Termino paieška - menkas žmogus

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (149)

aptèkti

Apibrėžtis

tèkti, teñka, tẽko
1. intr. R197,350,421, MŽ261,468, KBII159, L, Rtr, Š, FrnW, DrskŽ kliūti į dalį, būti gautam: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi SD44. Avis teko vilkui R. Pelnas man tenka N. Turtas teñka įpėdiniams NdŽ. Laimingas bilietas teko KlK45,71. Jai teko pirmoji vieta DŽ1. Tenka pienelio ne tik jam (Antanukui), bet ir jo marškinėliams V.Krėv. Man jo nebus, ir tau tenetenka V.Krėv. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko Slm. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko Rt. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko Krš. Jam trečia [turto] dalia tẽko Klt. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko Nt. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks Gs. Kas kam tèkdavo – žėk (žiūrėk), kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas] Škn. Pats lengvasiai maišas ma[n] tẽko GrvT61. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko Vl. Vis tiek ji ne tau tẽko Vrb. Kam ana (duktė) papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės Nmč. Ka špūkuoja (vaidenasi) stubo[je], tai jos nieks nepirks, jiems tèks Nm. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko Mžš. Pakraštinė ežia, čia pelenų (barstant buives) mažiau tẽko Žl. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko Krd. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko PnmA. Kas tau iš to tèks? Rs. Man visos trejos mišios tẽko (visose dalyvavau) Rm. Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada K.Donel. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko (elgeta liko) K.Donel. Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko K.Donel1. Ir man teko tos laimės, garbės J.Jabl. Man teko didelė garbė NdŽ. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo LKT244(Pkr). Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku[i] pagyvent Mžš. Plaučių uždegimas tẽko Mlt. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko Rmš. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis J. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko PnmŽ. Aštuontuo (aštuntam) jau i netẽko GrvT75. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko Grš. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko Pv. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks Švnč. I tos (mergaitės) dūšia velniui tẽko Grnk. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko Žeml. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos (d.) Brt. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį LTR(Ds). Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma[n] tėviškėlė LB29. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? JV322. Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui LTR(Mrk). O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant JD271. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu KlvD3. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu DvD81. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai Lp. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti (d.) Plv. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie TŽI218. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės rš. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui S.Stan. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka SkvLuk15,12. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃ DP172. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko DP539. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka DP190. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (orig. budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo SPI73. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks BBDan2,44. Tenkmi̇̀ KGr306.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka Rz. Kiek tèks, tiek pakaks Pšl. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai KrvP(Mrc). Biednam renka – bagotam teñka Gršl. Gera galva, tik durnam tẽko Ub. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi LTR(Šll). Vilką vijus ir uodega tenka LTR(Zp). Upartoji ožka vilkui tenka S.Dauk. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis LTsV878(Lks). Velnias esi ir velniui tèksi Skr. Teksi Dievui apsvilęs VP46. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas LTsV210(Vl). Teko zylėms ir pelėdoms PrLXVII23, B. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai B. Kam čia teks šūdinasis galas? S.Dauk. Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau (aguona) LTR(PnmR).
| tr.: Ne panos betekęs, ne pasogos Šts. Nei arklio tekáu, nei piningų Krž.
| refl.: Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise VlnE208. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi Ev.
ǁ Trgn, Mlt kibti, prilipti (apie užkrečiamą ligą): Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma[n] to gripo tẽko Jrb. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių J. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito Žl. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka (nelimpa) kitam? P.Aviž(Aln). Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka P.Aviž(Vžns). Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga Ds. Jai džiovelė tẽko nuo brolio Sdk. Teñka niežų greit Strn. Miežis neteñkamas Ut.
ǁ atsitikti: Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko DP96. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? DP347. Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas brš. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem DP313.
2. intr. L, Rtr, Krš atsidurti kur, pakliūti: Ar tèksim į vidų? NdŽ. Aš netekáu antrą kartą į pruntą (frontą), susirgau Lnk. Tekáu į kareivius Šts. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus] DūnŽ. Turėjau jau tekti į jų rankas A1884,362. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus Žem. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių BsPII262. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko BsPII294–295. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai Kr. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną S.Stan. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim MKr4–5.
| refl.: Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon DP326. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp brš. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis TP1881,15.
3. intr., tr. (tik part. praet.) Žlp būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan.): Bėdos tẽkęs turėjau keliauti NdŽ. Bėdos tekta padirbau tą darbą J. Jug bėdos tektas ką darys Pln. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią (ps.) Trš. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti Plt. Bėdos tẽkus a gaisras – y[ra] jau iš kur vandens patraukti Klm. Bėdo[je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų Krš. Vaikas, bėdo[je] tẽkęs, ką darys KlvrŽ. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais Šts. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką J.Balč. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi BsPII51(End). Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? J.Jabl. Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais rš.
ǁ būti skirtam: Tie piningai buvo velniuo tekti̇̀ Plt. Velniuo tekti̇̀ piningai, vel[nia]s i gavo – neiškasiau Als.
4. intr. LTR(Dgl) tekėti, ištekėti (už vyro): Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? JD476. Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu (d.) Brž. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė LMD(Rš).
5. intr. impers. būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: Mums tẽko ilgai laukti DŽ1. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi J.Jabl. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti NdŽ. Jam tèks dar daug vargti NdŽ. Tèks pakviesti gydytoją DŽ1. Tam tèks ubagais eiti K. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent Šlčn. Teko jam ten prašytis į nakvynę VoL300(Brt). Man visi darbai tenka dirbti Žem. Dabar pačiam teñka skursti J.Jabl. Mėšlus teko vienai vežti Kl. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt Slm. Teks numo pėsčioms eiti Vkš. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt Pnd. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly S.Nėr. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! rš.
^ Nespjauk į vandinį – tèks išgerti Krž. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti Lkv. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio LTR.
6. intr. ppr. impers. pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: Ar rado arklį? – Netẽko justi J. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi J. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti BŽ58. Ir gera, ir bloga tẽko matyt LKT263(RdN). Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie LKT345(Dsn). Ir verpt, ir aust tèkdavo LKT306(Skm). Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera Kvr. I ma[n] yra tẽkę didelį vargelį vargt Žg. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių Nmk. Su arklu man netẽko art Pc. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau Žln. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Nedaug ma[n] tẽko gerų dienų matyt Rd. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus Gsč. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko Krs. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus Brž. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus Skp. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt Krs. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai Slm. Netẽko mun ganyti KlvrŽ. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia Krč. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt Dj. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot Grnk. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo Slm. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo Dglš. Jei man tèkdavo tamso[je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs Plšk. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė[je] tèktų numirti! Yl. Aš tekáu (man teko) girdėti Trš. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie Vlkv. Nė man tèkdavo [šokti], visą vieką tarnavau Skrb. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut Pc. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti] Ps. Slidumo[je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks Mžš. Tẽko da man su juom būt Jon. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą] Jsv. Ma[n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti Žlp. Su marčia netẽko gyvent Krm. Su tais mintuvais mun nebė[ra] tẽkę minti Yl. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi KlvrŽ. Kada tèkdamas aplaistau [medelius] Grž. Kada tekdamà ateik pasizambyti Grž. Šiandie netẽko nueiti į daržą Ėr. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai Skp. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą (kalėdoti) PnmŽ. Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj LKT302–303(And). Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko K.Donel. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų J.Balč. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas BM25–26(Č). Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos Alz. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto Ps.
| refl. Tv: I su vaikais visako tẽkos matyti jau Žr. Teñkasi ir nevalgę būt LzŽ. Mun jau nebtẽkos [nešioti], buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių] Bdr.
7. intr. Q649, H158, R417, MŽ563, FrnS45, DŽ, Dv užtekti, pakakti, netrūkti: Tenku duonos R. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų J. Vislab suvalgau, netenku nieko R33, MŽ44. Aš duonos netekaũ K. Neteko vyno N. Gaspadorius netẽko pašaro K. Netenka to arba to SD333. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Kos99. Aš netekau šieno J.Jabl. Ar tèksite vietos? NdŽ. Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? NdŽ. Ar ilgai tèksi akių? NdŽ. Jis viso tẽkęs Rm. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Gž. Kap neteñkat [duonos], tai nubėkit ir nuspirkit! Lp. Druskos netẽkom, nuej[o] Valkinykan paspirkt Vlk. Netẽkom pašarties Lzd. Netẽkom šėrimo Šlčn. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai] Ker. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka K.Donel. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim K.Donel. Jei audi, netenki̇̀ [audmenų] – verpi ir audi! Lp. Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių (d.) S.Dauk. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau KlpD106. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau KlpD106. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ JD654. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių LTR(Mrk). Ir netekau [drobės] šešurėliu[i] (d.) Kp. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau LTR(Srj). Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną DP424.
| Duona visko tẽkusi (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) Ėr.
^ Kad neteko bačka (baigiasi alus), noris antrą galą gręžk – tiek gausi B408.
| impers.: Tèks man to, kiek aš turiu Rod. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių LzŽ. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam LKT354(JnšM). Pavasarį pašaro neteñka Ar. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių Grv. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo Ėr. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu A.Baran. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka Blv. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka BM4(Kp). Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos BsPIII15(Nm). Šuliniuosa tai teñka vandens Pls. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v]andenio [šulinyje] Pst. Ma[n] netẽko: aš paskutinė buvau Jrb. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės PnmŽ. Kiaulėms senovė[je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių Ggr. Sylų prigimtų nemitenka KlbIII241. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane Ch2Moz17,4. Irgi galvoj [proto] neteñka Švnč. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man (gailestis neleido) pjauti Š. Dviem pirštam siūlo netẽko Lp. Darėms, darėms (rengėm butą) – neteñka lentų Str. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja LzŽ. Žinok, kiek apmest [audeklo], kad tektų an metmenų Vdn. I apsiruošt (drabužių įsigytų), i duonos tèkt, ale drena burna (viską prageria) Str. Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau I.Simon. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko Nč. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo V.Krėv. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo Aln. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms M.Valanč. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus SPII78. [Neduosime aliejaus,] idant netèktų mumus ir jumus DP567. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų Ch1Moz47,16. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko MP125. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? SE249. Man sylų iž prigimimo netenka PK6.
^ Neteko subinei ataudų (pristigo duonos) B. Karalius duonos netẽko (sakoma, kai su saule lyja) Snt, Vg.
tektinai̇̃ Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai J. Tektinai̇̃ užteks Ėr. Netektinai yra žalmenų čia J.
^ Tektinai (mistinai) – ne tuktinai B.
8. intr. (su neiginiu) nustoti ko turėto, prarasti: Medžiai žiemą žalių lapų netenka J.Jabl. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos S.Nėr. Iš išgąsčio kojų netẽko LKT116(Stl). Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau (d.) Varn. Kap tu netekai̇̃ akių (apakai)? Vlk. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko (apkurto) Ml. Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau Brt. Netekaũ paskutinio šiaudo (nieko nebeturiu) Rmš. Matysi: ji tų vaikų netèks greit Smln. Pavargom, kai tėvo netẽkom Dbč. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių LTR(Rod). Netekau nė žmonos, nė dukterių Dv. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks Plšk. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio (d.) Auk. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu Jrb. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau BsPI80(Rg). Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė Grž. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos Šts. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau Slnt. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko Pšš. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio Kvr. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko Krž. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio (išklydo) Švn. Bedirbdami ir sveikatos netẽkom KzR. Par tą arielką ir sveikatos netẽko Vkš. Netẽko drąsos duris klabent Pš. Piningai vertės netẽko Plšk. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka S.Nėr. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks K.Saj. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti V.Krėv. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu Pls. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! Šv. An trečių metelių ašarėlių netekau (d.) Mrk. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs V.Bub. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio J.Balt. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus Žem. Sąmonės netẽkęs BŽ23. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Vkš. Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka K.Donel. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė Vaižg. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų (d.) J.Jabl. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio Niem7. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs JD185. Kad tu netektai kojų nei rankelių LTR(Lp). Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko LTR(Pg). Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių LTR(Brž). Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? DrskD197. Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios LTIII434(Sln). Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios M.Valanč. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko (pabėgo) TS1897,9.
^ Blaškos kap danties netekęs LTR(Auk). Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam Pln. Daug benorint ir mažo neteksi KrvP(Žr). Gerą pažįstam jo nebtekę VP15. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos LTR(Srj). Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi LTR(Gdr). Negeisk pyrago – duonos neteksi LTR(Auk). Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi Lkv. Galvos netekęs kepurės verkia KrvP(Mrk). Galvos neteksi, kol į vietą pateksi TŽV622. Varioko beieškodamas i auksino neteksi LTR(Vdk). Kai dalies neteksi, i akis išdegsi LMD(Šl). Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi LTR(Auk). Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi M. Kad vietos neteksi, protą gausi N. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi Tlž. Išejo pešt, o pats kuodo neteko Dkk. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi TŽV600(Al).
9. intr. ppr. impers. DŽ, Žl kliudyti, pataikyti: Kulka turėjo tèkti jam NdŽ. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam] Aln. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas Svn. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė Dg. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis Všn. Taikai, kad tam (margučiui) tèkt, tada pasiėmei sau Vdn. Šovė, i tẽko kiškiu Rm. Leidžia kulkas, ale mum netẽko Kdn. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo Rk.
^ Kuo mesi, tuo teksi̇̀: medum – medum, lašiniais – lašiniais Trgn. Kad tu man neteksi̇̀, tai aš tau teksiù Rm. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada LTR(Zp). Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui Erž) vis tèks An. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks LMD.
10. intr. ppr. impers. gauti barti, mušti: Jei neklausysi, tèks nuo tėvo DŽ. Kitą sykį ir nekaltam teñka Pc. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun Ds. Kitus apmuša, ale i jam tèks Rs. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Vrn. Gal i tau teñka diržu? Klt. Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos Vkš. Sudaužiau [puodą], tẽko da rūron nuo mamos Rk.
◊ dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęs Švnč.
galvõs netèkti
1. susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos Vaižg. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą J.Jabl. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka Vlkv.
2. pamiršti: Galvos neteko kalbėdami MŽ.

į káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti Žem.
kai̇̃p (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus Vl. Eina kaip galvos netekęs KrvP(Jnš).
pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom Vdk.
aptèkti
1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai Užv. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko Slnt. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks Als. Apteñka [v]andiniu pievos Klm. Apteñkančios pievos M.Unt. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka Kv. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų Skd. Menkai kibiras šulinė[je] beapteñka Šv. Ka su sulte aptẽkęs y[ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas Plng. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai sp. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko Skr. [V]andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka Vkš. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu BM328(Krš). Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs S.Dauk. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus BsMtI7(Sln). Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu] Grv. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Žem. Rupūžės, ka jūs su [v]andiniu aptèktumėt! Krš. Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais Mair. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę Pmp. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju Yl. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį MPs. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu M.Valanč. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant Rp. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau Šts. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms Gmž. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v]andineliu apteko D31.
ǁ tr. užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino J. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys Slnt. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v]andenys apteko M.Valanč. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus IM1851,45.
aptektinai̇̃ Užpilk ant bulvių vandens aptektinai̇̃ Stak. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinai̇̃ Vkš. Reik tus kriupius (slyvaites) apipilti su sukru aptektinai̇̃ Yl.
aptẽkusiai adv.: Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų Šts.
ǁ intr. apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis Pj. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko Trk. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios Pp. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę Rt. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Jdr. Neik, visas aptèksi sniegu Als. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs Varn. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti P.Cvir. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi Šts. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią S.Dauk. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko M.Valanč. Akys miegu aptekusios, nemato toli Ggr. Širdis taukais aptẽko Vkš.
| prk.: Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus Sz.
^ Senio nosis taukais aptekus (apšalusi svirtis) LTR(Kp).
2. tr., intr. apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka KŽ. Virvė dukart apie vežimą aptẽko Kltn. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks BsV333. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą RB1Kar7,15. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi Šts. Siauri marškiniai, neapteñka kūno Lp. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka Gs. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) Sl. [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis) Lp. Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės JV310.
^ Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis) B, N. Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs) PrLXVII23, B. Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne (akys) Kp.
3. intr. Š, NdŽ, FrnW būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę Krt. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais] Krž. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis Blv. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Pkl. Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms Plt. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau Žeml. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms Pvn. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais Lkv. Šašais visa galva aptẽkus Jnš. Sūnus spungėms aptẽko Kv. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais LTR(Sd). Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas Ps. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim J.Marcin. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais M.Valanč.
| Aptekáu slogoms Lkv.
| refl.: Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! Štk.
ǁ tr. apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro J. O štai vyras aptektas raupais GNLuk5,12. Didi skauduliai apteko visą kūną I.
ǁ intr. gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti I. Krūmais aptekti I. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais I. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs S.Nėr. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę Blv.
ǁ tr. Skd apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko Rgv.
ǁ intr. būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis JD1542. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę Šts.
4. intr. labai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa LzP. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę Stl. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis S.Stan. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta Als. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms Šts. Pats (vyras) sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi Pvn. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Skolums aptẽko kaip blusums Užv. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis Krtn. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais (ps.) LKT84(Grg). Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka Mžš. Jis vargais aptẽko Šk. Žmogus yra aptekęs paslaptimis Blv.
5. intr., tr. Rtr, Š, KŽ spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti B. Visur neaptenkmi N. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti KI584. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù K. Negali aptèkti darbų par darbylaiką J. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti J. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų JI293. Nebaptenkù, tiek darbų turu Šv. Visur negali aptèkti Vlkv. Aš turu visur aptèkti Dov.
| Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka Srj.
| refl.: Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi BŽ586. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam Plt.
ǁ apeiti, nuvykti: Karūmenė[je] kur tat aptèkti reikėjo! Grd. Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten Skr. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka Šts. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo Dr. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami Šts. Ale mud[v]i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom Grdm. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat Žem. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka Kltn. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti Klp. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas Jrk55. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti M.Valanč.
6. intr. Rtr užtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti Jdr. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu Plt. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Rs. Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam S.Dauk.
| impers.: Mažas tavo (svočios) bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko JV713.
7. refl. BŽ117, NdŽ, KŽ išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima BŽ308. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai Užv. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių Užv. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti Žem. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje A1884,304.
8. tr. įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa Trgn. Jau aš negaliu jo aptèkti Trgn.
◊ ãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo[je] kad buvau, ãkys aptẽkusios Šts. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios Dr.
ãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka Tl. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks Pvn. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka Krž. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks I.Simon.
atitèkti (attèkti K) intr.
1. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vlk, Vkš pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas Šv. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi J.Balč. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui A1884,301. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui J.Gruš. Audeklas attenka laumėm LTR(Rdš). Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei BsPII215. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks BM196(Krkn). Jam atiteko pats sunkiausias darbas Krs.
^ Vilką vijus nors uodega atiteko Sln. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks Jnšk.
2. atitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio NdŽ. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus rš.

