė, Klaipėdon ir apsigyveno Kpč. Nogarde bit du trys kuplonai, tai nė vieno negirdėt, i̇̀švežė Zt. Matai, išvežti̇́esiams turės atlyginti. Kas galėjo pamanyti?! Krš. Už kokios nakties apsiaus kareiviai, sugaudys ir išvèš Nv. Metus suklaidinom, kad ne tus, kad neižvežtų̃ Drsk. Vyras atvažiavo kaip aręs, tai nusiavė, numetė nagines, tai teip ir i̇̀švežė basą [Sibiran] Kp. Vaikas iš mažo buvo nukankytas: išvežti̇̀ buvom Sn. Šventino kryžių išvežti̇́esiams, minios buvo suplūdusios Krš.
| Bijojo, kad neišvežtų̃ Vokietijon, tai mane išleido pas seserį Kučgalin Kpr. Norėjo muni į Vokytiją išvèžti, į darbus Varn.
ǁ prk. ištuštinti (namus) tremiant: O tie tėvai irgi buvo tokiame išvežtamè ūkė[je] Krt.
5. tr. L, KŽ, DŽ1 eksportuoti: Išvežami̇́eji muitai NdŽ. Nebuvo galiama visą mėsos perteklį į užsienį išvèžti Plšk.
6. tr. ištraukti, ištempti: Tinklu i̇̀šveža baisiausias krūvas žuvų Klt. Kai ana pavadino vardu, tai paėmė až kojų ir i̇̀švežė iš papečio Slk.
ǁ išlupti, iškabinti: Anas (varnas) i̇̀šveža šituo snapu kai lopeta rugius (tik pasėtus) iš žemės Klt. Kad būtų pamaniusi, kad kryžiuotis, tai ir kitą akį būtų išvežusi, mat pažino, kad žemaitis, tai ir pasigailėjo A.Vien.
7. tr. svorio jėga išstumti, išplėšti: Ìšveža sniegas dangsčio lapus (šiferį), kai didelis Klt.
8. intr., tr. DŽ pajėgti vežti, patraukti: Arkliai tiek nei̇̀šveža, kiek jaučiai Vdn. Kiek pergyveni, i arklys neišvèš Dglš. Kad ir storai leidžia [ariant], arkliai i̇̀šveža Gs. Vežimas įklimpsta in balą tokią, ir n’i̇̀šveža arkliai (ps.) Ss. Sustojo mašina, mat silpna srovė, – nebei̇̀švežė Slm. Apie Vilkaviškį ir Alvitą pro tuos riebius molynus buvo slidoka, bet naujas motoras ir pro čia gerai išvežė Šlč. Anas pasistatęs katilą rūsy, tai visą namą išveža (pajėgia apšildyti) Aln.
| Vos buvo galima išvežti šukas – tokios storos kasos rš.
9. tr., intr. prk. pajėgti, įstengti, ištesėti (ką padaryti), ištverti, ištempti: Gavo žemės šmotą iš valdžios – nei̇̀švežė (nepajėgė prasigyventi) Tr. Gal iki pietų išvèšiu, o po pietų eisiu gult Gdl. Nežinau, kaip reiks išvèžti egzeminus Krtn. Ar užteks sveikatos ir ištvermės, ar išvešiu aš studijas iki galo? rš. Regina kad šituo plonu [balsu] paeitų, Valė šituo neišvèš Grš. Aukštai paėmęs dažnai ir pats nebei̇̀šveža Ds.
ǁ tr. įstengti gyventi, išgyventi: Serga tėtukas, vargiai šią žiemą išvèš Kt.
◊ ant lúobo išvèžti palaidoti: Išvežė senį ant luobo Kb.
į šárkos bažnýčią išvèžti palaidoti: Ryt rytą iš Jokūbo kiemo išvežė į šarkos bažnyčią Juozuką LzP.
óžius išvèžti išvemti: Bariaus, kad negert; óžius išvèš ir vėl geria Rūd.
veži̇̀mais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) labai daug: Knygų tų jų – veži̇̀mais neišveši̇̀ LKKXIII138(Grv). Knygų, tai dar tėvas sakydavo, vežimù neišvežtái Brš.
paišvèžti, pai̇̀šveža, pai̇̀švežė (dial.) tr.
1. išvežioti, išgabenti: Buvo paišvẽžę tas krosnis, tai in padmūrauką, tai tę kur Dv.
2. ištremti: Daugelis pai̇̀švežta buvo Str. Pai̇̀švežė gaspadorius sovietai Dv.
nuvèžti, nùveža, nùvežė tr.
1. SD1109, SD443, R, MŽ, Sut, N, K, Š, LL123,316, Rtr, BŽ117,329,573, OG371, KŽ, Sk, Skrb, Antr, Pls, LKKIX200(Dv), Btrm, Dg, LKT207(Graž) vežant nugabenti: Nùvežė in Seinus, dav[ė] vaistų, ir sulaikė kosulį Sn. Druskinykuose nùvežiau [gydyti], tai tę pataisė NdŽ. Nùvežėm doktorop [vaiką] LzŽ. Par jo pečiais visa kas perejo: buvo i sumalta, i nùvežta Klt. Atkirsk [užšalusį] kapčių, pripilk maišus ir nuvèžk Panemuny Svn. Mum mokytis reikdavo važiuot Šimonỹs, tai kur te pulką nuvèš Šimonỹs, tai neleisdavo Kp. Mus vaikus žiemos laike turėjo į mokyklą nuvèžti ir parvežti Plšk. Trys kilometrai až miško – nuvežtų̃be jus Rš. Nuvežtum̃ vieton kaip poną, kur grūsies Užp. Tos[na] sodželkos[na] nùveža, sumeta [linus] ir užkloja Kp. Ponu[i] reikėdavo vis poros arklių nuvèžt ir atvežt Krs. Nùvežė mašina [bažnyčion], ateit atejau (parėjau pėsčia) Aln. Jei jūs norėtūt, kad aš būčiop, tai jūs mane kalmaškelėj nuvežtū̃tbe Aps. Kai kada pakeli ranką, tai mašinos nùveža Mlk. Vežė iš karto [pieną] su arkliais, tai, būdavo, kad kokiam žmogu[i] reikia Pandėlin, tai ateina an tą vežiką ir kad nuvežtų̃, nu ir važiuoja Č. Par dvi mašinas nùvežė šieną Ktk. Jug reik nuvèžti ten, o kame tą važmą gausi LKT58(Ms). Vežė Ukmergėn an daktarą ir nenùvežė, kelionėj mirė Žl. An rytojaus, kai jaunąją nùveža par savę, svotas ardo duoną Grv. An kapinių tai tik vieną [kryžių] nùvežė Jdp. Va pienas nuvèžt reikia an fermą Sb. O žiemą tai dvi ašis medžių iš miško į Gruzdžių kantorą nuvèžt [reikia] Mšk. Kad vėliau, tai ir pinigo turėčiai (turėčiau): nuvèžčiai (nuvežčiau) keletą metarų popiermalkių [parduoti] Žž. Neturiu ko nùveža vaikam Aln. Jei vežimėlį malkos nùveži Lazdijuosa, tai nusperki ką Kpč. Būdavo, iš ko gi litą prasmanysi, nu, braukia linus: du pundelius pasdarė, du pundeliu nùvežė, va po litą gavo Rk. Naktį žvejosi, kad galėtų jau ankstie nūvèžti žuvį į turgų parduoti Klp. Nùvežė rugius, karvę parduodinėt Zt. Ragaišiai būdavo juodi visokie, tai jau kai nuvèždavo turgun paršiukus parduot, tai atveždavo baronkų, pyrago, – oi kad laukdavom tada jau baisiausiai! Kpr. Kab nùvežei in malūną malt metrą (100 kg), tai ir vokiečiam metrą duok Sn. Linus minsi, reik skilas nuvèžti, tujau vaikiukai i nuvèš Rnv. Lapus kur te mesi, atvažiuos sūnus, sakysiu – nuvèžk po krūvelę karvėm Slm. Nuvèšma kai katę maiše Ds. Vyras nùvežtas ant Japonijos sienos Kbr. Nùvežė in gaspadorius mus Germanijon Mlk. Ko tau in kapų? Zara te mus ir teip nuvèš [palaidoti] Slk. Tu vaiko neturėsi, nebūs kas tavi nuvežą̃s į mišką, tu i paliksi, an saulės sudžiūsi (iron. aliuzija į pasaką apie senių vežimą į mišką mirti) End. Nùvežė sūnų vežime inrišę, nùvežė Varėnon, Lydon Eiš. Nùvežė [vaiką] medin ir pakorė po beržu su lopšiu (ps.) LKKII227(Lz). Paskiaus nuvežė kūną į Telšius, o paguldžiusys bernardinų bažnyčio[je] apent budynę su mišiomis laikė M.Valanč. Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino ir surakytą taip ant rogių nùvežė sūdyt K.Donel. Jie (turtingojo artimieji) pakėlė pagrabą ir nuvežę į bažnyčią palaidojo po didžiuoju altoriu LMD(Žg). Ir suėmė už rankelių, uždėjo pantelį, ir nuvežė mane vaiskelin kariauti LTR(Pnm).
| prk.: Nùvežė žinią Kaunan Vrn.
^ Šautuvas tai visur nuvèš (privers nugabenti) Pnd. Musėt ne (ar tik ne) žydą kapuosen nùvežė, kad tep ilgai miegi LKKXIII131(Grv). Silkė į dangų nenuveš LTR(Grk). Mañ’ tai Kupiškin ir surišę nenuvèžt Slm.
| refl. tr. Š, KŽ, Yl, Trk, Krs, Azr, Vs: Važiuodamas šienauti nusivežk pietus sau J. Ką mes ten nusivèšim? NdŽ. Nùsvežė ir ją miestan GrvT79. Kad kokia bobelė sūrelį kokį turguos nusivèždavo, tai visas pelnas [iš karvės] Kp. Prisirinktųbe, nusivežtų̃be grybų Klt. Cigonka žudusino avį, vežiman ir nùsvežė Žrm. Ir kartu nusivežė savo paskirtūsius giedotojus, kurie par ištisą didžiąją nedėlę, vis ką reikiant giedodamys Vilniaus bažnyčio[je], labai vilniškiams įtiko M.Valanč. Nusi̇̀vežė, matai, [tarnauti,] tokia buvau nedidelė, nematydavau, ant stalo kas uždėta Kp. Anas itą vaiką ėmė ir nùsvežė su saimi (ps.) Lz. Nùsvežiau dovanų in Ameriką Vrn. Reikia nusvèžt [į svečius] kokio trunksmo (gėrimo) da nors Žl. Kokius maišus nusi̇̀vežei, sumalei i sumokėjai už tą malimą Mšk. O teipos tai čia buvo [pieno] punktas, tai tada nusvèždavom su rateliais pačios Šmn.
| prk.: Malonų įspūdį nusivežė LTI289.
ǁ vežant pašalinti: Oi, jau tas vagis daug nùvežė mano šieno nu pievos NdŽ. Kalnai buvo, nùvežė žvyrą, susmuko [žemė] Krš. Čia gyveno mano sesuva, nùvežė jos namus [melioracija] Brš.
| prk.: Jo (šventojo miesto Jeruzalės) grožybė yra nuvežta BB1Mak2,9.
^ Daug vežimų didelį kalną nuveža PPr109.
ǁ vežant patuštinti: Nuo nuvežto lauko sugrėbti javai yra padraikos Jnš.
ǁ refl. tr. perkelti (ppr. namą): Gryčelę nusivežėm, ir tą skolon tiktai pasiėmę tokio bagočiaus Kpr. Tai da kai medinės [triobos], tai gal nusiveši̇̀, dabar gi mūrai daugiausia Pl.
nusivežtinai̇̃ adv.: Gyvenamąją trobą Raugalis pardavė nusigriautinai ir nusivežtinai Rozenui į miestelį A.Vencl.
2. žr. pavežti 4: Pajėglūs arkliai daug nùveža Dkš.
3. nutremti: Nùvežė tenai (į Sibirą) tuoj: miške išmetė Kp. Nuvežti̇̀ buvom par septynioleka parų vežimo – į miškus Tomsko Grz.
4. Ktk vežant nukloti, apvežti (kuo): Storiausia nùvežė trąšom, do dės i pavasarį Klt. Jis, sako, mėšlu visą lauką nuvežąs Trgn. Kad kasmet teip storai nuvèžtum pūdymą, tai tuoj žemė pasitaisytų Ds. Tiek nuvežus mėšlu, tiek nenuvežus – vis tiek niekas geras ten neauga rš.
◊ į šárkų var̃pinę nuvèžti palaidoti: Šiandien padarysite grabą, rytoj į šarkų varpinę nuvešite LzP.
žỹdą nuvèžti snausti: Kap snaudžia, tai sako – nùvežė žỹdą Kls.
panuvèžti, panùveža, panùvežė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nuvežti: Panuvèžk momai šieno Grv.
2. ištremti: Surašo ir panuvèš Lz.
pavèžti, pàveža, pàvežė
1. tr. K, M, J, L, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ, Plšk, Yl, Brž, Slm, LKT346(Dsn) nedidelį atstumą vežti: Jis norėjo pavežamas, pavėžinamas J.Jabl. Ans laukia pàvežamas Jn(Kv). Pavèžk tą moteriškę, taip pavargusi atrodo NdŽ. A tris tiligrapštulpius (tarpus tarp telegrafo stulpų) muni pàvežė i prašo lipti laukon: arklys nediktas tesąs, – ot žmogystė buvo (labai šykštus) End. Gali ir žmogų pavèžt Nmč. Kur toliau – pàveža [autobusas], arčiau – dviračiu Ad. Dabar keliai pašalę, tai kur reikia pàveža motociklu Krs. Pavèžk lig keleliu[i] i paleisk: pėsčias parbaigsiu eit Mžš. Privažiavo pri munęs i sako: sėsk, pavèšu Rdn. Ir aš ten pat einu, a tu, ponuli, galėtumi pavèžti po drauge? Lk. Kiek tepàveža, o bilietą pliušyk lig pat Skapiškio Kp. Kūmute, gražute, pavežy tu ė vieną kojelę LTR(Rš). Priejęs pry paskutiniojo purmano tarė: – Pavèžk, žmogau, ir muni (ps.) BM368(Krt).
| refl. NdŽ.
ǁ refl. tr. nedidelį kiekį vežti: Jau biškį pasi̇̀vežėm [žemių] apei trobą, jau molynų nebebūs Trk. Pasivèžti ką, pasiarti arklys auksas Krš.
2. tr. R, MŽ, N nuvežti: Pàveža į tokias duobes, užkasa i parvažiuo[ja] į namus LKT240(Pš). Dabar atsisakyti nebuvo galima, neklausdami į vežimą įmetę pàvežė, o karalius seniai sulauktą svečią prie šalies sodino Jrk140.
| refl. tr.: Tas vagelis tą bakonuką papjovės, grobus išvertė girio[je], i pasi̇̀vežė meisikę End.
3. tr. atvežti: Tada daktarą pàvežė ligoniu[i] Vrn. Keliavežys, pavežęs po trobos angą marčią, pats nušoko nu ratų ir, įsmukęs į trobą, pašoko ant kėdale, abrūsu apdengta, rodydamas, jog negirtu yra S.Dauk.
^ Iš miško paveža medį, pastato, visi žmonys kela kepures (kryžius) LTR(Užv).
4. tr. LL155 ištremti: Iš pirmo meto į Rosiją pàvežtas Plv. Aš jau sena, munęs nepavèš, galiu pliurpti ką noru Krš. Buvau pavežtà Rosijos paveizėti Rdn.
5. tr. R, MŽ, N, Rtr, KŽ, DŽ1, Sb, Ds pajėgti vežti, traukti: Arkliai tą vežimą jau nepàveža K. Visą turtą pàveža tik dvylika arklių NdŽ. Vaikinai vertė gabalus, vos dvejetu tepàvežamus NdŽ. Būdavo, keturi arkliai to nepavèš, ką du jaučiai pàvežė Žr. Ale kiek jis (arklys) sveikatos turia: penki žmonės, šeši nepavèš vežimioko tokio, kaip jisai pàveža PnmR. O tada gi arkliukas, jeigu jis nepàveža drapokėlio, kaip nagu prarėžia, tai niekai tada Plvn. O jo kumelaitė bloga, o tęsia, kiek geras nepavèš LzŽ. Stabčioja stabčioja arklys, nepàveža Klt. Eina, galvą nulenkęs kaip baslys, nepàveža dykų ratų Vdn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepàveža iš vietos, nepatrauka anie Stl. Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenuturimi JV72. Mūsų šaly kad auga rugiai, tai vieną varpą vos šešetas arklių pàveža BM3(Kp). Kur pirm du kuinu lengvai mums pàvežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu K.Donel. Kaupo didelio nekrauna, kad arkliui nebūtų sunku, kad dar ir jį pavežtų – nereiktų pėsčiam kėblinti J.Paukš.
| prk.: Aš tiek perskaitęs, kad arklys nepavežtų Všn. Seniau dainų buvo tiek, kad kumeliotė kokia būt nepavẽžus Sld. Pavèžt skietas nemožna, dantes tankūs, o gijos storos Klt.
^ Kas daugiau paveža, tam daugiau padeda PPr196. Keturkampė paduškaitė, šimtas arklių nepaveža (šulinys) Erž. Skrynia nepakeliama, nepanešama ir nepavežama (krosnis) Jrg(Pn). Stovi kampe pumputys – nei panešt, nei pavežt (krosnis) Ml. Šimtas arklių nepavèš, mano tėvas an kupros paneš (tiltas, ledas) JT369.
| refl. NdŽ.
ǁ pajėgti kabinti: Pavèžt kaponę nemožna, šlapia (kasant bulves) Klt.
ǁ (dėl turtinės padėties) turėti galią, teisę, leidimą vežti: Šę važiuojte, svotuliai, šę pagręžte žirgelį: šitam dvarely yra mergelė, – šita mergelė nepaimama, šitais žirgeliais nepavežama (d.) Prng.
6. tr. pakišti, patraukti po kuo: Pardavė tą magaziną, ką ratus pàveža Lp. Mūsų širmis pasibaidė ir nešė mane per tris parapijas ratuos, o ketvirtoj taip ir pavežė po ratais A.Gric.
7. (plg. l. powozić) tr. SD286, N vadelėti.
8. tr. prk. pajėgti ką padaryti: Mes pàvežam, kad ir tiek terandas Žlp.
9. kandžiai pasakyti, parėžti, uždrėbti: Pàvežė teisybę, nū to sykio i nešneka Krš. Pàvežiau aš jam tai pàvežiau, daugiau nelįs jis man akysna Nč. Nu ir pàvežė anas jam kaip silke par dantis Ktk. Būčio gerai pavežusi, kad būt kunigo nebuvę Šts.
10. intr. nepataikyti, sumaišyti (ritmą): Aš kiteip nemokėjau, tik prie keturių [kulti], o kai reikėdavo prie penkių, tai vis pàvežu ir pàvežu Snt.
◊ kai̇̃p pavèžti labai sunkiai, vos vos: Du vežimu atsivežiau šieno kàp pavèžt Klt.
ki̇́ek pàveža labai daug: Bulbų duosme, ki̇́ek pavèšt Krs.
| Linkėjimų klėbiais klėbiais, ki̇́ek pàveži, vaikams ir marčioms End.
nei̇̃ (nė̃) pavèžt, nei̇̃ (nė̃) panèšt nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Ot pasakė, nė̃ pavèžt, nė panèšt Žl.

