Namibijoje vyksta Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu konferencija. Ministerija skelbia, kad konferencijos dalyviai "tarsis, kaip stabdyti žemių degradavimą visame pasaulyje, dalysis gerosios praktikos pavyzdžiais".

Keisis ir žuvų, paukščių populiacijos. Tie, kuriems karšta tropikuose, plaukia į Šiaurę ieškoti geresnio maisto. Baltijos jūroje jau pasirodė pirmieji silkiniai rykliai, paskui juos gali patraukti ir tikrieji rykliai. Taip pat pasirodė kardžuvės, tropinis vėžlys. Kažkada į Šiaurę ims plūsti ir žmonės, nes Pietuose trūks maisto ir vandens. Žmonių populiacija ten labai didelė, o gyvenamų teritorijų mažės, kadangi daugės sausringų plotų. Jau dabar Pasaulio meteorologų asociacija labai rimta šneka apie tai, kad prasidėjęs dykumėjimo procesas.

Yra ir kitų dalykų, pavyzdžiui, dykumėjimo procesas Ispanijoje, jeigu toliau jis vyks tokiais tempais, Ispanijoje apie 25 mln. žmonių teks ieškotis kitos gyvenamosios vietos“, - teigė ekonomistas.

Biologas L. Budrys: „Jau laikas pagalvoti, kaip mūsų šaliai apsiginti nuo dykumėjimo“.

Bet vis dėlto ganyklos dar daugiau nuskurdina žemę.Tarkim, viena dykumėjimo priežasčių yra ganyklos. Va puikus pavyzdys yra Sachara ir jos plėtimasis.Ten, kur buvo ganyklos, dabar smėlynai.

Paskaitykit, ką ministerija sugalvojo... Ypač šoninę gelsvą sritį.
Ar aš čia ką praleidau, ar jie rimtai nori apsodrinti vadovų atlyginimus?

Žinoma, gerb. tekstų autoriaus Gintaro Zdebskio niekas neįtikins, kad meno kūriniai turi būti “apsodrinti“. Pasak kolegos, menininkas pats pasirenka tokį gyvenimo būdą ir čia jo asmeninis reikalas, jei jis senatvę pasitiks prie konteinerių. Tad tik po ilgų diskusijų nusprendėme - optimaliausias variantas, kad autoriai mokėtų mokesčius nuo pusės honoraro.

Žinoma, gerb. tekstų autoriaus Gintaro Zdebskio niekas neįtikins, kad meno kūriniai turi būti “apsodrinti“. Pasak kolegos, menininkas pats pasirenka tokį gyvenimo būdą ir čia jo asmeninis reikalas, jei jis senatvę pasitiks prie konteinerių. Tad tik po ilgų diskusijų nusprendėme - optimaliausias variantas, kad autoriai mokėtų mokesčius nuo pusės honoraro.

Šie metai, kai Jie „apSoDrino“ autorinius honorarus, menininką įpareigojo ne tik sumokėti mokesčius, bet ir turėti vilties, kad jie gali kažką gauti iš valstybės, jeigu atsitinka nelaimė, arba jei yra vadinamos „kūrybinės prastovos“. Bandyti galima, bet atsitrenki į tarnautojų magiškus žodžius „draudiminės pajamos per mažos“ arba „darbo stažas nepakankamas“, kaip jie visa tai apskaičiuoja – nežinau.

Kaip ir priklauso totalitarinei valstybei, Kultūros ministerija uždraudžia menininkams pilietinę poziciją. Kažkodėl kai griaunamas Aušros vartų autentiškumas, kai su buldozeriu iškasamos Tarandės kaimo kapinės, kai "stiklaininiais" betonoidais darkomi Kauno ir Klaipėdos istoriniai centrai, tai Kult.ministerija BAILIAI tyili ir jokios pozicijos nereiškia.