×datèkti (hibr.)
1. žr. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka Kv. Jokūbas matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus S.Stan.
2. intr., tr. nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro Grd. Iki daktaro nedatekáu Kv. Ligi numų datèksi Lk. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą S.Stan.
| refl.: Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius DS291(Rs).
3. intr. su neiginiu Sut nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna DS104(Rs). Ans mokslo nedatẽkęs yra Pln. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga… LLDI93(Kp). Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų (d.) Grk.
^ Geriau likius negu nedatẽkus Gs.
4. refl. turėti progą, galimybę ką padaryti, patirti: Tikos tenai vaikščiot, tai dasitekáu pamatyt Nmk.
įtèkti intr.
1. Rtr įtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]? Vl.
| refl. Rtr, Šts: Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti Šts. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos Jrb. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka Grdž. Tie ragai dideli – led tik įsiteko pirty LTR(Bsg). Skylė turi būti tokio pločio, kad visa ruonio galva įsitektų Mš.
2. pakliūti, patekti: Buvau įtẽkęs jau į ketvirtą klasę Šts. Kas kartą ing pragarą intèks, tas jau niekad… neįžengs ing dangų DP272. Idant vėl ir jie neintektų ing tokias jau kančias DP272. Kiek reikia daiktų krikščioniui, adant pažinęs Dievą intektų savo galan ir ižganyman AK15.
3. Š gauti vietą, darbą: Duktė buvo įtẽkusi prie kunigo į gaspadines J.
| refl.: Galėtų įsitèkti 1000 vyrų su universitetišku mokslu KŽ.
4. įtikti, įsiteikti: Idant visa, ką darome, darytumbime ne ižg nevalios… nei todrin, idant žmonėmus įtektumbime DP560–561.
5. refl. KŽ pakęsti kieno buvimą, nekliūti kito: Rodos, vienas kitu galėtų įsitèkti Skdv. Ar tu neįsitenki̇̀ manimi? J. Tu n[e]įsitenki motinos Jrb. Žmonys tai n[e]įsiteñka, o žemė visus priima Jrb. Neįsiteñka manim Rs. Nebeįsiteko jais, užsidėjo ir išvarė iš špitolės Žem.
6. OGLII317 pakliūti į dalį, pasitaikyti: Mumus intẽko Viešpaties kėlimas iž numirusių DP197. Laimios dūšios, kuriomus teip gera dalis intèks DP10.
◊ kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki? LTR(Grk).
liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atranda Klvr.
širdi̇̀s krūti̇̀nėje neįsiteñka neramu: O jau ma[n] širdi̇̀s krūti̇̀nėj neįsiteñka, ašaros tik eina par veidus Erž.
ištèkti intr.
1. būti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau J. Virvės iki tai vietai neišteko Vrb. A ta lenta ištèktų par tą balą? Jrb. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka M.Katk. Ant abiejų ausų niekaip neištenka [beretė] rš. Pabudavokime miestą ir kuorą, kurio viršus iki dangaus ištektų prš.
| refl.: Dangus kaip išsitenk toli, tau norint vis' tur slūžyti prš.
2. Q59, L, Rtr, DŽ, KŽ, DrskŽ pakankamai turėti, pakankamai būti, užtekti: Pas brolį yra ištekliaus, t. y. jis ištèks ant visų (visiems) duonos, šieno, mėsos, druskos J. Aš tais piningais ant turgaus n'ištèksiu K. Su tais piningais aš toli n'ištenkù KII6. Tu su pašaru nepriteksi, n'ištèksi KII127. Sulyg pavasariui mes neišteksime šieno J.Jabl. Po kokią bulvę tai vis ištèksi, išsidalysim kaip nors Nm. Šiap ne tep ištẽkom duonos Prn. Per žiemą mes išteñkame pašaro Vrb. Visiem duok ir duok, negali nė ištèkt Vrb. Valgyt ištekai? Pc. Pas Juozelį nieko nuvežt neištekaũ Vlkv. Neišteksiù visiem kiaušinių Dglš. Tėvai neištẽko piningų muni išmokyti Vkš. Porą savaičių tos meisos kažin ar ištèksma? Krš. Kad vis mėsą valgysi, tai kur išteksi̇̀? Pl. Gyvenom kaip žmonės i ištẽkom visiem: i kunigam, i ubagam Sml. Tiek kantrybės ištèkt negali VšR. Išteko jam valandėlė ir dėl savųjų V.Kudir. Kad aš tau pasakų jau neištenkù Grš. Dantų neišteksi pry prastų gaspadorių (valgysi prastą, kietą mėsą) Varn. Oi didi, didi jo giminužė! N'ištèksiu dovanužių Niem31. O tai ištẽko [mergelė] visiems po žiedelį, – tai mane išvadavo JD764.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki M.Valanč.
| impers. BŽ56: Maisto išteñka visiems NdŽ. Ar ištèks lėšų? NdŽ. Tos gelumbės neišteks švarkams J.Jabl. Trejiems marškiniams drobės neišteñka, o nuo dviejų gerokai atlieka Š. Tik vienai dienai ištèks mumim itos duonos tokiai draugei Arm. Ištèks pieno, valgyk JnšM. Teliuko nebebus, i ištèks [mums] pieno Tj. Ma[n] būt ištekę kap gyvas LKT207(Graž). Seniau arkliui šieno neištèkdavo, kai dobilų nesėdavom Ob. Aviečiaukit aviečiaukit, valgykit: prisirps – ištèks Kvr. Nieko nereikia, tę visko ištèks Str. Dvi skareli išsiploviau, išsiprosijau, i turėjo metams ištèkti Jdr. Neišteñkma laiko ilsintis Dv. Ažu vieną dieną neištèks ir šitos [užrašų] knygelės Nmč. An aktaro šimto kilogramų salietros tai ižtèks Btrm. Ar šaukštų išteñka visiem? Pc. Keliukas siauras – trimi [eiti] kartu neišteñka [vietos] Dg. Juk čia turtas, kurio man ištektų visam amžiui J.Balč. Jau neištenka geležies ant vežimo, jau bus tik kūjis BsPIV244(Brt). Žemė mūsų menka, duonos neištenka (d.) Iš.
ištektinai̇̃
ištenkamai̇̃ Po vyro mirties aš jau viena likus niekad ištenkamai̇̃ neturėjau Skr.
| refl. Rtr: Žmonės bulvių vos beišsitẽko sėklai kitiems metams NdŽ. Ar išsitèksite šiemet su duona, ar nepristigsite? Š. Kad to neišsitèksit, tai nor prašau surištie su šiaudų ryšeliu LB273.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip (kai B, Sch82) išsitenki MŽ128.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Ištèks rašyt, jau reikia eit darbo daryt, veikt Dv. Ištèks, nebenoriu Dv.
3. išsiversti: Kaip ilgai išteksiam N. Ištèkti be ko NdŽ. Mums vis dėlto dar šis tas liko: gal kaip nors ištèksim NdŽ. Turiu du šimtu rublių, kaži ar ištèksiu Kbr. Ištèksiam Kalėdas be pyragų Dr. Su vienu arkliu negal ištèkti Žd. Kaip eita, ar ir su alga ištenki? LC1881,18.
| refl. R125, MŽ164, N, Gmž, Š, NdŽ: Gerą išlaikymą turiu, išsitenku R44, MŽ59. Su tais pinigais jis Šalteikiuose niekaip neišsitektų I.Simon. Savomis pajėgomis išsitèkti KŽ. Bet jeigu tik išsitenka, tai šveicaras visuomet toliau mokinsis VŽ1905,265.
ǁ įstengti, išgalėti: Kaip žmogus galia vienas ištèkti?! Klk. Iš kur čia jūs galit tiek daug ištèkt rašyt? Brt. Katra pora ištèks ilgiau šokt Grš.
| refl.: Aš neišsitenku tau mokėti tokią algą Vv. Sunku ir išsitèkt su itokia drauge Arm. Storai nuvežti gyvulių mėšlu žemę ne visi išsitenka rš. Būtinai kaip nors išsitèkit, atvažiuokit Krs.
ǁ refl. suspėti: Neišsitenku kaip reikiant su laiku K.Būg. Dienos ilga, gali išsitèkt, tai kam čia naktim bedirbt Antš. Darbuji darbuji ir neišsitenki̇̀ išbūt Arm.
4. refl. Q406, R, MŽ, Sut, Kos36(Vkš), I, L, LL325, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš turėti vietos, tilpti: Trys patalai neišsiteks N. Jis su savo darbu kamaroj n'išsiteñka KII111. Aš toj lovoj n'išsitenkù K. Ar išsitèksime tame vežime? J. Ertmė[je] išsitenka daugel J. Kaip ekėtės pačia miera išsitẽko – toks [siauras] rėžis Ms. Įneštumėm du stalu, ale kad vietos maža, neišsiteñka Pc. Moterys, pasislinkit, pasispauskit, visi išsitèksim už to stalo Skrb. Nebijok, vis terp ratų (ratuose) išsitèksim Ps. Jie stori, neišsitèks tokioj lovoj siauroj Stč. Ar išsitèksit, vaikai, ant pečiaus? Lp. Poras arklių negal išsitèkti bėgti siauru žiemos keliu Šts. Išsitenkamos šlajos – turi daug vietos Pš. Durpinyčia buvo nedidelė, ir ne visi jaučiai išsitẽko Smn. Tei stora buvau, neišsitekaũ, šonus marškinių turėjau parplėšt PnmŽ. Su bradiniu čia neišsiteksi Vaižg. Turėjom tik žemės kelis metrus, kad stuba išsitèktų Snt. O kad užaugo jų (karalaičių) ragai – karietoj neišsitenka LTR(Mrj). O vyras idant ižtektų̃s įsčioje vienos žmonos DP399.
^ Kai sutenka, i ant mintuvų išsiteñka Bsg. Jeigut norėsiat, ir ant grėblio išsitèksiat Slnt. Platus svietas, išsiteksme Sln. Visi išsiteks ant šio margo svieto LTR(Jnš). Kad tep Dievas duot, kad tu trijų palų marškiniuose neišsitektái! (toks piktas linkėjimas) Krok. Kad tu marškiniūse neišsitektumi! VP21. Kad tu ir savo skūron neišsitektai! LTR(Pns).
išsitektinai̇̃ adv.: Ir vietos jai (meilei) žmogaus širdyje yra išsitektinai Vaižg.
išsiteñkamai adv.: Gerai, gerai, testovie tos gėlės, čia išsiteñkamai buvo Erž.
5. refl. nekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęsti: Muno marti gera, abidvi vieno[je] trobo[je] išsiteñkam Vkš. Liko tik du sūnūs, kai tėvai mirė, ir tai neišsiteñka tokioj ūkėj Srv. Išsitẽko, visur párvažiavo, viskas buvo gerai Krš. Kaip tatai yr: nebišsiteñka žmonys, skundas, riejas Krš. Kas čia dabar yra, ka tėvai pri vaikų neišsiteñka Rdn. Kad tu kaip ežys, vis neišsitenki terp žmonių, vis tau negerai Sml. Par aną nėkas neišsiteñka, visi negeri Krš. Ko visą laiką skersakiuoji į muni, ko čia neišsitenki̇̀?! Vkš. Ko pati neišsitenki, ko suki galvą dėl kito?! Jnš. Viena pati savim nebišsitẽko ant galo Krž. Ko jie n[e]išsiteñka mumis? Gs. Ko tu manim kiekvienam daikte neišsitenki̇̀? Alk. Ji mano vaiku neišsiteñka VšR. Kap aš tenai būsiu, kad manim visi neišsiteñka?! Ig. Tu mano broliu neišsitenki̇̀ Rdm. Kad neišsitenka mūsų vaikais, savo nosį teprasuka Žem. Kad manim neišsitenki, eisiu [duonos ieškoti] M.Valanč. Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki DS119(Šmk). Jūs išsitèkit, mano broleliai, manimi vargdienėle JD926. Ei jūs seselės, jūs draugalėlės, jūs manim n'išsitẽkot JV477.
6. refl. išplisti: Šturmai… yra labai plačiai ir toli išsitekę LC1878,12. Bėda taip didelė buvo ir ant visų išsiteko brš. Jo ponystė išsiteks nuog vienų jūrių ik antrų BPI11.
◊ savyjè (sàvo káilyje) neišsitèkti nerimauti: Bėgioja, karščiuojasi, savỹ neišsiteñka Kn. Mergaitė sveika, gyva, savỹ neišsiteñka Vlkj. Ar velnias prie tavęs prisėdo, kad savo kaily neišsitenki?! Rm.
nutèkti
1. intr. CI1150, N, K, KŽ nutįsti, nusidriekti, nusitęsti: Ta giria nuteñka iki rubežiaus KII127. Kojos tokios ilgos buvo – teip ilgai nūtẽko Prk. Plaukai nutenka iki pačiai uodegai prš. Visos baltai apsitaisiusios, baltu raiščiu ant kaktos, kurs užpakalyj toli nutenka Vd. Jis dėvėjo iki kulnų nutenkantį baltą rūbą Jrk. Vieno kometo zaros per ketvirtą dalę dangaus nutekusios TP1881,26. Kuršių marios nuteñka iki Klaipėdos K.Būg. Lig to miesto nutenka gelžkeliai LC1885,29. Kaip toli svieto kraštai, taip toli nutenka ta viešpatystė prš.
ǁ išplisti, nusklisti, pasiekti: Mano balsas iki ten nenusiekia, nenuteñka KI642. Toli per žemę nuteñkąs lytus KII5. Ant to dalyko mano urėdo darbai nenuteñka, tai ne mano darbas KI527. Jo valdžia nuteñka toli BŽ452. Pono Dievo kardas visur nutenka Ns1854,3. Kaipo tolie nutenka uždraudimas deiviškasis MT222.
^ Šuns balsas nenutenka lig dengaus TDrVII151(Prk).
2. intr. Š, Jn(Kv), Šts, Skr nukakti, nuvykti: Aš ten nutekaũ ir patilpau J. Norėčiau da į Vilnių nutèkt LKT128(Trg). Jis lig Vilniaus yra nutẽkęs Vn. Ir nūtèk tu mun į trečią parakviją pačios ieškoti! Šv. Pernai ir aš ten buvau nūtẽkęs Pln. Kad kaip nūtẽkus į miestą – reikia apsipirkti Pgr. Ans į visas peklas nūteñka: veizėk, ta jau čia ans, ta jau čia Vvr. Nebgali niekur benūtèkti, tura būti gerai Jdr. Į tą pusę a nenūtenki̇̀? Pvn. Ketvirtą dieną išsiruošiau į kelionę ir po dviejų dienų nutekau pas savo motiną TS1902,12.
| refl. N: Princas… nusitekęs prie matruozų artyn TP1880,51. Aš ant svirną nusiteku – svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80.
3. intr. nutekėti (už vyro): Kasnykai pavysta kožnai, kap nuteñka Asv. Nutèksma už seno vyro Akm. Kai jau nuteksiu svečion šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45. Nutekai į gerą vietą, už gero žmogaus Žem. Ir nutekau, ir nutekau už bernelio jauno, suvaitinau, suvaitinau vainikėlį saujoj (d.) Šl. Kai nuteksi, dukrele, už jaunojo bernelio, išpins tavo kaselę, mainys tavo veidelį TDrV56(Ob). Kai nuteksi̇̀ až bernelio, nebeuliavosi (d.) Jž. Kur tu eisi, seserėle, plika nutẽkusi? (d.) Krp. Kai aš jauna nutekau, nieko gero neradau LTIII442(Sln).
4. intr. nuslūgti: Aukšta obelėlė aukštai šakas iškėlė, vyno šulinys žemyn nuteko MPs.
5. intr. pakakti, nepristigti: Mes [miltų] maišo tai ligi Velykų nuteñkam Šn. Kap jūs tep ilgai mėsos nuteñkat? Ss. Ar nutèksi pinigų namo sugrįžt? Mrj. Džiaugsmas mano ne ant ilgo nuteko TS1903,11(V.Piet).
| impers.: Nutèks i man to gero Ign.
6. intr. turėti, ištaikyti, išsiversti: Metru malkų nutekaũ porą mėnesių Prn. Trim rubliais ilgai nenutèksi Mrj. Nutekęs laiko tarp lauko darbų, kalvis tik praeitą savaitę baigė jį (fajetoną) kaustyti A.Vencl. Ar tu nenuteksi šiandien valandėlės laiko su manim pasivaikščioti? rš.
7. tr. laimėti, gauti: Gavęs pyragą mislija jis sau: ką čion nuteksu, jei aš jį (pyragą) suvalgysu? Geriaus atiduosu sodauninko vaikams BsMtI159.
patèkti intr.
1. J.Jabl, M, L, Š, Rtr atsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną NdŽ. Dulkelės patẽko man į nosį NdŽ. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku Vj. Kap tu čia patekai̇̃, kas tave kvietė? Prn. Ji po mašina patẽko i dabar serga Jrb. Būtų į karūmenę reikėję patèkti i mun End. Paskuo patẽkom į nelaisvę Skd. Iš vienos bėdos į kitą patekau Plšk. Pri ligono patekáu sarginti Šts. Paskuo rudinį patekáu viena pati pri kiaulių Lnk. Svarbu, ka tarnautojis (samdinys) pas gerą ūkinyką patẽko Sk. Turmon Stasiokas patẽko nekaltai Dglš. Ir ans nora ten pas tą karalaitę patèkti (ps.) Akm. Patekau netoli Telšių į Džiuginėnų dvarą Žem. Nuo nuolatinių su vokiečiais karų Lietuva, rodos, buvo visiškai nualinta, gyventojai į sunkiausius vargus patekę LTI250(Bs). Kas gali likti tokioje galvoje, į kurią nieks nepateko? V.Kudir. Čia ir pateko mūsų keliauninkai į tirštą rūką K.Bor. Ji dabar pasijuto lyg paukštis, patekęs į žabangas J.Dov. Paskui kaimynuose sužinojau, kur mano būta patekta rš. Tau gerai taip kalbėti, kad tu stabmeldė ir vis tiek pragaran pateksi V.Krėv. Byla už muštynes pateko teisman ir Garbeniui prisiėjo liudyti Blv. Kaip malonu galų gale vėl patekti į savųjų tarpą – tikra laimė! J.Balč. Liūto paveikslas į lietuvių pasakas yra patekęs iš kitų tautų folkloro rš. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion insprūdęs, kailį išnešęs, lietui nepatẽkęs BM56(Vvs).
^ Nuo vilko bėgo – ant meškos patẽko Pgg. Duok rankom valią – pateksi į nevalią KrvP(Mrj). Gerai kap lapei slastuosna patekus KrvP(Mrk). Aitvaru lėksi, kai bėdon pateksi KrvP(Ašm). Auksu patepsi – kur nori, pateksi KrvP(Vlk). Kalakutas i (irgi) mislijo, kol į puodą patẽko Jd.
| refl.: Ar čia mano pasitẽko [puodas]? Krkn. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių K.Būg.
2. L, NdŽ, DŽ1 pereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalį: Mano manta kam patèks, nežinau J. Viskas jam patẽko po motinos mirties Vrn. Taukai, šiltoj košėj ištirpę, iškilo ir bernui pateko, gaspadoriui padugnės – sausa Sln. Ir man du obuoliai pateko Ldk. Kam virtinių nepateko, vienas ant kito sušneko LTR(Šr). Kas biednam žmogu pateñka – vis prakaitas ar kraujas Lp. Kurioji buvo iš jų gražiausia, tai toj pateko karaliūnu KrvD46. Kad aš… patèkč už karaliaus kučieriaus, o tai būč laiminga BM86(Brž). Kai patekaũ šiam jaunam berneliu, ašarėlėm burną prausiau (d.) Kp. O kai patekaũ tai anytaitei, tai anytaitei, tai graudažodei DrskD48. Kaip patekau už bernelio, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos NS349. Vai jūs rankelės baltosios baltosios, vai kam jūs pateksit, meiliosios meiliosios? LTsI285.
ǁ prilipti (apie užkrečiamą ligą): Mokyklė[je] užsikrėtė niežais vaikai, ir man patẽko Sml.
3. NdŽ kliudyti, pataikyti: Patẽko kojon [pagalys], kap elektra kirto DrskŽ. Skrenda trys gulbės, šaus anies, tai vienas nepatẽko, du nepakliuvo (ps.) Ign. Sviesiu akmeniu i pateksiù kaminan Ign.
4. ppr. impers. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Man patẽko likt, o kiek iššaudė DrskŽ. Dyvinoj šaly gyventi man pateko A1884,253. Dažnai dykai pateñka dirbt Slm. Kitąsyk patẽko eiti par dvarą Krž. Šieno vežimas patẽko vežt [duoklei] Gs. Nepatẽko mokytis Klvr. Ir ma[n] patẽko pas jį užeit Skr. Ataveža [kruopų], i nepateñka nupirkt Švnč. Reikia paskaldyt, kap stora [pliauska] patèks Nmč. Kas patẽko, tą i išgėriau Ml. Marčios patẽko labai blogos Ad. Krėtė pakrėtė (nušienavo) žmonės visus upelius, o toks bjaurus oras patẽko Skr. Pateko toks čėsas, kad pats karalius apsirgo LMD(Mrj).
patektinai̇̃ Aš an tavi antarokart patektinai̇̃ ažejau Ad.
ǁ JnšM pavykti, pasisekti: Gerai jau jum patẽko, lietaus nėr Ml.
5. Q119, H166, R23,98, MŽ30,317, N, J.Jabl, NdŽ, FrnW, KŽ gyventi, išbūti, išlikti gyvam: Sulaukiu dešimtą metą, patenku ik dešimtojo meto R127. Dievas žino, bau aš taip ilgai pateksu, gyvas būsu ant svieto, bau aš tai sulauksu B854. Aš nežinau, kaip ilgai aš (gyvas) patèksiu KII13. Tas patẽko šimtą metų KII13. Tėvas ilgiaus (gyvas) patẽko už sūnų KII246. Niekas nepateñka amžinai KI223. Lig šimto [metų] menkai kas bepateñka Sg. Dar galiu patèkti Pgg. Iš ligoninės parvežta dar tris dienas patẽko Gr. Paskui tris savaites patẽko ir mirė Skr. Nepatèksim ilgai teip Krg. Mažu dar tu patèksi iki šimto Žvr. Nebeilgai, man rodos, bepateksiu. Gal nepakyrėsiu nė marčiai Žem. Paskui ilgai jau nebepateko tėtelis ir veik mirė I.Simon. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys šimtą metų patenkantys M.Valanč. Nepateksi lig saulei (amžinai negyvensi) B. Pamirsim, su saule nepateksim Dv. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks I.Simon. Be draugės nieksai negalėtum ant svieto patekti S.Dauk. Bitės ne daugiaus kaip tiktai vieną metą patenka S.Dauk. Jis po to da daug metų patẽko ir labai bagotas pastojo Sch217. Adomas pateko po to aštuonis šimtus metų CI448. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka P. Patenkama, patenkanti (daugiametė) šaknis BTŽ428(P). Aš jo pjūtyj dirbsu, kol pateksu Ns1844,4. Tu, Viešpatie, amžinai… patenkąs esi SPI78. O šitai yra gyvenimas Abrahamo amžias, kurį jis gyveno (paraštėje pateko) BB1Moz25,7. Jei pateksite manimp… ir žodžiai manieji pateks jūsimp, ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP222. Kaip vasaroūgis negal atnešt vaisiaus patis ižg savęs…, teipajag nei jūs, jei manip nepatèksite DP603. Kad tau gerai pasisektų ir ilgai patektumbei ant žemės NTPvE6,3.
ǁ pasilikti: Patek su mumis, nes jau vakaras artinas DP192.
6. Sut, J, Rtr, OGLII317, KŽ trukti, tverti, tęstis, išsilaikyti: Trumpai patenkąs SD115. Akies mirksnį patenkąs N. Jei pagada patèks, greit vyšnias privarys Skr. Beržas greit pūva, o aužuolas ilgai pateñka vandeny Smln. Ilgai dar paskui baudžiava patẽko Plv. Mėšlavežtis patenka, jei geras oras, bent šešias dienas M.Katk. Šventė ilgiaus ne par dvi nedėli pateko S.Dauk. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Tie ūžimai pateñka lig adynai dvyliktai ir vėliau BM233(Vl). Vos didžiosios liepos, apsukuo daržą suaugusios, lig mūsų gadynės pateko M.Valanč. Žiemos čia nėra, bet visada patenkanti vasara rš. Bet ne ant ilgo jo (Nemuno) narsums patenka – greit atsileidžia ir vėl lėtai slenka A1884,279. Lengvus žemės padrebėjimas… 6 sekundus pateko TP1880,44. Kodėl patenka mūsų sopuliai taip ilgai CI1150. Nieko nėr pateñkančio po saule DP238. Pateñka ansai surišimas, jog nei vyras, kolei motė gyva, negal turėt kitos DP69. Ir kiti tam lygūs prisakymai Dievo tiktai patekti turėjo iki naujo testamento BPI129. Mažai patenkanti aba tuojaus ir kaip akies mirkterėjime prašokanti ir lengva priespauda aba sunkybė SPII35. Pakol žemė pateks, nesliausis nei sėkla, nei pjūtis prš. Dėkavokiat Ponui, nesa jis yra geras ir jo gerybė patenka amžinai Vln38. Jo rūstybė laikosi (išbraukta, viršuje patenka) akies mirksnį BBPs30,6. Bėda tam, kursai savo lobį duksina svetimu lobiu. Kolei tatai pateks? BBHb2,6.
7. ppr. impers. užtekti, pakakti: Pateñkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visa ko tektinai J. Kaip tau patẽko drausmės (drąsos) važiuotie? Dgp.
patektinai̇̃ Idant tamstos mokslą mes, lietuviai, iš tikros širdies ir patektinai prypažintumėm Jn. Patektinai prisinarstę, norėjom apsirėdyti, tai su didžiausiumi išgąsčiu išvydom žaltį rš.
pateñkamai adv.: Vienoje vietoje gyvena ligi tol, kol turi patenkamai maisto Mš.
ǁ įstengti, išgalėti (duoti): [Paaukos] dvejetą karvelėnų, kuriuos gali patekti ranka jo (neturtingojo) Ch3Moz14,22.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Pateks (pakaks) niekus kalbėti J.Jabl. Jau patèks tų pasakų Brb.
8. tapti, pasidaryti: Kas žino, kap čia patèks Mrc. Per vainą vieni gyvybės nustoja, kiti ubagais pateñka Gs. Kuom tamstos patèksit, kaip išmoksit (baigsite mokslą)? Ps. Nežinomas žmogus pateko tokios garsios draugijos nariu J.Balč.
9. SD44,373, Lex23, Sut iškęsti, ištverti: Patenku, trivoju, pakenčiu R98, MŽ128. Kap čia jūs pateñkat, šite šalta! Vdš. Tik tridienę patẽko ir mirė Kdl. Kas pateks, aba ižkęs, tasai ižganytu bus SPI118. Ne vienoj pagundoj patekt ir ižkęst negali DP101. Antri…, yra nepateñką arba nerimstą DP100.
10. patvinti, paplūsti: Vienas pasigrobė tą rėtį, vienas vandenį supylė, i visa troba patẽko vandeniu Vgr. Bistra upelė krauju patẽko Žrm.
◊ po (kieno) pantapliù (sijonù Grž) patèkti vedus nebeturėti savo valios: Vyrai rūpinosi atsilaikyti, kad nepatektų po moters pantapliu rš.
pértekti
1. intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ms, Jrb būti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kito: Liptas par upę pártenka Kv. O ta lenta nepárteks ligi kito krašto – būs trumpa Vkš. Kartė par trumpa, nepártenka par vežimą Šv. Ar ta kartis párteks nu vieno balkio iki kito? Kl. Vinis nepártenka par lentą, duok ilgesnę Šts. Grindys nepértenka per trobą Gl. Paėmiau par trumpą siūlą, ir nepártenka Klm. Par lašinius nepártenka peilis Trg. Kur viena kartis paliauja su savo galu, ten kita tur prasidėti ir taip iki galo per visas eiles gluosnių pertekt K.Donel1. [Priegalviai,] pertekdami per [lovos] kraštus, karo kiek žemyn I.Simon.
pértektinai adv.: Pértektinai nupjauti NdŽ.
2. intr. DŽ1, Vlkv esant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratekti: Varpnyčia pértenka per miesto butus KII246. Pasėjo, avižikės nė par dalgį nepárteko Grd. Retas šienas, nė dalgis nepártenka Ggr.
3. intr. Sut, N, I, M, L, Š, Rtr, BŽ26, KŽ, Jnš, Als labai daug, gausiai ko turėti: Jis pártekęs, t. y. visu pilnas, dar jam liks J. Jo namai visko pértekę NdŽ. Ko jiem reik: visko pértekę i da skundžiasi KzR. Jis visko partẽkęs, nė rūpesčio, nė nieko Pšl. Ans visko pártekęs, gerai gyvena Šv. Vaikų netura, patys pártekę piningų Krš. Ka žmogus visko pártenka, ans pagenda Pln. Pártekęs žmogus, o vagis Šts. Už bagoto ištekėjo – gyvęs viskuom pártekusi Erž. Tie giminės kur turtais pértekę, jie ne giminės Alvt. Esi naudos pertekusi, mokėk tik vyrą mylėti Žem. Įsigavęs piningų, pirko namus, vedė moterį ir visa ko buvo partekęs M.Valanč. Linksminos gerdamys ir valgydamys lig partenkant S.Dauk. Mes, viso ko pértekusys, gerai galėjom sugyvent MitI75. Mano miestai dar bus pertekę gėrybėmis SkvZak1,17. Kad vaikų būt pártektas, neužtektų duonos J. Rūpesnių esu pártekusi Ggr. Vargais pártekusi visą amželį buvau Ggr. Ans pártektas vargo, t. y. visa ko matęs – ir šilto, ir šalto J. Partekęs Vytautas garbės, lobių ir galybės S.Dauk.
pértekančiai adv.: Tu partekančiai turi šieno J.
pértektinai pertektinai̇̃ J.Jabl, Rtr, pártektinai I, Ll; M: Pértektinai gyventi NdŽ. Kiekvienas trūkęs, kiekvienas dejuoja, niekam pertektinai nėra Žem. Visokių valgių pertektinai Jzm. Teip nu žemaičių myliamys bernardinai ne vien pakaktinai, bet ir partektinai duonos įsigavo M.Valanč. Žmogus turėdavo darbo pertektinai J.Balč. Pertektinai yra gražių dalykų žemėje P.Vaičiūn.
pértekusiai adv., pártekusiai Skd: Tik keli [gyventojai] pártekusiai gyveno Vgr. Tada Gunčiai bagotai gyveno, partekusiai LTR(Žg).
pértenkamai adv.: Ištrėkęs visa, kas galėjo pertenkamai rūpinti jojo paties gyvatą Db.
4. intr. impers. per daug kliūti, gauti: Teko párteko [vargo] munie Pj. Gana jau sotinas ans (pasaulis) yra iš tavęs, jau parteko jam tavęs P.
ǁ pervirš būti: Dvikybis w mums nereikalingas, nes užtenka ir pártenka lotyniško v LTI552(Jn).
5. intr. End, Vn turėti pakankamai, kiek reikia: Savo duonos nepártenkam, reik vis pripirkti Šts. Ar pártenkat pieno? Šts. Ko nepartekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? S.Dauk. Kunegai vos partenka duonos M.Valanč.
| impers.: Mun vietos nebepárteko įlįsti į bažnyčią Vkš.
6. refl. žr. ištekti 5 (refl.): Uošvienė nebepársitenka trobo[je] su muno vyru – rejas ir rejas visą dieną Vkš.
7. tr. apeiti, pereiti: Aš čia visus pártekau, niekur neradau Krtn.
8. intr. perbėgti (skysčiui): I mokėjimas gert: nė par gerklę nepártenka! Šmk. Jo gerklė kai Šešuvis – viskas partenka (viską prageria) Vdk.
pratèkti intr.
1. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Grd būti ilgesniam, išlįsti: Turėjo sijonai pratèkti (apatinis turėjo būti ilgesnis už viršutinį, kad apsisegus matytųsi iš apačios) Prk. Tavo apatinis pratenka, pasirišk Jrb. Ilgos marškinių rankovės yr, prateñka ir prateñka pro švarką Vvr. Mare, žiūrėk – tavo pavilkinys pro sijoną prateñka Bt. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti, pratenka pro kepurę I.Simon.
^ Pėtnyčia (Petnyčia Klp) pro subatą prateñka (apatinis matyti iš po sijono) Jrb. Subata pro pėtnyčią (petnyčią Šll, Pgr) prateñka Snt.
| refl.: Aš prasitekaũ iš gleitos, t. y. nuritino mane iš tos vietos J. Idant prasitenkanti [uždangos dalis] būtų ant šalių šėtro ir ant abiejų šalių aną apdengtų BB2Moz26,13.
ǁ prk. savo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiems: Tu pleški, tu visur pratẽkęs, visur įsikiši, esi žmogus, kurį visi ansiema, visi kaltina: tu šioks, tu toks J. Aš niekuomi nepratẽkęs, kad mane atskirs nuo darbo, nuo kalbos, nuo dalies J. Geri žmonys, niekur niekam nepratẽkę Nmk. Ką tu eisi uždarbiaut visur pratẽkęs, visiems panagėse apsiskelbęs! Vdžg. Kuom aš tau pratẽkęs, kad tu teip užsipuoli?! Jrb. Žiūrėk, šen pratẽkęs, ten pratẽkęs Up. Tavo vaikai visur pratẽkę Ll. Ir aš, ir mano vaikai viskuo pratekę… kaip tik šunų melnyčioje toje bobarnėje Žem. Aš, nenorėdamas viešpačiams pratekti, siunčiu tenai tavi TŽVI402(Nz).
| refl. Trk: Kuomi aš tau prasitekaũ, t. y. nukaltau, nusidėjau? J.
ǁ prk. viršyti, pralenkti: Daug yr eiluotojų, kur trokšt tavi sekti ir dar nor mokslumu už tamstą pratekti TŽVI354(Nz).
2. KŽ pratilpti, pralįsti: Pratèkti pro skylę NdŽ.
3. išlįsti iš po debesų (apie saulę): Jeigu saulelė pratèks, eisu į lauką Slnt.
ǁ impers. išsigiedryti, prasišviesti: Nu pietų gal pratèks dar geriau, matysim Rsn.
4. siekti, tęstis iki kurios vietos: Pabudavokiam miestą ir turmą, kurio viršus iki dangaus pratenka BB1Moz11,4.
| refl. N, KŽ: Nesa lanka tarp anų kalnų prasiteks arti Azal BBZak14,5. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus BB2Moz27,5. Kristaus ponystė prasitenka nuog vienų jūrų iki antrų B540. Rubežius tėvonystės jų prasiteko iki Sarid BBJoz19,10. Ir tavo macis prasitenka iki svieto galo BBDan4,19.
| Jų urėdas prasitenka (išplinta) ant viso svieto, tatai esti visi… tur klausyti šių tarnų Dievo BPII50. Ta pamoksla ilgoka yra ir gana plačiai prasitenka BPII147.
ǁ refl. trukti, tęstis, išsilaikyti: Bei anys gyvens. Nesa Jis tuo čėsu garbėje bus, kolei svietas prasitenka BBMik5,3.
5. Rtr išgyventi, prabūti: Antano gryčio[je] par vasarą pratèksiu Krč.
6. NdŽ, KŽ išsiversti: Neturi kruopų, neturi makaronų, ale bulbių y[ra], i pratenki̇̀ Škn.
7. gausiai ko turėti, pertekti: Ans skoloms pratẽkęs yr Grg. Senukai vaistais pratẽkę Grd. O visi ant manęs dantis pakabinę – kaip klebono pana, taip klebono pana visu kuo pratekusi Žem.
8. refl. tilpti: Gal dėti, prasitèks Vkš. Ko čia nesiliauni? Ar neprasitenki̇̀ (maža tau vietos)?! Vkš.
9. NdŽ, Tr pradėti tekėti, pamažu sunktis: Kubilas pratẽko ir suloja, varva J. Buvo buvo užušalę patiltėj, ale dabar jau pratẽko Sb. Reik tą (persodinimą) ankstesniai padaryti, lig nepratekus sulai medžiūse S.Dauk. Upelė kraujais pratẽko (ps.) Všk. Upelė linksmiai plaukia, verpetas „vivat“ šaukia, ir sulelė beržo prateko A.Strazd. Prateko teko srauja upelė pro brolio kluonelį LTR(Pnd). Ei putinėlio vietelėj [v]anduo pratẽko (d.) Rk. Visas dangus buvo apsiraugęs. Prateko lyti Vr. Gėrė gėrė vaikas, lig pratẽko (susišlapino) Š.
^ Kalnas pabalo, šalteniai pratẽko (sloguojant ašaros teka) Ggr.
pritèkti
1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio nepriteko rš. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko K.Donel1. Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės Sch237. Medžio viršūnė iki dangaus priteko brš. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų DP538. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus KlM667.
^ Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama) Gs; LTR(Zp).
| refl. N, KŽ.
2. tr. pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti NdŽ. Vilnių pritẽko tuo reikalu NdŽ. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo Šts.
| Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks DP596.
3. tr., intr. Vdk prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba J. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis (sov.) Skr. Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi BsPIII57.
^ Nepriteks ausys ragus B. Ausys ragų nepritenka B961. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus MŽ485. Ponus priteksi – kelnių neteksi LTsV171(Plv).
4. intr. R237,296,418, MŽ316,396,565, Sut, Tat, KII6, LL103, Š, Rtr, OGLII317, DŽ1, KŽ užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai KII127. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi KII127. Jam pinigų nepritèksi BŽ270. Nepritenkù dviejų rublių J.Jabl(Jnšk). Žmogus visa ko pritẽkęs J.Jabl(Jnšk). Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam Vkš. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės Kair. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys Šln. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos Jnš. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė Nm. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi Krš. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka Šv. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu Sml. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų P.Aviž. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės J.Bil. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau S.Dauk. Pienas namams visiems nepritenka K.Donel1. Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau JD630. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę] Jrk81. Pritèksiu iki Kalėdų NdŽ. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks TDrVII144(Šlu). O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos BB1Mak3,29.
^ Iki dagos pritek naudos KrvP.
| impers.: Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo Tlž. Man kriaušių nepritẽko Dkš. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks I.Simon. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį] JR17. Mums nepritenka žodžių A1883,275. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko Š(Sl). Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka (d.) Lp. Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko prš. Kuriemus aliejaus nepriteko DP387.
^ Kad jum galvoj šulų nepritenka! LzP.
pritektinai̇̃ adv.: Ko pritektinai̇̃ turėti KII379.
priteñkančiai
5. intr. suspėti, rasti laiko: Kaipgi aš vienas visur priteksiù! Sb. Nepriteñka, netura laiko Slnt. Pritèkti negaliu išausti Šts. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti Žeml. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus Sdk. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus Sdk. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan Mlt. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit Ds.
| impers.: Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų Dkš. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèkt Antš.
6. intr. Pjv kliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai Brš. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių Ln. Jiems nepriteko nė po auksiną LMD(Žg). Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis Sem.
| Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti) LTR(Alv).
7. intr. impers. pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj Lkš. Priteko man tada eit per mišką Lš. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą Pns. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur Gs.
| refl.: Prisiteñka visko išgirst Rmš.
ǁ prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti BsMtII28(Nm).
8. intr. pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti J.
ǁ pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu! Ut.
9. tr. Plt sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido J. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą Šts.
10. intr. NdŽ, DŽ1 būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai Šts. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas Dr. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti Šts. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks Šts. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė Šts. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis priteks Tat.
11. intr. patirti: Visa ko reik pritekti par amžių Lnk. Priteksma dar bėdos par karą Šts. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk Šts. Gerai bado pritekom par karą Šts. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai! Šts.
sutèkti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Trk supant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgio: Sermėga nesueit, nesuteñka KII382. Man diržas nebsuteñka, taip pariebėjau Š. Toks drūtumėlis – diržas nesuteñka Jnš. Man tavo diržas par trumpas, galas su galu nesuteñka Antš. Tiek privalgiau, ka diržas vos vos suteñka Kal. Siūlų galus per trumpus palikai – sumegzt nesutèks Nm. Ar sutèks ta virvė? Pc. Susirištum, ale kažin a sutèks [virvės galai] Rs. Nesuteks virvelė, duok ilgesnę Šts. Sutẽko [raištis], kap čia buvęs Švnč. Tų marškinių kalnierius man nesuteñka Sb. Siauri marškiniai – nesuteñka Jrb. Nebsuteñka jau kelnės, storė[ja] [vyras] Rdn. Tiek įdrūktėjau, ka šarkai nė iš tolo nebsuteñka Vvr. Nu ir pastorėjau per bulvakasį – jau nei andarokas nesuteñka Vl. Kailinius buvo susijuozusi – nesutẽko Lkv. Nesuteñka rumbas, i gana Krž. Par trum̃pa – sumegzt nebesuteñka Sv. Da nesukako ketvirtis metų, jau nesutẽko žiurstų šniūružiai JV795. Kad (kodėl) nesutenka šilkų suknelė ant mano liemenėlio? JV1008.
^ Pabučiuok jam ten, kur nesuteñka Plv.
| Šalta žiemą, dantis an danties nesuteñka (drebulys krečia) Adm. Kad bent būtų galima sušilti, o dabar man dantis į dantį nebesutenka rš.
2. intr. L, Rtr, NdŽ, KŽ sutilpti: Vaikai, ko jūs tę nesutenkat, ar jumiem pečiaus maža?! Lš.
^ Dvi katės vienam maiše nesutenka LTR(Jnš).
3. intr. Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 pakankamai turėti, užtekti ko: Gal sutèksi duoti jam stuomenį drobės? J. Tu nesutekai̇̃ duonos kąsnelį duoti J. Gal kaip nebūt' sutèksim duonytės Brž. Ana gal tos duonos sutèkti pas mumis Trk. Duonos gal i nesutèksma, o darbo – visada Up. Kad aš sutèksiu atiduoti dalį, atiduosiu i visus [pinigus] Lnk. Nesuteko nė drabužių, svetimais palaidojo Šts. Aš jai valgyt suteksiù Lp. Nesuteñka vaiku marškinukų Lp. Su mėsa nesutèkdavom, sunku būdavo Jnšk. Mažgi kaip ir suteksiù pieno litrą Mlt. Stiklinę [kmynų] tai jau suteksiù Skp. Visko sutẽkę, niekas nespiria, galima gyvent Srv. Verpsiu per dienas ir naktis, užsidirbsiu, vis sausai duonelei suteksiu rš. Ne visus vaikus parodė – vien tuos, kuriems apsivilkti apdaro šiokio tokio suteko LzP. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar pinigų nesuteksiu BsPIII10(Nm). Ar suteksiu tau užmokėti be kokio skaitliaus ir saiko M.Valanč.
| Jin, mergaitė, visa ko sutẽkus (visur tinka): i prie pečiaus, i prie svečiaus Bsg.
| impers.: Sutèks, nepilk daugiau Alk. Pirkti pirkti, ale piningų nesuteñka Grd. Nebsutẽko visoms dalių: penkias mergas reikėjo išlaidyti Rdn. A ėsti vaikuo nebsutèks?! Brs. Jei suteñka laiko, gali ir užeit Pg. Ateina tėvužėlis, šimtelius skaitydamas; o da nesutẽko vieno šimtelio, da mane n'išvadavo JD151. Tikisi rasti penukšlo tiek, kiek dėl papenėjimo visų sutektų SPII94. Sutenka, partenka SD44.
^ Dievas man nesuteñka, aš visam svietu sutenkù Lp.
ǁ DūnŽ įstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.): A kelių rublių nesutenki̇̀ tai pasiutėlei atiduoti? Krš. A sutèksi visus piningus iš karto sumokėti? Šv. Nesutenki vargonų užpirkti, o toks bagotas jaunikis Šts. Sragys nuplikęs: vienas mišeles už motyną tesuteko Žem. Nė barankėlės tetė nebsuteko, nė marškinėlių Žem. Bet jeigu yra ubagu ir nesutenka to [paaukoti] ranka jo, tada ims vieną avinėlį and kaltės afieros Ch3Moz14,21.
4. intr. pakliūti, patekti: Jau kap sutẽko pinigai jo rankosna, tai i neužvysi jų daugiau Tvr.
| impers.: Mums taip daug palinksminojimo bei sylos sutenka Ns1832,6.
5. intr. susitikti, susidurti: Kaip mes (lietuviai) galėjom sutèkti su Indija, kad ana teip toli? Dr.
6. tr. Q553, R159,181,368, MŽ210,239,493, Rtr, KŽ suteikti, duoti, paskirti, malonėti: Dievas mums sutenka apstumą gėrybių OsG151. Jis mums daug gėrybių sutẽkęs KI157. Kam ką, Dievas tesuteñka tau ilgą amžį K. Dievas tesuteñka tau malonę KII300. Dieve, nesutek (apsaugok nuo to)! R, MŽ, N. Kad jam Dievas būt sutẽkęs ir du bernuku, tai būt išleidęs [į mokslus] Lp. Pone Dieve, kodėl tu tai bestijai ligą nesutenki! Šts. Obuolys… žmogui užmigt negalinčiam saldų miegą sutenk LC1879,38. Sutèk, Dieve, idant ir mes suprastumbime… paskutinius daiktus DP527. O sutekig tatai mumus, susimilstąsis Dieve DP181. Idant tai artimam mūsų sutektumėm, ką nuo pono D[ievo] ėmėm SE155. Vaikai, kuriuos suteko Dievas maloningai tarnui tavo Ch1Moz33,5. Sutek mums geras gadynes, kuriose dovanas tavo vartotumėm MšK.
| refl. R.
7.
sutektinai̇̃ adv. darniai: Ot Jurgis tai sutektinai̇̃ pasakas seka – kai poterius! Ml.
užtèkti, užteñka (ùžtenka GrvT11), užtẽko GrvT11; M
1. intr., tr. būti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka? NdŽ. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka Vvr. Bus geras, čia gana užtenkamas lenciūgas Smn. Čia surišt šitas raikštagalis neužtenkamas Krok. Neužteñka tekinis an ašies Grd. Jiem (Biržų ponams) kelnelės gelumbinės, vos užteñka ant šikinės (d.) Kp.
^ Sudžiūvęs – lūpos dantų neužtenka LTR(Grš). Lūpos neužtenka už dantų – teip išdžiūvusi Šts.
2. intr. ppr. impers. I, Kos92, L, Š, Rtr, DrskŽ, Nmč pakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėti: Užtèks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai J. Kad vienos užkuros neužteñka, reik ir antrą antmesti J. Ar šeštokas užteks? N. Užtenkù kuomi K. Tai užtèks K. Kur tokiai gaujai užtèksi! NdŽ. Tų pinigų žmogus vis neužtenki̇̀ i neužtenki̇̀ Jrb. Kad aš dantis turėsiu, jug svietas duonos dėl munęs užtèks Ms. Visą ko užteñkam, menko daikto – duonos trūksta Vkš. Užtẽko duonos ir druskos (visko užteko) Rmš. Penkius bakanus [duonos] padarom nemažus, kad užtektų̃ visai savaitei Aln. Pensiją gaunam, duonos užteñka, i gerai Kvr. Tris bulbeles susiskučiau, išsiviriau, lašinių andėjau, pardien užtèks [valgio] Žl. Užtèks to vieno [ėriuko] – kai meška Jrb. Aveles pjaustom (pjauname), mėsos savo užteñka Pst. Laikau dvi vištas, ale kiaušinių užteñka Lel. Gaunam lašą to pieno – neužteñka Kv. Užtẽkom ir šiaudų lig šiaudų, ir duonos lig duonos Ar. Toks lašininis – nuo mėsos lig mėsai užtèks Mžš. Nu juk to šieno jau užtėksu, ka vieną karvę teturu Pln. Šieno šiemet sočiai turėsme, užtèksme Krs. Visa iššienauja, visa supeni – ir dar neùžtenka LzŽ. Ar kiaulei vieno krūmo užteñka? Ji visus knisa Rdš. Kaži, a vedum užtèks tos sėklos? Lpl. Užteñka, ka penki grūdai arklio pėdo[je] yra Brs. Kiek čia bereikia seniem: paslaižai, ir užteñka Šmn. Visgi da maža žmogui, gi reikia daugiau, o kai nebegali̇̀, tai ir mažiau užteñka Kp. Kaip ligoniui žmogui, tai užteñka [pavalgyti] Sutk. Tam kartu užtèks, kiek turiu Krs. Toki baisiai darbininkė ta muno duktė yr, aš niekaip neužtenkù anai darbo LKT72(Gd). Toki šneki ta motriška, kad užtẽkov visą kelią šnekėties ko Kl. Po laukus užteñka to darbo Krš. Užtẽko tų pasnykų, ganėjo Sdb. To darbo i vargo visokio užtẽko Šauk. Darbo užtèkdavo: tai rugiapjūtė, tai vasarapjūtė Kvr. Lig Kalėdų darbo užtèkdavo Všk. Aštuonius (aštuoniasdešimt metų) išgyvenau, užteñka, prisidarbavau, galiu eiti numie (mirti) Brs. Kap tai nenori gyvent?! – užtèks ir po žeme būt Pv. Du karu esu parleidęs, užteñka LKT134(Dov). Užteks, ne saulės amžių gyvensi LTR(Plt). Nežinau, kapeikų užteksuot (užteks tau) ar ne Kv. Užteñka to pinigo, kad sveikas Dgp. Eini į marčias, tai turėk, kad užtèktum visiems Pžrl. Juk ji turia i drabužių, i marškinių – visko jai da užteñka Jrb. Nusipirkau sau batus i tų užtèks munie i ka numirsiu Krt. Man ažtèks ir tų praryšėtų skaryčių, tegul dukteriai bus naujos Svn. Užteñka, ka sau prisaudžia, o ne parduot Pv. Visą naktį išdainuojam, ir dainų užtèkdavo Sug. Nusivysi vadžias – dvejims trejims metams užtẽko Lk. Amžių dienai užtèks ruoplio kultuvės KŽ. Ka ans (šiaudinis stogas) storas y[ra], ilgai užteñka (nereikia dažnai lopyti, perkloti) Žlb. Kloti ta (tai) kloti [stogą], be (ar) skiedų užtèksav? End. Užtèktų tamsyk to lytaus LKT202(Kbr). Tų mokslų nebuvo, užtẽko i keturių skyrių Žg. Anos gerumo užtẽko tris dienas LKT95(Krš). Kaip tu gėdos užtenki̇̀ šeštą valandą ryto pareiti?! Pln. Jam proto užteñka, tik valia duota (išdykęs) Ob. Alkio ir šalčio užtẽko, gyvenimo visokio matėm Bt. Kantrybės man neužteñka Dgp. Užteks man tos gaišaties: nei daugiau važiuosiu, nei ieškosiu Lš. Skaudžiai mušė, tą vieną kartą gavau, ir užtẽko visam amžiuo Brs. Tai ir arkliui užteñka (privargsta iki valiai, prikamuojamas) par tokį durnių Sdk. Kūlę kol iškuldavo, užtèkdavo (gana būdavo vargo) dėlto Ll. Jeigu ragais užkabins [jautis], tai užtèks (bus blogai) Kp. Tas medis tik linkt, mañ spūstelėjo ir vėl atleidė, o man jau užtẽko (sutrenkė) Sb. Karaliui užteko tų žodžių suprasti, kad ji sako tiesą J.Balč. Prančiam užteñka žodžio, o kitam dešimties mažai Dkk. Man užteñka žinoti, kad tu laimingas NdŽ. Bet stiprybės tiek ir teužteko – pradėjo verkti ir nubėgo į kambariuką J.Paukš. Poemoms rašyti vienų gerų norų neužtenka V.Kudir. Užteko mano menko sukosėjimo, ir barsukas dingo urve Blv. O to ežero ma[n] nelabai užtèks, reiks ir kito da ieškotis Jrk30. Atiduok už gaidį tuodu baronu, ir man užteks LTR(Šil). Man nebereikia plonų drobelių, užteks dėl manęs šešių lentelių LTsI549. Užtèks gi man, jaunuolytei, gailių ašarėlių (d.) Šmn.
| I tokių lempikių užtẽko (tenkinomės jomis), nereikėjo elektros, nė nieko Varn.
^ Visa laimė, ka tavo pilvas už akis mažesnis: jautį suėstumei – i tai neužtektų LTR(Vdk). Palieto pieno šunim i katėm užtenka LTR(Kš). Kad privirė, tai Grigo vaikam užtèks (labai daug) Mžš. Ne dėl jūsų sakymo, bet užteko kalei ragaišio (baigėsi gerovė) Žem. Užteko katei vėdaro LTsV302. Šuniuo užtèks, o žmoguo kiek reik (atsakoma tam, kuris sako „užteks“) Grg. Užteks tų pačių trupučių Sln. Kada pilna, tada užtenka Tlž. Smegenų nepridėsi, kad supratimo neužtenka LMD(Vlkv). Biednas bagotas, ba ir mažai užtenka LTR(Srj). Užtektų̃ sveikatos, tik reikia akvatos Mžš. Po mirties visiem užteks žemės Ds. Kapinėse visiems vietos užteks LTsV258(Srd).
užtektinai̇̃ užtektinõs, užtektinui̇̃ Skr: Visko turim užtektinai̇̃ Rmš. Buvo užtektinai̇̃ javų ir šienų Plšk. Tų malkų užtektinai̇̃ yr, tik neiškenti nejęs [iš miško parsinešti] Erž. Daug darbo buvo, užtektinai̇̃ daug Vgr. To darbo duoda užtektinõs Lž. Vargom užtektinai̇̃ – neturėjom atilsio Trš. Darbo tùri užtektinai̇̃, akes šlapios Pv. Proto užtektinai̇̃ turi Kp. Ir šiemet lietaus užtektinai̇̃ buvo Krs. Mum laiko užtektinai Ds. An bulvių kalarado ažtektinai̇̃ Dgp. Musių tai čia užtektinai̇̃, net perteklius Pžrl. Tau gera: susikūrei šeimyną, turi savo namus, darbuojiesi ir uždirbi užtektinai Pt. Kad būtų žodžių man užtektinai ištarti tam, ką mano siela kenčia Vd. Nu to laiko varna su šarka tur rūgštos giros marė[je] užtektinai̇̃ PP76. Ugi prisivysiu virvių užtektinai ir trauksiu šią pelkę ant ano kalno BsMtII76(Dkš). Neužtektinai̇̃, negana, pritrūktinai I.
užteñkamai adv.: Užtenkamai turiu duonos J. Piningelio ans turėjo užteñkamai End. Aš visa ko turu savo užteñkamai Vvr. Paskutinius žodžius Karalienė pasakė šnibžda, bet vis vien užtenkamai garsiai I.Simon. Sėklų pavasario sėjai jau užtenkamai pasirūpinta sp. Metų ar yr užteñkamai Žeml.
| refl.: Pensiją gaunam, visa ko užteñkas Krš.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Užtèks niekus tauzyti, eik darbo dirbti! Vkš. Užteks laukti, užteks jūsų klausyti! V.Krėv. Eikime gulti, užtèks dirbti NdŽ. Jau užteñka man dainuoti, reik namo pradėt važiuoti Grž. Žinai, vyrel, užtèks čia tau, kiaušyk namo Mžš. Nu ta (tai) must i užtèks [pasakoti] Skd.
3. intr. kliūti, tekti: Biškį užtẽko lietaus Ėr. Kaip jam užtẽko švęsto vandenio, tai visos skiautys nubyrėjo (ps.) Antš.
^ Kam užteks, tam uždegs LTR(Auk).
4. intr. pasrūti, paplūsti: Krauju užtekusios akys buvo išverstos Ašb. Širdis krauju užtekusi: vely būčiau numirusi, ne ką jaunai tekėti (d.) Smn.
5. intr. nuslūgus pakilti aukštyn: Dabar gegužė atsistojo obely ir kukuoja: aukso obelėlė žemyn obuolėlius, vyno šulinėlis aukštyn užtekęs MPs.
6. tr. įveikti, nugalėti: Aš neažtenkù veršioko: dėl manęs kur eina, te ir nueina Trgn. Tas negimęs, kas taũ ažtèks Trgn.
ǁ intr. pajėgti, įstengti: Nebeažteksi̇̀ jau su jais mintynių eit Trgn.