×padvèžti, pàdveža, pàdvežė (hibr.) tr. kiek pavežti, pavėžėti: Pàdveža, kas arklį turi LzŽ. Pàdvežė mašina Zt. Padvèžk mano kojelę (ps.) Lz.
parvèžti, par̃veža, par̃vežė tr.
1. SD218, K, M, L, Š, Rtr, KŽ, Plng, Slnt, Lkv, Vg, Nj, JnšM, Krok, Jrb vežant pargabenti namo ar į kieno namus: Važiuosim parvèžt, ką aš esu surinkęs NdŽ. Jis daug išplėšų par̃vežė namoniuo iš svečių kraštų J. Linus par̃vežėm numie Klp. Par̃vežam linus klaiman, nukuliam, galvutes išdaužom Upn. Kaip išmina, suriša tokiuos ryšiuos ir par̃veža namo [linus], sukrauna kai kokion sauson vieton Kp. Tei[p] kai ragų (sušalusių skalbinių) parvèždavo į stubą PnmŽ. Žmogus nuejo, paėmė maišus, iškūlė i par̃vežė grūdus Lc. Vis per neprierangą rugiai liko neparvežti Lš. Jei nelis, per pietus tą šieną parvèšim Lzd. Kap par̃veža pirmą vežimą, beržus iš po lubų išima ir sukloja šalinėn, kur rugius deda, kad pelės neėst Dg. Burokai užaugo, dešimtį vežimų par̃vežėm Als. Pardien po du, po tris vežimus malkų parvèždavom Krs. Du maišu grikių par̃vežė, tai vienos garstyčios Btrm. Mirkydavai, išnešdavai į kūdrą, žalius juos (linus) par̃veži iš lauko i nukarši Mšk. Mažu parvešmà su rateliais [šieną] Kp. O kas tau beduos arklį šienuo parvèžti? Pln. Degtinės parveždavo, alaus padarydavo, mėsų pripjaudavo talkai Žg. Kartais Velykoms, Kalėdoms parvèš [tėvas] miltų, iškeps pyragą Krtn. Parvežk man silkių boselį N. Tat, ką čia par̃vežei, kiškio duonos? Dv. Tu mun parvežk tą skrynelę i tą bačkelę Žeml. Pasikinkyk arklį a į brikelę, a į šlėdales i parvèžk mamai paviržį Bdr. Jei nūbangų parvèši, vedi pabengsiav Krt. Sujuosta viskas, tai ir par̃veža mamai skalbt Vdžg. Nu o silkę jei jau kumet parvèš, tad jau silkę į penkis šmotelius pjaus Krtn. Šarvas (kraitis) anksčiau par̃vežta būna Pns. Vyrai kraitį par̃veža – pusė akminų! Žg. Kai nuoteką parveža namo, tai būna marčios pietūs, tada ir dovanas dalina LKT206(Ig). Kita [svočia] turi pasitaisius pyrago, sūrio, butelį šnapso, kap par̃veža marčią Alv. Po dvyleka arklių sukinkai parvèžt tą garo katilą Grz. Tėvas devė arklį parvèžti dukterie Všv. Močia paprašė, kad jos [vaikus] parvežtų̃ namo Krs. Nepar̃vežėm [tremtinių] kaulų, rūpinomos į kryžių pavardes įrašyti Trš. Išvažiavo Lietuvos palaikyti, i par̃vežė su grabu Krš. Ka par̃vežė [ligonį], nešte įnešė į trobą LKT116(Stl). Par̃vežė nuog baudžiavos [negyvą], kap tą žemę norė[jo] [paimti] Sn. Nakčia par̃vežė nuog stoties tą kunigėlį Sn. Daktarą par̃vežė arkliais, kitąsyk mašinų tiek nebuvo Graž. Reikia važiuoti kunego parvèžti tam ligonie Lk. Parnešė menkai gyvą į trobą aną, nu tujau ans sako: – Tik parvèžkiat munie kunigelį Lpl. Kinkykit, sūneliai, bėrus žirgus, važiuokit žvirblelį parvèžt JD500. Parveža martelę, parvirkdina, jos margas skryneles pargirgždina LTR(Lš). Kelkis kelkis, anytėle, durų atdarytie, par̃veža martelę pečiulių kūrytie DrskD184. Jau jūs, laumės, mano močiutę vežat, jau neparvèšit (rd.) Srj. Ponas pamislijęs: kad ir reikės už vieną obelį rublį užmokėt, bet reik vieną nupirkt ir savo mažajai dukteriai dovanas parvežt Sln(Grz). Sudiev, broleli, broliukai mūsų, ką tu parveši̇̀ iš Varšavėlės? (d.) Pl. Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia, ar, nusišovę su griekais, sau par̃veža briedį K.Donel. Taip beklykaudami, kaip girdit, par̃veža marčią ir su jaunikiu į Krizo įveda butą K.Donel. Furmonas gražiais arkliais parvežė iš stoties poniją į dvarą A.Mišk. Parvežt parveš, bet gerai nebus. Atbuvau jau savo kelionę, žemelė kvepia obuoliais (laikas mirti) V.Bub.
| prk.: Kai parvažiuosit, žiūrės, ką par naujyną par̃vežėt Rsn. Kunigas nenusivylė Skrodskytės kelione. Ji parvežė daug įdomių, svarbių žinių V.Myk-Put.
^ Ka munie tokiai, iš dangaus parvèš šnapšę, maisto, – vis tiek būs (negali nei gerti, nei valgyti) End. Bus ir pyrago, ir botago. Pilną kiaurą maišą parvešiu A.Gric.
| refl. tr. Sut, N, NdŽ, KŽ, Nv, Trk, Vgr, Žl, Strn, Rmš, Vv, Brb, Rod: Vyrai atvažiuoja popiet, an pavakarį, tai tada parsi̇̀veža namo [linus] Kp. Paskui pasidarėm skūnelę šiokią tokią, ka būt kur javai parsivèžt Slv. Naktim naktim važiuodavom, brazdėdavom to šieno parsivèžt, kai pati šienapjūtė Mžš. Išeina su dviračiu, parsi̇̀veža kokios žolytės i pasišeria [ožką] Sdb. Gal duotai arklio molio parsivèžt Pv. Antryt važiuoja sau malkų parsivèžt Lbv. Parsi̇̀vežam pašarų iš tėvo Dv. Mudu sykiu nuvažiavova tų trąšų parsivèžtie Nm. Buvo ans nu to Aginskio parsivẽžęs kelias egles, rąstus kelius Als. Apsiženijau, nuvažiavau parsivèžti savo tos skrynelės Lpl. Buvo toks žmogus, ans parsi̇̀vežė iš Amerikos piningų daugiau kaip proto Žr. Paskui sekė sekė, susekė, parsi̇̀vežė namo tą vilką, nubielijo ir padarė iškamšą Sb. Parsi̇̀vežu tą kiaulę, nupeniu – už penkius šimtus Joniškio mėsininkai nupirko Gsč. Neatvažiavote, būtumėt parsivẽžę bulbų Krs. Vaistų par̃vežės, pagerėjos Krš. Kito[je] klėtė[je] buvo druska vedums, kur buvov parsivẽžusiu Trkn. Nuveždavom į malūną, padirbs kruopas, ir parsivèždavom Krž. Kūlimo laike parsivèždavom didelę mašiną (kuliamąją) LKT218(Bsg). Marčią parsivežu, svodbą keliu R197, MŽ261. Grįžo iš karūmenės ir tą mergą parsi̇̀vežė Rz. Rasim pačią krūme stačią, parsivèšim an dviej ratų DrskD235. Ana įsigijo bėdą: parsi̇̀vežė [anytą], nebeturia kur parvèžt, tenai ji (anyta) ir stovia Všk. Pakinkyk arklius, vedu važiuosiav parsivèžti brolį Brs. O tas ponas ją (savo buvusią žmoną) jau buvo iš miesto parsivežęs į savo dvarą, tiktai laikė nuo visų paslėpęs Sln(Grz). Motinele, kam tokį menką kriaučių parsi̇̀vežei? Pp. Kokią dvidešimtį bobų parsi̇̀veža [talkos] ir pjauna pjautuvais Sn. Treitą metų pabuvęs, parvažiavo į Tytuvėnus ir parsivežė gan žemės, iš vietų, krauju Kristaus apšlakstytų, imtos M.Valanč. Visa ko jie pirkosi miestuose, iš kiekvienos kelionės parsiveždami lagaminus Vaižg. Spaustuvė pradės darbą gal liepos mėnesį, nes iki šiolei dar neparsivežė tam tikrų raidžių iš Berlyno KlbXIV165(K.Būg). Pačius sunkiausius darbus dirbom: būdavo, ir išsukt [pieną], separuot pačiom reikdavo, ir pačiom parsivèžt pienas, – visa ir visa rankom Slm.
| Kai parvažiavo, kiek utėlių parsi̇̀vežė Bsg.
| Šešis septynius rublius par dieną ir parsi̇̀veža [traktorininkai] Kp. Geriems ir derlingiems metams pasitaikius, bernas parsiveždavo 10–15 maišų bulvių rš.
2. Vl žr. atvežti 1: Geležių krautuvė Jonišky buvo viena, tai jau ten į tą krautuvę parvèždavo [daug prekių] Mšk. Nepar̃veža, nėr čia tokių silkių [kaip seniau] Erž. Buvo parvežtà tatai kvietinės šnapšės Sd. I moksleivių čia y[ra] parvežtà padėti Krž. Vokyčiai buvo parvẽžę šešias šeimas į dvarą dirbti Plt. Parveždavo cukro – tokios galvos buvo ilgos Grz. Bet jų (žalčių) iš rozo nebuvo, gal su šienu par̃vežė iš miško Kb.
◊ ką̃ parvèžti labai sunkiai, vos, vos: Du vežimu ką̃ parvèžt par̃vežėm Arm.
paparsivèžti, paparsi̇̀veža, paparsi̇̀vežė (dial.) tr. dažnai, daug sykių parvežti: Javų nepirko, visa paparsi̇̀vežė Dv.
pérvežti K, pervèžti, pérveža, pérvežė Rtr, KŽ
1. tr. SD1146, SD301, R201, MŽ268, Sut, N, L, Š, LL192, Rtr, BŽ353, NdŽ, KŽ, DŽ1 vežant iš vienos vietos į kitą nugabenti: A trūbo nesumušei muno párveždamas? Plt. Iš tę juos čion pérvežė LzŽ. Padėjo pérvežt kaimynus: tai vieno kraulina [daiktus] sustarę, tai kito (kai skirstėsi į vienkiemius) Prl. Gniutulais supresuotą šieną lengviau pervežti rš. Nugi par Velykas, būdavo, mat labai užtvindavo šič to upė, par tiltus nemožnėdavo pereit, tai mat, būdavo, pakinkia [ūkininkas] arklius, pérveža visus jis tenai ir namo vėl jau Pl. Kaulus judinti negerai, kasioti, nepárvežėm [tėvų palaikų iš Sibiro], teilsies tenai Krš.
| refl. tr. SD1146, N, NdŽ: Motka atdavė – pérsivežėm šienus, persivedėm karvę Drsk. Vežant viską galima pársivežti, ale kaip seksias gyventi Krš.
ǁ N, NdŽ perkelti į kitą pusę: Pérvežk mañ’ kitan šonan Aps. Sėsk, mergele, į laivelį, aš pervešiu per jūreles LTR(Grv).
| refl. tr. NdŽ.
2. tr. vežant skersai (ar kiaurai) per ką gabenti: Jei vasaros laike rogėm per miestelį pérvešit, pastatysiu bačkutę alaus Pv.
3. tr. pavežti kiek: In dviračio pérvežė porą kartų gal, pavežiojo da mažutį [sūnų] Aln.
4. tr. į daugelį vietų nuvežti: Per daktarus pérvežė momą Aln.
5. tr. Pžrl nuvežti viršaus: Niekas nežiūri, kad buvo pérvežta, vežk, ir gan Sv. Kas runkelius per normą pérveš, gaus cukraus Plv.
6. uždrožti, sukirsti: Pérvežtum per pečius virveliniu, tai neatadarytų daugiau prieš tėvą burnos! Ds.
pievèžti, piẽveža, piẽvežė (dial.) žr. privežti 1: Pỹvežė tų žagarų Dov. Gatavą nū ūkio pyvèždavo [šieną] Rsn.
pravèžti, pràveža, pràvežė tr. Rod
1. K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 vežant pro šalį gabenti: Vežė ir pràvežė pro namus Rm.
| refl. tr.: Prasivèžti ką su savim NdŽ.
2. M, Š, NdŽ, Rtr, Vkš vežant skersai, kiaurai per ką gabenti: Pro Vilnių jų praveža Rusijon dešimtis tūkstančių A.Sm.
3. NdŽ pradėti vežti (ppr. derlių, mėšlą): Kai trąšas praveža, nieko neskolina, ba niekas nedera Ml.
4. refl. NdŽ įgusti, prasimiklinti vežti (ppr. derlių, mėšlą).
5. kiek išvežti: Jau lentas pràvežė, trečdalis beliko Mlt. Surinko brudus, geležis – maž pravèš Aln.
6. toliau, į šalį pavežti: Pràvežė žmones nuo fronto Ad.
7. NdŽ kurį laiką vežti.
privèžti, pri̇̀veža, pri̇̀vežė tr.
1. S.Dauk, M, Š, Rtr, LL101, NdŽ, DŽ1, Skrb, On, Slk pakankamai, užtektinai, daug atvežti: Privežk molio, akmenų (kūlių) J. Medžiagos, sienojų pri̇̀vežam Btrm. Akmenų privèžt ir fundamentas reikia padėt Nmč. Privežė medžių, pradėjo tašyt, pjaustyt V.Kudir. [Dėdė] namus pradėjo tvarkyt: visokių trąšų privèždavo, mašinų pripirko, kertamų ir grėbiamų Slm. Klojiman pri̇̀vežė bulbų Krs. Rateliais gi kad pri̇̀vežta mėšlo Kp. Malkos dabar privèš an žiemos LzŽ. Aš rytoj privèšu smėlio, kiek dar trūks Lk. Tiek gyvuolių pri̇̀vežė, ka niekas nevalioja pjaut Jrb. Katras pigesnis [arklys], mainydavai, pirkdavai: čigonai tie privèždavai daugybes Mšk. Pri̇̀vežta uogų baisiausia, pilnas turgus Klt. In turgo pri̇̀veža tų vyžų kiek nori Šlčn. Šventas Jonas, Kazimieras – Kamajuos kad privèždavo ratų, šėpų, viso, kas tik yr Rk. Liuob privèš, jau ka jomarkas būs, i tat pardavos jau juo geresnius daiktus Jdr. Silkės buvo iš Žvedijos (Švedijos) privežtà bačkoms Vž. Krūsnis pri̇̀vežta apsiavimo [parduotuvėje] Klt. Labai daug kruopų buvo privẽžę – apsipirko žmonys Mžš. To pieno privèš iš visų, iš kelių kaimų Sd. Vardo dieną pri̇̀veža skarikių, drabužių – tik rėdykis! Jd. Atvažiavo sesuo atslankyt iš Amerikos, pri̇̀vežė dovanų Žl. Būdavo visokių kinų pri̇̀veža, oi, susirenka [žiūrėti] iš visų kampų Šmn.
| prk.: Ir buvo kiek vargo anas privẽžęs Ad.
^ Vežė rūmui, pri̇̀vežė gryčiai JT228.
privežtinai̇̃
| refl. tr. N, NdŽ: Šiaudų prisi̇̀vežiau dvejiem metam Klt. Prisi̇̀vežiau rąstų, padėjau pamatą, pabudavojau trobą LKT112(Klm). Kokių medžių ans visokių prisi̇̀vežas Akm. O jeigu pradėjo rytoj lyt, jeigu aš šieno prisi̇̀vežiau, tai aš galiu megzt bent čielą parą Kp. Ragana nekantanta, kad visa ko prisi̇̀vežė (ps.) Mlk.
ǁ daug atkelti, prikelti (gyventi): Čia daugiausia pri̇̀vežta naujų [žmonių], senųjų mažai bėr Skp. Ãny (rusai) pri̇̀vežta iš Rasiejaus Nmč. Vasarą pri̇̀veža vaikų – judam krutam, žiemą vieni, ramybė Krš.
2. NdŽ pripildyti ką vežant: Stoty buvom buvom, kol pri̇̀vežė pilną [e]šaloną, pririnko, tada jau išvežė [Sibiran] Kp.
| refl. NdŽ.
3. Q648, N, K, LL24,155, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 arti, iki vietos atvežti: Tegu pri̇̀veža lig namų tas knygas Kdn. Daugiaus tas senelis jį privežęs prie to dvaro Sln.
4. priplukdyti prie ko: Privežu, pritraukiu pri kranto laivą R21, MŽ27. Mudu su valčia nulėkėva, pri̇̀vežėva prie krašto [išvirtusius iš valties] Pžrl.
5. R21, MŽ27, Rtr, KŽ, Rsn atvežti, atvežant patiekti, pristatyti: Mes pãts turiam gerų bulvių įsiveist, Genutė ir neprivèš Jrb. Aš vis turėjau privèžt maistą Pgg.
6. suspėti atvežti, dar laiku atvežti: Gerai, ka besuspėjo kunigą privèžti Slnt. Taip staiga mirė, kad nė kunigo nepri̇̀vežė NdŽ. Ne prie mūsų priklausė [ligonis], vežė ir nepri̇̀vežė (mirė) Pv.
7. įstengti kiekvieną kartą nuvežti: Teko ir pėstiem eit [mokyklon], negi visada privèš Svn.
paprivèžti, papri̇̀veža, papri̇̀vežė (dial.) tr. per kelis sykius daug atvežti: Pardovojo tai cukierkas, tai abaronkas paprivẽžę LKKXXIX184(Lz). Papri̇̀vežė [vasarojaus] iš Poškonių, iš Padvarių LKKIX203(Dv).
ǁ per kelis sykius daug atkelti (gyventi): Daug gudų papri̇̀vežta Str.
papaprisivèžti, papaprisi̇̀veža, papaprisi̇̀vežė (dial.) tr. daug atsivežti: Nuvažiav[o] Ašmenon ir visi gazo (žibalo) papapri̇̀svežė Dv.