Vien ko verti baisuokliai, kylantys palei Danę senųjų raudonų plytų sandėlių kaimynystėje. Rekomenduoju būtinai aplankyti šią XXI amžiaus Klaipėdos m. gėdą – paminklą miesto valdžiai ir vietiniams pseudoarchitektams, ypač jų vyriausiajam – A. M., kurio asmeniniu rūpesčiu ir atsirado istorinę Klaipėdos dalį darkantys šie betonoidai.

Jei susigundėte dalyvauti policijos skelbtame konkurse, kuriame jums siūloma siųsti filmuotą medžiagą apie kelių gaidelius, prieš tai gerai pagalvokite, nes galite patys nukentėti. Papasakosiu savo jau beveik pusę metų nesibaigiančią istoriją.

Norėdama reabilituoti vargšo paukščio erelio garbę Susisiekimo ministerija pradeda naują viešųjų ryšių kampaniją, kurios pagrindinis herojus bus... kelių gaidelis. Kaip žinia, kelių chuliganai savo dienas dažniausiai baigia liūdnai. Todėl gaidelio įvaizdis, atsižvelgiant į šiuolaikinę gatvės tautosaką, kelių chuliganams, manau, yra tinkamesnis.
[...]
Turime vėl susiimti, ieškoti naujų priemonių ir kovos su kelių gaideliais būdų. Kviečiu visus dorus šalies piliečius prisidėti.

Dviejuose filmuotuose siužetuose – kelių gaidelio elgsena.

Visų pirma, kelių gaidelis persirikiuodamas iš pirmos juostos ir iš šalutinio kelio elgėsi kaip chamas. O gal jis girtas ar žolės parūkęs...

Prieš Kalėdas 65 metų vyras gimė antrą kartą – jo vos nepražudė 25 metų kelių gaidelis [antraštė]

O ko čia stebėtis, Šv. Valentino diena, tai po pašalpadienio buvo, o čia tik kovo 8-oji, likusios kelios dienos iki pašalpadienio.

Kada Lietuvos medicina atpigs? Valdžia signalizuoja - kai sumažės ligoninėse lovų. Pacientai ant grindų negulės, taigi - sutaupysime. Logiška, kaip ir tai, kad sveikatos sistema yra vienintelė, kurios valiuta yra lova. Reikėtų gerąjį pavyzdį perimti kitoms ministerijoms. Pavyzdžiui, VRM galėtų įsivesti bananų panaudojimo indeksą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „pašalpadienius“.

Pašalpadienis prilygsta šventei [antraštė]
Girtų tėvų neprižiūrimi vaikai, namuose tvyrantis nenusakomas tvaikas, kalnai neaiškios kilmės skudurų – tokia rizikos sąraše esančių šeimų kasdienybė. Dešimta mėnesio diena šiose šeimose yra tikra šventė, mat mokamos pašalpos. Ne viena mama čiumpa banko kortelę, vyresnį vaiką ir lekia į parduotuvę – reikės pagalbos parnešti pilną maišą pirkinių. Deja, dažnai jame atsiduria ir stipraus gėrimo butelis.

Per trisdešimt metų, kiek aš dirbu žuvininkystėje, tokios netvarkos dar nebuvo. Tokie vadovai, kurie dabar dirba mūsų – akvakultūrininkų – srityje, kenkia Lietuvai ir visiems akvakultūrininkams.

Juokauju, kad nebevadinkime Lietuvos jūrine valstybe, vadinkime ją karpininkų ar akvakultūrininkų valstybe. Skiriama ES paramą nueina tvenkiniams ir akvakultūrai. Vilnius Klaipėdos nebelaiko jūriniu regionu. Žemės ūkio ministerija daro ką nori, į klaipėdiečių nuomonę neatsižvelgiama.

Palyginti galime akvakultūros darbuotojų produkcijos vertę. [...] Taigi akvakultūrininkai 2005 m. pateikė produkcijos už 40 240 Lt. (jų užimami vandens plotai lyginant su vidaus vandenų verslininkų yra lašas jūroje), kas sudaro 3353 Lt. mėnesiui.