Daugiau informacijos

tèkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

sprandas

Apibrėžtis

kíetas sprándas
1.atkaklus, užsispyręs: Jo kietas sprandas, nieko neklauso. Dglš. Jis atstatė savo kietą sprandą ir manęs nenorėjo klausyti. ŠR.
2.rambus: Šito arklio toks kietas sprandas, kad jo niekaip neatsuksi. Ds.
3.tvirtas: Jo sprandas kietas: nors ir visi joja, bet niekas nenulaužia. Vžns.
kíeto sprándo užsispyręs: Klebonas Platūnas buvo atkaklus ir kieto sprando žmogus. Myk-Put.
skýstas sprándas menkas: Dar skystas sprandas, kol mane gaus. Varn.
tam̃prų sprándą turė́ti būti atkakliam, tvirtam: Žemaičių tauta turi didžiai tamprų sprandą. Dauk.
sprándą apsùkti N. užmušti:
sprándu atjodinė́ti (kurį laiką) išnaudoti: Metus mano sprandu atjodinėjai – gana, užmokėk algą ir išeinu. Srd.
sprándą atsisùkti žūti, galą gauti: Kad tu vely sprandą atsisukus!. Švnč.
sprándą augìnti penėtis: Matyt, jau gerą duoną turi, kad sprandą augina. Gs.
sprandų̃ dúoti mušti: Vai aš tau duosiu sprandų!. Prn.
sprandų̃ gáuti būti sumuštam: Gausi sprandų ir apsiraminsi. Dkš.
sprándą įkìšti ištekėti (prastai): Įkišo sprandą kaip į tvorą. Erž.
sprándą įláužti nužudyti: Žmogžudžiai, aniems sprandą įlaužti reik. Sg.
sprándą išmuĩlinti iškritikuoti, nubausti: O dabar žiūrėkite, kad direktorius mums neišmuilintų sprando už gamyklos drausmės ardymą. Dvd.
sprándą išriẽsti pasipūsti, didžiuotis: Eina išrietęs sprandą kaip didelis ponas. Jnš.
sprándą išsisùkti užsimušti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį. Vb.
sprándą ištrū́kti išvykti iš namų, išdumti: Ištrūko sprandą kažkur Peterburgan, tiek jį daugiau ir tematysi. Sruog. Sėdi per kiauras dienas ir mane kremti. Ištrūktum sprandą, bent širdis atsigautų. Vkš. Jau tas kur nors ištrūko sprandą. Kl.
sprándu jodinė́ti išnaudoti, spausti: Ko leidies vaikams sprandu jodinėt?. Rs. Gal ir gerai Motiejus daro, kad nesiduoda per daug sprandu jodinėjamas. Paukš.
sprandaĩs jódyti išnaudoti, spausti: Ponia nebuvusi labai šuniška žmonėms, maž tesikišusi prie ūkio, užtai komisorius Abromas visų sprandais jodęs. Žem.
sprándu jóti išnaudoti, spausti: Kas jis do per ponas mano sprandu joti?. Žem.
sprandaĩs jóti išnaudoti, engti: Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo. Vvr. Tenenori visų sprandais jot!. Skr.
sprándą lankstýti žemintis, pataikauti: Prieš kiekvieną tupinėk čia, sprandą lankstyk, kad ką gautum. Prn.
sprándą leñkti
1.leistis išnaudoti: O prie baudžiavos žmonių neįpratinsi, po lazda dabar dirbantis sprando lenkt nenori. Vencl.
2.žemintis: Raus! Tas žodis jau girdėtas ir jo pasekmės žinomos, juoba kad žmogus dar vis nemoki sprando lenkti. Simon. Žmonės, pripratę prieš visus lenkti sprandus, visų bijoti, visus slaugyti, staiga pasijuto savo krašto šeimininkais. Pt.
3.mokyti klusnumo, nuolankumo: Lenk sprandą jo, kolek jaunas. rš. Turi sūnų? Drausmink juos, sprandus lenk jiems nuo mažens. ŠR.
sprándą lū́žti K. užsimušti, žūti:
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą. An.
sprándą nukrė̃sti primušti: Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti. Grdž.
sprándą nuláužti nužudyti: O jei jo nevaduoji, tai nulaužk jam sprandą. Bret.
sprándą nuleñkti nusižeminti: Jinai norėjo padėkoti, bet nemokėjo dėl jo nulenkti sprando. Ašb. Nematom brolius ašarojant, nulenkę sprandus nedraugams. Mač-Kėk.
sprándą nunérti prisimušti: Tas vaikas dar ir sprandą nuners belaipiodamas tais molais. Klp.
sprándą nurę̃sti nužudyti: Marčelga kryžokų liepė 15 sprandą nuręsti, o kitus varyti į Parusnį į vergus. Dauk.
sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą. Nėr.
sprándą nusiláužti užsimušti, žūti: Aš tik vieną sakau: kas aukštai šoka, žemai krinta. Kad tik nenusilaužtų sprandą ir jaunieji. Simon. Karvė kad šoko ravan ir sprandą nusilaužė. Pv. Tikėk manim, šį kartą jis nusilauš sau sprandą. rš.
sprándą nusinarìnti K. užsimušti:
sprándą nusinérti užsimušti: Vos sprando nenusinėriau per tuos kelmynus važiuodamas. Šll.
sprándus nusisùkalioti visiems užsimušti: Ėjo ėjo galvom, kol sprandus nusisukaliojo. Grž.
sprándą nusisùkti
1.užsimušti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei. LzP. Kad tu kur sprandą nusisuktum!. Grž. Nenukrisk nuo stogo, o gali sprandą nusisukti. Akm. Krito ant galvos ir nusisuko sprandą. Žlp. Lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Jabl.
2.nesėkmingai baigti savo veiklą: Vagis jau sprandą nusisuko: pateko policijai rankos[na]. Slk. Per šešerius metus ten keturi pirmininkai sprandą nusisuko. Avyž.
sprándą nusùkti
1.galą padaryti, nužudyti: Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą nusuktų. Donel. [Gaidžiui] turiu kada būtinai sprandą nusukti. Jabl. Aš tau sprandą nusuksiu. B. O jei jo (asilo pirmagimio) neišperki, turi nusukti jam sprandą. ŠR. Ei, nusukti vargui sprandą! Vieną tikslą terandi. Nėr. Bene tau marti sprandą nusuks?. Žem.
2.užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprandą nusuksi. Sld.
sprándą nutrū́kti galą gauti, žūti: Kad tu sprandą nutrūktumbei. B. Ar nenutrūksi kur sprando besiausdamas. Jabl. Nenutrūksiu sprando ir pėsčias. Ne tiek esu vaikščiojęs. Gric. Kad jis sprandą kur nutrūktų!. Mrj. Išsikorė į miestą ir ten sprandą nutrūko. Vkš.
sprándą paleñkti pasiduoti, paklusti: Tautą, kuri palenks savo sprandą po Babilono karaliaus jungu ir bus jam pavaldi, tą tautą paliksiu jos žemėje. ŠR.
sprándą pasikasýti gauti mušti: Dar pagausiu aš tave, teliaus koja! Dar pasikasysi sprandą, sravanosi tu!. Balt.
sprándą raitýti puikuotis, didžiuotis: Kvailas, o sprandą tai raito. Mrj.
sprándą riẽsti puikuotis, didžiuotis: Sprandą riečia, kalbėt nenori. Jnš. Nors ir senas, sprandą riečia, ir gana. Dkš.
sprándą sùkti daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, o trečia sprandą suka. Grv. Suk sau sprandą, bene man tavęs gaila!. Žž.
sprándą sùktis galą gauti, žūti: Nors jūs sprandus sukitės!. Lkm. Sukis kur sprandą!. Klt.
sprándą šiáušti neklausyti: Ko čia sprandą šiauši?. Dkš.
sprándą trū́kti
1.žūti: Vienąkart jis turi sprandą trūkti ir trūks per mane. Simon.
2.nešdintis: Trūk sprandą iš čia, kur tau patinka. Plv.
ant sprándo savimi: Visi savo akimis matėme ir atjautėm ne kartą darbininko vargus, nužeminimą ir skriaudas ir gal dar ne kartą patys ant sprando tai patyrėme. Bil. Patyrėme ant savo sprando žmonių juodumą, negailestingumą. Žem.
ant (kieno)sprándo
1.nelaimei: Vai, vai, pasidarysit ant savo sprando!. Mrj. Pareis laidokas ant mano sprando. Vencl.
2.išnaudojant, engiant: Norėjo [turtingieji] pragyventi ant žmogaus sprando. Krš.
ant sprándo (kam) nelaimei: Prisiėmė sau ant sprando skolas, dar (dabar) iš ko man išmokės dalies?!. Al.
ant sprándo atsisė́sti imti išnaudoti: Tėvas numirtų ar apsirgtų, tai tas įsibrautų su savąja ir man ant sprando atsisėstų. Vien. Dar ne vienam ant sprando atsisės!. KrvP. Atsisėst kitam ant sprando ar tai galima?. An.
ant sprándo bū́ti
1.sunkinti gyvenimą, naudotis išlaikymu: Juk reikėjo pagaliau išeiti, ar visą amžių būsi tėvui ir broliui ant sprando. Simon. Trys vaikai ant sprando, ūkis ant kupros, darbų neatmuštinai, o sukas, kruta, kuopia, kiek įmano. Balt. Aš nenoriu kitiem ant sprando būt. Srj.
2.išnaudoti: Gaila mano džiaugsmo ir liuosybės: ir vėl vergas, ir vėl ponas ant sprando. Žem.
3.būti skirtam, užkrautam: Mes pačios negalėjom austi, kad kiti darbai ant mūs sprando buvo. Plv.
ant sprándo jodinė́ti išnaudoti: Aš nenoriu, kad ubagai ant sprando jodinėtų. Avyž.
ant sprándo jóti išnaudoti: Jis rausė žemę ir džiaugėsi, kad ant jo sprando niekas nejoja. Mont. Ana joja ant sprando ir dar liepia paslenkt, kad geriau ažsėstų. Ob. Jis taip supranta – dorai dirbk savo darbą, gyvenk blaivia galva, nesileisk, kad kas ant sprando jotų. Bub.
ant sprándo kabìntis įkyriai siekti palankumo: Ana dideliai kabinos ant sprando anos vyrui. Pln.
ant sprándo kárstytis prie daug ko lįsti, norėti užsimesti: Palaidūnė, karstės vyrams ant sprando. Krš.
ant sprándo kártis įkyriai lįsti: Nebijok, nesikarsiu tau ant sprando... Aš kantri. Ap.
ant sprándo kráuti apsunkinti: Ką nori, krauk ant mano sprando, aš viską pakelsiu. Mont.
ant sprándo kráutis skirti (rūpesčius): Višinskis, papratęs visus sunkiausius ir pavojingiausius darbus ant savo sprando krautis, taip ir dabar šokosi. Žem.
ant sprándo lìpti
1.įkyrėti: Nei valandėlei ramybės neduoda: per savaitę mokiniai ant sprando lipa, vyresnybė šnipinėja. Vien. Nelipk ant sprando man. Krm.
2.smurtauti: Kai apsileisi, tai ir lips ant sprando visi dvaro šunys.... Žem.
3.varginti, skriausti: Kaimynas dido, kol išdido, ir tau reik disti, bo ant sprando lips kiti. J.
ant sprándo lį̃sti įkyrėti: A Jėzus, jau lenda ant sprando!. Kdn.
ant sprándo mèstis siūlytis į draugystę: Tik puse lūpų praminiau, kad eisiu į varnuoges, tuojau ir jai reik, ir jin metas ant sprando. Jnš.
ant sprándo prisisėdė́ti užtektinai ilgai išnaudoti: Gana prisisėdėjai ant sprando. rš.
ant sprándo rõglintis reikalauti naudos ar išlaikymo: Roglinas vaikai tėvams ant sprando, šerk. Krš.
ant sprándo sėdė́ti
1.grėsti: Tos žemės ūkininkas neįgrauš, o bado šmėkla ant sprando sėdi. Žem.
2.išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti. Cvir. Kas kur pritelpa. tas ant sprando sėdi. Vn.
3.versti, prisispyrus raginti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys. Žem.
4.būti išlaikomam: Negi sėdės ant sprando tėvams, kurie ir taip jau apie marčią vis užveda šneką. Daut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesėdžiu ant sprando. Rs. Vaikas sėdi tėvui ant sprando. Gdl. Oho, ji dirbs, visą gyvenimą ant kito sprando sėdėjusi!. Mžš.
ant sprándo sė́sti varginti: Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais. rš.
ant sprándo sė́stis
1.varginti, kamuoti: Vargai ir bėdos ant sprando sėdos. LTR.
2.išnaudoti: Puponių kaime niekas nebesako, kad valdžią norėjom pasigriebti, žmonėms ant sprando sėstis. Balt.
ant sprándo stovė́ti raginti (dirbti): Na, dieną gali atsigulti, niekas ant sprando nestovi, ne tuo strioku nuvažiuos.... Žem.
ant sprándo suriñkti priekaištaujant išvardyti: Man visokias bobas ji (žmona) surenka ant sprando. Jrb.
ant sprándo šókti (kam) akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam ant sprando šoka. Jd.
ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando. Vencl. Kad ir giminės, bet amžinai juk negalima jiems ant sprando tupėti. Simon.
ant sprándo užgul̃ti varginti, priversti klausyti: Jūsų tėvai būtų visai užgulę ant sprando, kad nebūčiau aš apgynusi. Žem.
ant sprándo užkárti apsunkinti, primesti kam ką: Užkorei tu man jį (senį) ant sprando. Kdl. Tai užkorėt ant sprando bėdą. Rmš.
ant sprándo užlìpti įkyrėti: Pirmądien po veselių boba ant sprando užlipė. Kp.
ant sprándo užsėsdýti engti: Vaikai ėmė labai ant sprando užsėsdyt. Grv.
ant sprándo užsė́sti spausti, prigriebti, varginti: Neleisk, kad tau jis ant sprando užsėstų, kitaip, žmonele, prapulsi. Jnš.
ant sprándo užsidė́ti pasiduoti, leistis engiamam: Jūs ant savo sprando užsidėjot valdovus, ir iš jų, o ne iš piktos dvasios kyla blogi apsireiškimai jūsų gyvenime. Bil.
ant sprándo užsikabìnti neig. ištekėti: Kad nebūtų su pusberniais daužiusis, būt gal užsikabinus kam ant sprando. Jnš.
ant sprándo užsikárti neig.
1.naudotis kieno išlaikymu: Nė vienam neužsikoriau ant sprando ir neužsikarsiu. Krš. To[ji] Kastė jau jį jodinėja, dar dvi bobos užsikars ant sprando. Mžš. Sakė: neužsikark Viteliui ant sprando. Rs.
2.vesti: Užsikorė ant sprando našlę. Jrb.
ant sprándo užsiléisti duotis skriaudžiamam: Už tai nereikia užsileisti vyro ant sprando, – juokėsi Lazdienė. Žem.
ant sprándo užsisė́sti
1.priversti klausyti: Skaldytis reikia, ko, motute, belauki? Ar kad visai ant sprando užsisėstų?. Balt. Greičiau akmenys sužydės, negu budeliai vėl ant mūsų sprando užsisės!. Marc.
2.imti smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą. Pt. Iš pradžios, šventas aniuole sarge, visiems tokia gera... paskui kaip užsisės ant sprando... kaip gyvatė.... Žem.
3.naudotis išlaikymu: Klebonas senelis, sako, būk jau aštuonias dešimtis turi metų, merga užsisėdo ant sprando kaip nelabasis ir vedžioja už nosies, kaip jai patinka. Žem.
ant sprándo užsisodìnti įsitaisyti, įsigyti (ką nemalonų, varginantį): Marčią užsisodinsi ant sprando. Žem.
ant sprándo užsodìnti prievarta palikti kam ką varginti, primesti: Velnias turbūt tave ir užsodino man ant sprando!. Žem. Ponai visi vienoki: ne tik patys, bet dar ir savo tarnus užsodina žmogui ant sprando. Žem.
į sprándą muša: Ė ė, dėdienyt, reikia tiems visiems ponams ir kajetonams greičiau į sprandą. Paukš.
į sprándą dúoti mušti: Neklausysi, duos į sprandą, kad aprietėsi greitai!. Skd. Įgėręs tuoj duoda sprandan. Ob.
į sprándą gáuti būti mušamam: Jei blogai ganai, dar gausi nuo ūkininko į sprandą. Tv. Erzina lyg į sprandą norėdamas gauti. KrvP.
į sprándą nèmuša nėra ko skubėti, neverčia: O kas mums į sprandą muša? Dar palauksim, pažiūrėsim, kaip ten kiti daro. Gric. Nesiskubink, niekas į sprandą nemuša. LTR.
į sprándą užvažiúoti prilupti: Užvažiuos ans tau dar į sprandą. Varn.
į sprándą važiúoti mušti: Vyrams tiek to proto: jeigu dar kas ką papliurpia, pameluoja, ir važiuoja į sprandą. Vkš.
nuo sprándo nusimèsti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Skaitydami mano broliai atsibus, supras savo padėjimą, pažins savo prispaudėjus, pakils, nusimes jungą nuo sprando. Žem.
nuo sprándo nuver̃sti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Mes turime užstoti, jūsų galybę nuo savo sprando nuversti. Žem.
už sprándo sugriẽbti sutramdyti: Komisaras, pasirodo, yra senas tavo sėbras ir tik šaiposi iš mano skundų. Nepurtyk galvos! Sugriebsiu kada už sprando.... Cinz.
jaučio sprandas žr jautis
jojimas sprandais žr jojimas
jungą uždėti ant sprando žr jungas
koją užsikelti ant (už)sprando žr koja
kulnis pasidžiauti ant sprando žr kulnis
ponu būti ant savo sprando žr ponas
rykštė kaba ant sprando žr rykštė
vėzdą laikyti ant sprando užkišus žr vėzdas

Daugiau informacijos

atžibė́ti

Apibrėžtis

žibė́ti, ži̇̀ba, -ė́jo intr. KBII169, K, NdŽ; SD174,75,177, SD137,272,358, H180, CII148, R, R178,424, MŽ325, Sut, N, LL9, ŠT366
1. intr. švytėti àtmušama šviesa; žvilgėti savo lygiu paviršiumi, spindėti, tviskėti: Ginklai žibė́jo saulės spinduliuose KI547. Ne zerkolas žiba SD73. Svidu, žibu, tvasku, skaistinuosi SD3157. Akmuo brangus, labai žibąs, skaistus adamas (deimantas) yra ižmintis Dievo SPII215. Visa bažnyčia až ži̇̀ba Rod. Pentinai žibė́ti tura, kardas žibė́ti tura, šautuvas žibė́ti tura Sd. Plėškių sagčiai ir ringės buvo ži̇̀banti ir būdavo šveičiami kaskart Plšk. Ant galvos blizga žiba karūna žvaizdėta D.Pošk. Raudonai žibąs I. Auksu žibąs S.Dauk. Ypačiai kaipo jaspio akmuo bežibąs kaipo krištolas Ch1Apr21,11. Virdulį nušveitė, kad ži̇̀ba kaip auksas Jnš. Jam reik, kad žibė́tų žiedas, o ne tei koks Jrb. Kardas auksu žibantỹsis J. Nu ir aštri piela, tik žiba dantys Šlvn. Tik blizga, tik ži̇̀ba tas katilelis, ir baigta Švnč. Danteliai ži̇̀ba da prieky – tik penkiasdešimt aštuntus eina Klt. Atvažiuo[ja] vyresnybė, auksiniai guzikai, kinkymai visi ži̇̀ba blizga Všv. Matydavos prieš saulę auksas žibė́davo, kryžius visas matydavos, Salako bažnyčia matydavos Slk. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai, jie mylimą Lietuvą gina Mair. Ar aš mačiau tuos žiedus, misliji, iš arti: matydavau tik, kad žibė́davo krautuvės lange pro stiklą Jrb. Va, vaikel, kokia tau graži titė: ži̇̀ba tviska! Mžš. Pūką nukerpa milui, ka ži̇̀ba, gražus Pš. Linų gražiausių iššukuoji, net ži̇̀ba Šmn. Pluoštas geras kaip šilkinis, ži̇̀ba, žiūrėk, kai šukuoji Kp. Sena, matyt, kad jau susdėvėjus [lininė staltiesė], vis tiek ži̇̀ba Srj. Su [kuilių] iltims prosydavo, ka ži̇̀ba tas kalnieriukas, ka ži̇̀ba! PnmŽ. Alkūnės nuzulytos ži̇̀ba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Juostelėm tokiom, raina, ži̇̀ba visa [gyvatė] Kpč. Kitokia ir spalva, ži̇̀banti – tos geležinės gyvatės Svn. Zelzino sparnuos yra ži̇̀bančios spalvos plūksnų Vb. Al’ graži ta plunksna, ži̇̀ba visas kiemas Varn. Mačiau vieną kartą [kurmį], ale juodas, gražus, net ži̇̀ba, ot kaunierius būt gražus Dg. Juoda buvo karvė, plaukas žibė́jo, tai buvo Blizgė Svn. Juodi arkliai, ži̇̀ba – toki Drsk. Gražus arklys, inšertas, šerstis trumpa, ži̇̀ba Brb. Avižų arklys kad gauna, plaukai ži̇̀ba Jrb. Duok tam veršiui pieno, žibė̃s, kad ką nori Jrb. [Pyrago] plutą patepi [kiaušiniu], tai tokia graži, ži̇̀ba PnmŽ. Va, iškėlė korį – medus ži̇̀ba Kair. Sviesto tepa tiek plonai, kad vos tik ži̇̀ba Brž. Grūdai čystūs, net ži̇̀ba Aps. Reikia, kad miltai žibėtų, nebūtų padusę Vad. Jei žemė žiba, matyt, antšalas dar eina Gs. Mano tvartas molinis, net ži̇̀ba Adm. Žolės buvo ži̇̀bančios (su rasos lašeliais), paroviau Drsk. Tyriausi rasos perliukai ant voratinklio siūlelių žiba saulėje lyg laumės juosta sp. Viršus [kazlėko] ži̇̀ba, o apačia su baltu pamušalu, tokie slidūs labai Šmn. Žilvitis tai žibančiai̇̃s lapais Brt. Vienas [sidabražolės lapo] šonas žalias, o kitas žiba Kpč. Prisipirkę degtinės, buteliai tik ži̇̀ba Nj. Ištąsė raganą po laukus, tik kauleliai ži̇̀ba! Rod. Savo peilį atrado da bežibant, betviskant, ale brolio peilį surūdijusį BsPI117(Tlž). Ir žibamų sagų gavau pirkti J.Jabl. Dūdos žibėjo šaltos ir kurčios A.Vaičiul. Viskas auksu, sidabru ir žemčiūgais žibėjo juose (namuose) S.Stan. Saulė švietė į vandenį, ir jis atrodė kaip žibantis auksas J.Balč. Šiaurvakariuose liūdnasis Rambynkalnis raudonai pilkai vakaro saulelėje žiba A1884,279. Smiltyje žibantiejie grūdeliai yra grynas putnagas A1883,75. Nevesk, broli, tu mergaitės žibančiu vainiku: žibąs josios vainikėlis – didi didžturtėlė (d.) J.Jabl. Aš nenoru tos mergytės ži̇̀bančiu vainiku BzF7. Jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai StnD12. Ir pamačiau margą dvarą žibančiais langaičiais RD107. Kur ži̇̀ba žiedeliai, te žiūri berneliai JT460. Ant tavo rankelių žiedeliai žibėjo, o ant mano jauno – aštroji šoblelė LLDIII308(Lš). Jo drabužiai pasidarė žibantys ir labai balti kaip sniegas SkvMr9,2. Ir kaip saulė kėlėsi bei spindėjo ant anų auksinių skydų, pašvito, žibėjo visi kalnai BB1Mak6,39. Vorarykštė rodosi debesysa nulijus, šitaipo žibėjo apskritinai BBEz1,28. Vaikai Izraelio regėjo, jog oda jo veido žibėjo BB2Moz34,30. Tie veidą Dievo žibantį reg SGII107. Teipajag ir metu permainymo jo tėvas balse, sūnus kūne padeivintame, o dvasia š[ventoji] debesyje aname žibantimè DP259.
^ Auksas ir purve (purvyne Pln) ži̇̀ba JT181. Auksas ir pelenuos ži̇̀ba Šk, Trgn. Ne viskas yra auksas, kas žiba M. Ne visa auksas, kas auksu žiba LTR(Šl). Ne visa auksas, kas žiba, ir ne visa tatai žodis Dievo, ką ižg rašto privadžioja DP303. Ži̇̀ba žibė́te, nėr kur dėti End. Kas žiba, tas traukia prš. Žiba kai žaltys J.Jabl. Žiba kap šilkas, bezda kap vilkas LTR(Lzd). Ži̇̀ba lyg šunio pautai Klvr. Rengies rengies ir šūdu žibi̇̀ Rod. Kap šūdas, tai ir šūdu ži̇̀ba Rod. Ži̇̀ba kai žaltys, ėda kai arklys (dalgis) Snt, LTR(Mrj, Alvt). Ži̇̀ba dieną, ži̇̀ba naktį (langas) Sch60, JT268, Ck, Lš. Vidury kupsto auksas žiba (dega ugnis) LTR(Šmk). Ži̇̀ba kaip šilkas, kanda kaip vilkas (dilgėlė) Nm. Kas tai būtų per ponia? Šimtas ant jos drabužių, o kaip vėjas pučia, nuogas kūnas žiba (višta) Sim. Ateina pana šimtamarškinė, papučia vėjas, žiba šikinė (višta) LTR(Krsn). Ilgas kai cygelis, žiba kai špygelis (šarka) B658. Diedo karo (kliba Lp), bobos ži̇̀ba (šulinys su svirtimi) Srj, Lzd, Lš. Nunešė žibantį, parnešė lašantį (ąsotis) Ds, Lš.
žibančiai̇̃
2. intr. MŽ švytėti savo šviesa; skaisčiai šviesti: Ugnis (saulė) ži̇̀ba, bus diena Bn. Šviesybė žibanti, blizganti, spindžianti D.Pošk. Ryto tik dienelė pradėjo žibė́t, i musės užpuolė Lnkv. Ale dangus – led ži̇̀ba – jokio debesiuko Žl. Saulė nežibės daugiaus CII408. Tegul jam žiba šilta saulelė S.Dauk. Net saulė gražiau ži̇̀ba Pls. Pro miško kraštą žibėdama tviskėdama, lyg rasoj visa išsipraususi, linksma ir skaisti kilo saulė J.Paukš. Kamgi šviečia ir žiba žaibai? LTR(Lnkv). O ži̇̀ba, o ži̇̀ba visi vakarai [nuo žaibų] End. Rasi duobę ir jon žibančią šviesą, daug žibančių žvaigždžių (ps.) Pns. Žiūrėk, – sakau Baltrui, – ar tik ne žvaigždė žiba? J.Bil. Saulė žemai nusileidus ant žemių žibė́jo (d.) Ign. Saulutė vakarėlio leisdamos žibėjo LTR(Slk). Devynis rytus tai netekėsiu, o šį dešimtą miglon žibė́siu DrskD209. Aš pasiversiu aukso žvaigždele ir aš žibėsiu giedrią naktelę LTR(Lp). Žibėk, žaibeli, trenk, perkūnėli, nutrenk piktą vyrelį LTR(Vlkj). Ugnis žiba par langą J. Ži̇̀ba ugnė, užeikim Drsk. Denga pirkia, ži̇̀ba jau stogas Vlk. Kodė ta ugnis tei[p] ži̇̀ba? Jrb. Užukaičiau puodą, ale kągi – vos tik bèžiba (dujos silpnai dega) Slm. O lempelytė mažiutė ant stalo žibė́davo, ka nesimato nieko LKT257(Grž). Ži̇̀ba žarijos pečiuj Ps. Tokios šaknys gerai ir ži̇̀ba – jose yra smalos Pc. Tai priskaldo kūlius baisiausius [balanų] ir jas džiovina, ba jos nežibė̃s, kap žalios Kč. Jei špigos žibėtų, tai žvakių nepirktų (juok.) Lzd. Lempos išneštos [į lauką] nelabai ži̇̀ba Kč. Prisuk lempą, kad tik žibė́tų Ds. Kada ži̇̀ba, kada nèžiba [elektra] Žg. Balana gi tuoj sudega, reikia kita degt, o lempelytė ži̇̀ba ir ži̇̀ba Sld. Prisipylė kokion bonkutėn nuog rašalo [žibalo], ir degė – jiem bile ži̇̀ba Kpč. Išvien tik ži̇̀ba ir ži̇̀ba, degydavo stebules [per Jonines] Alz. Pamatė ugnį ži̇̀bančią nakčia (ps.) LKT376(Prl). Pamačiau, kad žiba jūs, ir užėjau Rdm. Kaip ji pamatė, kad ži̇̀ba [žiburys], tai ir ejo an tą pusę Svn. Vakaras, jau žiburiai ži̇̀ba, o kiek man kilometrų reikia grįžt Klvr. Vakare par Vėlines pridega žvakių ant kapų, tai ži̇̀ba, tik ži̇̀ba visur Šmn. Vakare matydavo i šviesą, ka ži̇̀ba (apie klaidžiojančias ugneles) Grž. Vabaliukai (jonvabaliai) kaip ugnelės, kitas žalsvas, kitas gelsvas, mažučiai, o kiek jie galia žibė́t Svn. Žiba [jonvabaliai] vakare, labai matos, o kita pusė tokia kirmėlėlė Grž. Ugnelė ži̇̀ba, piningai dega, o ka nueisi į tą vietą, ten vabaliukai švieta Pp. Vidury miško žiba kokia ugnukė kap saulė Dg. Ži̇̀ba žiburys ant vieno kapo, eisiu dar artyn pažiūrėt Snt. Žvakės tai žibė́davo [prie mirusio] Vs. Viename lange Daubariškio per visą naktį šviesa žibėjo Vrp1889,132. Tę ži̇̀ba Vištyčio žiburiai Všt. Kliudė akmenėlį, ugnelė žibė́jo DrskD246. Iš po žirgo kanopelių ugnelė žibėjo LLDII153(Ad). Kur ži̇̀ba žiburėliai (d.) Lz. Oi ži̇̀ba žiburėlis kap aukso liktorėlis LTR(Grv). Žibėk, žėrėk, tėvų sodybos žiburėli, ugnelė tavo te per amžius neužges B.Braz. Nei uždega žvakės ir deda ją po saiku, bet ant liktoriaus, o žiba visiems, kurie yra namuose BtMt5,15. Ži̇̀ba kap vilko akytė [balana žibintyje] Kb. Žiba kaip vilko akis [lempelė] Ds. Jūs turit stovėt, kap žvakės žibė́t Mrj. Dieną kaip lelijėlė žydėjo, naktį kaip mėnulis žibėjo V.Krėv. Antru kvietku žydėjo – kap mėnulis žibėjo TDrIV18(Vlk). Saulė visada žiba, žvaizdės ir mėnuo – nes teip Dievas įsakė SPI263. Žvaizdė šviesi žibėjo, per mierą šviesę leido PK154. Saulė savo vieta eiti ir mėnuo žib tamsią naktį Mž176. Eš dangų uždengsiu ir jo žvaigzdes aptamsinsiu, ir saulę debesimis aptrauksiu bei mėnuo nežibės BBEz32,7. Jame (žodyje) gyvata buvo, o gyvata buvo šviesumu žmonių, o šviesumas tamsumuose žiba DP42. Ašjan esmi šaknis ir plemė Dovydo, žibanti aušros žvaizdė Ch1Apr22,16.
| prk.: Žibės teisieji, kurie vykdė teisybę – žibės kaip žvaigždės per nesibaigiančius amžius J.Gruš. Žibė́j[o] Lietuva net ingi Subatnyką, ingi Žemislavą Dv. Tegul juodu žiba mūsų atmintyje ir rodo mums kelią V.Kudir. Būčiau žaliavus kaip rūtų šakelė, būčiau žibėjus kaip danguj žvaigždelė LTR(Brž). Per dvarelį ėjo [mergelė], kai saulė žibėjo LTR(Mrj). Tol tu jauna žibėjai, kol vainiką turėjai LTR(Mrk). Tuomet teisieji žibės kaipo saulė karalystėj tėvo jų Ch1Mt13,43. Čionai jis … žibės kaip saulė šviesi Mž414. Nū po dešinės žibi Dievo tėvo Mž259. Ženklai žiba išminties didžios Mž153. Težibi visados geruose darbuose šviesa mūsų DP556. Džiaugsmas dūšių mūsų begul nū ėdžiosu, žib kaip skaisti saulelė gimdyvės sterblėje žmogus bei Dievas ChG72. Ir pigesn’ šviesumui tapt tamsumu. O neg nežibė́t krikščioni DP559. Tad ir mes parodysimės garbėje ir žibė́sime kaip saulė karalystoje dangaus DP86.
ži̇̀bamai
3. tr., intr. laikyti, deginti žiburį, žibinti: Tėvas darė [balanas], o aš žibė́[ja]u Kli. Mes (vaikai) žibė́davom balanais, krapštydavom balanus Prng. Aš žibė́davau balana, kap vyrai kortom grodavo Dglš. Ateis kriaučius ar šiaučius, ir reikia jam žibė́tie Mšg. Žibė́jom tais balanas: balanos galą uždegi, ir žibė́jom Brb. Žmonės vakarais dar žibė́davo Mrs. Visi jau lempom žibė́jo, o pas mus elektros nebuvo Srj. Neprismenu, kad kas būt žvakę žibė́jęs Kpč. Už kriaučiuko netekėsiu: jam žibėtie nemokėsiu LLDII397(Kls). Aš kad vyriškas būčia, pasiūčia čebatus kap regė[ja]u, būdo, žibù i regiu Švnč. Aš žinau, kap audžia sietus, ba aš tada žibė́jau Vlk.
^ Keturi kulia, du žiba, daugiaus kaip tūkstantis švilpia (arklio kojos, akys, karčiai bėgant) LTR.
4. intr. švytėti, blizgėti (apie akis): Tik ži̇̀ba akes, kap žiūro Vrn. Vilko ir akys žibamos J.Jabl. Katino akys tamsė[je] ži̇̀ba Pln. Išsidirbo vaikas kaip paršas, akys tik ži̇̀ba Kp. Akys kaip žarijos, tik ži̇̀ba vien Vkš. Ar karščio turi, kad teip ži̇̀ba akys Ėr. Gal ar vilkas, ar kas: ži̇̀ba gi su akim Lel. Bijojau kap vilko ži̇̀bančiomi akimi, Dieve gelbėk! Vžn.
^ Žiba kaip vilko akys PPr442. Šuva šika, akys ži̇̀ba Plv. Vilko akys ir naktį ži̇̀ba JT297. Ži̇̀ba akes kap velniuko (labai geidulingas) Drsk. Vagio akys nèžiba Rmš.
5. intr. Slk, Sdk būti šiek tiek matomam, išdygusiam, žybsoti: Po lietui pradė[jo] žibė́t jau [runkeliai] Brb. Saločiai ži̇̀ba be galo gražiai Prk. Kopūsčiukai tik biškį ži̇̀ba, o bulbos geltonos geltonos Aln. Balokšniuose jau ži̇̀ba žolelė Pg. Kai jau žolelė pradėjo žibė́t, einam ganyt Trgn. Žiba žolelė prie graužynėlio, slauna mergelė prie motinėlės (d.) Sdk.
6. intr. būti ryškiai matomam, šviesiam, spalvingam: Prie Novos ži̇̀ba stubytė (geltonai dažyta) Snt. Pas mane da šiek tiek galima suskaičiuot [obuolių], da ži̇̀ba ži̇̀ba Kvr. Kur žibutės? – Ė tamsumoj nèžiba Švnč. Ar dar ži̇̀ba ten koks seredėlis? Lš. Pakeičia gėlytėm vandenį, sako, žibė̃s gražiau, žydės gražiau Vlk. Mislijau, kad ryto saulė tekėjo – rūtų šakelė galvoj žibėjo LMD(Šl). Plaukai visiškai nuslinkę, tik paausiuos žibėjo kelios žilos kuokštos S.Zob.
7. intr. prk. būti su skyle, žiojėti: Pamatai kiauri ži̇̀ba Jd. Jei ir žibės kur skylukė terp dronyčių, bet lietus nigdi neprilis Kpč. Pasieny, kiaulių išknistam ir vištų išpurtintam, žibėjo plyšiai V.Krėv. Kliba ir ži̇̀ba lieptas, tai keturpėsčia perlindau Drsk. Užpenčiai žiba, užsisiūtai Kpč.
8. intr. prk. puikiai atrodyti: Daba ži̇̀ba žibė́te tos trobos LKT54(Trk). Nameliukas tik ži̇̀ba kap sklėnyčia Dglš. Ka te aš gyvenčia, mano žibė́t viskas Mžš. Ką jis tik padaro, tai net ži̇̀ba Mrj. Ži̇̀bančius paminklus ir vyru, ir tėvam pastatėm, ži̇̀ba ži̇̀ba Brš. Dukrele, atsimink – iš motinos darbo žibi̇̀ Mrj. Ži̇̀bantis buvo, gražus [divonas] Kdn. Ir duota yra jai, idant būtų apvilkta čysta ir žibančia (gražia drobe) Ch1Apr19,8. Būdavo, išskalbsiu, išdarysiu, ateina mergučės į būrį, ži̇̀ba Skr. Mato tie kavalieriai, ka gražiausis sijonas, žibą̃s Žr. Yr išdygusi obelė: ka ži̇̀ba visas dangus, švita visi pašaliai Šts. Pas tą agronomą teip švariai apdirbti laukai, tai kaip pernai sėti rugiai, tai va taip ir žiba ta kalvelė, kalvelėj jokios piktžolės, nieko Slm. Takai buvo išgracuoti, žibė́jo viskas Brš. Dar̃ ar yra tvarka? – Nèžibam Brš. O tie reikalai ne tokie jau žibantys, kaip tu įsivaizduoji S.Čiurl. Nelaukiu svečių žibančių nei kanklužių skambančių, laukiu brolelio parjojančio (d.) J.Jabl. [Moterys] drauge su vyrais ruošiasi į darbą ir darbais pradeda žibėti Vrp1889,72. Viskas turi žibėtinai žibėti I.Simon. Žibėte žibėti turi dukters visas kraitis rš. Pas mane drabužių net ži̇̀ba, neyra sẽnai kur išeit Drsk.
žibančiai̇̃ adv.: Dabar nušvies (nušveis) visus pašalius žibančiai̇̃ Užv.
9. pajėgti matyti, regėti: Ir akes jau nèžiba gerai, ir sylos nėra Rod. Da akys ži̇̀ba, o ausys atsakė Jrb. Šitoj [akis] kap nieko neregiu, biskį tik ži̇̀ba Kpč. Akys jau nèžiba ir kojos jau nenešioja Nmč.
10. intr. prk. išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Akys žibėjo drąsa ir pasitikėjimu J.Bil. Jų veidai liepsnojo džiaugsmu, ir akys žibėte žibėjo A.Vencl. Teip linksmas, tik akytės žiba, kaip [dovaną] pamatė Mžš. Jau tavo akes ne tep ži̇̀ba, kap reikia Drsk. Kap tu durnas, net akys žiba Dkš. Juodos jo akys žibėjo sąžinės ramumu Žem. [Grėtė] negali užmiršti anų iš po raudonvyšnės skrybėlės kerštu žibančių akių I.Simon. Šviesybe aiškia jo akys žibėjo, o rankas tartum prie maldos sudėjo rš. Tik ant veidų darbinykų linksmybė žibėjo, nes buvo tai pabaiga sunkių darbų, duonos skalsa ir atilsio dienos Vrp1889,115.
◊ ãkys kaktojè ži̇̀ba Vrt, Arm yra gyvas: Darbuju, kolei ãkes kãktoj ži̇̀ba LKT383(Knv). Jiej visi kerštavojo, kad dar gyveni, kad dar ãkes kãkton ži̇̀ba Kč.
ãkys ži̇̀ba
1. labai geidžia: Ži̇̀ba ãkes, duok išgert Rtn. Žmogus nori turėt, ãkes ži̇̀ba Drsk. Į mergas jo ãkys ži̇̀ba Jd. O ano ãkys žibė́jo kaip velnio tą vakarą End.
2. yra gyvas: Kol ãkys ži̇̀ba, dirbu, kiek sveikata leidžia Vlkv. Kol ãkys ži̇̀ba, tol eina, nors ir griūdama Krč. Ji ir trepsės, kol ãkys žibė̃s Šk. O ką, reik gyvęt, kol ãkys ži̇̀ba, reik gyvęt Plk.

