šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

mùšti, -a, -ė (-o)
1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia, da labai mažas Ut. Anas mùšė žmones, tijūnas Pb. Muši̇̀ nèmuši – vis tiek savo daro Gs. Gal tu per galvą mušamas, kad teip bijai? LTR(Šmn). Perkūnijos bijau kaip šuo mùšamas Brs. Kodėlei muši artimojį savo? BB2Moz2,13. Veidan muštas, papeiktas Mž442. Tris kartus buvau plaktas rykštėmis, vieną kartą buvau muštas akmenimis Bt2PvK11,25. Tas pertinas, mùštinas, pro langą mestinas (d.) Kl.
^ Man į širdį kaip mušte muš, o ana juokas, pilvą suspaudusi Šts. Pats muša, pats rėkia Pnd. Kvailį ir bažnyčioj muša Slk. Eisi į dvarą – gausi mušt, neisi – gausi mušt PPr73. Mušti norėdamas, ir ant pečiaus suras LTR(Vdk). Kas nori šunį mušt, tai ir lazdą randa LTR(Krn). Duodamas imk, mušamas bėk rš. Sykį muštas i pamojavimo bijo LTR(Vdk). Nemušk arklio botagu, o mušk avižom LTR. Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas PPr151. Už vieną muštą duoda dešimt nemuštų Bsg.
| refl.: Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Daugiau mùšas ir geria, kaip darbą dirba Pb. Ko judu čia mušatos? J.Jabl. Mačiau mùšantis Grž. Radau du žmones mušančius Ndz. Jei nori mùštis, tai sau galvą daužyk in sieną, o ne kitam Ds. Mušas gaidys su žąsinu Dt. Po vieną mušąsis SD268.
^ Kas mušas, tas glušas Ds.
ǁ prk. barti, kritikuoti: Ji mùšdavo i mùšdavo ją su liežuviu Šln. Sulaikyti tempus – tai reiškia atsilikti. O atsilikusius muša rš. Šiandien išnyko ir kai kurie uolūs poezijos kritikai, mušę poetus ne už tai, apie ką jie rašė, bet už tai, ko jų rinkiniuose nebūdavo A.Vencl.
ǁ varyti, ginti (važiuojant): Be reikalo tokį galą arklį mùšt Skr. Lakstė, mušė po dirvas arklį nežmoniškai Ėr.
ǁ part. praet. prk. mokytas, patyręs: Visi mes buvom mušti vyrukai, bet jis visų muščiausias rš. Jis ant to muštas, tai padarys Mrk. Jūs an ito mušti̇̀, tai ir suprantat Arm.
2. tr. pulti su ginklais priešą, stengiantis nugalėti kovoje, mūšyje; naikinti: Mušk priešą nesidairydamas! rš. Miškas ir neprietelių muštie griūdamas padėjęs A.Baran.
| Aš buvau didžiam kare, ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė RD47. Ponas užu jus bajų muš (kariaus) BB2Moz14,14.
| refl.: Palei Trakais mùšėsi cielą mėnesį Sem. Šitam daikte mùšės mažai Dkšt.
3. tr. atimti gyvybę, užmušti, žudyti: Jūsų broliuką kulkelė mušė LTR(Slk). Jo kardas kaip perkūnas mušė meškas ir briedžius V.Krėv. Lapkričio ir gruodžio mėn. audinės mušamos kailiukams rš. Imsiu strielbelę, mušiu anteles KrvD29. To bitės miršta, to vilkai avis muša V.Krėv. Mušiau mušiau gylius nuo karvės Sdk. Kad mùšt, temušiẽ [bomba], ką daba padarysi žmogus Erž. Gandras varles muša žemėn Pkl. Mušk žemėn tą bjaurybę Žg. Kas ten eis į tą pušyną gyvačių mušt (niekas nenorės ten gyventi)! Ėr.
| prk.: Kai dieną pjauni, saulė muša žemėn (labai kaitina) Krtn. Tokia šiluma, kad muštè mùša, troškina Skr.
^ Vely (verčiau) utėlės mušti, ne svetimi pinigai skaityti Dkš.
ǁ skersti, pjauti: Jautį mušė, pjovė ožį CII431. Mušu keltuvas SD14. Vakar mušiau jaučią, šiandiej kitą NS800. Vieną kiaulę mušė kūdą, kitą da peni Alk. Tretieji kunigai buvo vadinami kriveičiai, tie gyvolius mušo, ant apieros atvestus S.Dauk.
4. tr., intr. daužyti, tvoti: Jau penkiasdešimt metų, kaip prakalą (priekalą) mušu Mžk. Pakulnines paklodes kultuvėm mušdavo Vb. Girdžiu, kumelys prunkščia, o nuo kojų muša (kala) geležinius pančius J.Bil. Kai mentele mùša per dalgę, tai ana žolę gerai ima Dv. Toks jau buvo gražus buliukas: nė į viedrą mušė [girdomas], nė nieko Jrb. Lapė uodegą mušanti į žemę džiaugdamos S.Dauk. Vyriškis eidamas smarkiai į šonus rankas mušė rš. Martynas muša sau lengvai per burną, lyg norėdamas numalšinti žiovulį, bet jis jaudinasi I.Simon. Krūtysna mušti B. Visi muša į rankas (ploja) Pgg. Eikium, mergos, šiluosna, muškium rankom delnuosna KrvD140. Ėjo giedotojai … viduj mergų, būbnu mušančiųjų Mž291. Senis patraukė smičium per stygas, mušė taktą batu į grindis rš. Ant dešiniosios rankos smiliaus ilgą nagą užsiauginęs buvo, su kuriuo įpratimą turėjo sprigtus mušti (spriegti) P.Cvir. Aš nemokėsiu staklelėm mušti (austi) LTR(Glv). Visi kniūpsti pulkime, kakta žemę muškime SGI109. Pasakė, nuėjo namų pusėn, kietai mušdama padais drėgną žemę J.Balt. Mūsų marti labai greiti …: svirno dureles muštel (orig. mustel) mušė (trenkė), išeidama daužtel daužė NS708. Sviestas kietas kaip akmuo: mušk (smarkiai mesk, trenk jį) į sieną – nesutiš Klp. Mušk tą obuolį žemėn Vb. Kriuša mušė, lapužius numušė; šalna šalo, žiedužius nušalo LB31. Iš pakelės topolio viršūnės per tankias šakas iššlamši varna, sunkiai mušdama (plasnodama) sparnais rš. Bangos ėmė mušti į laivo šoną J.Balč. Vėjai, pūskit, marios, muškit, vainikėlį kraštan neškit LTR(Knv). Kaitrią dienelę, kai vilnelės nemuša, kai šviesi saulelė šviečia – matyti giliai giliai ežero viduje aukšti dvarų bokštai V.Krėv. Didelės bangos mušė (plakdamos varė) laivą atgal J.Balč. Pasirodė ir Elzė, aukšta lyg liepa ir balta, saulės ir vėjo mažai temuštu veidu J.Balt. Čia vėjai muša (blaško), dėl to braškės ir neauga Lkž. Pradėjo mùšti, laužti duris – aš viduo[je] Mžk. Ka norit, muškit (laužkit) duris Brž.
| Paimsim grėblelį, mušim (sklaidysime) pradalgelius LTR(Ad).
| Užtenka pasirašyti, antspaudo mušti (spausti) nereikia rš. Mano atminime pasuose pirštus mušdavo (pirštų atspaudus darydavo) sp.
| Šniūrą mušti (įtemptą, suodiną virvę staiga paleisti, norint pasiženklinti rąste išilginę liniją, kuria pjauti lentą) Plng.
| refl.: Į lango stiklą, klaikiai zvimbdama, mušėsi laukinė bitė rš. Ir ėmė jūros bangos muštis į aukštą krantą Mš. Grįžo namuosu, mušdamies ing krūtis savas DP181.
ǁ tr. daužyti į gabalus: Lieki vynelį į purvynėlį, muški stiklelį į akmenėlį DvD162. Barborele, barborele (boruže), lėk į dangų: tavo vaikai puodus muša Slnt.
| Šnekė[jo], ka i seminariją mùš (bombarduos) Gs.
ǁ tr. smulkinti, trupinti: Mušù salietrą dėl barščių Vb.
ǁ tr. pradaužti (lukštą): Deda bulvių, taukinės, pila smetonos, pipirų, lapelių deda, mùša kiaušinį Klvr.
| Miestely sustoję kiaušiniais mùšdavo Rz. Kas moka gerai mušti kiaušiniais, tas par Velykas daug prisimuša Slk.
| refl. tr.: Mùškis ir valgyk [kiaušinį] Nmč.
5. tr. kulti (spragilais): Mes jau baigiam rugius mùšti Lš. Ar ateisi šįvakar linų mùšti? Skr. Kitąsyk su spragilais pats mùšdavau linus Šk. Linų mušamóji mašina Erž.
6. tr. Brš, Lš plūkti: Septyni aštuoni vyrai mùša molį medinėm kūlėm Ds. Molio mùšamasis kirvis (toks medinis įnagis moliui plūkti) Šts. Vyrai mùša krosnį iš molio Ck. Pečius muštas iš molio Brsl. Jei turite molio, muškit iš jo nors kūtes, klojimus Žem.
| Senis Vydmantas buvo matęs, kaip keliai iš akmens mušama (grindžiama) ir išlaikoma Vaižg. Čia jau mùštas kelias Rs. Oi ir atjojo jaunas bernelis muštuoju vieškelėliu LTR(Bgs). Eisiu eisiu pas močiutę muštaisiais takeliais LTR(Žl).
7. tr. R90, Šlčn muštuvyje plakti grietinę, sviestą sukti: Dažniausiai sviestas mušamas iš raugintos grietinės rš. Supila smetoną ir mùša sviestą Ndz.
^ Iš gražumo sviesto nemuši LTR(Zp).
| refl.: Butely sviestas mušasi tik liekarstai Ėr. Nèsmuša sviestas (sunku sumušti) Lp.
8. tr. Kdl, Al grūdant spausti (aliejų): Petras nuvažiavo aliejaus mùšti Rdm. Vyrus pristatė mušti linų ir kanapių aliejaus rš. Ne tik iš sėmenų, ir iš aguonų aliejų mùša Gs.
9. tr. kalti (metalą, pinigus): Iš tavo aukso žiedelių mušiu žirgui padkavą Gdr. Rasta ir monetų, muštų Rygoje rš. Užmokės … muštais dorelėliais JD635.
^ Kur pinigas muštas, te i giliuoja Plv.
ǁ fotografuoti: Mušė patagrapijas Lp. Portretą mušti Ds.
10. tr. Jnšk, Mžk, Pnd apkalti, aptraukti, apsiūti: Namą lentom mùša Kzt. Jų daržinė nieko sau: apalkom mušta Paį. Muštas dymo balnelis, bėro plauko žirgelis (d.) Švnč. Pasisiūdinau muštus kailinius Slnt. Vidun įėjo pusamžis vyriškis, apsivilkęs nemuštais puskailiniais, įsispyręs į gilias klumpes J.Balt. Kad nupirko skarelę, tai kaip grabam mušt Ds.
muštai̇̃ adv.: Pastačiau sau po tam didę muštai ištaisytą gėtrą, pridengtą su apsmalinta drobe dėl uždangos nuog lytaus I.
| refl.: Anąnedėl pas Vilką gryčią mùšės lentom Slm.
11. tr. daryti trynes, nuospaudas: Kaip tik prakaituoja kojos, taip ir muša pūsles vandenines Rm.
12. tr. jungti ką į draugę, risti (į gabanas), plekuoti: Kaimynai jau rovė linus, o mūsiškių dar žirniai klojėjo nemušti į gabanas, raudojo byrėdamos avižos išilgai šniūro J.Balt.
ǁ Grš, Dov, Slv, Vvr kietai vyti (virves): Šiandien mùšma virves Up. Virvės gyvoliams rišti mušamos prytaisu, kurį kai kas muštuvais vadina Sg. Tinkluo virvės y[ra] mùšamos Šts.
13. tr., intr. skambinti daužant į ką: Varpus mušė, eina į kitą pusę pasitikti parakvijos Žem. Kai įėjau į bažnyčią, visais varpais mušė LTR(Nm). Laikas būtų jau pusryčio leisti, bet žagrės (pakabinto kur norago) dar nemuša Grž. Lentą kumiečiams mùšo Krš.
ǁ tr. skambinti valandas (apie laikrodį): Laikrodis bokšto pusiaunaktį muša S.Nėr. Kremliaus kurantai muša valandas A.Vencl. Abudu laikrodžiai visados rodė ir mušė tą patį laiką J.Balč. Šešias mušus, eina pusryčio Žem. Vienas laikrodis buvo sieninis, mušamas Ėr. Mùšamas laikrodis buvo įmūrytas sieno[je] Šts.
14. intr., tr. lošti (kortomis): Rėdininkai … mėgdavę kitkartą mušti kortas su svečiais iš piningų A1884,263. Šnekės, marmės, pradės kortomis mušti Žem. Bene kleidai piningus, mušdamas su kartomis? P. Mušdamys kartoms iš pinimgų, daro suktybes, apgaules brš.
ǁ paimti kirtį, kirsti (lošiant): Tūzas mùša karalių (kortuojant) Sb. Korta mušanti R340. Viskas numatyta, – vėl atsiliepė Fogas, mušdamas kortą J.Balč.
| Jeigu yra mušimas, būtinai turi mùšt (žaidžiant šaškėmis) Sb.
| refl.: Daviau mušties, nenoru taip už sykio spausti Krš.
ǁ bet ką žaisti: Atsimenu, jūs tada futbolą mùšėt Skr. Ben motriškos futbolo nèmuša Slnt. Kepures mušti JR106. Riešutai mušti Šts. Anie sako, kad ritinį mušam Kal. Vejoje miestučiais žaidė, pievoj mušdavo ratelį rš. Einam ripkos mušt Rm. Vyrai tekinį muša rš. Piemenys su velniu liub tekinį muš, o dabar juokas iš velnio Šts. Teterviną mušti Lp. Einam čibylos mušti Vb.
| refl.: Gaidžiais muštis Šts.
15. tr. mažinti: Kainas mùšti DŽ. Kartą nenuėjai – tau darbadienius muša, po vieną, po du (sov.) Rm.
16. tr., intr. trenkti (apie griaustinį, žaibą): Perkūnas muša SD251. Perkūnas mušė į liepą rš. Nestok po medžiu – griausmas mùša An. Ar perkūnas griovė, ar žaibais mušė? RD28. Griausk, griaustinėlis, mušk, perkūnėlis! NS1260.
17. tr. ištikti: Stabas jį ištiko, mùšė KII156. Jo liežuvis buvo stabu muštas brš. Jie, aklumu mušti, jį neatrado, kačeig [ieškomasis] vis čia pat buvo brš.
18. intr., tr. Ut šauti: Šautuvas gerai mùša Kltn. Išėję an lauko tuoj norėjo išmėgint, begu gerai muša [šautuvas] BsPII247. Aš šiandien į zuikį mušau du šūviu ir nenušoviau Up. Su provyta pūčka tik mùša, tik mùša [paukščius] K.Donel. Na, vyrai, duokit man cielių mùšt Skr.
19. intr. plakti, plazdėti, tvinkčioti: Tirdami pulsą, sužinome, kaip dažnai širdis muša rš. Kai išgirdau apie nelaimę, taip išsigandau, kad širdis kaip su kūju mùša Jnš. Tvinkt, tvinkt, tvinkt smilkiniuose mušė kraujas rš. Atvežė į ligoninę, da pulsas mùšė Jrb. Mūsų tikra širdis už mūs gentę muša (esame jai atsidavę, jai gyvename) A1885,55.
^ Dega be ugnies, mùša be lazdos (širdis) Prng.
ǁ smarkiai plakti: Ka keliu viedrą, man širdis ima mùšt Sem. Jaunas mirė: širdį turėjo mùšamą (sirgo širdies liga) Šts.
| refl.: Kai pasirūpina ko, tuoj širdis mùšasi Jnšk. Širdis mùšas mano, negaliu krutėt (dirbti) Švnč.
20. intr. veržtis, verstis (ppr. iš vidaus į viršų, į lauką), plūsti, trykšti: Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Paskalanduok, paskui atkimšk, tai mùš Gs. Alus stiprus, smarkiai muša Gs. Iš po žemės ėmė mušti šaltinis rš. Kodėl rinkos šulnys, kuris visados mušė vynu, dabar išdžiūvo ir net vandens nėra? J.Balč. Ten vanduo net per viršų mùša Alk. Kraujas myžle pradeda mušt par burną ir par nosį Jrb. Kai apsinuodiji valgiu, prakaitas mùša Rm. Kolomanui po tų žodžių pradėjo kraujas mušt į galvą Ašb. Matau, kaip kraujas muša į veidą rš. Iš kambario šiluma mùša kai iš pirties Mrj. Visi nekantriai laukė, kada sugirgždės virtuvės durys, pro kurias mušė svogūnų ir taukų kvapas rš. Iš kambario mušė šviesa rš. Saulė muša į bokštą, tujau patekės Šts. Žvakę užgesink. Matai, ugnis į langą muša V.Kudir.
| Nuolanki, meili, rodos, pats gerumas nuo jos muša Žem.
muštinai̇̃ adv.: Kai pradarai langą ir duris, tai oras muštinai̇̃ mùša (pasidaro skersvėjis) Jnšk.
| refl.: Vanduo mušėsi iš žemės rš. Duris uždaryk: dūmai mušas į stubą! Jrb. Gegužės kukuoja, piemenėliai dainuoja, net garsas mušas į dangų Žem.
| prk.: Teisybės žodžiai mušasi iš mano širdies V.Mont. Nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi Žem.
ǁ tr. kelti į viršų: Matai, kaip tie pamidorai atželas mùša aukštyn Lnkv. Šuliny jo nėra, – kalbėjo bernas. – Jei būtų – burbulas muštų (burbuliuotų) rš. Puodai šniokštė, šnypštė, kunkulus mušė (kunkuliavo) rš.
ǁ tr. varyti priešais: Ar matei antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią? BsO386. Pūsk, vėjeli, mušk vilnelę, nešk vainiką į kraštelį LTR(Srd).
ǁ tr. daryti iškilusį, ryškinti: Viennytas yr nusijotas kaip rėtis, neturia nė kokio skyriaus, o trinytis muša rieves išskypai, o lamstytas – vingurtai Ggr.
ǁ intr. staiga kilti, atsirasti (minčiai, sumanymui): Jam mušo galvon gera mintis rš. Anam mùšo į galvą lengvai prabagotėti Kv. Mùšo šumas į galvą Kv.
21. refl. skverbtis, brautis, lįsti: Višteliai pirkion mùšas, moj lest nori Rod. Kai striauniam vandeny žuvys nebegali užsilaikyt, mùšas į užtakius Srv.
| prk.: Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, per kita kitą į padanges mušės S.Dauk. Galvon mušasi visokios mislys Pl. Ėmė muštis galvon mislis Antš. Visokie klausimai mušasi Marei į galvą Žem. Šitos tiesos labai stipriai galvon ir širdin mušas A.Baran.
ǁ sunkiai kur vykti, kakti: Mes mùškimės link miško, tenai rasim lapių Klvr. Jei tas nemačina, tada jau mušamės (važiuojame) pas gydytoją Rš.
ǁ labai stengtis ką gauti, ką pasiekti: Mùšas visa sveikata (labai peršasi) LTR(Ds). Jis an pinigų nesmušė (ką uždirbdavo – pravalgydavo) Lp. Į ponus mušasi rš. Ir mano sūnelis į mokslus mùšasi Šk. Jisai ne taip ant žemę mušasi ir gerai gyvena Pg. Pusę dienos mušamės, kol prasimanom kokio darbelio (taip nėra ko veikti) J.Balt.
22. refl. blaškytis, daužytis: Mušės motulė kap pilka antelė, sūnelį savo belydėdama V.Krėv. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai S.Nėr.
^ Mušas kaip žuvis po vandenį Dl.
23. refl. lakstytis, vaisintis: Ar jau mušėsi kumelė? Ėr. Jau avys mušas, tai baronai gainioja, vaikos Vlk. Geros avys: tep anksti, o jau visos mùšės Arm.
24. refl. sunkiai dirbti, plūktis, vargti: Žmogus muši̇́es muši̇́es, ir vis sunku su pinigais Srv. Mušuos vis su darbais vienas, o valgytojų daug Ut. Visokiom madom (būdais) jis, žmogus, mušės: žemes dirbo, vaikus ganyt leisdavo, o kaip nieko, teip nieko Trgn. Tylėdami tempė arkliai vežimą, panarinę galvas ir mušdamiesi iš paskutinių jėgų rš. Pakyrėjo man su vaikais par dienas muštis Vkš. Mušosi su darbais kaip plikas po dilgynes LTR(Krp). Mušaũs per visą savo gyvenimą kap žuvis apie vandenį Arm.
25. tr. stumti, varyti atgal: Visai netraukia, dūmus atgal mùša Šn. Kol (kodėl) gi teip muša dūmus iš pečiuko? Sdk. Užkūrėm – vėjas liepsną mùša į stubą, negali Skr.
| refl.: Kad dūmai tiesiog į dangų kyla, tai bus geras oras, o kai jie mušasi žemyn – blogas Prk.
26. intr. smarkiai skraidyti aukštyn, žemyn, aplink: Jei anksti pavasarį labai daug uodų ir jie pulkais muša, tai tais metais derės linai LTR(Rm). Ore mušė įvairiomis kryptimis šikšnosparniai rš.
27. intr. leisti kokį smarkų kvapą, atsiduoti kuo: Dešra labai cibuliais mùša Jnš. Arbata svilėsiais mùša Jnš.
28. intr. būti panašiam, panėšėti: Nudariau sruogas mėlynai, bet labiau mùša į juodumą, ir tiek Šl. Lietuviško cukraus spalva muša iš balto į mėlyną, nelietuviško – į geltoną Lnkv. Gal ir ne aukso buvo, bet į auksą mušė Lnkv.
| refl.: Broliukas daugiaus į mamą mùšas Prk.
29. refl. sukti, pasiduoti į kurią pusę: Eik šituo keliu, paskui mùškis į dešinę Mrj.
ǁ driektis, būti nutįsusiam: Ligi Lenkčių mùšasi Eržvilko parapija Erž.
30. tr. siųsti (telegramą): Muša telegramą į namus rš. Policiją kėlė, telegramus mušė Žem. Ans laive yra telegrãmams mùšti Krš.
◊ devyni̇̀ avinai̇̃ galvõj (po gálvą) mùšasi
1. Vkš, LMD(Žg) labai rūpi, daug rūpesčių: Prasidžiaugiau neišpasakytai, kaip šiandien Domė parnešė Tavo grometą, nes jau man devyni avinai mušos po galvą Žem.
2. apie lengvabūdį, negudrų žmogų: Anam devyni avinai po galvą mušas Škn.