×razvèžti, ràzveža, ràzvežė (hibr.) tr. išvežti: Ràzvežė šitą suskaldytą akmenį Dglš.

×parazvèžti, paràzveža, paràzvežė (hibr.) tr. visa išvežioti: Kap numirė ana, vaikai visa paràzvežė LzŽ.
ǁ visus iškelti kitur gyventi: Selelė (kaimelis) buvo, al paràzvežė Lz.
suvèžti, sùveža, sùvežė tr.
1. Q648,654, SD462, Sut, D.Pošk, N, K, J, M, LL329,330, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Lc, Jdp atgabenti vežant į vieną vietą: Kluonuosna suvešime javus J. Pakelia, sùveža kluonan, mina tuos linus Grv. Rugius nupjauna, džiovina, kol anys išdžiūsta, ė tada sùvežam kluonuosan LKT345(Dsn). Oi, būdavo, tik rugius pradėjo suvèžt klojiman, tai tuoj kūlių krėstų, tuoj eina kultų, jau, sakyt, reikia vasarojum atleist klojimas Slm. Statydavom lauke kupetosna, suvèždavom į klaimą [javus] Dgč. Su dalgeliu pjauti, su šake sukriauti, suvèžti į daržines [šieną] Trkn. Rugiai jau nupjauti ir suvežti̇̀ kluonan Užp. Reikė mum vežt medžiai ant Šventosios, ant ledo suvèžt medžiai iš šitos pusės Kp. Nu tai turguj tai sùveža pirkt jau visa Rk. Ten apsukui akminai suvežti̇̀, smalos bačkos Žg. Kunigas žemės neturėjo, parapijiečiai suvèždavo jam [visko] Pin. An lenciūgo sumovė, surakino, spyną uždėj[o], pas seniūną sùvežė [namines girnas] Sn. Visi vaikai buvo suvežti̇̀ vienon vieton Krs. Pareikalauna suvèžt tuos belaisvius Pns. Sùvežė daktarus, iš kur beišmanė Sd. Tai surinkau sėklą, sùvežė žmonės, sudavė, nu kiek katram buvo skirta Pnd. Parvartė, sùvežė šieną, i užsidegė Sdb. Tegu suveža karalius iš visos karalystės geležis LTR(Brt). Ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, kiekas vežimų rugių namuosn sùvežame DP297. Ar sùvežėt mašiną? (vežtą dalimis) Ėr.
| Nemanyk, už pieną per mėnesį sùvežiau (gavau) du šimtus litų Gs.
| refl. tr. Akm: Jie čia visko susinešė ir susi̇̀vežė Rmš. Knygų daug susivẽžę turėjo Smln. Malkas jau susi̇̀vežė, pakluonėn suvežė Krs. Stalai apdėti gerti, valgyti: susivèš susineš žmonys, tas tą atneš, tas tą Trk.
ǁ atkelti į vieną vietą (gyventi): Čianai visi suvežti̇̀ nepažįstami žmonės [dirbti], vienas tiktai koks buvo lietuvis Kp. Sùvežė dvejus trejus vaikus (vaikaičius), nu i duodas, mun galva kelnojas – nebipriimsu Krš. Ir kol’ juos (ligonius) čia sùvežė? Žž.
2. J, L, Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ, Sk, Kvr, Glv, Gs viską parvežti, atvežti: Visą medžią baigiam suvèžtie KlbIX54(Skp). Šienas y[ra] tolie: jei gausiam mašiną, ryto suvèšiam Šts. Mynėjų gerų turim, geri krovėjai, tai mes greit suvešmà [šieną] Plvn. Par tris dienas spėjo šieną suvèžti Tv. Sako, jei sengaly papuola suvèžt – neėda [pelės šieno] Brž. An šventos Onos rugiai būdavo nupjauti ir suvežti̇̀ Alz. Kaip tus rugius sùvežėm, išejom pievos da pjauti Šv. Suvèš javus ir kulia Nmč. Jau kai rugius suvèš, tai tada bus baika Mlk. Svarbiausia suvèžti [rugius], suvẽžus iškulti Bdr. Kai išdžiūsta, sùveža javus, tada nubloškia, iškulia grūdus Jdp. Rugiai buvo sùvežta JnšM. Kaip atsiklojėdavo linai, sùveža, išmina Sdb. Samdyk nupjaut, samdyk suvèžt, padėsiu tris šimtus, ir man šieno bus gana Slk. Jis savo traktoriuku visa ką sùvežė, surūpino Krs. Sulaukęs rudenies, senis viską sùvežė Ker. O dabar atvažiavo kombainas – nupjovė, atvažiavo traktoriai – sùvežė Mžk. Šakas tai atskirai [veždavo], paskiau gi malkos sùvežtos, tai tada žabus vežam Slm. Ar jau sùvežė plytas namui? JT228. Par vieną vakarą sùvežė tą gryčią visą (perkeliant iš vienos vietos į kitą) Skrb. Penki šeši vežė, niekad nesùvežė, kaip svočiutė atėjo, ji viena sùvežė JV708. Kad ir plytos, ir visi dalykai buvo suvežti, mūrininkams beketant pamatams vietą kasti, susistigavojo bernardinai tarp savęs, kame tura stovėti bažnyčia M.Valanč. Paprašėm žmonių, suejo, suvežė [rąstus], pastačiau ir gyvenam Eiš.
| Visus miškus suvèždavo su arkliais Grnk. Ar suveši̇̀ šiandie tą lauką? KlbIII22(Lkm).
^ Šeši žirgai nesuveža, viena boba suveža (siūlų kamuolys) Ck. Kaip suvèši, su pusantro pagalio (spragilu) suduosi, vė lauko išmesi (javus) Brs.
| refl. tr. KŽ, Rud: Gražus oras, dar susivèšit ir rugius NdŽ. Pirmadienį nupjovė, šiandie susivèš [šieną] Erž. Šieną susi̇̀vežėm jau su prietemele Švnč. Tu, sako, dabar mišką esi susivẽžęs, tau tos kumelės nereik Klk. Da aš b[uv]au akminis susivẽžęs, cemento nusipirkęs Kl. Šienautis tai šiemet davė [oras], beveik be lietaus susi̇̀vežėm visą šienelį Grž. Kad ne traktoriuku, būtum nesusivẽžę šieno Pl. Nebejauna, da nieko, pati šieną su rankom susigrėbia ir susi̇̀veža Č. Žmogus su tuo arkliu susi̇̀vežė tąs šakas iš miško, kur kirto Slv.
| Tokį šmotelį pievos jau šiaip ne teip vakar susi̇̀vežėm Krs.
ǁ refl. būti sugabentam: Šiemet taip geras pašaras susi̇̀vežės Vgr. Kad tik rugiai laimingai susivežtų Ds.
pasuvèžti, pasùveža, pasùvežė (dial.) tr. viską (keliems ar per kelis sykius) parvežti: Didžiuliai rugius pasùvežė Dv.
| refl. tr.: Kap, ar javùs iš lauko pasùsvežėt? Dv.
papasusivèžti, papasusi̇̀veža, papasusi̇̀vežė (dial.) tr. visus (per kelis sykius) parvežti: Tai ar sùsvežei? – Papasùsvežiau visus pėdus Dv.
užvèžti, ùžveža (užùveža r.), ùžvežė (užùvežė r.)
1. tr. R, R35, MŽ, MŽ46, D.Pošk, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ pajėgti vežant nugabenti ant viršaus: Vos traktorius ùžvežė mašiną ant kalno DŽ1.
^ Ko negali prieš kalną užvèžt? (siūlų kamuolio) JT421. Šeši žirgai neùžvežė, viena boba užnešė (siūlų kamuolys) Nm; LTR(Rk).
| refl. K, NdŽ.
2. tr. vežant kur nugabenti (ppr. į tolimą, atokią vietą): Nekana (kažkur) ùžveža ir niekana (niekur) nerodina LKKXVIII164(Zt). Kap àžvežė visais keliais, – ir nežinom kur eit Grv. Mum nėr kuom žuvèžt, kas arkliu pavėžėja Rod. Aš tavę àžvežiau čėslyvan daiktan Lz. Niekali (kadaise) senus žmogus vežė medžian daužtie: pabūsta penkiasdešimt šešiasdešimt metų ir jau anas senas, jo nereikia, – àžveža medžian ir sviema (ps.) Lz. Diedai, ažuvèžk ma[no] dukterį medžian! (ps.) Dv. [Falšyvieji pranašai] tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja, tiektai bažnyčios mokslą gėdina, idant, avis atskyrę šalin nuog piemenų ir išvedę ižg to didžiojo gardo bažnyčios visatimės, galėtų jas užvèžt olosn latriškosn ir kampuosn o šiluosn savuosn DP249.
3. tr. NdŽ, LKKXIV210(Zt), Mžš vežant pro šalį atgabenti: Užvèžkit pas tėvus, sudiev pasakysiu DŽ1. Momą anys in mane ažùvežė Antanè (per šv. Antaną) Klt. Ažùvežė marčią pasrodyt JT430. Vakare ažùvežė peikeną [žvejai] i atadavė Dglš. Kad pagausma pagerai žuvies, tai ažvešmà ir tau Svn. Žùvežė kailius kučnieriuo Dv.
| refl. tr.: Ažsi̇̀vežė mañ Juzė ant savę JT430.
4. tr. LKT189(Vlkj), Krs, Trs atvežus ką ant ko paskleisti, pakreikti, pažerti: Žemę išaria, išakėja, ùžveža mėšlo Nj. Kol ùžveža mėšlo, ten po tus pūdymus tas kiaules i gano Akm. Tris vežimus trąšų ùžvežė in obelų, tai obuolių – šakos linko Klt. Tris mašinas mėšlo ùžvežė – eina bulbės iš proto Krš. Taisys kelius, jei būs šviežiai žvyras ùžvežtas, ui, ka būs skaudžiai eiti basoms End.
| refl. tr.: Noriam mėšlą užsivèžt iš rudens Jrb.
5. tr. SD191, I, NdŽ, PnmA atvežus kuo ką apskleisti, apiberti, apkrėsti: Visą lauką mėšlais ùžvežiau J. Ar užvèš [mėšlu] tą šmotą lig pietų? Pc.
6. tr. Sut, N, NdŽ, DŽ1, Skr, Mšk, Šd, Srv, Skp, PnmR atvežti kokį kiekį (ppr. prekių): Užvežu ko daug SD172. Miltai pasgynėj[o], ir vėl žùveža Pls. Nebeùžveža gerų silkių, stovia kažin kokios žuvys raudonom akim Ps. Ùžvežė į krautuvę gražių bačiukų Krš. Kad ùžveža kada [kokių retų prekių], tai žmonys i čiumpa Mžš. Ančių ùžvežta kažin kiek [į fermas] Dg. Šiemet žuvelių tai daug ùžveža, turbūt iš Latvijos Kair. Daugiau javų ùžvežė ant rinkos, tai pigiau Vel. Šiandie vyšnios visai pigios, matyt, daug ùžvežė Gs. Šiandie in turgų daug paršų ùžvežė Prn.
| Tų kuliganų, rodos, kas ùžvežė i pakratė Krš.
| refl. tr.: Užsi̇̀veža pašarų, kožną dieną nereik vežti [į fermas] Erž.
7. tr. Zt atkelti (gyventi): Čia ùžvežė tokius lenkus Pns. Te ùžvežė iž Lietuvos kelis gyventojus – insigyveno Drsk.
8. tr. Ktk atvežus paskleisti, išplatinti, įdiegti: Bene tik kaime blakės, ir iš miesto gali užvèžt Skr. Cholera buvo iš Rusijos (tada ji ten plėtėsi) užvežta Pt.
^ Dieve duok sveikatą šandaru[i] (žandarui), kap jis Lietuvon bulbų ùžvežė Vlk.
9. tr. Rdm, Lp smarkiai vežant lenkti: Jautis buvo diktas, ans i kumelę užvèždavo Lkv. Bėroji sartąją visuomet ùžveža Jrb.
10. tr. uždirbti ką vežant: Šimtą litų jau ir ùžvežėm Grg.
11. refl. R, MŽ, NdŽ, KŽ, Skrd nuvargti, persidirbti, persitempti (ppr. apie arklį): Kanapinėj plėškėj arklys greit užsi̇̀veža Všt. Išvažiavęs smarkiai nevyk [arklio], kad neužsivèžtų Gs. Arklys užsi̇̀vežė ir parpuolė Mrj.
| Bene tik užsi̇̀vežei belenktyniuodama Erž.
12. smarkiai suduoti, sušerti, uždrožti: Užvèš kada į ausį, ir kas iš to bus? Škt. Aš jai da gerą antausį užùvežiau, vos nenugriuvo Krs. Einančiam vis kas nors atsitikdavo: tai par galvą ažveždavo, tai kepurę nutraukdavo ir medžian inmesdavo LTR(Dkk). Žiūrėk, ma[n] par ranką neužvèžk Skr. Vaikas pats prašosi, kad užvèžtų per kuprą Rmš. Ùžvežė sykį į sprandą, i nuvirto kaip pelų maišas Kv. Kai ùžvežiau par strėnas, tai susirietė vyras Vdk. Rėpsok pri durių, kitą sykį rast da geriau užvèšu Vvr. Kuciną išsilauši, par kiaulę ka užvèši – zvimbdama lėks Krš. Kai su knatiniu užvežiau bėromsioms, tai lėkte iš balos išlėkiau Slv. Kai užùvežė basliu, tai dvi dienas rankos nepakėlė Ldk. Tu nemurmėk, užvèšu iš pagalio, i žinosi! Krš. Pasidirbs žiužį, nu ka kam gerai kad užvèš su tuo žiužiu, ta jau užvèš! Lpl.
13. aštriai pasakyti, į akis išrėžti: Jau jis kai ùžveža ką nor, tai nėr kur akių dėt Btr. Veizėk, Elena tujau vienam ar kitam kokį žodį ir užvẽžusi Vvr. Ùžvežiau jam, kad esi kiaulė Drsk. Ùžvežė gerai tau Amelikė, užvèšu kumet ir aš už tokius liežuvius Krš. Atejus ažùvežė: jūs kas metai neturit duonos Dglš. Jis visiem ùžveža kap botagu Bgt.
| refl.: Je je girdėjau, kad dr. Zaunius šauniai vokyčiams užvežės Kel1932,48.
14. smarkiai pagadinti orą: Katras gi čia teip ažùvežėt? Pnd. Raitės čia, raitės, i ùžvežė Krš. Ale tu ir žuvežei, kad prieg tavim neseka sėdėt Pls. Kad jau ùžvežė katras – nosį riečia Srv. Nu katras gi čia teip užùvežė – visa gryčia pasmirdo Dbk. Cibullaiškių prisiėdęs kad užvèši, ta ir vištos nu laktos ims kraičioti Plt. Kad ùžvežė kalė, po stalu gulėdama! Kb.
| refl.: Kai užsi̇̀vežė, tai nors iš kambario bėk Ml.
15. imti smarkiai ką daryti, persistengti: Nereik užsivèžt Mrj. Išsyk neužsivèžk, ba paskui nepaveši Plv. Tu neužsivèžk šitep (nedainuok per aukštai), daina neskamba Plv.
16. tr. šnek. smarkiai patraukti (dūmo, svaigalų): Užvežė dūmą, kitą, ir svaigsta galva rš.
| refl.: Poną matininką apgirdė ir patys kartu smarkiai užsivežė LzP.
◊ kė̃pį užvèžti labai šiurkščiai, aštriai atsakyti: Tas begėdis žmonių tarpe užvežė tokį kėpį, kad gėda buvo ir klausyti Mžk.
sti̇̀ntas (veži̇̀mą vi̇̀ksvų) užvèžti pagadinti orą: Sti̇̀ntas kad ùžvežė, tai ir nosę gal nuversti Šll. Kad ažùvežė veži̇̀mą vi̇̀ksvų! Ds.