ti̇̀k ãkys ži̇̀ba labai menkas, liesas: Ligonio ti̇̀k ãkes žibė́jo Knv. Menčinas su gyvuliais, ti̇̀k ãkes ži̇̀ba Mrc.
atžibė́ti, àtžiba, -ė́jo intr. nustoti žibėti: Upelio vandeny matai, kaip krenta pasauliui atžibėjusios žvaigždės rš.
įžibė́ti, į̇̃žiba, -ė́jo
1. intr. vargiai įžiūrėti: Kap iñžibu, tokios mažos [raidės] DrskŽ.
2. refl. smarkiai šviesti: Tada, rodos, šviesa buvo labiau įsižibėjusi rš.
išžibė́ti, i̇̀šžiba, -ė́jo intr.
1. iššviesti: Aš pasiversiu dangaus žvaigždele ir išžibėsiu per naktelę LTR(Kz).
2. Pc išdegti: Par savaitę išžibė̃s kokios trys butelės žibalo Žml. O jau gazas išžibė́j[o], reikia inpilt Pls. Išžibė́jo, sužibėjo visi žvaktaukiai Š.
nužibė́ti, nùžiba, -ė́jo intr.
1. išdegus užgesti: Jau tavo lempa nužibė́j[o]! Lp.
| refl. prk.: Tretiejie vėl paleidė garsą, kad „Aušra“ „amžinai nusižibėjusi“ A1884,95(J.Šliūp).
2. nudegti: Knatas mat nužibė́jęs, nešviesi lempa Pc. Žvakė per daug į vieną šoną nužibė́jo, ir lajus pradėjo varvėt Grž. Trys kiemai nužibė́jo [nuo žaibo] Pš.
^ Kad tu ugnia nužibėtai! (keik.) Švn.
3. prk. nusigyventi: Gyvena nužibė́ję: nė svečių, nė kačių nėr Ps.
pažibė́ti, pàžiba, -ė́jo intr.
1. kiek pašvytėti, pažėrėti: Visur … matėsi rupūs lašai rasos, kurie, prisiartinant saulės spinduliams, palengva nyko pažibėję kaip brangūs akmens Vrp1889,35. Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo. Kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Vyneliu lėsiu, kad nedulkėtų, perlais barstysiu, kad pažibė́tų (d.) Dg.
2. Mrs pažibinti, pašviesti: Imk balaną, pažibė́k man Vlk. Kas man pažibė̃s pirkaitėj? Dglš. Gal tau pažibė́t? Dkšt. Pažibė́k balana JnšM. Duokit balaną, aš pažibė́siu Dsn. Pàžibu, paki par duris išeina Klt. Šiaudų saują užsidegė pažibė́t, kas tę yra Iš. Vaikščiok paskui tokią žvakę, tau pažibančią! BbBar4,2.
| refl.: Dirbdami su žvake pasišvietėm, pasižibė́jom Lp.
paržibė́ti, par̃žiba, -ė́jo intr. parvykti su žiburiu: Jis par̃žiba nauju automobiliu NdŽ.
péržibėti intr. KI321; Q133, B372, S.Dauk kiaurai peršviesti.
pražibė́ti, pràžiba, -ė́jo intr.
1. praslinkti žibant, šviečiant: Šviesa pro šalį pražibė́jo, kad par langą prašvito J. Mašinos šviesos pro langą pražibė́jo Mrj.
2. kurį laiką žibėti: Šešios žvakės pražibėjo, pakol prikalbėjo LTR(Plk).
3. SD319, N prašviesti, nušviesti.
| prk.: Tavo nekaltybė šviesesniai už žvaizdes pražibės I. Ak, kad ta meilė išsilietų, kuri tavyj dega, ir į mus, kad ji iš mūsų pražibėtų PG.
prižibė́ti, pri̇̀žiba, -ė́jo KŽ intr. prk.
1. Up, Skr, Lkš, Grš įgyti palankumo, prisiderinti, įtikti: Kol buvo merga, kai merga, o kai ištekėjo, tokia pužas pasidarė, negali̇̀ nė prižibė́t Jrb. Tu pry ano neprižibė́si Lk. Nepri̇̀žibu prie jos – ji tei gražiai pasirėdžius Jrb. Nosį užrietus vaikšto, neina prižibė́t Br. Ko tu šiandien toks nepri̇̀žibamas? Alk.
2. galėti kur patekti: Kaip jūs pry ano (gydytojo) pryžibė́jot? Lk. Į naują tetrą (teatrą) negalės pryžibė́ti Lk.
sužibė́ti, sùžiba, -ė́jo intr.
1. suspindėti, sublizgėti: Laukuose sužibėjo pjovėjų dalgiai ir pjautuvai J.Balč. Lapkričio pirmomis dienomis neretai gerokai pašąla, ant kelių sužiba gruodas sp. Raistuose mėnesienoje sužiba gelsvai sidabrinis vilko kailis sp. O ir sudundėjo keliais, vieškelėliais, o ir sužibėjo žirgų pasagėlės LTR(Igl).
2. DŽ1 imti žibėti, šviesti: Ne viename Lietuvos kaime tik po karo sužibėjo elektros šviesa A.Vencl. Gal ir man nors kartą sužibėtų saulelės spindulėliai: aš daug esu pakentęs Lp.
| prk.: Sužibėjusi viltis įpylė jėgų į sužalotuosius kūnus B.Sruog.
3. prk. imti švytėti kokiu nusiteikimu, išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Vaiko akys džiaugsmu sužibėjo rš. Jo veide sužibėjo maloni šypsena rš. Sužibėjo staiga užgesusios grafo akys rš. Jo veide atsiranda rausvumas, rusvos akys sužiba kaip seno kuilio L.Dovyd. Suspurdo, akys sužibėjo – jį apėmė toks džiaugsmas, kad nepajuto, kaip balsu ėmė šaukti J.Paukš.
4. prk. puikiai pasirodyti: Ji negalėtų sužibėti visu gražumu rš. Savo siuvykloj jis pasisiūdino generolo uniformą ir mėgdavo kartais slapčia pasisukinėti, sužibėti prieš veidrodį rš.
5. Š, Lg, Krkn sudegti: Jokūbėl, išbrauk suodžius, bo kaipmat sužibė́sim Ps. Kluonas sužibė́jo loz balana Grv. Ka davė į tvartą [žaibas], tvartas ir sužibė́jo Gs. Žvakė, matai, sužibė́jo, nė anglių, nė pelenų Pš. Ubagas jam parodęs, kad jo (pono) žvakė jau čystai sužibėjusi, tiktai da mirguliuoja mažutytė liepsnelytė, ir gana Sln(Grz). Žvakės kol nesužibėj[o], tai negiso Pns. Šešios žvakės sužibė́jo, kol dukrelę pažadėjo (d.) Srv.
^ Kad tu sužibė́tai! (keik.) Vlk.
užžibė́ti, ùžžiba, -ė́jo intr.
1. suspindėti: Ašaros užžibėjo Kazimierienės akyse TS1900,2-3(Pč).
2. pradėti šviesti: Nei saulelės užtekančios, mėnulėlio užžibančio LTR(Mrc).
| prk.: Troško pamatyti tą dieną, kada nuo lietuvių nuimti bus spaudos uždraudimo pančiai ir šviesi saulelė užžibės ant jos padangės rš. Vienok niekados dar neužžibėjo bažnyčia šventa su šviesybe mokslų teip, kaip pri nūbaigos antrojo amžiaus brš. Kodėl nuo tos dienos, kurioj grožybė akys užžibėjo, kodėl paveikslas tiktai tavo vienas taip giliai širdin įsidėjo? Vnž.

Daugiau informacijos

užžibė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

galas

Apibrėžtis

galų̃ galè pagaliau (ką padaryti, pasiekti): Galų gale visi susirinko. Varn. Bet tu lyg ąžuolas išstovėjai, nepalūžai... Sulaukei galų gale savosios dienos. rš.
galù gãlą mazgù mãzgą Trg. striuka, riesta: Kas ta algelė, tos trys dešimtėlės? per metus naginėms, druskai, tik galu galą mazgu mazgą, ant piršto visi nešioja kapeikėlėmis. Žem.
galų̃ gãlą mazgų̃ mãzgą striuka, riesta: Nekaip žmogelis gyvena, tik galų galą mazgų mazgą. Ll.
ant galų̃ gãlo pagaliau: Ant galų galo paršlamatuoja ir tas Steponas. Dr.
ant gãlo liežùvio
1.klausinėjant (rasti): Kaip tu mane radai? – Nagi ant galo liežuvio. Smn. Visi keliai ant galo liežuvio – pasiklausk žmonių, ir pasakys. Kt. Ant galo liežuvio visa. Pls.
2.sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Pamiršau, ant galo liežuvio. And.
ant gãlo liežùvio atsistóti sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant galo liežuvio atsistojo, tik pasakyt. Skdt.
ant gãlo liežùvio bū́ti sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Vardas ant galo liežuvio, tik negaliu atsiminti. Jnšk.
ant gãlo liežùvio išnešióti visiems išpasakoti: Ji pirmoji pastebėjo ir Ulės nelaimę ir po visą kaimą ant galo liežuvio išnešiojo. Bor.
ant gãlo liežùvio stovė́ti sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Ant galo liežuvio stovi, ir negaliu atsimint. Krkn. Ant galo liežuvio stovi ir neištaria. Btg.
ant gãlo liežùvio užsimègzti būti pasiryžus tuojau pasakyti: Ir turėjai ant galo liežuvio užsimegzt. Šmn.
nuo gãlo liežùvio ištrū́kti staiga užmiršti: Tik pagavau ir vėl nuo galo liežuvio ištrūko... A a! atsiminiau... Buvau ir užmiršęs tau pasakyti. Šein.
ant gãlo maldõs pagaliau: Ir ant galo maldos kas išėjo: visą turtą kaip praleido, pats sau galą pasidarė. Plt.
gãlo mẽtų savo atgyvenęs, pasenęs: Be reikalo statos [namą]: gi galo metų boba, nė vaikų, nė nieko. Mžš.
galų̃ pagalėjè pagaliau: Vargo vargo ir galų pagalėj nukeliavo. Grž.
ant gãlo pagalė̃s pagaliau: Davės, siuto, ant galo pagalės apsivogė ir į kalėjimą pakliuvo. Krš. Ant galo pagalės kaip nori daryk. Grž.
ant galų̃ pagalė̃s pagaliau: Ant galų pagalės, jeigu jau taip reikėjo tokio didelio rugių lauko, juk toks čia, kur gyvenvietę stato, jau plytėjo. Gran.
ant gãlo pagaliõs pagaliau: Ant galo pagalios ir paskutinį arklį pavogė. J. Ant galo pagalios nukeliavo ir pas karalių. Mrj.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, blaškytis, skubėti: Vakar tinginiavo, o šiandien ant galų pirštų šoka. Gdl.
ant galų̃ pir̃štų váikščioti pataikauti: Ant galų pirštų vaikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man!. Lkč. Aplink jį visi ant galų pirštų vaikščioja, mat bijo. Kt. Prieš jį visi ant galų pirštų vaikščioja. Mrj.
gãlas tìlto matýti baigiasi gyvenimas: Senas jau, vaikeli, jau galas tilto matyt. Srj.
abù galùs riẽsti Sk. pykti, aikštytis:
abù galùs užriẽsti užpykti, užsiaikštyti: Tik palik [vaiką] vieną, pyks ir abu galus užriečia. Rm.
añtras gãlas juok.
1.užpakalis: Kai išsižiojo, tai antras galas matyti. Rs.
2.lyties organai: Ir anie pajunkys jaunuosius dabar aple (apie) antrą galą. Sd.
añtrą gãlą atsùkti puoštis: Ant amžiaus galo atsukau antrą galą. End.
antrù galù suktàsis nevykėlis, ištižėlis: Mano vyras toks leibelė, antru galu suktasis. Nt.
apkultaĩs galaĩs daug, užtektinai: Darbo turiu apkultais galais. Šll.
atkultaĩs galaĩs
1.ligi soties: Mano ožkikei to šieno užteks atkultais galais. Skdv. Tik ropučių turi užtekti atkultais galais. Skdv.
2.su viršum: Bus bus, atkultais galais kilogramas. NmŽ.
dỹkas gãlas lengva, paprasta: Įraginti griauti – dykas galas: nereikia nei proto, nei išminties, gana šauksmo riksmo. Vaižg. Čia žiemos metu dykas galas bus į Gandingą parsigabenti. Vaižg.
dykù galù lengvai: Gyvena dyku galu, o bėdavojas. Varn.
drūtàsis gãlas garbinga vieta (prie stalo): Tuo tarpu stalus apkrovė valgiais, apstatė buteliais, sodino svečius aplinkui, o kūmas į drūtąjį galą. Žem.
gývas gãlas daug: Tų dilgėlių pas mus yra gyvas galas. Klvr. O uogų palioje gyvas galas. Mrj. Mynėjų prisivadino gyvą galą. Pvn. Tų vaikų turėjo žmonės gyvą galą. Prn. Gyvą galą prisijuokėm. KzR. Kiek aš anų (dainų) mokėjau – gyvą galą. Trš. Visokio rūpesčio seniui buvo gyvas galas. Bor.
gãlas jų̃ tiek to: Važiuote namulio, galas jų, nėra ir nereikia. Grv.
kàs gãlas neaišku, kas yra: Tie miežiai šiemet pakaitę ar kas galas, kad tas miežienis toks aitrus. Jnšk.
kìtas gãlas juok. užpakalis: Kai jau kitas galas veda galvą, tai tada jau nebėr nieko. Gdr. Kai rėkia, tai net kitas galas matyti. Krok. Nesivilk, mergele, iš kito galo. Ds.
kókio gãlo kodėl (piktai): Kokio tu ten galo kriksi (verki) nuo pačio ryto?. Dsm. Kokio galo? – sykį visai užpyko krautuvininkas. Ap.
kokiám gãlui kam, kodėl: Jau trečią kartą Silver ar Siūlas prašo, gal geriau įsako, nuskusti barzdą! Kokiam galui?. Dovyd.
kokių̃ galų̃ kodėl: Kokių galų aš čia atėjau!... Šein.
kuriõ gãlo ko: Po to mieste vėl pasipylė proklamacijos, ir net žandarų šefas nebežinojo kurio galo stvertis. Vien. Peržiem ištindiriavo, o dabar neturi nei kurio galo tvert. An.
kuriám gãlui kodėl (piktai): Kuriam galui reikėjo čia kviestis girininką?. Ap.
nė̃ kuriám gãlui maža, neužtenkamai: Nusiperki to sviesto – nė kuriam galui. Mžš. Vienos vištos tokiai šeimynai – nė kuriam galui. Mžš.
kurių̃ galų̃ kas nors bloga: Ar jis sukvailo, ar kurių galų!.. Tyčiojas gal?. Šein.
kuríems galáms kam, kodėl (piktai): Reikėjo iš karto aiškiai pasakyti. Kuriems galams tos bjaurios užuominos?. Ap. Kuriems galams dirbti, jei ir taip gerai gyvenu. Pp.
netikrì galaĩ įvairūs niekai: Išsigalvoja visokių netikrų galų. Jrb.
paskutìnis gãlas visai prastai: Susergi, tai paskutinis galas. Sml. Tai buvo visai paskutinis galas Vaclovo Kibardeikos – susidėti su girtuokliu Volunge. Dovyd.
pūstì galaĩ beprasmiška, neverta: Mums atrodo, kad pūsti galai čia sakyt. Grv.
pūstùs galùs darýti labai pykti, griebtis įvairių priemonių: Pūstus galus dariau, ir krokiau, ir ko nedariau, ans anai tiko, ir gana. End.
pūstù galù ver̃stis labai teisintis: Jis žmogus pūstu galu verčias, kad tų pinigų nevogęs. Skr.
striukì galaĩ sunku (gauti), riesta: Man su pinigais striuki galai. Ps.
šìkamas gãlas priė̃jo vlg. pateko į vargą: Matai, kad jau priėjo šikamas galas. Slnt.
neĩ šiókio neĩ tókio gãlo nežinia ką daryti: Nei šiokio nei tokio galo su tuo veršiu: ar parduot, ar palikt auginimui. Rs. Tai geria jis – nei šiokio galo nei tokio. Jrb.
tàs pàts gãlas vienodi: Aš nei rusų laukiau, nei vokiečių, man tas pats galas [abeji]. Kpč.
víeno gãlo vienodas: Abu jie vieno galo. Kp.
víenas gãlas dẽga, kìtas rū̃ksta An. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas dẽga, kìtas nė̃ nerū̃ksta Trgn. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas degą̃s, kitas užšãlęs Grg. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas svỹla, kìtas dẽga Lkš. apie neskoningą aprangą:
víenas gãlas žìba, kìtas rū̃ksta Srv. apie neskoningą aprangą:
visùs galùs viską: Žmogus kol visus galus aplakstai, žiūrėk – ir pusdienėlis. Jnšk. Ir blynus kepa, ir cepelinus daro, ir visus galus. Srj.
visíems galáms viskam: Visiems galams mašinos yra, tik poteriam kalbėt nėra. Krd.
visì galaĩ pasiléido apie sugedusius vidurius: O vemia, o triedžia, visi galai pasileido. End.
visókiais galaĩs visaip: Kai žmogus visokiais galais sukiesi, tai dar šiaip taip išeini ir gali gyventi. Nm.
gãlą darýti rėkti: Vištos galą daro, kad neduodi grūdų. Arm.
gãlą darýtis labai jaudintis: Armanis galą darosi, gyvas po velėna lenda – žemę atėmė, gyvulius ištampė, namus išdraskė. Bub.
galùs darýtis Gr. jaudintis: Čia visi galus darosi, o tu svečiuojiesi. Na, eik savo pliką peliūkštį – seserį pasveikinti. Simon.
gãlą gáuti žūti, mirti: Daug daug žmonių, bestatant tuos rūmus, sveikatą prikišo, kiti ir galą gavo, o retas rykščių išvengė. Vien. Kažkur prapuolė peilis, dabar gali galą gauti beieškodamas. Jnš. Rudenį peršalau, bemaž ir galą gavau. End. Na ir vėjas šiandien, kad jis kur galą sau gautų, kad jis pasikartų!. Šein.
galùs graibstýti
1.perpykti: Tik tu primink, kad anos vaikas negerai daro – galus graibsto. Plt. Tas tėvas nieko tokio, o ta motinėlė galus graibsto. End.
2.mirtimi vaduotis, merdėti: Vargu begis – jau galus graibsto. Šts.
3.labai sielvartauti: Ona galus graibstė, ant slenksčio atsigulusi krokė. End.
gãlo graibstýtis ieškoti nelaimės: Eina galo graibstydamasis. Mrj.
gãlo grebóti ieškoti nelaimės: Kaip ir šitas girtas, argi ne galo greboja. Krok.
galùs gróbstyti
1.labai stengtis: Ko aš čia kaip durnė nusistačiau išvažiuoti, galus grobstau: kada suspėsiu, tada išvažiuosiu. Lk.
2.mirtimi vaduotis: Julė visai galus grobsto. Krš.
galùs gróbstytis vargti, galuotis: O ta Marė dabar jau galus grobstosi su tuo savo tinginiu. Simon.
galùs išdarinė́ti išdaigauti: Galus tu ten išdarinėji, kad visi ten apie tave tik ir šneka. Lkč.
gãlas (ko)nemãtė tiek to, nesvarbu: Eik, imk – galas tavęs nematė. Dkš. Galas tavęs nematė, aš kitą pasidirbsiu. Varn. Man jo nereikia, galas jo nematė!. Kt. Galas nematė to tavo dviračio – aš tau nupirksiu naują. Ps.
gãlas (ko)nemãtai tiek to, tesižinai: Galas jo nematai!. Ds.
gãlas neriñko nieko bloga neatsitiko: Vargom, skurdom, būdami jauni, ir galas nerinko. Mrj. Kur jis eina tokią naktį? – O, nerinks jo galas. Mrj.
galų̃ nesudùrti negalėti pragyventi: Kas metai nesudurdavo galų... Nebuvo duonos... Buvo daug skolų. Tilv.
gãlo nesùduria su galù Šk. negali pragyventi: Doras pensininkas, gaudamas vidutinę pensiją, nesuduria galo su galu, nes jam kas mėnesį reikia mokėti už butą, dar valgyt kasdien nusipirkt. rš.
gãlo nesutráukia su galù sunkiai verčiasi: Toks didelis ūkis, o nesutraukia galo su galu. Vrn. Ten nesutraukdavo galo su galu, o tau netrūksta nieko. Pv.
gãlas nẽša neig. piktai sakoma einančiam kur nereikia: Kurgi tu eini? Kur tave galas neša?!. Mrj. Kur tave neša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie!. Arm.
gãlo nežinóti daug turėti: Užtai visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežino. Žem.
gãlą ràsti liautis: Na, ir įsikadėjo, bent galą rastumei. Pp.
gãlas ráuna apie nerimstantį: Kur tu karies, kur tave dabar galas rauna?!. Mrk.
galùs rìšti pragyventi: Be jokių progų vos galus rišam. Švnč.
galùs sudùrti su galaĩs išsiversti: Jis vos galus su galais tesudūrė. Mont. Ėmė Kupstas kortom lošti, vildamasis galus su galais sudurti, kol dvaras subankrutavo galutinai. Trein.
sùk (ką)gãlas tesižinai: Užmokėjai, ir suk jį galas!. Sug.
gãlą sumègzti su galù vos išsiversti: Turėjau dirbti ir rimtai galvoti, kaip mažu išteklium visus didelės šeimos reikalus patenkinti ir galą su galu sumegzti.... Pt. Šeima didelė, tai, būdavo, tiktai va sumezgam galą su galu. Skm. Nieko čia iš tokio pono, pats galo su galu nesumegzdavo. Pl. Gal galą su galu jau sumezga, kad pas mum nebeateina skolintis. Mžš.
galùs sustùmti išsiversti: Negaliu galus sustumti šiais karės metais. Šts.
gãlą suvèsti su galù išsiversti: Mes patys vos tik galą su galu suvedame.... Žem. Viskas pigu, negali galą su galu suvesti. Gs.
galùs suvèsti su galaĩs nuosekliai išdėstyti: Tat gal jau bus paskutinis mano žodis, taip aš jaučiu, užtatai pasistengsiu galus su galais savo mokslo suvesti. Šein.
gãlas svỹla, gãlas dẽga Šk. apie šiltai apsirengusį:
tráuk (tave...)gãlas toks keiksmas: Trauk tave galas!. Drsk.
tráuk (tave...)galaĩs toks keiksmas: Trauk jį galais, tokį rūgštų obuolį!. Mrj.
gãlą varýti su galù šiaip taip verstis: Kai vaikų neturi, galą su galu varo. Yl.
gãlą vèsti su galù verstis: Valstybei irgi sunku galą su galu vesti. Ppl.
gãlas žìno
1.daug: Sniego privelta galas žino. Str. Grikių tai galas žino kiek prisėja, nurauk paskui. Pv. Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotum. Avyž.
2.nežinia: Kareivukai, galas žino, ką pagalvojo, juk nei Gapšiukas, nei jo draugas rusiškai nemokėjo, tiktai kelis žodžius. Ap. Ir galas žino, kogi nėra dar grybų?. Sn.
3.toks keiksmas: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki!. Krėv.
galaĩ žìno nežinia: Galai jį žino, kur jis nuėjo. Stk. Galai žino, net nežinau, dar viršaus dvidešimt buvo. Graž. Į skolas įlindęs prieš keletą metų galai žino kur išsidanginęs. Zur.
ant paskùjo gãlo pagaliau: Ant paskujo galo paimsi krepšiuką ir eisi [elgetauti]. Rsn.
ant tõ gãlo į senatvę: Visos ligos ant to galo. Ėr.
ant tų̃ galų̃ į senatvę: Visi einam ant tų galų, nebėr ko norėt. Sur.
apiẽ antrùs galùs šnekė́ti blevyzgoti: Kai su juo pradedi šnekėti apie antrus galus, tai jam atsiranda ir kalbos, ir iškalbos. Skr.
be gãlo
1.labai: Ji sena be galo ir tokia kytra. Zp. Be galo didelis. rš. Be galo jis nori pralobti. Gs. Pintardos tokios raibuotos, be galo deda. Krž.
2.ilgai: Rodos eičiau taip be galo. Varn.
be míelo gãlo labai, ištisai, nebaigdamas: Kai pradės suopti, tai suops be mielo galo. Alk.
be sàvo gãlo labai daug: Grybų čia buvo be savo galo. Šmn.
be víeno gãlo
1.ištisai, be pertraukos: Nuolat ieškojo progos pabūti su žmonėmis ir jų klausyti, jei ne klausyti, tai pačiam malti malti be vieno galo. Vaižg. Ale vėl kaip pradės lyt, tai be vieno galo. Lb.
2.labai, nepaprastai: Rūgščios vyšnios be vieno galo. Jdr. Be vieno galo ta merga graži. Grg. O kokia ana graži, be vieno galo. Trš. Kas per suvargimas, sužuvimas buvo – nusišliaužusios bobos be vieno galo. Krš.
3.visai ne: Ans ausimis nebgirdi be galo vieno. Gršl.
be gãlo be krãšto
1.labai ilgai trunkantis: Ne vien seniams, bet ir vaikams pakyrėjo tokia žiema be galo be krašto. Žem. Mokėjo pumpėti (bambėti) be galo be krašto. Krš.
2.labai didelis: Žemaitijoj buvo tuomet girės be galo be krašto. A.
3.labai daug: Dvare naudos be galo be krašto buvo. Bs.
4.nepaprastai, karštai: Vyrą mylėjo be galo be krašto. rš. Be galo be krašto gera anos širdis. Varn. Galės mane myluoti, skambinti be galo be krašto!. Šein.
5.labai: Pradėjo skubėti be galo be krašto laikrodis. Trk.
be gãlo ir krãšto labai: Graži graži – be galo ir krašto. Grdm.
dėl dỹko gãlo dėl menkos priežasties: Dėl dyko galo mes čia dabar plaukus vienas kitam rausma!. Jabl.
gãlas į gãlą ištisai: Mano šulinys galas galan ąžuolinis. Švnč.
į añtrą gãlą eĩti senti: Jau tu eini į antrą galą. Jnšk.
į paskutìnį gãlą visai prastai: Jau jis prisigyveno į paskutinį galą. Stk.
į šį̃ gãlą
1.paskutiniu metu: Gegužinės tik į šį galą atsirado. Krs.
2.senatvėje: Nėr ko norėt į šį galą tos sveikatos. Erž.
neĩ į šį̃ gãlą neĩ į tą̃ gãlą visaip blogai: Ką gi ten mačys, kad aš nesiskirsiu [per teismą], nei šian galan nei tan galan. PnmR.
į tą̃ gãlą senstant: Aš į tą galą nieko nebijau, man draugas kapai. Btg.
į tą̃ gãlą eĩti baigti gyvenimą: Į tą galą eini – ką čia vaistai bepadės. Sur.
į víeną gãlą prastai (baigė): Gydės gydės arielka – nusigydė vienan galan. Str. Kamarninkas žemę dalijo dalijo ir vienan galan nudalijo. Švnč. Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliavo vienan galan. Dr.
gãlas nuo gãlo
1.per visą laiką, ištisai: Išbuvau galas nuo galo. Sdk.
2.viską, neskirstant: Aš darbo nesirenku – galas nuo galo viską dirbu. Skr.
per abù galùs išlį̃sti nesuteikti naudos: Išlįs jam per abu galus šitie pinigai. Ds.
per abù galùs kìšti gausiai teikti, lepinti: Ar jin pasako nors žodį gerą, kad mes jai kišom ir kišom per abu galus; kam to reik – praeitasis užmirštasis. Jnš. Vaikui kiša per abu galu. Tr.
per kìtą gãlą bỹra apie pasenusį, silpną: Ką čia pabėgsi, kad byra per kitą galą. Prl.
kàs per gãlas neaišku: Kas per galas – juk išjungė telefoną. Ap.
po galaĩs toks keiksmas: Po galais! Kaip toli nuklydo mintimis, o praėjo dar visai nedaug. Ap.
po galám prastas, nužiūrėtas: Jeigu jis pamato, tai tas gyvulėlis ir po galam. Brž.
po visų̃ galų̃ pagaliau: Po visų galų parvažiuok nors namo!. Lp.
po visaĩs galaĩs viskas baigta: Kam ten taip griebt, kam ten taip dirbt, nugriūna žmogus, ir po visais galais. Žl.
eĩna kur̃ po galaĩs toks keiksmas: Eina ji kur po galais, toji trasa!. Ap.
su galaĩs visam laikui: Išvažiavo su galais. Varn.
su galù menkas (sugebėjimas): Mano tas žinojimas [siūti] su galu. Jnš.
su antrù galù paleistuvaujant: Ta merga pelnos su antru galu. Šts.
su atlenktaĩs galaĩs užtektinai, su viršum: O dabar, likviduojant fondą, man paprašius, dar tris šimtus paskyrė kelionei į Lietuvą; turbūt užteks, kaip žemaičiai sako, su atlenktais galais. Žem. Kelnės išeis iš tos medžiagos su atlenktais galais, aš manau, kad išeis dar ir šelbierka. Brs.
už kuriõ gãlo ko: Ji viena nežinojo, nė už kurio galo griebtis. Rs.
galìp gãlo pagaliau: Galip galo kokią ana pavardę turi (už trečio vyro ištekėjusi)?. Rdn.
kad (tave...)gãlas toks keiksmas, sakomas išsigandus: Kad tave galas, kaip išsigandau!. Klvr.
kad (tave...)kur̃ gãlas Br. toks keiksmas, sakomas išsigandus:
màt (jį...)gãlas tiek to: Mat jį galas, neisiu, man jis nepatinka. Prn.
neĩ gãlo neĩ krãšto
1.apie ką be tvarkos: Toki gražūs siūlai, bet taip tu juos sukrampulinai, kad negali rasti nei galo nei krašto. Šk. Kalba kalba – nei galo nei krašto, nei rast nei pamest. Mžš.
2.apie labai didelį, platų, gausų: Iškilo iš kapų milžinų vėlės, imasi tylomis tylomis triūsti, mums, savo palikuonims, austi stebuklingą, nei galo nei krašto neturintį audimą mūsų ašarom sausinti. Pt. O reikalų – nei galo nei krašto. Zur.
3.apie labai ilgą laiką: Dėdei Topiliui, paskutiniam šeimoje, [piemenavimo] nesimatė nei galo nei krašto. Andr.
neĩ gãlo neĩ pabaigõs Šts. apie ką be tvarkos: Tas tavo vyras tikras plepalynė: nei galo nei pabaigos. Skd.
tegù (tave...)gãlas nepiktas keiksmas: Tegu ją galas – toks įkyrus!. Kt.
tegù (tave...)galaĩ tiek to, tesižino: Tegu ją galai, tą Rožę, tesižino, duosim žmonėms gyventi, kaip kas nori. Ap.
ant adatos galiuko žr adata
akių galais žr akis
akių gale žr akis
bėdų galas žr bėda
dantų galais žr dantis
dienų galas žr diena
dienų gale žr diena
dūmo galu žr dūmas
į grobo galą įmesti žr grobas
iš grobų galo žr grobas
ir didelis kamuolys pririeta galą žr kamuolys
kelio galas žr kelias
visų kelių galas žr kelias
kiemo galas žr kiemas
iki knyslio galo žr knyslys
kryžiaus galą kąsti (krimsti) žr kryžius
liepto galas žr lieptas
liepto galą žr lieptas
liepto galą prieiti (prilipti) žr lieptas
prie liepto galo prilipti žr lieptas
ant liepto galo stovėti žr lieptas
liežuvio galas žr liežuvis
ant liežuvio galo žr liežuvis
ant liežuvio galo kabėti žr liežuvis
liežuvio galą panižo žr liežuvis
ant liežuvio galo pamauti žr liežuvis
ant liežuvio galo stovėti žr liežuvis
ant liežuvio galo sukasi žr liežuvis
ant liežuvio galo turėti žr liežuvis
ant liežuvio galo užeiti žr liežuvis
ant liežuvio galo veliasi žr liežuvis
naudos galo nemato žr nauda
nosies galo neparodyti žr nosis
ant nosies galo lipti žr nosis
iki savo nosies galo žr nosis
toliau savo nosies galo nematyti žr nosis
ant pagalės galo žr pagalė
pasaka be galo žr pasaka
pasaulio galas žr pasaulis
į pasaulio galą žr pasaulis
kad (tave...)pypkės galas žr pypkė
pirštų galas žr pirštas
ant pirštų galų žr pirštas
pirštų galus nudegti žr pirštas
pirštų galais vaikščioti žr pirštas
ratų gale likti žr ratai
rylų galai priėjo žr ryla
rylių galas žr rylis
rylio galai žr rylis
siūlo galas žr siūlas
siūlo galo žr siūlas
siūlo galą atsekti žr siūlas
siūlo galas atsirado žr siūlas
siūlo galo ieškoti žr siūlas
siūlo galą paduoti į rankas žr siūlas
siūlo galą surasti žr siūlas
ne ant siūlo galo žr siūlas
ant siūlo galo kabėti žr siūlas
iki siūlo galo žr siūlas
iš siūlo galo žr siūlas
nuo siūlo galo žr siūlas
už siūlo galą žr siūlas
nė siūlo galo žr siūlas
sprigto galas žr sprigtas
uodegos galelis žr uodega
už uodegos galo nutverti žr uodega
neilgi valakų galai žr valakas
valakai prie galo žr valakas
vargais galais žr vargas
žemę rašyti kitu galu žr žemė
žodžio gale žr žodis