diñdarą (di̇̀ndas, diñderį) mùšti tinginiauti, dykinėti: Pirmiau ne darbo žiūrėjo, ne motinai padėjo, dindarą mušo su vaikais pavirvytė[je] Trš. Vyras atsirado: ne darbo veiza, ale di̇̀ndas pavenčiais mùša Krš. Dindas tebmuša vaikai, darbo nedirba Šts. Par kiauras dienas diñderį mùša, o darbo bijo Kl. Tu nėko nedirbi, o diñderį tik muši̇̀ Slnt.
į gálvą mùšti svaiginti: Tai alaus smarkumas: stiklą išgėrei, ir tuoj mùša į gálvą Ėr. Tas alus dikčiai mùša į gálvą Kv. Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų A.Vien.
į krūti̇̀nę mùštis prisipažinti kaltu, apgailestauti savo veiksmus: O aš nemoku muštis į krūtinę rš. Neprikaišiokit, riteriai, karaliui Mindaugui, bet muškitės krūtinėn V.Krėv.
iš pečių̃ mùšti sunkiai dirbti, stengtis: Nieko nereikia iš pečių mušt Ėr.
iš savę̃s mùštis sunkiai kvėpuoti, merdėti: Ligonis pradėjo iš savęs muštis ir pagaliau mirė Ldk.
kai̇̃p varpañ (lentõn) mùšti plačiai kalbėti: Kaipgi nežino, kad jau visi kaip varpan muša Ut. Vičvisi kap lenton mùša in tavę Vrnv.
knãpkį (knõpkę) mùšti Erž linkčioti snaudžiant: Pradėjau knõpkę mùšti i nuejau gultis Krž. A jau knõpkę muši̇̀? Krž.
kuñkulą mùšti Pg čiulkinį grūsti (apie uodus).
mùštis galvojè būti mintyje, neduoti ramybės: Sugulus visiems pinigai mušasi tik galvoje: sapne ne vienas vartė baltus rublius Žem.
obuoliai̇̃s mùštas Glv išmargintas apskritomis dėmėmis, obuolmušis: Obuoliais muštas arklys SD368.
prie žẽmės mùšti slopinti: Mùša pri žemės – pasiutęs tvankinimas Krš.
rãtą mùšti Prk daryti tokią kūno mankštą (verstis į šoną ratu, remiantis tai rankomis, tai kojomis).
svi̇́estą mùšti pro kits kitą lakstyti aukštyn žemyn (apie uodus, mašalus); čiulkinį grūsti: Jei uodai muša sviestą, bus šiltas oras MTtV40.
šónais mùšti (l. bić bokami) sunkiai alsuoti: Kumelė pervyta – šónais tik mùša Alk. Karšta – katė tik šónais mùša Rdm.
tãbalą mùšti tabaluoti kojomis: Pradėjau su kojoms mušti tabalą rš. Mušk tabalą tu, mušk, iki ateis tau papunis su diržu! Brs.
valandà mùša artėja koks laikas: Žemiškoji kelionė baigta, jau muša mirties valanda J.Balt.
antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk.
apmùšti, àpmuša, àpmušė tr.
1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir api̇̀muša Sdk.
| refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara, apsimuša rš.
^ Nu i valgai apsimùšdamas (daug, godžiai)! Rs. Nu i ėdi apsimùšdamas, da susirgsi Ll. Kad srėbiau šį vakarą putrą apsimùšdamas Brs.
2. apnaikinti: Apmùšo svieto daug (per karą) Šts.
3. Grd, Rdn spragilu apdaužyti, apkulti: Padėk rugių kokį klojimą apmùšt Ėr. Pirma reikia apmùšt, tada krėst [kūliai] Kp. Klojimą àpmušėm, ir išaušo Alv. Mes šiandien visus linus apmušėm Žž. Oi, kas tau, motule, linelius apmuš? KrvD206.
| refl. tr.: Truputaitį apsi̇̀mušiau [linų] Vlk.
4. didumą nukrėsti, nudaužyti: Apmùšk obalius nuo obalės J.
5. apkaupti, rankomis apspaudant žemę: Ne vien vieną kartą reik apmušti ar aprausti žemėmis tabokų diegus, bet du kartu S.Dauk. Čia jau apmušti kopūstai Šts.
6. K aptraukti, apsiūti, apkalti ką iš viršaus: Išėjęs į laukiamąjį, jis dar keletą sekundžių patūpčiojo prie oda apmuštų kabineto durų rš. Nedideliame kambaryje su dviem langais į gatvę už žalia medžiaga apmušto stalo sėdėjo pliktelėjęs vyras rš. Apmuštas rykas geležimis B. Atvarslai geltonos odos, plėškės blizga, sidabro plokštelėm apmuštos I.Simon. Apmuštos šlajos (pakaltos geležimis) N. Grabas buvo gražus, api̇̀muštas kai šilku Dglš. Apmušiau knygą Rdm. Siuvėjas man kailinius apmušė Ėr. Man tėvas vakar naujas kurpes apmùšo su tvirta oda Up. Namas mūsų api̇̀muštas lentelėm Krns. Naują namą reikės dar iš viršaus lentom apmùšti Up. Lankais kubilą apmùšk J. Àpmuša [žagrę noragais] (apkausto) ir aria Vv. Tvora apimušta štankietais Šr. Apkalu, apmušu, padengiu sienas lentelėmis SD56.
| refl. tr.: Čia sau apsi̇̀mušiau palaikiu apymušalu žiuponelį, tai ir turėsiu žiemai apsivilkimo Prng. Apsi̇̀mušė lentutėm, kaminą įtaisė KzR.
ǁ refl. tr. apsitverti: Neapsimùši arukus – šmūkšt karvė Pj.
7. baigti, nudirbti (darbus): Didžiuosius darbus jau greit apmušiù, tada galėsma važiuot Vilniun Vžns. Jau didesnius darbus apimušiau, turėsiu valno čėso Prng.
| refl.: Negalim darbais apsimùšt Ds. Biškį apsimušáu su darbais Krš. Kai apsimùšim, reiks prie bičių prieit Gs. Nepaskumbi vienų reikalų apsimùšti, kaip jau naujų atsiranda Vvr. Su skolom jau baigiu apsimùšti Ds.
ǁ refl. apsiginti: Vamboliai ūža aplei ausis, nebgali apsimùštis Prk.
8. refl. Kv, Yl pasilakstyti, apsivaisinti: Kumelė apsi̇̀mušė su drigantu J.
◊ pilvùs àp(si̇̀)mušant labai daug, be saiko (valgyti): Privalgė, pilvą apsimušdamós Krkl. Ėda, pilvus apmušdami̇̀ Vkš. Valgykit, pilvus apmušdamos Dr. Valgo, pilvą apmušdamós, ben neparsivalgykiat! Šts. Turam visa ko, ėsma, pilvus apsimušdami̇̀ Krš.
atmùšti, àtmuša, àtmušė
1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54.
| prk.: Ineini jų gryčion, tai teip mušte ir atàmuša (atstumia, atitrenkia atgal) smardvė Ds.
^ Delnu kūjo neatmuši J.Jabl.
2. intr. mušimu atsilyginti, atkeršyti: Muštas àtmuša, mylėtas atmyli Bsg.
| refl.: Neatiduoda pinigus, tai ką aš jam daugiau galiu daryt? Nors atsimušu BsPIV201. Urėdas taip ir tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti rš.
| Galėsit nors į tą senį atsimùštie, ką jis judu sumušė BsPIV245.
3. tr. apmušti, apkulti: Vaiką atàmušiau užpykus Prng. Vakar aš jį atàmušiau OG361. Mama, būdavo, i per rankas atàmuša Dglš.
ǁ įkirsti, skaičiuojant smūgių skaičių: Dvylika rykščių atàmušė, tai gulia kruvinas Brsl.
4. tr. atgauti, atimti kovojant, grumiantis: Erelį turėjo užpulti kiti du ar trys ereliai, norėję atmušti grobį J.Balč. Prirengė savo vaiską, atėjęs užpuolė an to karaliaus, atmušė nuog jo viską, ką tik turėjo paėmęs no jo tėvo BsPIII175. Žmonės apstojo kalinį ir norėjo atmušti M.Valanč. Bijojaus, tariau nes, kad mi notmuštumei dukterų tavo Ch1Moz31,31.
5. tr. atginti, nuvaryti šalin: Kiaulės be pagalio nuo lovio neatmuši̇̀ Ėr. Eik uždengt mėsą: negali katę atmùšt Jrb. Bet tik pakaštavos, daugiau neatmuši KrvP(Jnš).
| refl. tr., intr.: Puola musės, kad sunku ir atsimùšti Up. Kai atsiras agurkų, negalėsiu vaikų atsimùšti Kn. Negalia motriška atsimušti nu stirnos Šts. Tos vištos puola par duris, negali nė atsimùšt Jrb. Kai žmogus turi gerai, tai neatsimuša nuo draugų Jnš. Mano duktė turia apgamą ant sprando – na i neatsimuša vyrais Štk. Niekad nepilk atgal į šulinį vandenį – varlių neatsimuši LTR(Zp).
| prk.: Ne ko daryti, nebatsimuši žmogus nuo bėdos BM403. Nepaskumbi nu vienų mokesnių atsimùšti, jau kiti pareję Vvr. Pati matai – nuo darbų neatsimušu J.Balt.
ǁ prk. atlikti, padaryti: Jei ryt bus gražus oras, mes daug darbo atmùšim Brt. Kad ir daug nenuveikia, bet vis kiek atmuša Gs.
| refl. tr.: Kai darbus atsimùšim, važiuosim į miestą Šn.
6. refl. atsikirsti (lošiant kortomis): Jis atidavė visus savo kozerius ir nebeturi kuo atsimùšti Jnš.
7. tr. smūgiais atpalaiduoti ką prikaltą, pritvirtintą, prikibusį: Atmùšk lentą – kam prikalei?! Ėr. Atmušu spyną Sut. Su bindoku (toks kirvis) reikia skiedras dideles atmùšt Rdš. Atmušk sniegus nu batų, eidamas į trobą Šts. Kaip dėjo į kuprą, ir àtmušė plaučius Skr. Ma[n] kepenas atmušė, tai kvapą kap tik varo – negaliu kvėpuot Vrn.
| prk.: Karklavijos àtmuša skreples (galima atkosėti) Šts.
| refl.: Kad atsivertų siera žemelė, kad atsimuštų baltos lentelės, … kad atsikeltų mano močiutė JD1229.
ǁ suduodant, sutrenkiant atidaryti: Vilkas, pilnas drąsybės, atmušęs duris, įpuolė ing vidų IM1858,40. O jei užkelti vario varteliai, atmuški, žirgeli, nor su kojelėms JV193.
| Duobę atmušę (atkasę), visi pamatėm supuvusias bulves Žmt.
ǁ Slm atkimšti: Tuoj atneš šviežio alaus – va tik naują bačką atàmušė Dbk. Jis àtmušė litrą ir dar sėdos gert Lš. Tuoj šitas atmušė butelį arielkos SI304.
ǁ nutraukti, numušti: Kojų pirštus àtmušė Krm.
8. tr. daužant į ką kietą, atšipinti: Dalgį į kelmus àtmušė Alk. Čia dalgį pagalandai, čia jau, žiūrėk, atmùšęs į akmenį Vdk. Neatmùšk kirvio! Ėr. Gavau pasogos atmuštą kaltą, juodą šuniuką, veršiuką baltą LTR(Pnd).
| refl.: Mano dalgė jau visai atsi̇̀mušė Lš. Kirvis atsi̇̀mušė į žemę Rm. Atsimušo kirvis, atsikapojo, tus nūlykulius bekapojant Lk.
9. tr. sutrenkti: Àtmušė kiaušą, tai raparaciją (operaciją) darė Lp.
10. tr. padaryti skaudamus (kojų padus) nuo ilgo ėjimo kietu keliu, skaudamas (rankas), nuo sunkių darbų: Atmušiau kojas in akmenis, kalnais eidamas Vrn. Atamušė žvyrelis kojeles, ataplakė vilnelė akeles (d.) Švnč. Àtmušiau padus ir nebegaliu paeiti Rm. Ausdama rankas atmušiau, tai tirpsta Ig. Linus išsiderėt tai gudrus, o prie darbo – rankos atmuštos! J.Balt.
| refl. tr., intr.: Tokiu kietu keliu kojas arkliai atsimùš Užv. Basam nuo kieto kelio kojos atsimuša Ds.
ǁ refl. tr. suskaudinti sutrenkiant ar trankant į ką: Atsimušiau koją bespirdamas Krk. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimuša sau snapą rš.
11. tr. BŽ76 nukalti (pinigus).
12. tr. išspausdinti: Gerai padarei, kad užsakei iš naujo atmušti tą knygelę rš. Ot kur Juozienė atmuštà (aprašyta laikraštyje)! Lp.
13. tr. nufotografuoti: Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją V.Kudir. Gražiai fotografija atmušta Ut.
| refl.: Reiks kada atsimùšt, ba reiks dokumentuostan patagrapijų Dglš. Jis atsi̇̀mušė raitas an arklio Alv. Reikėj[o] visai draugei atsimùšt Dv.
14. tr. atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą): Apie atmuštąją nuo Žemės [saulės] šviesą dabar galime spręsti iš kai kurių Mėnulio stebėjimų P.Slavėn. Balta spalva atmuša saulės spindulius rš. Prie namų saulė atmuša – gerai auga Vlkv.
| refl.: Šviesa nuo veidrodžio, šilima nuo sienos atsimuša Ds. Lempa reikia apgaubt baltu popierium – geriau šviesa atsi̇̀muša Krd.
ǁ daryti, kad atsispindėtų: Veidrodis atmušė negražų, menką kūną ir liesą veidą rš.
| refl.: Atsimuša saulė SD208. Saulės spinduliai atsimuša veidrodyje rš. Elzytė pamatė atsimušusį vandeny savo veidą ir baisiai išsigando J.Balč.
ǁ refl. prk. pasireikšti išorės požymiais: Jo veide buvo atsimùšęs vidaus nerimas BŽ20.
15. tr. atitrenkti į ką: Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę LTR(Lbv).
| refl.: Kitąsyk, regėdavos, atsimušime į stačias kalno uolas ir nudardėsime į bedugnę A.Vien. Potvyniui užėjus, srovė atsimušė tuos į namus, bet negalėjo jų pajudinti brš. Bėgdamas kelio nemačiau ir kopūstuos taip griuvau, kad net žandas man sutino, atsimušęs į kelmyną B.Sruog. Giesmių balsas, į mišką kaip į sieną atsimušęs, garsiai kilo į padanges Žem. Tuščioje gatvėje skambiai atsimušė šūvių aidas rš.
^ Žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną Jnš. Atsimušė kap lietus į ledą KrvP(Jz).
16. refl. prk. turėti teigiamą poveikį, rasti atbalsį: Tikiu, kad šitas mano paraginimas atsimuš, ras atbalsį širdyje visų lietuvių prš. Kalbos apie laisvę turėjo savaip atsimušti valstiečių galvose A.Janul. Vyro rūpestis atsimušė moteriškės širdyj LzP.
ǁ turėti įtaką, atsiliepti: Jei tėvai vagiai, tai tas atsi̇̀muša ir vaikuosa Rod. Jau man tai kap priburta: kai tik suvalgysiu pieno po mėsai, tai i atsi̇̀muša Ml.
17. tr. paveržti nuo ko, nukonkuruoti: Anas tuoj àtmušė visus pirkėjus nuo kitų krautuvinykų Ds. Atmùšo nu tos mergos tėvai, ans labai norėjo Krš. Atmùšo vyrą nu kitos i gyvena Grd. Aš galėč nuo jo atmušt tą paną, kad norėč Ut. Sesuo atmuša nuo manęs visus kavalierius Krsn. Pas Marcelę buvo dveji piršliai, ir sako, kad antrieji pirmuosius atmuš Ldk.
| Šito boba an grožio da ir mergas kitas atmùš (praneš, viršys) Trgn.
ǁ tr. atgrėsti: Jo neatmuši nuo to Pgg. Ką ką, bet norą pliektis diržais atmušė rš. Atmušė nuo valgymo (nesinori valgyti) Rod. Išmetami ar sudarkomi straipsniai visai atmušė norą veltui bekelti balsą sopamaisiais klausimais Vaižg.
^ Nuo blogo mušdamas neatmuši LTR(Jnš).
| refl.: Puln puln pri mergos ir atsi̇̀muša – bijo ir susitikti Krš.
×18. (vok. aufschlagen) tr. atverti, atversti, atskleisti (knygą): Atmušu, atveru knygas R38. Knygas atmušti, atverti KI266.
| refl. tr.: Ką knygoje atsimušti, susiieškoti KII81.
19. tr. atskirti, atidalyti: Šniūrelį atàmušė žemės Aps.
| refl.: Gyveni, vargsti vienas kap toj gervė, nuo pulko atsimùšus Ck.
20. tr. atskaityti, sumažinti: Aš per tave sugaišinau dvi dienas, ir man dabar iš algos atmuš penkis auksinus V.Kudir. Šituo keliu eidami, atmušite daug kelio Gs.
| refl. tr., intr.: Duok man, dėde, pinigų – nag paskui atsimuši̇̀ iš mano algos Jž. Atsi̇̀muša už šviesą ir butą, algos beliekta šimtas Šts. Brolis sugrįžęs atsimuš savo dalią Zr.
21. refl. remtis, atsidurti į ką: Miškas atsi̇̀muša į Kadžio lauką Krkn.
22. refl. apsimokėti, sugrįžti (išlaidoms): Bėda tik pradžiai krautuvę uždėti, paskui atsimuša ir pinigai, ir viskas Jž. Kad įsitaisytum kromą, tai nors ir daug išeitų, ale paskui tie pinigai dėlto atsimuštų Kp. Pulką keselių pridirbi, tada da atsi̇̀muša, o taip neatsimoka Brž.
23. refl. ateiti, atvykti: Svečias vakar in mus atsi̇̀mušė Mrs. Jie norėjo pas mus per šventes viešnagėn atsimùšt Dg. Kap tu tokį tolį per purvyną atsimušei in mus? Dglš. Gilumas sniego – led atsimušiau Ds. Kažin kas atsimuš: sapnavau, kad mušas du vyrai Srv.
| Į pačtą tokios naujienos atsi̇̀muš greitai (greitai sužinomos) Krš.
×24. tr. atsiųsti: Mun visa širdis išlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau Šts.
◊ žõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai, po velnių, tėvas?! – su piktumu atmušė man žodį Plikis V.Piet.

×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.)
1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg).
^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal.
2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki plento, tai tuomet būtum kap namie Mtl. Nežinau, kaip aš čia lig švogerio dasimušiu par tokią purvynę Bsg. Kol dasimušiau prie vežimo, jo jau nebebuvo Pun. Kada tu dasmuši, vėlai nuvažiavęs į malūną Kpč.
| Seni žmonys greičiau dasimùš in smertį (sulauks mirties) On.
ǁ pasiekti ką užsibrėžtą, pageidaujamą: Tau, broli, tik į vaiską eiti. Iki feldfebelio galėtum dasimušti rš. Gabus vaikas, tai pats per save in mokslą dasi̇̀muša Btr.
įmùšti, į̇̃muša, į̇̃mušė K
1. tr. SD392 įkalti: Stipriai įmùšk mietą į žemę J. Inmušk gerai kuolą karvei, ba ištrauks Km. Nė vinio nėr įmušęs į tą trobą, o gauna didlius piningus Pgg. Krėslan kojos añmuštos Gdr.
2. tr. įgrūsti, įkišti: Jau jį smakas inmušė iki juostai in žemę BsPIV154. Velnias akmenį tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin intmušęs A.Baran. Vilkas pro langą norėjo pasižiūrėtie, ė tuo čėsu avinas iš ažupkalio iñmušė jį vidun BM48. Ir išdūrė Zidikiui akis ir įmušė jį pančiuosna BB2Kar25,7.
| prk.: Darbo patyrimo į tuščią galvą neįmuši J.Avyž. Du dalykai greičiausiai jam įmušdavo snaudulį – skaitymas ir dar jeigu kas jam barzdą skusdavo P.Cvir.
ǁ smūgiu įvaryti: Įvartį įmušti į varžovų vartus rš.
3. refl. įklimpti: Žiūri – arklio galva, o arklys visas žemė̃s (į žemes) įsimušęs MPs. Jų karvė ten klampyne kad insimušė, tai vos mes ją iš ten ištraukėm Lš.
4. refl. kertant, daužant įsikabinti į ką: Briedis, ledu eidamas, turi nagom į jį įsimušti (kad nesugriūtų) Kp.
5. tr. mušant įvaryti, įginti: Išlėkė kiaulė, tai led aš ją beį̇̃mušiau gurban Sb.
6. tr. ką išugdyti, įdiegti mušimu: Jie nori vaikams gerą įbausti bei įmušti prš. Vieną velnią [išdykėliui] išmuši, dešimt įmùši Pj.
7. refl. įsibrauti: Kada kryžokai įsimušė į Lietuvą, atėjo iki Raudonpilies A1883,201. Priešai kyliu įsimušdavo į miestą rš. Įsimušė ant vidų galvažudžiai Pn. Angelė antron [mašinon] vos įsi̇̀mušė (įlipo, įsigrūdo) Slm.
| prk.: Gieda vieversėlis, įsimušęs debesuosna rš. Tarpais kietas gegutės kukavimas lyg plaktukas įsimušdavo į žiogų cirpimą rš. Buvo tokia krauligė įsimùšus (įsigalėjus) čia Pgg.
8. tr. sunkiai kur įterpti.
| prk.: Vargais negalais mes ir savo Jonuką įmušėm (įstatėme) į mokyklą Pkp.
ǁ refl. per vargą kur patekti: Ma[n] galva apsisuko to[je] girio[je], ale kad į kelią įsimuščiau, tai žinočiau, kur pareit Jrb.
9. refl. įsitraukti: Kartais taip įsi̇̀muši į darbą, kad net miela Rm. Tarp saũ bobos kai supyksta, baras baras, brūkš – ir kiton kalbon įsi̇̀muša (persimeta) Slm.
10. tr. kalant įspausti žymę, ženklą: Virš šovinio lizdo įmuštas šautuvo numeris, dirbtuvių ženklai rš. Sidabrinės juostelės paviršius puoštas specialiu kalteliu įmuštais ornamentais rš.
| Parašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir įmušiu pečentėlę – rūtų vainikėlį NS1054.
11. tr. suplūkti, išvažinėti: Kelias išlyginta, iñmušta Str. Įmuštas kelias Rod. Važiuoju važiuoju – vėl du keliai inmušti Dbk. Nes jei užbirs [sėkla] ant įmušto kelio, tad nė vienu būdu užaugt negali DP99.
12. tr. padaryti kietą nuo darbo: [Kalvio] rankos įmuštos Rm.
13. intr. įtrenkti: Žaibai inmuša, kur tu nori brš.
14. refl. tr. užsigauti, susitrenkti: Paklausta, ar nieką neįsimušus, ji linksmai atsakė: „Ne, nes puldama mačiau, kad mane du baltu kūdikėliu ik žemės ant savo rankų nulydėjo“ BsV60.
15. tr. primušti, apkulti: Sugavęs vagį, į̇̃mušiau, t. y. įkarnaporijau, įaušiau J. Iñmušė vaiką, ką be reikalo verkia Lzd. Neisiu naktį: gal kas įmušti įbūti Trk. Kas rengiasi kitą įmušti, turia neužmiršti, kad ir pats galia gauti Skdv. Į̃mušė į̇̃mušė, tai jie (arkliai) pradė[jo] paskui nešt Gs. Menkas iš jo arklys: kiek įmuši, tiek invažiuoji Rod.
| prk.: Kaip juokdamos gali mergą įmušti (įskaudinti), taip keikdamos gali išgirti Žem.
^ Pats [mušti] negavęs, kito neįmuši Šts.
16. tr. Grd, Rd pajėgti daužyti, kulti, mušti: Kiek įmùši [spragilu], tiek – tu tik pytark (pritark) Pj. Boba sakius: „Kaip tu čia kuli, kad šiaudai aukštyn šoka? Žiūrėk, kaip aš duodu, tai net prilimpa! Tai aš, boba, daug daugiau inmušu“ BsV288.
| refl.: Vienas neintsi̇̀mušam, tai dviese [jam duodame] Lp.
17. intr. sutarti (dainuojant): Kai gerai iñmuša, ir tabalas (dainuška) gražus Km.
18. tr. pramušus supilti į ką: Du kiaušiniu įmušiau [į ragaišį] Ėr. Kiaušinių anmùš, sviesto pridės – gardūs pyragai Pb. Įmùšk kiaušinių į alų – sveika Skr.
19. refl. vis apie tą patį galvoti, negalėti atsikratyti kokios minties: Man įsi̇̀mušė, kad neišėmiau iš avilio popierio Ps. Kas jam įsi̇̀muša, tai ir pats velnias neperkalbės Svn.
20. refl. pasidaryti turinčiu kokių ypatybių: Kas buvo į piningus įsimušęs, nu to ir atims turtą Šts. Kai įsimušo į turtus, tai tų mūsų neturtingųjų nė nebepažįsta Brs. Ar čia seniai toks pat vargdienys buvo, kaip ir mes, o dabar, veizėk, įsimušo į turtus, ir ponas Šv. Jau buvom į turtus beįsimušą, bet užejo karė Plt. Akyse visų giriamas ir gerbiamas, įsimuša į puikybę Žem. Tas žmogus yr dideliai įsimušęs skūpumą Vvr.
◊ gálvą (galvõn) įsimùšti Rk būti apimtam, užvaldytam kokios nors minties: Jam įsi̇̀mušė į gálvą, kad jis serga Krkn. Jai jau ansmùš kas galvõn – neperkalbėsi Mlt. Iš kur ta ponystė tau į galvą įsimušė?! Vaižg. Ką tu čia įsi̇̀mušei galvõn?! Š. Insi̇̀mušė galvõn, kad mamutė apsirgs Dbk.
į gálvą įmùšti N apsvaiginti: Stiprus gėrimas už karto įmušė į galvą rš.
su kuolù neįmùšti nepriversti imtis: Su kuolu būt neįmušę prie tos žemės, jei būčia žinojęs Alk.
išmùšti, i̇̀šmuša, i̇̀šmušė
1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man pypkę iš nagų Šv. Išmušė iš karo žygininkų rankų kalavijus K.Būg. Išmùšk dantį iš grėblio šiekštos Km. Atleka tuo kartu du baisiu kazoku, išmuša jį iš žirgo su dideliu smūgiu BsO181.
| Rado jie krašte luotą, vilnies išmuštą (išmestą) BsMtI148.
| prk.: Neišmuš tautoms iš rankų nieks jųjų laisvės vėliavos A.Vencl.
^ Cento iš rankų neišmuši (labai šykštus) LTR(Žg).
| refl.: Apvertę sutrenkiame delnu vazono dugną, ir visas žemės kamuolys su šaknimis išsimuša iš vazono sp.
2. tr. K mušant išvaryti: Išmušti juos iš šių įsitvirtinimų buvo nelengva rš. Kada tik pasigėręs parvažiuodavo, tuoj Joną išmušdavo iš gryčios į jaują SI186. Šunį su naščiais išmušė iš trobos Šts. Pavasarį į tą gandralizdį ir atskrido lauktieji paukščiai – svečiai, bet mūsų gandrai juos išmušė ir išvaikė A.Vien. Vienus [žąsiukus] išmuša iš avižų – kiti sulenda Gs. Išmùšk katę lauk Skr. Išmùšk muses pro langą Ėr.
| prk.: Aš jam tą pasiutimą išmušiu! Skr. Aš tau greit išmušiu iš galvos (priversiu pamiršti) Petrą, – sako tėvas dukrai rš. Pylė į kailį vaikuo – protelis anam i̇̀šmuštas Krš.
^ Vieną velnią išmuša [iš išdykėlio], o dešimt įmuša Rmč. Kuris visus išgąsčius ir bijojimus išmuša mumus ižg širdies DP448.
| refl. prk.: Ženklą palikt teikės, idant neišsimuštų žmonėms iž atminties ana gerybė jo MP49.
3. tr. išžudyti: Per karą išmùš daug vyrų Užv. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. Kiekviena šalta naktis išmuša jų (vabzdžių) daugybes J.Jabl.
^ Žąsų pulkas kaip išmuštas miega J.Paukš. Kad kiškiui ne kojos, būt visus išmušę Erž.
4. tr. R46 išdaužti, išlaužti; išversti: Akį, dantį išmušti KI150. Iš šitokio mažučio (kapsulės) ir pirštus, ir akį i̇̀šmušė Nmč. Gretimų kamerų draugai išmušė duris rš. Mano dùres an zoviesų – neišmuši̇̀, paki šviesu Smn. Ba tu išmušái langą J. Karvė jau vėl i̇̀šmušė kuolą Rdm.
| refl. tr.: Griūdamas nuo suolo, vaikas išsi̇̀mušė dantį Š.
5. tr. išnarinti: Kaip virto, koją iš čiurniuko ir išmùšo Užv. To lakūno koja nulaužta, petys išmuštas Rd.
| refl. tr.: Stojau ant taburetės ir virtau su ja, ranką išsi̇̀mušiau Rm. Aš per orą lėkiau lėkiau ir kai kritau ant žemės, ir išsimušiau koją BsMtII30.
| Puolė uodas iš aržuolo, išsimušė (susilaužė) šonkaulį LB135.
6. tr. išversti, išsukti (pradalgį) kertant: Tokie dideli rugiai buvo, kad išmùšti pradalgio negalėjo Rm. Kad būt lietaus buvę, tai būt pradalgių nemožnėję išmùšt Pc. Šie metai Dievo dovanos yra: pradalgiai neišmušami LzP.
| Ji eidama gerai sijoną i̇̀šmuša (klostes mėto), tik puku, puku, puku Jnšk.
ǁ išdaužyti, išblaškyti (pradalgius): Žolė tanki, iš pradalgio neišmuši Rm. Ateina pulkas seselių, išmuš šienelį iš pradalgelių Rš.
7. tr. išdulkinti, daužant kuo ar į ką: Išmušk gerai maišą, ka nebūtų miltinas Vvr. Paltus išmušiau, surišiau ir pakabinau Ds.
8. tr. kultuve išskalbti, išvelėti: Eik, išmuši̇̀ žlugtą Vžns. Nueik prie kaimyno balos ir išmušk marškinius Trgn.
9. tr. išbraukti brauktuve: Išmùš išmùš [linus] kultuvėm, nu ir tada an pievos [klos] Pb. Įsvilę yr linai – be spalio negal išmušti Dr.
10. tr. BPII25, DP170 primušti, prilupti: Vyras ją išmušė, iškruvino Tvr. Išmušė abiem nugaras ir išginė iš sodo BsPIII85. Aš labai išvargytas, i̇̀šmuštas Lp. Vėzdu išmušu SD13.
| refl.: Ar išsimušti nori, ko lendi?! Šts. Mušės mušės gryčioj, tai da paskui ant kiemo išsi̇̀mušė Ds. Kažin, a besueis: išsidraskė, išsimùšo kaip du nelabiejai Krš.
11. tr. Krš išmokyti mušimu: Ją vis mušė ir mušė už grabinėjimą (vagiliavimą), bet neišmušė Skr. Drigantą reikia mokėt išmùšt, išjodinėt Skr.
12. tr. iškapoti (krušai): Tep išmušė ledai vasarojų, kaži a atsigriebs Kt. Ėmė, užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino BsPIV126. Aldros debesiai medžius išlaužo, javus i̇̀šmuša Grž.
13. tr. smogiant į kietą daiktą, padaryti šukę ašmenyse: Išmušiau dalgį dviejuose daiktuose Gs. Ìšmušei dalgiui ašmenis Klvr. Kaulų geruoju kirviu nekapok – išmuši Ds. Kas i̇̀šmušėt kirvį? Alk.
14. tr. (visus) sukulti, sugurinti: Išmušė, išdaužė stiklines, nei su kuo atsigert Sb.
| refl.: Bet jau ėmė ir išsimušė [puodukai] Lp. Išsimùšo visi puodaliai, o naujų nė balso Šts.
15. tr. laimėti (kiaušinį), mušant kiaušinius: Su tuo margučiu šešis kiaušinius išmušiau Raud. Kai miklenau, tai atrodė, kad kiaušinis visai barba, o dabar žiūrėk, kiek su juo išmušiau Ssk. Ne tau su savo šlekiu iš jo išmùšti Ssk.
| refl. tr.: Ar daug kiaušinių išsimušei? Grž. Aš iš jo kiaušinį išsimušiau Lš.
ǁ refl. laimėti kovojant: Mušas kiek metų i nėko neišsi̇̀muša kariaudami Krš.
16. tr. smūgiais padaryti minkštesnį, išplakti, išploti: Išmušta mėsa greičiau iškepa rš. Išvirtas bulves pasūdyti, išmušti sp.
17. tr. išdrembti, išduobti: Tokios duobės ant kelio išmuštos, kad negalima visai važiuoti Gž. Šlapiam kely su vežimais kaip bematant išmuša duobes Žvr. Giliai išmušti̇̀ dumbravai Ėr. Nevyk arklio – kelias i̇̀šmuštas, labai tranko Kb. Ašis stebulę i̇̀šmuša, išplerina Krsn.
| refl.: Ties mūsų kiemu labai išsimùšęs kelias Š. Čia taisysi netaisysi – vis išsimuš tokioj šlapynėj duobės Ds. Buvo kap tik, bet dabar išsi̇̀mušė (pasidarė per didelė skylė) Lš.
| Su marškone [kojine] kišu (aunuosi), kol išsimuš (išsitemps) [naujas veltinis]; kai išsimuš, apsiausiu su vilnone Bsg.
18. tr. Grd, Pb iškulti (spragilais): Visą kūlę savim turėjo išmušti Jdr. Lig pietų išmùšme tą klojimą [rugių], o po pietų krėsme kūlius Bsg.
19. tr. nuskambinti (apie laikrodį): Bokšto laikrodis išmušė tiktai tris, bet jau buvo visai tamsu J.Jabl. Išmušė pusę vienuolikės J.Balč. Išmùšo dvyleka KlvrŽ.
20. tr. išsukti (sviestą).
| refl.: Mušk sviestą, iki aliai kruopelė išsimuš Ds. Da neišsimušęs sviestas, da maslionkos[e] daug kruopelių Ds.
ǁ praleisti kurį laiką mušant (sviestą): Per visą dieną šiandie išmušiau sviestą – daug mušimo turėjau Jnšk.
21. tr. išspausti (aliejų): O kiek jums aliejaus išmušė? rš.
22. tr. Nmč, Grv išplūkti: Klojimo asla dailiai yra išmušta moliu, taip pat ir dubos asla Žem. Tokia asla iš molio išmuštà buvo Krm. Padas iš molio i̇̀šmuštas, kietas Pb. Daržinė moliu išmuštà Krš. Išpildavo su žemėms, išmùšdavo, i klojimas Vn.
ǁ padaryti kietą nuo vaikščiojimo, važinėjimo, išminti: Per mišką eiti gera – takas labai išmuštas Žž. Eisiu eisiu pas motulę išmuštais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais TDrIV55(Vlk). Takai apie namus tik stovi išmušta Dgč. Visa pieva karvių išmušta, kai padas Švnč.
23. tr. iš vidaus iškalti, išklijuoti: Kajutės buvo išmuštos storu veltiniu, kad apsaugotų nuo šalčio rš. Karieta, tamsiai raudonai poliruota, spindi lyg veidrodis: viduje raudonu aksomu išmušta I.Simon. Sienas išmùšom popieriais Skdv. Kalkiais išmušk sienas (ištinkuok) Vlkš.
| refl. tr.: Kamara popieriais išsimušta Ds. Išsimùšom sienas su panieru Grd.
24. tr. atspausti; išspausdinti: Matai, koks pečintas (antspaudas) išmuštas su karaliaus galva – tie popieriai negali žūti Jnšk. Tas karalius tą vaiką po pravardei išmušė in gazietas, kad toks ir toks vaikas išgydė jo dukterį BsPIII235.
| Jo (pono) partigrapija an akmens išmuštà Grd. Turėjo dekį su briedžiais išmuštais (išpieštais) Rd.
25. intr. iššauti: Jis šovė vilką, bet šautuvas neišmušė Trgn. Bernužėlis atjodamas, iš plintelės išmušdamas: išeik še, uošvuže (d.) Nm.
26. tr., intr. atsirasti, pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: Teip i̇̀šmušė prakaitas, net visi marškiniai šlapi Trgn. Gerk liepų žiedų, kad išmuštų prakaitas Lnkv. Jį net karštas prakaitas i̇̀šmušė pamačius tą žmogų Rz. Šiluma išmuša ne vieną valstietį, važiuojantį netvarkingu tiltu sp. Gasiūno veidą išmušė raudonos dėmės J.Avyž. Į viršų tas [kumelės] pienas liuob išmùšti tymus (išberdavo šašais) Grd. Kas jau tyloms po pelenais žėrėjo, tai į gyvą liepsną išmušė Ns1859,2.
| refl.: Mano tokia mada: tuo[j] prakaitas išsi̇̀muš, i gana Šmk. Grėtei pradeda rausti veidai, prakaitas išsimuša ant viso kūno I.Simon. Kraujas išsi̇̀mušė pro burną, ir greit mirė Jnšk. Tik išsimušė ugnis pro kaminą, ir ėmė namai degti Jnšk. Liepsna išsi̇̀muša KI150.
| Slogos išsimùšo, ant nosies puškiukas auga Krš. Jam puškai (šašai, niežai) išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Votis išsi̇̀mušė Tvr. Šaltis išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Aukšta ir išlaki lyg pušis, skaisčiai raudonuojančiais žandais, išsimušusia juodų plaukų garbana iš po skarelės, klūpo ji rausvoj žvakių šviesoj J.Balt.
ǁ refl. išaugti, iškilti aukštyn: Tai išsi̇̀mušė drebulės į aukštį! Skr. Vyras gražus, išsimušęs į ūgį, į petį rš.
27. refl. su vargu ištrūkti, išlįsti, išsibrukti, išsikapstyti: Stiprus, ka jis iš dvijų išsi̇̀muša Trg. Išsimùšo iš kareivių rankų i pabėgo Vn. Išsi̇̀mušė iš to namo Ad. Iš po Jono da lengvai išsi̇̀mušu Ds. Išmuštis iž tos minios, iž šitų tumultų svietiškų DP574. Buvo labai šlapias ruduo, ir jo arkliai niekaip negalėjo išsimušti iš purvo SI211. Jų kumelė kap tik išsimušė iš anos klampynės Lš. Arklys labai privargo, paki in vieškelio išsimušiau Ktk.
| Į viršų išsimušė (pakilo) vieversys sp.
| prk.: Mušies mušies žmogus ir negali iš to vargo išsimušti Rod. Iš ketvirtos vietos apskrityje negalim išsimušti sp. Kad tik iš skolų išsimuš, ta būs vyrai – vieta gera Brs.
28. refl. prasiveržti kur: Pamėginsime pro Puziniškį išsimušti į tą vieškelį, kur eina nuo Pasvalio į Panevėžį Pt.
| prk.: Ir mums reikia į laisvę išsimušti Žem. Zubrickas pamėgino išsimušti į platesnį karjeros kelią Vaižg.
ǁ didelėmis pastangomis iškilti, pasiekti ką pageidaujamą: Per savo liežuvį iš grioviakasio išsimušė į dešimtininkus rš. Jis stengės išsimušti į vadovaujančias vietas rš.
29. refl. išsikišti, išlįsti, išsišauti, išryškėti paviršiuje: Liesas, išsimušę šonkauliai, įdubusi krūtinė A.Vencl. Norėjos apkabinti jo mylimą liesą ilgą kaklą su išsimušusiomis gyslomis A.Vencl.
30. tr. ištraukti, ištempti: Arkliai led išmušė vežimą per ežią Ėr.
31. tr. iškreipti iš tikro kelio, krypties, normalios būsenos: Kai kas užuolankais noria pravažiuoti, tai išmuša žmogų iš kelio Jnšk. Kap pareini vėlai, tai tik mus iš miego išmuši Kb. Tokiuom balsu kai paema, ir kitus išmuša [iš tono] Ds.
| prk.: Grubus vyro tonas galutinai išmušė iš pusiausvyros žmoną rš. Prasidėjęs karas išmušė iš vėžių ir mūsų kiemo gyventojus rš. Drižas bandė kalbėti toliau, bet vėl pašaipi replika išmušė jį iš vėžių rš. Vidaus gyvenimas išmuštas iš paprastos vagos rš.
^ Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša PPr193.
| refl.: Išsimùš arkliai iš kelio Mlt. Pusnys, tamsu – tuoj išsi̇̀mušėm iš kelio Rs. Kartais, kai išsimušdavo iš kelio, nakvodavo riteris miške A.Vien. Tik ar neišsimušėm mes iš teisingos krypties? sp.
| prk.: Iš kalbos išsimušė Ad. Bešnekėdamas išsi̇̀mušė iš liežuvio Lš. Kai Bugailiškis nusiskundė, kad Ančiulis išvaręs juos, Budreika galutinai išsimušė iš pusiausvyros rš. Pasitaiko, išsimuša žmogus iš vėžių J.Avyž.
32. refl. išeiti iš ko, netekti, pristigti ko: Visai išsimušiau iš pinigų – neturiu nei kuo druskos nusipirkti Ant. Išsi̇̀mušė visai iš rūbų Dgl. Išsi̇̀mušiau iš jėgų, nei lango negaliu uždaryt Alv. Sunkiai dirba, išsi̇̀mušė iš sveikatos Pnd. Teip išsi̇̀mušė iš sveikatos, kad nebegalia dirbt Tršk. Visą naktį nemiegojau – išsi̇̀mušiau iš miego Lz. Davė, pylė, pats iš kvapo išsimušė J.Balt.
33. intr. būti ryškiam, išsiskirti: Kai ant žalio juodu atausim, tai neišmùš. Kai ant žalio raudonu atausim, tai išmùš Mrj.
34. intr. pabrėžiant tartį, akcentuoti: Ne visi vienok veliuoniškiai lietuviai taip didžiai i̇̀šmuša par nosį JDIII(VIIIpsl.).
| O smagumas (kirtis) tiktai tarčių kokybę raidžiaus eikštėn teišmuša A.Baran. Jis ar rašo, ar kalba, išmuša neapsakytai Antš.
35. tr. išgerti: Te, išmušk pusę stiklinės šitų vaistų, tai būsi sveikas Žž. Da vakar litrą [degtinės] išmušėm Jrb. Einam, išmùšim kokią bonkutę Alk.
◊ ×adynà i̇̀šmušė atėjo laikas kam įvykti: Mano adynà jau išmùšo, aš jumis apleidu BM352.
ãkmenį gáuti dañčiui išmùšti apie labai šykštų: Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti VP45.
iš dienų̃ išsimùšti Rod sukvailėti.
iš galvõs išsimùšti pasimiršti: Man ta pavardė iš galvõs išsi̇̀mušė Žml.
iš véido išsimùšti atrodyti labai suvargusiam, sulysusiam, paliegusiam: Iš véido išsimùšęs, kaip šaukštas Ėr. Turbūt vakaruškose buvai, kad taip išsi̇̀mušei iš véido Rm.
káilį (skū̃rą) išmùšti primušti, prilupti: Už tokius darbus aš tau kailį išmušiu Žvr. Už tokį išdykavimą reikia tik gerai išmušti kailį Jnš. O tas žmogus jam skū̃rą i̇̀šmušė ir paleido LB173. Velniui kailio neišmuši LTR(Zp).
su kūlè (su kuolù) neišmùšti jokiu būdu neišvaryti, nepakeisi: Jo ir su kuolu iš ten neišmuši (neišjudinsi) Ds. Jau kad inlindo kas galvon, tai ir su kūle neišmuši̇̀ (nepakeisi įsitikinimo) Ds.
valandà i̇̀šmušė atėjo laikas (kam įvykti): Vėl išmušė valanda, kada reikia pakelti kardą rš.
paišmùšti, pai̇̀šmuša, pai̇̀šmušė (dial.) tr. išdaužti, išdaužyti: Langai pai̇̀šmušta Str.
numùšti, nùmuša, nùmušė tr.
1. nudaužti: Su lazda nùmušė nuo šakos obuolį Sb. Numušė bobutė ožiui ragelį NS1352. Tik saugokis, kad automobiliai nosies nenumuštų P.Cvir. Julius atitraukia duris, vikriai numušdamas menką spynelę rš. Ji turi labai dažnai sustoti po medžiu, į jį atsiremti ir numušti nuo padų prilipusį sniegą I.Simon.
^ A, kad taũ velniai! Kiek užaugau, tiek nùmušiau (sakoma, sudavus galvą į žemų durų staktą) Ut.
| refl. tr.: Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, oi ir nusmušė savie galvelę LTR(Lš).
^ Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša LTR.
ǁ refl. tr. daužant, trepsint nusipurtyti, nukratyti: Kojas snieginas nusimušo į grindis, ir po patalu Šts.
2. Q162 užmušti, nužudyti: Mūsų būrio vadą numušė Rdš. Spąstai nùmušė pelę J. Numušiu piemenį, ir ižspaitysis avys DP148. Pasistengė Kain prieš savo brolį Habel ir numušė BB1Moz5,8. Žmonės bijojos, idant nebūtų akmenimis numušti BtApD5,26.
ǁ nutrenkti: Kad tave dievaitis numuštų! B.
ǁ paskersti: Vaike, numùšk drąsa jautuką sau nupenėjęs K.Donel.
ǁ refl. KII230 užsimušti.
3. nukapoti (krušai), sunaikinti: Ledai labai dideli buvo – nùmušė daržus Šlčn.
4. Vlk nušauti: Tę šaudo, neik – da numùš Jrb. Paukšt i nùmušė tą kiaunę Gg. Zuikius gerai nùmuša, bet į taikinį nepataiko Gs. Šiandien šauliai – priešo lėktuvų medžiotojai numušė du priešo lėktuvus sp.
| refl. tr.: Kad turėtau šaudyklę, nusmuštáu paukštį Rod. I šernas gal papult nusimùšt Prn.
5. nutraukti, nudaužti: Šaudyklė siūlą nùmušė Kt. Mūsų drigantas ir storiausią virvę numuša Lš. Paimk stipresnę virvę – baltoja karvė bezyliodama numuš Km.
6. parblokšti, pargriauti: Tu mane numušei – aš atsikėliau, bet kai tave numuš, tai tu niekados nebeatsikelsi LTR(Pšl). Ką tu čia kalbi – tas Juozas tave griūdamas numùšt Ob.
7. nurungti, nugalėti: Didesnis, ans aną numùšo Krš. Kažin, kuris kurį numùštų Up. Mūsų gaidys nùmuša svetimą Rm. „Arklių karaliaus“ kiti arkliai nenumùš Šts. Kai žmonės važiuoja ir tas tą aplenkdinėja, tai katrį aplenkia, tas ir būna numuštas Nč.
8. refl. kaunantis nueiti: Vokiečiai lig Maskvos buvo nusimušę Tlž.
9. paimti kirtį žaidžiant ar lošiant: Vienu mušimu nùmušiau net šešius (žaidžiant šaškėmis) Sb. Aš su čirvių tūzu numušiau jo čirvių dešimkę Brs.
10. atmesti, nubraukti: Pagaliau nuo to asmens pelno dar numušamas kapitalo draudimas rš. Numušė penkis darbadienius, kad kasė savo bulves Ėr. Neėjai kokią dieną, i[r] nùmuša penkias Rz.
11. sumažinti, susilpninti: Serganti karvė – pusę kainos numùšo Krš. Kai auga bedarbių armija, lengva numušti darbininkams algas rš. Su kum numùšo tą kraujo spaudimą? Krš. Pridėk burokuos virinto [v]andenio, gal nors kiek rūgštumą numùš Ds. Valgyk girienę, tai numùš norą gert Lp. Ūkai numuša žvaigždžių šviesą P.Slavėn. Abiejų draugų nepagarbus elgesys smarkiai numušė Beniui nuotaiką J.Avyž. Toks jos nusiskundimas nuotaikos ne tik nenumušė, bet dar pakėlė J.Paukš. Skaitytojas lengvai patikės, kad visi tie girdėti ir matyti daiktai labai numušė mano troškimą amžinai gyventi J.Balč. Rūpestis labai numuša kelionės įdomumą rš. Toksai darbas tik vardą nùmuša Ll. Kam teip numùšt (paniekinti) žmogų? Upt.
12. mušant, kaunantis nuvaryti, nuginti: Rusas numùšo vokytį lig Šilutės Pj. Vakare negali numùšti gulti, o rykmetė[je] – negali prižadinti Skdv. Jo lazda nuo tos mergos nenumuši̇̀ Ds. Aš tuos vilkus numušiau, tą bitelę įsidėjau į ausį i nuėjau sau LTR(Lnkv). Jis atsiminė, kad šermukšnine lazda gali velnią numuštie BsPIV142.
13. nublokšti: Jis kaip pūsterėjo per abi šnirpli, tai anuos teip kaip perkūnas numušė atgal, ir jau daugiau neatsivijo BsPIV166.
14. mušimu atgrasinti, nupratinti: Įpras kur kiaulė, tai nebenumuši Ds. Kaip jį jau mušė nuo kūrymo, ė ar numušė? Ds. Niaugi aš tavęs nenumušiu nuo nosies krapštymo? Ds.
15. užgauti, sutrenkti, suduoti: Jis numušė į akmenį koją rš. Da jūs man lįste pri retelio (ratelio), tai numùšiu nagus! Rs. Ans yr be galo skūpas: gaus kur skatiką – numùši narius, nepaleis KlvrŽ.
| refl. tr.: Parejo numie, rankas, nagus nusimùšęs Krtn.
16. aplupti, apkulti: Toks rėksnys buvo, tai iš nekantrybės, būdavo, ir nùmušu Gs. Aš, kai mušdavau, numùšdavau už kaltę Skr. Jis jąją nùmušė J. Kad būtau numùšęs [vaiką], tai būt atsiminęs Lp. Nei mane barė mielas tėvelis, nei motulė numušė LTR(Btr). Bagotas nubars, o puikus numuš, o vargo bernelio meilūs žodeliai (d.) Vlk.
| refl.: Nusi̇̀muša, nusiduoda, apent į darbą eita Jdr.
17. kultuve išskalbti, išvelėti: Numùšk rūbus su kultuve Ds.
18. nukulti (linų galvenas): Linus kada nurauja, tai reikia numùšt Kri. Linai nuraut, išdžiovyt, numùšt, paklot, paimt, išmint, išbraukt Lp. Dar nenumuštà nė sauja linų Rs. Numušė broliukas geltonus linelius LTR(Žl). Dėl tavo mušimo bus lineliai numušti JV258.
| refl.: Linų galvutės nusikaršdavo, nusimušdavo su stiebo viršūnėlėmis rš.
19. Rš, Všk nuskambinti valandas (apie laikrodį): Taip ji darbavosi ir nepajuto, kaip numušė dvylika valandų LTR(Kp). Laikrodis numušė pirmą valandą rš.
20. nuplūkti, išplūkti: Pečius buvo molio nùmuštas Yl. Rejo[je] liuob be plytų numùš iš gryno molio krosnį Brs. Kai mūsų tėvai ėjo dvarystę, tai jie nùmušė [iš molio] tuos mūrus Jnšk.
21. numinti, išminti: Takutis numuštas par sodą į stubą Skr.
ǁ kreivai, į vieną pusę nuvažinėti: Tep nùmuštas an laukų kelias, kad raguitės visąčės eina šonu Nč. Kelias negeras malkas iš medžio vežt – šalysna nùmuštas, tai raguitės žuskrisdo ir žuskrisdo šalysna Rod.
22. kietai nuvyti (virvę): Per dieną gali lengvai vadžias numùšt Slv.
| refl. tr.: Reikės kokius du pavadžius nusimušti Grš. Nusi̇̀mušė senelis vadžias iš linų Erž.
23. išgrįsti, iškloti: Kad aš žinojus, kur motulė nuduos, būčia čirvoncais numušus kelelius (d.) Ml.
24. nufotografuoti: Gerai pavyko jam tave numušti Smn. Ar čia teipos numùš, kap Kaune? Lp.
| refl. tr., intr.: Prie paso reikia nusimušti fotografijos Lš. Šiandie buvau nusmùšt Švnč.
25. refl. išvargti, nusikamuoti: Vakar aš tiek nusi̇̀mušiau, kad šiandien vos kojas bepavelku Šš.
26. refl. Lp nueiti, nusidanginti: Aš, musėt, buvau prie ano ravo nusimùšus Bsg. Nu kurgi šitos mano karvės bus nūnai nusmùšę: visur išieškojau, ir kap nėra, tep nėra Dbč.
◊ kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimùšiu kóją pas tave Kt. Kitusyk visi atė[jo], visi koją nusimušė pas juos Gs. Tai da aš vis tėviškė[je] kóją nusi̇̀mušu Plv.
kopū̃stą numùšti Dkk mesti akmenuką taip, kad jis atšoktų nuo vandens paviršiaus.
nuo kánto numùšti nuginčyti: Kap mes an jo atsisėdom, tai čyst nùmušėm nuo kánto Ml.
nuo kójų numùšti
1. atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, teip numùš nuo kójų Ds.
2. nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas rš.
3. sugadinti nuotaiką: Aš, taip pasakydamas, visiškai nùmušiau jį nuo kójų Šlv.

nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, privargti, nusivaryti: Senė visai nusimušė nuo kojų sp. Tie rugiai tokie tiršti (tankūs), taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų Bsg. Eit negaliu, kap nùsmušiau nog kojų, – itep toli Arm.
pamùšti, pàmuša, pàmušė tr.
1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv.
| refl.: Pàsmušė bernai Dv. Man knita pasimušt su kuo nors Kp. Kai girti, tai maga ir pasimùšti Pc. Einam sniegu pasimušt Vb. Seseres pàsmušė ir davai sūdytis (teistis) Arm.
ǁ part. praes. prk. pusėtinas, vidutiniškas: Pamušamà kumelė – gali važiuoti Jrb. Ar geri arkliai? – Pamušami̇̀ Jrb.
pamušamai̇̃ adv.: Mes gyvenam pamušamai̇̃ Jrb.
2. padaužyti, paplakti: Atejo py vieno jaujo vienas vyras ir pamušo į duris LTR(Klp). O kad tu taip sudžiūtum, kaip ant marių lendružė, vėjužio papučiama, vilnužės pamušama JD928.
3. galėti mušti: Už saũ stipresnio nepamuši̇̀ Sb.
| refl. prk.: Su tokiais nepasimuši (nepasiginčysi) – duok, ir tiek Ėr.
4. nuginti, išvaryti kur: Karves pamùšk į pagirį i tegu ėda Stak. Jį jau ir iš tenai pamùšo Up. Būčiau valdžia, tai pamùščiau tokią motiną kvailiot po pasaulį, o vaikus atiduočiau į vaikų namus Skr.
5. R267 nužudyti, išmušti, išžudyti: Pamušė daug žmonių Dkšt. Daug svieto tada pàmušė Plš. Pirkių daug sudegino ir šeimynų pàmušė Šlčn. Metė dvi granatas ir pàmušė žmones Eiš. Buvo Jobui … keltuva atimta … ir pamušti piemenys bei tarnai Mž433. Ir nusiuntęs pamušė visus bernelius, kurie buvo Betleeme ir visuose kraštuose jo DP417.
ǁ R, Q447 paskersti, papjauti: Galvijį pamùšti KI25. Jūs savo vestuvėms tikriausiai turbūt jautį pamùšot Up. Rudenį gyvolius pavalgai pamušus, prylaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papjovus, gaspadorius vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais S.Dauk. Jautį pamušė meisai ir sušėrė žmonis (žmonėms) Šts. Šiandien pamùšom paršą Krž. Padaryk alaus, pamùšk porą gaidžių, susikviesk kaimynus, ir bus puota Srv. Kiekvienas ūkinykas Velykos[e] aviną už save bei savo šeimyną pamušlavo (pamušdavo) MTP42.
ǁ nušauti: Vakar mūsų tėtis zuikį pamušė Skr. Kiek zuikių pamušei medžiodamas? Vv.
| refl. tr.: Buvo paršas nupenėtas – jijė pasi̇̀mušė Jrb. Varniuką pasimušim ir išsikepsim Lnkv.
ǁ pašauti: Pamušiau zuikį, tegu šuo gaudo Gs. Trys naikintojai be perstojo šaudė į pamuštąjį tanką rš.
6. SD276 nugalėti, pavergti: Iš tikro sunku bus tokius pamušti žmones, kurie geriau tinka sudegti, nekaip mūsų valdiniais būti M.Valanč. Buvo didžiavyriai, bet mažesnius spaudė, pilnus laisvės mano vaikus pamušė vergijon A.Baran. Atsirado keleivis, kuris norėtų padėt kunigaikščiui pamuštie neprietelių BsPIV82. Šiteip pamušė Jozua visą žemę BBJoz10,41.
| prk.: Lenkų įtekmė pamušė Jogailą, ir jis pradėjo kalbėti lenkiškai Blv.
7. partrenkti, pargriauti: Ratai jį ant žemės pamùšo Up. Maniau, kad mane arklys po savo kanopomis pamuš Pt. Neprietelius savo po savo kojoms pamušo SPI261. Kibkimės – matysi, kaip aš tave pamušiù Rk. Varna pamėgins skristi prieš vėją ir puola pamušta kaip akmuo žemėn rš. Pamušė viedrus, patąsė nėšius, papylė vandenėlį TDrV19.
| prk.: Anų ištvermė taip lengvai nebuvo pamušama prš.
8. smarkiai užgauti, sutrenkti: Daugelis po susirėmimų išeidavo su nuplėšta švarko rankove, pamušta koja P.Cvir. Pamùšiu koją, tai žinosi! Mrj. Ana pàmušė koją šuns J. Must, pinkaules kas pamùšo, ka eiti̇̀ raišdamas Vvr. Ka pamùši, karvės i pareis, kojas ant pečių susidėjusios KlvrŽ. Kariška mantakriska ir trenkia ar ranką pamuša Gs. Viena jo akis buvo pamušta rš. Galvą pàmušei ir palikai, ale anis pabėgo Šlčn.
^ Nedžiaukis vilku raišu, kojos nepamušęs LTR(Škn).
| refl. tr., intr.: Pasimùšo ranką pasigėręs Pp. Nagas pasimušė karvei, tai ir iš vietos nebegalima buvo toliau pavaryt Užp.
9. paveržti: Menkas iš tavęs vyras, jei jis galėjo tą mergą nuo tavęs pamùšti Jnšk. Algis aną pamùšo nu kito vaikio Krš. Žiūrėk, aš kai pamušiu nuo jo mylimą Srv.
10. daug vaikščiojant kietu keliu, suskaudinti, pritrankyti (kojų padus): Toks kietas kelias – pàmušiau kojas Ktk. Toli basas ėjau – kojas pàmušiau Ėr. Padus pàmušiau bevaikščiodamas, o naudos nėr Rs. Pareidamas iš miesto, pàmušė kojas, vos bepaeina Jnš.
| refl. tr., intr.: Kojas atmyniau, pasi̇̀mušiau beeidamas J. Pasi̇̀mušiau kojas, tai vaikščioju kap zuikys Kt. Plentu važiuojant, nekaustyti arkliai greit kojas pasi̇̀muša Snt. Kol nuejau Vilniun, tai čysta pasmušiau Arm. Pasi̇̀mušė kojos in žvyrą, toliau negaliu eit – nors sėdėk atsisėdęs Ktk. Aš jau visai pasi̇̀mušiau, negaliu toliau eiti Jz. Arklys pasi̇̀mušė ir šlubuoja Št. An gruodingo kelio arkliai greit pàsmuša Rod. Nekaustytas arklys par tokį gruodą tai kaipmat pasimùš Pln. Pasimušė kojytėlės nuo šio didžio vieškelėlio NS1178.
ǁ refl. nuo staigių ir įtemptų judesių pasidaryti skaudžiam: Pasimuš rankos, nepratus austi Šts. Ronpjoviams (rąstų pjovėjams) sunkus darbas: pasimuša rankos ir kojos Šts.
11. kiek apnešioti, padėvėti: Batai pamušti̇̀, ale žiemą laikys Mrj.
| refl.: Da geras [švarkas], ale jau rankovės pasi̇̀mušė Rdm.
12. pakalti, pakaustyti: Batam reikia naujus puspadžius pamùšti Jnš. Pamušk arkliui padkavą Dglš. Sunkiai subeldė pasagomis pamuštais kulnais rš.
^ Turtuolio padas auksu pamuštas, o širdis titnagu grįsta LTR.
ǁ pakalti, kad lįstų giliau: Pamušk kylį B.
13. SD265 įsiūti, įdėti iš vidaus drabužio: Jo paltas kailiais pàmuštas Ktk. Man kailinius pàmušė Jnšk. Kailiniai lapėms pamušti N. Kailiniais pamuštà paltukė Smn. Pàmušiau palitą vata Knv.
^ Žodžiais drabužio nepamuši VP52. Gudri kalba suktybėmis pamušta KrvP(Drsk).
| refl. tr.: Ant žiemos reiks pasimùšti talubėlės, turėsiu šiltesnę drapaną Jnšk.
ǁ iškloti, išklijuoti po kuo: Reikės po abicais dar laikraščių pamùšti Up.
| prk.: Į dangų tekyla tie, kurie tėra vėjais pamušti, tušti kaip pūslės Vaižg.
14. palenkti, pasikišti po savimi: Karvė pamùšo galvą po savęs ir nudvėsė Užv.
| refl.: Ejo [vaikas] ropla, ranka pasimùšo – i susidevė nosį Krš.
ǁ panarinti (akis): Jaučias akis pamušė po blakstienoms ir tuoj pradėjo gaišti Vlk.
15. iškapoti, išdaužyti (krušai): Kruša apynius pamuš S.Dauk. Pamušė teipag ledai visokią žolę lauko Ch2Moz9,25.
ǁ išlaužyti, išguldyti: Tas švidras (didelis vėjas) ir rugius pàmušė: vietom net išgulė Ut.
16. sudaužyti, išdaužti: Drabnuosna kąsneliuosna pamušė [stikliukus] Aps. Vėjas papūs, tai ir langus pamùš Aps.
| refl.: Pàsmušė lango stiklas Dv. Nuvirto nuog stalo puodas ir pasi̇̀mušė Šlčn.
ǁ pradaužti (kiaušinius): Pamušti kiaušiniai Lp. Vakar visus pàmušiau, pàmušiau kiaušinius Šlčn.
ǁ supilti pradaužus, įmušti: Į kukulaičius pamùšt užteks vieno kiaušinuko Gs.
17. apgriauti, apdaužyti: Septynias šeimynas suvežė vienon pirkion, ir toj pamušta Lz. Druskinykus iš antaro rozo pàmušė (bombomis apmėtė) Azr.
18. truputį pakulti, padaužyti spragilu: Pamušk iškratytus iš kūlio šiaudus Knv. Pamušk varpas – jose yra dar daug grūdų Knv.
19. kiek pasukti (sviestą): Lig šiol aš mušiau, dabar tu pamušk sviestą Ėr.
20. išplūkti: Gruntais pamušu aslą SD67.
21. išdrembti, išduobti: Negalima važiuot, ba kelias labai pamuštas an duobių Btr.
22. pakreipti: Kepurę pamušęs ant to šono, iš kur saulė kaitina, jis rūko papirosą I.Simon.
ǁ refl. pasukti, pasiduoti kuria kryptimi: Aš pasi̇̀mušiau į gerą kraštą, tai radau Gs. Ėjau į Žvirgždaičius, pasi̇̀mušiau į dešinę i paklydau Žvr. Onut, žąsiukai pasi̇̀mušė į tę Žvr.
| Pasmušk in Agotą, gausi gerą pasogą Rod.
23. refl. kiek paplakti, paplazdėti, patvinkčioti: Pasi̇̀muša pasimuša širdis i vėl baiki Ant.
24. refl. laimėti, gauti (pinigų): Kaip reik man piningų pasimušti Prk. Šiandien daug piningų pasimušiau – pardaviau bulius Prk.
25. refl. MŽ, K, Pšl, Kp, Grv pasilakstyti, apsivaisinti (apie gyvulius): Pasimušė kumelė B. Kumelė pasi̇̀mušė, kitąmet bus kumelys Skr. Bėrokę leidom prie kumelio, bet nežinau, ar pasi̇̀mušė Jz. Ar pasimušė avis? – Mušės, bet nežinau, ar pasmušė Nč.
ǁ prk. prarasti garbę: Jau Ona pasi̇̀mušė Ut. Pasimušus, kas ją ims Ut.
26. refl. atsigimti, būti panašiam į ką: Terpu kokių žmonių gyvena, tokiais pàsmuša Lp.
×27. (l. rozbić, brus. paзбiць) išskirstyti, išdalyti: Mūs ūlyčią pàmušė an vienasėdžių Rod. An sklypų pàmušė Vvs. Kolionijom pàmušė – kitas gyvenimas Str.
◊ gálvą pamùšti atsigulti: Visą naktį gražiai išsibaladojom, tik an rytą pàmušėm gálvas Užp.
ši̇̀rdį pamùšti palenkti prie savęs: Na, kas girdėjo, kad tiktai par 10 mėnesių galėtų žmogus teip pamušti sau visų širdis rš.
parmùšti, par̃muša, par̃mušė tr.
1. R smūgiu pargriauti, partrenkti: Tekinis vaiką parmùšo ant žemės Skdv. Vaiką par̃mušė arklys po kojų, jau kelinta savaitė, kai nevaikščioja Srv. Žmogus neišlaiko – par̃muša vėjas Ob. Lazda jį parmušė OsG155. Ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane (tiltą) parmuš lytis V.Kudir. Perkūns … aužuolą žalią parmušė RD62.
| Mane parmuš ta degtinė, jau matau Ar.
| refl. tr.: Parsi̇̀mušiau ant laiptų ir ėmiau duot Skr. O šyvokas kap šoko, parsi̇̀mušė poną LB257.
ǁ prk. priblokšti, sutrikdyti: Tokia kalba jį visai parmùšo Up. Nusiminusi ir, sakytum, dar labiau gyvenimo parmušta Mykolienė J.Marc.
2. mušimu iškankinti, atimti jėgas: Kasdien duodamas į kailį, vaiką par̃mušė, o dabar tas sudžiūvęs kaip skiedra Skr. Tas piemuo jau visai par̃muštas Alk.
3. nukamuoti, išvarginti: Akmenis beveždamas, tik arklius par̃mušiau Všt. Besitrankydamas arklius parmùšo – vienos skūros Ll. Parmušti̇̀ arkliai (nepabėga greitai) Gdl. Par̃mušė arklius tas šalaputris Plv.
| Parmušiau kojas beeidamas, ir vis nieko nerandu Krsn. Rankas gali parmùšti su tokiais [sunkiais] grėbliais Gž.
| refl.: Kur čia būsiu linksmas – parsimùšęs (išvargęs, paskendęs) darbuos Vb.
4. paskersti, papjauti: Parmùšim kiaulę, ir bus mėsos Alvt.
5. refl. su triukšmu pareiti: Tik apie rytą parsi̇̀mušė namo girtas Sb.
pérmušti tr.
1. labai smarkiai užgauti, suduoti, sutrenkti: Pármušei gyvolį, ir raišo J. Vaikščioja kaip šuva pármuštas Ėr. Piemuo su basliu kiaulę pármušė Up.
| refl. tr.: Senutė žiemą parkrito ir strėnas pársimušė Skr. Iškrito uodas iš ąžuolėlio, parsimušė galvelę į ąžuolėlio šakelę LTR(Krč).
ǁ mušimu sukelti išsimetimą: Nemušk kumelingos kumelės, ba gali pérmušti Alk. Kap pérmušė karvę – išsimetė, tai ir po karvei Lp.
2. primušti, prilupti: Kai gerai pérmuša, tai jau tada bijo Gs.
ǁ refl. iki valios mušusis nustoti: Pársimušo, parsidevė mūso jauniejai, dabar nuščiuvo Krš. Dieną naktį šaudosi, pakol parsi̇̀muša Ėr.
ǁ per daug primušti: Močia jau nepérmuš, kad kepštelės kiek Skdt.
| refl.: Žmonės parsigeria, parsimuša Ėr.
3. mūšyje nugalėti, gauti viršų, įveikti: Mes jau neprietelius pérmušėm, nė vienas jų n'išbėgo Jrk138. Kelkitės, stipriai kovokit, kol dar neste parmušti PG.
4. perskelti, perdaužti: Eina toliau, rado du varnu raujantis ant kaulo kumelės; ėmęs nuvijo, o tą maitkaulį permušė, numetė vienam pusę ir kitam pusę BsPIII192. Kitas su spragilu ir šonkaulius mažne parmušė man S.Dauk. Jis tą akmeną permušė, ir išbėgo zuikys [iš to akmens] LB197. Tokį didelį gražų molinį iš nakties radome pármuštą Skr.
| Rugiai geri: pradeda pjauti – pradalgės nepármušamos Grd.
| Algos nė permušto grūdo negavo J.Balt.
5. neduoti baigti, pertraukti (kalbą): Janė turia tokią madą pérmušt kito kalbą Skr. Pérmušei žodį – užmiršau, ir ką sakyt norėjau Slm. Aš pérmušiu jūsų niūksmą Aps.
6. kiaurai perkalti, persmeigti: Tavo rankos ir kojos vinimis buvo permuštos brš.
7. pertverti: Parmušė kambarį lentom Ėr.
8. iš naujo aptraukti: Kėdes permušėme šviesesne medžiaga rš.
9. iškulti (spragilais): Ekšę, Jonai, padėsi pérmušt klojimą Alv.
ǁ iš naujo perkulti: Susivaro į krūvą, da reik pármušti: cielų [linų] galvikių nulekia Grd.
10. pašokti šokį, patrepsėti: Ir judu da ant šalčio galit pérmušt po kokį [šokį] Gs.
11. sukirsti, sudaužti (rankas sulygus): Galop sulygo ir permušė rankas LzP.
12. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Pro kitas duris nebegal persimušti: žmonys visur grūdasi Žem. Keistutis su sauja vyrų narsuolių persimušė į kalnus V.Kudir.
| Sienos plikos, storiausio mūro, pro kurias nė koks balsas nepersimuša Žem. Šviesa vos tik persimuša per tirštą ir miglotą orą Žem.
ǁ persimesti: Seniau čia ejo Merkys, bet persimušė kiton vieton Vrn.
ǁ per viršų iškilti: Jau vijoklis per tvorą pérsimušė (peraugo) Rod.
13. būti labiau juntamam (apie kvapą), viršyti stiprumu, nuslopinti (kitokį kvapą, spalvą): Kopūstai pérmušė burokų kvapą Ldk. Šaltu vandeniu išplausi, ir pérmuš silkės kvapą Šl. Indėk plutą vandenin, gal kvapą pérmuš Ktk. Lempos šviesa pérmuša geltoną spalvą Ds. Dažos, tepas, ale nepármuša geltonumo Krš.
14. perpūsti, pertraukti: Tai įknisk [kojas] dabar į šiaudus, kad užpūtis nepermuštų J.Balt.
15. refl. apsiginti, atsikratyti: Aš niekaip neparsimušu musims: pula i pula Krtn.
16. refl. per daug iškilti (rūgstant): Duona pérsimušus, tai kepelai sunku padaryt Vlk. Duona pérsimušė, tai ir an ližės nesturi Rod.
piemùšti, pi̇́emuša, piemùšo (dial.) tr. priskirti, prijungti: Viskas pymuštà pie Saugų (prie Saugų apylinkės) Sg. Patiktum, kad mus py Šilutės pymùštum Sg. Kuokštai tapo piemušti pie Sakūčių Kin.
pramùšti, pràmuša, pràmušė tr.
1. SD183 smūgiu padaryti skylę, pradaužti, praskelti: Pràmušė galvą kiaurai J. Įkaitinti keptuvėje sviestą ir, pramušus lukštus, suleisti kiaušinius rš. Nuo vamzdžių kokybės labai priklauso šūvio pramušamoji jėga ir taiklumas rš. Stipri elektros srovė pramušė izoliaciją rš.
^ Kakta sienos nepramuši LTR. Tykam nepramuš galvos N. Tėvų ašaros dangų pramuša LMD(An). Žodis galvos nepramuša B. Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą (kiaušinis) Vad.
| refl. tr.: Neišdykaukit – galvas prasmùštat! Alks. Prasimušė nosį, su sniegais laidydamys Šts.
2. perverti, perdurti: Jaučia … vinis, kurios jam rankas ir kojas pramušt turėjo DP153.
3. refl. prasiskverbti, prasiveržti: Partizanai prasimušė iš apsupimo sp. Magistras su savo kareiviais triskart prasimušė per karaliaus kariuomenę LTII401. Tik prasi̇̀mušiau pro žmones Trgn. Šunkeliais ketinome į antrą vieškelį prasimušti (šiaip taip įvažiuoti) Pt.
| Dabartiniai intakai kai kuriose vietose staiga meta vieną klonį ir prasimuša į gretimą, sudarydami staigius posūkius rš.
| Net saulės spindulys negalėjo prasimušti pro medžių tankius lapus J.Balč. O giria vis darėsi nykesnė, tamsesnė, ir jau nebeprasimušdavo pro spygliuočių medžių šakas saulės spinduliai A.Vien. Per visus vienok balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet.
4. refl. prk. vargais negalais pasiekti ką pageidaujamą: Darbininkas, nors ir prasimušdavo į aukštesnį mokslą, negalėdavo gauti tarnybos sp. Teodoras prasimuša ligi buhalterio vietos viename fabrike rš. Sunku buvo, kol į meistrus prasi̇̀mušiau Lkš. Per vargą prasi̇̀mušė į žmones Jnš. Jis vienas pats turėjo prasimušti į gyvenimą rš.
5. refl. prasiveržti iš vidaus į viršų, į paviršių: Žmonės pasakoja, kad šio šaltinėlio prieš kelerius metus nebuvę ir tik dabar jis iš žemės gelmių prasimušęs P.Cvir. Kaip tik atvertė [akmenį], tuojaus prasimušė vanduo BsPIII237. Man prasi̇̀mušė kraujas iš nosies ir kad ėjo, kad ėjo! Skr. Virto, krau[ja]s par nosį prasimùšo, i mirė Krš. Prasi̇̀mušė kraujas pro burną PnmR. Ugniai visiškai prasimušus, dūmai nyksta Vd. Ant kaktos prasimušė prakaito lašai rš. Dideliu akmeniu prislėgta kertėje gumšojo statinė, pilna kopūstų, iš kurių buvo prasimušę drumzlinos putos rš.
| Jis vis lėtai auga, bet kai prasimùš, tai ir augs Lš. Dabar kap palijo, tai ir žolė prasmušė augti Lš.
6. refl. prasikišti į priekį: Tumosa (jo sodyba, namai) in čia prasi̇̀muša Brb.
7. nuvarginti, prikamuoti: Kojas pramuši ir nieko [grybų] negausi Krkn.
8. išdrembti, išduobti: Sunkus vežimas pramušė pievą Dglš.
| refl.: Ir vieškeliu jau kelias prasimušęs Srv.
9. praskaldyti: Pramušk kokį dešimtį pagalių Žr.
10. pralošti, mušant kiaušiniais: Nemušk su juo: aš tau sakau, kad jo stipresnis – pramuši paskutinį Ssk. Aš jau po Velykų: pramušiau visus kiaušinius Ssk.
11. pragerti: Pinigų kišenę turia, reik pramùšt visus Jrb.
ǁ praleisti, prašvilpti: Pramùš piningus, negali paduoti Grd.
◊ akmeñs negáuti gálvai prasimùšti apie labai šykštų: Iš jo tai nei akmens negáusi gálvai prasimùšti Pnd.
galvà pramuštà apie labai didelį palinkimą, patraukimą kam, rūpinimąsi kuo: Jo ant mokslo pramuštà galvà Kvr. Galvà pramuštà ant amato Vžns. Knygom tai tiesiog jos galva pramušta P.Vaičiūn. Jaunose dienose iš tiesų turėjau pramuštą galvą prie visokių sumanymų J.Balč. Mano galvà pramuštà, kad tik važinėt Ut. Jam galvà pramuštà dėl tų žuvų Ig. Visų galvos Amerika pramuštos V.Krėv. Anas gabus – pramuštà galvà šoferiu Rk. Jos galvà pramuštà lėkti, tiktai lėkti Pc. Mano galvà buvo pramuštà, kap dūduot Nmč.
pro šóną pramùšti pragerti, išeikvoti: Kad pràmuši pro šóną, tai neturi Krkn.
primùšti, pri̇̀muša, pri̇̀mušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, prilupti: Aš tave primùšiu, ko nežiūrai žąsukų! Rdm. Kitas likęs tėvo primuštas ir iš namų išvarytas Žem. Žmogus, primuštas žmogžudžio, vaitoja SI132.
^ Šiandie aš negaliu – kaip su pagaliu pri̇̀muštas, visas nuimtas Jnšk.
primuštinai̇̃ adv.: Ans jį muša primuštinai̇̃ J.
2. tr. daug nužudyti: Zanavykijoj daug pri̇̀mušta kareivių [karo metu] Gs. Primùšo par karą daug vyrų Krš. Daug aš čia buvau primùšęs žiurkių Pc.
3. tr. smarkiai suduoti, užgauti, pritrenkti: Jį medis puldamas pri̇̀mušė, ir nuo to numirė Kt. Koją pri̇̀mušiau Ėr.
| refl.: Krito ant ledo aukštininkas ir prisi̇̀mušė Lkš. Man dreba širdis: ji apvirs, prisimuš, dar ir kaulus susilaužys I.Simon. To[je] duobė[je] šeši žmonys prisimùšos Krš.
4. tr. Ut įskaudinti (einant ilgai, kietu keliu): Pri̇̀mušiau kojas, o nieko gero Ar. Taip gerai parvažiavau, nė kojų nepri̇̀mušiau (eidamas būtų primušęs) Rs. Platus vieškelelis, sieri akmeneliai, ten kojeles primušo, padkavelės pridilo LTR(Mžk).
| refl.: Labai prisi̇̀mušė kojos beeinant Lnkv.
ǁ prikamuoti ilgu ėjimu: Bevažinėdamas teip primušiau arklį, kad tik bepaina Dgl.
| refl.: Prisimùšus (nusivariusi nuo ilgo ėjimo) karvė, nė pavest nebegalima Srv.
ǁ refl. privargti, prisikamuoti: Per rugiapjūtę prisi̇̀mušėm su darbais Jnš. Ot prisi̇̀muši, kol dobilus nupjauni, Dieve saugok! Vb.
5. tr. pritrinti (pūslę): Man pri̇̀mušė kojų apačias pūslių, nebegaliu nė paeit Jnšk. Būdavo, paki primali kubilus miltų, tai milinis ir pūsles an delnų primuša Žž.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Jis pats tuojau nuskubėjęs į tvartą žiūri – ligi gyvos mėsos primuštas arkliui sprandas! rš. Pavalkai buvo didoki – ariant kumelei petį primušė Ėr. Kietas balnelis arkliui nugarą pri̇̀mušė Jon.
| refl. tr.: Nežargyk pavalkų – arkliai pečius prisimuš MTtVI36.
6. tr. SD119, Grv prikalti, pritvirtinti: Primùšk prie sienos kartį rūbam džiaut Sv. Matai, atšokus lenta – primušk paėmęs Ds. Po apačia dugno teip pat reik dėti lanką ir jo galus primušti su vinimis pri šonų bačkos S.Dauk. Prie durų primušta lentutė su parašu rš. Arkliui padkavas primušti N. Danteliai pri̇̀mušta [verpiamojo ratelio sparne] Nmč. Eglinių šakų pakapoję, tris karteles an stulpą pri̇̀muša išilgos – ir yra statinių tvora Vdn. Pri̇̀mušė lentą prie sienos knygom pasidėti Lzd. Po keturias poras puspadžių per dieną pri̇̀muša Vad. Buvo kryžiausp primuštas Mž451. Primušė jam rankas ir kojas medžiop kryžiaus DP146.
| refl. tr.: Tu prisimuškie, mano mergužėle, tą margą gromatėlę prie skrynios antvožėlio (d.) Jrb.
ǁ daug prikalinėti: Primušta kuolų sienon Pb.
7. tr. paskelbti mušant, daužant į ką: Penktadienį turgų primušė (paskelbė mušdami į lentą) Yl.
8. tr. daug pridaužyti: Primuši̇̀ daug riešutų, tai aš ir nesuvalgysiu Srj.
| refl. tr.: Kiaušinių prisi̇̀mušiau, lakšinių pasidariau Vlkv. Kiaušienės prisimùš (prisikeps), ką turės – suvalgys, ir guli Skr.
9. tr. daug išmušti, išrausti: Bombos daug duobių pri̇̀mušė Pn.
10. tr. prikimšti, prigrūsti: Pri̇̀mušu kopūstų du kubelu Vn. Kluonas ir daržinės erdvios, iki pat šelmens primuštos pašarų J.Balt. Daržinėlę pilną prikimšiau, primušiau kaip su lazda Ut.
| Pilną trobą garų primùšo (prileido), viralus beverdant Varn.
^ Vakaruškininkų pirkia kaip mušte primušta (labai daug jų) J.Paukš.
| refl.: Klumpės beregint prisimušė šitos šaltos pliurzos, ėmė spausti kojas, veržti apivarus J.Balt.
ǁ refl. daug sueiti, prisirinkti, prisikimšti: Kai prismušė stotin daugis žmonių, tai nebuvo šalta Kpč. Parvažiuojant prisimùšo mašina – varvėte varvėjom suprakaitavę Krš.
11. tr. SD160, Lz, Žž, Trgn, Gž užtaisyti (šaunamą ginklą): Vaikai, nečiupinėkit šautuvo, ba pri̇̀muštas – dar nusišauste Kvr. Nei parako, nei šratų – neturiu kuo šautuvo primùšt Ut. Armota buvo tuojau primušta J.Balč.
| refl. tr.: Kol prismušiau muškietą, ir zuikis pabėgo Lp.
12. tr. priploti, priplūkti: Visus javus lietus pri̇̀mušė in žemę – ir pjaut bus negera Ds. Pasėjau miežius, o lietus primušė; dabar vė atakėjau, kad žemė būt minkštesnė Dglš. Lietus primušė visas dulkes rš. Jau pri̇̀mušė sniegą [važinėdami] Ukm. Kietas kelias lengva primušt Ut.
| refl.: Pasleidęs sniegas pri̇̀smuša po arklio kanopom Rod.
13. tr. kietai, glaudžiai pridaužti, prispausti: Muštuvai pri̇̀muša siūlus Prn. Kap tu čia audi, primùšk geriau – audimas labai retas Kt. Stvėrė net po kelis pėdus iš karto, bloškė juos ant laito, koja vis primušdamas prie kitų pėdų J.Balt.
14. tr. banguojant atnešti, priplakti: Atnešė vilnys švendrų pundą, jis tą pundą pasigriebė ir užsigulė, tai jį vilnys primušė prie salos kranto BsPIV181.
| refl.: Liūno dalis plaukioja kurį laiką po ežerą, kol, prisimušusi į pakraštį, priauga rš. Prisi̇̀mušė jie ant kraštą, išlipė iš laivės BM15.
15. refl. su vargu prieiti prie ko, prisibrauti, prisigrūsti: Sunkiai prisi̇̀mušiau prie kasos Kp. Nė prisimùšt negalėjau per žmones Srv. Kol prisimuši̇̀ bilieto nusipirkt, galia ir traukinys išeit Slm. Ir važiuok, kai an traukinį neprisi̇̀muši! Trgn. Daug vargo padės, kol prisimùš prie malūno Ėr. Dėl sodiškių cukrus nepri̇̀smušamas Lš.
16. tr. prijungti, priskirti: Algirdas daugiaus gudus veikė, plėšdamas nuo jų žemės kampus ir primušdamas prie Lietuvos V.Piet. Mizarai primušti̇̀ in Didžiasalį (jų vaikai privalės lankyti Didžiasalio mokyklą) Lp. Dabar ta vieta primušta miestelin Pb. Tą daržą nuo jo paėmė ir pri̇̀mušė prie visų daržų Gž. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvęt jiems ūbą primušė lauko K.Donel. Primušk ir tą dvidešimt pri visos sumos Bt.
17. refl. pritapti, prisiplakti: Gal pri̇̀smušė mūs karvė kur prie svetimų karvių, kad jos niekur nerandam Nč. Prisimùšo pri mūso toks senis ne iš šen, ne iš ten Krš.
| Jei neprisimùš (neprisimes) kokia liga, dar galiu pagyventi Krš.
18. tr. Jnšk, Ut pridėti, prispausti (antspaudą): Pri̇̀mušė antspaudą prie laiško ir nunešė Gž. Rašiau gromatėlę aukso litarėlėm ir primušiau pečetėlę rūtų vainikėliu LTR(Sv). In grabo duris pečatį primušė A.Baran.
ǁ prilipdyti: Ben aštuonias markutes pri̇̀mušė an siuntinio Užp.
19. tr. mušant atvaryti: Jauną į kaimą i su pagaliu negal primùšti Krš.
20. refl. atvykti, atkeliauti: Tiek, sapnavau, mušiaus – gal jau prismùš kas nors Skdt.
×21. (vok. anschlagen) intr. sotinti, stiprinti, eiti į sveikatą, į naudą: Prasti valgiai žmogui labiausiai prideringi, pri̇̀muša KI493. Jis daug alaus išgeria, ale turbūt jam ir primuša, kad toks diktas Všt. Kad ji (degtinė) ma[n] visą čėsą nieko neprimuša, tai aš jos nė nenoriu Gs.
◊ kai̇̃p kūlè (búože) pri̇̀mušta sausakimšai prisigrūdę: O žmonių – kai̇̃ kūlè pri̇̀mušta Skdt. Kai̇̃p kūlè pri̇̀mušta, nei kur kojos beįkelt PnmR. An vakarėlio tai pilna pirkia ir priemenė buvo žmonių – kap búože pri̇̀mušta Nč.