Daugiau informacijos

papasusivèžti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

privèžti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

paršáudyti

Apibrėžtis

šáudyti, -o (šáudžia), -ė iter. šauti.
1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šáudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šáudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis langas, skylė Šlč. Šáudyti iš lanko NdŽ. Strėlėmis šáudyti NdŽ. Sprogyklomis šaudyti, sprogyklas mesti, laidyti I. Apstojo šáudę – tyku, ramu Mrj. Prisakė muni šáudyt in viršų Krm. Kap šáudė – skylės yr [trobelėje] Ad. Čia šáudo, kulkos eina, lėktuvai lekia Skdv. Pradėjo ten šáudyti iš patrankų, veizam, ka karūmenė važiuo[ja] Pln. Pradėjo iš armotų par tą daiktą šáudyt Aps. Šuniukas orlaivio bijodavo: šáudžia – kojas palaižė ir miškan! Ps. Juk tie žmonės, į kuriuos aš šaudžiau ir kurie į mane šaudė, taip pat galvojo laukus sėti V.Bub. Glūps savovalninks šáudydams durnai kitiems supleškino namą K.Donel. Šaudykiamà, vai̇̃keliai (d.) LD336(Kal).
| prk.: Gavau slanktą ir šáudau kaip iš armotos (smarkiai čiaudžiu) Kp. Christus buvo už ženklą, arba cielių, kuriop visi šaudė DP50.
^ Žmogus šaudo – velnias kulkas gaudo SkrT. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo LTR(Mrp). Nešáudyk in Dievo langus (dirbk atidžiai, tiksliai) Vrn. Šáudyk į taikinį, o ne Dievui į langus Mrj.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Šáudytis kulkosvaidžiais DŽ. Visą savaitę šáudėsi su turkais NdŽ. Baisus buvo karas, šáudės ten, karūmenės didliai daug Pp. Trobą uždegė, tos padegamosios kaip šáudės Lpl. Pradėjo šáudyties, o švilpti, ūžti! Parsigandom, sulėkėm į kaminą Nv. O tyku, niekur nebesišáudo… Sb. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Pasdabok, ar gerai strielba šáudos (ar tinkama šaudyti) Pls.
ǁ laidyti (ppr. su timpa): Vaikai šáudo iš ragatkių Pn.
| refl.: Berniukai, pasidalinę į du frontus, šaudėsi iš gumelių, mėtėsi drėgna kempine V.Bub.
2. tr. DŽ žudyti šūviais: Priešai mūsų brolius šaudo – kaip mes galim tylėti, nuleidę rankas?! J.Jabl. Reikia vietoje šaudyti tuos, kurie, pasinaudoję suirute, plėšikauja sp. Šaudė visus, neiškadijo nei mažų, nei senų KlbVI105(Mlk). Atsirado tokių padėjėjų, kad anam padėjo šáudyti žmonis Sd. Tada nešáudė, ale da pikčiau – bizūnais [plakė] Eiš. Niemčiai gaudė ir šáudė GrvT132. Pradėj[o] jau šáudytie, tai jau truputį apmušė juos (vilkus), al vis tiek dar yra LKT402(Azr). An šitų ežerų antis šáudė Pb. [Būrai] sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ar ką šáudyt ir gardžiai pasikept prasimano K.Donel. Medžiotojai šáudė žvėris iš lankų NdŽ. Per du tris laukelius kurtelių vytas, o per šį ketvirtą strielčių šaudytas (apie zuikį) LTR(Br). Ėjo strielčius žalion girion šaudyti žvėrelių DvD423.
^ Žvirbliam šaudyti nestato kanuolių LTR. Vienu šūviu du zuikius šáudai Jnš.
šáudytinai adv.: Kitur kara piršlį, ten šáudytinai šáudė Gršl.
3. intr. Švnč spragsėti, pyškėti, pokšėti: Jeigu paimsi pūslelę (naktižiedę) už galo ir duosi (muši) – ana šáudo Dgp. Teip šáudo malkos – net žarijas iš pečiaus išmetė Pb. Malka eglinė, tai šáudo labai Lnt. Susitvenkusioje tyloje smagiai plepėjo puodai ant krosnies, šaudė pušinės malkos J.Avyž. Tvoros įšalusios pyškina, šaudo S.Nėr. Didelis šaltis buvo, kad net kiauliašūdžiai šaudė LTR(Pns). Prie daugelio staliukų skamba taurės, šaudo šampano buteliai J.Balt. Garsiai šaudė spyruoklė, pritraukdama duris J.Dov. Jeigu pečiuj malkos šaudo, atsilankis kas nors Vrn. Ugnė šáudo – da svečių bus Aln.
| refl.: Ugnis šáudosi, spraga Ėr.
ǁ pliauškinti, pyškinti: Putna į orą šaudė botagu T.Tilv. Lėkė zovada šaukdamas, šaudydamas su botagais Pč.
4. intr. Azr, Eiš, Vlk, Pst trankytis, griausti, trenkti (apie perkūną): Girdi jis, kad perkūnas vis vienoj vietoj šaudo M.Katk. Labai šaudė perūnas – pie keturiskart daužė Grv. Kviečius šventinam – tai nuog perkūno, kad nešáudyt Rūd. Perūnas griaudžia ir šáudo Dv. Kap šaũs budinkan [perkūnas], tai dar ažudegs Šlčn.
5. tr. plaišinti: Šáudė tuos akmenus, skaldė Kdn.
6. intr., tr. mušti, pliekti: Šáudė šáudė su lendrine par kuprą Šv. Kožnam tėvuo vaikas – a tu leistumi su diržais šáudyti?! Gršl. Jis gerai Pranui šáudė per ausis Vlk. Šáudėm [karvę] iš votagų – smaigstės visur DūnŽ. Laikraštį susilanksto ir šáudo musias Vj. Milžionis geruoju prašė, kad atstotų, paskui kaip pradės šaudyti su lazda velniams – visi išlakiojo! BsPII29(Tl).
7. tr. laidyti į viršų iššaunant: Tę skamba dainos, šáudomos margos ugnys Pgg.
8. tr. mėtyti, svaidyti: Meška užšoko an kūgio, šieną sukė lopa i vilkus šaudė vis (ps.) Vlk. Ejo bernai pabaliais, šáudė mergas pagaliais (d.) Dv. Par ūlyčią šunim užpjudysiu, par laukelius akmenais šaudysiu LTR(Čb).
9. tr. Lp kaišioti į krosnį, kepti: Ana šáudė bakanus duonos po pečiaus J. Motutė darė iš tirštos tešlos didelius kepalus, dėjo ant ližės, prausė su vandeniu, o tėvelis nešiojo ir šaudė krosnin V.Krėv. Duoną šáudo lopeta Dr.
10. tr. DŽ, NdŽ kaišioti šaudyklę audžiant: Viena ranka šáudo [šaudyklę], kita muša [muštuvus] Lp. Šaudyklę iš vienos pusės, iš kitos šáudai [ausdama] Mrk.
11. intr. K, DŽ, KŽ smarkiai, greitai bėgioti, lakioti: Čiurliai visą laiką šáudo aukštai ore NdŽ. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šáudė per orus K.Donel. Bitės, piktai zvimbdamos, kaip kulkos šaudė į avilius V.Myk-Put. Blezdingos šáudo pačiais pažemukais – būs lytaus Vvr. Pro daržo tvoros rikius šen bei ten šaudo viščiukai I.Simon. Ir šermuonelis, mažas žvėrelis, peleles gaudo, kaip kulka šaudo D103. Ten tetervinai bubeno, zuikiai šaudė aplinkui prš. Šįryt ka bešáudąs į Salantus! Kal. Ko šáudai pro duris? Šv. Įnirtusi motina šaudyte šaudė iš vieno kambario galo į kitą rš. Kas ten toksai po pievą šáudo? Up. Toks apykula, o, žiūrėk, šáudo (vaikštinėja) in kitas Ut.
| refl.: Ko čia šáudais po visus kampus? Kpč.
ǁ refl. mėtytis (apie skausmą): Skaudėjimas šáudos kap gyvas Dg. Šonus diegia, galvon spiegia, po visą kūną šaudos sopuliai Kb.
12. intr. prk. šiurkščiai, užgauliai sakyti, rėžti: Ta Jonienė šáudo motinai, oi! Krš.
| refl.: Šáudos, šáudos (barasi), jau, sakau, susmuš Klt. Šáudais ir pati nežinai ko Drsk. Lėtas kaip lapelis, nemoka šáudyties (atsikirtinėti) Krš.
13. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Bliūdą košės ana pasiėmė, ana tik šáudo į save End. Šuo tuo tarpu virenė[je] meisas šaudąs S.Dauk.
^ Šáudo kaip Balsys baravykus KlvrŽ. Šaudo kaip Balsienė grybus Plt. Šáudo kaip Gurskis guires Plt.
14. tr. NdŽ tverti kartimis (ppr. viena kartelių eile): Daržą kartimis šáudyti DŽ1.
15. tr. durti, siūti (ppr. prie senų batų aulų naujas galvas): Šiaučius šáudo čebatus Ėr.
◊ [su] akimi̇̀s šáudyti (šáudytis) NdŽ
1. gundomai, viliojančiai žvilgčioti (žvalgytis): Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius! Žem. Blikt, su aki̇̀kėms tik šáudo! Krš. Į mergas akim̃s šáudo, pačiõs reikalingas KlK6,55(Krš). Ka būčio bjauri, nešáudytų vaikiai į muni akimi̇̀s Vvr. Gi par sambarį jie tik šáudo akim̃ vienas kitą Jnš. Du ponaičiai akims šaudė, gražių mergų veidus gaudė Gmž. Jiedu tik akim̃ šáudosi, turbūt mylisi Dkš.
2. Grž įdėmiai žiūrinėti, žvilgčioti: Į kiekvieną tik ir šáudo akimis Kl. Valandą tylėjo, šaudydamas savo mažomis akimis po trobą LzP.