Daugiau informacijos

daturė́ti

Apibrėžtis

turė́ti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), -ė́jo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141,182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L
I. laikymui, laikymuisi žymėti.
1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Visa sauja paišelį vaikas tùri Klt. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turi̇̀ su rankom Jdp. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon Mrc. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi LLDII96. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė Varn. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turi̇̀ grėbliuką Alz. Jam (vyrui) vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria Slm. Mažą vaiką tùria ant rankų Grnk. Ana tùria vaiką in rankų Dv. Aš neturiu kas turėt in rankų KlbIV81(Mlk). Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė[jo], i paguldžius Klt. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie (broliai) kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi LTR(Trgn). Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę (d.) Cs. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti LMD(Tvr). Turė́siam ant rankoms tus vainikus Šts. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko[je] suspaudęs Trk. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, brus. нèштa) LKKXI175(Zt). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant Grnk. Viena ranka turi̇̀ rūbą, o kita suki Pnm. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose Slk. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu (d.) Lz. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę LTR(Krok). Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė[je] turėtie LTR(Rmš). Kardelį ranko[je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo JD877. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti LTR(Čb). Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo DrskD69. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona LTR(Nm). Aš ta lazda (paraštėje ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį DP568.
^ Ką rankoj turi̇̀, žinai, kad tavo Jnš. Kalbėk ir akminį ranko[je] turėk S.Dauk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k Trgn, Pg. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri Šmn. Du tùria, du duria, du nepasiekia (duoną minko) Mžš.
| refl. tr. SD1183, Sut: Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus] Ad. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės Ad. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę LKT169(Šlu). Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti Kl. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės Kl. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės Prk. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas M.Valanč.
^ Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis Žem.
ǁ rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t Šlčn. Plūgo rankelės rankom turė́t Gdr. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę Dv. Už rankenų turi̇̀ i apari [bulves] su tuo žuobriu Krk. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom Dv. O žagrės niekas netùri, pati aria Srj. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria Vvs. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria Rud. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais Sk.
| Tu rankoj mano jaučių vadeles turi B.Braz.
^ Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros (artojas, du jaučiai, du noragai) LTR.
ǁ prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats (vaikas) eis Pv. Tave [, vaike,] turiù – nenupulsi Drsk. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų Vžns. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia Dgp. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti LTR(Mrc).
2. tr. OG364, Vrn, Rk suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum J. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk Sld. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi Glv. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų Žl. Arklį tai ant vadžių turi̇̀, o jautį tai teip – su jungu LKT190(Šk). Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu Pnd. Až rago tùri nusitvėręs karvę Klt. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau Rgv. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo Vlk. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia Srj. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi End. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria Ob. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj LTR(Švnč). Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša LMD(Rz). Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą BPI374.
| prk.: Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis] Švnč. Turbūt ta gripa muni tùra Plng.
^ Nelauk, kol du turės, o trečias krės Pnd. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia Antr.
ǁ sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų Skd. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Ėr. Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia Kp.
| prk.: Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną Trk. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) Švnč.
| refl. prk.: Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt DP114.
ǁ neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi Lp. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato Vvr. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs V.Krėv.
3. refl. tr., intr. Sdk, LTR(Bsg), Rgv, Ut, Slm, Bgs laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Slv. Až trumpo galo sunku turė́tis Vj. Turė́tis nėr už ko Upn. Mum labai sunku turė́tis Grv. Turiúos lazda, kad nenugriūčia Dglš. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros Dv. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias Šts. Turė́kis, ba pargriūsi Pv. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų Sn. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo Grž. Arkliai buvo – tik turėkis! Ggr. Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja Dglš. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant Slnt. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai Dj. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis LTR(Ds). Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola Dg. Ana (pelė) ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias Ob. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau (ps.) Prng. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė (ps.) Brž. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja brš.
| prk.: Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt Klt.
^ Turėkis kaip utis kailinių! Slnt. Turi̇́es [vaikino] kap až karnos Švnč. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba Klt. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi LTR(Mrc).
4. refl. J, KŽ, Rgv tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris Klt. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus Slm. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės Skrb. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria Mžš. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas Ant. Nestùri tvora, virs Drsk. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias Ndz. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt Svn. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų S.Stan.
ǁ Mžš ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės Rod. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Lp. Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri Mžš. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas Švnč. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja Skp.
| Ma nèsturi plaukai Vrn.
ǁ NdŽ kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia Klt. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi Pc.
| Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas Švnč.
^ Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Ar).
5. tr. Kbr būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! LKT401(Pls). Mane lazda neturė́j[o] Dv. Keturi čviekai turė̃s, užteks Slm. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri Pb.
| prk.: Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę Klt.
ǁ išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį Prng. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai Ėr.
| Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius Ėr.
6. tr. LKKII206(Zt), Mlk, Str laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė[ja]u turė[ja]u tvarte višteles parvasar nuo varnų Klt. Tùra vištas atšlaiman Kr. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim Kvr. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi Aps. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant Klt. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis Žl. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį Ant. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie Aps. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt Klt. Vis arklį turiu prie savęs Gdr. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda (juok.) Svn. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint Pb. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus Kp. Maišiuke turė́[ja]u [žolynus], dulkė neažejo in juos Švnč. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė[je] tą pypkę Varn. Alkieriū[je] gulėjo ans, i visumet kerčio[je] turė́jo šakę Lnk. Tu puodą turė́k ant kelių LKT280(Ssk). Ją (švęstą duoną) inkiša palubėn ir tùri Lel. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį] LTR(Ds). Turė́siu po rankai raktus Smln. Ėsk, ką turi̇̀ po nosės! LKT74(Rdn). Ma[no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi LTR(Asv). Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? LLDIII276(Kp). Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Nulaužusi (viršuje -ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (paraštėje nasruosa) savo BB1Moz8,11.
^ Ės neės, bile po snukiu turės LTR(Šn).
| refl. tr., intr.: Jau turis aketėj [vilko] uodega LTR(Slk). Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi VlnE74.
7. tr., intr. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui Užp. Kam anas (bulves) turė́t, sudigs, subus Žl. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist Klt. Turi̇̀ i turė́k, man tavo nereikia Klt. E, teturiẽ, lai! Tlž. Tùria par savę pagerai pinigų Č.
^ Lig švento Jurgio turėk ir ožkai NžR.
| refl. tr.: Testùry, atadavėm sūnienei antį Dglš. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! LKT226(Plm). Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos Gž. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia Dglš. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini Pv. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas Blv. Testa tùrisi, ką užsitarnavo Drsk. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias M.Valanč. Turėkis juodai dienai LTR(Vdšk).
8. refl. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) Dglš. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias Krš. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr Slm.
9. tr., intr. NdŽ laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau Rk. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri Dgč. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri (karvė, kurią ruošiamasi parduoti) Kvr. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi VoL353(Sv). Mes an suolo kojas surietę tùriam Dj. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria Sdb.
| Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs Srj. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs J.Balč. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt Sb. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau KI53. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis Klt. Kas ką pasako, minty kai kada turiù Pžrl. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus Pkr. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras I.Simon.
| Ragana … turi saulę ažustojus BsPII305(Kp). Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti SI89. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo Sln. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau DrskD26. Vienas (šuo) dantis iššiepęs tùri, ale nekanda Pv. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja Klt. Plaukus susuktus turįs SD152. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt Švnč. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų Klt. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? (apie užkalbėjimą) Švnč.
| Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent Btrm.
| prk.: Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis DP66.
^ Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk LTR(Slk). Dieną ir naktį turi išplėtęs akis (langas) LTR.
10. tr. Prng, Jž, Jdp, Sb, Kp, Slč laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri Ad. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų Klvr. Mes turė́jom lauką karvę Jon. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri Eiš. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo Antr. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė Vg. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom Dgl. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo Šmn. Karves tebetùriam abidvi Mžš. Dvi da karves turia, ale senę parduos Slm. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas Kpč. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) Ps. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki Iš. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra Krž. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav Yl. Karvelę tùri, pašaro netùri Žl. Tai tu jų (karvių) neturė́k, kad nepagali Klt. Ir jo arklys tùrima J.Jabl. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves] Klt. Dvejetą arklių turė́davo Vdn. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav Plt. Savo arklio jau netùrim Drsk. Kumelius prie tėvui turė[ja]u Dglš. To arklio jis jau senai nebeturią̃s Krs. Jei neturi̇̀ arklių, tai eik pėsčias Sn. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį Btrm. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių Dbg. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t Pb. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę] Klt. Geriau kiaulę turė́t negu šunį Brž. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt Dv. Avis dvi turiù su vaikais Trk. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai Mlk. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša Dglš. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios DP206. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo Kpr. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus Rsn. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių Ėr. Bičių turė́j[o] daug Lt. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Bsg. Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai Grz. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą Aps. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt Žrm. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį TŽI99(S.Dauk). Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta Rod. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas LMD(Žg). Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t Žl. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų Aps. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra Krž. Dujai dideliu jaučiu turė́jo Sug. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi Jdr. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį LTR(Brt). Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais Sk. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Klt. Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės (juok.) Skdv.
^ Turi arklį – turėk ir vežimą PPr431. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata JT384. Kokį jaučią turi̇̀, tokiuo ir ari JT362. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti LTR(Vdk). Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) Žl.
ǁ tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis Ktk.
^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris LTR(Rm).
11. tr. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t Ad. Kam man jį turė́t Vvs. Aš turė́jau mergą Eiš. Kaip ją tùri – tokia nedora? Skdt. Pastyrių po nedėliai turė́davo Dglš.
^ Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie Šts.
ǁ auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau Šts. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai Sdk. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt Lb. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko Klt. Anas turė́t reikia kap laikrodis Prng. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai Švnč. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi LTR(Dv).
| prk.: Tėvai turė́jo savo ranko[je] (tvirtai laikė) mus visas Skdv.
| refl. tr.: Mes vaiką pas save turė́jomės Mrj.
12. refl. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo[je] tùras Klk. Jis tùrias, neina lauk Žg. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus Brž. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru[i] – ponas taigi Č. Visgi prie ko turė́jos Krč. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesi̇̀turi, praeina in Švenčionėlius Strn. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos Brž. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės Šlčn. In bulbienio bulbė nesi̇̀turi, kaip ana gali augt? Klt.
| prk.: Par ją žodis nesi̇̀turi, da kad kokiam žmogui Klt.
13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo Šv. Ans da geriau turė́jo nekaip čia End. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis I.Simon. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis rš. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas BPII377.
| refl. N, M.Valanč, Zt, LKT400(Žrm): Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai LKT380(Btrm). Kap turi̇́es, dieduli, kap sveikata? Švn. Tai dar tuom ir tùrisi Pg. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? V.Krėv. Kap gerai turi̇́es? Dv. Ačiū, turiamsi po biškį Sb. Mes tep tùrimės iš senovės Auk. Turė́jos anys gerai Rod. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris Ktk. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo Ktk. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos Klt. Pie mus anys gerai da tùris Kli. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas Ch1Moz37,14. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies) BB1Moz40,14. Labai turėjos gražiai, negerdavo Ps. Štiliai numie turė́jaus MitI76(Klp). Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai Rp. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato[je] VlnE84. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio DP484. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina DP101. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja DP530.
14. intr. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s Alv. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri Pb.
^ Iki čėsui virvė tùri Ob.
| refl.: Neimk lempos, ana tik ką tùris Žl. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys] Kpč. Apatiniai [dantys] visai nestùri Grv. Da pirkyna tùris Dglš. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau Klt. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Slm. Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias Krns. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris Ktk. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai Slm. Nesi̇̀turi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Dglš. Kad žmogu[i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da Mžš. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas Vrnv. Anys (kukuliai) nèsturi – reikia [v]andenio inpilt Dsn. Nesi̇̀turi duona, sutrupa Švnč. Kai vien plaučiai, nesi̇̀tura tokia dešara, reikia riebalių Kr. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) Klt.
| prk.: Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta… Švnč. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris Ml.
15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris Aps. Dabar tai jau turė́kis! Bgs. Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate[jo] – turė́kitės! Vrn. Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Skp. Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Ms. Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus J.Balč. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos S.Dauk. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! Dglš. O šaltis – tik turė́kis! Vvs.
ǁ valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria Klt. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt Všk. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų M.Jan. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim LTR(Ob). Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi[si]škum nuslysta Antš.
16. tr., intr. prk. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria Jnšk. Ojojoi – neturė́siu! (apie skausmą). – Turė́k, sakau! JnšM. Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Yl. Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias (priteršė kelnes) Žl.
17. refl. prk. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt Pš. Kai močia šeria, tai dėlto nesi̇̀turia Pnm.
18. tr. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina Pv. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita KlvrŽ. Aš tai burtų nèturiu Šmn. Turėk, žmogau, vieną Dievą Mž40. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą BPII290. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį DP290. Neturėsi svetimų Dievų prieg man DP536. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18.
| refl. TŽVII338, SE133, S.Dauk, Sd, LMD(Kpč): Mokina, ale vis viena anys savo tùris Nmč. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis GrvT73. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio M.Valanč. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės VŽ1905,256(Vaižg). Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji A1884,56. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo Blv. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos rš. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį BBIz38,7. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų DP227. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau brš. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers Ch1Mt6,24. Viso to, kas yra gera, turėkitės Ch11PvT5,21. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo BtPvTit1,9. Juogi turėkis brš.
| Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino Žl. Jie turė́jos lenkais anksčiau Ad.
^ Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais Drsk. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris Rod. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso Db.
ǁ refl. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito Rūd. Tau i reikė jo (berno) turė́ties Dglš. Turė́kis pas vieną daktarą Krč. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias M.Valanč.
ǁ refl. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės Šč. Didžiuoju keliu reikia turėtis Pš. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške Mrc.
| prk.: Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis PK244. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump DP543.
19. tr. LzŽ atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą Rud. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Sdk. Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius DP546. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo DP546.
^ Valgyt reikią, kap mišia turė́t Aps.
20. tr. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria Jnš. Ar turė́si mane seną už motinėlę (d.) Kt. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si (d.) Ad. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie DrskD27. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki D72. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti BB2Moz22,16. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį MP68. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį BsV370(Jnš). Mes Abraomą turim tėvu Bb1Mt3,9.
^ Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk Vžns. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk Dr.
| refl.: Kuris prakeltas, teturis už tarną DP498.
21. tr., intr. BM25(Č), Rk, Dv, Yl vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom J.Jabl. Jūs mane už durną tùrit Tj. Mes labai jį už protingą turė́jom Slč. Jį gudrų turė́jo NdŽ. Visi jį už šventą turėjo P. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį DP498. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo Ch1ApD26,2. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį M.Valanč. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą Ch1Mr11,32. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri Všk. Seno žmogaus nė už ką netùri Jnšk. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką Vrn. Tas gaspadorius šunies vieto[je] tùri tą vaiką LKT279(Tj). Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù Rod. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią S.Dauk. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių M.Valanč. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus rš. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką S.Dauk. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai LTR(Brž). Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo[je] tur degti Mž159. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj SPI6.
| Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų] Als.
| refl.: [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės DP514.
ǁ tr. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu SD1205. Aš už niekus turėjau aną (karvės spyrį) Sd.
22. tr. palaikyti, nepraleisti (apie šilumą, vandenį, dūmus ir pan.): Kuknė da tùra šilumos Lkv. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa Nmč.
| Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo TS1900,4-5.
| refl.: Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma] Švnč. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma Švnč. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę Sml.
23. intr. NdŽ laikytis, trukti, tęstis (ppr. apie gamtos reiškinius): Turi ir turi šaltis Grž. Pagada tùri – eikit laukan! Onš. [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri Žl.
| refl.: O tai žiema, tai tùrisi šaltis! Dbč.
II. nuosavybės santykiams žymėti.
1. tr., intr. SD141, H182, R215, MŽ287, Sut, I, N, Š, LL87,168, Rtr, BŽ187 būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę SD1115. Namus savo turįs R194, MŽ257. Šaltinį turiu SD131. Ir mes maža teturim žemės J.Jabl. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai J.Balč. Trąšų turi̇̀ – žemė tùri (duoda gerą derlių) Drsk. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas Kp. Visą ūkę turù Vrb. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs Šts. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės Kpč. Žemės septynis valakus turė́jo Sug. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus Skd. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis PnmŽ. Turė́jau šešius hektarus pie namus Grv. Bagotas buvo – turė́[jo] žemės Pls. Aš buvau biedna, nieko neturė́[ja]u Ad. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo Krž. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo Pp. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės Mlk. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų Sdb. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo Krž. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį JV227. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs JT250. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? TŽVII324. Kad savi namai turė́t, visi nori Žl. Tùria savo namus i sodniuką Skdv. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra Vkš. An kambario gyvena, netùri namelio Kdn. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt Slk. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri Pv. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos Sdb. Turė́ti nuosavus namus NdŽ. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones LTR(Aln). Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų Pb. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti KlvrŽ. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo Žeml. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko Yl. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę LTR(Lzd). Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama] Asv. Mergės kraičio nieko neturė́jo Žg. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų Pbr. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau Krp. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei[p] kaip daba, ka nieko nebėr Mšk. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio] Krž. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių Grv. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri Pb. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų (d.) Lš. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio LTR(Sdk). Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù Pc. Jų sostas Trakuose turė́ta Gmž. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra V.Bub. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia Mžš. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Mžš. Į nendres jos (antys) laikos: lizdus tùra, i tai jos pera Kin. Daug pinigų tùrįs KBI8. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Klt. Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto Grž. Pinigų daug turė́[jo] ir rūmus išsistatė Grv. Turė́jo ir pinigo, ir visko Dg. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau Plvn. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus Krž. Tų piningų pasisakė ka turù, y[ra] kame ten įkasti Kl. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Pls. Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią Zt. Išpirkau ir neturiù pinigų Lkm. Ale iš kur tu ma[n] turė́k dabar senų pinigų! Jrb. Insrijęs visas, kai mergos rankos – pinigų, matai, tùri Klt. Dabar netùriąs pinigų, prašė palaukėt Ds. Aš neturiù šimtelių, nė sukrautų kraitelių (d.) Grl. Kad tu mislijai mane mylėtie, reikė kešeniuj aukso turėtie LLDII324. Norint turėti daug pinigų, reikia rasti riešuto keimerį ir įsidėti į piniginę LTR. Jei gegutė užkukuoja lauke ir neturi pinigų, visus metus neturėsi LTR(Pnd). Ė dabar duonai nèturi OG293. Grūstuvį medinį liuob turė́s ir grūs tus kanapius Brs. Kad nor dalgį turė́čiak, tai šienelio karvytei paspjaučiak GrvT87. Stovus turė[ja]u, skietus, lentuke audėme an nytukių Kpč. Turiù aš dar̃ tos drobės, kab nereikia niekam duot Dg. Laikrodžių neturė́j[o]: nuog pirmo gaidžio, antro gaidžio ir eina kluonan Kč. Pragyventi nė[ra] kada mašiną tùriant: duok i duok piningo Krž. Lineikos netùri, veželį gražų tùri Klt. Atsižadėjau daryt [alų], dabar nebèturiu nė bačkos Gsč. Turė́jėm tokius didilius apvalius kretilus [vilnoms džiovinti] Kl. Maža kas be neturėjo šulnio Kp. Va misliji, ka ans netùra lopetos Slnt. Ginklą kaip avies koją betùrįs Sd. Kas turėsai aukso strielbą, tas muni nušausai, – kas turėsai silkų tinklą, tas muni sugausai D13. Kortas tùri, tai ušeina kokių žmonių Mlk. Ė anas labai turėdavo ir skaitydavo lietuviškas knygas LTR(Ds). Iš turimųjų skaičių reik ieškomasis surasti J.Jabl. Beždžionės mielai atiduoda turimą daiktą, jeigu už jį gauna naują rš. Tetùrie žmonys, ką turia, aš negaliu nu anų atimti Stl. Savo ką rankūs[e] turiù, tai jaučiuos, ka tùriąs Žlp. Ką užsidarbujai, ir turė́si Rud. Kap darbuji, tai ir turi̇̀, o kap ne, tai nieko Šlčn. Neturė́jo nieko, po kaimus ėjo – siuvėjis Sk. Mažai turė́jo, mažai norėjo, i linksmi buvo [senovėje] Rdn. Kitas i par daug tùra – mes jam nedavėm, tetùrie, tegyvenie Stl. Kad ne karvukė, neturė́tai nieko Rod. Jie čia kaip atsiklausė (atklydo, apsigyveno), – nieko neturė́jo Mžš. Ant sevęs (savo vardu) nieko nebeturù Rsn. Teip sunkiai buvo prasidėti, nieko nebturė́ti (sunku buvo pradėti gyventi viską pardavus) Kl. Nereikia ir būt (gyvent), kap neturi̇̀ Asv. Grynas neturėlis, neturįs SD193. Atmink, sesele, savo kaimelį, kai tu turėjai rūtų darželį LTR(Ndz). Ar turi žirgelį, ar turi važelį, ar tu turi, bernužėli, šmaikštų botagėlį? LLDII174. Tur mano močiutė beržo rykštelę (d.) Nm. Tiektai jis (žmogus) turėjo ir pirko aną dirvą VlnE186. Nesa kurs tur, tam bus duota VlnE184. Nes kas turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv2Moz4,25. Turįsis aukso tenuplėš ir teduodi man BB2Moz32,24. Tam (sūnui) jis (tėvas) padavė vis[a], ką turįs BB1Moz24,36. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia DP101. Kaip tie biedni nuog tų turinčių ant to svieto nuspausti yra MP129. Kad tada ižgirdo ans jaunikaitis tus žodžius, nuejo smūtnas: daug nes turėjo lobio Ch1Mt19,22.
^ Tùrintysis turėjo ir turės, o tykančiasis tykojo ir tykos J. Kurs girtas nebagotas, tas dvės, neturės J. Kas pačiuotas nebagotas, tas ir dvės, neturės S.Dauk. Kas daug turia, tam velnias ir pro tvorą kiša LTsV186(Šl). Kas duoda, tas ir tura S.Dauk. Daug tùri, dar daugiau nori Rod. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori LTR(Lp, Gdr). Dvarą turė́si, kito norėsi Mrc. Kas tur, tam ir reik Sch100(Rg), S.Dauk. Juo tùria, juo reikia Erž. Tinginį neapausi, neturinčiam nepriduosi LTR(Jz). Daug norėsi – maža (mažai LTR(Kš), Dglš, Vkš, maž Vg) turė́si KrvP(Al, Ds). Daug turėdams šunims duok (duoki B342), maž turėdams – žmogui B731,908. Kap tik dirbi, tep i turi̇̀ LKT200(Plv). Gerai tùrinčiam kentėt, o įsivilkusiam šalt Grk. Kiek ari, tiek turi Mlt. Jei nori turėt, reik pakrutėt LTsV346(Gr). Nori turėt, tai reikia ir pridėt Vlkv. Sugauk žuvį – i turė́si (jei nori ką turėti, pats dirbk) Ms. Girk turintį, bet dar labiau – dirbantį KrvP(Lp). Čia turi, čia neturi prš. Ir garsiai skambėjo, kol kišeniuj turėjo KrvP(Lp). Reikia turėti provojantis ir budavojantis J.Jabl. Jei turėsi pinigų, tai turėsi ir draugų LTR(Mrc). Neturi pinigų, neik ir karčemon LTR(Km). Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų LTR(Jz). Vaikam tėvas, kol turi̇̀ Čk. Maž turė́damas, skyst kepa Sch100(B). Daug turėdams daug išleidi, maž turėdams mažu minti RD213. Gyvensi, kaip norėsi, mirsi – kaip turėsi KrvP(Nm). Nuo giltinės nepabėgsi, kad ir dvarą turėsi LTR(Ds). Gersi – gyvęsi, gulėsi – turė́si (iron.) Plv. Turtus naudas turi, meilės laimės neturi Žem. Neturėk nieko, neturėsi nė iškados LTR(Pp). Neturiu nieko – nebijau nieko LTsV214(Krok). Dievas daugiau turi, kaip duoda Tr. Prieš neturintį nėra geresnio (kas neturėdamas prašo, būna labai geras) Tr. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv). Turėdamas kanduolį, kevalą niekas negraužia LTR(Vdk). Turėdamas reples į ugnį su rankom negreibsi LMD(Šl). Aukso neturėdamas gyvensi, geležies neturėdamas duonos neuždirbsi TŽIII380. Tokią laimę turė́jo – niekad nestatė, o stogą turė́jo Pv. Ką kašelė tur, nei Diev’s netur. – Grieko bei peklos B877.
ǁ ko nors užtekti, būti apsirūpinusiam, netrūkti, nestokoti: Visko turiù, tik žmonių nèturiu (senelė gyvena viena) Sug. Daug turiu SD1112,115. Tùriam visko par akis Mžš. Tùrim, ale i dirbam Bgt. Visko tùrim – sotūs, pavalgę Msn. Turiu ir pavalgyt, ir apsvilkt Ps. Katras storojas, dirba, žiūria, tai ir tùria Kp. Važiavom pro tamstų rugelius, rugeliai gražūs, duonelės daug turėsta Skdt. Jis maža beturi duonos (pirmiau daug jo turėta) J.Jabl. Kad dabar sėtų, tai rugių turėtų Ėr. Kiti rugius pjauna duonos neturėdami Plt. Tùrintie nesunku ubagynuo nudalyt šluopelę duonos Rod. Užgavėnės dieną turė́jau tik duonos Šts. Sekmadienį jeigu ragaišio netùriam, tai ne sekmadienis Sdb. Turi̇̀ sviesto ar sūrio, susidėk kašikan ir nešk [turgun] Kpč. Jug visko turė́jov: i pienelio, i sviestelio. A negalėjov gyventi? End. Karvė bergždžia, paržiem turė̃s pieno Klt. Reikia mokėt čėdyt, tada turėsi ir mėsos, ir lašinių KlbVI105(Mlk). Žinai, mėsos iš Dievo valios aš turiù Pv. Pirma i nebūdavo tos mėsos, kiek daba turi̇̀ jos Škt. Senutė atnešė skerstuvių, ot ir vėl turė́sme paburnį Kair. Jeigu gaidys tąs kuodžiukes mylės, turė́sim gerų kiaušinių Jrb. Labai medaus turė́davo – pilnas sodas avilių Grž. Dar nū galvos tabliečių tùruot (tu turi) Kv. Mes grybių ir žuvies turė́davom sočiai Kp. Kvepiančių pipirų sočiai būdavo, dabar ir karčių netùrim Kvr. Obuolių i dabar tùriva Snt. Pirmiau sėdavom avižų, turė́davom iš ko kisielių virti Vg. A vandenuko tùrat? – Tùram End. Tokį vandenį turiù, ka gerk ir norėk Pv. Kožnam kieme alus, mažai katras neturė́davai alaus Mšk. Alaus nuolat turė́davo, tai ir svečių netrūkdavo Krs. Tur alaus, tur pyragų, nenor svečiams duoti JD560. Aš dėl jūs turiu pilnus kupkus vynelio, aš dėl jūs turiu raudonų obuolėlių LLDII211(Kb). Daviau jiem valgyt ką turė́dama Grv. Vaišydavosi, kas ką turė́jo [po atlaidų] PnmŽ. Ką turė́siu, tą indėsiu Dglš. Ko neturù, tai gelbst muni Grd. Tep va i dylam, kole tùrim, kai neturė́sme, tada pagalį graušme Švnč. Anie sakos dar pašaro tùrį Užv. Keldindavos kartais tos karvės nu pašaro, mažai teturė́davo žmonys Nmk. Pavasarį netùra ne ganyklos, ne to pašaro betùra Yl. Kad anie turė̃tum kraiko, prikreiktum kūtę Mžk. Aš mėšlų turė́jau liekių LKT83(Žlb). Kad papuls parsivežt, tai malkų turė́siu gražių Mžš. Kalvei anglių neturė́jo seno[je] gadynio[je] Bdr.
| Jeigu tik turė́tum kur, tai aš tau bičių spiečių duoč Mšk. Bitės tenai turi skylelę sulįsti J.Jabl. Atnešė rykštę ganytie, kad turė́čia su kuo gyvulius mušt Brt. Kad tik turė́tau iš ko šaut, nedabotau Vlk. Jau dabar mes turė́sim ko valgyt LB184. I prie duonutės turė́t ko užsisriuobt Lkš. Taip tave nupraus, ka tu neturė́si ko valgyt Klm. Grynai nieko neturiù, nė kuo rėdytis, nė valgyt Pžrl. Ką aš veiksu su bernu, kad aš patsai neturù ką valgyt MitII186(Brt). Kad neturiù kuo dorai nei pamylėt Jnšk. Visas kaimas nebeturėdavo iš ko duonos kepti Kltn. O jei nelaikysi gyvulio, nieko nedarysi, taigi neturė́si iš ko gyvena Alv. Mes užmokėt už mokinimą netùrime iš ko Vl. Karvės jau nebetùriam kur ganyt: žolė išdžiūvo Mžš. Išgysi, būdavai, ka i su rasa, ka ten tos karves netùri ko laižyt Mšk. Neturiù kur gyvent, misliau galą daryties Rš. Ne aš turiù kuo pasikloti, ne aš turiù kuo apsikloti Trk. Aš mokėti neturiù iš kur, aš piningų neturiù Trk. Pripratau – ka neturė́čio ką dirbti, kur reiktų dingti Vkš. Netùrit, kas veikia, tai riejatės Žl. Aš neturiù savų [pinigų] kur deda Ob. Sunkoka, kap neturi̇̀ kur palikt vaikų Dg. Prives kiaulė paršų, neturė́ste kur dėt Aln. Vanduo netùri kur nutekėti NdŽ. Moterys sakė nebeturinčios kuo kūrenti LTsIII378. Aš neturiù kada skaityt Tj. Ka nebtùra ko dirbti, nueita i ten Gršl. Neturiù kada, tik pirkion ineinu, i vė[l] iš pirkios – darbo visokio Klt. Duok, duok, aš neturiu kada laukti A1884,187. Netùri kada ir netùri kada – aš nesuprantu! Žl. Suvažiavo visi, nebeturiù nei kur paguldyt, nei paklot, nei užklot Kp. Duonelę didliai skanią kepiau, o daba neturù kam kepti Žlb. Neturù ne kur arbatos ligoniuo išvirti Tv. Ger susivirydami šiokias tokias žolaites, jei tiktai tur kuo pasisalyt LTR(Sln). Sūnus užaugo jau didelis, nebetur [seneliai] kuom mityti LMD(Lg). Ožka vieną kartą nebeturėjo kuom maitint vaikelių LTR(Rm). Ir patsai sakės neturįs kur galvą savą pakišti BPI123. Linksmiau buvo karalaitei, turėjo kam pasiguost LTR(Auk). Su mergėms šnekėti aš neturù ko, su moterims net neturù ko Gd. Kap praudą išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė ir netùri kas sakyt Švnč. Kaip aš nebūsiu nuliūdęs, kad velniai uždūmė mano dvarą ir aš negaliu gyventi, neturiu kur LTR(Alv). Rudenį surinko [broliai] vasarojų ir neturi kur dėt LTR(Rš). Bei netur, kas jį linksmintų BBRd1,9. Dirbkitie gi …, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Ir Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturė́jo ko valgyt ir badą kęst musijo DP558. Ir kad neturė́jo kuo užmokėtų, liepė jį viešpatis jo parduot ir moterį jo ir sūnus DP358-359. Neturiu net kame surinkčia vaisius mano Ch1Luk12,17. Netùra piningų, – bent neturė́ti (kur ten neturės)! Dr.
^ Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti S.Dauk. Dėl genčių turė́k, dėl vyro galėk Sch81(B). Dėl giminių turėk, o dėl vaikų galėk (pagalėk Užp) Antš. Vyrui galėk, svečiui turė́k – tai bus gerai Nm. Su savu turėk, su svetimu galėk LTR(Vs). Turėk aruode, bus ir puode Tr. Verčiau turė́t, nekaip iš kito žiūrėt Skr. Kai savo turėsi, tai kito neprašysi Švnč. Pats neturėk – kitas neįduos Šln. Kai savo turi̇̀, tai kitam dėkui sakyt nereikia Kp. Savo turėdamas – kada norėdamas, kito gaudamas – kada sulaukdamas PPr130. Kai netingėsi, tai ir turė́si Kp. Duonos kąsnį turėsi, kai dirbti netingėsi LTR(Všn). Abrako arkliui pagailėsi – duonos neturėsi Tr. Jeigu žmogus krutėsi, tai ir duonos turėsi LTR(Grv). Kai žmogus iš penkių pirštų gyveni, tai turi̇̀ Plv. Kuo turiù, tuo duriu Snt, Gž, Ds. Kuom tùrim, tuom priimam Pls. Malkų turi – nors sudek, o duonos – nors išdvėsk KlK42,78(Aln). Turėk duonos – turėsi ir prie duonos LTR(Šmk). Menturį tùri, miltų netùri Šl. Turi arklį, bet balno neturi LTR(Vlk). Netur[i] nei druskos grūdą B174, M. Netur[i] nei į akį ką įkrist B174. Kaip anys te gyveną – nė siūlo galo neturi Ds. Kad nebturiu, tai ir nebvalgau Sim. Kai turi̇̀ – valgai, kai neturi̇̀ – pasninkas PnmŽ. Iš neturiančio ir negaliančio nesjuok Sdk. Kas lalauna, tas terbon krauna, o kas guli, tas špigą tùri Pv.
| refl.: Kap dirba, tep tùris Pv.