×razmùšti, ràzmuša, ràzmušė (l. rozbić, brus. paзбiць) tr. išdalyti, suskirstyti: In tris laukus ràzmušta: vienas pūdymui, kitas rugiam, trečias vasarojui Brsl. Nedidelis kaimas, vienkiemiais ràzmuštas Švnč.
sumùšti, sùmuša, sùmušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, apkulti: [Onelės] nugarėlė ir šonai – viena mėlynė – kaip obuolys sumušta Žem. Tas nurėdė, sumùšo Kin. Kaip varno plunksną jį sumušo LTR. Atavežė sùmuštą kai obuolį OG415. Vienus sumušė, kitus užmušė Ch1Mr12,5. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Aš kap sùmuštas (visą skauda) Alk.
ǁ sugelti: Ar tę nesumuš jumis bitės? Vl.
2. refl. pradėti muštynes: Kap čia mes sùsmušėme su tavim, aš ir pati nežinau Al. Bajoru du susimušė tarp savęs P.
^ Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo NžR.
ǁ R354, Šts pradėti karą.
3. tr. nugalėti kare, kautynėse: Priešus sumušė – į šipulius, į dulkes sumalė rš. Neprieteliai sumušė mano vaiską BM168.
ǁ prk. įrodyti nepagrįstumą, sugriauti: Mes sumušėme visus tuos argumentus rš. Tam tikslui parinkome nesumušamus (nepaneigiamus) faktus rš. Autorius pats sumuša save (sugriauna savo argumentus) rš.
4. tr. Ėr sukapoti, suplūkti: Ledai lauką, javus sùmušė, sukūlė KI579. Sùmušė, suplakė tas lytus tuos dobilus, kad visai negali papjauti Gs. Akys nenoromis verkia, pamačius [ledų] sumuštus javus I.Simon. Linus kai patalą paklojo, taip sumušė Klt. Yr miežių daug sumuštų̃ lietaus Slm. Taipo tapo sumušti linai ir miežiai, nesa miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31. Šiemet iš bičių maža bus [medaus]: lietus duos i sumùš žolėsnan [bites] Pb.
5. tr. užgauti, sutrenkti: Man ir sùmušė petį Str. Jonukas kelelį sùmušė Užp.
| Kosulys galvą sùmuša (sutranko) Vkš.
| refl. tr., intr.: Vakar beeidamas koją susi̇̀mušiau Smn. Pakaušį sùsmušė Nmč. Griuvo in žemę ir susi̇̀mušė krūtinę Klvr. Susimùšęs obuolys ir įpuvęs Rdn.
ǁ refl. susidurti: Kuone kaktom susimušė su įgėrusiu darbininku rš. Susimùšo du traukiniai kame čia Rd.
6. tr. sutrinti (nuospaudas, pūsles): Delnai nuo arimo teip sumušti, kad nė pasisveikint negaliu Upt. Jam nuo rašymo ant piršto mazolius sùmuštas Skr. Sumùš, sudirbs mazolius medkurpiai Rdn.
| refl.: Dabar jis drožė kiauras dienas. Net jo rankos išlyžyje susimušė juoda gargaždėta karpa, nuolat trūkinėjanti ir apsipilanti krauju J.Balt. Ant kojų papautai susi̇̀mušė Up. Susimuš poputės, bulves bekasant Varn.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Pavalkai sumušę bėrųjų arklių pečius rš. Sumuša kinkymai arklį, ir prisimeta moliūkas Šts.
7. tr. nuvarginti, nukamuoti: Prie karčemos sumušti arkleliai šalčiu dreba, badu žvengia LTR(Šmk). Mes sumušti̇̀, pavargę Dv.
| refl.: Par vasarą tik susi̇̀mušiau Ktk.
8. tr., intr. Nj suduoti, sutrenkti: Sumùšo arklys kojoms i prapuolė Mžk. Jis sumušė delnais į kelius rš. Kai pribėgsi prie dvarelio, sumušk kojas į žemelę MitV277. Adomas pašoko iš savo vietos, sumušė kojom (kaukštelėjo vieną kulnį į kitą) ir kareiviškai atidavė pagarbą A.Vencl. Jau sùmušė ir į būgnus JV428.
9. intr. suskambėti: Sugimuškit, skardūs varpeliai, ar neišgirs mano tėvelis ir motinytė, ar neateis gi in mane siratytę LTR(Žmt).
10. refl. susidaužti stiklais prieš geriant: Susimùškim ant pirmos pažinties Jnš.
11. intr. susilažinti (garsiai sujungiant rankas): Jei netiki, kad Barono karvė perplaukė skersai Malinio ežerą, sumùškim iš litro Ds.
12. tr. iškirsti, išpjauti (pradalgį): Nupjovė rūtelę, nupjovė mėtelę ir sumušė didžius pradalgėlius LTR(Brž). Atadainuoja pulkas broliukų, sumuš šienelį ant pradalgėlių LTR(Ob).
13. tr. supjauti du pradalgius į vieną: Čia po dvi sumuštos pradalgės, aš misliu, kad užteks tų dobilų Šn. Sumušk abu pradalgiu, padaryk sumuštinį Ssk.
14. tr. braukiant sudėti (linus) į didesnes saujas ir sulyginti: Jūs tik iš spalių išbraukit, aš paskui sumušiù Sdk. Mažai sùmušei linus: darant į pundelius, bus daug darbo Rk.
15. tr. sujungti: Krūvon sùmušė kolionijas Lp. Kaip tiktai sùmušė [kolūkius], kitą vardą davė Vžns. Tę keli gyvenimai sùmušta į draugę (į vieną kaimą) Plv. Sumùšo dvi ūki į vieną Vn. Du kiemu į vieną sùmušė Pgg. Sumùšo, subendrijo rajonus Grd. Sumušk viską į vieną vietą ir pasakyk, kiek reiks mokėti Ssk. Kas nepaklausė, kas neužmokėjo, tai už viską sumušė sumušė, ir paskui mokėk, kad nori Nč.
| Kolei visus pinigus sùmušė (susumavo), tai net prakaitas išpylė Ssk. Ji neplaikstė tų pinigų, tik tei[p] vertė vertė, i sumušė ant skaitliuko Jrb.
| refl.: Abi partijos susmušė vienon Vlk. Susmušė motijon (į būrį) visi Arm.
16. refl. vešliai išaugti, sutankėti: Ot susi̇̀mušė žirniai – kap miškas Lš. Ot susmùšęs javas! Kb. Lubinas buvo resvokas, o dar̃ kad sùsmušė, tai uodas snukio neinkišt Rod.
17. intr. sutarti, sutikti: Tai, toks su tokiuo ir sùmuša, geras žmogus nepritiks prie jų Srv. Petras su Antanu sùmuša dar geriau – kaip tikri broliai Srv.
| refl.: Tos dvi mergos taip susimušę, kai dvi sesers: niekada pikto žodžio negirdėtis Vdk.
ǁ sutarti, derintis (garsams): Kai pulke dainuot, labai sùmuša: vienos žemai, kitos laibai Skp.
18. tr. sukalti, kalant padaryti: Turi lengvius vežimus, padarytus be gelžies, nes viską sumuša ir sukylija medinėmis vinimis A1884,155. Sumušei kokį lovį, ir gerai – kokio grabo reikia! Brž. Žmogus miršta, reikia sumùšt iš lentų rakštys (karstas) Arm. Iš lentelių sumušta skrynelė Gdr.
ǁ sudėti į kalamą daiktą: Nupirk 50 pūdų geležies ir šešias bačkas misinginių spilkų ir pas kalvį duok sumušt viską in vieną lazdelę BsPIV274.
ǁ suvartoti kalant: Sùmušėm visus cvekus Lp.
19. tr. sudaužyti į gabalus, suskaldyti: Į šipulius sumùšti BŽ98. Aš į kietą uolą sumušiau žibintą V.Myk-Put. Puodelį jis netyčia sumušo J.Jabl. Vaikai, prisipažinkit, kas sumušė stiklinę Paį. Ir sumušė puodą, tą molinį puodą BsO281. Sumùšta da ką, šiteip daužydamos Lkm. Arklys kojom sùmušė tą vežimą Dglš. Sumušė mūs ąžuolą griausmas Švnč.
^ Kakta sienos nesumuši̇̀ Mrk.
| refl.: Aš nė pats nežinau, kaip iškrito ir susi̇̀mušė Paį. Nukris ir susmùš [lėkštė] Nmč. Stiklinė nulėkė nuo stalo ir susi̇̀mušė Plš.
20. tr. pradaužus lukštą, supilti: Sumušti dešimtį kiaušinių kartu su baltymais ir tryniais rš.
21. tr. sugrūsti, susmulkinti: Druską sùmušam drabnai – kai miltai pasdaro Kkl. Pelus piestoj sùmušam, su rugiais sumaišom ir malam girnose Dgč.
22. tr. daužant padaryti minkštesnį: Sumušta mėsa SD104.
23. tr. susukti (sviestą): Sumùšk rytdienai bent kiek sviesto Trgn. Turi laiko, gali sumùšt sviestą Dgl. Sumušė didžiulį sviestą Srv.
| refl. tr., intr.: Suk antraip sviestą, greičiau susimùš Užv. Kada karvės telingos, tai daug sviestas nebesusi̇̀muša Rm. Susi̇̀mušiau sviesto Bgt.
ǁ nuo teliūskavimosi pasidaryti (putoms): Sumuštoms upės putoms nusitepti ir apsidaryti – nu suskio Šts. Plaukia vainikas linguodamas, žalią putą sumušdamas (d.) Pkr.
24. tr. išspausti (aliejų).
| refl. tr.: Nusivežė centnerį sėmenų į Žvyrius ir aliejaus susi̇̀mušė Skr.
25. tr. suplakti, sukratyti: Ka jau supjaustei ridikus, tai uždėk druskos ir uždengtus sumùšk – būs daugiau sulčių Vdk.
26. tr. suplūkti: Sùmušė tą molį, ir namas Švnč. Sukirsdavo pirkią, paskui sumùšdavo pečių Dglš. Pẽčiai buvo iš molio sùmušta Str. Kelias, prieš pertraukiant darbą vakare, turi būti kaip reikiant sumuštas, pakamšuotas ir visai tvirtas VĮ.
ǁ maigant, daužant kietai suspausti, suslėgti: Su mušekliu sumùšk kopūstus J. Reikia sveikatos sumùšt tokia bačka kopūstų Skdt. Sumùšk gerai kopūstus, kad daugiau skystimo būt PnmR.
ǁ grėbliu padaryti, sukirsti (pleką): Plostas [šieno] reikia sumùšt kupeton ar vežiman Nmč.
27. tr. suminti, sutrypti: Riši karvę – sumùš kojom žolę Lb. Sumùšot taką par daržus Krš.
28. tr. suvyti (virvę): Turi laiko, tai sumùšk tuodu viržpalaikius Slv. Kietai yr sumùšę, negal nė grandies įdėti Grg.
29. tr. sugrūsti, suvaryti: Jau kap dar̃ mergos, tai mergos: in čebatus kojas tik sumùšę – kap kazokai! Al. Tas levas perpykęs kaip jau griebs per aržuolą ir sumušė nagus po tris colius in aržuolą BsPIII283.
30. intr. užeiti, pakilti: Kad sùmušė karštis, vaikas tuoj paliko raudonas Pmp.
31. tr. suvaikščioti: Aštuoniasdešimt kilometrų sùmušė par dieną Bsg.
◊ délnus sumùšti pasisveikinti, paspaudžiant rankas: Vyrai sumušė delnus, moterys pasibučiavo rš.
rankàs (rañkom) sumùšti patvirtinti susitarimą: Susitarė ir rankàs sùmušė Ut. Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti Vaižg. Suderėjo, sùmušė rankàs ir duoda pinigus Pb. Sùmušė rañkom Gs.
užmùšti, ùžmuša, ùžmušė tr.
1. R nužudyti (ppr. smūgiu): Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Jo brolis galėjo ir žmogų ažmùšt Nmč. Akmenimis ažumuštas SD82. Susiedai suejo ir ùžmušė vilką Trak. Paėmiau pagalį ir užùmušiau aš tą gyvatę Sb. Spąstai pasidirgo ir užmušė pelę J. Baroniukas kai insikeignojo (įsibėgėjo), kai davė jam kakton i ažumušė iškart Rš. Kai daviau žąsinui lazda per galvą, tik neažùmušiau Ds. Namo atėjo sveikas [iš karo], neažùmušė Kp. Aš dar atmenu, jog negalėjom į ganyklas išleisti karvelių: tujaus ar meška užmušė, ar vilkai sudraskė M.Valanč. Užmušiau žvirblį, išviriau širdį JV758. Kaimynas pakritęs ir negyvas; mat jį perkūnas užmušė (nutrenkė) BsMtI11. Pusė lašo nikotino užmuša katę, lapę, šunį rš. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD8. Ir indavėt kalaviją jų rankosna, idant mus užmuštų BB2Moz5,21.
| Kad tokia buvo sutukus, tai kraujas ùžmušė (staiga mirė) Gs. Sukaitęs pasmaudė – paplekcija ir ažùmušė Ds. Gimdytojus ir vaikus užmuš maras (mirs nuo maro) Mž427. Prigavo mane ir per jį užmimušė BtPvR7,11.
^ Toks vyras – jo kūju neažmùštum (stiprus) Imb. Bėga kaip tėvą užmušęs (labai greitai) KrvP(Plm). Tėvą motiną užmušus tik, šiandie eiti (toks prastas oras) Kdn. Maža gyvatė didį jautį užmuša LTR(Jz). Vienas šerną užmušė, o kitas mėsą valgo LTR. Žodis užmuša, žodis ir pagimdo TŽV598. Kad tave grausmas ažmuštų̃! Ds. Muša muša, o nieko neužmuša (širdis) LTR(Pnd).
užmuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Kareiviai užmuštinai mušė nekaltus žmones M.Valanč.
2. labai, kone iki užmušimo: Užmuštinai̇̃ muša savo vaikus Krž. Tokį blogą vaiką mušk mušk žumuštinai̇̃ Rod. Neduok Dieve, ištekėti už pijoko vyro: girtas parvažiavęs muš užmuštinai̇̃ Užv. Muša užmuštinai̇̃ ir dar nori, kad pati gera būtų Srv.
| refl.: Kap davė aukštielnykas an ledo, ir ažsi̇̀mušė Krd. Tu krisyt (krisi) vėleis, užsimùšyt (užsimuši) Vn. Seniau smertin užsimùšdavo, dabar nebesgirdi Kkl. Kap virto žmogus ir žùsmušė Pls. Ažùsmušė abudu [motociklu važiuodami] Dv. Tu patis užmušies, jei, ką liepia vaistytojas, saugot nenori DP243.
^ Kai bus nelaimė, tai ir an pečiaus ažsimuši̇̀ Trgn. Žiurkė aruode užsi̇̀muša – nebėr nei grūdo Ėr. Kad tu užsimuštum ant pernykščio ledo! LTR(Šmn). Draugė maža, o duonos nėr – nors užsimùšk in sieną Lp. Padėjo kažkur duoną – gali užsimùšti beieškodamas (niekaip nerasi) Jnš. Kažkur padėjo peilį – užsimùšk (kad ir kažin ką darytum) nerasi Jnš. Užsimùšęs tu pas mane kapeikos nerasi Jnšk. Užsimùšęs dirsės nerasi Skr. Gal užsimùšęs ir rastum kokią vieną blusą Skr. Ieškok užsimùšęs, vis tiek nerasi Jrb. Nė užsimùšęs jos nerastum Skr. Mat, ieško užsimušdamas autų, o autai jo [ieško] Srv. Žmonės sodina cukrinius [runkelius] užsimušdami̇̀ (labai skubėdami) Šd. Kiaulės ėda užsimùšdamos (labai godžiai) Rd. Ana gi až jo ažsimùšus (eina iš galvos), Dievuli aukštuli! Str.
užsimuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Užsimuštinai̇̃ muštis Š.
2. labai smarkiai, su dideliu noru: Griebia užsimuštinai̇̃ Pn. Žmonės tenai lekia užsimuštinai Pmp. Bernas užsimetė užsimuštinai̇̃ važiuot an turgų Ėr.
ǁ paskersti, papjauti.
| refl. tr.: Tokie vyrai paršo neužsi̇̀muša! Aš jau papjaučiau Jrb.
ǁ prk. pražudyti, sužlugdyti: Tai jau visai užmuštų mūsų kraštą toks darbas A1884,369. Tokiu būdu buvo ketinę tą laikraštį užmušti A1884,288. Kritikos atsiliepimas buvo užmušantis rš.
ǁ ištikti: Tarnas mano guli namie, stabu užmuštas BPI184. Jėzus … bylojo stabu užmuštamuojam VlnE118.
ǁ labai smarkiai sutrenkti, sužeisti: Jau kartą mane tas aitvaras (arklys) užùmušė Vb.
| refl.: Atsimeni, kaip aš anais metais užsimùšęs buvau? Slm.
ǁ prk. labai įžeisti, įskaudinti, pritrenkti: Seniau vyresnio žmogaus tãvim nevadins, o dabar „tujai“ ir „tujai“ – teip ir ažùmuša Ut. Tu dabar tai mane užmušei An. Juos pavadink biednais, tai visiškai užmuši (labai įsižeis) LTR(Ds).
^ Dažnai juoku žmogų užmuša labiau, negu kuolu KrvP.
ǁ apsvaiginti: Nuo dviejų čėrkų i užmušė mane Upt. Tas alus buvo toks ùžmušamasis (stiprus) Krg.
| Miegakulis visada miegu žumuštas Rod.
2. nustelbti, nuslopinti, sunaikinti: Žirnių užkramtysiu – užmuš [degtinės] kvapą burnoj J.Balt. Česnako sultys užmuša nuodus rš. To žolė ažùmuša kviečius Dbk.
ǁ nugalėti kalboje, įtikinti: Savo žodžiu užmušė visus (susirinkime) Rk.
ǁ sulaikyti, užgniaužti, nutraukti: Jam ta žinia ùžmušė kvapą Brt. Kad tu prapultum, arielkos stiprumas! Kvapą ažùmušė Ktk. Šaltas oras dūką (kvapą) ùžmuša Rdm. Užmušė žadą Šts.
3. sutrenkti, užgauti (ppr. akį): Davė akmeniu, ùžmušė akį, ir daryk dar̃ žmogus ką nori tokioj darbymetėj Krok. Bene boba tau akis užmùšo, kad taip pamėlynavę Kair. Pakėlė galvą, žiūru – akys ùžmuštos, užmėlenavusios Krš. Kad būdavo kitas gavęs į antakį, sakydavo: antakiai užmušti̇̀ Smln. Baisus apledijimas, mačiau žmogų ùžmuštu paakiu Plt.
| refl. tr.: Užsi̇̀mušė akį Klvr. Užsimušiu kojelę, pardildysiu padkavą TDrV116.
ǁ smūgiu, sutrenkimu padaryti: Na, ir gumbą tau ùžmušė Šk.
| refl. tr.: Virto ant slenksčio ir kaktoj ragą užsi̇̀mušė Skr.
4. nukirsti silpnesnę kortą (lošiant): Atidaviau visus kozerius ir nebeturiu kuo užmùšti Jnš.
5. išmesti, išmušti į viršų: Atslenka per upę kokia tep kap i stubelė, net vilnį užmušė tep an kranto (ps.) Mrj.
| refl.: Marių vilnys iki arti viršaus kalno užsimušė BsPI56.
6. Kkl, Trak, Rmč užkalti: Užmùšk skylę, kad paršai neišlįstų Lš. Ateina žiema, reikia užmùšt skliautas Trgn. Žumušk tvartinio duris, kad meitelys neišsimuštų Rod. Daržinės kampas reikia užmùšt lentelėm kokiom Skdt. Ėmė ir ažùmušė tos bačkos dugną Arm. Užmušo mietus, užkėlė vartus, neleido žmonių važiuoti LTR(Tl).
ǁ atitverti: Užmùšim [kertėje lentomis] Joną, ir tegu sau gyvena Lp. Kiaules reikėjo šalinėj užmùšti, dabar jau būtų meitelukai Brt. Žumùšk penimį, kad neskraidyt kur nereikiant Rod.
ǁ refl. užsidaryti, užsitrenkti: Sulindo vaikai į skrynę, viršus užsimùšo – ką nenuslopo Krš.
7. pradaužus supilti (kiaušinį): Užmušk kiaušinį kokį in petelnios ir pavalgysi KlbX133.
8. užkimšti, užtaisyti: Butelius reikia kietai užmùšti, kad alus neišsivadėtų Jnšk.
| Užmušti su štempeliu pakulas (užtaisant šautuvą) Šts.
ǁ part. praet. prk. pilnas: Šieno du vežimai užmušti̇̀ sugrebota Al. Penkis ùžmuštus vežimus mėšlo išvežėm Lš. Čia kavalkas kelio – du kilometrai užmušti̇̀ Alv.
užmuštai̇̃ adv.: Tę bus trys vežimai šieno užmuštai̇̃ Lp. Šieno užmuštai̇̃ šalinę prikrovėm Lš.
9. labai suvarginti, nukamuoti: Kur tu važiuosi per balas – arklius užmuši! Ar. Toks gaspadorius kaip tik paima arklį, ir ažumuša, lieka tik skūra Dgl. Užmùši arklį, tokiu oru važiuodamas Rs. Vargo ùžmuštas (labai suvargęs) Arm. Ažùmuštas, ažkultas, kurgi – vienas in (ant) tiek žemės Dbk. Jo arkliai žiemą vasarą užmušti Trs. Arklys ažùmuštas, nenori važiuot Str.
| refl.: Su tais rąstais čyst užsimušáu Skdv. Tu užsimuši̇̀ su tuo mazgojimu Kp. Argi būtų taip susenėjęs – darbais ažsi̇̀mušė, ir gana Ds. Anas amžinai nuo darbų užsimùšęs Ds.
| Vis nėr kada – su tais darbais užsimušęs (labai užsiėmęs) J.Paukš.
10. refl. tr. užsidirbti sunkiu darbu; užgyventi: Vyras mušės mušės, o ką gi jis užsi̇̀mušė? Kp.
ǁ su vargu, per ilga įsigyti, pasiekti: Užsimušėm in gerų paukščių Dgl.
11. refl. vargais negalais, besiblaškant užmigti: Led ne led užsi̇̀mušiau, užsimigdžiau Ds.
12. part. praet. labai panašus į ką: Jis tai ùžmuštas tėvulis Al.
◊ kai̇̃p ùžmuštas kietai (miega): Miegojau kaip užmušta Pg.
nórs užmùšk (užsimùšk) jokiu būdu: Nors tu ažmùšk, nieko nepadarysi! Mlt. Nor tu ją užmùšk, ji savo, ir gana! Rdm. O išeit, koc užsimùšk, nėra kur Rd.