kalbomi̇̀s šáudyti apkalbėti: Kaip didi vėjai medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets kalbomis šaudo D77.
várnas šáudyti KlK2,48 žiopsoti, dairytis: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo A.Vien. Reikia ne várnas šáudyt, ė karavalataitį suktie LKKXIII138(Grv). Ko stovi kap žioplys ir šáudai várnas, bene pirmąroz kermošiuj?! Žž. Ar varnų šaudyt eisi į bažnyčią? KrvP(Srv).
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, par visą sumą zuikius šaudo! Skd.
žõdžiais šáudyti (šáudytis) įžeidinėti, užgaulioti; ginčytis: Dar mat dręsi žodžiais prieš brolį šaudyti! Žem. Jisai kaip strypais žodžiais atgal motynai šaudė Žem. Užveizėta ana, net žõdžiais šáudo kaip strypais KlK9,78(Krš). Būtų gerai, ka žõdžiais [seno] nešáudytų Krš. Tik šaudo akysna visokiais žodžiais! Rod. Sena neslaugys, jauna nemylės, o bagotoji žodeliais šaudys LTR(Vkš). Kaip smarkus vėjas medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets žodeliais šaudo LTR(Krtn). Šáudos žõdžiais par dieną, bijau ir nueiti Pj.
žvil̃gsniais šáudyti NdŽ įdėmiai žvilgčioti: Jaunas, visi žvil̃gsniais šáudo Rdn.
antšáudyti (ž.) tr. atausti: Antšáudyk su ataudais, ir būs kanapinelis gražus Šts.
apšáudyti tr.
1. R64, MŽ85, N, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Btrm šaudyti, leidžiant kulkas, sviedinius į numatytą vietą: Apšáudau miestą K; R65, MŽ86. Tas kelias buvo ir nakčia apšáudomas Plšk. Jie te kur iš kokio griovio kiek apšáudė [traukinį] Sb. Užė[jo] vokiečiai čia, apšáudė, išbėgom į laukus Žg. Minosvaidžių apšaudoma riba pasiliko užpakalyje rš.
| refl. Ant: Fronto čia ištiso nebuvo, ties Ylakiais biškį apsišáudė Yl.
2. šaudant apnaikinti: Tus visus apšáudė, katrie neišbėgo į Rusiją Plt. Visus anus jau apšáudė, ans išsisaugojo – išvažiavo Vž.
3. apmušti, apdaužyti: Apšáudžiau su pagaliu, ka nevalkiotųs su vaikiais DūnŽ. Par murzą apšáudžiau, apšáudžiau, i nebreikėjo karties (laipioti)! Žr. Išeik ir apšáudyk iš lazos tokį! Grd. Kamisorius apšaudė vaikius su naika Dr. Ausis apšáudė Dglš.
4. apmėtyti, apsvaidyti; apspjaudyti (vyšnių kauliukais): Ėsdamas vyšnias, kareivis apšaudė iš burnos senį P.Cvir.
ǁ nukreipti vienas materijos daleles prieš kitas: Alfa dalelėmis apšaudydamas azoto atomus, pagamino deguonį rš.
5. Plng prk. pasakyti užgaulių, aštrių žodžių, apibarti, iškoneveikti: Turi apšáudyti muni, i gan DūnŽ.
6. Skd, Pp, Kv, Šd, Sml aptverti (ppr. viena kartelių ar vielos eile): Apšáudyk su kartelėm daržą – nebelįs karvės Ėr. Reikės sodną nors po vieną kartelę apšáudyt – vis gyvuliai ne teip lįs Sdb. Reiks genesį su kartėms apšáudyti KlvrŽ. Po vieną kartę apšáudė apšáudė Pln. Apšáudė laukus drotimis, ir nebreik ganyti Šts.
7. greitai apvažinėti: Padabok, kiek mergų apšáudė piršlėm! Krd.
◊ akimi̇̀s apšáudyti įdėmiai apžiūrinėti: Jis dar apšaudė visus iš laimės blizgančiom akelėm K.Saj. Senukas įtartinai apšaudė Girinį savo žydromis akutėmis rš.
žõdžiais apsišáudyti įžeidinėti vienam kitą, žodžiuotis: Žõdžiais apsišáudo, nesutinka Krš.
atšáudyti
1. intr. SD217, Sut, N, K, M, J, LL123, Rtr, KŽ šaudyti atgal į šaudančiuosius.
| refl. Š, Ser, KŽ: Priešas atsišáudė DŽ1. Šitie sugulę, o tas stačias atsišáudo Sug. Ten žvalgai buvo, anie atsišáudė ir pabėgo Pln. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai, nakčia troboj apsupti J.Balt.
2. refl. Ser pakankamai prisišaudyti.
3. refl. tr. šaudant numušti, sužaloti: Sau pirštus atsišáudė, kad paleistų iš kariuomenės Lp.
4. intr. apmušti, apdaužyti: Atšáudė tokiam par ausis, ir gerai Trgn. Jam gerai reikia atšáudyt, tai kitąroz žinos Vlk.
5. intr. prk. šiurkščiai atsakyti, atsikirsti: Mokytam taip neatšáudysi, turi gražiai šnekėti Grd.
| refl.: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišáudyt, tai ažverda – nor iš namų bėk! Slk.
6. intr. vikriai atbėgti, ateiti: Antai tas jau atšáudo į šokius Šts. Ir atšáudąs rugių pjauti, kad ir neprašytas Nt.
7. tr. atšauti, atverti: Atšaudyk [tvoroj] spragą ir suleisk į daržą gyvulius J.Jabl.
8. tr. J audžiant išlyginti, leisti šaudyklę ne per visą audeklą: Atšáudyk biskį, matai, kap kreivuoja [audeklas] Rdm.
9. tr. atausti: Tų reiks siūlų atšáudyti Ms.
◊ žõdžiais atsišáudyti atsikirtinėti: Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais Krš. Krizas atsišaudo taikliais žodžiais P.Cvir.
įšáudyti
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ iter. įšauti 1.
2. intr. NdŽ įsileisti šaudyti, įstengti ilgai šaudyti: Ir įšáudydavo gi vokiečiai, negailėdavo šovinių, ir dieną, ir naktį pliekdavo Š.
| refl. Rtr, Ser: Įsišaudžiusių sukilėlių ugnis buvo pragaištinga rš.
3. refl. NdŽ išmokti, įprasti taikliai šaudyti: Norint taikliai šaudyti, reikia pirmiau įsišaudyti rš.
4. tr. KŽ šaudant išbandyti (pabūklo, ginklo) taiklumą: Pabūklą įšáudyti NdŽ.
iššáudyti Rtr
1. tr. SD1159, N, K, M, Š, LL296, NdŽ šaudant išeikvoti, sunaudoti: Visus šovinius iššáudė DŽ1. Aš iššáudžiau visą paraką, o nieko nenušoviau J.
2. tr. Š, Slv, Pb, Všv šaudant daug ar visus nukauti, nužudyti: Kiek paukščių per metus iššáudo! DŽ1. Troba buvo sudaužyta, ir gyvolius iššáudė Lk. Našlių buvo galybės: vyrus iššáudė, i paliekta motriškos Kal. Par keturiolektų metų karą iššáudė daug žmonių Sd. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlavė: iššáudė aveles, išpjovė kiaules Bgs. Juk ten, mano gimtinėje, tūkstančius [okupantai] be teismo, be nieko iššaudė rš. Aš iššáudysiu girios paukštelius, kad nebaidytų bėrų žirgelių JV632. Strielčius pasamdyčiau, šunis iššaudyčiau LTR(Brž).
| refl.: Po karo kiek žmonių išsišáudės! Krš.
3. refl. tr. šaudant išsimušti: Teip šaudydamas gali abi akis išsišáudyt Kn.
4. intr. kurį laiką šaudyti: Iššáudžiau visą dieną Š.
ǁ atlikti kokį šaudymo uždavinį: Kaip išsimokys, iššáudys [kareivis], parleis atostogų Krs.
5. intr. išmušinėti (kamščius), nuplėšyti (viršelius): Prastai suvirinai – iššáudys tamstos uogos Krš.
ǁ susproginėti, supleišėti: Gal pečiun karštan pastatei, kad iššáudė puodas?! Ut.
6. tr. išdaužyti: Iššáudžiau visas musias – nebėra Drsk.
7. tr. išmėtyti, išsvaidyti: Meška visą kūgį išsukė i iššáudė [į vilkus] (ps.) Vlk.
ǁ prk. pašalinti, išgainioti: Kuris maža kiek priešu kalbėjo, tai visus iššáudė Tvr. Ana smarki: jin čia visus iššáudytų su sejonu Bsg.
8. tr. prk. griežtai pasakyti, išrėžti: Iššáudžiau, iššáudžiau, ką turėjau, tims skundėjams Pvn.
9. refl. išsikišti, išsišauti: Kiaulės kaulai išsišáudę, kad negauna gero jovalo Lk.
10. intr. išbėgioti, išlakstyti: Iššáudė visuos kraštuos Ds.
| refl. SD1159.
nušáudyti
1. tr. Š, NdŽ, KŽ, Ms šaunant daug nukauti: Daug žmonių yr nušáudę par karą Trg. Arklių grabės nušáudytų priverstos [fronte] Erž. Kap partizanai buvo, tai nušáudė Rod.
| refl. tr.: Aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, varnų ben kelias išsikept kasmets nusišáudau K.Donel.
2. tr. BB2Moz19,13 nušauti: Atsinešė šautuvą ir nušáudė [žmogų] Dbč.
3. intr. šaudant nutolti: Pavakary nušáudė čia Krč.
4. refl. pašaudyti: Į kelintą dieną nusišáudo tai iš vieno krašto, tai iš kito Snt.
5. tr. prk. nupliekti: Liuob vaikius nušáudys su bizūnu už mergių kabavojimą Šts.
6. tr. prk. nukirsti, nupjauti: Šiandie reiks kopūstus nušáudyti KlvrŽ.
7. tr. prk. nuėsti, nugraužti: Nušáudytais (pelių nuėstais) kailiniais išvažiavus, reik nušalti žemėn Šts.
◊ kai̇̃p nuo li̇̀žės nusišáudyti greit vieną po kito numarinti: Mano vaikus smertis kai̇̃ nuo li̇̀žės nusišáudė Prng.
pašáudyti
1. intr. Rtr, KŽ kiek šaudyti: Einame pašáudyti į taikinį DŽ1. Eikim į paupę pašáudyt – katras geriau pataikysim Ėr.
| prk.: Ji ieškojo progos pašáudyti į jo tuščią savimylą NdŽ.
| refl. Ser, NdŽ, Lž: Pasišáudė atsitraukdamas prūsas ir nuė[jo] į Vokietiją Kbr. Trumpai pasišaudęs, priešas vis dar traukėsi rš.
ǁ mokėti šaudyti: Ar jau pašáudai iš puštalieto? Ds.
2. tr. pamedžioti: Medžiotojas nuėjo į mišką pašáudyti žvėrių NdŽ. Mėgdavo anas ir pašáudyt, ir ant ežero pasėdėt Lb. Tu gi šaulys, nueini į apušrotą kovarnių rudeniop pašaudyti Vaižg.
3. tr. GrvT109, Kls nušauti, peršauti, iššaudyti: Daug žmonių pašáudė Žrm. Išlipė ir pradėj[o] šaudyt, pašáudė (peršovė) abu Str. Visas tris bobas pašáudė, o vaikus paliko Dsn. Kiek jie žmonių pašáudė nekaltai! Grv. Aš juos (girtuoklius) pašáudytau, jei valdžia būtau Dg. Kiek jų (arklių) pašáudė, kap karas buvo! Eiš. Dabar pašáudžia vilkus Ad. Strielčiau, strielčiau, kam tu vilko vaikus pašaudei? LTR(Šlčn).
4. refl. žr. sušaudyti 3 (refl.): Kap lietuviai buvo užeję, su lenkais pasišáudė Mrc.
5. tr. nutrenkti, numušti: Tik kad juos perūnas pašáudyt, kap anys ryja itą arielką! Dv.
6. tr. sugriauti, susprogdinti: Minom visus tiltus pašáudė Dsn.
7. tr. papliekti, padaužyti: Pašáudei iš votago tą šatoną (nenustygstančią karvę) Krš.
8. intr. išduoti pyškantį garsą: Na ką, gal eisime šampanu pašaudyti? P.Vaičiūn.
9. tr. pakaišioti į krosnį: Ar padėt pašáudyt ragaišį? Ėr. Tamsta kepaluok, o aš pašáudysu Užv.
10. tr. audžiant įmaišyti kitos spalvos siūlą: Būdavo, žibuliais pašáudytus andarokus audžiam Rdm.
11. tr. audžiant padaryti prošūvą, proretą: Pašáudytas, arba prošūvotas, audeklas Šts.
| refl.: Neparspyrė audėja pakojų, ir pasišaudė milas Trš.
12. intr. šen ir ten palakstyti, paskraidyti: Pašáudyk po turgų – mažgi ir rasi tuos pijokus Ktk. Kregždės pašáudė, pašáudė NdŽ.
13. intr. parbėgti: Pašáudė karvės numie begyliuodamos Lnk.
14. tr. šnek. godžiai, greitomis užvalgyti: Pašaudėm košės po bliūdalį, dabar galiam stumties (laukti pietų) Šts.
| refl. NdŽ.
◊ žõdžiais (pastabomi̇̀s) pašáudyti (pasišáudyti) užgauliai, įgeliančiai pa(si)kalbėti: Jos geroką valandą mandagiomis pastabomi̇̀s pasišáudė NdŽ. Ką aštriais žõdžiais pašáudyti NdŽ.
žvil̃gsniais pašáudyti viliojamai ar piktai pažvilgčioti: Apolonija mėgdavo užustalėje meiliai pašaudyti į Leoną savo žvilgsniais rš. Patylėję ponai dar vienas kitam reikšmingai pažvelgė į akis, paskui pašaudė nejaukiais žvilgsniais į Donato pusę Pt.
paršáudyti iter. paršauti:
1. M, KŽ.
2. Dr, Lnk Paršáudė vaikai iš mokyklos Nt.
péršaudyti KŽ, peršáudyti Rtr; L, Ser iter. peršauti 1.
| refl.: Kitas i pársišaudydavo, ka bėgdavo par rubežių Kv.
prašáudyti
1. intr. NdŽ šaudyti pro šalį.
2. tr. NdŽ šaudyti per ką.
3. tr. šaudant išbandyti: Naują šautuvą prašaudyti Ser.
4. tr. prk. prakiurinti: Kelnių užpakalys prašáudytas Rm.
5. intr. prabėgioti, pralakstyti: Prašáudė visą dieną Ds.
prišáudyti tr.
1. LL100, Š, NdŽ daug nušauti, primedžioti: Prišaudęs paukščių, Jonas parėjo pas bobutę rš.
| refl. tr. NdŽ: Prisišáudė [vokiečių kareiviai] vištų ir išejo Žeml.
ǁ refl. tr. daugeliui vienam kitą nušauti: Kiek jų prisišáudė, kiek pasižudė [karo metais]! Pst.
2. impers. prikristi atsprogusių dalelių: Va, žiūrėk, kokie barščiai prišáudyti, prispragėję eglinių medžių Km. Eglinėm malkom kūrinau pečių, tai pilnus puodus anglių prišáudė Alv.
3. prikaišioti, pristumdyti (kepti): Prišáudė pilną pečių duonos Krok.
4. Klm, Šl, Jnš, Vv, Prn, Mrk pridurti, prisiūti (prie aulų naujas batų galvas): Kai prišáudys batus, tai nešios ligi gyvas Alk. Auleliai dar geri, reikia prišáudyt Rdm. Pernai mano batam naujas galvas prišáudė Al.
| refl. tr. Rs, Ėr: Prisišáudysiu prie senų aulų galvas, ir bus geri batai Jrb.
5. NdŽ šnek. godžiai privalgyti.
| refl. tr. NdŽ: Duonelės prisišáudo su pastijolkele Plt.
◊ akimi̇̀s prišáudyti (prisišáudyti NdŽ) NdŽ pakankamai žvilgčioti.
sušáudyti
1. tr. N, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ šūviais nukauti, nužudyti: Nuteistas sušáudyti DŽ1. Kad būtų sušaudytas buvęs, visi būtų žinoję J.Jabl. Už tokius darbus tik sušáudei visus sustatęs, i gatava Jrb. Sušáudė mano vyro seserį su visa šeimyna Lt. Sušáudyt nesušáudė – kalėjimu baudė Žln.
2. tr. SD326, Sut, NdŽ kulkomis prakiurdyti, suvarpyti: Jis sušáudė man kepurę J. Skuodo trobalės kiaurynių vienų – sušáudytos Šts.
| prk.: Kepurė saulės spindulių sušaudyta, kaklas nuogas TS1902,12.
ǁ šūviais sužeisti: Buvau išejęs į karą, buvau sušáudytas Lnk. Buvo karvė sušáudyta, ne visai, bet sušáudyta Mrs. To[je] lovelė[je] gul bernelis, sušáudytas, sukruvintas JD1236.
3. refl. Rtr, NdŽ, KŽ imti vieniems į kitus šaudyti: Kartais susišaudydavo abiejų pusių sargybiniai A.Vien. Jie biškį susišáudydavo, ir vėl viskas gerai būdavo LKT166(Ktč). Susišáudė terpui save LKT388(Kpč). Kiti nusitraukė toliau, mes gavom susišáudyti Plt. Metėžnykai susišáudė po Biržais su caro karuomene Krs.
4. intr. uždrožti, supliauškinti (botagu): Sušaudė vaikis votegu arkliams ir pavažiavo LTR(Plng).
5. tr. sukišti kepalus (į krosnį): Kol sušáudysiu bakanus, nevyrinėk durų Lš.
6. tr. pakalinėti, kalinėjant sutvirtinti: Visus ratukus reikia sušáudyt, kad neklibėtų Rm.
ǁ sudurstyti, susiuvinėti: Kokie te jo marškiniai – sušáudyti iš kąsnelių! Dglš.
7. tr. NdŽ sunaudoti karteles tvorai tverti.
8. tr. šaudyklę stumdant suausti: Sušáudytas audeklas – šūviais suaustas Šts.
9. refl. prk. susiginčyti, susižodžiuoti: Susišáudyti su kuo NdŽ.
10. godžiai suvalgyti.
◊ akimi̇̀s susišáudyti NdŽ susižvilgčioti: Susišáudo akim̃s, ka tėvai i neleida Krš.
užšáudyti KŽ
1. tr. NdŽ užtverti (ppr. viena ar dviem kartelių eilėmis): Karčiums užšáudoma tora Grd. Kartėms užšáudyta, kaltinai prikalta tora Kal. Po porą sklandų pagal kelio užšáudžiau Brs. Užšaudysme ganyklą kartim, ir nereiks samdyt piemenio Pšš.
| Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Tą duobę reik užšáudyt kartim, kad kas neįlįstų Pc.
ǁ užkalinėti: Lentos tik užšáudytos, kad vė[ja]s neįpūstų Nt.
2. tr. NdŽ užsklandyti: Durys visos užšáudytos, negalima įeit Dkš. Ona, iškūrenusi krosnis, užšaudė juškas rš.
| Mūsų durys ir langai geležim užšaudyti Mšk.
3. tr. audžiant įterpti kitokį siūlą: Storais siūlais užšáudytas audeklas Lkž.
4. godžiai užvalgyti.
5. intr. NdŽ greitai, skubiai žingsniuojant užeiti.
6. intr. prk. užgauliai pasakyti, prikaišioti: Užšáudo [mokytas vyras], ka [pati] nemokyta DūnŽ.
^ Durnam i mažam neužšáudyk Krš.
◊ žõdžiais užšáudyti įžeidinėti, prikaišioti: Gera marti, neužšáudo žõdžiais Krš. Kad ir neturu kur galvos priglausti, bet pas seserį neisiu: nenoru, kad ana muni kožną dieną žõdžiais užšáudytų Vkš.