ǁ Krt, Lk, Pkl, Skr, Plšk, LTR(Lg), Všk, LTR(Brž), Rk, Slm, Žl, Pb junginyje su būtojo laiko veikiamuoju dalyviu žymi nuosavybę ar bent priklausymą kam: Pinigus pasdaliję anys tùri su boba Klt. Turiù sutaupęs daug pinigų NdŽ. Tura tūkstantes apžergusi, o vaikščio[ja] kaip kokia ubagė Vkš. Ė pinigų turi̇̀? – Turiù gi pasdėjęs OG411. Seniau žmonės turė́davo užkasę aukso Gdr. Tùria prismezgę, tùria pris'audę – tùria viso Skp. Aš jau turė́jau cielą skrynę kraičio prisidėjusi Klk. Ir aš turiu (esu) nusipirkęs žemės J.Jabl. Jis turėjo (buvo) ir arklį nusipirkęs J.Jabl. Turė́jo miežių sėjęs Ktk. Tùri ir anys pasisodinę bulbų Klt. Bulvių turù pasisėjusi, cibulių, česnagų Vvr. Mirkydavo linus – turė́jom markas iškasę Sdb. Aš vis ant rugiapjūtės turė́davau prasikepus [duonos] Svn. Vandenio nereikia – turiù atsinešus Ėr. Šeimininkės raktus turė́davo įsikišusios [į kišenę] Rsn. Anas tùri paėmęs jos dukterį Klt. Gaspadinę tùra nusisamdęs, nežanotas tė[ra] Kal. Ar jau turi̇̀ mergą apsrinkęs? Aln. Jei neturė́si dienų išsilygęs, tau pasakys [gaspadorius] eiti į darbą Bdr.
ǁ Pnd, Rk apie drabužį, apavą: Tùri ana apsvilkt – pristaisė Klt. Kas kaip turė́jo, tai teip ir nešiojo Pnm. Reik milą aust: dangojaus netùriam Grk. Pirktinių drabužių anksčiau labai retas kas turė́jo Užp. Neturėdavom daug andarokų Kp. Aš lig penkiolikai metų kelnių neturė́jau, su marškiniais pakulniais ganiau Žl. Vienas kelnes teturù, ir tos pačios suplyšę Vlkv. Tùria milo burnosą i botagą, galia eit už kumetį Sdb. Kiek tų skarelių turiù, kad nebeišryšiu par metus Šmn. Turiu kepurę aš labai diktą, nuo tėvų tėvo ji man palikta LTR(Lzd). Tokį apavą [nešiodavo], kas kokį turė́davo Slm. Tokius drabužinius kamašus teturė́jau Šv. Penkiolika metų turė́jau, da batų neturė́jau, su naginėlėm [ėjau] Dj. Tų batų maž kas teturėjo, su klumpiais ejom mes [į mokyklą] Kl. Turė́jo vienus bateliukus ir ejo į atlaidus Jdr. Jei kursai tų (drapanų) netur, tasai taipajag tur šalčiu prapulti BPII398. Gentie, kaip čia įėjai, neturė́damas rūbo, svodbai priderančio DP32. Kas turi dvi jupi, tenudalija tam, kursai neturi Ch1Luk3,11.
^ Kelnes pasiklojam, andaroku užsiklojam. Kap tie guli, katrie nieko neturi? LTsV214(Ldvn).
ǁ avėti, dėvėti, naudoti: Aš nesu turė́jusi ant kojos da vailokų Lkv. Šito staldengtė da neturė́ta Vb. Trepsėk, trepsėk, brolužėli, dar gali trepsėtie, geri jukto kamašukai, dar gali turė́tie DrskD161. Tas karalius sako: – Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane … nė turinti, nė neturinti LB259(Grl). O turė́jo batukus naujus apavęs ant kojų Varn. Ką turi̇̀ apsidaręs – turėk Pln. Ir kurpes jūsų turėsit ant jūsų kojų BB2Moz13,11. O ans (Jonas) turėjo rūbą savo iš ašuočių velbliūdo Ch1Mt3,4.
^ Stovi pati plika, tùri marškinius antyj ir visiem į akis žiūri (lempa) Nm. Kas turi – du turi, o kas neturi, tas neturi nė vieno (autai) LTR.
ǁ DŽ, Vž nuomoti: Jų sodą turė́jo žydas Ėr. Malūne turėjo jis tokį kambariuką Bgs. Turė́davo kambarius par žydus PnmR.
turė́tinai adv.: Jis jam dvarą pavesiąs turėtinai, ne parduotinai rš.
ǁ būti pasiėmusiam su savim, laikyti prie savęs, šalia: Jeigu tos birkos neturi̇̀, ta kailių nebeatgausi Krp. Aš turù šitai i dukumentus, aš parodysiu (pakeleivis sako nepatikliam šeimininkui) Kl. Tatai tą ginklą betùrįs tokį kaip avies koją, tik patrono netùrįs Gd. Pristojo pri munie, sako: – Ką čia turi̇̀? Skd. Šoks, grajys, bi kokią armoškelę būs betùrį Plt. Broliai stvėrė, kas ką turėjo, ir nuėjo mušt kirmino LTR(Auk). Ka pro kapus eiti, reik turė́ti druskos, švęsto [v]andens Yl. Atsiminė jis (medinčius) turį̇̃s sidabrinį guziką savo mandieroj MitII181(Brt). Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištraukė ir ištiko vyriausiojo kunigo tarną VlnE192. O daug minių atejo jop, beturinčių su savimp raišus, aklus, kurtinius Ch1Mt15,30.
^ Ant tėvo jojau, ant motinos sėdėjau, o seserį šalia turėjau (tėvas davė arklį, motina – balną, sesuo – kardą) Erž.
| refl.: Negerai, ka kapeikų perkant netùras Rdn.
2. tr., intr. BŽ227, Jon, Gg, Sn, Pv, Stk, Vdn, Str, Skdt, Dgč, Rk, Kvr, Ėr, Pbr, Lg, Jnš, Trk, Žd, Skd, Gršl, Kl, Plt, Jdr būti sulaukusiam, patyrusiam, sugalvojusiam: Jau pusdevintos dešimties metų turiù i da dirbu Gr. Metų anas jau turė́jo smagiai Užp. Anas tùri gal devyniasdešimt metų Ml. Aš metų daug jau turù Varn. Ana gal būti šimtą metų i tùra Yl. Jis jau amžiaus tùria – penkiasdešimt metų Tj. Mirė aštuoniasdešimt metų turė́dama Krs. Senoji mirė, sako, ka i tų metų turė́jusi šmotą jau Trk. Vedu turė́jov daug metų, ka žanijovos End. Visą dvidešimt jau turė́jo, kai gimė vaikas Klt. Aš metų penkioliką turė́jau, kai audžiau Pb. Jau turėjau aš aplink tiek metų Žal. Tiek metų tùriant išeina visas gražumas Slm. Ka aš tokį amžių turė́čiau, džiaugčiuos LKT91(Vvr). Aple šimtą metų svirnukas tùra Krž. Kokį penkiasdešim[t] metų tetùria [namas] Sdb. Lentelės [stogo] dešimt metų tùri ir byra Btrm. Mažos eglutės, o daug jau metų tùri LKT206(Ig). Tas ąžuolas daug amžiaus turė́jo Mlt. Musėt trumpus abrūsus tedavė [jaunoji vedliams], kad teip trumpą amžių teturėjo LMD. Neturiu tokio amžiaus, kokį turėjo tėvai muno S.Stan. Bylojo žydai jamui (Kristui): penkių dešimtų metų dabar neturi ir Abrahamą esi regėjęs VlnE53.
ǁ būti įgijusiam, įgavusiam: Darbo turiu R420, MŽ568. Pasitaikė darbą turintỹs vyras gaut Gs. Kol išbaldai lininius, turi̇̀ darbo Pc. Aš darbų daugel turiù Pls. Geras šiaučius buvo ir darbo visumet par akis turė́jo Vkš. Aš darbo palei kaklo turiù Srj. Pilnas akis darbų turėjau, o ne grybų Žln. Kožnas savo darbą tùriat Plt. Tùriam darbo, o šnekam, šnekam sau Lk. Ar darbo neturi̇̀, kad visus tep dergi? Srj. Ir Amerike turė́jau gerą darbą Lbv. Darbą didį turiu dirbamą, negaliu ateiti BBNe6,3. Turėsi darbą, iki išsisuksi B798. Raganos turė́jo labai daug darbo, kol prasiskynė kelią (ps.) Grš. Sviets veidmainings tur vis darbą BsO220. Mes šičion Karaliaučiuje jau per kelias nedėlias po visam lytaus neturim Kel1852,128. Turė́jo pajamų, mišką vežiojo Upn. Jei medaus daugis, pažiūro, tai dar išsiima, sau naudą tùri Kpč. Skrostojai, kurie jos paveikslus iš medžio dirba, didį pelną turėjo M.Valanč. Jokūbas sugrįš ir pakajuje bus, ir pilnystą turės BBJer46,27. Nesa be abejojimo stebuklingas ižg to naudos turė́tumbime DP620. Ar turi skolų, skolos? J.Jabl. Tėvuli, širdele, už šito neisiu, ba šitas bernelis daug skolos turi LLDII575(Vrn). Turė́ti nuostolių NdŽ. Žinai – kur jis turė̃s naudą, tę i lenda Jrb. Mano sūnai mokslo maža tùri Smal. Aš nèturiu nei mokslo, nei ko Akn. Jis kalbõs tùri, iškalbus Grš. Mokslo neturė́jau, neukvatijau mokytis Lel. Reik amatą turė́ti LKT98(Pvn). Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Tur gerą amatą, kursai gal ką puikiai padirbti I. Ar tamsta, seniūne, turi kokią valdžią ar neturi? K.Saj. Dabar turės progą tuos savo žodžius pateisinti darbais V.Myk-Put. Jau seniai lakštų turė[ja]u Brsl. Kad dabar turėjus tokių vaisių! Ktč. Tarp kitko mes iš jo turime visą gramatikos terminologiją KlbV62(J.Balč). Bent pusė, jei ne daugiau, mūsų pradedamųjų mokyklų neturi lietuvių kalbos pamokų A.Sm. K. Būga apgailestavo, kad [jo] leidžiamas žodynas turįs trūkumų KlbXIV163. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. Norint raštą tùri, bet tiesos rašto išmanymo neturi DP90. Kai mudu važiavom per didį miestą, niekas nepaklausė, ar turi raštą LTR(Vrn). Prityrę turim: kad tik pievos žolėj karvės, tuoj daugiau pieno Trgn. Nušovus abu patinus (lokius), pastebėta, kad vieno ir kito kūnai turėjo plėštinių žaizdų T.Ivan. Ne didę, menką garbę turiu R27, MŽ36. Ir maža tauta turi didelę praeitį V.Bub. Žmonės tikisi gerus metus turėti Žem. Kiekvienas jų (perkūnų) turį̇̃s paskirtą sau metą; o tas metas, kurį valdo perkūniūtė, esąs baisiausias MitII178(Brt). Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą K.Donel. Turime prieigą tėvop DP3. Sakau, kad tamsta neturi teisės skriausti savo žmonos P.Vaičiūn. Mergyte mano, jaunoji mano, ką aš turėsiu ant dovanelės RD45. Mūsų kaimo[je] visi turi pravardes Ar. Kai varydavom saitan, tai karvės vardus turė́davo Vb. Dvaro pievos vardo neturė́jo Stk. Yra nedickų [ežerų], bet vardą tùri Pnm. Tai kiek klasių tùrit (esate baigę)? Kdn.
| Čia ji valią tùri didelę (viską tvarko, įsakinėja) Rs. Keliuko tad jau ir neturi valios ginti Žem. Pas močiutę augau, turė́jau valelę, prisiverpiau, prisiaudžiau tris skrynias drobelių (d.) Klvr. Kad aš turėtau pas tėvulį valią, tai išstatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Mrk). Oi, kad aš augau pas motinėlę, valužės neturėjau LLDII51.
| Viliuosi, paduksį turiu SD127. Vilties, viltį turėti LL259. Tėvai turė́jo viltį – pasveiks, pasveiks Rš. Aš pažinės i neturiù su anuo LKT58(Ms). Jis su ta laiškinyke pažintį turė́jo Btr. Neturė́k tu man draugystės su jais! Pv. Pavoju yra turėti draugystę su piktais S.Stan. Tas žmogus su velniu turėjęs draugystę Žg. Nekęskite jungo, tai yra neturė́kite draugės su neištikimais DP319. Neturiù ukatos mokyties Slnt. Kiti baisiai ukatą tùra kartas grajyti KlvrŽ. Berneli mano, mano jaunasis, kur šią naktį nakvosim, naktužę turėsim? DvD293. Aš neturiù palinkimo an žuvį Žl. Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiù ir pritraukimo Pv. Tokį miegą ana (panaktinė) turė́jo, ka nematė, kaip vilkas aviną nunešė Krž. Aš neturiù tau jokio priekiščio Krs. Žmogui kai gerai, tai ir ūpą tùri LKT368(Vlk). Turė́jau didžiausį norą viską pamatyti, visur apvažiuoti Pp. Aš jau viena važinėt neturiù drąsos Vlk. Sarmatos nei per nago juodymą netùri Švnč. Ne mada kalta, ale kad mes jau sarmatos netùrim Slk. Apie akcentus autorius jokio išmanymo neturi KlbV116(J.Jabl). Jis neturėjo mažiausio įtarimo, kad tas vadinamasis pirklys būtų buvęs plėšikų vadas J.Balč. Eik, kur tavi giltinė neša, nereik mun tavęs, mislijaus patieką turėsiąs, bet atvesi tu muni ant grabo lentos BM394(Slnt). Ana turė́jo dalią in bernų Ktk. Aš laimę turė́jau an mergų Žl. Nesa mes turim šventę Pono BB2Moz10,9. Pirkau kiemą ir turiu reikalą išeit ir apžvalgyt jį DP274. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų Ch12PvK7,16. O tai visa dėl to ponas Dievas padarė…, idant pagadintame savo prigimime dėl deginimo atavėsą turėtų PK233.
^ Pakajų turėdamas ir turėk B731. Vėją turim į akis B538. Gerai išarsi, išakėsi – gerą ir derlių turėsi LTR(Šl). Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi KrvP(Drsk). Amatą turėdamas, duonos neprašysi LTR(Vdšk). Ką norėsi, tą turėsi – tiktai reikia noro Rd. Neturė́jo boba bėdos – nuspirko kiaulaitę (paršiuką Krs) Krs; LTR(Lzd). Neturėjo boba bėdos – prasimanė vaiką LTR(Vlkv). Neturėjo ubagas bėdos – nusipirko paršelį Erž. Geriau plikesne subine būk, by tik skolų neturė́k Trk. Turėk viską naują, o draugą seną LTR(Srd). Daryk gerą, o turėsi nuog jos garbę Ch1PvR13,3. In savo spalių turiu valią Tvr. Ant biedno visi valią tùri Ds. Ėjo ėjo ir vietos neturėjo (vėjas) LTR. Ko Dievas neturi? (nuodėmių) LMD.
ǁ tr., intr. DŽ1, Pš, Rsn, Gd, LD114(Kv), PK233 patirti, išgyventi, iškęsti: Sopulį turiu SD17-18. O kokiuos skausmus turė́jo, Dieve saugok! Žl. Aš ašarų turė́jau gerai nuog marčios tikros Rud. Daug nelaimės turė́jau Grv. Vargo tokio, bado neturė́jom, tėvalis buvo labai darbštus Krt. Anas, mažu sakyt, kokį piktumą turė́[jo] Aps. Gal jis piktumo, gal jis keršto turė́jo Krkn. Vilkas tùri kerštą in vyrų Tvr. Kerštą turė́jau už vogimus Vdk. Vaikai piktumo netùri Pv. Ana tùri daug pavydos Aln. Gerai, kad vaikai į mamą panašūs, sako, laimę tùri Snt. Ka išvažiavus į kelį visų pirma sutiksi vyrišką, ta turėsi laimę (priet.) Plt. Reik žmoguo turė́ti meilę, ir karų nebūtų Všv. I kokį aš turù džiaugsmą NmŽ. Iš sūnelio džiaugsmą tùrim, tik duonelės mes netùrim (d.) Švnč. Jeigu einant kelionėn skersai keliu perbėgs lapė, turėsi džiaugsmą LMD(Dglš). Nesa gerieji ne tiektai turės džiaugsmą ižg savo gerųjų darbų DP385. Turės malonę I. Tùriam par metus nors kartą linksmumą Žg. Žvėrys ir žvėreliai turė́j[o] linksmybę D143. Penkias operacijas turė́j[o], plado neturė́j[o] Pun. O ką mes linksmos būsim, turim darže nelaimę Ss. Už stalelio sėdėjo, rūpestėlį turė́jo DrskD152. Našlys tur bėdelių, našlys tur bėdelių ir mažųjų vaikelių LLDII452(Lš). Didliai gerai gyvenau, bėdos jau neturėjau Skd. Turù baisį išgąstį Trš. Kitą dieną paėjau kiek aš į salos vidurį ir turėjau nemažą išgąstį, išgirdęs žmogų mane klausiant, kas aš toks esu J.Balč. Seniau gi žmonės baimės daugiau turė́davo Vdn. Ale kaip aš baimės didelės neturiù, aš tai nebijau LKT184(Raud). Tùri kokią baimę: kur eina, visko bijo Pv. Jei būtum manęs klausęs, neturėtume dabar tokios gėdos K.Bink. Te jau gėdą turėki niekų geisti LzP. Tokios kelionės turėjau du mėnesiu – ir bado, ir šalčio, ir mušimo Žem. Jau doros dienos neturė́jau End. Ir Timotejus šv. dažnas negales turė́davo DP558. Nė miegelio neužmigau, rūpesnį turėjau, rūpesnį turėjau LTR(Plt). Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tai tu turėjai didelį vargelį, kol mane užauginai LTR. Dar didesnį [vargą] tu turėsi, muni išleisdama LLDII341(Pln). Oi tai tu turė́jai didelį vargelį, kol mane išmokinai DrskD194. Jei už bernelio išeisi išeisi, laimingas dieneles turėsi turėsi LLDII426(Kv). Kai tu už manęs ištekėsi, didelio vargelio neturė́si (d.) Alvt. Dar du naktigultu turėsi, iki kol prieisi savo vyro dvarą LTR(Brž). Jau kibis kimba – laimę turė́si Mžk. Prašom jūs, mieli broliai, pakajų turėkiat su jais Vln40. Kiek gero jis iš senų dienų turėjo, kadangi jo visos žmonės parpuolė tarp neprieteliaus BBRd1,7. Bet dabar eimi tavęsp ir kalbu tai and svieto, idant turėtų džiaugsmą mano išpildytą savimpi Ch1Jn17,13. Pas tave turėsiu Velyką su mokytiniais BtMt26,18.
^ Gerą liūtį turėjo – kam vogė, kai svietas regėjo KrvP(Krkn).
ǁ Lk, Trk, Mžš užimtumui nusakyti (paprastai apie laiko turėjimą ar neturėjimą): Laiko turė́damas drožinėdavau, dirbdavau šį tą Sk. Turėjau liuoso laiko, važiavau ant Linkavą Ps. Čėso tùria, gerą vietą ažėmęs ir sėdžia par upę Ob. Kad turi̇̀ laiko, tai skut’ bulbas Ml. Neturù laiko, panerk už muni Krš. Ežerus laiko turiu ir visokių minčių ateina į galvą rš. Vis laiko neturėjo, dirbo, lėkė, o va dabar ir turi̇̀ laiko, ir gulėk Slk. Aš pas motinėlę rūteles ravėjau, o pas tave, bernužėli, laiko neturėjau (d.) Šmn. Girdėti girdėjau, laiko neturėjau, senam tėvužėliui patalėlį klojau (d.) Nm.
^ Kožnas darbas savo laiką tùri Pl. Tu i dvėsi – laiko neturė́si pakiemiais lėkdamas Mžš.
3. tr. Sn, Alv, Dg, Stk, Žl, Ktk, Mžš, Šmn, Kp, Pl, Pnd, Dkk, Kpr, Vgr, Yl, Trk, Skd, Štk, Tl, End, Vvr būti gavusiam, įgijusiam iš prigimties ar išlaikiusiam: Mano motinelė, kad mirė, tebeturė́jo visas dantis Rsn. Aš neturiù nei vieno dančio LKT146(Nd). Dantų neturiù, negaliu in kūno pasimt (pariebėti) LKKIX216(Dv). Kad šitokį mažutį dantį turė́čiap Aps. Biznas kaseles turė́jo, tai nukirpau Sl. Aš didilius plaukus didliai turė́jau Šts. Kodėl ji (laumė) tur tokią ilgą nosį? BsPI13(Rg). Dvi turime ausis ir vieną burną, kad daugiau klausytumėm ir mažiau kalbėtumėm LTR(Erž). Kas turi ausis klausyt, teklauso Ch1Mr4,23. Kursai (žvėris) turi (septynias galvas), o dešimtį ragų Ch1Apr17,7. Jis tùra pliką galvą Grdm. Bepig, ka tu jaunas kojas turi̇̀ Nv. Ale mūs gaidys kad turi pentinus, tai kap cvekus Lš. Vėgėlė i šamas žvynų netùri PnmŽ. Turė́tasis plaukas nubirsta ir kumelys pajuoduo[ja] Šts. Turi svočia pilvą tep kap niekotaitę LTR(Smn). O vaikai visi geri yra, i kojas sveikas tùra, i akis geras tùra Kl. Atdarykit dureles, kas turit rankeles Kpč. Kad sparnelius turėčia, ir aš tenai nulėkčia, šauktau šauktau tėvelį raibos girios balseliu LTR(Grv). Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Mūsų tėvelis labai balsą turė́jo Pl. Ir iš kur toks balsas tavo turima! J.Jabl. Jos jaunos turė́ta geras balsas Mrc. Ausies neturiù suvis – dainų nemoku Ml. Tę obelėlė stovėjo, daugį žiedų turėjo LTR(Lp). Sakė mane bernužėliai netùrint rūtelių Ar. Išvydęs tada figos medį iš tolo, kursai turėjo lapus, ejo (dabotųs), begu jau ką rastų and jo Ch1Mr11,13. Aš buvau kai milžinas, sveikatos turė́jau Švnč. Ligos neturiù i sveikatos neturiù Dglš. Sveikatos labai netùri, tai visi darbai stovi Krs. Ir ans vargo padėjo, nebtùra sveikatos su visu Lk. Neturiù sveikatos laipiot čia an kalno, pavargau Pv. Ka sveikatos turė̃č, gerai gyvenč LKT104(Pd). Ir užpakalį sopa, ką jis tùri, visa sopa (skauda visą kūną) Azr. Ka tu nagus i turi̇̀, o ka proto neturi̇̀! Kl. Jau nedaug proto turiù Grv. Tas senis visai i proto tiek betùra Trk. Kad jaunas yr buvęs, rasi ir turė́jo protelį Rmč. Tùri gyslukę pajuokaut, tùri Pv. Tasai nė mergos proto neturįs S.Dauk. Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turė́dams, ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias? K.Donel. Kad anas dūšią turėjęs, tai būt pasakęs, ką arklys naturlyvas Ml. Mūs tėvukas turė́jo gudrumo Pn. Jin[ai] mandagumo iš jaunystės turėjo Pl. Pakaruoklis turi tokį pat stiprumą, ką ir gyvas turėjo Šl. Dabar visi tokie – pasileidimo tùria Alz. Didelį sunkumą turė́jo – dulkės, viskas Kvr. Ka sunkumo neturė́čiau, aš nieko netingiu Sdb. Tiek drūkčiausia, gal ir ana tùra tą spaudimą Trk. Nebturė́su kantrybės bekentėti Kv. Dabar netùria tos tvarkos vaikai Erž. Kad ir koks žodis kitoniškas, bet tùria panašumo [latvių kalba] Č. Mano kalba jokio šimoniškumo neturi Šmn. Duona, kad ir tikrų rugių, ale tokį aitrumą tùri Užp. Rūkyti galėjai – tie žiobriai skaniausi, jie riebumo tùra Rsn. Liuobam mieruoti su centimetru, kiek jau tùra to storumo [bekonas] Kl. Tùri kartumo beveik kožnas grybas Kvr. Tùri alus stiprumo, nesakyk; ir gardumo, ir stiprumo – visko tùri Mžš. Jau žemė purumą tùra Krž. Kai mėšlo duoda, tai mėšlas šilimą tùri Ker. Sausuolė kaitros netùri, prie jai reikia beržinių [malkų] Klt. Šiūkai brandumą mažą tetùria, be kanduolio Erž. Ta pušis dideliai kvepa i tùra blizgėjimo Akm. Vyresnioji [duktė] buvo aukšto ūgio, nešiojo šviesiai geltonas kasas, turėjo rožinius skruostus S.Zob. Jie (jurginai) ar savo gražumo tùria LKT241(Žml). A žinai, ties varteliais judėjimą vanduo tùri Mlk. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą tùri, tep netikęs Pv. Dėl to sako anas (lopšys iš ievos medžio) sveikas, kad tur didį kvapą iš savęs per ilgą laiką LMD. Abiedvi ausys švenkščia, tùria zyzimą Sdb. [Mokytojas] aiškindavo mum, kad medelių nereikia laužyti viršūnių, kad ir jie tùria gyvybę LKT261(Pin). Jis turi didelį panašumą į tikrą arklį J.Balč. Aš turù gerą laimę: mun bitės nekanda Krž. Kiekvienas mokslas turi savo specifiką sp. Kietieji, skystieji ir dujiniai kūnai turi ir bendrų savybių rš. Visi kūnai turi tris matmenis rš. [Tarne,] turėk macę ant dešimties miestų VlnE185. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio (nesa aš turiu sunkų kalbesį) BB2Moz4,10. Kantrumą turėti gundyme kožname PK138. Nesa kaip garstyčia didę galybę turi ne tiektai augliuje, bet ir valgyme DP90. Kolei turi rūstybę ir nopykantą ant širdies savos artimop, ik tolei neturi pakajaus DP133. Netùri nei skaistumo, nei gražumo: ir regėjome jį (Kristų) netùrintį ypatinės DP169. Mokė nes juos kaipo galybę turįs, o ne kaip mokyti rašte Ch1Mt7,29. Ir tùrigu žmonės išmintį, kurie teipo dręsa nusidėt DP11. Žmogus kai šuva laksto jaunas, paskiau arklio jėgą tùri Ssk. Kad rodos neturė́t, būt telioko nelikus Klt. Tai jau jėgos ir aš neturiù tokios, kap turė́jau Pv. Suprato kareivis, kokią galią turi skiltuvas LTR(Auk). Nebuvau mokyklon intėjęs, ale atmintį turiù Stk. Aš pirma turė́jau didelę atmintį Srj. Nebatsimenu, kokiais metais esu gimęs, nebturu atminties Vvr. Turiąs iškalbą I. Kalvis iškalbą valnišką turė́jo Gršl. Ašiai su visais žodį turė́jau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Neimk ir negražią, ba pats nemylėsi, šalia atsisėdęs kalbos neturėsi (d.) Gdl. Eikšę, mergele, in mane, turiù žodelį in tave (d.) Lš. Abi senos i tùrim kalbą Kvr. Jaunesni žmonys kitą kalbą tùria Vdk. Katras (kiekvienas) miestas tùra savo kalbą KlbXV131(Klp). Turė́ti talentą NdŽ. Neturė́jau pašaukimo prie audimo Pc. Reikia [mezgėjai] rankose gabumą turė́t i akim matyt Bsg. Naravo anie netùri Mlk. Tokią ydą jisai tùri – jokios užujautos Pv. Ana daug nervų tùri – ne pagal save Klt. Eš girdėjau apie tave sakoma, tave dvasią šventųjų deivių turintį BBDan5,14. O daiktui, galą turinčiam daiktop, top, kursai galo netur, negali būti nė vienas prilyginimas DP580. Pirma diena Christaus yra amžis, pradžios neturįs SPII123. Neturįs galo Sut.
^ Eina, kaip akmens kojas turėdamas KrvP(An). Kad subinėje akis turėtum, tai tavęs nesugautų DS296(Grk). Imdamas sakalo akis turi, atiduodamas – šuns PPr114. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis J.Gruš. Baimė turi dideles akis rš. Kad kiaulė ragus turėtų, tai visą svietą išbadytų LTR(Vlkj). Kiaulės snukį turėdamas ne visur įlįsi LTR(Auk). Arklys ir keturias kojas turėdamas suklumpa LTR(Auk). Arklys keturias kojas turi, o pailsta LTR(Al). Šuns liežuvį turėdamas duonos negausi LTR(Auk). Vaikai i žuvys balso netùria Škn. Kas netùra sotės, tegu eina ubagais Dr. Lazda du galus tùri Nm. Gilus tùri dugną, platus tùri kraštą Šll. Maluoji maluok, ale i galą turė́k Rdn. Kap maiše gemsta, tai dalią tùri Pv. Ir dūšią tùri, ir kalbą – kolgi nebagotas? Dgč. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTR(Jz). Ar tur šuo gėdos? N. Kitas tùra talentą, o kitas – pliką lentą End. Kad turėčiau rankas, vagį sugaučiau, kad turėčiau liežiuvį – viską apsakyčiau (kelias) Pnd. Kad atsitiestų, dangų paremtų; kad rankas turėtų, vagį sugautų ST409. Vienas vyras daug galvų turi (kūlys) Pnd. Neturi akių, neturi ausų, o aklus vedžioja (lazda) Dkšt. Tùri keturias kojas, ale ne gyvis, tùri in savę plūksnas, ale ne višta (lova) Dv. Naktį turi dūšią, dieną neturi (lova) LTR. Turi sparnus, bet nelaksto (malūnas) LTR(Mžk). Maža kresna moterėlė daug drapanėlių turi (višta) Vp.
| refl.: Kai sveikatos nebturė́jos, už panaktinį buvau pri gyvolių Vg.
4. tr. Grš, Vl, Stk, Al, Švnč, Žl, Strn, Alz, Kp, Slm, Skp, Žb, Rk, Kpr, Sdb, Krš, Žeml, Šts, Slnt, Tv, Als, Žr, End, LKT138(Nd), Šlu būti susijusiam su kitu asmeniu ar asmenimis santuokos, šeimos, giminystės, draugystės, tarnybos, darbo ar kitokiais ryšiais: Moterį turįs SD1118. Anas antrą turėjo žmoną Dgl. Anas čia atvažinėdavo, anas ir bobą iš čia tùri Aps. Aš du vyru turė́jau Yl. Žmona tùrinti kitą vyrą Trk. Ko jis laukė šio laiko nevedęs: būtų beturįs šeimininkę! Žem. Kokią išsirinksi, tokią ir turė́[k]! Pv. Dabotinę turi̇̀, tai ir imk, nepamesk Šmn. Tas vyras dvyleka pačių turė́jo (ps.) Všv. Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią BsPI11(Rg). Žvėrelės, paukštelės vis turi poreles, aš siratėlė neturiu porelės LTR(Rdš). O Jons bylojo Herodui: neder tau turėti moterį brolio tavo VlnE170. Eš turiu vyrą, poną BB1Moz4,1. Žmona pirm vyrą, o paskui ir sūnų, kurį gi vieną beturėjus buvo, pateriojo DP335. Neturiù ne pačios, ne vaikų, nė rūpesnio neturiù Gd. Anys tùri sa[vo] šeimą ir savę daboja Pls. Vaikų esu turė́jusi šešioleka Varn. Vaikų šešis turė́jau, tai ne dar̃, kad vienas du Alv. Patsai dar visiškai vaikas ir jau vaiką tùri Ant. Įsiviliojo [tokią senikę] vaiką padabot, o penkis vaikus turią̃ Erž. Ė būdavo, kad moma tùri septynius vaikus, tai gerai, kad du likę [gyvi] Aps. Kad aš vaikų nebeturiù, nežinau, ar ją (žemę) imt, ar ją neimt Alz. Turė́jom keturis vaikus, o dabar visi iškrikę Srj. Keturias dukteris turė́jo, visas į ūkes išleidė, pasogas, šimtus devė Krp. Turiù keturius sūnus, penkias dukteres, septyniolika anūkų Rod. Ana tik vieną mergiotę tùri, o sesuo i bernioką, i mergiotę Klt. Jie vieną sūnų turė́jo, gražiai gyveno Kp. Ans tùra vieną vaiką KlbX115(Krtn). Ji mergõs turė́jo tą vaiką Mžš. Vieną vaiką tùrįs su ta žmona Trk. Dvi mergelkas i vaikeliną tùra Kv. Oi klausinėjo jaunas žentelis: begu turi dukrelę? S.Dauk. Tą vieną teturiu mylimą dukrytę KlvD47. Gyveno viena šeima, turėjo sūnų Joną o dukterį Julijonę Krt. Nebtùra mergelės tokios jau didesnės Trk. Katras turė́jo savo vaiką, leido [ganyti] Krž. Būt geriau, kad turė́tai kokį vaiką, tai gyventai [savo sodyboje su vaiku] Kpč. Turė́jau du sūnu, tai vienas numirė Mlk. Jei turė́tai vaiką, tai tau neliktų [pieno] Pv. O plebonas Midijano turėjo septynias dukteres BB2Moz2,16. Turiegu dukteris, sergėkig jas gerai, idant kūnus jų čystume išlaikytumbei DP65. Jie gyveno abudu, vaikų neturė́ję Ad. Netùra nė vieno vaiko, netùra kryžiaus Krž. Dejavo vaikų netùrįs Jrk23. Gerai gyvenam, – tik burnų (valgytojų) netùrim Rš. Turė́jau seserų, likau vienas LKT208(Graž). Seną žmogų čia turi̇̀, čia i nèturi Prng. Turė́jo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą Upt. Turiąs beturiąs tris sesutėles kaip ir daržely tris lelijėles NS491(Vb). Turiu net penkis brolius Ch1Luk16,28. Netùri tėvų, vienas anas kaip stovi Klt. Bet ka mamos neturė́jau, teip i laimės neturė́jau Slnt. O da aš turiù senus tėvelius, užaugys mano mažus vaikelius (d.) Klvr. Kad aš esmi siratėlė, kad neturiu tėvulio nuoseniausio, nei motulės mylimiausios LTR(Mrk). Neturiù tėvelio, senos motynėlės, aš neturiù kam palydėt in svetimą šalį DrskD220. Neturiù tėvelio, kas dalelę skirtų (d.) Grš. Aš neturiu tėvo motinėlės, – nesukrovė didelio šarvelio LLDII476(Mrc). Jūs mielos motulės nebeturėstat, visokių kalbelių prisigirdėstat LTR(Rk). Ji turėjo gerus gimdytojus, kurie aną primokę buvo pagal zakonų Moizešiaus BBDan13,3. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18. Užsilikau, da laikausi, o kaimynų jau daug neturiù (mirę) PnmŽ. Viena gyvenu, nebeturiù su kuo gyvent Kvr. Kiek jau turė́davai šeimynos, i vis po tą kulšį avienos duodavai Mšk. Samdytą turė́sma mergikę, samdytą turė́sma vaikiuką Lk. Šiemet netùrim (nepasisamdėme) mergiotės – daugiau darbo Jnšk. Teturė́jo [ponas] tiktai vieną liokajų ir tą didelį šelmą BM77(Vb). Pats mokėsi ir da paprastai kokiuos du mokinius turė́davo Upt. Turė́jo po savim gal šimtą inžinierių Strn. Netùri broliukas sau mielos draugelės (d.) Dglš. Kap aš turė́jau kaime mergelę, ėjau lankytie kas vakarėlis DrskD26. Aš sau turiu bernelį šitam pačiam kaimely LTsI279. Šmotą darbininkų po savęs turė́jo tas ponas Všv. Aš esmi žmogus po valdžia [antro], turįs po savimi kareivius DP73. Neturiù kas ganąs, neišganysu didelę bandą Gd.
^ Plikis neturi nei genčių, nei bičiulių PPr299. Ir Dievas motiną tùri Sld. Kol pinigų tùri, tai sūnus tùri Tvr. Jei pati neaugini, tai i neturi̇̀ vaiko KzR. Menturis dukterį tùrįs; o kuo vardu? – Košė Pln. Lazdų krūmas, tam lazdų krūme ežeras, tam ežere dvi sesutės maudos ir turi po penkis bernus (kubile duoną minko) LTR. Dvylika brolelių tur vieną juostelę (metų mėnesiai) LTR. Ko Dievas netur? – Aukštesnio už save arba vyresnio PrLXVII40.
| refl. tr.: Kole turė́josi dukteris, laikėsi ir žąsis Rdm.
ǁ Ds būti vedusiam (žmoną): Anas turė́jo jos seserį paėmęs Klt. Šitas, kur tùri Petro seserį? Sdk. Kunigo seserį turi̇̀, o teip šneki! Žl. Anas turė́jo mokytoją tokią Vžns. Tas, kur Taruškėlę tùri Ėr. Jis tùri Žilinskiūtę Ss. Tas gi Gudelis, katras Banyčią tùri, sakė Dbk.
^ Kiekvienas vyras tetur savo moterį ir kiekviena – vyrą savo DP71.
ǁ priimti (atėjusį), sulaukti (užaugusio): Turė́si ažumainą, auga vaikas Klt. Mes svečių tùrim KI226. Vakar sūnų turė́jau Strn. Šiandie kapinių šventė, sakau, gal svečių turė́sim Smln. Ką – svečių turė́si, ar talką kokią darai? (klausė daug visko prisipirkusią moteriškę) Švnč. Viską padariau – svečių neturė́siu jokių Žl. Turė́si žentą kai matant (duktė jau suaugusi) Šln. Kap apsirgau, tai visi sakė, ka neprasieis, net kunigą turėjau Tvr.
^ Neimk per daug kalbios – daug svečių turėsi LTR.
5. tr. R, MŽ, KBII169, DŽ, KŽ gimdyti, pagimdyti: Pamečiui turė́[jo]: šitam nebuvo metų, kitas gimė Klt. Vaikų penkis turė́jau Alv. Itokius šešis sūnus turė́jo ir sveika boba kap mūras Arm. Kiek vaikų turė́[ja]u, tiek dantų neturiu Str. Labai sunkiai aš turė́jau mergaitę tą Ktv. Ot dabar svietas kytras, vaikų nedaug tùri! Pls. Nežanota, nė vieno vaiko neturė́jau Všv. Tokiuos metuos nė begalėsi, nė beturė́si [vaikų] Mžš. Jei užgirsi varlę kvarkiant, tai vaiką turėsi LTIII456(Kls).
^ Tu jau kaip turė́siantis, drūktas Trk. Skeltas perėtas, tuo turė́tas – visi pry darbo! Šv.
ǁ N, Snt atsivesti: Veršį vesti, turė́ti I. To žmogaus buvo kumelė kumelinga ir karvė turėsianti Žem. Karvė turė́sianti būs, apėmė jaučius Klk. Karvė in čėso, greit teliuką turė̃s Aln. Mūsų juodė jau tvinksta, greit turė̃s Krkn. Šėmoja jau tuoj turės Kp. Karvė bus turė́sianti Škn. Karvė turė́jo – veršį girdos Krš. Jau karvelė greit mun turė́s Trk. Karvė ir kiaulė turė̃s vienukart Mžš. Karvė jauna, graži, Kalėdoms turė́sianti Skd. Ana (telyčia) turė̃s kovo pabaigoj Kvr. Karvė jau turėjusi B826. Karvė šiąnakt turė́jusi K. Niekumet naktį karvė nė[ra] turė́jusi Trk. Šįmet margoji vėlai teturė̃s Jrb. Žalmargė tura turė́ti jau už poros dienų Slnt. Turė́sintiejai karvei duok geriau ėsti Slnt. Viena karvė užvelka, kita į laiką tùria Jrb. Juodė turėjo jaučiuką, o ne karvytę Pkr. Mūso karvė turė́jo jautelį Sd. Vakar karvė turė́jo, būs šviežaus pieno Ll. Karvė jau išsimelžus, rugsėjį turė́jus KzR. Veršis, paršiukas tuo[j] turė́tas NdŽ. Pirkom karvę neturė́jusią Šln. Jei užtrūks, tą (karvę) neparduosiam, kol neturė́s Trk. Karvė ka turė́davo, tai prisilydydavo grietienės užsibaldyt Grz. Kita karvė tum pienu (neužtrūkusi) tùra Krš. Prieš Kalėdas turėjo Jonų karvelė Žem. Ar įsiuvai guziką? – Ne. – Nu ka tu mitrus: kumelė būtų pritvinkusi i turėjusi KlvrŽ. Ar jau kumelė turė́jo? Pc. Kumelė turė́jo, paturėjo KI450. Tas kumelys (kumelaitė) nuo tos kumelės (tos kumelės) turėts (turėta) B534. Turė́siančiai (veršingai, kumelingai) susilaužius kaulą, neduok vario, išsimes Vdk. Visumet turėsianti kumelė trapi Krkl. Avis turėjo R237, MŽ315,403. Avis turė́jo tris vaikus KlvrŽ. Jauniklė avelė dujai gėrioku tùria KlbIX51(Skp). Pusmergė nuėjo turė́jusios avelės girdyt Grž. Kiaulė šiąnakt turė̃s: migį nešas, į rytą turė̃s Vl. Turė́siančią kiaulę pjauti būtų juk svieto juokai A.Sal. Kad, minau, nieks, nei paršiuks turė́ts nesušaltų K.Donel. Turėtoms kalėms grapas liepė pilti pieno Bržr. Pas Mačiulį radynos: kalė vaikus turėj[o] Rod. Katė jau kačiukus tùri Aln. Kai gyvolis gero pašaro nematė, tai netvinkusi i turė́jo Nmk. Šitie triušiai žiemą turė́ti, tai toki nuskurdę Mrj. Vasaris ašaris, gruodžius nugrubėlis, gyvuoliai, tuose mėnesiuose turėti, yra apsiašaroję, nugrubę, nesveiki Sln.
^ Sylijasi, kaip kumelė turė́dama Sml. Duok Dieve ožkai kumelį turėti, vištai ožį išperėti KrvP(Mrk). Ankstybs, o negyvs, tuoj turėts per tvorą šoko (išmetamas) PrLXVII33, B835. Kiek kiaulė paršiukų tùri? (klausiama juokais suėmus už nosies) Žl.
turimai̇̃ adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
| refl.: Tai karvei reikia greitai turė́ties Akm. Ka turė́jusys y[ra], nūneša duonos i druskos, ka stipresnė širdis būtų Vgr.
6. tr. IM1863,27 susidėti iš ko nors: Mets tùr daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Kūčia tùri dvylika patrovų Dg. Miestiečių butai turėjo po du, tris ar keturis kambarius rš.
| Nebgaliu matyti, kiek pušynelis aktarų galėjo turė́ti Akm.
ǁ egzistuoti kartu su savo dalimis, komponentais: Vožtuvas turi pagalbinį skirstytuvą rš. Stulpas aplinkui turinčios viškos SD53. Visi sultingieji pašarai turi daug vandens rš. Pilis turėjo du bokštus: šiaurės vakarų ir pietryčių kampuose rš. Mūsų ūkis turi didelį gėlininkystės skyrių sp. Kožna, matai, nytė, ana jau šniūralius, matai, tùra Rt. Klėtis paprastai teturi tik vienerias duris rš. Medinės pilys turėjo įvairių gynybinių įrengimų rš.
ǁ būti reikalingam ko: Bulbų kiekviena atmaina savo žemę tùri LKT188(Vlkj).
7. tr., intr. būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors: Jis musėt ligą turi, kad teip spjaudo Pn. Anas serga, cukrinę ligą tùri Aln. Tu turi̇̀ didelį dusulį Žl. Ana dusą turė́jo, tai negalėdavo dirbt Adm. Jau bronkitą turiù – čia man kas gargia Srj. Pry plaučių ana tùra, sanatorijo[je] buvo Šv. Dagi te šunio riebuliai nuo plaučių, kas plaučių džiovą tùri Švnč. Ale turė́jo ant plaučių vėžį, kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Ar dusulį turė́davai tas arklys, ar ką – veda į jomarką Mšk. Tėvalis jau pri skrandžio ligą turėjo End. Aš sergu, slogą turù. – Nu ta maža bėda Trk. Kraujo kalkėjimą turù didilį Všv. Katras tùri priepuolį, tai tam negerai Prn. Ogi oras, jėgu turi̇̀ ramatą, pasako Antš. Širdies mušimą turiù Rš. Sąnarių uždegimą turė́jau, rankų nebegaliu prilenkt Gsč. Ans tùra nervų ligą Skd. Mano tėvas turėjo gumbą LTR(Rm). Jug vėžį nežinai, a turi̇̀, a neturi̇̀ End. Užeina, kur kai ką susopsta, ale tokios ligos neturiù Stk. Nei ligos jokios neturė́jau par gyvenimą Krns. Šiąnakt atsigulęs kosulio neturė́jau Vlkv. Visą naktį jis blaškėsi ir, atrodė, turėjo karščio I.Simon. Jėzus … išvydo uošvę jo, ant patalo gulinčią, turinčią karštinę (drugį) BtMt8,14.
| prk.: Kas kepenis tùria (serga kepenimis), negalia a nė čierką išgerti Nmk. Nervas dideles turiù sustingus keliuos, be lazdytės negaliu eit Tr.
^ Kad tau turė́t žyvatinę! Arm.
8. tr. Rz, Rmš, Dg, Gdr, Jž, Č pajėgti valdyti kurią nors kūno dalį (labai dažnai su ne-): Kas kojeles turi, tai visko miške prisirenka Rud. Nebeturiù nė kojų, nė rankų Ėr. Aš va kojų nebeturiù: skauda nuo pusiau blauzdos, pakinkliai Kvr. Kojas menkas beturù: niekur nebeinu Tv. Muno senis daba tų kojų nebtùra Jdr. Aš neturù kojų, negaliu eiti į tas mėlenes Krž. Kad kojas turė̃čiu – visur aplakstyčiu Krš. Eina su lazdele, kojos nebetùri Mžš. Sveika būčia, kad kojas turė́čia, su kojom silpna Sdb. Kad tik geras kojas turė́čiau Tlž. Dėlto daba kojų niekas netùri nuo to gražaus apsiavimo PnmŽ. Ant kitų metų bėgs, kojukes turė̃s Drsk. Neturiù suvis rankų, palaidyt karvės nepagaliu Klt. Nu, kad aš negaliu atriekti duonelės, rankų neturiù Krt. Rankos tos dešinės seniai nebeturiù Sdb. Rankų neturiù, o kai dirbu, neskauda Vb. Mano seselė dejuoja: rankų nebetùri Mžš. Nebturu akių, nė kantičkos mun nieko nebrodo End. Kol akis turė́jau, siuvau VšR. Aš akių nebeturiù, toli nematau Rm. Nei ausų beturiù, nei akimis bematau Eig. Kad aš akeles tebturėčiau, kaip ma[n] smagu būtų Erž. Kur tu ausis turė́si – aštuonius grabus išnešiau! Dglš. Kita vedėja nebegali vest: užkimsta, gerklės visai nebetùri Mžš. Negaliu aš – širdies visai nebeturiù Ps. Nebetùrim širdžių, prastų širdžių abudu PnmR. Aš neturiù širdies, jei operuoste, būsu ant lentos Kv. Bendikas nebtùra plaučių Krtn. Smarkiai dirbdavau, tudė dabar strėnų neturiù Snt. Parižuotas (paralyžiuotas) žmogus buvęs, kalbos geros nebeturia Svn.
9. tr., intr. SD129, Pnm suvokti, suprasti: O tai dabar turė́si: būtum su manim ėjęs, būtum gavęs Sdr. Vakar dergsojot (nieko neveikėt), tai dabar tùrit – niekas nepadaryta Vlkv. Štai juokėmės, jauni būdami, iš senų žmonių, o pasirodo, jie tiesą turėdavo V.Krėv. Ji turė́jo tiesą: teip i buvo Tlž. Turė́damas tai tikrai, jog jo ansai viešpatis nopleis DP81.
| [Kristus] juos klausė, ką apie jį turėtų (manytų) žmones DP466.
| Neturimas (negalimas, neįmanomas) daiktas, kad prisieina jau tėvam atsidalyt nuo vaikų Tvr.
| refl.: Ką aš tau sakysiu, tu tik turė́kis, ir viskas bus gerai Slk.
ǁ tr. Ktk žinoti: Jau ji ką tùri, tai visada išbajina Pv. Ką turė́jau, tą pasakiau Bsg. Neturù tokio žodžio (nežinau, kaip vadinasi) Rsn.
| refl.: Va, lyg primetė ir turė́kitės! Pv.
ǁ tr. jausti: Vyriškas ir motriška nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku par didę sau garbę turėjo S.Dauk.
| refl. tr.: Turėkias tu garbę pirm manęs, ir užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
ǁ intr. išmanyti: Vaikščiauna kap ko veikt neturė́dami Dv. Tėvas ka sužinos, tai neturė́si kur dingt, reiks per langą išlėkt Plv. Ir aš nebturù kur bedingti, palipau an trobos Krt. Jau vakaras, sutemo, netura kur bedingti Rt. Senam tai bažnyčia reikalinga, žiūrėk, ka pasensta, neturė́sta kur dėtis Slm.
ǁ tr. konstatuoti esant: Po Seredžiumi tùrime pusiaukelį nuo Jurbarko į Kauną Skr.
III. prievolei, priedermei nusakyti. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Klvr, Vlkv, Vl, Stak, Ss, Gdr, Sdb, Kp, Pl, Pnd, Rk, Jž, Č, Skrb, Žml, Bsg, Krš, Kv, Skdv, Žeml, Skd, Brs, Als, Pln, Bdr, Rsn, Pgg reikėti, privalėti (ką nors daryti): Turiu, nemitęs, priverstas darau SD184. Jis tur tai daryti R329, MŽ441. Maž miego miegusi turė́jau dirbt J. Čia visi turit dirbti J.Jabl(Sv). Jūs tùriat dirbt lig pat vėlumo Erž. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti J.Bil. Kol gyvos akys, turi̇̀ vargt Vdk. Pasakė – i turi̇̀ dirbti teip, kaip ka liepa Ms. Atsikelsi gaidgystėj, anksti ir turė́si kubilą primalt Mšk. Kol išaušta, tą sieką turi̇̀ sumalt su rankom Krk. Kai ateinam iš lauko kloję [linus], tai tùrim nubrukt visus rūbus, kad nesmirdėtumėm Užp. Sieną mergaitė turėdavo išaust par dieną Rz. Dar turiu tris sienas aust Pc. Tùriam pačios rūpintis [malkomis], ir vaikai mažiukai Pšš. Šilta, jėtus mano, karštybė, o turi pasilenkęs eit, dirbt po dirvas, laukus Mšk. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? K.Donel. Negalįs niekur išeit, ožkas tùrįs ganyt Jrb. Aš turù bites daboti, kad neišlėktų LKT132(Plik). Aš turė́su i bulbes nuskusti, i paršeliams ėsti nunešti Lpl. Pristatys i turė́si išbūti, gerai prastai End. Pryš vėją neatpūsi, kur liepa, ten turi̇̀ eiti Yl. Ans pyksta i tùra pykti, kam aš išejau Trk. Tėvai tùria dabar vaikų klausyt, toks išėjo laikas Dt. Turė́jau papasakoti, kaip viskas buvo Krt. Karvę turi, ir turi̇̀ ravėt Kp. Tėvus turiam godoti S.Dauk. Turė́jo parašyti, kad motina serganti yra Vkš. Mėnasį turė́si [gydytis] Ad. Sako, tau tùra duoti vietą, tùra duoti butą Kl. Kožnas ūkininkas turė́jo porą jaučių turėti Vvr. A mes turė́siam už pirmą metą karvės nustoti Rt. Mūsų karvė pasileido nuo sieto, pagirdėm, išputo, turė́jom pjaut Šln. Kiek davė ganyklės, tùria išsiverst Sdb. Parvasar turė́jau paduot šieno karvei Klt. Jau mačiau garnį – turė̃s jau duot pavakarių Nm. Svečiai nevalnykai – ką duoda, tą tùria valgyt Slm. Insdėk, su bulbom turė́si suvalgyt smetonos Klt. Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą an dienos turi̇̀ duot Žl. Tuos pačius kopūstus arba burokus tùri išbaigt valgyt Krs. Lalaunykai ateina pas trobą, ir turi̇̀ išnešt kiaušinių Kpč. Turė́tų būt pienas geras, ba raudona karvė, žala Pv. Nori baltai išvelėt, – tai tùri plyšt po biskį rūbas Pv. Jaugi dvi nedėlios [agurkams], turė́[jo] apdygt Švnč. Tùra daba iš apačios išaugti nagas, o tas tùra nueiti Jdr. Žinau, ką pasakyti turita! Vd. Tùrit apžiūrėt Kalotės ežerą Klp. Aš turù sakyt: jis neblogas Tlž. I kas įejo, nežinojėm, i turė́jėm bijoti Skd. Piršlys tùra kelį atidaryti Trk. Pirma pasvadins jaunąją, tùra jaunasis išsipirkti Plt. Išveda jaunąją – ne tą, katrą turė́tų išvestie, o kokią bobą Brt. Kodėl turėtumbim mes menkesni būti B556. Turi̇̀ atiduot [pinigus] tą dieną asabniai, ir viskas Grv. Kas turi ateiti, tas ir ateis, niekur pro šalį nepraeis J.Balt. Turiu eiti; reikia man eiti I. Turiu išeit R204, MŽ271. Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera V.Krėv. Sakė jam, kad jis turį̇̃s dabar mirti Sch165. Kur mano tėvai, kur mano sūnelis, ir aš turiù čia gult Kls. Kam aš tave turiu penėti kaipo paršą arba meitėlį kokį? DS82(Rs). Turė́si tą žirgą pavogti i an to žirgo užsėsti (ps.) Varn. Didesnioji dukrelaitė tur darbelį dirbti LLDII70. Saulė sėda, ir jau turi̇̀ eit miegot Šmn. Aukščio lopšys turi būti per du sprindžiu LMD. Septyni broliai: septynias dienas tùria lyt Sb. Prašom jūsų paklausytie, ką mes tùrim pasakytie DrskD251. Jei kas nori turėti aitvarą, turi laikyti devynius metus gaidį LMD. Tas pasakymas būtų turė́jęs mane perspėti: būk atsargus! Plšk. Lova sukasi, ana (giltinė) turi turėtis prie galvos, o peiliai kerta jai per kinkas LTR. Kad kas nuo ko nusigąst, tad tur du kartus paspjaudyti, tad, sako, niekas neprisimeta LMD(Klp). Kaip neturiù verkti, kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės? BM449. Pavarytas bernas nudegino ponui dvarą sakydamas: – Man eit beturint, teeinie ir tos skūnės drauge LC1885,6. Jei mano žodį laikė, tada ir jūsų turės laikyti VlnE177. Kaip hūkininkas šeimyną savo tur mokyti byloti Vln37. O mes turim gintisi BB1Mak3,21. Jaunikaičiai turėjo nešioti melnyčios akmenis BBRd5,31. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, tur sukulti BB3Moz6,28. Ir iš javų penktąjį (paraštėje penktainį) turėsit duoti faraonui BB1Moz47,24. Ką tada daryti turime? PK243. Sekmą dieną turi švęsti Mž388. Jei jau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot …, turi̇́egu tu jo tame klausyt? DK81. Tùrigu būt Dieviep mielais DK72. Turiuogu tiesą bylot DP602. O teip žodis ir mokslas jo yra mumus tuo šviesumu, idant regėtumbim, … ko sergėtis arba turėtis tùrime DP243. Nes aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Jisai (Kristus) rodės, kaip būtų tùrįs toliaus eiti DP189. Bat veizdėk, ką prieg tam turi daryt MP167. Ans yra anuo Elijošiu, kursai turėjo ateit Ch1Mt11,14. Mes turime priplaukti prie vienos salos SkvApD27,26. Turiu daug rašyt jūsump, bet nenorėjau per popierių Ch12JnL1,2.
| Užpuls naktis, o mes dar daug rugių turim [pjauti] – nebus šiandie pabaigtuvių Alk.
^ Ir viena akis tur miegą turėti M, TŽV622. Vienas kartas tùri nesumeluot Ssk. Kame kotas, čion tur būti ir kirvis S.Dauk. Jaunas gal, senas tur mirti LTsV88(Tl). I obūlys ant medžio gražus, o tùria nukristi Vdk. Ką turi̇̀ padirbtie rytoj, padirbk šiandieną, o ką turi̇̀ suvalgytie šiandieną, rytdienai pačėdyk Dl. Už gerą darbą tur kampe stovėti (šluota) LTR(Grk).
| refl.: Kaip turėsis nu maži vaikai elgties, kada anys prieg stalo eit APhVIII46. Klausykimeg veikiau, kaip svodbose, sueigose mūsų tùrimesi laikyt DP340.
◊ ãkį turė́ti
1. Prn, Pv, Šd, Nj, Jnš būti apie ką geros nuomonės, jausti simpatiją, prijausti kam, mėgti ką: In gražų žmogų ãkį tùri Klt. Sako – ãkį tùria ant jos valdinykai Slm. Juntu, kad Eretui jis kažkodėl neturi akies J.Paukš. Neturė́jo akiẽs ir atėmė Krtn.
2. būti pastabiam, gerai įsiminti: Tùri ãkį, nuveizi, kas kam patinka KlK12,69(Rdn). Jin akį turia, žiūrėk, pažino mane KlK8,70(Jnš).