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M
1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedi̇̀, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt.
^ Vyrai dabar už rankikių vedami̇̀ (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinai̇̃ vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš.
| refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais Jž. Kur vedi̇̀, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt Rš. I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai TŽII305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191.
^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinai̇̃ adv., vestinõs Vkš: Vestinai̇̃ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinai̇̃ turėjau buliuką nuvesti Krž.
| refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).
ǁ versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr).
^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.
ǁ einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš.
| refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než[i]nau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim Mž167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198.
^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk.
| refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž.
| Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.
ǁ Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15.
| Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn.
| prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan Lž. Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedi̇̀ didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo Mž182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto Mž105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.
ǁ kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916.
^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim.
| refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20.
4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, DŽ, KŽ imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, MŽ, N. Vestina merga, nuotaka MŽ520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedi̇̀ Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, MŽ, N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesi̇̀, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesi̇̀, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177.
^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima TŽIV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D(167psl.). Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B.
| refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesi̇̀vedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.
ǁ part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę DŽ. Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt.
| refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg.
5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67.
6. refl. NdŽ, KŽ, Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon.
7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82.
^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb.
8. tr. DŽ, NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb.
| Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair.
| kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185.
| prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas DŽ1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda rš. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr. Jų (lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb.
^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr.
9. tr., intr. DŽ, NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu Rš. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją rš. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ.
10. tr., intr. DŽ, NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525.
| Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10.
11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran.
^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds.
12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti KŽ. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč.
| refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml.
13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv.
14. tr., intr. DŽ, NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei[p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091.
| prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73.
^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR.
15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737.
^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv).
| refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl.
16. tr. DŽ perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps.
^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesi̇̀ (sakoma vis burbančiam) Žl.
| refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.
ǁ auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod.
17. tr. R, R413, MŽ, MŽ556, N, Rtr, NdŽ, KŽ gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33.
^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt.
| prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk.
^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv).
| refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P.
19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.
ǁ rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps.
20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk.
| Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv.
| refl.: Jei katram nesi̇̀veda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs.
21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedi̇̀ Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp.
22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos DŽ1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš.
| Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm.
23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti DŽ. Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr.
24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti DŽ1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.
ǁ tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui rš. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).
ǁ judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč.
×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Krn22,8.
| Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod.
| prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk.
^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E.
| refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.
ǁ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps.
^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl.
| refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.
ǁ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą rš. Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon.
| Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp.
×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš.
×28. refl. N, BŽ46, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, MŽ275. Didžiu veduos, didžiuojuos MŽ271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487.
^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl).
×29. (sl.) refl. ppr. impers. DŽ, NdŽ, KŽ, Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai Kž. Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesi̇̀veda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18.
^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti.
gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl, DŽ
1. BŽ106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.

iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. BŽ22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.

kai̇̃p mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
nei̇̃ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę nei̇̃ šiknà nèvedu! Lp.
ni̇̀kį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Ni̇̀kį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj. ×
rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
(kur) velniai̇̃ (vélnias, vilkai̇̃) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniai̇̃ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkai̇̃ vaikùs vẽdė Jz. Velniai̇̃ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkai̇̃ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniai̇̃ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniai̇̃ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkai̇̃ vaikùs vẽda Krš.
antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn.
apvèsti, àpveda (api̇̀veda), àpvedė
1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš.
| refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsi̇̀vedė Mšk.
2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob).
| refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsi̇̀veda Klt.
3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg.
| Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts.
4. tr., intr. KŽ apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz).
| refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.
ǁ kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu api̇̀vedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad.
5. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo api̇̀vestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta rš. Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvesti̇̀, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm api̇̀vesta suknelė Klt.
| prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv).
6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž.
7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž.
×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, KŽ, Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsi̇̀vedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsi̇̀vedės Vgr. Tai žmoną apsi̇̀vedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsi̇̀vedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsi̇̀vedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl).
^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd).
×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsi̇̀vedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsi̇̀vedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11PvK7,28.
×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsi̇̀vedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsi̇̀vedėm, gyvenau pas vyro tėvus Lž.
^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308.
11. refl. tr., intr. Š, KŽ, Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsi̇̀vedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsi̇̀ves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsi̇̀ves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę Pš. Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.

×paapsivèsti, paapsi̇̀veda, paapsi̇̀vedė (dial. sl.) visiems (paeiliui) vesti, susituokti: Visi bernai paapsi̇̀vedė LKKIX203(Dv).
atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š
1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk).
| prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32.
2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1.
| prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511.
^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk.
| refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsi̇̀ved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsi̇̀veda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsi̇̀vedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesi̇̀, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd).
^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds).
ǁ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl.
ǁ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč.
ǁ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsi̇̀veda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln.
3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16.
| refl. tr.: Atsi̇̀vedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsi̇̀vesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsi̇̀vedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsi̇̀veda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsi̇̀vedė višta viščiukus Aps.
| Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš.
ǁ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548.
4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl).
| Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk.
| refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsi̇̀vedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn.
5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsi̇̀veda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsi̇̀vedė po namais su tuo jauteliu Žrm.
6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl.
| Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk.
| Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml.
7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk.
| Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč.
8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046.
| Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907.
9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng).
^ Tvora arklio neàtveda Lp.
| refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsi̇̀vedė Aln. Karvė atsi̇̀vedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsi̇̀vedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsi̇̀vedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsi̇̀veda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsi̇̀vestas, jau padidelis paršas Svn. Atsi̇̀veda po porai avelės Dglš. Avelė atsi̇̀vedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsi̇̀vedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivesti̇̀ Slm.
^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp.
10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn.
^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč.
| refl.: Merga atsivedė Zr.
◊ ant [ti̇̀kro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P.
į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesi̇̀ in rãzumo Arm.
į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt.

×davèsti, dàveda, dàvedė (hibr.) KŽ; SD125, D.Pošk
1. tr. pririšus tempiant privesti iki kokios vietos: Davedė bobutė [ožiuką] į karčemukę LLDI184(Mrk).
| prk.: Itoki darbai gerok tavę nedavès GrvT98.
2. tr. lydint privesti iki kokios vietos: Dàvedė ing vidurį Nemno Azr. Ir mane tą rozą in ją dàvedei, ale daugiau neisiu Rdš. Mane in ją dàvedė pasniūkt Dglš. Reikia būtų davèst LKKXIV209(Zt).
3. refl. kliūti, tekti: Margu (jaučiui) dàsvedė akmenų nemažai: ir raguosna, ir naguosna, ir kauluosna (ps.) Dv.
| prk.: Apšukojai tu mane, ir tau dàsvedė Dv.
4. refl. prisilyginti: Tu kai ta varlė – nori lig jaučiu dasvèst Švnč.
5. intr. Sut, L, KŽ įrodyti: Davedamas daiktas, prisekimas SD45. Jis, turėdamas visus davadus, gal davèsti tiesos JI302. Jėg jau kas davèst, o teip ką gi anys sužinos Ktk. Mokyti žmonės raštuose daveda, kad ta moteriškė pastatė brangų paveikslą Tat.
◊ ×ùbago lazdõn davèsti nuskurdinti: Dàvedėt mane ùbago lazdõn – jau nieko neturiu Ml.
įvèsti, į̇̃veda, į̇̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285
1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̇̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls).
| prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̇̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesi̇̀, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran.
^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk.
| refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsi̇̀vedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120.
2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̇̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̇̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̇̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̇̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb).
| refl. tr.: Tat aš įsi̇̀vedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsi̇̀vedė, i užteko vietos Sdb.
ǁ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž.
| refl. tr.: Medžian insi̇̀vedė arklį ir nerado Asv.
ǁ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu[i] dviratį gali pavogt, kad neį̇̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk.
| refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš.
3. K kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̇̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304.
| Vokytis rado karvių į̇̃vestas pėdas Šts.
| refl. tr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ: Ansi̇̀vedė jį tęnai Grv. Ana įsi̇̀vedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsi̇̀veda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End.
| Žąsis įsi̇̀vedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insi̇̀vedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr).
4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̇̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč.
| refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp.
5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̇̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̇̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž.
| refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsi̇̀vedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn.
6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsi̇̀vedė Lb.
7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̇̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm.
| Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̇̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̇̃vedė Grž. Blaivybę ans į̇̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̇̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv.
| refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp.
| Įsivèsti karo padėtį KŽ.
ǁ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš.
8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ.
×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš.
| refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227.
ǁ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investi̇̀ ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv.
ǁ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insi̇̀vedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insi̇̀veda [name] Pls. Pelėsiai insi̇̀vedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insi̇̀vedė pelės Dv.
| prk.: Giesmėn neinsi̇̀vedė žodis blogas Dglš. Įsi̇̀vedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls.
ǁ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut.
| Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv.
11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd.
12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.
◊ į bùčių (ki̇̀lpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̇̃vedei Vj.
į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̇̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.
į rikiuõtę įvèsti; rš kng. paleisti dirbti.
išvèsti, i̇̀šveda, i̇̀švedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š
1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir i̇̀švedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po šitai ligai tik in saulės paturėt kiek Klt.
2. tr. pririšus vedant priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Mūsų karvių tada nebuvo namuos – i̇̀švestos buvo Mžš. Vedu su broliu i̇̀švedėv pririšti arklius LKT84(Grg). Arklius tei̇̀švedžiau, parejau pas jumis Plt. Aš tus arklius buvau į pievas išvẽdęs Lnk. Penkiom eisiu išvèst karvės iš pavėnio Aln. Jaučią parduot i̇̀švedėm Krs. Pavogdavo ir išvèsdavo kitur [arklius] Šk. Baigė kinkyt, išvedė arklį iš ienų J.Balt. Juodi purvynai neišbrendami, juodbėri žirgai neišvedami LTR(Ss). Aš broleliu intiksiu, šyvus žirgus išvesiu KrvD26. Išein mūsų brolelis iš stainės, išveda žirguželį rankoj LMD. Išmivedi vedi ožį an ūlyčios LTR(Ukm).
| refl. tr.: O mūsų visus išsivedė, visus geruosius [arklius] Kp. Išsivedi į žolę [turėjusią karvę] i pradedi milžti Rdn. Tik karves aš buvau išsivẽdusys, vokytis kaip užejo Vgr. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17.
| intr.: Karvės jau išsi̇̀vedė, tvarte vietos yra Aln.
ǁ Svn, Ml išvarant pavogti: Vakar naktį išvedė mūs sartį Alk. Ne karvės beturiam – pavogė, išvedė karvę Sd. Arklį išjojo, karvę i̇̀švedė Aln. O tu, sako, bjaurybe (apie Blindą), muno aveles i̇̀švedei iš kūtės! Lk.
^ Kai arkliai išvesti̇̀, tai stonią užrakini Vlkv.
| refl. tr.: Ir vis tiek tą štobą nupjovė, kumelys išsi̇̀vesta Sb.
ǁ refl. tr. išsistumiant pavogti: Par anas duris išsi̇̀vedė dviratį Sdb.
ǁ būti priverstam parduoti (gyvulį): Mažatrobaliai buvom, paskutinę karvę i̇̀švedė End. Iš bankos paimsi [paskolą], visas karves turėsi išvèsti Krš.
ǁ priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Išvèsk iš vidaus laukan žmogų pro duris, ko čia jis tur rieties J. Ką (su) vyliumi (klasta, kytryste) išvèsti KII32. A bereikia didesnės raganos – išvest vaiką miškan palikt Krč. Ìšvedžiau an kiemo, pririšau prieg stulpo [žmoną], kad šunes lotų ir gaidžiai kapotų DrskD201. O išvedė ir kitu du piktadėju su juo, idant juos užmuštų DP171.
| refl. tr.: Jau daba tą piršlį išsivès jau tada karti, su šniūrais raišios Žr. Žmogų stribai išsivèsdavo ir išsiveždavo – kai į vandenį žmogus Šk. Tą muno vyrą ir išsi̇̀vedė, i nežinau kur Pln.
3. tr. K einantį palydėti rodant kelią ar jam vadovaujant: Čia tujau tuo keleliu i̇̀švedam į kelį Sd. Ìšvedžiau aną par tą mišką Nv. Ìšvedė in keliūtės i paleidė vieną Klt. Kap aš ažublūdinu, vis kito prašau – išvèskit mane Dv. Žmogau, išvesk mane in kelią (ps.) Aln. Jeigu jau ateitumėt, išvèsčiau tiesiai į kelią Rm. I liūb turės muni par tą miškiuką išvèsti į taką Kl. Susigulsi kame daržinio[je], įeis kareivis, nu, vyrai, a noriat i̇̀švedamys [per sieną]? Kl. Tėvas juos i̇̀švedė in Lietuvą Vžn. Ìšvedė par duris, parodė – eik ten Trk. Oi išves išves mus tris brotelius į svetimą šalelę S.Dauk. Kol da gūžtoj anas (gegužiukas), tai nebijo tada kielelė, o kaip jau jį i̇̀šveda iš gūžtos, tai kielelė bijo jo Rk. O kad išveda vaikus [varnėnai] – kaip debesys Kpr. Peles i̇̀šveda, kai valgydamas išeina (priet.) Aln. Jei nori iš sa[vo] namų peles išvest, eik pas kaimyną valgydamas Vlk. Sakmių ir tikėjimų apie burtininkus, išvedančius peles ir žiurkes, nedaug teužfiksuota rš. Atėjo koks žmogus ir i̇̀švedė gyvates iš raisto Ut. Čigonai kai vaikšto, tai blusas apleidžia arba išveda Ob. Jeib jis mane iš šių namų išvestų BB1Moz40,14. Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing gerą ir platų žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Tujen buvai išvedžiąs ir įvedžiąs Izraelį Ch2Sam5,2. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. O atėję numaldė juos ir išvedusiuos prašė, idant išeitų iš miesto BtApD16,39. Anys jumus pranašauja vyliumi, idant jus išvestų̃ (ižg to gardo Viešpaties) DP246. Bet neduok jiemus gyventi tavo žemėje, idant anys tave neišvestų priš mane BB2Moz23,33. Kad Viešpatis … nor kokio ypačio žmogaus ant to pasaulio išvèst, tad tai ne tuojau daro, bet po ilgomus maldomus DP564.
| prk.: Tegu jis džiaugiasi, kad aš jį išvedžiau į žmones, pinigų duodu P.Vaičiūn. Pagimdė mane (tiltą) Lietuvos miškas, išvedė į svietą lietuvių rankos V.Kudir. Lekia aplinkui, i̇̀šveda ugnį [su šv. Agotos duona] Kpr. Ta kumedija išvedė iš kišenės neišmintingo žmogaus viso labo 695 rublius A1885,117. Mano svainis turėjo išvedamą dešimtuką: kap tik išleisdavo šnapsui, žiūrėk – jis vėl svainio mašnoj Mrj. Vienai bobai pinigus iš kišenės Vilniuj i̇̀švedė Mlt. Jonukui par galvą pradėjo vaikščioti visokios mislys, kaip tą šimtinę iš gaspadoriaus kišenės galėtų išvesti TS1897,4. Jei bijai, kad velnias iš kišenės pinigų neišvestų, laikyk kišenėje peilį TŽIII341. Iš kantrybės i̇̀švedė Dglš. O dėl to baidymo jau par kiek metų buvo visi išvesti iš kantrybės Pln. Iš pusiausvyros išvèsti BŽ77.
| Vaišino miškinius (rezistentus), vaišino stribokus, pamatė Cibirą, ale gyvastę i̇̀švedė Rdn. Idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų ir neišvestų ing neintikėjimą Vln24. Tėvas šventas tamsoj rakintus nuog velnio valdžios išvedė SGI20. Išvesk iš smūtko reikos dūšią mano dėl teisybės tavo Mž480. Ir noriu jus išvesti iš jūsų naštų (paraštėje vargų) Egipte BB2Moz6,6.
^ Neimk svetimo, nedėk prie savo, nes išves ir tavo NžR. Svetimas skatikas šimtą tavo išvedė Gmž. Radęs neskvatok, pametęs neraudok, bo svetimas turtas ir savo turtą išveda iš namų Šmn. Svetimas grūdas i̇̀šveda aruodą Žmt. Nuog adatos in jaučią i̇̀šveda Rod. Mergą i̇̀šveda, krėslą paliekta (medžio kelmas) Trg.
| refl. tr. N, K, J, Š, NdŽ, DŽ1: Nakčia tėvas parėjo, prisikėlė tą sūnų i išsi̇̀vedė Šk. Brigadiriaus ateita ir išsi̇̀vesta darbinykas Pkn. Žinai, mas išeinam parnakoti į kitą kiemą, išsi̇̀vedas Akm. Buvo ir jį išsivẽdę miško sodint Krs. Kaip paūgėjom, jau rugių rišti išsi̇̀vedė Krt. Kaip mama mirė, palikau kokių septynių metų ir išsi̇̀vedės toks ūkininkas pri vaiko pabūti Šv. Aš, į vaiską išjodamas, tave kartu išsivesiu LLDIII186(Žg). Jiem čia (upelyje) ančiokam blogai, ana (antis) juos išsivès Klt. Ka išsi̇̀veda kurapka pulkelį, tai ui, mažiukai pasikavoja, tai nerasi Sdb. Varnos jau išsi̇̀vedė varniokus, jau laukuos Aln. Išsivès kačiokus katė, kai ėst [kačiokai] norės Aln. Vaikus išsivès pelės iš rūbų da Klt.
| prk.: Kap brolis mirė, tai ir bites išsi̇̀vedė Kls. Jis išejo ir tvarką išsi̇̀vedė Mrj.
ǁ pavadinti, pakviesti išeiti: Jei mama neleidžia, tai tų (mergaičių) nei̇̀šveda [į vakarėlį] Mšk.
| refl. tr.: Ateis vaikiai, išsivès muni į nibrę šokti Klk. Vaikiai ateis, nubučiuos tėvams rankas, ka išleistų, išsivès [į šokių vakarėlį] Krš. Ė mus išsi̇̀vedė iš namelio ir klausia Kli. Išsi̇̀veda net iš bažnyčios papasakot, kas girdis Klt.
ǁ pakviesti (ppr. šokti): Piršlys ateis ir išvès tą jaunąją šokti Plt. I šokti i̇̀šveda tie vyrai – graži motriška, nėko Trk. Par jaunąjį tuoj i̇̀šveda šokt jaunąją pačią pirmąją, ir visi žiūri, ar nekliba Skdt. Kad išvès [bernas] šokt, kad sukuos, tai kai [v]anduo Kp. Tai kiek jis gali šokint: vienąkart i̇̀švedė, kitąkart Mžš. Ka bei̇̀šveda vaikis, i širdis apalpsta, taip gerai rodos Sd. Po vidurį maišomės, tai mum ir i̇̀šveda [šokti], o tos kaip sėdėjo, teip ir sėdžia Svn. Jei koks piemuo muni išvès šokti, aš kaip pryvolę atliksu End. O ir išvedė žvirblis pelėdą … šokti RD19.
| refl. tr.: Aš nemyliu, man nereikia, ka tu man’ lankytum, pasiimsiu už rankelės, išsivesiù šitą (d.) Kp.
ǁ prk. nuleisti vandenį, nusekinti: Ūla ežerą i̇̀švedė, pirmuliausia Dubą, Pelesą ir dabar Matarus Dbč. Norėjo ežerą išvèst ant šitų mūs pievų Rtn.
4. refl. keliems kartu išeiti: Ateina kada, tai abudu (tėvas ir sūnus) kalbas, žiūrėk, išsi̇̀veda abudu Kp. Seniau išsivèstum kur kalvek su bernu, tai bijotum ineit ir gryčion, bijotum namo pareit Ant. Abu išsivedė į miestą reikalingiausių daiktų nusipirkti A.Vien.
5. tr. imti į žmonas: Kad seserį i̇̀švedė, ir man’ išvès Antš.
6. tr. prk. suvilioti, suklaidinti: Matai, ir gerą draugą i̇̀šveda draugai, ir gatava Rk. Šito arielka prakeikta visus i̇̀šveda. Ìšveda i̇̀šveda visus: ir davatkas, ir kunigus, ir velnią Rk. Idant kleidinčius ir išvestus ing kelį teisybės atvestumbi Mž556. Velinas pirm buvo išvedęs moteriškę, o paskui to ir vyrą pergalėjo per moteriškę DP598. Moteriškė, kurią mani davei, ta išvedė mane MP146.
| refl.: Iš tenai sūdyt neduokime nei vienam išsivest PK172.
ǁ suvedžioti: O kad kas i̇̀švedžia mergą …, duos jai be trūkimo pasogą Ch2Moz22,16.
7. tr. DŽ, NdŽ, Klt ką ilgą nutiesti: Plentą išvedė pro Kinderius Šmn. Ìšvesta kelias in Kulieškalnio Aln. Yra tiesiai i̇̀švestas kelias par balą Jdp. Aplinkui yra naujas kelias i̇̀švestas Kpr. Sausa vasara, tai tų dulkių iki soties – ka išvèst asfaltą, būt gerai Dg. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu smego gilyn ir gilyn M.Katil. Išvedus geležinkelį, miestas virto dideliu prekybos ir judėjimo centru Šlč.
| Nemnas ej[o] kitu keliu; atminė vardą, ir i̇̀švedė kitą kelią Nemnas Drsk. Čia mat upė išvestà, o pirmiau buvo pievos Kvr.
ǁ ką nors tiesiai padaryti, nubrėžti, nužymėti: Po Didžiojo karo išvestosios valstybių sienos kai kur pakitėjo A.Sm. Tiesiai liniją i̇̀švedė DŽ. Kiti badžiojo žemės šiaudus tartum štikus, kur kamarnykas i̇̀švedė liniją BM103(Krč). Ūkininkas stengėsi išvèsti kuo tiesiausias vagas NdŽ. Viena [mergina] eina pirmutinė, kad tiesų barą išvèst[ų] Šmn. Reikia mokėti barą išvèst Grž. Jei baravedė kreivą barą išves, sulinkusį vyrą gaus (juok.) Krč.
| An [dalgio] drobės ašmenis gerai i̇̀švedei Pls. Koks iš tavęs maistra, kad nemoki pielai kelio išvèst Alv.
8. tr. N, Jn(Sl), DŽ pastatyti, įrengti: Ižkeliu, ižvedu namus SD21. Reikia sienos tiesiai išvèst Rod. Vyskupas Lopačinskis 1771 m. padirbino Varniūse mūro simunariją, o tos pryšakė[je] išvedė aukštą bokštą M.Valanč. Išvedę [krosnies] stulpelius, pradeda išvesti skliautes A1884,352. [Vaikai] neša pagalėlius ir, kraujant skersai vieną ant kito, išveda sienas V.Kudir. Pastatė pirkią, kaminą i̇̀švedė Pv. Ìšvedė, kad dūmus ištrauktų tas kaminas Skp. Ìšvedė plyteliūtę, padarė kaminą naują Klt. Tiesiai per kreigą kaminas i̇̀švestas Alv. Ir kaminų nebuvo dar išvestų̃ Krš. Kaminas i̇̀švestas nuo žemės KzR. An trobos šitai kaminų išvèsti pro stogą nė mados nebuvo Všv. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas S.Dauk. Kaminą išveda tikt ant lubų, todėl tankiai numai sudega M.Valanč.
| refl. tr.: Neišsi̇̀vedė kamino – dūminėj pirkioj i gyveno Dglš. Ligi stogo neišsigalėdavai išsivèst kaminą Mšk.
ǁ įtaisyti: Vamzdelį par šoną i̇̀švedė, padarę operaciją, ir paleidė numirt Krs. Buvo per šoną išvedę tą šlapumą, antrą darė operaciją, tai tą šlangutę išėmė Graž. Tokie kleščiai prie pavalkų iš medegos išvesti̇̀ Dv.
9. žr. įvesti 5: Išvèsme šviesą net in kluonienas Klt. Tas varpelis buvo kadaise išvestas iš aukštutinio kambario kažin kuriam tikslui, seniai užmirštam J.Jabl.
10. tr. NdŽ apskaičiuoti iš turimų duomenų: Kas užduota išvèsti, ištaisyti KII35. Išvèsti vidurkį DŽ1. Šį mėnasį i̇̀žvesta du šimtai Drsk. Tus darbadienius mun reikėjo išvèsti par kelius mėnesius Krž. Pamokos gimnazijoje dar tebėjo savo ruožtu, tačiau trimestras jau buvo baigtas, pažymiai išvesti A.Vien. Būdavo labai nemalonu, kai man išvesdavo penketą, o Pranas vos vos išvirpėdavo tris K.Saj. Išvesti formulę rš. Išvedama taisyklė SkŽ208.
11. tr., intr. KŽ, Pgg išaiškinti, įrodyti: Duok man tą veidrodėlį, aš tau visus ženklus išvèsiu Žg. Kaži kaip i̇̀švedė, ar po du kilu, ar po vieną (apie svertuvo brūkšnelius) Plt. Tu man viską išvèsk, kap tę buvo Lš. Teisingumas gali būti arba įrodytas patyrimu, praktika, arba išvestas remiantis kitais teisingais teiginiais rš. Idiomatiškais laikomi tokie dūriniai, kurių reikšmės negalima išvesti iš dėmenų reikšmių ir jų tarpusavio santykio KlbXLI(3)60. Mechanikai ištyrė naujas sąlygas, išvedė naujus dėsningumus rš. Abudu išgyrė nabaštininką iki debesų ir išvedė, kad visa tėviškė prie grabo šito savo viernojo sūnaus verkianti LC1883,3.
ǁ tr. NdŽ, KŽ kildinti: Šis žodis i̇̀švedamas iš graikiškos kalbos BŽ445. Kai kurie išveda viską iš paslaptingo narvelio, ir žvėris, ir žmogų Blv. Baltramiejus, būdamas turtingu, greit atrado tokį prietelių, kursai jo giminę nuo paties karaliaus Salemono išvestie prižadėjo Rp.
12. tr. DŽ1 sukurti, sudaryti: Žodį i̇̀šveda kitaip: seniau sakė „vagi“, daba – „kombinuoji“ Krš. Kai kuriuos naujadarus Jablonskis išvedė iš jau turimų lietuviškų žodžių lyčių LKI52. Trakėnas (arklys) i buvo trakėnas, jo nereikia iš niekur išvèst Smln. Kiekviena naujai išvesta augalų veislė turi būti įvertinta ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir pagal atsparumą kenkėjams rš. Lietuvos juodmargiai galvijai išvesti kryžminant vietinius galvijus su kultūrinių veislių galvijais ir paskui veisiant mišrūnus tarpusavyje rš.
| Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą ir išvedė iš žemės žoles ir medžius S.Stan. Dieve, mums teipogi duoną kas metą su ne mažesniu stebuklu išvedi iš žemės! I.
13. tr., intr. sklandžiai nupasakoti, pakalbėti: Tu mokytas, moki kalbą išvèsti Krš. Persenusi, aš gerai nei̇̀švedu kalbos Krš. Anie susipyko, tik nemoku tos maliodijos išvèsti Rdn. Ana i̇̀šveda didelę ilgą kalbą Žeml. Senovės žmonės ka i̇̀šveda malokas, tokias pasakas Žg. Norėdamas aiškiai nu pat pradžios išvesti, pasakojo, kaip Dievas sutvėrė šią pasaulę M.Valanč. Juokas po juoko, o čia teip išeina, kaip ta žmonelė išvedė: tikri stebuklai, tikri stebuklai Žem.
^ Su durnu rodos neišvesi Dr. Meluok melą, išvesk galą, ir bus teisybė NžR, LTR(Kz). Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę Mrk.
14. tr. Ss, Srv išdainuoti, ištraukti (gaidą): Jauni gaidų išvèst nemoka Bb. Aš i̇̀švedu tos dainos natį Dr. Ar išvesi kalnus? Šts. Matai, nebgaliu išvèsti visą meliodiją Sd. Tai ką balsas mano, gegyte sesute! Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę V.Kudir.
15. tr. turėti jauniklių: Barsukai gyvena olėse ir tenai vaikus sa[vo] i̇̀šveda Vlk. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122.
| refl. tr.: Tebėr tebėr [kalė], ir vaikus išsi̇̀vedė LTR(Grk). Kai lapiokus išsi̇̀vedė, dešims viščiokų nunešė [lapė] Klt. Džiaugės laputė vaikus išsivẽdus (d.) Nm. Vilkai jau vaikus išsi̇̀vedė Jnšk.
16. tr. Dv pagimdyti: Ji jau devynis išvẽdus vaikus Ar. Ji ar penkis ar šešis mergom (būdama mergina) i̇̀švedė Skr. Penkioleka vaikų kita i̇̀šveda ir nepasiunta Krš. Idant vaisių iš savę išvestų ir jį užauklintų PK239. Viešpatie, inkvėpk tarnamus taviemus …, idant, kuris norint tatai skaitys, atmintų prieg altoriui tavo Moniką motiną maną, tarnaitę tavą ir su … vyru jos, per kurių kūną išvedei mane ant to pasaulio DP546.
ǁ išauginti: Senas žmogus, vaikus išvedęs, o netura proto Šts.
17. tr. Grnk išperėti: Sako, gandrai i̇̀šveda vaikus ant rugių kupelės; gandrai vaikus i̇̀švedė, o rugių kupelės nematom Ms. Šiemet pas mus, kiek žinau, trys [gandrų] lizdai nei̇̀švedė Antš. Apleista višta ant kiaušinių tan pačian mėnesin išveda viščiukus LTR(Lš). Anos (kregždės) mat po dvejus vaikus i̇̀šveda Skdv. Sniegenos, išvedusios pirmąją vadą, birželio liepos mėnesį krauna antrąjį lizdą sp. Džiaugės kurapka vaikelius išvẽdus (d.) Šl. Džiaugės pelėda vaikus išvẽdusi JV1001.
| refl. tr., intr.: Kregždaitės jau išsivẽdę Rod. Jau antrus vaikus išsi̇̀vedė, tupinėja an laidų Ant. Genys išsi̇̀vedė trejetą vaikų Lz. Busilai jau išsi̇̀vedė Btrm. Čepelūnuose gulbės vaikus išsi̇̀vedė Vrn. Išsi̇̀vedė viščiukelius višta Dglš.
18. tr. N sutvarkyti: Provą išvedu, laimiu R57, MŽ77. Vaidą pabengti, vaidą ant galo išvèsti KI144. Viešpats jų bylą išves ir jų pamynėjus pamys CII835. Be popierių i̇̀šveda ūkį Adm. Kaip tu išvesi savo gyvenimą? Snt. Ìšvedi – gyvenk, nei̇̀švedi – negaspadoriauk Ml. Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg. Bene prižadėjai bajorams popierius išvesti, rasi ir piningus ėmei, o ar išvedei? P. Reikėjo kokius pasitarimus su užsieniu išvèsti NdŽ. Ta moteriškė buvo labai dėkinga [girininkui] už tai, kad visą reikalą vedė ir išvedė viską gerai be apsirikimo BsPIII14. Apsiėmiau aš vieną didelę bylą išvesti A.Vien.
^ Kaip vedė save, teip ir i̇̀švedė Klt.
19. tr. paleisti, išvairuoti: Palydovas išvestas į orbitą sp. Į dirbtinio žemės palydovo orbitą išvestas kosminis laivas sp.
20. tr. Tvr liautis auginti, išvaisinti: Ìšvedė ir linus Btrm. Paduškų pridarėm ir vėl i̇̀švedėm [žąsis] Šlčn. Ìšvedėm avis: aš senas, su jom reikia skraidyt Pls.
| refl.: Šiemet išsi̇̀vedžiau iš kiaulių Dglš.
ǁ išnaikinti; panaikinti: Musių tai nei̇̀šveda niekas Ad. Kol aš jas (skruzdėles) i̇̀švedžiau, tai trejetą metų vargau Ad. Gal rugiai išvès tą žolę Auk. An lašų (lašais) i̇̀šveda karpas ar išrišdo kap Btrm. Kap va ma[no] tėvas buvo, tai varsnom ir varsnom arė, o dar jau i̇̀švedė tas varsnas Dv. Išvèsk blakę, matai, kokis audeklas Rdm. Lenkiškas evanelijas išvedė klebonas iš Palangos bažnyčios tiktai 1922 metų rugpjūčio mėnesį Plng. Kap pabuvo lenkai, tai ir i̇̀švedė Lietuvą Žrm. Žyniai teipag darė teipo užkeikimais savo, kad išvestų utėles, bet negalėjo Ch2Moz8,18. Rūgštį ižvès, jei neliksi [raugo] kubilan Drsk. Ligoniam kai duosi medų, bites išvès (priet.) Dglš. Jeigu, pardavęs gyvulį, mėšlą, ant kurio jis stovėjo, atiduosi kam kitam, tai išves gyvulių veislę M.Katk.
| refl. Vrn: Nūnai lietuvių kalba [daug kur] išsi̇̀vedė Dv. Mieliūnuose buvo lietuvių, ale jau išsivedė iš sėklos Žrm. A, jau išsi̇̀vedė, nebėr jau Lietuvos (lietuvių kalbos) Pst. Jau išsi̇̀veda senosios knygos Dglš. Dabar išsi̇̀vedė bitės [nuo dusto] Grv. Itai, kad duona neišsivèst iš namų (parneša pirmąjį javų pėdą) Ad. Kap tuos namus pardavė, tai cigonai išsi̇̀vedė iš tęnai Aps. Jos familija išsivẽdus Ppr. Kad turėt kiek pinigo prieg savęs (užkukavus gegutei), tai pinigas neišsivès iš to žmogaus Pls. Dvilypį riešutą deda par pinigus, kad pinigai neišsivest LTR(Grv). Jau, sako, nū senykšti šokimai ir senykščios dainos išsi̇̀vedė Dbč. Kad anos išsivèst[ų], tos musios! Dv.
| Išsi̇̀vedė anglų kiauliai Dgp. Kiaulės išsi̇̀vedė šeringos Aps. Buvom užsivedę bobingių, bet paskui išsi̇̀vedė Mrp. Broliukeliai čia išsi̇̀vedė, tokių buvo gražių vienais metais, ale išsi̇̀vedė Str. Išsi̇̀vedė iš veislės [lęšiai] Kls.
| Jau aš buvau iš vaikų išsivedus (jau neturiu vaikų) Prng. Jau mes iš pinigų išsi̇̀vedėm, nėra kuom ir druskos nuspirkt Ml.
ǁ refl. Žž išsiveisti, išsigimti: Mano cibuliai išsi̇̀vedė, reikia sėkla pirkt Švnč.
◊ ant aklų̃ išvèsti suvedžioti: Kam tu jį vadžioji: kad tave ant aklų̃ išvestų̃? Rod.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio Žem.
gerù keliù (gerai̇̃s keliai̇̃s) išvèsti pamokyti dorai elgtis, gyventi: Taũ močiutė išvès gerù keliù Pl. Tik Dievas i̇̀šveda gerai̇̃s keliai̇̃s Rsn.
į áikštę išvèsti suteikti viešumo: Niekas taip neišvedė į aikštę mūsų mokyklų darbų kaip šios žiemos rūstūs laikai Pt.
iš galvõs išvèsti pridaryti rūpesčių: Až tuos pinigus tai baigia ir iš galvõs išvèst Trgn.
iš kẽlio išvèsti; N
1. Ds, Km, Ps, Trk paskatinti netinkamai elgtis, į bloga patraukti: Perkūnas šventas jų žino – visai iž kẽlio i̇̀žvestas jaunimas Drsk. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves Grž. Vis šitie pinigai iš kẽlio i̇̀šveda Slk. Blogas padėjimas ir gerą (žmogų Pbs) iš kẽlio i̇̀šveda Kp. Blogas padėlys ir gerą išveda iš kelio LTsV312(An).
2. KŽ suvedžioti: Dieve mano, išvès taũ iš kẽlio tas senbernis, pamatysi! Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kẽlio išvẽdęs Ss.
3. suklaidinti: [Kalbininką] Hirtą iš kelio bus čia išvedęs noras įvairias lytis būtinai išvesti iš vienos pamatinės K.Būg.