Visą šią savaitę nuo pirmadienio buvo prekiaujama šviežiomis žuvimis iš autobusiuko šalia paviljonų. [...]
Tikimasi, kad bus ir rūkytų, ir nerūkytų šviežių žuvų, sugautų ir jūros priekrantėje, ir vidaus vandenyse, ir užaugintų akvakultūrininkų.

Kol kas KLR yra pasirašiusi sutartį su dviem priekrantės žvejų įmonėmis. Viena prekiaus viename, kita - kitame paviljone. [...] Bus prekiaujama ne tik Baltijos jūros priekrantėje sugautomis šviežiomis žuvimis, bet ir šviežiai rūkytomis, ir akvakultūrininkų Lietuvoje užaugintomis žuvimis.

Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų! Visi visi akvariumininkai, akvakultūrininkai ir visi kurie žuvų nevalgo, o tik grožisi.
Sveikatos, ramybės ir palaikymo namuose, kantrybės pradėtuose darbuose, užsispyrimo ir valios juos pabaigiant.
Žinių ir sėkmės.

Investicija į naują distributorių darbo metodą bei projekto diegimas buvo nemenkas iššūkis tiek kompanijos savininkams, tiek su projektu dirbantiems darbuotojams. Tačiau, pasak, D. Putnos, naujoji paslauga užtikrina operatyvų reagavimą į trūkumus ar klaidas planogramose, mat, leidžia visos rinkos lentynas matyti nuotoliniu būdu bei atlikti nuolatinę lentynų analizę. Tai užtikrina skaidrias sąlygas tiek darbuotojams, tiek gamintojams bei mažmeninkams.

Mes siekiame, kad mūsų klientams „Maxima“ prekybos tinkle visada būtų patogu apsipirkti ir jie viską, ko reikia, rastų po ranka. Prekių išdėstymo planogramos rengiamos atsižvelgiant ir į mūsų klientų apsipirkimo įpročius. Pažįstame savo pirkėją, žinome, kaip apsipirkti jam būtų patogu, kokia logika jis renkasi produktus, kiek laiko užtrunka viename ar kitame skyriuje. Tai įvertinę stengiamės išdėstyti ir prekes prekybos salėje.

Kitas panaudojimo būdas – robotas važinėja ir daro parduotuvėse inventorizacijas: skenuoja visas lentynas, nustato, kur produktų likučiai per maži ir reikia papildyti, patikrina ar planogramos teisingai išdėliotos, ar etiketėse atspausdinta teisinga kaina, sugeneruoja neatitikimus. Tada darbuotojai eina jų pakoreguoti.

Planograma – tai spausdintas planas, pagal kurį patalpoje (parduotuvėse) išdėstomos lentynos ir jose (lentynose) išdėstomos prekės.

„Prekybos centrų pardavimo skatinimo akcijos vyksta pagal iš anksto sudarytas planogramas. Tai priklauso ir nuo kiekių, kiek buvo užpirkta prekių, kiek išparduota, kokie likučiai, kokia konkurencinės aplinkos elgsena. Dėl karantino apribojimų, kas etiška, kas ne, jau turi spręsti Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – komentuoja I. Radavičienė.

O, kad Marijos žemė nevirstų Zombilendu [antraštė]
Kai operatyvusis virusas įsimetė į Europą ir nuo jo jau krenkštė bei karščiavo tūkstančiai italų, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir toliau sau pietietišku „manjanos“ ritmu svajojo, kaip „kaška dariti reikė“, užuot ėmusis minimalių, bet pačių efektyviausių priemonių, kad karūnuotasis užkratas neprasiskverbtų į šalį ir ji nevirstų karantino chuntos sukaustytu Zombilendu, kokiu tapusi Kinija ir kokiu jau sparčiai virsta Italija.

Kaip anksčiau ir prognozavau, Zombilendu virstančioje Lietuvoje, kai žmonės dreba, politikai irgi jau purena dirvą diktatūrai, kartu – koronaviruso krizei įveikti numatytų lėšų įsisavinimui.