akyjè turė́ti būti numačius: Paskui tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon.
[geràs, tókias] aki̇̀s turė́ti
1. būti pastabiam, dėmesingam: Žmogui reikia turė́t aki̇̀s Dkk. Namie ėsi̇̀, tai aki̇̀s turi turė́t i turė́t Jrb. Sena esu, o akès turù Krž. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei I.Simon.
2. Žlp būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis, verstis: Reik turėti akis į bėdą įkritus Šts. Ot tùri aki̇̀s – visur inlenda Sn. Ana geràs aki̇̀s tùri, tai ema, prie ko tik prieina Slk. Geràs aki̇̀s tùri, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda Skdt. Reik geràs aki̇̀s turė́t, ka po visko drįst akis parodyt Jnš. Kaip žmogus tokias akis turi?! Krns.
3. būti raštingam: Kad aki̇̀s turė̃tum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis KlK6,56(Pvn).

akysè turė́ti saugoti: Ka su tom vyšniom nė[ra] rodos – turė́k i turė́k akysè tuos špokus Jnš. Turė́k akysè žąsis, kad nesueitų į javus Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėsè turė́ti Krš.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių̃ neturė́jai, kad su tokiu suderėjai? Alk.
akmeñs (akmeni̇̀nę) ši̇̀rdį turė́ti būti žiauriam, negailestingam: Reik ãkmino ši̇̀rdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš. Ji akmeni̇̀nę ši̇̀rdį tùri Grž.
añkštą ši̇̀rdį turė́ti; SPII104 būti šykščiam.
ant akių̃ turė́ti Ds, Grg prižiūrėti, saugoti: Su mažu vaiku daug klapato – visą čėsą reik ant akių turėti, kad galvos nenusisuktų Vkš.
ant dantų̃ turė́ti Lp apkalbėti, išjuokti.
ant galvõs turė́ti mokėti: Darbas tas nesunkus, bet reikėjo an galvõs turė́ti Trkn.
ant juõko turė́ti nė už ką nelaikyti, nevertinti: Aną visi tùra ant juõko Šts. Seną visi an juõko tùri Mrc.
ant liežùvio turė́ti Rg norėti sakyti: Aš turė́jau ant liežùvio, o nepakláusiau, ir gana Smln.
ant savę̃s turė́ti sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel.
ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką.
ãpsapnį turė́ti I svajoti.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis árklio gálvą tùri Prn.
árklio ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam: Jei tùra árklio ši̇̀rdį, tejemies, tenešies Krš.
áukso rankàs turė́ti būti nagingam, gabiam: Rankas turi aukso, bet gerklė jaučio LTR(Aln).
auksi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J.Balt.
bai̇̃sią bùrną turė́ti mėgti plūstis: Pasiutusi, bai̇̃sią bùrną turė́jo Krš.
bal̃są turė́ti
1. nebūti beteisiam, šį tą reikšti: Parodyk bent kartą, kad ir mes turime balsą A.Vien.
2. atsikalbinėti: Jei nenorės imti [merginos], ir bal̃są turė́s Krš.

báltą (blõgą) ãkį turė́ti pykti: Báltą ãkį turė́jo pirmininkas, ale teisingas buvo: davė šieno KlK11,80(Krš). Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš.
bė̃dą turiù man nerūpi: Turiù aš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk.
burnojè (dantysè) neturė́ti Mrj, Prn būti nevalgiusiam: Nė soros grūdo dar neturėjau burnoj S.Dauk. Pavargau, pasidarė silpna, atsiminiau, sako, kad nuo vakar ryto burnoj kruopos neturėjau Žem. Ir aš te buvau, medų, alų gėriau, burnõj neturė́jau (ps.) Grv. Par barzdą varvėjo, burnoj neturėjo NžR. Jau penkta diena nesi nieko burnoje turėjęs J.Avyž. Ans da nieko dantėsè neturė́jo Kv.
dáikto neturė́ti labai nerimti, kentėti, nerasti vietos: Kai užaugo an šitos vietos šunvotė, o apie ją da dešims, tai neturė́jau dáikto, kap sopėjo Str.
dañtį turė́ti
1. pykti: Ta, matyt, dantį ant močiutės turėjo Kv.
2. Švnč mokėti burti.

drū́tą ši̇̀rdį turė́ti
1. būti tvirtam, drąsiam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.
2. pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.

er̃dvą ši̇̀rdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.
gai̇̃džio ámžiaus neturė́ti būti jaunam, nepatyrusiam: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit M.Valanč.
[gẽrą] gálvą turė́ti [ant pečių̃]
1. Als, Skdv, Btg, Skrb, Mlk būti protingam, gabiam, išmanyti: Jis tùr gẽrą gálvą KI577. Reikia galvà turė́t, tada gyvensi Dglš. Kas tùri gálvą, tas supranta Pv. Pasideda kalnius, suknelę pasisiuva, gálvą tùri Klt. Diedukas gẽrą gálvą turė́j[o] LKKXIII121(Grv). Jis gálvą baisiai gẽrą tùri Šmn. Tau gal nesunku mokytis, gẽrą gálvą turi̇̀ Ds. Gaspadoraut reikia i gálvą turė́t Kvr. Ans tùra gẽrą gálvą, tiktai buvo apsileidęs Slnt. Oi, turė́jo gálvą anas! Btrm. Ne, jeigu galvą turi ant pečių, tai šiais laikais gyvenk ir gyvenk V.Bub. Yra galvočiai, ką gerą galvą turi LTR(Kpč).
2. Žg, Kv, Dg, Dglš gerai atsiminti: Mergaitė tùri gálvą – kokią ilgą eilutę pasakė Snt. Aš galvõs neturiù, aš užmirštu tujau Šts. Matai, kaip aš nebturiù galvõs Gršl.

galvojè (į gálvą Klp) turė́ti Ker
1. būti gudriam, sumaniam: Ponui reikia galvõj turė́t, kaip ponystę išlaikyt Antr. Nieko jis netùri galvõj Srv. Jei turėsi galvon, bus ir kišeniun Kb. Mergelės, ko jūs neturat galvo[je], ta turat turėti kojose Grg. Ko neturi galvoje, turėk kojose Ktč.
2. ŠT30 kreipti dėmesį, manyti: Ir galvoj neturiu, kad kas gali mane atsvyt ar strošyt Sug. Nu tai jis ir galvõj netùri Str. Ką pradžioje reiškė, ką turėjo galvoje žmonės, pavadinę upę Kražante? BXII103. O žinai, kokias kliūtis turima galvoje? V.Krėv.
3. mokėti, atsiminti: Dainavau seniau, daba nebeturiù galvõ[je]: visa ko pamiršti LKT213(Jnš). Nieko galvõj neturi̇̀, nieko galvoj nebėr Tj. Tuomsyk tai nė galvõj neturi̇̀ KzR. Dainų netùra į gálvą Sg.
4. apsvaigti: Esi girtas, galvõ[j] jau turi̇̀ Krš.

gálvą turė́ti pakáušyje
1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B455,643, PrLXVII25.
2. MŽ būti kvailam, riboto proto.

gãtavą dúoną turė́ti sėdėti kalėjime: Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau, tik, jų nelaimė, nieko nerado, o kad būtų jiems pavykę, būčiau jau gatavą duoną beturįs Žem.
gerùs danti̇̀s turė́ti mokėti atsikirsti: Gerùs danti̇̀s tùri, jo niekas neperkalbės Jnš.
gẽrą liežùvį turė́ti Erž liežuvauti.
gẽrą ši̇̀rdį turė́ti būti palankiam, mėgti: Tùra gẽrą ši̇̀rdį [pardavėja] ant munęs, paduoda minkštesnių bulkikių Krš.
į nósį turė́ti būti gudriam, pasižymėti gabumu: Kiba jis ką nósin tùri, kad tep padaro Kpč.
į pakáušį turė́ti suvokti, suprasti: Kiek čia į pakáušį reik turė́ti – galvelė tik mažynika! Dov.
į ši̇̀rdį turė́ti Rsn jausti simpatiją: Nors aš kitą mylėjau, tave širdiñ turė́jau DrskD137.
i̇̀lgas ausi̇̀s turė́ti
1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs.
2. Msn būti gerai informuojamam, žinoti, ko nereikia: Jis tùri i̇̀lgas ausi̇̀s Skr.

i̇̀lgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
i̇̀lgas rankàs (i̇̀lgus nagùs Kv, pirštùs) turė́ti Lp būti linkusiam vogti, vaginėti: Mūs piemenė tùri i̇̀lgus nagùs Alk. Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus I.Simon. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, vis tiek priglaus Rod.
i̇̀švirkščią ši̇̀rdį turė́ti kerštauti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti J.Avyž.
jáučio sveikãtą turė́ti būti labai stipriam: Jaučio sveikatą vyras turi Dbk.
jaũtrią ši̇̀rdį turė́ti; rš būti gailestingam.
kiaũlės aki̇̀s turė́ti Rs, Plv, Užp, Ds būti nesusipratusiam, akiplėšai, drąsiam, nesigėdyti, drįsti: Ka tùri kiaũlės aki̇̀s, tai gerai gyvent Jnš. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Vs). Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti Lkv.
ki̇́etą káilį turė́ti būti nejautriam, neklusniam: Par daug jis kietą kailį turi, kad klausytų Jnš.
ki̇́etą kiáušą turė́ti būti bukagalviui, nesupratingam: Netikiu, netikiu, kad pilkoji spalva tokį kietą kiaušą turėtų ir prasto sakinio nesugromuliuotų! Pt.
ki̇́etą ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk.
kišẽnėje turė́ti būti pinigingam: Reik turėti ir kišenė[je] Kl.
krei̇̃vą ãkį turė́ti būti nepatenkintam, nepasitikėti: Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
kum̃pą nãgą turė́ti; S.Dauk būti labai šykščiam.
kū́ną turė́ti būti riebiam: Ana visada kūną turi ir stipri Švnč.
kur̃ aki̇̀s turė́jo sakoma apie ko nors prasto nematantį: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis I.Simon.
kur̃ (ką) velniai̇̃ tùri sakoma apie ką nors besibastantį: Guziukas negrįžta; kur̃ jį velniai̇̃ tùri Vlk.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, turėti laiko: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi V.Myk-Put.
leñgvą gálvą turė́ti Pgg gerai įsiminti.
[gẽrą, i̇̀lgą] liežùvį (liežiùvį) turėti
1. būti iškalbingam: Nu i tùra ans liežùvį – visus sukerta Kv. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežiuvį turi̇̀ gẽrą Mžš. Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda! Žem. Ji labai liežùvį turė́jo Srj. Tas piršlys melagius turi ilgą liežuvį LTR.
2. liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš.

leñgvą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi …, nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.
liežùvį turė́ti už dantų̃ (burnojè) Šd tylėti: Reikia už dantų̃ liežùvis turė́t Rūd. Reikia liežùvį turė́t burnõj Lb. Susigėdo pusbernis, žadėdamas savėp turėtie liežuvį už dantų Sz.
medi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.
medaũs ši̇̀rdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.
mi̇̀nkštą dúoną turė́ti (ant ko) skriausti: Ant manęs tai visi minkštą duoną turi Plv.
mi̇̀nkštą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mi̇̀nkštą ši̇̀rdį: paprašyta ir dūšią tam atiduos Vkš.
nãgą priki̇̀šus turė́ti nuolat prižiūrėti: Nagą prikišęs turi turėti pri paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl.
[gerùs DŽ, nenupùvusius] nagùs turė́ti Ll, Kv sugebėti ką nors gerai padaryti, būti gabiam, nagingam: Jis tùri gerùs nagùs: ko nepaims, to nepadarys Alv. Jis labai nagùs tùri Drsk. Bet jis ir nagùs tùri – viską gerai padaro Šlvn. Vaikas nagùs tùra, ką reikės, tą padarys Skd. Kultuvę išgražino, išpjaustė – turė́jo nagùs Krš. Ans didliai nagùs tùra Akm. Ans žaltys turė́jo nagùs Tv. Rimta buvo Magdė – nenupuvusius nagus turėjo LzP.
nė̃ į rañką neturė́ti nebūti su kuo dirbusiam: Akėčių nė rankon neturėjo Lp.
ne ãkį turė́ti (ant ko) nesugyventi, pyktis: Jis nuo pernai tùri ant manęs ne ãkį Alk.
neturė́ti kur̃ akių̃ (aki̇̀s) dė́ti (ki̇̀šti Jrb) labai gėdintis: Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur̃ akių̃ ki̇̀šti Rt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių V.Mont.
neturė́ti kur̃ dė́ti sakoma daug turint: Ot tą vasarą cukrinukų neturėjau kur dėti LzP.
pakáušyje turė́ti
1. suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje Ėr. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm.
2. Slm galvoti.

pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėt Ėr.
paláidų liežùvį turė́ti; N mėgti niekus taukšti.
pánčiuose turė́ti griežtai prižiūrėti: Ana jį tep saugoja, pánčiuos tùri Str.
paũkščio (paũkštės) pi̇́eno netùri sakoma, kai nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, už tai paukščio pieno tik neturime LzP. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti (apie seną žmogų): Pasenau – pir̃štai akúoto nebtùra, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos Šts.
plačiàs aki̇̀s turė́ti sugebėti daug matyti: Aš nepavydžiu tau nė turtų, nė gražumo, tik pavydžiu, kad turi̇̀ plačiàs aki̇̀s Jz.
plãčią bùrną turė́ti pikčiurna būti, mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią (d.) Pn.
plãčią ši̇̀rdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
po kepurè turė́ti
1. būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk. Jis (ūkininkas) sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure BsPIV46(Brt).
2. būti protingam, sumaniam: Kad jis po kepurè netùri Mrj.

po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti; spausti, engti: Aš tave po padu turiu Lp.
po sparnù turė́ti globoti, rūpintis: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo brš.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštùs póilgius anas gal turė́jo Lel.
põną turė́ti ant sàvo galvõs priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Užteko jau man turėti poną ant savo galvos Žem.
prasrū́dytą ši̇̀rdį turė́ti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.
[gẽrą, leñgvą] rañką turė́ti; [geràs, tókias] rankàs turė́ti sektis ką nors greitai ir gerai daryti: Aš turė́jau gẽrą rañką ant audimo Kl. O jis turė́jo rañką – šmakšt, ir nė[ra] kiaulės Lnkv. Tėvas tai leñgvą rañką turė́jo: prieis, būdavo, taukštels – i negyva [kiaulė] Slv. Matai, varlėnas, rankàs tùri, teip gražiai padirbta! Zr. Anas rankàs tùri geràs Nmč. Turė́jau rankàs ir gražiai dariau, o dabar jau neklauso Srj. Ot ką tinginys daro – tókias rankàs tùri ir valgyt neturi ko Skdt. Aš rankàs turiù, visur mūsų rankos perejo GrvT135.
(nė̃, nei̇̃) rañkoje neturė́ti (turė́ti) visai nebūti ką nors dirbusiam, dariusiam: Iš kur tu, sako, išmokai grajyt, kad armonikos rañkoj neturė́jai? Ps. Nei šienavęs, nei rañkoj dalgės anas turė́jęs Klt. Nemokė[ja]u nei rugių pjaut, nei̇̃ aš te grėblio turė́[ja]u rañkoj Ml.
reikalų̃ (rei̇̃kalo, rei̇̃kalą) turė́ti
1. Dglš susidurti, santykiauti, bendrauti: Reikalų dabar ir su juo turėsi J.Jabl. Nenoriu su jom rei̇̃kalo turė́t, trauk jas bala! Pv. Ten jau stovėjo daug žmonių, turinčių reikalo prie sultono J.Balč.
2. I domėtis.

sã (Saliãmono) gálvą turė́ti būti protingam, išmintingam: Kad sã gálvą turė́tų, tai nereikt ir mokint LKKXIII34(Grv). Saliamono galvą reikia turėti šiem laikam rš.
[kai̇̃p] sáujoje turė́ti valdyti: Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
savę̃s nebeturė́ti žūti: Kliunkt tavie – ir sàvęs nebturi̇̀ Pj.
sàvo lai̇̃ką turė́ti Vn sirgti mėnesinėmis.
si̇́enos tùri ausi̇̀s slaptai klausomasi: Tamsta nežinai, kad kitą kartą ir sienos turi ausis A.Vien. Dabar ir sienos ausis turi LTR(Gdr).
skai̇̃čiuje neturė́ti netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skai̇̃čiuj neturiù Aln.
skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.
skystumõs galvojè turė́ti būti tamsiam, kvailokam: Anas skystumõs galvoj daug turi LKKXIII135(Grv).
skvernų̃ turė́tis; LTR(Lb) klausyti nurodymų.
šáltą ši̇̀rdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
ši̇̀rdį turė́ti
1. jausti simpatiją, mėgti: Kap aš į tave turė́siu ši̇̀rdį Šlčn. Nė ant vienos širdiẽs neturė́jau, tik ant tavęs, mergužė JD404.
2. gailėtis: Kad ir turim atstatyti, reikia širdį turėti V.Krėv. Turė́k ši̇̀rdį, neužmiršk ir proto Rdd.
3. pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį Ll.

širdiẽs neturė́ti nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt.
širdyjè turė́ti
1. P, Mlk jausti simpatiją, mėgti: Kad ir su kitoms kalbėjau, tave širdelėj turėjau KlpD57. Kad savo mielą sulaukčiau, labiau širdẽlė[je] turė́čiau JD615. Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdẽlėj turė́jau (d.) Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum, daidum, širdelėj neturėjau S.Dauk.
2. turint mintyse nesakyti: Ką žinai, širdỹ turė́k ir niekam nesakyk Prn. Kas gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje? V.Kudir. Kur kalbėjai, tuos žodelius, širdyje turėsiu LLDII459(Šlv). Teisingas, tinkamas … yra daiktas, idant mes … visados anuos žodžius širdy turėtumbim DP236.

šuñs (šuniẽs) aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, drįsti, būti akiplėšai: Šunio akis turi LTR(Lp). Ot, kur šùnio aki̇̀s tùri – rioglina stačiai per daržą Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda Stk.
šuñs (šuniẽs) ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, kad ligonį varo Pj.
šuñs uõslę turė́ti numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę B.Sruog.
tą̃ pãtį kurpãlį turė́ti vienodai vykti: Dygimas ir irimas draugysčių Amerikoj nuo pradžios iki šiai dienai turi beveik tą patį kurpalį V.Kudir.
tvi̇̀rtą (tvirtèsnę) ši̇̀rdį turė́ti
1. būti užsispyrusiam, nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.
2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę ši̇̀rdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.

[danti̇̀s] užkándus turė́ti tylėti, nieko nesakyti, neišsiduoti žinant: Neturė́k dantų̃ ažukándęs LD29(Aps). Jei kas žino, užkándęs tùri Vlk.
už kasų̃ turė́ti neišplepėti: Ką žinai, reikia už kasų̃ turė́t Sug.
už ragų̃ (už rañkų) turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Kada aš jau tą uošvę už ragų̃ turiù, tai nieko nebijau Plv. Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiù už rañkų Skr.
val̃kų liežùvį turė́ti; LzP mokėti meiliai, prieplaikiai kalbėti.
vi̇́eną kóją turė́ti grabè būti arti mirties: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
vi̇́eną rañką (ši̇̀rdį) turė́ti Gr eiti išvien, vienodai elgtis, vieningiems būti: Ponas su ja vi̇́eną rañką turė́jo Kpč. Vi̇́eną rañką visi tùra – nieko nepadarau Pj. Dzūkai devyni vi̇́eną ši̇̀rdį tùri Vs.
viẽtos neturė́ti
1. nerimti iš skausmo, sielvarto: Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – viẽtos neturė́jau Jnš. Kap užeina skausmas, tai neturiù viẽtos Dg.
| Jos (antys) nei viẽtos be gaigalo netùri Rdm.
2. blogai gyventi: Viẽtos nebeturiù, o gyvent reikia: gyvas į žemę lįsk – neįlįsi Rd.
antturė́ti, añtturi, -ė́jo (ž.) tr.
1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20 metų jaunus medžius gal antturėti S.Dauk.
2. Kal turėti nuosavybėje, auginti, laikyti: Tėvai leido jims gyvolius antturėti S.Dauk. Norint laimingai labus medžius įveisti, antturėti ir iš jų kaip galint naudoti, reik skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio S.Dauk.
3. išlaikyti, palaikyti: Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybą savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk.
| Bet tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai vienybę tarp visų antturėti S.Dauk.
4. apginti, išsaugoti: Apskelbė, idant lietuviai žemaičiai ginkluotumias antturėti savo liuosybės ir ūkės S.Dauk.
5. surengti, padaryti: Seniejai lietuviai žemaičiai gebėjo viešes antturėti S.Dauk.
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K
1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79,164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Api̇̀turi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22.
^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.
ǁ Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės rš. Atsakymą apturėti N.
| Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.
ǁ SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, MŽ73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, MŽ87.
| Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63.
2. MŽ101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik[i] ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą Mž133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim Mž376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N.
| refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41.
3. Sz, Dkšt, Užp, Jž, Skrb patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14.
^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR.
4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt.
| refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsi̇̀turi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.
ǁ pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj.
5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš).
| Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm.
| refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.
ǁ sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) rš. Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr.
| Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad.
| refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.
ǁ priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv.
6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Api̇̀turi gerai vaikus Rš. Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana api̇̀turi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš.
| prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr.
| refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsi̇̀turiu Dkšt.
7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv.
| prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk.
8. KŽ padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174.
| refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352.
9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36.
10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77.
11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl).
atiturė́ti, ati̇̀turi, -ė́jo
1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš.
| Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk.
2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20.