iš prõto išvèsti
1. Mrj padaryti beprotį: Žemės turtai i̇̀šveda iš prõto Pžrl.
2. Kv labai sujaudinti: Jis mane iš proto išves su ta savo šypsena P.Vaičiūn.

iš rikiuõtės išvèsti DŽ1 kng. padaryti nebetinkamą veikti pagal paskirtį: Visus tris pabūklus išvedė iš rikiuotės rš.
iš vėžių̃ išvèsti Smln paskatinti netinkamai elgtis.
paišvèsti, pai̇̀šveda, pai̇̀švedė (dial.) žr. išvesti 20: Pai̇̀švedė arklius LKKXXIX184(Lz).
nuvèsti, nùveda, nùvedė K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q4,7, SD125, SD43,388, D.Pošk, Sut, N, Š
1. tr. padėti nueiti: Až rankų paėmė, nùvedė – atsilsėk dabar Aps. Tas senelis sako: – Muni nuvèskiat Vkš.
^ Aklas aklą ne kažkur tenuves LTR(Pn). Aklas aklą netoli tenuves – abu į duobę įkris LTR(Šl).
| refl. tr.: Vienas paėmė už vienos parankės, kitas už kitos ir nusi̇̀vedė tą girtuoklį Bgs.
2. tr. pririšus vedant priversti nueiti: Nuvedu ir parvedu R206, MŽ274. Diedas karves i nùveda, i ataveda Klt. Nuvèsč aš karves, ale telyčios nepavedu Klt. Nuvesk arklius į atkalnės, į ganyklą J. Reikia nuvèst arklys Drsk. Arklį gerai nuvèst: atsisėdai, nujojai, i viskas Snt. Tokis kumelukas pernykščias buvo, ir aš su vaikais nùvedu jį ganyt LKT236(Al). Arklį nu vieno pavogs, nuvès toliau į kitą kaimą, parduos Als. Aš tai šunį nùvedžiau ir pririšiau prie bulbų [nuo šernų] Kp. Vis tiek buvo apsleidimas – niekas karvės in jaučią nenùvedė Aln. Tie vaikezai iškinko anam arklį ir nùveda Yl.
| Ir daugybė pekaus jų bus nuvesta BBJer49,32.
| refl. tr.: Nutvėrė arklį už pavadžių ir nusi̇̀vedė Pln. Tą kumelę tas cigonas nusi̇̀vedės Klk. Su raikšte nusi̇̀vedu karvę, o toj pradeda gyliuot Srj. Puodus nusivežei, karvę nusivèsk ir gyvenk Slm. [Karvės] į tą pusę nusi̇̀vesta Ėr.
ǁ Arm, Srv vedantis pavogti: Karves gali nuvèst nuo pakelės, ką te, vagiai visur Dbg. Tas arklelis pavogtas, nùvestas Žd. Ponas tarnam įsakė, kad kuo greičiausia bėkit, kad nenuvèstų jo (arklio) (ps.) LKT282(Pbs). In tąsyk jau vagis jam nuvedė ketvertą arklių BsPIV259(Brt).
ǁ priversti nueiti, nusivaryti: Jį nustvėrė ir nùvedė Btrm. Sako, kiek aš vargau, lig aš aną nùvedžiau, tą vaiką Žeml. Diedas savo dukterį nuvedė medžian, rado tokią pirkelę ir paliko tą mergyštę LTR(Dv). Piršlį nùvedė į obelę karti Trk. Ka nueisam liuobam į ežerą maudyties su kitoms mergoms, kiek anos muni klikys, kiek anos muni klikys, kol nuvès į tą vandenį – munie šaltà, i gana End. Tutoriai, įsilaužusys į Ukrainą, sugavo jauną jo mylestą Potockį ir nuvedė į Krymą M.Valanč. Er nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pūstynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Pasmaukiat jos visus vaikus, nuveskiat juos ant užmušimo BBJer50,27. Todrin, sako, nelaisvėn nuvesti yra žmonės mano ir badu pamirė SPII88.
| refl. tr.: Man kad duos šitan daiktan ir nùsvedė [plėšikai] Grv. Nusvẽdę krūmuosa ir tave gi nudės Dbč. Ožka nusi̇̀vesta miškan ir suėsta Dgč. Kab jaunesnė [avis], užsimeta [vilkas] an pečių ir neša, o tę didelė – nùsvedė Kpč.
| prk.: Degtinė ne vieną nusi̇̀vedė į kapus Dkš.
^ Tegu tave nusivediẽ, kad tu tei[p] brangiai imi Skr.
3. tr. K, LL121 einant kartu parodyti kelią kur, nulydėti; vadovauti einant kur: Reikia nuvèst in Seinus Pns. Nuvesdavo daržinėn gultų J.Jabl(r.). Gulti kur ka daba kas benuvèstų Žr. Ai negalėtum mane nuvèst sveikas Rimašėnuosna Aps. Aš žinau. Tum keliu einu, galiu tave nuvesti! DS53(Rs). Da kamašėlių neturėjau lig devyniolikos metų, į bažnyčią su naginėlėm gi nuvès mani LKT217(Šl). Einam, bažnyčion nuvesiù Avl. Ir spaviedin senelė nùveda Rk. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvèst [parodyti], pažinoj[o] tas žolukes Sn. Spalgenų nùvedė ana mane Klt. Lekia [pempė], kad nuvèst nuo lizdelio tolyn Sdb. Močia nùvedė piršlėm an kokią [mergą] ir apženijo Pnd. Ir nuvedė mane jauną į aukštą klėtelę LLDII76. Nuvestas tada buvo Jėzus nuog Dvasios girion Ch1Mt4,1.
| impers.: Galvoj sukas, nùveda šonan Skdt.
| prk.: Prie krašto toks kelukas, jis jus tę ir nuvès Graž. Poniškumas tus kur žmones nuvès Drsk. Kur sprogimas (girtuokliavimas) nuvès, kas būs su lietuviais? Krš. Tada buvo skaudu, ir nusivylimas net vienuolynan mane nuvedė V.Krėv. Ūkaną dieną lygiai ūkanos mintys nuvedė mane kapuosna Blv. Nuvedė juos tenai didė linksmybė BB1Mak5,23.
^ Velnio lašai vienus nùveda į lovą, kitus kabinėties Krš. Už butelį kažna kur nueis, nuvesi̇̀ Aln. Pijoką su stikliuku rankoj bet kur nuvesi̇̀ Dg. Žinai, kad blogas padėjimas ir gerą žmogų į piktą nuveda M.Katil. Nuvedei kaip raitą ir vėl atgal LTR(Lnk). Už pavadžio bažnyčion nenuvesi̇̀ JT419. Bažnyčia dangun nenuvès Mžš. Nė silkė nuves į dangų, nė kilbasa – į peklą Bsg. Silkė į dangų nenuves, lašiniai – į pragarą LTR(Vdkt). Su buteliuku jį į peklą nuvestum LTR(Grk). Šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų Šk. Pinigas gali peklon nuvest Švnč. Akių pasklausk, nosis nuves Ds. Sek paskui bitę – nuvès medun, paskui šūdvabalį – šūdan Ob.
| refl. tr. K, LL166, Š: Nusi̇̀vedė namo OG361. Ka tu a nebuvai kartu, a nebuvom nusivẽdę Trk. Nusi̇̀vedė dvylektą nakties an kapais Sd. Į bažninčią tavi tuokart nusivèsma, kad išmoksi kningas skaityti Krt. Kaip augom, tai tankiai nueidavai, juk, būdavai, ir tėvai nusivèsdavai Mšk. Bernai nùsvedė mergas anta baro Eiš. Eik, nusiveskias karių ant kalno Tabor ir imk su savimi dešimtį tūkstantį vyrų BBTeis4,6.
4. refl. Slm keliems drauge nueiti: Nusi̇̀vedžiau su vaikais Aln. Duktė su svečiu nusi̇̀vedė sodan Ds.
5. refl. nusiduoti, būti panašiam į ką: In tėvą visi vaikai nusi̇̀vedė Dglš.
6. tr., intr. Zp nusekti (akimis): Tep ir nùvedė akim, kur tu nuėjai Vv. Mane bulius akim nùvedė nùvedė Gs.
7. intr. prk. tęstis kuria kryptimi: Kelias nùveda į mišką DŽ1.
8. tr. nutiesti: Ir nuveda ežias Lp. Drenas nùvedėm į daubą Krž. Ten kanalas nuvestas per kelis miestus Db.
ǁ įrengti: Elektra nuvestà abiem šonais Ad.
| refl. tr.: Miškėlin šviesą nusi̇̀veda ir šoka Azr.
ǁ nubrėžti: Tiesiai liniją nùvedė DŽ.
ǁ nusiūti: Ar nuvedei perpečių adymus? Dkš.
×9. tr. GTŽ nuleisti, nutekinti: Nuvedamoji sausinimo sistema rš. Nuvedamoji vaga ŽŪŽ19. Nuvedamasis griovys ŽŪŽ90. Nuvedamasis vandentakis PolŽ48.
| Nuvedamasis [nervas] EncIV1025.
10. tr. prk. nugyventi, nualinti: Kuom jis kaltas – motka ūkį nùvedė Žž.
×11. refl. pasisekti: Nusiduoti, nusivesti, pasivesti Q212.
12. tr., intr. nutaikyti gaidą, balsą, tinkamai nudainuoti: Jau kitep nùvedei, kita nata Lp. Išgiedojau dar visą giesmę, nerėkiau kap tę labai, ale balsą dar nùvedžiau Mrk. Kad ji nieko nenùveda, negali giedot Rdm.
| prk.: Tave kap muzikuot nuvès ausis Arm.
13. refl. pasidaryti išdidžiam: Smarkiai nusi̇̀vedė pirminykas Gs.
◊ blogù keliu nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jiej tave blogu keliu nuves Lš. ×
nedė́lią nuvèsti ant paldiẽnyko iškreipti kieno kalbą, mintį: Jau jūs nenuvèskit nedė́lios an paldiẽnyko! Lp. ×
nuog svi̇́eto nuvèsti nužudyti: Any susūtarijo, kap mane nuo svi̇́eto nuvèst LzŽ.
po sierą́ja žemýnika nuvèsti palaidoti: Kad taũ nuvèst po sierą́j žemýnika! Arm.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgauti: Jis tave nuvès prie óžio lazdõs Ukm.
panuvèsti, panùveda, panùvedė (dial.)
1. žr. nuvesti 2: Kap panùvedėm karves Trobosna, tai kupčiai visa papapirko Dv.
2. refl. suprastėti veislei, išsiveisti: Juosa kiaulės panùsvedė LzŽ.
3. refl. išnykti: Bebrėnuose visi mokėj[o], visos selos krugom mokėj[o] pa žagunsku, al panusi̇̀vedė Lz. Panùsvedė jau mūsi ūtarka Lz.
papanusivèsti, papanusi̇̀veda, papanusi̇̀vedė (dial.) tr. visiems nusivesti, nusivaryti: Kelkis, ba jau vitvisi papanùsvedė ganyt Dv.
pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N
1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam užriša akis i pàveda ta gatve Yl.
2. tr. pririšus tempti verčiant kiek eiti: Pavesk arklius toliau J. Jei lys, pavèsti [karvę] į lenkę, čia i prismeigti LKT90(Rt). Ka reik tą karvę pavèsti, mun ta karvė tyst iš rankų – didilis amžius yr Yl. Atėjo motera karvę pavèst Smln. Kad mano valia, pavežčia ant kalno girtą ir nušaučia pavẽdus pakalnėn Pl. Pàveda į trečią vietą, vėl iškasa tretįjį puodelį piningų Yl. Nukinkęs gelsvąją pavedė į aptvarą ir supančiojęs sudrožė apinasriais per strėnas M.Katil.
| refl. tr.: Apsiverkė Alenėlė, pasivedė toliau avinėlį LTR. Šį bemiegtantį broliai užpuolė, užmušė ir pasi̇̀vedė arklį su visa pana ir paukščiu BM399(Slnt). Pasi̇̀vedžiau arklį nuo kelio į šalį Trs. Gyvolius reik pasivèsti nu vokyčių į mišką Lnk.
ǁ refl. pririšus nusivedant pavogti: Leku par naują pakelti [karvės], jau nebesą, su visu lenciūgu pasivedė Skd.
ǁ prievarta nuvesti: Ai kelkit kelkit, mano sūneliai, vykit pavestą dukrelę RD42.
| prk.: Ar tai meistras, ar tai prastas, nuo arielkos nepavestas kaip nuo smalos, kaip nuo smalos LTR.
3. tr. N, DŽ, NdŽ, Skr kiek vesti lydint, rodant kelią ir pan., pavėdėti: Dar biškį ten pàvedė vẽdu, rokuo[ja] eikiatav Jdr. Vilniuj labai malonūs žmonės: ne tik kad parodys, bet ir pavès Pžrl. Ta mergytė tujau plykt iš staklių – pavedusi, nurodžiusi kur eiti Sd. Buvo bažnyčia valio[je], pàvedžiau, parodžiau [dukraitei] Grz.
| refl. tr.: Jis mano patį į bažnyčią pasi̇̀vedė KI14. Anam reiks žmogaus kur pasivèsti a į darbą, a ką – nė vienas neklauso ano Žr. Tas pirmininkas pasi̇̀vedė muni už trobos galo Trkn. Pasi̇̀vedės po parankės Trk. Pasi̇̀veda biškį toliau į kitą šmotą, vėl liepa kasti Yl. Pasi̇̀vedžiau vaiką pri prūdalio ir pakrikštijau Šts.
4. tr. pajėgti vesti: Kniūpsčia atsigula mergiotė, niekas nei pàveda, nei paneša Klt. Nei pavèst, nei panešt negalėj[o] Lp. Nepàveda jau, tai paleido, tai kad griuvo [girtas] Pv. Rankas sūjemiau, vedu, gniunža – nepàvedu Rdn.
| Karvelė ta, sako, teip siutri, tu nepavèsi anos Trk. Rambi karvė, atkakli tokia: negali nė pavèst, nė pavaryt – pauosto pauosto to kvapo LKT251(Šd). Teip nepàvedu karvės, ale až nosės ažuveriu Klt.
| Mane tik lazda bepàveda Tr.
| prk.: Nepavedamà [pati], neprisiprašoma, susiraukusi Krš. Vaikų nepavesi̇̀, kap nori Rod.
5. tr. SD265, Sut, LL155 vedamam atsidurti po kuo nors.
6. tr. Ds pakviesti: Manęs nepàvedė uogaut, nunėrė vienos Klt. Pàvedžiau Bronių – nevažiuoja, pàvedžiau Amilią – ir to nenori Slk. Pavèsk, maž atvažiuos Aln. Pavèsk, ė maž ir eis Sdk. Vieną pàveda draugę, kitą – niekas neina, tai ana viena nueina [į bažnyčią] Žl.
7. tr. vesti, paimti į žmonas: Dabar penkis [šimtus] pridėsiu, tavi jauną pavesiu D19.
8. intr. padainuoti pirmu balsu: I pavèsti, i patarti [jauna] galėjau Grd. I padainiavau, i pàvedžiau – buvau nesutižusi Krš. Balsą turi – pavèst gali Ad. Kada ir pàvedu, viseip viseip galėjau Kpr. Da pàveda, ir da turavot, mūsų visi giesminykai [šeimoje], nereikia ir svetimų Žl. Mano tėvas pavèst mokėdavo Ėr.
9. tr. pradėti: Pasakos pradžią pavesiu, o toliau ir pats atminsi Šts.
| refl.: Kap any pasi̇̀veda skautis, aš pasiimu šluotą ir duomu Lz.
10. intr. būti panašiam: Ar jūsų namai paveda in Elžbietos? Gmž. An šitą nė kiek nė nepaveda Ds.
| refl.: Stasys pasi̇̀vedė biškį in tėvą Dglš. Ivinskis pridūrinėjo man daugel žodžių aigiptiškų, pasivedančių an lietuviškų A1884,206.
11. tr. Žgn atsivesti, turėti jauniklių: Telyčia mum pàvedė karvytę Mžš. Šiąnakt karvutė pàvedė telikę tokią žalmargikę Erž. Daba jau karvė pàvedė, tai ir atidaviau jai (dukrai) Vdk. Gegužė į metus vieną vaiką tepàveda LKT63(Lkž). Katė vaikus pàvedė Grž. Ir visi žvėrys ant lauko pavedė vaikus po jo šakų BBEz31,6.
| refl. tr., intr.: Pasi̇̀vedė kiaulikė, po kelis rublius gavau Vn. Kitos palaidos [triušės] pasivẽdusios būrį vaikų Smln. Jeigu avys gerai pasiveda, apsimoka auginti Šts.
12. tr. pagimdyti: Tiek vaikų pavedusi – benorėk sveikatos Dr. Pana Dievą pagimdė, pana Christų pavedė Mž204, ChG73–74. Ji pagimdo pirm sopulio, ji pavedė vaiką, iki vaiko bėdai neatėjus BBIz66,7. Nesa tuo čėsu dide nuodėmais buvo gėda moteriškei vyrą turėti, o nevaisingai būti, tatai esti ne vieno vaiko nepavesti BPII263.
13. tr. S.Dauk, DŽ, NdŽ patikėti, paskirti ką nors atlikti: Jis pàvedė man pinigus atimti nuo skolininkų J. Pàvedžiau tau bitininkaut Jrb. Jam buvo pavesti̇̀ prižiūrėt tie vyrai Smln. Praeitus metus tą patį darbą jam buvo pavẽdę Dv. Pàvedžiau ganiavą kaimynu Dg. Tėvą Biržėsna (į Biržus) pàvedė nuvaryt Krs. Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui BsMtII80. Dievui pavesk atlikti, kas neatlikta – jis pasirūpins V.Krėv. Pradėtą išganingą darbą kunegams pavedė M.Valanč. Ir kam daug pavesta, iš to daug ieškos SkvLuk12,48. Atsikvėpęs giliai krūtine, kai nuo kalno pažvelgsi aplinkui, tai tik plunksna rašyt auksine pavesta Lietuvos dainininkui! Mair.
| refl.: Ant paties viršaus kalno, čion ant aukuro (altoriaus) rusėjo amžina, neužgesytina ir šventa ugnis, kurią sergėjo tam dalykui pasivedusios ypatingos mergelės Bs.
14. tr. M, DŽ, NdŽ, KŽ atiduoti, paskirti, palikti: Pàvedžiau sūnui ūkę Graž. Kokiam vienam pàvedė tėvas ūkį, o tas turėjo dalis išmokėti Slv. Pàvedė muno uošvio žemę Pj. Tėvo nabaštikas ūkę pàvedė, i dirbau Ms. Tėvas mirdamas pàvedė gaspadorystę sūnui BM36(An). Čia lig pat vieškelio pàvedžiau anam tą žemę Sd. Valdžiai vyras nenorėjo duot [žemės], norėjo, kad kam pavèst iš giminių Pns. Pavẽdus tą gyvenimą sesers sūnui Plv. Tą ūkį pàvedė sūnuo, o jau tai žmonai ta jau būs visi auksai Kl. Pàvedė mašinelę savo dukterie, savo vaikuo Krš. Kai pavèsi mergom tą peilį, tai tiek ir laikys Alk. Kaplys – kirvis negadnas, jis bobom pàvesta Rdš. Vaikam nepàvedžiau, tai graži da [skarelė] Krč. Kad tik būtau pavẽdęs [knygas], tai būt suplėšę Lp. Jei man pavesi, ko namie nepalikai, tai duosiu pinigų kalnus (ps.) Tvr. Mano pinigai taupkasė[je], aš jų niekam nepàvedžiau Jrb. Padėk pinigus bankan i pavesk in sūnaus Klt. Bet pasakykit, kaip jūs elgėtės su žmonėmis tuose kraštuose, kurie buvo ordinų globai pavesti? V.Krėv. Lietuviams pavesta nutriušusi bažnytėlė biedniausiame miesto kvartale A.Sm. Juk galima būtų savo žmogui viską pavesti, labiausiai kad Vilniaus rėdyboje yra labai daug vargšų A1883,277. Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia J.Sav. Dievas pavedęs tą daržą Adomui M.Valanč. Todėl aš pavedu jums karalystę kaip mano Tėvas yra man pavedęs SkvLuk22,29.
| Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nu ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas S.Dauk.
^ Kailį jam pavedė, bet odą sau pasiliko TŽV611.
| refl. tr., intr.: Namus pasivẽdę giminėm Bgt. Pasi̇̀vedei sūnui ūkį, tai dabar gali švilpaut po laukus Gs. Gyvenimą pasivedė visai svetimiem Gs.
| Išsirito, po banko nepasivedė (neėmė paskolos) Pj.
ǁ įkainojant atiduoti: Pàvedė mūso kaimą į banką, mokėt reikėjo Kž. Po melioracijai mano pàvesta, apmatuota, apkainuota namai Kvr.
15. tr. M patikėti, atiduoti kieno žiniai, valiai: Pàvedu tau vaikus tvarkyti Krš. Tėvas pàveda dukterį žentui, atiduoda jo valion Kpč. Tėvas pàveda jaunikiu dukterį su rūtų šaka – didesne nemušk kap šita Dg. Oi tu čiužas čiužuorėli, pàvedam tau seserėlę DrskD173. Aš pavèsiu žirgui valią, išmindžios rūteles JV152. Dabar aš pavedu jus Dievui SkvApD20,32. O pavesk save jautrumui Jo, kurs, visims apleidant, patsai vienas tavi sušelps M.Valanč. Morta mirdama prašė, kad aš ne kitos, tik tavo globai vaikus pavestau V.Krėv. Galų gale pavedu save aplinkybėms V.Myk-Put.
| Kalbai padedant, žmonės paveda savo mintis kitas kitam Blv.
| prk.: Del uždegimo trobų jie vartoję pakulomis apsuktas ir apdervotas bei uždegtas šaudykles, kurios, iš aukšto puldamos, šiaudinius stogus liepsnoms pavesdavę A1883,132.
| refl. B, KŽ: Pasivedu tamstos globai Db. Aš jiem jau čia pasivedžiau, tai jie mane globoja Snt. Aš pasi̇̀vedžiau po jo būdo, t. y. aš priėmiau jo darbus ir visą apsiėjimą J. Neieško ji to, kas yra dieviška, maloninga ir teisinga, bet yra pasivedus piktybei ir troškavimams A1884,163. Tėvui pasi̇̀vedė vienas brolis – jis turėjo išmokėti jam dalią Grl.
16. tr., intr. pabraukti, patraukti paviršiumi: Dalgį pàvedžiau – i glėbys [rugių] Klt. Terpu kuorelių pavèsk grėbliu, pavèsk i išgrėbsi [miežieną] Klt. Pàvedžiau ranka par paduškas – minkštos baisiausia Klt. Tep tas sliepas pàveda ranka per rasą ir perveda per akis LzŽ. Pavèsk ranka, palygyk [medžiagą] Pv. Šerias kralkai, pàvedu – sauja pūkų Klt. Aš paimsiu juodos kumelės uodegą i pavesiu vienam i kitam per nosį TDrIV282(Prng).
ǁ tempiant patęsti, patraukti: Čia užkišu, čia pavèsu [plėšą] tarp parpinų Vg.
17. tr. pajungti, įtaisyti: Pas juos tę ir centrinis [šildymas] pàvestas Vrn. Čia trūbos pàvestos, kad išeitų vanduo Vrn. Išbėgdami, sako, visur minas pàvedė Trgn.
×18. refl. KŽ laikytis, elgtis.
19. refl. R, MŽ, KŽ priderėti, pritikti, patikti: Tas valgis man pasiveda B, B213. Tas gėrimas man nepasiveda B213.
×20. (l. powodzić się) refl. ppr. impers. Q212,227, Sut, S.Stan, GK1938,146(P.Skar), KŽ, Žg, Brž, Trgn, Str, Dbč, Mrk, Srj pasisekti, pavykti: Pasisekti, pasivesti, pasiduoti Q192. Klotis, gerai pasivesti, nuosiduoti I. Kaip iki šiol tau pasivedė? N. Man tas darbas nepasi̇̀veda K. Gerai jam sekas, pasiveda R146, MŽ193. Šiemet avelės nepàsvedė: jau viena vieną, kita du, o pirma vis vedė keturis Btrm. Ot nepasi̇̀veda gerą karvę nusipirkt! Ėr. Kad gerai pasivès, tai ir atgalios atves [kumelę] (ps.) Pls. Šuniu pàsvedė pribudyt gaspadorių Vrn. Ant to žodžio vis anums pasivedė užgriebti žuvis DS102(Rs). Jam i nepasi̇̀vedė Rš. Ponas gerai kalbi, mum nelabai pasi̇̀veda Pb. Kada kada, bet nū tai pasvès! LMD(Rod). Pasijautot ką beveikia ir kaip ano muterei bei vaikams pasi̇̀veda MitI71(Klp). Tegul nueina anan svietan paklaust, kaip mano tėveliui pasi̇̀veda Kp. Pranešk, ar sveika, kaip jai pasiveda, ir jos tėvai ar abudu gyvu TS1899,12. Kn. Ant. Juška mokėjo žmonėms … po berlinką už kožną padainuotą dainą – per tai jam pasivedė taip daug dainų pririnkti A1883,248. Mokslas pasi̇̀vedė visiem gerai BM89(Brž). Kad tau gerai pasiveda, nepasikelk ing puikybę Tat. Visi daiktai jiemus gerai pasives, ir turės visuosu daiktuosu gerą palaimą BPII129. Jei jumus lobis pasiveda, neguldykite ant jo širdies savo BPII197. Laimingai tokiam pasives PK44. Idant teip ir aniems laimingai pasivestų MP63. Idant … gerai jiemus pasivestų Vln49.
^ Lobis neteisus nepasiveda B614. Devynius kartus pasives, dešimtą kliūsi NžR. Bagotam vogti, o senam meluoti tankiai pasiveda LTR.
21. tr. Str paskųsti, įduoti: Aš tave į miliciją pavèsiu, kad vaginėji Rmš. Moi, anas nori mane pavèst Dv. Kap pàvedė Mačiulis policijai, ką Kuplašius padegė jo kluoną, tai policija antaryt dar pro patamsumą atskrido Rod.