Daugiau informacijos

péršaudyti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pašvei̇̃sti

Apibrėžtis

švei̇̃sti, švei̇̃čia, švei̇̃tė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ
1. tr. SD1131, SD59,270,364, R, MŽ, Sut, I, K, LL80,249, Rtr, BŽ42, KŽ, Gdr, Vžns trinant kuo valyti, blizginti: Nešveistas SD181, N. Švei̇̃sk su pelenais peilius, su asiais suolus J. Liktorių švei̇̃sti KII117. Nenuplausi – čia reik švei̇̃st Dkš. Švei̇̃čia, plauna, kad nebūt riebulų Rod. Visą rytą šveičiaũ grindis Jrb. Liepė jiems ir batus šveisti, ir bulbes skust A.Vien. Aš tą puodą šveičiaũ, šveičiaũ, su pelenais šveičiaũ, matytai! Pv. Visus šaukštus, bliūdus an žemės, su pelenais švei̇̃čiam, duodam PnmŽ. Asiūkliai geresniai kaip sėmenokai: aštresniai, švei̇̃čia geriau Svn. Šarmo pridirbo puodą – i zulink, švei̇̃sk tuos suolus Bsg. Jei turi švei̇̃čiamo popierio, čiukš čiukš – ir peilis ima Rm. Oi tu stale staleli, tu staleli baltasai, o kas tave baltą švei̇̃s, kap sesutė mūs išeis DrskD167. O kam šėrei žirgelį? O kam šveitei̇̃ kardelį? JD313. Viena seselė brolelį rengė, antra seselė kardelį šveitė BsO211. Marių putelės šveis mums pentinėlius, žuvų šukelėms šukuosim galveles LTR(VšR). Ir atjojo trys broleliai bėrų žirgų girdyt, pentinėlių švei̇̃stie (d.) Vlkv. Eisiu eisiu pažiūrėtie, ką veikia bernelis, ar žirgelį šeria, ar balnelį švei̇̃čia DrskD17. Nesirūpyk, mergužėle, nešveisi žirgelio (d.) Nm. Viena sesytė žirgytį šėrė, antra žirgytį šveitė N343. Tris dienas visos karalystės jauni vyrai šveitė savo žirgus LTR(Brt).
| Raudonapykaklio, tupėjusio aukštai medyje ir šveitusio, tvarkiusio savo plunksnas, ji (voverė) visai nepastebėjo Mš. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? J.Marcin. Ji liovėsi šveitus lūpas rš.
| prk.: Stačiosios uolos, kūbrį iškėlę iš šaltos gelmės, šveičiamos vėjo, stovi, kaip amžių amžiais stovėjo J.Jan.
| refl. tr., intr. N, K, Š, NdŽ: Mauk namo, šveiskis batus ir kraukis daiktus į kukšterą K.Saj. Su druska dantys labai švei̇̃čias Vžns. Tokie daiktai (pinigai) švei̇̃čias ir iškyla paviršiun liepsnike Gsč. Liepsnelė išsiverčia – tai švei̇̃čias rūdys [užkastų pinigų] Mlt.
| Regi, kaip vištos smėly[je] švei̇̃čias Ds.
ǁ SD24 valyti, švarinti, kuopti.
| prk.: Senieji žiniuoniai su senobių žodžiais mūsų žemę švei̇̃s BM450.
| Šveičiantyji ugnis. Nupertinė dūšių SD344. Šitai avinėlis Dievo, kuris švei̇̃čia nuodėmes to pasaulio DP3.
| refl. N, K, NdŽ, KŽ: Jau šventė atejo, tik švei̇̃tas i bėga Stl. Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės P.Cvir. Švei̇̃čias – nežino, kada kas atvažiuos Slm. Juozas vakare, parėjęs nuo darbo, lempelę užsidegė ir rytojui šveistis stojo LzP.
ǁ H, H183 šviesų daryti.
2. tr. H, N, K, KII117,164, KŽ puošti, dabinti.
| refl. N, K, NdŽ, KŽ.
3. smarkiai tvoti, kirsti, šerti: Kai švei̇̃tė, kai krėtė – tik krauju apspylė, ir gatavas Mlt. Man kaip švei̇̃tė atgalia ranka, net susverdėjau Dj. Už [botkočio] plongalio pasiėmė, kai švei̇̃tė storkočiu par dantis! Grnk. Gaspadorius paėmė pantį ir švei̇̃čia, švei̇̃čia per strėnas Gž. Tylėk, kad švei̇̃siu samčiu per galvą, tai žinosi! Lnkv. Tam bernukui kad švei̇̃tė į ausį, tai tas net pargriuvo Šn. Kad aš tau švei̇̃siu žandan, tai žinosi, kaip kalbėt! Ppl. Mañ suėmė toks piktumas, jog šveičiaũ jam su šluotražiu tiesiai par galvą Skrb. Kai švei̇̃siu – kaulų nesurinksi! Slv. Švei̇̃sk par uodegą katei, tegu eina lauka Jnš. Vežėjas, šveitęs arkliams po kirtį, dardėjo į pakalnę Žem.
| Švei̇̃tė su kirviu akmenan Vdšk.
ǁ tr. Rtr mušti, pliekti, daužyti: Až tokį darbelį reikia tave švei̇̃st, kad net paskuigalis dulkėtų Dkk. Švei̇̃tė, švei̇̃tė tą sūnų, o žmogum nepadarė Jrb. Paėmė [vyras] geras virves ir pradėjo šitą bobą šveist LTsIV292. Ėmė švei̇̃st žabine, tai vaikas tik rangos Antš. Nutvėręs švei̇̃čia piemenį, tas net raitos Ut. Ponai juos rykštėmis šveitė, o jie tylėjo! V.Krėv. Kap pradėjo švei̇̃st botagu arklį, tai tas net an sienos lipė Ad.
| Tik šveičiù kultuvu [rugius] i šveičiù Ml.
4. smarkiai mesti, sviesti, trenkti: Tik švei̇̃čia su šake pėdus ant kaugės Jnš. Kad švei̇̃tė akmeną par stogą! Rm. Švei̇̃tė akmeniu į medį Rmš. Še akmuo, švei̇̃sk ant tą varną! Ppl. Kap švei̇̃tė viedrą vandinio, tik pateškėj[o] tas vanduoj, in mane kap šlėjo Kpč. Ka švei̇̃su tus tavo škurlius, i siūlų nesurinksi – susitvarkyk! Krš. Atneša su visu bliūdu [sviestą] i švei̇̃čia ant stalo iš to pikčio Vdk. Kaip švei̇̃tė jį vidurin gryčios, tai net kūliais apvirto Slm. Kad spyrė man [arklys], tai ka mañ švei̇̃tė tolyn! Dj.
| prk.: Tyčiom i švei̇̃čia tą žodį Bsg.
| Bėgdamas šveitė durimis, vienu šuoliu peršoko prieangį ir, išbėgęs laukan, griuvo čia pat į tankias eglaites J.Dov. Jis linksmai švilpavo ir paikus juokus krėtė: čia duris ar langinę taip šveis, kad subraškės ir žmonės krūptels Mš.
ǁ intr. smarkiai lekiant atsitrenkti į ką: Vargšas švei̇̃tė su motociklu į sieną Mrj.
5. tr., intr. šnek. smarkiai pjauti, kirsti: Pajim' tu berniukelį – kap anas švei̇̃čia (šienauja)! Švnč. Gera švei̇̃st, kai dalgė yra gera Ds. Kai švei̇̃tėm išsijuosę, tai už pusvalandžio visa lanka gulėjo Jrb. Atranda abu miške, švei̇̃čią juodalksnius: – Talkėju, – sako Slm.
6. intr. šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, lėkti: Reik švei̇̃sti ant numų Ms. Kad šveičiáu kiek begalėdamas numie Lk. Kad šveičiù, kad šveičiù, net prakaitas išmušė Rs. Kiek tik gal numie švei̇̃tė [paleisti ištremtieji] – svetur atsibodo Krš. Iš pažiūros nekokia kumelė, bet švei̇̃st tai jau švei̇̃čia Srv. Dykom rogėm gali švei̇̃st Ėr. Ka švei̇̃tė veršis par laukus! Trš. Langą išdaužęs, kad švei̇̃tė iš kiemo, tai kulnai net ažupkalį siekė Dkk. Sutiko jį bitelė, mato, lokys raitydamas kulnus šveičia J.Balč. Švei̇̃ta i švei̇̃ta po miestą Krš. Ė! Žiurkė kad švei̇̃čia vaga! Pc. Apsisukiau i šveičiù atgalio Klt. Švei̇̃ta į mašinelę susėdę į kurortus Krš. Nugi mūsų Marijona kad švei̇̃čia keliu Sdb. Pasbalnojęs bėružėlį švei̇̃čia pas panelę Rod. Kad šveitė į peklą džiaugdamos, kad nenumetė kūjo BsMtII73.
7. daug, godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Padavė valgyt, tai kad švei̇̃čia, kad švei̇̃čia! Mlt. Atsistos, sau lėkštę prisvertė ir švei̇̃čia Pv. Susėda už stalo ir ima švei̇̃st ėdalą Dg. Bobutė tai švei̇̃čia gerai Slm. Švei̇̃čia, net ausys lapsi Slk. Paarus ir švei̇̃st jau noris Skp. Piemuo švei̇̃čia kaip artojas Ktk. Kad švei̇̃čia, tai švei̇̃čia – kaip kelias dienas nevalgęs PnmR. Švei̇̃čia lygiai dvi dienas nevalgęs Sld. Kad švei̇̃čia, kad švei̇̃čia parnakt išsišokęs An. Toks varlė, o švei̇̃čia lyg didelis – tik paduok, da ir išlaižys Slv. Viską švei̇̃ta, nebėr jokio lepnumo Krš. Padirbėję vyrai tai lašinius gerai švei̇̃čia Alv. Kaip pradėjo talkininkai švei̇̃sti, tai mažai kas ir beliko ant stalo Trg. Kad švei̇̃čia prastus batvinius – kaip iš badų išlindus Ds. Kad švei̇̃čia kopūstus, net gražu žiūrėt Kpč. Švei̇̃ta anie [agrastus], ka tik užmezgė Brs. Ėgi anys kad švei̇̃čia, tai švei̇̃čia mėsą, nė pasnyko nežiūri Dgl. Senis, o švei̇̃ta lašinius, šinką Rdn. Vaikai kad švei̇̃čia duoną, tai švei̇̃čia, nieko daugiau i nereik Upt. Ot tai švei̇̃čia – net ausys linksta Šn. Švei̇̃tė, tai švei̇̃tė, matyt, patiko Jrb.
^ Švei̇̃sk, gudai, lapus, daugiau nieko nebus Ds.
ǁ godžiai ėsti, ryti: Dabar galvijai jau ir šiaudus švei̇̃čia, kai ateina iš lauko perkarę Užp. Eiguliai ne kartą yra pastebėję voverę beuogaujant, begrybaujant, bešveičiant pumpurus rš.
8. smarkiai lyti, pilti: Lietus švei̇̃čia, ir tiek Lnkv. Ale tai gražiai lietus švei̇̃čia! Alv. Jau šonais lietus švei̇̃čia Prn. Kad švei̇̃tė lytaus, tai visi grioviai patvino Jrb. Jau pagada biškį nusistovi, spėji apverst [šieną] – jau būrys užeina, jau švei̇̃čia Plv. Švei̇̃čia drūčiai Iš. Ana kaip švei̇̃st ima, net burbuolės an balos šoka Al.
9. smarkiai barti: Švei̇̃sti žodžiais Kv. Švei̇̃tė kunigai motriškas už ejimą be kvartūgų Šts.
10. tr., intr. šnek. šiaip ką smarkiai, intensyviai dirbti, daryti: Aš pati pasikinkau ir šveitù, irgi šveitù visus darbus Trg. Tik išejom, ir pradėjo švei̇̃st (šaudyti) Dbk. Jau Alytų švei̇̃čia (puola, apšaudo) Mrs. Greičiausiai sėdi suėję su draugu, šveiti kokį „melagį“, „asilą“ ir dejuoji rš.
◊ káilį švei̇̃sti (kam) mušti ką: Žiūrėk, ans vėl káilį švei̇̃čia tavo seniui Škn. Tai paskui vyras ir ėmė jai kailį šveist LMD(Prn).
ši̇̀rdį švei̇̃sti gaivinti: Sūrimas, rūgštimas ši̇̀rdį švei̇̃tė, visas dulkes nustum[ia] žemyn J. Sūrimas, rūgštimas ši̇̀rdį švei̇̃ta, balta duona gelžį laužo Plt.
vamzdẽlį švei̇̃sti verkti: Petreli, ar jau šveiti vamzdelį? Dr.
antšvei̇̃sti, -čia (añtšveičia), añtšveitė (ž.) tr. atmesti, atsviesti: Švyt añtšveičiau varlę, pas tešmenį betupančią Dr.
apšvei̇̃sti, -čia (àpšveičia), àpšveitė tr. Rtr
1. N, Š, KŽ trinant kuo apvalyti, apiblizginti: Neapšveistas, neapdarus SD191. Didumą šaukštų àpšveičiau J. Biškį api̇̀šveičiau aš juos Mžš. Apšveiskit nors kiek suolus, matot, per nedėlę kap apžėlė Plv.
| refl. tr. Ser: Šiandie visus indus apsišvei̇̃siu Jrb.
ǁ apšvarinti, apmazgoti, apvalyti, aptvarkyti: Àpšveičiau – vis švaresnis vaikis Krš. Ir toks gi būt gražus ant veido, apšvei̇̃sk jį, būt gražiausia vyras Slm. Dabar Valeckas apišveitė, sutvarkė kiemą Slm.
| refl. tr., intr. K, Š, KŽ: Aš jau visus kampus apsi̇̀šveičiau Jrb. Eik pirtin, kad apsišvei̇̃si, tai nu Slm.
| prk.: Pirma apsišvei̇̃sk savo liežuvį (išmok mandagiai kalbėti), tada galėsi šnekėt Jrb.
2. K aplink puošti, dabinti.
3. Lp, Plv, Pl šnek. apmušti, apkulti: Aš būčia juos lazda apšvei̇̃tus! Pc. Prie girtų nelįsk, greitai gali apšvei̇̃st Ml. Nusijuosęs visus apšveičia LTR(Vlkv). Api̇̀šveitė paėmus visus, kai šventi pasdarė Skdt. Nuleidėm kur kiaules, tai da bizūno gausi, da apšvei̇̃s Vad. Virėja jį (savo pagalbininką) apšveitė S.Dauk. Sakysi, negeras vaistas – àpšveičiau [vaiką], i nutilo Sdb.