×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L
1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb.
| refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv.
2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als.
^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok.
3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut.
4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį.
įturė́ti, į̇̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv
1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls.
| refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm.
ǁ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negali̇̀ inturė́t Vrn.
2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm.
3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps.
4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv.
5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm.
išturė́ti, i̇̀šturi (ištùri NdŽ), -ė́jo LVI821; Amb
1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, nei̇̀šturi Klt. Ir išturė́k, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturė́si tu arklį [pasibaidžiusį]! Dglš. Ale tai žvėris tas arklys, negali išturė́t Sdk. Šoks ir lekia [kumelys], nė išturė́t neišturė́si Rm. Sučiumpi už žiaunų – tai tik i̇̀šturi Pnm. Kas gi an gyvulius [leis vaiką], kurgi te jis išturė̃s! Kp.
ǁ neleisti ką daryti: Tegu sau eina, kur nori, neišturė́siu aš jos Klt.
ǁ nulaikyti, nuvaldyti: Vienais pavalkais negalia išturė́t vežimo Ob.
| refl. prk.: [Atmintis] stipra arba trumpa pagal to, kaip ilgumo išsitùri galvoj nuotuokiai BM38(An).
ǁ išnešioti, išlaikyti auginant: Mergiotė smagi (vikri), aš jos neišturė́siu Klt. Užūgeno manę motinelė, išturė́jo ant baltų minkštų kelelių Ad.
2. tr., intr. M, L, LL191, Rtr, KŽ, DŽ1, Yl, Trk, Lc, Klk, Srv, Ps, Sml, Trgn, Aps, Eiš ištverti, iškentėti, pakęsti: Ižturiu, ižkenčiu SD1204. Valią kas i̇̀štura, tas brangus žmogus J. Ėda rėmuo, negaliu išturė́t Jnš. Kai man pjaustė ranką, tai tik tik nerėkęs išturė́jau Ut. Koja taip sopa, kad neišturė́siu Jon. Tep diegia, kad ir išturėt negaliu Knv. Sopuliu nei̇̀šturiu – nor rėk! Pv. Kab inkąs, tai neišturė̃s žmogus ir pamirs Šlčn. Išturė́jau tokį rankos skausmą Ad. Suduotai dirgėle per gryną kūną, tai neišturė́tai Azr. Kur aš išturė́siu, man labai daug [metų skirta tarnauti] (ps.) LKT267(Brž). Nė vienos dienelės neišturė́čiau tavęs nematęs NdŽ. Prakirs eketį i skalbs, – kaip galėjo išturė́ti, aš nežinau Pkl. Kap tu ir i̇̀šturi per tokį karštį tep insirengęs Pv. Vienas medis daugiaus nekaip kitas gal išturėti šaltį S.Dauk. Gal darže par žiemą išturėti pri mūsų P. Avinėlis prašo: – Tu, sesut, nukirpk man vilną, tiek man šilta, ka nebegaliu išturė́t (ps.) Lnkv. Aš nebegaliu išturė́t – eina man apie langus tos žvakelės Kri. [Kiškiai] pajėgė išsilaikyti ir tenai, kur jų tėvai nebūtų ir metų išturėję Mš. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai didžiai išmintingai elgės tame daikte, jau lopišė[je] pratindamys vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugusys būtum visu išturiantys S.Dauk. Nepražus nė mūs darbas, tiktai pradėję išturėkime! V.Kudir. Aš par ašaras nei saulės nemačiau, rodės, kad neišturėsiu Sz. Didelį vargą vargsti, – pradėjo balsiai, – kaip išturėti gali tokiam pragare? LzP. Tu esi drąsus, tu esi išturįs D16. Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido, kaip gyvai išturėt! A.Baran. Nelaisvę [šikšnosparniai] išturi gana ilgai ir apsipranta su žmonėmis Blv. Didė tai diena Viešpaties, o kas gali ją ižturėt DP8.
| prk.: Ji pasakis, ji neišturė̃s! Kls.
^ Žmogus valios neišturi, o nevalią reik išturėti Sln. Valios neišturė́damas gvaltu krimti į nevalią Plt. Raškažiaus neištura ant lenciūgo, o vargą ištura ir ant plaukelio Dr.
| refl. tr. Š, Rtr: Čiut ką išsiturė́jau Ad.
3. intr. susivaldyti, susitvardyti, susilaikyti: Aš nebegaliu juokais išturė́t Jnšk. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta, nebgali̇̀ išturė́ti Akm. Paulius neišturėjęs suprunkštė. Ir nutilo staiga, sugavęs veriantį Kurmio žvilgsnį V.Bub. Mariutė tai girdėdama neišturėjo: pradėjo verkti, šoko prie tėvų, pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo pasitaisyti M.Valanč. Buvo tame pokylė[je] ir tas gudravagis; neišturėjo jisai ir čia nevogęs BsPII148(Rz). Kad ans … praded grajyti, tad negal žmogus išturė́t netanciavojęs VoL462.
| Negali tiek kantrybės išturė́t su ja (nesibaręs) Gs.
| refl. DŽ, Lp: Neišsitùrim juoku, nesijuokę Š. Negali juoku išsiturė́t, kap anas pasakoja Dglš. Aš neišsituriù iš juoko, o ana nieko nesupranta Skdt. Nebegalėjau nuo verkimo išsiturė́t ir pradėjau verkt Jnšk. Negalė[ja]u išsiturė́t – verkiau i verkiau Dglš. Liepia neverkt, ale kur tu išsiturė́si! Pnm. Dabar jau giedosiu, nebegaliu išsiturėt LTR(Ds). Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀turiu, turiu kosėti KŽ.
4. tr. Pn išlaikyti, iššerti, išmitinti: Gerai išturė́t gyvulį – reikia turėt geros ganiavos Pst. Neturėjo išturė́t [gyvulių] kuom Pb. Kap be dobilų išturė́t gyvulius? Nmč. Karvelę vieną i̇̀šturim Aps. Da karvę i̇̀šturim in tiek lauko Arm. Ištùri išturė́damas [karvę], kad nori! Dglš. Telyčią paržiem išturė́siu i parduosiu Klt. Niekas nekaltas, kad neišturė́jo jis tos karvės Sb. Kap buvom gaspadoriai, tai ne vieną arklį i̇̀šturi. Dar̃ vienos karvės nei̇̀šturi Asv. Dvi savaites išturė́jom ir vedėm parduot [nesveiką arklį], ale savo piningus atgavom Škn. Liuob išturės kruopininką keletą metų Šts. Tėvai be žemės buvo, kaipgi vaikus išturė̃s! Ppl.
| refl. tr.: Kad aš karvę išsiturė́čia, turi duot [šieno] Str. Gali da Onelė karvę išsiturė́t Dglš.
5. tr. KŽ, DŽ1 kurį laiką išlaikyti (negrąžinant, nesunaudojant, nesugendant ir pan.): Jis ilgai skolą išturė́jo (neatidavė) Ėr. Visą mėnesį draugas išturė́jo pasiskolijęs knygą Š. Žiemą sunku obuoliai išturė́t Dglš. Išturė́ta pernykštis kumpis Klt. Išturė́ta baltoj butelėj auksas Imb. Egliūtę lig Grabnyčiom i̇̀šturiu Klt.
| refl. tr.: Išsiturė́[jo] naudos vainoj Dglš.
ǁ intr. kurį laiką išbūti (nesugendant): Ar išturė̃s tiek ilgai obuoliai? Nmn.
6. tr. išlaikyti svorį, spaudimą: Neišturėsiu, vaikeli, dešinė ranka nestipra Ob. Ledas jau vaikus i̇̀šturi – nebeplonas Ktk. Tiltas visai juda ir tikrai neišturės traukinio sunkumo! J.Balč. Ledas kitur galėdamas išturė́t žmogaus sunkumą čia nedaturė́jo ir lūžo BM46(An).
| Volė iš aliksnio, iš juodalksnio, tai brinksta, tai alų i̇̀šturi Krč.
^ Jaučias kuprotas, sveikatos bagotas, kiek jis išturės, šimtas arklių neišturės (tiltas) Pnd.
7. tr., intr. Sut išlaikyti ką nors kurį laiką kokioje būklėje: Keturias dienas išturė́jo nevalgiusius Klt. Regis daiktas nepakenčiamas ižturė́t pirštą ugnyje per ketvirtį adynėlės DP527.
ǁ refl. išsilaikyti kur nors, ant ko nors: Kad tik šitos slyvos išsiturėtų (nenukristų) Mrp. Sprausmė priglausta teip stipriai įkimba, jog gyva išsitura S.Dauk. Sunku buvo išsiturėti prie žemės [dėl audros] rš.
8. intr. ppr. impers. Mlt išbūti (nepakitus): Išturė́jo kelias dienas neliję Drsk. Išturė́jo lig pavakari, nelijo Ker.
| refl.: Vakar lietus išsiturė́j[o], nelijo nor vieną dienelę Drsk. Dvi dienas išsiturė́jo pagada, ir vėl lis Vlk.
9. tr. išlaikyti (egzaminus), baigti (kursus): Du egzaminu išturė́jo, o trečio ne Dbč. Kas neišturė̃s egzaminų, tą atstato Zt. Kursus išturė́[ja]u Dsn.
10. tr. baigti gimdyti: Kiek turėjo, išturė́jo – nebibūs jau vaikų Krš. Išturė́jo visus, nebibūs anims vaikų Šv.
ǁ pagimdyti: Aštuonius vaikus išturė́jau, tai gana buvo vargo Ml.
11. tr. atvesti (jauniklius): Pirmšokė[je] gavėnio[je] išturėjo kiaulės, o nujau ir nebvaikuojas Šts.
ǁ sugebėti atvesti: Kai karvė noria turėt veršį, bet nei̇̀šturia, negalia, turia jai kiti pagelbėt Jrb.
| refl.: Jauniklė buvo, ant to pirmo veršio neišsiturėjo, išsimetė Pš.
12. tr. ištesėti (žodį, pažadą): Ale yra dar parapijų, kuriose katalikai neišturėjo savo prižadėjimo M.Valanč. Pasaka baigės ir pasibaigė, o senis išturė́jo žodį ir nepartraukė BM146(Šd).
^ Ne tas šventas, kas pradės, bet tas, kas ligi galo išturė̃s Ds.
13. tr. išlaikyti nuosavybėje: Jis neišturės tos žemės (praleis) Rm.
| refl. tr.: Mažu nor Alinką išsiturė́sim Lp.
14. intr. išgalėti turėti:
^ Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip išturi KrvP(Jrb).
15. tr. įveikti, nugalėti, pasipriešinti: Karalius nepergalėtas, kurio galybės nei nuodėmė, nei mirimas … įveikt arba išturė́t negali DP3.
| refl. NdŽ.
nuturė́ti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), -ė́jo tr.
1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę, kad nuturėtų šimtą birkavų sunkumą BsMtII144(Tlž).
| prk.: Jau pusė metų, kaip dantų nenūturu – gela geltinos be meilės Šts.
^ Bepigu su replėm karštą geležį nuturėti, bet pamėgink rankom ją palytėti KrvP(Ps, Ds, Al).
| refl. NdŽ.
ǁ Sml nuvaldyti, nulaikyti: Ot vaikas! Jau galvukę nùturi pusantro mėnasio Pv. Jis nenuturi rankos, dreba (neparašo) Db. Būdavo, šlajai turia vežimą, o dabar tik apatine pakeltine, pasunkiau nuturėt vežimas Krns.
ǁ nulaikyti, kad nesujudėtų, sugebėti turėti: Kad vaikas koją sukrutino, tai jis šėrė močiai, kad nenuturė́jo Slm.
ǁ sučiupti, pagauti: Nuturė́jo žvynę: tokia didelė, žila jau Pnm.
| Smulki [žvirbliniai] šrateliai nenūtura lapės, reik stambių: zuikinių ar vilkinių Šts.
2. Sut, NdŽ, Skr sutramdyti, suvaldyti, sutvarkyti: Aš vos ne vos nuturė́jau arklius J. Regis, ramus arklys, ale bobos niekaip nenutùri Sv. Kad pasbaidė arklys, – niekaip negaliu nuturė́t, – neša kaip padūkęs Sdk. Vienas paprastas žmogus veda, nenutùri LKT303(And). Piemenys nenùturi kiaulių ganykloje DŽ1. Viskas gal eiti ant niekų, jei dabar nepasiseks jį (eržilą) nuturė́t MitI378(Šl). Šyvas žirgelis nenustovėjo, jaunas bernelis nenuturėjo LTR(Mrk). Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenutùrimi JV72. Nenuturiu žirgelio, neišimsiu žiedelio LTR(Auk).
| prk.: Vienog vokyčiai, negalėdamys niekaip latuvėžų nuturėti, liepė jiems visados siekti S.Dauk. Auklėjimas išmoko vaikus nuturė́ti NdŽ. Niekur liežuvio nenuturė̃s Aln. Mano žirgelis nesustabdomas, mano širdelė nenuturima, nesutremdžiama TDrIV16(Eiš).
^ Sesers skrynia nepakeliama, brolio žirgas nenuturiamas, tėvo juosta nesusijuosama (žemė, vanduo, sija) J.Jabl. Sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutùriamas (ugnis ir dūmai) JT383.
3. refl. Knv išsilaikyti kokioje padėtyje, nenugriūti, nenukristi, nusilaikyti: Teip pasigėrė, kad nė ant kojų nebenusi̇̀turi Grž. Stačiam važiuojant vežime, kratant sunku nusiturė́ti NdŽ. Apibarstyk jį (bičių peną) su skiedrelėmis arba su šiaudais, į piršto ilgumą supjaustytais, kad bitės ant jų pastotų bei nusiturėtų, kad nenuskęstų S.Dauk.
| Pripylė bliūdą kap nustùri (kaupiną) Lp. Nenusitùri pienas, nešant per pilną stiklinę NdŽ.
4. N, Sut suvaldyti, sulaikyti: Nuturėt (orig. nuterėt) SD387. Ašarų negalėjo nuoturėti I. Saugokias apsirijimo, o visokius kūno palinkimus veikesniai nuturėsi M.Valanč.
nenuturėtinai
| refl. Sut, I, Š, KŽ, Zt: Nenusiturįs, nenuvaldytas SD275. Vaikas nenusi̇̀turi, nuolat juda, kruta NdŽ. Ponai nebnusitura iš raškažiaus Skd. Nenusi̇̀turi niekap berniukas nevejojęs vištų Dglš. Nusturė́k ben valandėlę nedūkęs Ds. Eina, ieško, nenusi̇̀turi, kai uodegon inkirptas Sdk. Ko tu vis dūksti kaip kumelys, nenusi̇̀turi?! Ds. Nenusitùri savo kailyje DŽ. Jis taip nori miego, jog nusiturėt negalia LMD(Žg). Tas negali juoku nusturė́t Dglš. Negaliam juoku nusturė́t Žb. Blaivas, nusiturįs žmogus visur pritiko Vaižg. Nusiturįs kalboj SD286, N. Meilė yra jautri, nelinkstanti ant paikių daiktų, nusiturianti, gryna M.Valanč. [Kristus] regėdams jų (žydų) nečėstį nenusituri nuo verksmo SE180.
nusiturėtinai Valgyk tada nusiturėtinai Jzm. Storotis, idant vaikai išmoktų tuojaus nuog jaunų dienų gyventi nusiturėtinai brš.
5. išlaikyti, neprarasti: Nei medžio begal nuturėti krūmūse – tokie dabar laikai, viską išvaga Dr. Niekaip anas pinigo nenutùri, jam kad tuoj išleist Sld.
| prk.: Kaip galėtum žmones nuturėti naujame tikėjime M.Valanč.
| refl.: Vos su numais benusiturėjo, o kitą ką teismas atėmė iš ano Gršl.
ǁ intr. išsilaikyti, nesugesti: Bulvės tik rieklėse benuturėjo – tokie speigai buvo Šts.
6. sustabdyti, sulaikyti: Rožę nùturia, apikalba Brž.
ǁ kurį laiką neatiduoti, sulaikyti: Man ka peikė, ka negeras [gaspadorius], ka algą nùturia Všk.
^ Gaspadoriui rūpi nuturėti, bet nepridėti KrvP(Jnš).
7. praleisti, atlikti: Pietus nuturė́jom visai neblogus Grž. Nuturė́jom krikštynas Grž. Kol išbudėjo, kol pakavojo, kol pagrabą nuturėjo… Sln.
8. Sut prk. išgyventi, iškęsti, pakelti: Kiek jis (gaspadorius) vargo, vaikeliai, nuturė́jo, kiek jis muštas buvo nuog pono! BM25(Č). Dėl smurto teikė tame Viešpatis Dievas silpnumui bernelio, kuris greičiaus tokios žaizdos nuturėt ir iškęst negalėtų DP54.
◊ ši̇̀rdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visims širdį nuturėti Šts.
paturė́ti, pàturi, -ė́jo
1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb).
| prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc.
paturė́tinai
| refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg.
2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt.
3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt.
| Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk.
| refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn.
4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč.
| prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng.
| refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz.
5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš.
| Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str.
^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn.
| refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl.
ǁ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt.
| Paturė́[jo] prie darbui Dglš.
6. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs).
| prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad.
| refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485.
ǁ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr.
7. refl. SD17,140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71.
pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117.
pasitùrinčiai pasiturinčiai̇̃ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr.
8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109.
9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml.
| refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasi̇̀turi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg.
ǁ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk.
| refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon.
10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10 % paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč.
| refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl.
11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn.
| Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr.
12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln).
13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr.
| refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št.
14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J.
15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt.
16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174.
◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš).
galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš).
parturė́ti, par̃turi, -ė́jo tr. kurį laiką laikyti: Visą kelią parturėjau rankosa stiklus Lp.
pérturėti
1. tr. NdŽ nusitvėrus, įsitvėrus ar kitaip išlaikyti: Priėmė [Nojus] į akrotą, o ji (gyvatė) su uodega savo užkišus tą skylę ir perturėjus, kol vanduo išdžiūvo SI67.
2. tr. kurį laiką prižiūrint išlaikyti: Vieną žiemą pérturėsi veršelį ir parduoj Lz. Jaunylę dukrą parturė́davo prie savęs Slč.
| refl. tr.: Tėvai pársiturėjo dukterį lig keturiasdešimt metų, neleidę už vyro Šts.
3. intr., tr. turėti ko nors daug, į valias: Kad turėčiau párturėčiau, pinigų aš jajai neduočiau nė skatiko J. Jie galybiškai visko turėtų ir pérturėtų Graž. Turėčia pérturėčia, o šilkiniu kvartuku puodo nekaisčia Prng.
4. tr. ilgiau už ką gyventi, prabūti: Jau ji mane parturės – jau aš jos neparturėsiu Db.
5. refl. persiimti, pasigalynėti: Eikiav pársiturėti Lnk.
6. tr. nugalėti: Pérturėjau ligą ir gyvenu, tęsiu kojas Drsk.
praturė́ti, pràturi (pratùri), -ė́jo
1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturė́jau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturė́jo apkabinęs Vrn.
2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką: Vakar visą dieną praturėjo gyvulius tvarte Švn. Visą laiką pratùrim juos (gyvulius) tvarte Kli. Išveda miškan vaiką i pardien pràturi Klt.
3. tr. išlaikyti paėmus: Pasiskolino knygą ir praturė́jo kone metus DŽ1. Parsineš kirvį minutytei, i kelias dienas pratùri Ds. Ana praturė́jo mėnesį kišenėj receptą Vdš.
4. tr. Ds, Dsn, Pls, Lz maitinant, prižiūrint išlaikyti: Turi praturė́t karvę [per žiemą], kad galėtų pragyvent Pb. Trejus metus šitą karvę praturė́jau Aps. Duktė praturė̃s mane lig smerti LKKXI166(Zt). Tris nedėlias praturė́[ja]u vaiką Klt. Praturėjo anies vištelę dvejus metus, ir vis nededa kiaušinių LTR(Rš).
ǁ sugebėti neprarasti: Šiemet praturė́jom žemę Grv.
5. tr. ilgiau išlaikyti, nesuplyšti, tverti: Paregėsit, jei jis (krepšys) nepraturė̃s mūs Db.
^ Senas drabužis kartais ir naują pratùri DŽ. Mano tarbos praturė̃s jūsų aruodus Kls. Trilinkis ir keturialinkį praturi Švnč.
6. tr. NdŽ, Skr atsivesti jauniklį, apsivaikuoti: Nepraturė́jo karvė, negaliu niekur išeiti iš numų Šts. Nepraturėjo kumelė, užsikirtimas daros, ir dvesa Šts.
| Pràtur jauna višta, t. y. pirmą kiaušį padeda J.
| refl.: Tris dienas karvė neprasiturėjo: užsisprendė kur veršis Skdv.
ǁ atsivesti pirmąjį jauniklį: Pirmdėlė karvė praturė́jo veršį J.
7. intr. patirti nuostolių, nepasisekti: Kai aš nepratęs jom (karvėmis) mainykaut, tai ir praturė́[ja]u Švnč. Ačiū dėkui, ačiū dėkui, kad jums Dievas duotų neišduotų, kad jūs turėtumėt nepraturėtumėt, norėtumėt, o negalėtumėt LTsIV706.
priturė́ti, pri̇̀turi (pritùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, LKKXIV205(Zt) prilaikyti rankomis, kad neiškristų, neištrūktų, nesujudėtų: Gali viena ranka priturė́t [pintinę] Kvr. Ėda kaip voverės, priturėdamos maistą pirmutiniom kojytėm Blv. Sūnus Simeono priturėjo galvą avinėlio brš.
2. tr. DŽ1 truputį prilaikyti, kad nenugriūtų: Priturė́jau, lazdžiūtę padaviau Klt. Lėk, tu per užsisukimą priturė́si, kad neišgriūtų vežimas Pc. Šita vežimo pusė daug didesnė, važiuodamas priturė́k, kad neapvirstum Dbk. Vienas da nepasėdi, reikia priturė́t Užp. Aš ją (ligonę) imsiu priturė́t až pečių Smal. Susistveria až pažasčių i eina, priturė́dami vienas kitą Klt.
| prk.: [Žvalgyba] atskrido priturė́t frontą Lz.
^ Senis arklys tai tik dišlių prituri, o jauniklis kojom mina Lp.
ǁ bažn. dalyvauti suteikiant Sutvirtinimo sakramentą: Priturėtojas sueina dvasiškon giminystėn su tais, kuriuos birmavojant priturė́jo A.Baran.
3. tr. Sut, I, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alv pristabdyti kokį nors veiksmą, procesą, sulaikyti ką, prilaikyti: Priturė́k vežimą, kad ne teip lėktų nuo kalno Sml. Teip susitaisę iš lengvo, priturė́damys arklius atvažiuo[ja] pas rubežiaus BM331-332(Šv). Laikrodis skubina, reikia priturėt Ėr. Buvo priturė́ję namą statyt Klt. Kap kas atvažiuos, tai priturė́k, aš skaudžiai grįšiu Dv. Pakolei koks norint daiktas mane pritura, patolei negaliu liuosai tavėp lėkti M.Valanč. Kibio [lapų sultys] ramina vėžio žaizdų skausmus ir prituri tų žaizdų plėtimos rš.
| prk.: Supenėjau vaikui kiaušinį, kad nor kiek vidurėlius priturė́t Ds.
| refl. M, NdŽ, KŽ: Aš jau nupykau, bet pristurė́jau Grv.
4. tr. įgijus kurį laiką turėti, prilaikyti: Priturėjo jos pensiją Klt. Dabar gėrimų pri̇̀turi Ad. Kas jau priturė́jo [naminės], tiem po du metu [priteisė] Škn. Nepriturė́jo mano sūnelis mergelės dovanėlių nei dviejų dienelių Dbč.
| refl.: Sodžiuj visi beskatikiai gyvena, neprisituri prie pinigų Grž. Visam amžiuo neprisipirksi, neprisiturė́si, kaip jau išeina, taip Krš.
prisitùrinčiai adv.: Iš padidėjusios algos būtų galima kas metai pasidėti po du tūkstančiu ir kas metai vis daugiau, taip pat prisiturinčiai gyvenant kaip ir ligi šiolei Vaižg.
5. tr. sudrausti ką daryti: Priturė́k bobą, ana priskolys pinigų, o tau ataduot Lel. Priturė́k tu savo bernioką, ba aš neiškentus pati mušiu Skdt. Priturėsiu sesulę, kad neapkalbėtų tavę jaunosios KrvD81. Savūsius priturėti nuog plėšimo I.
| refl. Rtr, KŽ, Blv, Lp, Dgp: Prisiturėjo negėrusi visą amžių Plng. Jau reikia pristurė́t Dv. Prisiturėk nuog didelio noro mokslo, nes tas gaišina ir apgauna M.Valanč.
6. refl. ko nors laikytis, vartoti: Jei aš lietuvis, tai aš savo kalbo[je] prisituriu Lnkv. Apynius skintie laiko prisiturė́davo Dgp. Kiti vergiškai prisiturėdami senovės madų … vestuves pradeda laikyti nuo panedėlio TS1897,5.
7. refl. būti kokioje vietoje, laikytis trumpam: Ji čia prisituri, taisos nuo to vyro bėgt Ps. O Jonas pas jum prisi̇̀turi, a jis neturi kur gyvent? Ps.
8. tr. prilaikyti, prižiūrėti: Pirkioj tai jau sunku švara priturėt Prng.
| refl.: Ano labai prisitùria, nei te serga, nei ko Slm. Jis labai prisitùria, tai da šiaip teip gyvena Slm.
9. refl. atsilaikyti prieš ką nors: Ką tu prieš mane pristurėsi?! Lp. Prieš Bolesių nepri̇̀sturi Lp.
10. tr., intr. prk. palaikyti, paremti, užstoti: Gal tamysta jos papirktas, kad už ją vis pri̇̀turi Lp. Be „tautos susirinkimų“, priturėdavo karalių išminčių taryba rš. Vytenis svirstančio jau Lietuvos ūkio drąsybę priturėjo S.Dauk.
| Mūsų bobutė velnią pritùri labai Antš.
11. intr. DŽ1 daug patirti, išgyventi, prikentėti: Priturėjo Jonelis baimės Trs. Priturė́[ja]u vargo su vaikais LKT348(Švnč). Kiek aš bėdos dėl jo priturė́jau, kiek aš prikentėjau! Švnč.
| refl.: Daug anas mūkos pristurė́jo Ad.
12. tr. I areštuoti.
13. intr. NdŽ atvesti jauniklių, prigimdyti: Kiek gali tų vaikų pryturė́ti?! Vn.
◊ liežùvį (liežiùvį) priturė́ti [už dantų̃ Lel] neplepėti: Kai indės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturė̃s liežùvį Trgn. Priturė́k liežiùvį, i bus gerai Klt. Priturė́k nedaugutį sa[vo] liežùvį, ką paleidai valion kap diedas botagą Rod.
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv).
| refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.
ǁ priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd.
| Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč.
^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn.
2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10.
| refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.
ǁ sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą rš. Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč.
| prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk.
^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimai̇̃ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ: Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susi̇̀turi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti rš. Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor.
| refl. DŽ, KŽ: Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susi̇̀turi Mrj. Ana nesusi̇̀turi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegali̇̀ nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusi̇̀turi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės rš. Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv).
4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš.
5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod.
6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.
ǁ apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ danti̇̀s (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
ši̇̀rdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdi̇̀s suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
užturė́ti, ùžturi (užtùri), -ė́jo (sl.?)
1. tr. Sut, N, M, L, Š, Rtr, NdŽ bėgantį, einantį priversti sustoti, sulaikyti: Ažuturiu, ažustabdau SD1207. Užturė́k gyvuolius, kad nebeitum pro šalį J. Avys visos ka pasileidė ant namų – nebeužturė́jau Jnš. Anas ažturė́j[o] veršelį ir pririšė až krūmo Lz. Ir priplaukė nekuriosp ivosp, vadinamosp Klaudo, vos užturėjom eldiją Ch1ApD27,16. Teipo užturėtos yra žmonės, kad neneštų daugiaus Ch2Moz36,6.
ǁ N išlaikyti, kad nepabėgtų, priversti paklusti, suvaldyti, sutramdyti: Nenuvaldomas, neažturėtinas SD189. Arkliai buvo neužturimi̇̀ Ėr. Negaliu arklio ažturė́tie Smal. Įsižabok kumelę, bo kai pasius lėkt – neužturė́si Sml. Arklius vadžiom ùžturi, keravoji Žrm. Širmas žirgas nupenėtas, šoka piestu pakinkytas. Penki vyrai neužturi, visi žmonės į jį žiūri LTR(Všk). Tie žirgeliai juodbėrėliai neužturiami LTR(Pn). Bėga mano juodbėrėlis, negaliu užturėti LTR(Brž). Pavakarėj nebegali kiaulių užturė́t Jnšk. Kur tu bernaitį kieman užturė́si! Drsk.
| prk.: Reikia ant sūdo galybės, idant tas, kuris yra sūdžia, galėtų nudraust ir grausmiai ažuturėt valdonus SPI21-22.
^ Broliuko žirgai neužturiami, sesutės skrynia neapnešama (krosnis ir dūmai) TŽV575. Eina be kojų, skrenda be sparnų po visą svietą: niekas negali užturėti (kalba) LTR.
ǁ išlaikyti rankose: O jau išsigandau kaip, man pradėjo širdis mušt, nebeùžturiu grėblio, nebesugraibau grėbt Bsg.
2. tr. Sut, I, N, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Yl, Mšk, Lz sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Čia tos eglės ir vėją ùžturia Pc. Kas nors tuos laiškus ùžturi, ka ne visus gaunam Prn. Užturė́ti ligą, t. y. traminti J. Ka bus mirštama – neužturė́si Jnš. Kai mirs, tai numirs, neažturė́si Trgn. Nežinai [ko] nuo kosulio, kad užturė́tų kosulį Žl. Buvo vidų (vidurius) paleidę, tai šiaip teip užturė́jau Dkšt. Nieko mama nebeužturė̃s, kai abidvi eisma Ob. Dūmojau jau užturė́t vaikus nuog škalos Azr. Ir turėdamas neužturėtum, taip kožnas veržias Sz. Pats buvo didelis gėrėjis, pati niekaip jo negalėjus užturėti nuo to LMD(Sln). Dabar visas svietas geria – užturė́k tu jiem gerkles! Mžš. Motinyte mano miela, užturėk visus vėjelius LTR(Ob). Nėra tokio, kuris ažuturėtų Dievą rūstaujantį SPI129. Neužtura tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Aniolas sušuko iš dangaus: – Abraomai! Užturėk ranką savą, nedaryk smerčio jaunikaičiui! S.Stan.
| Čia buvo užturė́ta vanduo Vrn. Yra užturė́tas vanduo malūnui Kdn. Anas pastatė melnyčią, ažturė́jo visą vandenį, niekur vanduo negali eit Aps. Buvo užturė́tas Arupės vanduo Ker. Tegu lyja: ar mes užturė́sim?! Pc. Kubizdaliai kraują ažùturi Ktk. Kraują anas ažtùri JnšM. Pliaupia kraujas i neažuturi Dglš. Nuvežė Vilniun, kraują ažturė́[jo] Rš. Senis šlapumo nebeužtùri, po saũ leidžia Sml.
| impers.: Ligoninėj klausia, kam užturė́jo vidurius, duosiu vaistų Žl. Gal nuo tų žuvų užturė́jo man vidurius Ut.
| refl. Slm, Lz: Ažsiturė́jo upelė ir patvino pieva Ds. Ažsiturė́[jo] [v]anduo, nenubėga Dglš. Sako, ežeras siaurutis buvęs, o paskiau ažsiturė́jo upė [ir pakilęs] Strn. Negerai, kai ažsi̇̀turia viduriai Ob. Nuo paparčių viduriai ažsiturė́davo Dglš. Nuo mėlynių užsitùria viduriai Slm. Misos prigėrė, užsiturė́jo šlapumas Slm. Prakeiktas testov, kardą savą užturįsis (trukinąsis), jeib nepralietų kraujo BBJer48,10.
ǁ refl. palaikyti užsidėjus: Užsiturė́jau šalto vandinio prieg [sutrenktam] veidi, i nesopa Drsk.
ǁ KŽ sulaikyti savyje, neišleisti: Ta bačkelė jau išgverus, nieko alaus macnumo nebeužtùri Sml. Ąžuolas, ant oro išdžiūvęs, visuomet savyje užturi maždaug dešimtą dalį pirmutinio drėgnumo A1884,125.
ǁ BtLuk24,16 uždaryti: Akys jų (mokytinių) užturėtos buvo, adant jo nepažintų SPII235.
^ Burna kaip šikinė – reikia laikyt užturė́ta Sug.
ǁ Ch1Jn20,23 neatleisti (nuodėmių), sulaikyti: Suteikė apaštalams galybę atleisti ir užturėti nusidėjimus M.Valanč. Kuriemus jūs griekus atleisite, tiemus bus atleisti, ir kuriemus užturėsite, tiemus bus užturėti BPII51. Tur ne tiektai atleidinėt, bet ir užturėt nuodėmes žmonių DP204.
3. tr. Ms, Jnš, Brž, Mžš versti užtrukti, sulaikyti: Nuėjau svečiuos, mane labai norėjo užturė́t, led ne led išsitraukiau Jnšk. Mus ažuturė́ję buvo, led išsiprašėm Dv. Atejau su reikalu, i mane ažuturė́jai Klt. Ir išmeldė, kad leistų tą mergelę par keletą dienų užturėti M.Valanč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą, bet tėvas užturėjo numie jauniausįjį S.Stan. Užtùria [žmogų] i ant trečios nakvynės BM128(Pš). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad ne gera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181. Pragaras turės sugrąžint numirėlius savuosius, kuriuos buvo užturėję DP16.
| refl. OG434, LKKIX200(Dv): Pas Mikšį dar užsiturė́sta ČrP. Jie šiandiej be Šakalynės niekur neužsiturė̃s Upt. Pasidėti pas ko, užsiturė́ti, apsistoti I.
4. tr. Upn uždrausti, užginti: Kad gano, tegu gano, neužturė́si Ėr. Močeka su sa[vo] duktėm norėjo ažuturė́t šulnio ir itos obelies LKKIX202(Dv). Žinoma, kad važiuočiau, tai neužturė́tų Krs. Valdžia ažturė́[jo] mišką kirst Dglš. Galgi aš ažùturiu, arba manę klausai?! Trgn. Niekur toliau negalėdavai nuvažiuot, ažturė́ti keliai buvo (per karą) Lel. Aš žuturė́siu tau kelius, palauk! Nč.
5. tr. P, Rm, Škn sulaikyti pinigus ar ką kita, pasilikti sau, neduoti: Man ažuturė́jo senybą (senatvės pensiją) Btrm. Tu mun ten i ten padirbai iškadą, daba aš tau ùžturu [algą] Vž. Tegul tik koki iškada pasidarys, tai ir algą užtur Sz. Pasakyk, kad jis (kunigas) surinktų visus savo piningus ir aš šį rytą nešiu jį į dangų gyvą, tik pasakyk, kad neužturėtų nė vieno grašio BsPII45(Tl). Būsiu aš liudytoju … prieš tuos, kurie užuturėjo algą samdinykų DP15. Alga darbinykamus užturė́ta VoK34.
| Bronė visą amžinatilsį matutės gerą užturė́jo Ps.
| Pernai [kolūkyje] užturė́jo visiem javus, niekam nedavė Rm. Visus metus ažturė́jo (nerašė) darbadienius Str.
ǁ pasisavinti, pagrobti: Tas tai yra tėvainis, užmuškime jį, o tėvainystę jo (užturėsim sau) Ch1Mt21,38. Giminė kuršių teip stipriai su danais rėmės, jog, juos visus išmušusys, laivus užturėjo, auksą, sidabrą ir vis, kas buvo laivūse, atėmė S.Dauk.
ǁ impers. atimti (žadą): Jau kap šnektą užturė́jo, tai ir mirė zaras Kpč.
6. tr. Q39, I, N sulaikyti, areštuoti.
7. refl. KŽ, Vvs, Ds užsibūti, užsilaikyti: Su vytele išpleitojo tankiai tvorą, i sniegas ažsi̇̀turi Smal. Nėra sniego ant kelio, neužsi̇̀turi, vėjas nunešė Pc. Vienas ažsiturė́jo ančiokas [iš laukinių ančių kiaušinių], o kiti paaugę išlėkė Klt. Mūsų valsčiuj nelabai seniūnai užsi̇̀turi Krkn.
| prk.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabins, ažsiturė̃s kur nor, iš kur neveikiai beatatrauksma, atplėšma BM60.
8. refl. NdŽ išsilaikyti kokioje būklėje nenugriuvus, nenukritus: Ar tu viena ranka užsiturė́si ant obelės šakos Jnšk. Labai sunku yra užsiturėti ant kojų A1885,97. Akmuo … negal ant oro užsiturėti, kada kas nepritur I.
9. tr. maitinti, išlaikyti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Ažturė́t du sūnus labai blogai JnšM. Kuom žmonis užturė́sim? Upt. Aš turiu tėvelį – ažturės manę! LMD(Klt).
| Kursai rėdo gerai tikrus savo namus užturėdamas vaikus savo klaužadoj su visokia viežlybyste Ch11PvT3,4.
ǁ išpenėti: Kada ilga vasara, daugiau neužturė́davo, tos kiaulės neturia ko nieko ėst – ant plikų dirvų ganydavo Mšk. Kokį penukšlą … neužturi a neužlaiko jo savei WP88.
10. tr. prižiūrėti, valdyti: Jie nebeturi sveikatos užturė́t gyvenimą Upt. Kol tėvas gyvena, tol ùžturi žemę visą Jnšk. Didelių plotų valdytojai, bajorai nebegalėjo užturėti savo rankose žemę TS1901,6-10. Ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo ir kaipo užturėta yra ir užlaikyta po tvanui Ch1Krn(santrauka).
^ Moteris užtùri tris namų kertes, o vyras – vieną Krs.
11. refl. DŽ, KŽ išbūti, išsilaikyti, išlikti, neišnykti: Čia iššalo rugiai, o ten užsiturėjo Šts. Po lytaus užsiturėjo rugeliai, nebnyksta Dr. Jų kiaura žemė, smėlis – kišk nekišk [trąšų], niekas neužsitùri Sml. Tik viena vyšnelė ažsiturė́jo – visos iššalo Ktk. Buvo lakštas ažsiturė́jęs Dglš. Gyvulėliam, kad ir žiemą, miške vis ne teip sunku užsiturė́t kaip ant pliko lauko Jnšk. Ant vieno … kalno kriaušiaus … lig šiolei užsiturė́jo ąžuolinių suretėjusių keletas kelmų BM65(Žb). Liepė ta lazda (krivule) savo įsakymus svietuo skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda iki šios dienos užsiturėjo S.Dauk. Su vopna galime sudėti tiktai tokias maliavas, kurios pačios gerai užsitur prieš oro įveikimą A1885,51.
12. intr. ištverti, atsispirti: O dėl to mat užturė́jo, nemirė Brž.
| refl.: Įkūrė pilę, kuri ilgą laiką užsiturėjo S.Dauk. Seni, kurie užsi̇̀turi, tai užsi̇̀turi Adm.
13. tr. neleisti nutolti, išsaugoti, branginti: Ir nemažas protas mokėti Jezusą pri savęs užturėti M.Valanč. Veizdėk, idant ir tu tą žodį Dievo girdėtą neužmirštumbei …, bet atmintumbei ir širdyje tavo užturėtumbei BPI99. Užturėsime ją (bažnyčią) visad savimp, jei sergėsimės, idant jos ne vienu nenuliūdytumbime DP240.
14. refl. SD1138, Sut, N, NdŽ, KŽ susivaldyti, susilaikyti, susitvardyti: Neažusiturįs SD182. Negalėjau ažsiturė́t iž juoko, kap anas valgė itą saldienę LKKXIII123(Grv). Šunskietis yra labai švelnus, užsiturintis žmogus V.Kudir. Ūkininkas, girdėdamas jų šneką, negalėjo užsiturėti nesijuokęs BsPII112. Vienam geriant sunku kitam užsiturėti Sz. Kareivis buvo jau iškėlęs kalaviją; sūnelis jo tą pamatęs staigu prabilo klykdamas tus žodžius: „Kareivi! Tėvas muno Krizas“. Kareivis nusiminęs užsiturėjo S.Dauk. Meldžiu jus, idant ažusiturėtumite nuog pagedimų kūno SPII17. Nuog visokio paveikslo pikto užsiturėkite Bt1PvT5,22.
15. tr. psn. būti kieno nors pusėje, palaikyti, paremti: Jei šitoji tave užturės, tad neparpulsi DP400. Jūs (tikrai) prisakymą Dievo niekais verčiate, kad savo įstatymą (galėtumbite) užturėt Ch1Mr7,9.
16. refl. N pasiekti, gauti, laimėti.
17. refl. elgtis, gyventi: Labiaus už viską Dievą mylėkit, pagal jo žodžių užsiturėkit LTII220(Tat).
paužturė́ti, paùžturi, -ė́jo (dial.) tr. sulaikyti: Arklius liš gale salos paažturėjo Lz.

Daugiau informacijos

turė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atprašýti

Apibrėžtis

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.

Daugiau informacijos

užprašýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (149)

aptèkti

tèkti

sprandas

atžibė́ti

užžibė́ti

galas

daturė́ti

turė́ti

atprašýti

užprašýti