×padvèsti, pàdveda, pàdvedė (hibr.)
1. tr. privesti prie ko nors: Padvèd’ vaiką prieg pirkiai LzŽ.
2. tr. Ktk apgauti: Bijojo, kad susiedai nepadvestų̃ LzŽ.
3. tr. paskųsti: Ana jau jį pàdvedė kapitonu Lz.
ǁ užsiundyti: Nu tada až itą karvę anas pàdvedė niemčių LKKXXIX184(Lz).
4. intr. būti panašiam: Par juos visi broliai vienas an kitą pàdveda Švnč.
parvèsti, par̃veda, par̃vedė tr. K, Rtr
1. H183, R, MŽ, D.Pošk, Sut, DŽ, NdŽ vedant grąžinti namo: Par̃vedžiau numie aną jau nušlapusį, privargusį Plng. Par̃vedė aną numo ir išleido mokytis LKT103(Klm). Išleisk tu Ievą, mas parvèsiam apent aną Sd. Jei tu parvèsi muno tėvą ir motiną iš peklos, aš tada tau atleisiu (ps.) Varn. O dabar tai kad gailiuos [ištekėjus antrąkart], tai, o Jėzau, kad man kas padirbt, kokia aš buvau pirma, parvèst tuos namuos, kur aš gyvenau… Kpr. Parvesk šius vyrus namopri BB1Moz43,16. Mane pakajuje vel namie parves Tėvop manap BB1Moz28,21. Kuris aną ing Egiptą pralydi, atpėdui parveda ižg Egipto DP407.
| prk.: Ka eini namo, ka i tamsu, kojos pačios par̃veda Sk. Tu tvorele, tu žalioji, visus girtus parvadžioji: parvesk mane pijokelį, iš karčemos uliokelį (d.) Švn.
| refl. tr.: Jis sutiko savo vaikus ir džiaugdamasis parsi̇̀vedė namo NdŽ. Pačiai nereik ieškoti parsivèsti, kad kumet gerčio Ms. Mama ateina, parsi̇̀vedas muni numie Klk. Nei vilkai suėdė, nei žvėrys sudraskė, reikėj atgalio namo parsivèsti [žmoną] DrskD201.
2. pririšus versti pareiti, partraukti: Arklius parvesk, reikia važiuoti J. Išvažiavo mūso tokius gražius arklelius, i bepar̃vedė tokius skūrinius Als. Ka žinoč’, ka lyt naktį, parvèsčiau karvelę namo LKT215(Mšk). Ana tą karvę jau parvẽdusi į mūso kiemą pririšusi Akm. Teliukui šalta, reikia parvèst tvartan Žl. Nukulsiu gi, kai sugrįš namo. Tegul tik neparves arklio V.Krėv.
| refl. tr. Pv: Nei virvagalio nebebuvo arkliu parsivèst Svn. Einam arklių parsivèstų JT387. Aš daba einu pri karvės parsivèsties Klk. Aš buvau davęs arklius parsivèsti Skd. Vakarop jau eiti̇̀ karvelės parsivèsti, lapų laužyti, kiaulių šerti Kl. Vieną [avytę] par̃svedžiau namo Dv. Parsi̇̀vedė šunį atsigint bobos Ėr. Tėvas parsi̇̀vedė už šimtą litų karvę, ta buvo kaip silkai Trš. Nu ir pasigavo tą kumelį, parsi̇̀vedė tada Sb.
^ Ščėstės i surištos neparsivesi LTR(Vdk).
ǁ prievarta atvesti: Jei miestalė[je] pijoką kokį a vagelaitį sugavo, tas šimtininkas turėjo aną parvèsti į kaliūzę End. Ka būt sugavę [tą, kuris nešė kuršį], ta būt anie parvẽdę ir pastatę pri mašinai [linų laužti] Bdr.
3. M, NdŽ lydint pasikviesti namo, atsikviesti: Patalkiai būdavo ir liūb muzikantą parvès Krt. Muzikantų parvès, liūbav pašoksma, padeiniuosma Vkš. [Reikia] parvèst motką, tai ji kelias dienas dainuos (tiek daug dainų moka) Klvr. Sako, o kam tą žmogų čia bejudinai, kam bepar̃vedei Kal. Ka aš gimiau, tą naktį gaisras kilo miestalė[je], paskuo po to gaisro parvedė tą babą (priėmėją), ir aš atsiradau End. Ten daktaro anam nepar̃vedė niekas, nesuspėjo Trk. Buvusys i kunigą parvẽdę, i viską padirbo munie be žinios Vvr. Pasėjau linelius lankoj lankoj, parvedžiau mergelę rankoj rankoj LTR(Auk). Ar tu mane už mergą parvedei? Žem.
| prk.: Stokojimas sulos parveda jiems (jauniems medžiams) ligą S.Dauk. Aprašymas aukščiaus išaiškinto atsitikimo parvedė man į atmintį dar vieną štuką A1885,121. Bulbė bulbę parvès, tik duok (gerai mokėk kasėjams) Drsk. Žydai nora, ka mažas piningas didelį parvèstų Krš. Par̃vedė šviežią dūšią i vaidenas Varn.
^ Iš miško parvestas į mišką ir žiūrės NžR, Pnd. Šnekta šnektą par̃veda Lp. Daina dainą par̃veda Nmj.
| refl. tr. Sn: I po tam aš parsi̇̀vedžiau brolį sau Sd. Tą vaiką da nedidelį parsi̇̀vedė pas mumis Vl. Toks ūkininkas parsi̇̀vedė pri vaiko pabūti, ta žmona sirgo ano Šv. Jau ta pamotė buvo parsivẽdusi savo dvi dukteri i sūnų Varn. Pasisamdėm, bet dar neparsivedėm bernioko Jnšk. Neužtenka, ka tu girtas, ale da i kitą girtą i nuogą parsi̇̀vedi Sdr. Paskum vėl atejo, parsi̇̀vedė pas saũ svečiuosna Krs. Nuejau pėsčia į Telšius i parsi̇̀vedžiau aną Sd. Karalius parsivedęs papenėjo ją ir tą jos baronėlį LTR(Kš).
| Višta parsivès [viščiokus] tūpt Erž. Pereklė iš lauko į kiemelį parsivedė vištyčius I.Simon.
4. R, MŽ, NdŽ, KŽ paimti, vesti žmoną apgyvendinant ją savo namuose: Paliko našlys, par̃vedė jauną pačią Šts. Ans duoda seserie [dalies], ans parvès [žmoną], anam parneš [dalies] End. Sūneli, laikas tau parvèsti marčią Grš. Kokią čia dabar martelę Mačėnas mum ant sodžių parvès? Skrb. Sūnus ieško marčios tėvam parvèstie pagal save Rdm. Dabar y[ra] jauna šeimininkė parvestà į tus namus Vgr. Nu Karpėnų aš esu parvestà Akm. Akis išmuščio, jei vyras da parvèstum kitą bobą Trk. Na, pala, vaikeli, parves tėvas močeką – pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja LTR(Šil). Numirė Klimkienė, tai dabar tėvas bernioku močeką parvès PnmR. Mums tėvas ją (antrą žmoną) par̃vedė už motiną Nm. Juk pirmai vienas (dukteris) išleidžia, kitas (marčias) par̃veda Mšk. Kaip parves pačią, mergų nebemylės Žem. Tai ką, manai, kad aš tau leisiu pliką mergę į namus parvesti? P.Vaičiūn. Tėvas liepa kožnam parvesti paną: kurio bus padoresnė, tam bus buta S.Dauk. Jis dar nevedęs, teip vargingai gyvena, o kas su juo bus, kaip parves ir vaikų susilauks! BsPII113. Cit neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį StnD26. Pasėjau liniukus sau lygumo[je], parvedžiau panelę sau mylimą (d.) Pšl. Aukso žiedą pirštan užmoviau, parvedžiau parvedžiau, sau jauną mergelę parvedžiau KlpD67. Kur dėsiu mergelę jauną parvedęs? D48. Verksi, mergyte, verksi, jaunoji, kad aš kitą parvesiu RD66. Iš bajorų mergelę parvèsiu JD917.
^ Neliūdėk kaip vakar parvestoji Šk. Nevedus vargai, parvedus vaikai LTR(Šll). Nė tą pamesti, nė kitą parvèsti Lkv.
| refl. tr.: Tą apkasė, o dar̃ kitą bobą parsi̇̀vedė Stk. Ans tokią motrišką buvo parsivẽdęs Pln. Sau pačią parsi̇̀vedė, bet mums motynos neparvedė Varn. Parsi̇̀vedžiau senikę, dvijuo aiškiai geriau – daba antras amžius mums Jdr. [Jauni žvejai] vis žmonas parsi̇̀vedė, pasiliko čia gyventi Klp. Oi, dėl manę koc ir ožką parsi̇̀vedei – bus man gerai Kpč. Mūs’ tas Zigmis parsivès tą bobą jau Trk. Visada, kol jaunas neparsiveda pačios, senesniam jau sunku prisirengt Žem. Jeigu ji jau tokia graži, tai kodėl man jos neparsivedus už žmoną A.Vaičiul. Verkė Polonija, kai ją Zigmantas parsivedė į marčias J.Ap. Parsivedžiau jauną, linų neparauna (d.) LKT213(Lbv). Parsi̇̀vedžiau jauną pačią, neturiu ką barti JD510.
5. ištekėti apgyvendinant vyrą savo namuose: Nė aš turu kur parvèsti, nė ans tura kur parvèsti, protingas vaikis, geras, gražus End. Sesuo par̃vedė į namus žentą Gr.
| refl. tr.: Už trijų savaičių parsi̇̀vedė kitą vyrą Mžk.
6. NdŽ turėti, vesti jauniklių: Karvė veršiuką parvedė N. Džiaugias laputė vaikučius parvẽdus (d.) Nm.
7. pagimdyti: Kūdikį parvesti N.
8. refl. pareiti: Jis parsi̇̀vedė, užkniubo, ir viskas Snt.
9. įtaisyti, įrengti, įvesti: Čia neparvès elektros – nūkampiai [yra] Erž.
◊ pli̇̀kį parvèsti baigti austi: Ot audėja! Vakar uždėjot, o rytoj pli̇̀kį parvès! Snt.
paparsivèsti, paparsi̇̀veda, paparsi̇̀vedė (dial.) žr. parvesti 2 (refl.): Nepardavė nieko, visa namo paparsi̇̀vedė Dv.
pérvesti K, NdŽ, pervèsti K
1. tr. SD1146, Q537, H167,184, R, R106,201, MŽ, MŽ139,268, N, LL189,192, LzŽ padėti pereiti: Jis vieną paėmė už rankos, párvedė [par upikę] LKT185(Vl). Aš pérvesiu par lieptelį JT443. Vyras padirbo nagines, párvedė par Ringuvą į kitą pusę Krš. Jei vaiką su peiliu per slenkstį pérvesi, greičiau vaikščiot pradės (priet.) Nmn.
2. tr. pririšus vedant nutempti į kitą pusę: Arklius savo párvesk į kairę pusę Yl. Párvesma karves į vieną vietą ganyti Rdn. An raikštės karvę pérvesiu tau Drsk. Karves pérvedžiau nuo viešiakelio in ąžuoliuką Švnč.
| refl. tr. N: Motyna karvę galia pársivesti pri vaikų, šieną parsivežti Krš. Maž anys šiandiej karves pérsveda [iš vienos ganyklos į kitą] Aln. Pársivedas savo i paršinelį, ir šunelį, ir katinelį Klk. Už tiltelio parsivedęs, Adomas atsisėda ant pievutėj gulinčio akmens, o karvę pririša prie pakelės beržiuko L.Dovyd.
3. tr. Btrm, Upn, Klt einant priekyje, lydint padėti pereiti: Pervedu karią SD298. Per tą gronyčią nakčia slapta párvedė LKT185(Vl). Vištytin nuvažiuoju, tai jis tę mane perveda per rubežių Vokietijon Dg. Oi berneli, baltas dobilėli, pérvesk mani per žalią girelę (d.) Smn. Ir tavo žmones izraelskosias per anas (marias) sausas pervedei Mž103. Netikima teipag buvo Maižiešiui per sausas marias žmones pervest MP104. Jis padirbino ant upę Istru arba Dunaju tiltą, kuriuomi savą kariauną parvestum S.Dauk.
| refl. tr.: Pérsvedė, mačiau, anoj nedėlioj ana tą savo kavalierių per miestelį Dbk.
4. tr. perplukdyti į kitą pusę: Sėsk, sesyte, į laivelį, aš parvesiu par upalę LMD(Žg).
5. tr. visur nuvesti: Párvedė par daktarus, išreikalavo pensijos Všv.
| refl. tr.: Pérsivedė par kambarius, visa ką išrodė Adm.
6. tr. per savo rankas perleisti: Jis daug arklių pérvedė Užg. Daug ana karandošių (pieštukų) pérvedė – rašo ir rašo Pls.
7. tr. perduoti, atiduoti: Nu ta tėvai sudarė dukamentą (dokumentą), mun párvedė gyvenimą Gd. Pervesk man tą lazdelę Brž. Paršiukus, kol mažiukus, aš šeriu, kolek viską pradeda ėsti, o paskui pérvedu jam Všt. Varažnykas negalia numirt, kol kitam nepérveda savo poterių Ob.
8. tr. DŽ, NdŽ, SkŽ187, ETŽ įskaityti, įtraukti į sąskaitą: Jis párvedė jam skolą ir tu atimkis J. Ji gavo pustrečios tūkstantės an mano vardo, man duoda, pérveda bankon Kp.
×9. tr. prk. perkelti: Dvaikų (dvejetų) yra, i nepérveda septintam skyriun [bernėko] Pls. Dalis produkcijos dėl gaminių defektų brokuojama arba pervedama į žemesnę rūšį sp. Tegul ponas juos į činšą perveda, prievoles panaikina, už darbą užmoka V.Myk-Put. Gausi atvertimai, kurius Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
ǁ refl. Sut persikelti, persikraustyti.
10. tr. Lš, Antš pirmą kartą perskaityti: Jis minčia párveda tuos žodžius, nešvambaluoja su lūpom Skr. Paskui mokytojas davė Napaliukui naujausią, visai dar nevartotą abėcėlę su daugybe paveikslėlių ir, pasisodinęs pačiame pirmame suole, pervedė Vaižg.
ǁ pamokyti skaityti: Párvedu par knygą, ir išmoksta Krš.
ǁ suprasti: Viena [duktė] devintan, kita penktan, viską pérveda lietuviškai Rod.
×11. (sl.) tr. perjungti, persukti: Pérvesk televizorių an Vilniaus Rod.
ǁ perkrikštyti: Anys norėjo pérvest visą kiemą Dv.
ǁ išversti į kitą kalbą: Jis savo kalbą pérvedė vokiškai KŽ. Aš nežinau, kap itai pérvest an lietuviško liežuvio LzŽ. Anas pérveda jam vokiškai Arm.
×12. (sl.) intr. Grv perbraukti, pertraukti: Pérveskit, rasite gumbą krūtin Drsk. Pérveda per akis ir regi jau kąsnį (ps.) LzŽ. Pérvedė ranka per pilvą suodina, i išsitepė Klt. Nėr mamos, tai pérvest mozikliu per liežiuvį, kas nevalgo Švnč. Strumentu pérvedėm terpu balkių Dgp. Ėmė ir pérvedė dalge per šakas Dv. Pelė prisitaikė ir uodegute per burną pérvedė Auk. Ranka pérvedė: ale ir gražus tavo [audeklas] Sn.
ǁ uždrožti, sukirsti: Sakau, nesidarkykit, ba va ištraukęs rykštę kap pérvesiu! Plm.
×13. (sl.) tr. Lš, Kt pradanginti: Pérvedė mano dokumentus Sn. Jau vė pérvedei kur peilį Pns.
ǁ pražudyti: Merginis dėl mergos gali gyvastį pérvest Rod. Pérvedei mane, motule, išduodama už pijoko Vrn. Dažnai žmogus pats save pérveda Rod.
ǁ Švn nužudyti: Dabok, kad tu man šitą šunį pérvestai Dbč.
| refl.: Per savo neišmanymą pérsivedė jaunas būdamas Rod. Moja ma sūnelis kur jau pérsivedė, kad kap išej[o], tai ir išej[o] Pls.
ǁ refl. pastipti: Jo kumelė pérsivedė Sn.
×14. (sl.) tr. Lš, Šk sugadinti: Jau gal pérvedei pielą, kad neatneši Vs.
| prk.: Pérvedei tu ma gyvenimą Rod.
ǁ sužaloti: Pérvedei (išgąsdinai) tu, laume, su tuoj šuniu mano mergšę Vs. Šitokį gerą arklį pérvedė – sušilusį pagirdė Rdm. Pas mergas važinėdamas ir arklį pérvedė Rod. Jau dar tai pérvedėt kumelaitę – ar tai protas tep mušt! Krok.
| refl.: Mano karvė pérsivedė Sn.
ǁ refl. išsimesti: Prižiūrėk kumelingą kumelę, kad nepérsivestų Alk.
15. tr. prk. suklaidinti, apgauti, užburti: Viedma ragena pérvedė jus, pérves ir vėlei mus Dv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pervestu – pérvestu pavirsi DP281.
×16. (sl.) tr. įrodyti: Kas ant manę perves nusidėjimą? SPII132. Žinokig apie tai, jog falšyvieji pranašai, kurie žadėjo tatai, ko niekad pervest nei ižteist negalėjo DP19.
pravèsti, pràveda, pràvedė K
1. tr. DŽ pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesi̇̀ Slm.
^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv.
2. tr. NdŽ, KŽ vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml.
3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn.
| refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt.
4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius TŽI257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7.
5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880.
6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg.
7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk.
×8. tr. LL191, NdŽ, KŽ nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir.
| Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš.
| Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais rš.
ǁ kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis rš.
ǁ pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn.
9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns.
×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg.
^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR.
| refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J.
×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį rš. Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą rš. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12.
12. NdŽ žr. pervesti 8.
13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr.
| Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod.
14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65.
| Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
privèsti, pri̇̀veda, pri̇̀vedė K; S.Dauk, LL23,154
1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią pri̇̀veda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, pri̇̀vedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, pri̇̀vedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62.
| prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181.
| refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Pri̇̀svedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm.
2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Pri̇̀vedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀vedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisi̇̀vedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln.
ǁ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr.
3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug pri̇̀vesta karvių Slm. Pri̇̀vedė gėriokų daugybę, al’ kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos pri̇̀vedė Pls.
4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisi̇̀veda visokių, ažvemti pakraščiai Klt.
5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją pri̇̀vedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė pri̇̀vedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm.
6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų pri̇̀vedė spaviedės J. Vaikiukus pri̇̀vedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt.
| refl. tr.: Jis pats save prisi̇̀vedė išpažinties Pžrl.
7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos pri̇̀vedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė pri̇̀vedė jį bažnyčion eit Lp.
8. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero nepri̇̀veda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno nepri̇̀vedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko pri̇̀vesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40.
^ Už blogo padėjimo ir gerą pri̇̀veda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve nepri̇̀ved’! Ign.
9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės pri̇̀vedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės pri̇̀vedė da mažų Pls. Pri̇̀vedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv.
10. tr. daug priperėti: Žvirblys pri̇̀vedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų pri̇̀vedė Gs.
| refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr.
11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn.
12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i pri̇̀vedė utėlių Dglš.
ǁ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisi̇̀vedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisi̇̀vedė Dglš. Paskui kap prisi̇̀veda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisi̇̀vedžiau obelų, kai atatekėjau Klt.
13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48.
| refl. tr.: Čia daug kas prisi̇̀vedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn.
ǁ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp.
14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp).
15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165.
×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247.
ǁ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13.
×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai pri̇̀vedu, tai nepyksta Plv. Aš jam pri̇̀vedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč.
^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais pri̇̀vedi Rm.
ǁ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts.
×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Pri̇̀vedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono pri̇̀vedant Rod.
◊ į (an) rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×
prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Pri̇̀vedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×
prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai pri̇̀vedė prie ùbago tarbõs Nč.
už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį pri̇̀vedė Trgn.
paprivèsti, papri̇̀veda, papri̇̀vedė (dial.) žr. privesti 3: Karvių nedaug buvo, o arklių tai da papri̇̀vedė Dv.

