kraipýti, krai̇̃po, krai̇̃pė iter. kreipti.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.

úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.

ką́snio atitraukìmas nuo burnõs atsisakymas pačių būtiniausių dalykų: Bjauriausia, kad mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu sau kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei, kuri kumštį stato aukščiau už tiesą. Pt.
ką́snių skaĩtymas maisto pavydėjimas: Barbė sakėsi girdėjusi, kaip Grėtė kalbėjusi apie jos buvusias vestuves ir apie kažkokį maisto padalinimą ar kąsnių skaitymą. Simon.
dviejų̃ ką́snių nekánda valgo, ką turi, o ne ką nori: Po du kąsniu niekuomet nekandom, po vieną tekandom. Lnk.
gẽras ką́snis
1.laimikis: Jei nori, tuojau išperšu: ten merga nors ir be kraičio, bet storai piniguota, tikrai geras kąsnis. Žem.
2.gardus valgis: Papratus į gerą kąsnelį, blogas burnon nelindo. Prng. Nė kiek nesipykina, tik gailisi, kad karininkams vėl tekdavo geresnis kąsnis. Pt. O kitur šeimininkė – kokia ragana, negana gero kąsnelio Jonelis nemato, dargi nė duonos nėra iki privalgant. Žem.
líesas ką́snis menkas valgis: Ką išsikasiu, tą ir sulesiu. Bus riebesnis kąsnis – bus malonu, bus liesesnis – nurysiu alkiui suraminti. Simon.
paskutìnį ką́snį atidúoti negailėti: Vaiką myliu – ką turiu, tai paskutinį kąsnį atiduočiau. Dt.
paskutìnį kąsnẽlį atim̃ti skriausti: Jis gatavas iš kito paskutinį kąsnelį atimti. Jnš.
paskutiniù ką́sniu pasidalýti nesigailėti savo menkų išteklių, būti altruistu: Atstumti, nepasidalyti su tokiais nelaimingais nors paskutiniu kąsniu būtų ne tik gėda, bet didžiausia niekšybė. Pt.
paskutìnį ką́snį atitráukti nuo burnõs labai taupyti, taupiai gyventi: Dirbo kaip juodas jautis, paskutinį kąsnelį nuog burnos atitraukdavo, rinko pinigus ir vis mislijo žemę pirkti. Žem. Kainos kaip ant mielių kyla, sunku tokiais laikais galvoti apie juodą dieną, nesinori atitraukt nuo burnos paskutinis kąsnis. Andr.
paskutìnį ką́snį ištráukti iš burnos šykštauti: Tėvai tempia i tempia tiems savo vaikam – paskutinį kąsnį ištraukia iš burnos [šeimynai]. Jnš.
paskutìnį ką́snį nutráukti nuo burnõs nusiskriausti: Reikia skatiko, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukęs turi parduoti. Žem.
paskutìnį ką́snį tráukti nuo lū́pų labai taupyti: Gali sakyt, patys nuo lūpų traukėme paskutinį kąsnį. Ir namuką pasistatėm. Vencl.
paskuõją ką́snį išgriẽbti iš burnõs skriausti: Įmanytų ans paskuoją kąsnį man iš burnos išgriebti. Vvr.
pìlną ką́snį ką́sti gerai valgyti: Bado nėr, dar pilną kąsnį kandame. Ėr.
pirmúoju ką́sniu užspriñgti vedus sugyventi, o nesiskirti: Geriau su pirmuoju kąsniu užspringti negu su antruoju. Lkv.
riebùs ką́snis geras laimikis: Ryžosi pirma užpulti Europą, sunaikinti nepakenčiamą Europą, paklupdyti Angliją ir jau tada, apvalęs savo užnugarį, grįžti prie riebiausio kąsnio, prie Tarybų Rusijos. rš. Mergina su tokiu dideliu kraičiu tai kiekvienam riebus kąsnis. Jnš.
kad skersù ką́sniu užsprìngtum piktas linkėjimas: O kad tu skersu kąsniu užspringtai. Lbv.
stačiù ką́sniu godžiai (valgyti): Alkanas stačiu kąsniu ryja. Rod.
stačiaĩs ką́sniais godžiai (valgyti): Jis kaip iš badų ištrūkęs – ryja stačiais kąsniais. Slk. Stačiais kąsniais užvalgai kiek – ir vėl darban. Mžš.
víenu ką́sniu mìsti gerai sugyventi: Vienu kąsniu abidvi mintam. Grd.