4. šnek. didumą suvalgyti: Pirma švei̇̃tė švei̇̃tė [barščius], padaviau mėsos – ir tą apšveitė Grž.
5. šnek. apibarti: Kukorius i apšveitė kalbėdamas: – Tų savo darbo nežinai, visur landžioji! S.Dauk.
6. šnek. pavogti: Àpšveitė cigonės ir pinigus, ir viską Dg.
atšvei̇̃sti, -čia (àtšveičia), àtšveitė Š
1. tr. Š, KŽ trinant kuo išvalyti, nuvalyti, nublizginti: Keptuvę àtšveičiau, kaip nauja pasidarė Jrb. Prisvilė [puodas], neàtšveičiu Pv. Pritukusios [grindys], sunkiai atšvei̇̃si Krš.
| refl. tr., intr. Š.
ǁ refl. tr. pakankamai šveisti, trinant valyti, prisišveisti: Jau atsi̇̀šveičiau, atsišiūravau tų grindų Jrb.
2. tr. prk. pramokyti, pralavinti: Tie inžinieriukai àtšveitė anus, akes atkrapštė Krš. Ypač mergeles reik kelti – mokyti, jos puikiausiai gali mūsų giminę atšveisti S.Čiurl.
3. tr. šnek. smarkiai primušti: Kad neduosi, atšvei̇̃s Str. Atšvei̇̃tę būt ir išeję Vrn.
4. tr. šnek. gerokai atpjauti, atriekti: Atšvei̇̃sk i mun duonos su savo peiliu Up. Paršas da tebgaruo[ja], jau keturius kilogramus lašinių i àtšveitė Lkv. Atšvei̇̃sk i mun gerą riekę Kl. Àtšveitė mun duonos puskepalį KlvrŽ.
5. greitai ateiti, atbėgti, atlėkti: Atšveitanti̇̀ boba vaiku nešina Šts. Vagi nabagė iš Žilių karvę pamelžus atšvei̇̃čia Slm. Ka jau tos mašinos važiuoja, pasto[vi] an dirvų, tai jau tada àtšveičia Sk.
6. intr. šnek. sočiai privalgyti už praeitą laiką: Tai àtšveitė ir už vakarykščią? Paį.
ǁ susilyginti valgant, tiek pat suvalgyti, sušveisti: Atàšveičiau až tris Mlt.
ǁ refl. tr., intr. Š iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Bulvių ir pieno atsi̇̀šveičiau kaime Jrb. Atsišvei̇̃sk, kol namie, o paskui pabadausi Jrb.
7. tr. šnek. šiaip ką labai greitai padaryti, atlikti: Paėmė kaipmat ir àtšveitė: kas gi teip kalba poterius?! Paį.
◊ káilį (šónus) atšvei̇̃sti primušti: Jam káilį atàšveitė Jonas diržu Ds. Gerai àtšveičiau jam šónus, kad net pargriuvo Žž.
įšvei̇̃sti, -čia (į̇̃šveičia), į̇̃šveitė Rtr šnek.
1. intr., tr. Š, KŽ aplupti, primušti: Sakau, tai kad tėvas mane su kokiu rapnyku inšvei̇̃st[ų] Pun. Aštriu virveliniu įšvei̇̃st, tai ir nebetrepsės vietoj Antš. Sūnui vakar kai į̇̃šveičiau, tai kaip šilkinis pasidarė Jrb. Jiem nereikia duot, ale reikia inšvei̇̃st Vlk. Iñšveičiau gerai katinui, nulėkė net kluonan Klt.
2. tr. įmesti: Nukerta, nuvelka į griovį ir įšveičia LTR(Vlkv).
3. intr. greitai įbėgti, įlėkti: Mumis kuilys ginė, aš šveitu į tokią daržinę ir į̇̃šveičiau Lkv.
4. refl. įsigerti: Tu jau šiandien neblogai įsi̇̀šveitei Jrb.
5. refl. įnikti į darbą, įsidirbti: Kai įsi̇̀šveitė, tai nė atsitraukt negali Jrb.
◊ į káilį įšvei̇̃sti apmušti, prilupti: Jam gerokai į káilį į̇̃šveitė Slv.
iššvei̇̃sti, -čia (i̇̀ššveičia), i̇̀ššveitė
1. tr., intr. Sut, N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, KŽ trinant kuo išvalyti, išblizginti: Neižšveičiamas, neižtrinamas SD192. Jam pečius i̇̀ššveičiau (nutryniau) Sem. Iššvei̇̃sk man rendelį J. Puodus, būlo, i̇̀ššveičia su asiais Drsk. Šiaudų gniužuluką susvynioji ir i̇̀ššveiti puodus Pv. Kap i̇̀ššveitė tą katiliuką gerai! Švnč. Išmazgok tenai, dilgėm iššvei̇̃sk Km. Tą stuopelę, katrą gėrei, pelenais iššvei̇̃siu JV40. Bet prieik [prie sakramento] nešdamas akmenis brangius (orig. brangus), auksą, sidabrą, idant tuo geriaus ižšveistumbei materiją DP37.
| refl. N, Rtr, KŽ: Kad raudonas tas skystimas palieka, puodą kad nukanda, kažin ar beišsišvei̇̃s Slm.
ǁ išvalyti, iššvarinti, išmazgoti, numazgoti: Atejusi randa anus (namus) iššluotus ir iššveistus I. Visą bažnyčią ižšveist ir pataisyt galį DP497.
| Ašakota duona žarnas iššvei̇̃čia Mrj. Asiai vidų (virškinimo traktą) šveistè i̇̀ššveita Krš. Rupūs kleckiukai gerai – pilvą iššvei̇̃čia Skr.
| prk.: Ìššveitė visus šlaitelius, nė vienos uogos nepaliko Jrb.
| refl. tr., intr. Š: Ateina tėvelis [iš pirties] išsišvei̇̃tęs Kp. Išsišvei̇̃sk ausis – grybai pradės augt! Jrb.
ǁ refl. trinant, šveičiant išdilti, pranykti: Katilo jau visa maliava išsi̇̀šveitė Paį.
2. refl. Rtr išsipuošti: Kai išsi̇̀šveičiu, tai ir aš nieko Smn.
^ Išsišveitė kaip per atlaidus LTR(Jnš).
ǁ išgražėti: Stuburai (toks kaimas) kad išsišvei̇̃tę – vien plytų tvarteliai Slm.
3. tr. šnek. iškirsti, išrinkti, kertant išnaikinti: Čia Buivydas iššveitęs alksnynus Brs.
4. greitai išeiti, išvykti, išvažiuoti, išbėgti, išlėkti: Pryš karūmenę i̇̀ššveitė į Ameriką Krš. Apčystijo tas vagis mane i i̇̀ššveitė tolyn Vp. Karvė uodegą ažurietė ir i̇̀ššveitė iš atšlaimo Ds. Ir beveizdint per kelias dienas mažne pusė Kulių parakvijos iššveitė į Tverus TS1898,5–6.
5. intr. šnek. kurį laiką nešioti, dėvėti, išvaikščioti, išdėvėti (apie avalynę): Oi, kiek aš i̇̀ššveičiau su tais batais! Šl.
6. godžiai, su apetitu išvalgyti, išgerti: Ìššveitė visą puodą bulbienės J. Nespėjom pamatyt, kaip jis dvi lėkštes i̇̀ššveitė Vad. Prisdaro saločių bliūdelį, atsisėda ir visą i̇̀ššveičia Pv. Padėjo jam lėkštę mėsos, jis kap bematai ir i̇̀ššveitė Alv. Mes su kūmu i̇̀ššveitėm du buteliu alaus Pbr.
◊ káilį (danti̇̀s, sùbinę) iššvei̇̃sti J, Š, KŽ, Švnč; Ser primušti, prilupti: Neverk, ba kai iššveisiù káilį, tai žinosi! Alv. Iššvei̇̃sk vaikui káilį, nedirbs niekų Srv. Po žmones valkiojatės lyg šunes, namus palikę, nėr kam sùbinę iššvei̇̃st Skr. Aš tau parodysiu, kai danti̇̀s iššveisiù, kaip tėvo neklausyt! Ds.
nušvei̇̃sti, -čia (nùšveičia), nùšveitė K
1. tr. Q9, Sut, N, KII117, Š, LL118, Rtr, KŽ, Gr trinant kuo nuvalyti, nublizginti: Kap miedinį puodą su pelenais nùšveiti, blizga kap auksas Lš. Stalas baltai nùšveistas NdŽ. Kada būsi dėvėjęs su čebatais, nepamesti purvinų, bet nučystyt, nušveist, padėti į vietą Sln. Ana nùšveitė žalvarinius liktorius J. Tu skomele, tu baltoji, kas tave nušveis, kai mergelė išeis? LTR(Kpč). Kur girdysiv bėruosius žirgelius? Kur nušvei̇̃siv aukso pentinėlius? JD791. Tek srovės upelis bėriems žirgams girdyti, pentinužiams nušveisti LB59. Argi nepagirdžiau aš jūsų žirgelių, argi nenušveičiau sidabro kamanėlių? LTR(Kp). Nušveis tavo žiedužėlį didieji darbeliai LTR(Grš).
| prk.: Dieve, nušveisk griešnyką ir susimilk ant manęs brš. Kuris nušveitė nuodėmes viso pasaulio DK305.
^ Į aikštelę įspindo baltas tartum nušveistas mėnuo, liedamas šaltą padangių šiurpą rš. Katilą paišiną nenušveisi M.
| refl. tr., intr. K, Š, NdŽ, Krd: Net veidą šviečia, kad nusišveitė batus LTR(Ds). Ir kardelį šviesiai nusi̇̀šveičiau JD26. Basinyčia einant kulnai nusišvei̇̃čia Vlkj.
| prk.: Nuodėmes nusišvei̇̃sti BŽ345.
ǁ refl. KŽ nusivalyti (nusiimti šiukšles, pūkus ir pan.): Išsipūkavęs visas, gal pūkuos kur buvai atsigulęs; te šepetys, nusišvei̇̃sk Š.
ǁ nuimti, nuplėšti lukštą, luobeles, nuskardyti: Tegu prieš maldamas kviečius nušvei̇̃čia – baltesnis pyragas bus Ds. Nugrūda piestoj [grikius], nušvei̇̃čia, kad nebūtų nė dulkytės Vdn. Kvietiniai miltai tik sumalti, ne teip kad jie būtų nušveisti̇̀ Kvr.
2. prilupti, primušti, išperti: Reikė paėmus žabas nušvei̇̃st Š. Nušveičiau vaiką, tuoj nutilo Šl. Až lango išdaužimą vaikus teip nùšveičiau, kad amžių atsimins Dkk. Kai nušveisiù katrą pasgavęs, tai žinostat! Ktk. Kai nùšveičiau botagu, tuoj ramesnis pasdarė Mlt.
3. tr. šnek. numesti, nusviesti: Jau nuo salkelės nùšveitė plyteles? Slm. Nùšveitė tę i šatras Bsg. Nušveitė kepurę ant suolo ir paglaustęs seserį per pečius nuėjo prie velionės rš.
4. tr. šnek. nupjauti: Pardien pusę kalno avižų nùšveitė Ds. Rankine mašinėle nušvei̇̃čia pievą kaipmat Adm. Ant galo pakelėj da nùšveitė (kombainu nupjovė ir iškūlė) visiem Slm.
| Diedas išejo, drykšt delge ir nušveitė jaučiuo kaklą LTR(Vlk).
5. intr. šnek. greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti: Visas būrys bernų nùšveitė į gegužinę Jrb. Tik sušveitė arkliams ir nùšveitė pro šalį Šl. Teip tai drąsus ir jis, bet kai pamatė vilką, tai dirva ne dirva – po tiesumu nùšveitė par lauką Srv. Tu muno vaikelis, nušveisk į miestą Vvr. Pasigamino čia pinigo i nùšveitė miestan Vp.
6. tr. šnek. viską suvalgyti: Buvau šį tą svečiam padėjęs: atejo, viską nùšveitė, ir daryk ką nedaręs Paį.
ǁ nuėsti, nuryti: Sueita karvių daržam ir nušvei̇̃sta batvinialapiai Ds. Suvarykit kiaules į tvartą, be nueis į žirnius ir nušveis PnmA. Ta ganykla kaip su šluota nušveistà Jrb.
7. refl. šnek. nusigerti: Jonas jau visai nusišvei̇̃tęs sėdėjo Jrb.
8. smarkiai nulyti: Nùšveitė didžiausias lietus Dbk. Skalsiai nùšveitė lietelis – kliuvo visur Mžš. Ale šiandiej kad nùšveitė gerai Slm.
9. tr. šnek. numiegoti, numigti: Valandą nùšveitė, jam ir davaliai Slm.
10. tr. šnek. apgauti, apsukti, nuskriausti: Nùšveitė (nugyveno) aną (sugyventinį) ir išvarė – negera ana boba Krš. Nū̃šveitė (aplošė) muni su kartoms, palikau kaip bestovįs Šts.
11. tr. šnek. nusukti: Paskui da nušvei̇̃s tau keletą metrų audeklo Mlt.
12. tr. šnek. atimti, ką radus apieškant, kratą darant: Liubrikai brolius liuob nušveis, o aš pareitu su kontrabanda Šts.
13. tr. šnek. išnaikinti, nušluoti: Nušveitė [gaisras] visa – ir mokyklą, ir šitą [namą] Lt.
14. refl. nusigiedryti, nusišviesti: Į vakarą dangus nusi̇̀šveitė Bt.
15. refl. nusišlapinti: Vaikai, eikiat į viedralį nusišvei̇̃skiat – naktį nėkas žiburio nedeginės End.
◊ gérklę nušvei̇̃sti atgaivinti: Valgei valgei, dabar nugerk – gérklę nušvei̇̃s Jnšk.
káilį (nùgarą) nušvei̇̃sti primušti, prilupti: Nùšveitė ir jam káilį Ds. Kai aš tau nùgarą nušvei̇̃siu, tai klausysi! Vdk.
ši̇̀rdį nušvei̇̃sti
1. KŽ, Sml, Vb, Rdn, Vkš atgaivinti: Keptas obuolys ši̇̀rdį nušvei̇̃stų Pc. Rūgusis pienas ši̇̀rdį nušvei̇̃čia Ėr. Rūgštūs obuoliai ar kopūstai labai nušvei̇̃čia ši̇̀rdį Kp. Gera rūgštelė, tai kad nùšveitė ši̇̀rdį Rdm. Vanduo tai ši̇̀rdį nušvei̇̃čia, o pieno davęs nedavęs Jnšk. Prigėriau avėčių sunkos, ši̇̀rdį kaip nùšveitė Krš. Noru kartimo, ka ši̇̀rdį nušvei̇̃stų Rdn.
2. palengvinti, nuraminti: Ašaros širdį nušveičia, visus kartumus nuplaudžia Vaižg. Geri žodžiai ši̇̀rdį kaip šveistè nùšveita Krš.