×razvèsti, ràzveda, ràzvedė (hibr.) tr.
1. iškelti, pastatyti: Tai ràzvestas šitas mūras, sienos šitos Aps.
2. sugadinti, ištvirkinti: Ràzvedė žulikai bernioką Dglš.
3. LzŽ praskiesti: Ràzvestas kamparas spirite – labai geras Prng. Aš kruopas verdu labai tirštai, pienu ràzvedu JnšM. Tą arklio koją aptepam bulbom razvẽdę ar iš miltų Arm.
4. užleisti, palikti: Katruos [paršus] penėt razvesi̇̀, tai miltus ir bulbas [duosi] Pb.
5. refl. išsiskirti: Anas razsivẽdę su žmona, geria labai arielką LKKXXIX184(Lz).
suvèsti, sùveda, sùvedė K; Amb, LL320
1. tr. Q653,654, SD462, R, R420, MŽ, MŽ568, K, M, NdŽ lydint, vadovaujant, kviečiant visus sutelkti į vieną vietą: Kai tik koki svečiai par mane, tai i ana vaikus sùveda – pirma jos vaikus papenėk Klt. Sùvedė suvežė vaikus, škandalas, Jezau! Akm. Sulipdė sau pirkelę, suvedė savo vaikučius pirkelėn LTR(Kb). Atšils orai, suves ūkininkai savo vaikus mokyti, tada ir atveskit piemenį J.Balt. Todėlei suvedė anys savo želnierus, idant krūvoje būtų BB1Mak3,44.
| prk.: Bet kas suves tokion sutartin valstiečius, gyvenančius toli vienus nuo kitų? A.Sm.
| refl. tr., intr.: Jis susi̇̀vedė cielą bandą vaikų J. Susivedė į vidų ir suimdindino vedu abudu Šts. Paskiau tus svečius susi̇̀vedė į alkierių Brs. Išeinu, tai susi̇̀veda pijokus i geria Klt. Sùsveda draugus ir kaziruoja Pns. In šokius, būdavo, susi̇̀vedam panas, iš šokių vė parvedam Brb. Berniukai eidavo mergaites susivèst, mergaitės seniau neidavo [į vakarėlį be mamos leidimo] Mšk.
| Kaip susi̇̀vedas keli [našlių] vaikai, visumet nesutarimų iškilna Rdn.
2. tr. Gž, Kpr daugelį (visus) pririšus vedant, varant sutelkti į vieną vietą: Aveles liuob žmonių ganins, liuob žmonys avis suvès Pln. Čia pas muni karves sùveda skiepyti Krž. Būdavo, suvès arklių, karvių po jomarkus Kvėdarno[je] Kv. Tada suvažiuodavo visokių ten [jomarkininkų], karvių suvèsdavo parduot Krp. Kiaulę veda parduot in kermošių, visa sùveda: kas avelę, kas grūdus, kas ką turi, tai veža Aps. O kieno čia karvės sùvestos baltosios? End. Ūkvaiziai buvo, matė visako pilnai, o buvo viskas suvestà! Krš. Mes subudom, suskėlėm su mama, gyvulius savo sùvedėm Srj. Sulig saule suvèsdavo į tvartus gyvolius [Joninių vakarą] Dov. In purvynėlį inmesim [vainikėlį], bėrus žirgelius suvèsim DrskD19.
| refl. tr., intr.: Jie susi̇̀veda po karvutę, kokias tris dienas pagano Pžrl. Susi̇̀vedė arklius, sumynė rugius ant žemės Kv. Bejodami pamatė labai drūtą medį su kiauru viduriu, čia jie susivedė arklius ir patys sugulė LTR(Vb).
3. tr. Pns padėti susitikti; supažindinti, suartinti: Aš aniedvi sùvedžiau į akis, teišsišnekie J. Aš gi juos čia akis an akies sùvedžiau Pv. Kaip sùvedžiau, kad apsižanijo, pats daba džiaugas Sd. Kai aš ženijaus, tai ką te: sùvedė, padabojom vienas in kitą Slk. Jį su Rapolu sùvedė Ėr. Su tą tai aš norėčiau judvi suvèst Rg. Žinai, sakau, suvèsk mane su ja Skp. Nulekiam Gyvakaruos, tuoj suvesmà, galėsta nusipirkt [mašiną] Slm. Reikalai žmones sùveda Mrj. Rasi tu nepažįsti Garbenio? Aš čia suvesiu tave į pažintį su juomi Blv. Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Norėdamas galėčiau suvesti su pora žmonių iš jų gaujos, kurie jus pažįsta J.Avyž. Vienų su kitais nesuvedė nei vestuvių šokiai, nei šermenų giesmės, nei šienapjūtės ar krivulės A.Vaičiul.
| Ing vaidą, ing barnį suvedu D.Pošk.
| prk.: Jūreivių keliai dar suves mus kur nors Atlanto platumose rš. Jis turėjo laiko pasižiūrėti, su kokiais bendrais suvedė likimas J.Ap. Suvèsti praeitį su dabartimi NdŽ.
^ Ką ponas Dievas suveda, nei vienas žmogus netur perskirti B505.
ǁ padaryti, kad susitiktų: Suvèsk į akes, tepasako tada, – bijos akes pakelti Krš. Reikėtų tuomet suvesti jus akistaton su tais žmonėmis, kurie apie jus žinių suteikė B.Sruog.
ǁ S.Dauk sukergti.
ǁ sutaikyti susipykusius: Tavo tėvelis sugãdino, sùvedė juos vėl Pv. Suvesk į ugadas, lai nezurza Šts. Kur tu čia jus suvesi̇̀, nekoi (tegu) geriau dalinas Arm. Išsiskyrusių ir nebesùvedė Ds. Augustas suvedė tėvą su sūnumis ing sutikimą I.
^ Bene vilką su lokiu suvesi KrvP(Vkš).
4. refl. K, J.Jabl, NdŽ, KŽ susituokti: Susivẽdusiam gyventi BŽ33. Su kuomi susivèsti KII287. Kaip susi̇̀veda jauni, jei pasiseka – gerai Vdk. Myli myli, sùsveda ir skáunasi Onš. Ten jauni žmoneliai gyvena, tik susivẽdę, da viščiukai Vdšk. Ta norėjo su vyru iš Arabijos susivesti Jrk. Kaip bus gražu, kad du tokiu lietuviu, kaip tu ir Martynas, susivestų I.Simon. Susivesita ir laimėj kaip du karveliai gyvensita V.Krėv. Ubagais būdami susivedas Kel1862,110.
| Kitą kartą katinas su višta susivedusiu (ps.) S.Dauk.
5. refl. susieiti į vieną vietą: Muzikantai kitą kartą kad susivès, tai ne dabar Snt. Ir abi motinos susivedė kamarėlėn A.Vien.
| prk.: Arčiaus su jomis (kalba ir rašysena) nesusivedę, pasijutome beturį daug lietuviškų nelegališkų žodžių V.Kudir.
6. tr., intr. Ėr, Jnšk daugeliui arba vienu metu atvesti jauniklių: Karvės suvedė, bet sviestas nepinga Ggr. Karvės jau sùvedė, pieno nebtrūksta Lkv. Kumelės sùvedė kumelius, gražybė tų kumelių̃ Krš. Pritaisys varškių, kaip karvės suvès Pvn. Avys sùvedė po tris ėraičius Šts.
| refl. Š: Karvelės susi̇̀veda, pieno yr [gavėnioje] Imb.
7. refl. tr. visus išperėti: Nebebuvo varnų, ale vaikus susi̇̀vedė – ir vėl priskrido Slm.
8. tr. SD462, NdŽ sutelkti, sutraukti į vieną vietą: Tie [žvejojamojo tinklo] sparnai apatė[je] i viršuo[je] yra suvesti̇̀ į kupetą abudu End. Šituos pirštus į krūvą tai sùvedu – sugiję Mrj. Vienon ardonion sùveda šatras Dg. O maloniausias paveikslas žemai buvo ežeriukas, kur jis su Vieverse suvedė tinklus A.Vaičiul. O anys nežino dūmą Pono, nei suvokia jo protą, jog jis juos suvedė (sukraustė) kaip pėdelius ant tekės BBMik4,12.
| prk.: Nieko galvon nesimi, suvestái – atsimintum Dv. Trumpai krūvon suvestų žinių apie Lietuvą ir lietuvius neturime A.Sm. Gal suvèsit į krūvą visas tais dainas Mrj.
9. tr. NdŽ visur išvedžioti, įtaisyti: Teip tankiai aptvertas daržas – vielos sùvestos Jrb. Išremontavo, visus centralinius sùvedė, sutaisė Krt. Į viršutinę kamino dalį suvedami ir gretimų kambarių dūmtraukiai rš.
| Yr kaminas, kur sueit, kur suvesti̇̀ dūmai iš tų visų pečių Plt. Buvo visiemi vanduoj sùvesta kap ponami Drsk.
| refl. tr.: Susi̇̀vedė elektrą savo pinigais Jd.
10. tr. Dgč glaudžiai sušlieti, suleisti, sutaikyti: Suvèsti skliautus NdŽ. Sùvesta pelėpė galas galan Dglš. Traininis sùveda korų pirmagalį ir paskuigalį Gdr. Dangtis negražiai sùvesta Švnč. Gražiai dangčius sùvedė – jau tarpudangtin netekės Ml.
| refl.: Jei iš kitos pusės, tai kitaip stogas susi̇̀veda Auk.
ǁ suderinti, dailiai ką padaryti: Norėjau suvèst vidurį marškos (sutaikyti abiejų gabalų raštą) ir susiūt Aln. Nesùvesta kvietkas su kvietku paklotėj Klt. Per vestuves kap suveda balsus! LTR(Grv). Dar reikia suvèsti striūnas Arm.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. K, KŽ rimuotis: Susiveda žodžių galai N.
11. tr. Ds sklandžiai papasakoti, nupasakoti: Jy labai nebesùveda kalbos, labai nusenus Kp. Negaliu suvèst visko Snt. Jis tą pasaką niekap nesùveda Alk.
| refl. Gs: Jis nenušneka, jam kalba nesusi̇̀veda Mrj. Na kaip jau dabar sakysi [kalbą], kad nesusivèstų Snt.
| Šita daina visai nesusi̇̀veda Alk.
ǁ sklandžiai ištarti: Vaikas negal žodžius suvesti N.
12. tr. KŽ pastatyti: I jų kluoną sùvedė Prn. Pilis stov aukštai suvesta kaip koks kaminas be stogo, durių, langų A1884,410.
| refl. tr.: Jau, dėkui Dievui, trobeles susi̇̀vedžiau Prng.
13. tr. išlyginti, atitiesinti ašmenis: Reikia suvèst britva ir pageląst Pls. Gera šleikštė ir delgę gerai sùveda Rod. Suvèsk skutiklį, kad geriau imtų Rod.
| Peilio ašmenys galutinai suvedami specialiose suvedimo staklėse rš.
14. tr. užvesti, paleisti veikti: Dar̃ nesuveda jo (traktoriaus) Pls.
×15. (sl.) tr. Dbč, Nč, Pls sujungti: Suvesti grandinę VĮ.
| prk.: Litą su litu sunku buvo suvèst, kai nusipirkt ką norėdavo Šd. Duonelę su duonele kad kaip nors suvèst Skdt. Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neužtenka) LKKXVII179.
16. (sl.) tr. DŽ1, KŽ sudaryti visumą, sistemą iš turimų dalių: Suvèsti balansą NdŽ. Suvèsti sąskaitas NdŽ. Gera mokytam: surašė, sùvedė, nereikia an pirštų skaityt Ds.
×17. (sl.) tr., intr. Krn, Igl pajėgti suprasti, suvokti: Žmogus senas nušneki, nesùvedi Skdt. Jau nebe visa sùveda, senas jau, nebėr ko noria Svn. Aš nieko nebesùvedu, ką kalba, nebegirdžiu Pl. Nebesùvedu, kur dabar Utenoj turgus Ut. Ji nesùveda, ką jis mokias Kp. Iš karto negalėjau anos suvèst Dv. Tai čia ir sunku surišt galai ir suvèst, kas kap Pv. Mokėjau viską, dabar nesùvedu nieko Trgn. Čia reikia žmogaus sùvedama galva Trgn. Jau ir man galva nesùveda Dbč. Nesùveda protas kaip kada ir mokytiem Sug. Su tokiuo sukneliote darban – ar sùveda tau protas?! Vj. Anas padaris, jo galva suvès Sug. Tiktai, matai tamista, ne visados teip gerai aš suvedu kaip sveikas V.Piet.
×18. (sl.) tr. pajusti (skonį): Sùvedam smoką, ka baroniena Brb. Kap pakaštavojau, suvedžiau smoką, ką gardu Lš. Argi iš vieno kąsnio suvesi smoką Al. Gal tu smoko nesùvedi, kad šitiej barščiai negardūs Rdm.
×19. (sl.) tr. supykdyti, sukiršinti: Gyveno any gražiai, ir niekas negalėj juos suvèst (ps.) Lz. Toliau toj boba ėmė ir sùvedė vyrą su pačia Dv. Anas in tą leidės, kad suvèst brolius Tvr. Boba žebrokė sùvedė žmogų su sa[vo] žmona Dv. Aš nesùvedžiau per dvejus metus, o tu žu diena sùvedei itą porą Pls. Anas piktas žmogus – suvèst norėj[o] mane su žmona Arm.
20. tr. apgauti, suvedžioti: Jis sumeluot, suvèst žmogų tai greit moka Trak. Reikia eit ką suvèst Nč. Niekap anas až trejus metus jo nesùvedė Lz. Dievas tarė žalčiui: – Kad tu suvedei motriškę, būsi prakeiktas S.Stan.
ǁ sugadinti: Tavo pirkioj yra velnias, tai anas tavo gyvenimą sùvedė (ps.) Ck.
×21. (sl.) refl. RtŽ, Vp sublogti, sunykti: Martelė susvẽdus kap morkva – anytos duona tai ne momos Ml.
◊ ×gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) suvèsti galą su galu sudurti, sunkiai išsiversti: Gyveno tėvų protėvių ūkelyje ir niekaip negalėjo suvesti galo su galu K.Bor. Mes patys vos tik galą su galu suvedame Žem. Netrukus jis galėjo suvesti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi J.Balč. Viskas pigu, negali galą su galu suvest Gs. ×
galùs suvèsti
1. suskaičiuoti: Sùvedė galùs ir iše[jo] Dglš.
2. išaiškinti, pagrįsti: Ana nusipliaupė (daug prišnekėjo) ir galų̃ nesùvedė Tr.
3. pajėgti užbaigti: Negalia su darbais galų̃ suvèsti Rdn.

galvà nesùveda neprisimena: Jau pamiršau aš, nesùveda galvà LzŽ.
są́skaitas suvèsti NdŽ kng. atkeršyti: Kaime, kur gyvenate, be abejo, taip pat yra žmonių, su kuriais turite nesuvestų sąskaitų J.Avyž.
užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut
1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį jo, ir užvedė juos ant kalno aukšto skyrium ir atsimainė po akim jų SPII21.
| refl. tr.: Užsi̇̀vedė an aukšto – visur gerai intaisyta Adm. Užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną SkvMt17,1.
2. tr. pririšus vedant užlaipinti ant viršaus: Užvèsma an lentos, ir ineis mašinon pati [karvė] KlbX133(Mlk). Užvèsdavo ant stogo šunį ir su grandine pririšdavo Gr. Kol vedė pieva, šiap be tep, kap tik ùžvedė ant ledo, ir sukniubo Dkš.
| refl. tr.: Daba jis pasiėmė šniūrą, ožką an stogo užsi̇̀vedė LKT119(Pgr).
3. tr. pririšus vedant nuvesti kur: Kur tu ažùvedei arklį, ažvèsk vėl tuo pačia vaga KlbX133(Mlk). Negali nė gyvuolio užvèst, nė basas vaikščiot – stiklų pilna Jrb. Karvę žuvesi̇̀ Kargauduosa Žrm. Žùvedė sa arklį pas arklius Asv.
4. tr. nuvesti už ko nors: Užvès tavę už baltuojuo staleliu JV27. Dieveris ùžvedė už balto stalelio JD114.
| refl. tr.: Tokį žmogų tik už karklyno užsivedus grybų kotais užmušti (juok.) rš.
5. tr. Dv trumpam pakvietus atlydėti, nuvesti kur: Ùžvedė močią, tėvą gryčion, valgyt uždėjo Svn. Kap ažùvedė, tai aš sakau: – Duote jūs man nuo pusę valandos jau pagulėt Ml. Ažvèd’ mane, – lapės prašos vilkas (ps.) Lz. Aš namop tave užvesiu Zt.
| refl. tr. K: Reikia ažsivèst pirkion svečius Dglš. Ažsi̇̀vedė mane in save ana, aprodė aprodė visa ką Klt. Pro šalį einant užsi̇̀vedė muni pasiveizėti, kaip begyvena Všv. Tada jį žùsvedė namuosna Žrm. Ažùsvedė ją ir sako: – Gul’, pasilsėk Dv. Ejom į bažnyčią, mamytė mus užsivedė [į miškelį parodyti, kur sušaudyti žydai] Graž.
ǁ trumpam nuvesti, palydėti kur: Nu tai aš sakau, dukte, ažvèd’ mane tu an itą, an Pauliną Ml. Ažvèd’ mane namop LzŽ.
6. tr. KŽ atvedus parodyti ką slepiama: Tu čia ma[n] razbaininkus ùžvedei Jrb. Ùžvedė in brakonierių miliciją Dglš. Tu ùžvedei, tai an gero neišeis Rud. Sužinojo tą bunkerį i ùžvedė Vdk. Į tą dvarą lenkus ùžvedė Ėr. Vokiečiai mūsų arklių nebūtų nei radę, nei ėmę, jei vienas ten pat gyvenančių mažažemių nebūtų užvedęs Pt.
7. tr. NdŽ kur netikusiai nuvesti: Ažùvedė, diegliai žino, kur Btrm. Vaiką až cukierką nėr žinios kur ažvestái Lz. Užvedei tokian miškan, kad aš išeiti niekaip negaliu SI316. Kaip ažuvedė ubagus par erškėtyną, tik šokinėja visi kruvinom kojom BsPII307.
| prk.: Nevalion užvedė PK98.
8. tr. NdŽ, KŽ užkelti, užstumti ant ko: Paėmė akmeną ir ùžvedė an durų LB244.
^ Ką neužvedi prieš kalną? (kamuolį) B.
| refl. tr.: Prieš kalniuką dviratį užsivedė A.Rūt.
9. tr. NdŽ, KŽ, Kvr įveisti: Prie man ažùvedė sodą – medelio niekur nebuvo Dglš. Sodą ažùvedžiau, pats prie sau išsimokiau, prispratau Aps. Sodą didelį užùvedė, iš lauko prisinešė obelyčių Kpr. Pirmiau buvo užvẽdę sodelį, kaip išvežė, tai vėl viskas išgurdo Krs. Dabartės užsodino, tę to parko ùžvedė, aržuolyno [Basanavičiaus gimtinėje] Graž. Ten parką naują ùžvedė, ten Kivyliūse Akm. Ma čia va rūtos ùžvesta Rud. Bakšėnuos aš ir ùžvedžiau [darželį] Slm. Neužvedė man brolelis, neužvedė darželio, nesėjau rūtelių (d.) Ktk. Žùvedė saldų lubiną Pls. Ma tėvas žùvedė sa bites Rod. Anas išmokė bites ažvèst, sodą ažuvest Dv. Prasimanė gyvulėlių, užvedė avilyną Ašb. Karosiai àžvesta LzŽ. Užvesti̇̀ nauji tiej bebrai, anksčiau jų nebuvo Drsk.
| Pavasarį ùžveda motinelė biteles Plng.
| prk.: Ùžvedė parazitų (girtuoklių, tinginių) giminę Krs. Kunigai sėdi nemokėdami lietuviškos kalbos, už tai ir daugelyje lietuviškų bažnyčių visos giesmės ir pamokslai lenkiškai užvesti A1884,373.
| refl. tr. NdŽ: Užsi̇̀vedėm tą sodnuką seniai Vn. Turėjo soduką užsivẽdę Rtn. Kai aš jau čionai atėjau, tai čia va šič buvo, buvau užsivẽdęs miško Alz. Iš mūs ažsi̇̀vedė raudonųjų bulbų – gera veislė Klt. Ažsi̇̀vedžiau gerų dobilų Dglš. Ir užsi̇̀vedė gyvulius geresnius Srj. Ažsi̇̀vedžiau vištų tokių baltų Klt. Kalytę parsivežė ir žùsvedė šunukų Pls. Užsi̇̀vedžiau bičių OG56. Dešims kaladžių [bičių] buvo ažsivẽdę Dglš. Porą skrynukių pernai užsivedė [bičių] Eiš.
ǁ refl. užsiimti (kuo): Aš neužsi̇̀vedu su karvėms Plng.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Pirma čia laukas buvo, ė dabar miškas ažsi̇̀vedė Dglš. Žole žuejo, žùsvedė, geleže (peiliu) pjaunu Pls. Kap žùsvedė pelynai, kad neseka nė žolės augt Rod. Žliūgė kap užsi̇̀vedė, niekap iškasuit negaliu Ml. Kad ji, dilgėlė, viena nebūna: kap kur užsi̇̀veda, tai visas patvorys Vvs. Sode buvo užsivẽdę, pavaserį tai pridygsta pridygsta [šampinjonų] Kp. Ramunėlių noriu, ale neužsi̇̀veda Dg. Pas tau ažusvès, o pas mane išsives Arm. Jau nigdi pas mus vištos nežùsveda (lapės išgaudo) Pls. Kap àžsvedė tų pacukų, tų pelių Dv. Paupėsa bebrai užsivẽdę Rud. Iš klapato, iš negerumo ažsi̇̀veda utėlės Dglš. Toj kirmėlė kap ažùsveda, tai paės visa Šlčn. Tosa bitėsa užsi̇̀vedė kirmėlės Zt. Grybas ažsi̇̀vedė po padlogu, tai išlupė visas lentas Ml. Avily buvo ažsivẽdę vapsos Brsl.
ǁ apsigyventi: Žùsvedė tę viršuj paukštė Pls.
×11. tr. M, KŽ, Gs, Sdb įsteigti, įkurti: Užvesti gyventojus, įkurti I. Skubino apsiženyt i gaspadorstvą ažuvèst Dv. Vedė bagotą žmoną i didelę krautuvę ùžvedė PnmŽ. Ar tu dabar matai, kaip ùžvestas jų gyvenimas? Stak. Mesiainos kaip nuvažiavom [į Sibirą], naują ažùvedė sodžių Rš. Ùžvedė miške ganyklą Pgr. Ùžvedė naujus kapus Rd. Jis savo šeimą užvẽdęs ir aš savo šeimą – jau viskas Snt. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Man rodos, kad Radvilas ne dėl kalbos paturėjimo … lietuviškas mokslavietes ir spaustuvę užvedė A1883,294. Maž teturiančiuosiems [bažnyčioms] leido užvesti gabalus žemės karališkos M.Valanč.
| refl.: Ir užsi̇̀vedė kiemas (kaimas) Auk. Vienas atsikėlė, taip ir užsivẽdę čia Padaigai. Ir kaimas nuo jų vadinas Jon. Jų (sentikių) čia neseniai ažsi̇̀vedė Grv. Pirmiausia Zervynose Tamulevičius užsi̇̀vedė ir pradėjo gyvent Mrc. Baigia statyt dideles kūtes, katrie užsi̇̀vedė gražiai Grz.
| tr.: Pasistatysiu namą, parsivešiu žmoną ir užsivèsiu gyvenimą Gl. Ką dabar reikia valgyt ir kaip gyvęt, šiteip užsivẽdus gyvenimą! Stak. Dėdė deguto fabriką užsi̇̀vedė Krš. Anas privatiškas žmogelis Seirijuosa dar gyvas, tai jis užsivẽdęs buvo parduotuvėlę Šlvn. Jau čia buvo užsivẽdę lietuviai krautuvėles Brt.
ǁ įrengti: Anas àžvedė tilifoną LzŽ.
12. tr., intr. SD167, NdŽ, KŽ pradėti ką veikti, daryti: Ji užvẽdus statybą, jis pamačina Šil. A te kaimynui eini padėti, jis te kokį darbą užvẽdęs Snt. Užvèsti tai ùžvedei, ale ar išdygs (ar kas iš to išeis) Gl. Būdavo, užùveda pusę lapelio [skaityti] Sb. Vienas ùžvedė plaukus augint, nu tei visi ir augino Dl.
| Ùžvedžiau kalbą aplink tus liežuvius, i nutilo Krš. Ka ans teip pradėjo šnekėti, rodą ùžvedė Žr. Kaip ùžveda kalbą, vienas po kitam, vienas po kitam ir rišasi Rmš. Tu gi gali mane užvèst an kokios ūtarkos LzŽ. Šnekimą kaip ažùveda savą Pst. Anuodu tarp savęs ùžvedė kalbą aple gimines Kv. Neužvèsk kalbų, važiuojam Rdn. Miegok, gana! – Jeigu ùžvedei, tai pasirokuokiam Mžš. Jeigu tu ùžvedei, jis dvigubai pasakis Skp. Da kokią maliodiją ùžvedė, suliežuvavo, pradeda pyktis, i viskas Gr. Kad kas ùžveda apie žemę, dangus su žeme maišos (kyla nesantaika) Srj. Savo jau pradėsi muziką, savo ažvesi̇̀ Ml.
| Turėdamas dikčiai pinigų, pradėjo užvesti amatus, prekystę BsPIII15. Julijonas, besirengdamas užvesti bylą prieš Stupelį, nuėjo pas Užubalį dar pasitarti L.Dovyd.
| Jeigu jau antras gyvenimas užvèst, tai jau vėlu Pnm.
^ Jeigu pudamentą gerai užvesi̇̀, tai i namas bus geras (apie gyvenimo pradžią) Grnk.
ǁ refl. KŽ įsismaginti, įsitraukti ką veikti, daryti: Kam iš tei toli užsi̇̀vedi, pasakok trumpiau Jrb. Kaip užsi̇̀veda tas barškalynė, taip i šneka visą dieną Nv. Kad užsi̇̀veda kalbėt, tai nebemožna ir nutildyt Pnd. Kap Druskinykai tik užsi̇̀vedė budavotie Lp.
ǁ priminti, užminti: Kad niekas neùžvedė, o aš nepamisliau Slm. Jis pats ùžvedė ant to ir papasakojo Smln. Kai ùžveda, tada atsimenu [pasaką] Rm. Kad kas užvèst, tai aš padainuočiau Švnč. Tai jis ten kokiuos keturis penkis piemenis su triūbom sutaiso, tai jis tuo savo trimitu užùveda Sb.
ǁ pamokyti: Mokytojai in ją (ligonę) ažeina, ažùveda, kas reikia [mokytis] Skdt. Ir aš būčia tep daręs, tik manę niekas neužvedė Lš. Taip abu lenkų dienraščiu užvedė, kaip minia turėtų suprasti surašymo žygį A.Sm.
ǁ patikėti ką atlikti: Ne taip padarė, kas jam ùžvesta NdŽ.
13. žr. įvesti 7: Ažùvedė naują tvarką Švd. Jau tep i ažùvesta iš seniau jau, nuo seniau Ml.
14. refl. turėti reikalų (su kuo), prasidėti, sueiti į pažintį: Ana nevoluojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Yr užsivẽdusi su gyvnašliu Šts. Neužsivèsk su vaikiais, ir nėkas tau vaiko nepasteigs Šts. Neužsivesk su žulikais Gršl. Kulam rugius, dabar neturiam laiko su jumis užsivèsti Bdr.
15. intr., tr. NdŽ, Ut, Nč, Lš pradėti dainuoti, giedoti pirmuoju balsu: Tik tu užvèd’, visi giedosma Dglš. Nemoka užvesti, tik užtarti Trš. Aš tarėja, ne vedėja. Kad būt kas ùžveda, kodel ne – dainuočia Mžš. Ažvès tik dainą kokią, ažvès stale Klt. Kai išgėręs kokią čerkelę, tada lengviau ùžvedi Šd. Sueini trijuos, jau ir punktas: du ùžveda, vienas turavoja Šmn. Vienas ùžveda [giesmę], kitas pritaria, ir tep laidodavo Kpč. Ties Gliaudelio kiemu užvedė gražus skardus tenoras A.Vien. Venckų Adomėlis nardė tai šen, tai ten, užvesdamas vienur žaidimą, kitur dainą V.Myk-Put. Kai kunigėlis [suplikacijas] užvedė, šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl.
16. tr. I, NdŽ užsukti, įjungti, kad veiktų: Ažùvedu laikrodį du rozu in mėnesio Ktk. Radija gal užvestà Sl. Prašau, vaikai, užvèskit tilivizorių Nč. Pastatė in stalo i ažùvedė [radiją] Ad. Tenai ėjo ažvèst mašinos Rk. Šoferiam irgi bloga: reikia anksti atsikelt, mašiną užvèst Mžš.
| Užvesti šautuvą Šts. Duoki man tik šautuvą užvesti, tai nė vieno šūvio dykai nepaleisiu V.Piet.
^ Ko čia tarški kaip užvestà Ps. Kai katrie [žmonės] kalba kaip užvesti Alz. Dengdavo stalą, žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užvesta A.Vien.
| refl. tr., intr. Dglš: Televizorių ažsivẽdę vaikai, i daboja Klt. Užsiveda an dvie savaičių [laikrodis] Ad. Nerado to rakto, kaži ką ten degtuką įkišo ir užsi̇̀vedė [motociklą] Trk.
17. tr. pradėti rauginti: Užvèsk laiku mieles, ir bus alus geresnis Žl. Kap àžveda alų, tai jau ir vaikščioja LKKXIII28(Grv). Mokėk, martele, rūgštį užvèst Jz.
| refl.: Vynas užsi̇̀vedė Aln.
18. tr. KŽ padaryti, kad atsirastų, užpultų, apimtų, nukreipti, užleisti: Ant Žilės aš vanagą užvesiu. Pamatysit, kaip vanagas ją nuneš Mš. O ruse ruse, ruseli mūsų, užvedei karą didį ant mūsų LTR(Grš). Tada burtinykai (paraštėje žyniai) teipajag darė savą apmonijimą ir davė varles ant Egipto ateiti (paraštėje ir užvedė varles ant Egipto) BB2Moz8,7. Ir kaip užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės, tada išvys maną varykštę (viršuje lanką) debesysa BB1Moz9,14. Štai aš užvesiu tvano vandenis ant žemės, kad išgaišinčiau kiekvieną kūną Skv1Moz6,17.
| prk.: Kaltybę ant ko užvesti N. Ką tau padarė šita tauta, kad ant jos užvedei didžiausią nuodėmę? Skv2Moz32,21. Eš ant tavęs užvesiu išgąstį nuog visų aplinkui tave gyvenančių BBJer49,5. Bjauriais griekais savo ir bjaurybėmis užvedė and savęs koronę tvano Ch1Moz(prakalba). Būtų gerai, kad tą paojingą lizdą ar kitur perkeltų, ar norint lietuvišką ten kalbą ir dvasę užvestų A1884,149.
| refl. prk.: Blogoms mintims užsi̇̀vedžiau KlvrŽ.
ǁ užnešti užkratą, užkrėsti: Man jis sėbrinai užvedė niežų Vlk. Kad aš jum blakių neužvèsčia Užg. Utėlių ažùvedė Dglš.
| refl. tr.: Kai ažsi̇̀vedė visa šeimyna niežų, tai i rodos pristigom, kole išgydėm Ml.
19. tr. apvesti, apvedžioti apvadais: Kokios trys eilės to aksomo ùžvesta būdavo Grš. In rankovių palčiuko do pūkiuko ažùvesta Klt.
×20. tr. veriant įtaisyti: Kiaulei dirželį àžveda, kad neraust žemės LKKXXIX184(Lz).
21. intr. pabraukti, užbraukti, paliesti: Par burną ažvesi̇̀ kam [suodina pirštine], i bus burna suodina Klt.
22. tr. Rud užmesti, užtiesti: Ùžvedėm tinklą plačiai Dbč. Užveskiam tinklą, lig nėr sumos laikas Dr. Ùžvedžiau su naru lydekai par vi̇̀durį pro snapą Šts. Pasiemė čerpoką, ką žuvis gaudo, nuėjo an smėlio, užvès čerpoką, tęsia i vis žiūri tan čerpokan LKT225–226(Plm).
23. tr. suklaidinti: Neužvesiu tavęs PK244. Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis, jog tavę neužvesiù DP256. Nes pajautimai mūsų gal paklysti ir užvesti, o Dievas, kursai neklystąs yra, apgauti mūsų nei užvesti negal brš. O žmones toje kovoje užvedąsis yra … „žvynuotasis žaltys“ Kel1881,98.
×24. tr. supykdyti: Kap užùveda moteres savo viena prieš kitą Pst. Prisiketino čertas duot čerevykus bobai, jei toj ažvès, kad bartųs (ps.) LzŽ.
ǁ refl. susipykti: Vienas sūnus ažsi̇̀vedė su žmona ir išej[o] iš namų LzŽ. Any ažsi̇̀vedė až karvę Lz. Mes su juo ažsivẽdę būnam Lz.
ǁ refl. supykti: Aš ir užsi̇̀vedu, ir vėl gerai Mrj. Aš jau taip greit jau neužsi̇̀vedu Grš.
25. refl. Mžk, Brs elgtis, laikytis: Škiudas (pavardė) tai ka užsivedė gražiai, ka nu Jnš. Pas tokį gaspadorių gerai neužsivèsi – ilgai nepabūsi Žg.
26. žr. išvesti 1: Pasakė užvèst iš za stalo jį LzŽ. Jei tavo veidas neeit, tada mūsų iš čia neužvesk BB2Moz33,15.
27. žr. išvesti 2: Reikia karvę žuvèst laukan ir pastikt vidudienį Pls.
◊ ant kẽlio užvèsti
1. Ds, Skdt, Lš padėti suprasti, paprotinti, patarti: Kap gyvent? Gal tu mane užvèstai an kẽlio Vlk. Vis tave reikia užvèst an kẽlio Dkk. Ant kẽlio ùžvedžiau, gal žinosi kaip toliau dirbt Ėr. Nežinau, kas mane ažùvedė an kẽlio rašyt Krns. Vaiką vis nori an kẽlio užvèsti Eig. Kaltinu seserį, kad ùžvedė in tokio kẽlio (negerai pamokė) Lel.
2. priminti: Užvèd tu jį in kẽlio Dglš. Aš tave ùžvedžiau anta kẽlio, o tu toliau varyk (pasakok) Rtn.

ant prõto užvèsti priminti: Būtų kaimynas, tai užvestų̃ ant prõto Sv.
ant tãko užvèsti priminti: Nebeturiu pometės, kad ùžveda an tãko, da pasakau pasaką Svn.
į óžio rãgą užvèsti įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Sovietas óžio ragañ ažùvedė visus Dv.
nė̃ vélnias sãvo vai̇̃ko neùžveda neįžengiamos, užžėlusios vietos: Pievos tokios, kad nė̃ vél[nia]s sàvo vai̇̃ko neùžveda Ggr.
už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.