širdi̇̀s nusi̇̀šveitė atsigaivino: Užgėriau liminado, kaip nusi̇̀šveitė širdi̇̀s Krš.
pašvei̇̃sti, -čia (pàšveičia), pàšveitė
1. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Paį kuo trinant pavalyti, pablizginti: Pašvei̇̃sk peilius J. Biškį pàšveitė ir padėjo Sb. Tuos čeverykus dėk in ugnį, padegyk padegyk, pašveisk in žemės ir vėl degyk BsPIV64.
| refl. tr. Š, NdŽ: Bent batus pasišveistum – sakydavau J.Balt.
2. tr. N, K, KII117,164, NdŽ papuošti, pagražinti, padabinti: Mučė visą vyrą pašvei̇̃čia Pgg. Visas miestas karūnomis pašveistas ir vakare žiburiais apšviestas buvo LC1885,12. Visi vartai gražiai pašveisti TP1881,32. Stubą lapijomis pašvei̇̃sti KII10. Bet jam nuo ciecoriaus Napoleono atsisveikinant, tasai jį pašveitė aukščiausiuoju francūziškuoju garbės ženklu Kel1862,183.
| refl. N, K, KII117: Ta moteriškė pasišvei̇̃tusi, išsirėdžiusi KI151. Jis yra jaunas ir vaikščioja pasišveitęs Blv. O čia durys – kabarkšt. Įėjo Untulis. Pasišveitęs visas, baltučiais drobės marškiniais, linksmas J.Balt. Pasišvei̇̃tusios mergos, trata, trata Rdn. Ši pasistrajijusi, pasišvei̇̃tusi, ir išjojusiu [abu] Kal. Pasišvei̇̃sk, nusiskusk – mergaitės ateis Bsg. Diplomatai, savo šventės rūbais pasišveitę, kunigaikštį pasveikino LC1886,37.
3. palupti, pamušti: Pàšveitė vyrai paėmę, tai dabar jau nebevagia Dbk.
^ Prašveistas puodas baltesnis, pašveistas vaikas doresnis TS1901,4–5.
4. tr. šnek. pamesti, pasviesti: Kad pašvei̇̃s batus pasuolėn, niekaip nerasi Rm.
5. greitai nueiti, paėjėti: Rengiuos pašvei̇̃st į Lauksodį Lnkv.
ǁ NdŽ kurį laiką greitai eiti, joti, važiuoti ir pan.
6. su apetitu, godžiai pavalgyti: Anas nemažai ir pašvei̇̃čia Mlt. Prie stalo tai oho kad pašvei̇̃čia Sb. Visą stalą, kas tik buvo kame padėta, ans pàšveitė Kl. Nutveriam rūgšties puodelį, duonos šmotą ir pašvei̇̃čiam Šmn. Duonos ben keliom dienom pàšveičiau Ds. Tai pàšveičiau obuolių! Rk.
ǁ paėsti: Pašveičia zuikis dobilų, paragauja laukinių žolių sp.
7. intr. šnek. smarkiai palyti: Niaukias visas dangus – pašvei̇̃s Sb.
8. piktai, kandžiai ką pasakyti, pabarti: Ka pàšveitė mokytojai, ta pažaliavo Krš. Pàšveitė motynai: – Tavo vaikas pasileidęs! Lk.
paršvei̇̃sti, -čia (par̃šveičia), par̃šveitė intr. NdŽ, Up, Šauk, Bsg, Srv šnek. greitai, skubiai pareiti, parbėgti, parvažiuoti, parlėkti: Galvotrūkčiais išbėgau iš to kambario ir paršveičiau namo J.Marc. Tai greit par̃šveitė namo – turbūt nepatiko? Pg. Na kap paršvei̇̃čia su glėbiu Vlkv. Neėdęs pabuvo i par̃šveitė numie Rdn. Kad sveikas bus, paršveis J.Jabl. Išlakstė jam visi ir miegai, kad nešė kulnus, kol namo paršveitė LTR(Grk).
péršveisti
1. tr. NdŽ trinant iš naujo išvalyti, išblizginti: Šitas grindis dar reikia páršveist Jrb.
2. tr. šnek. pertvoti, peršerti, suduoti: Ar nereiks tau kokį kartą diržu paršvei̇̃st už tokius darbelius?! Paį.
3. permesti, persviesti per ką: Paršvei̇̃tė par štogą pelę Lnkv.
4. greitai perbėgti, pervažiuoti, perlėkti.
prašvei̇̃sti, -čia (pràšveičia), pràšveitė KŽ; M
1. tr. J, Rtr, NdŽ trinant pravalyti, pablizginti: Tu, kaip žiūriu, gerokai pràšveitei jau Paį.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. išsivalyti, nusistoti: Ėmė po 50 cm3 prasišveitusio skystimo rš.
ǁ NdŽ smarkiai šveičiant, trinant prakiurdyti: Kam gi teip reikia švei̇̃st, kad jau net kiaurai pràšveitei! Paį.
| refl. NdŽ.
2. pralavinti, pramokyti, prašviesti: Žinodamas vaiką reikiant ir prašveisti, išvežė į mokslus M.Valanč. Ne vieną jaunikaitį prašveitė mokslūse M.Valanč. Prašau … mus prašveisti prasčiokėlius A1883,227. Galėdamys neprašveita ir nė jokio mokslo neduoda brš.
| refl. NdŽ: Pagyveno mieste ir prasi̇̀šveitė Blnk. Čia prasišvei̇̃tę, o tę – amžini tamsuoliai, tik jie žino gert Ar.
3. refl. pragražėti, praskaistėti, atsigauti: Ale ta Kutrienė teip prasišvei̇̃tus – kaip uoga Brž. Maža tokia negraži buvo, o dabar prasi̇̀šveitė Blnk.
| Matei, kaip prasi̇̀šveitė paršas, kai pieno ažudaviau Ut.
4. intr. šnek. greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, prajoti, pralėkti, pradumti: Tik pràšveitė vienas kitas pro šoną Vdšk. Du raiti net prigulę prie arklių pràšveitė pro šalį Dkk. Tik vakar, mačiau, ka pràšveitė [gandras] pro šalį – švyst End. Pelė pràšveitė pro pastalę NdŽ.
5. pralošti ar pragerti.
| refl.: Kas buvo tinginys, kas pragėrė, prašvilpė ar kortom prasišveitė V.Bub. Vieni prasišveitė grynai, kitus kruvinai apiplėšusios žmonos rš.
prišvei̇̃sti, -čia (pri̇̀šveičia), pri̇̀šveitė
1. tr. NdŽ daug nušveisti, nublizginti.
2. refl. tr. pakankamai, iki nusibostant šveisti, atsišveisti: Tę mes ir prisišvei̇̃sdavom tų nedažytų grindų Jrb. Prisišveičiau baltų stalelių LTR(Šln). Aš prisi̇̀šveičiau šviesų kardelių JD715.
3. smarkiai primušti, prilupti: Anas savo berną pri̇̀šveitė vadelėm Dkšt. Aš taũ, kad prišveisiù, tai tu atsiminsi! Ds. Jau nebegali sutvarkyt vaiko: aš jį kad prišveisčià, tai anas būtų kaip titė Vžns. Baisu eit į svetimą kaimę, dar gali prišvei̇̃st Srv. Pri̇̀šveitė berną vakaruškoj, kad paskiau kelias dienas sirgo Dbk. Jam (kerdžiui) atiduota valia. Nepatiko kas – pri̇̀šveitė, ir niekam nepasiskųsi Dgl. Su savo lazda ėmė šveisti viršininką ir kitus galvažudžius, taip juos prišveitė, jog tie nebegalėjo nei rankų, nei kojų pajudinti J.Balč.
4. daug, sočiai, su apetitu privalgyti, prisikirsti: Kad prišveiti̇̀ [blynų], skersas eini Imb. Pri̇̀šveitė lašinių su duona ir išejo pūkšdamas Ukm. Pri̇̀šveičiau kopūsčiukų, aiškiai pastiprėjau Krš. Prišvei̇̃sma smetano lig kaklo Rdn. Ateini rugius pjovęs, kad prišveiti̇̀ rūgusio pieno, kad stipra Rk. Pri̇̀šveičiau šviežios avienos Dbk. Saldainių pri̇̀šveitė kiek norė[jo] Dglš. Par juos kai kulėm, tai gerai davė valgyt – visi prišvei̇̃tę parejo namo Vžns. Sėdu, prỹšveitu, kiek telpa Rdn. Vakar per patalkius pri̇̀šveitėm agurkų su medum Pbr. Dėkui, dėdien, nevalgysiu: namie pri̇̀šveičiau Sv. Jonas susirgo prišvei̇̃tęs kopūstų Nč.
| refl. tr., intr. Nm, Dbk: Mėsos prisi̇̀šveitė, tai sriubos jau nereikia Jrb. Tai prisi̇̀šveitė saldainių, kad nesuvalgė visų Bb. Kad prisi̇̀šveitėm šiandien pietų, nė vakarienės nebesinorės Sdb. Prisi̇̀šveičiau, brolyti, bulvinių blynų, net šonai braškėjo Lkč.
| prk.: Tu jo nepristok, jis visokių negerovių prisišvei̇̃tęs Vlkv.
ǁ refl. Sml prisigerti: Susirado draugų, nūmanykiatės – jau prysišvei̇̃s Lkv. Jie tę prisi̇̀šveitė iki žemės graibymo Jrb.
5. tr. nugairinti: Ė, pri̇̀šveitė vėjas [skruostus] Švnč.
◊ velnių̃ (biesų̃) prišvei̇̃sti (prisišvei̇̃sti) būti pasiutusiam, suktam, klastingam: Velnių̃ ta ne priėdusi, ale prišvei̇̃tusi Krš. Jis tę visokių velnių̃ prisi̇̀šveitė ir parėjo Jrb. Velnių̃ prisišvei̇̃tęs ir tas Brb. Ans jau toks yr – biesų̃ prisišvei̇̃tęs Krkl.
sušvei̇̃sti, -čia (sùšveičia Al), sùšveitė
1. tr. Š, NdŽ trinant, šveičiant sunaudoti, sutrinti: Paduok man saują sėmenokų, tuos jau visus sùšveičiau Paį.
| refl.: Mano ragožė jau visai susi̇̀šveitė Paį.
2. suduoti, sušerti, užtvoti, užkirsti: Kai sùšveičiau diržu par pečius, tuoj prispažino Dkk. Mušeikai vyrai gerai sùšveitė Jrb. Mamos barėsi, kai kurios ir sušveitė saviesiems žemiau nugaros J.Balt. Sušvei̇̃sk tam vaikezuo gerai par kuprą Vvr. Sušvei̇̃sk arkliam, kad pabėgėtų Dkš. Sušveisk tik arkliams, ir nieko nelaukdami užsuksime į kiemą Žem. Sušveitė kiaules, tai dar̃ neina in bulves Rdm. Sùšveitam šunį, ir išbėga Gršl. Atspirdis tau duris ir iš eilės diržu sušvei̇̃s, sušvei̇̃s Dg.
3. susviesti, sumesti.
4. godžiai, su apetitu suvalgyti: Visą gabalą lašinių sùšveičiau Jrb. Sùšveiti puskilį lašinių, tai tada vyras Al. Ale, žiūrėk, kiek, anas sušvei̇̃čia mėsos! Sdk. Padėjau du didžiausius gabalus mėsos, o jis kaip niekur nieko sùšveitė ir vėl žiūri Dj. Atsisėdęs sùšveitė mėsos šmotą ir vėl išsirioglino Ob. Ar sùšveitei barščius? Tršk. Priviriau katilą virtinių, tai ką bematant ir sùšveitė Dgl. Kaip padėjo man kiaušinienės, tai aš ją visą sùšveičiau Ds. Sùšveitė [vaikas] ledų dvi porcijas ir susirgo [gerkle] Sug. Sùšveitė tokį kepersį duonos ir da ans nepriėdė Vvr. Kiek jam padėsi ant stalo valgymo, tai tiek anas ir sušvei̇̃s Užp. Buvau išalkęs – sùšveičiau viską, ką radau Ktk. Kad ir mažas, delto sulig geru sušvei̇̃čia Sdk. Bekoną sùšveitėm kaip už ausies Mlt. Nupirkau antį, tai vienas sùšveitė Žl.
ǁ nuryti, suėsti: Dabar katė pelę sučiupus ir sušvei̇̃tus Skp. Lapė sugrįžo atgal ir sušveitė zuikio likučius V.Piet. Arkliui tik paduodu šieno – tuoj sušvei̇̃čia Dgl. Sùšveitė visus lapus ta karvė Sk.
ǁ išgerti alkoholinių gėrimų: Nevažiuokitėt anksti rytą, da sušvei̇̃sma Slm. Sùšveitė po stiklinę ir išėjo Slč.
5. smarkiai palyti: Neilgai lijo, bet gerokai sùšveitė Snt.
ǁ tr. smarkiai sulyti: Tai sulijo, tai sùšveitė! Prn.
6. subarti, sudrausti: Ar sùšveitei piemenį už gyvolių įleidimą į pievą? Kal. Sušvei̇̃sk anus nuejusi Ms.
7. greitai ką padaryti, padirbti: Kad būt nereikę važiuot, tai duris būtum sušvei̇̃tę Slm.
ǁ sulošti: Da saulė aukštai, duok [kortas] – da tūkstantį sušvei̇̃sma Slm.
◊ ši̇̀rdį sušvei̇̃sti nusiraminti: Išgerkiam: reik ši̇̀rdį sušvei̇̃sti po tų rūpesnių M.Unt.
užšvei̇̃sti, -čia (ùžšveičia), ùžšveitė šnek.
1. intr. NdŽ suduoti, užduoti, užkirsti, užtvoti: Su pančiu ùžšveitė par kuprą i nubėgo Krš. Kad užšvei̇̃s per delną, tai net pūslė, būdavo, lieka Gž. Aš jam kada nors užšvei̇̃siu už tą ilgą liežuvį Jrb. Užšvei̇̃sk tam vaiku[i] Mžš. Kumelėm gali užšvei̇̃st po pagalį, tik kumeliuko nemušk! LKT213(Jnš).
2. tr., intr. NdŽ užvalgyti, užkąsti: Truputį ùžšveičiau, galiu kęst su alkanais Jrb.
3. tr. apdėti, užstatyti kuo: Matgi, kad užùšveista kūleliais (daržas nuo vištų) Slm.
4. intr. NdŽ smarkiai nulyti.

Daugiau informacijos

prašvei̇̃sti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (1250)

ožys

sušliẽti

užšliẽti

įvèžti

papasusivèžti

privèžti

paršáudyti

péršaudyti

pašvei̇̃sti

prašvei̇̃sti