víenu ką́sniu užspriñgti vedus reikia sugyventi: Jei ženysitės, tai žiūrėkit, kad vienu kąsneliu užspringtūt, ne keliais. Dg. A, jau man gana – vienu kąsniu ažspringau. Grv.
ką́snį atitráukti nuo burnõs atsisakyti pačių būtiniausių dalykų (taupant): Vis galvoju, kiek metų turės jis dar vargti, sau nuo burnos kąsnelį atitraukti, skurlius dėvėti, kol baigsiu universiteto mokslus?. Pt.
ką́snį ištráukti iš gerklė̃s Ds. vienam ką žiūrinėjant, derant, kitam paimti, nupirkti:
ką́snio nekánda apie labai draugaujančius: Jos viena be kitos kąsnio nekanda. Dkš.
ką́snis nèlenda negali valgyti iš rūpesčio: Kelintą dieną man nei kąsnis nelenda, nei miegas kaip reikiant akių nesuglaudžia. Pt.
ką́snio neturė́ti burnojè badauti: Jurgis šveitė mėsos gabalą taip, lyg kelias dienas nebūtų turėjęs kąsnio savo burnoje. SnV.
ką́snį nuką́sti pasigrobti: Gali važiuot ir brautis, – gal kur kąsnį galėsi ir nukąst nepastebėtas. Sruog.
ką́snį pakìšti duoti gardžiau valgyti ar ėsti: O aš savo teturiu tą vieną vienintelę karvelę, kaip akį kaktoj. Kad aš jai kąsnelio nepakiščiau, paskutinis galgonas būčiau. Žem. Vien tik motina kąsnį pakiša. Varn.
ką́snius paskaitýti pavydėti, gailėti (maisto): Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgiau. Rod.
ką́snius skaitýti gailėti duoti valgyti, žiūrėti, kad daug nevalgytų: Ji valgo su baime, su piktumu ir su kažkokiu kerštu ir manosi niekada neprivalganti dėl to, kad Feliksas jos kąsnius skaito. Simon. Negražu, kai čia valgai, o kitas kąsnius skaito. Dkš. Viena gyvenu, man niekas kąsnių neskaito. Vn. Aš jų kąsnių neskaitau: kiek nori, tiek valgo. Snt.
ką́snis stìngsta burnojè sunku valgyti iš rūpesčio: Kąsnis stingsta burnoj. Nebėr gyvenimo!.. Kavolio vaikai pirštais bado!... rš.
ką́snis stójasi skersaĩ sunku valgyti iš rūpesčio: Baltas ar juodas, kiekvienas kąsnis skersai stojasi, – dejavo šeimininkė taisydamos. – Pernykščios Velykos nuo šiometinių kaip dangus nuo žemės.... Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (maisto): Kąsnius savo šeimynai suskaito, o svetimam ko beklausi. Krš.
ką́snį tráukti iš burnõs taupyti (valgį): Anas kąsnį trauktų iš burnos ir neštų jai!. Ds.
su pìrmu ką́sniu užsirýti su vienu vyru (viena žmona) amžių pragyventi: Geriau su pirmu kąsniu užsiryti negu su antru. Ds.
su svẽtimu ką́sniu paspriñgti nesisekti (padarius kam bloga): Aš ne blogiau gyvensiu, pamatysite, o tokia Morkuvienė pasprings su svetimu kąsniu. Paukš.
kaĩp su ką́sniu neaiškiai (kalbėti): Jis kalba kaip su kąsneliu. Jnšk.
bobos kąsniai žr boba
bobų kąsniai žr boba
duonos kąsnis žr duona
duonos kąsnio nematyti žr duona
nenaudos kąsnis žr nenauda
ubago kąsnis žr ubagas
kaip ubago kąsniais žr ubagas
varna negautų kąsnio žr varna
vilko kąsniai žr vilkas
vilko kąsniais žr vilkas
žydo kąsnis žr žydas

grė́bti, -ia (grẽbia Al), -ė tr., grė̃bti
1. su grėbliu traukti į krūvą (šieną, šiaudus…): Grėbė pulkas mergužėlių, grėbdamos dainavo (d.) Jrb. Giedrioj dienoj šienas grėbti, ūkanotoj drobes austi NS116.
2. Sk, Mrj, Vlk imti rankomis kertamus rugius, kviečius: Tu nueisi į kalnelį, kur kalne grėbiau kvietelius, tu nerasi manęs Dkš.
3. čiupti, stverti; glemžti, grobti: Priėjęs iš užpakalio, grėbė meškai už ausų MPs.
| prk.: Jis grėbia pinigus kap skiedras Alv. Tėvai pamirė, tai vaikai vargelio grė́bė Vlk.
^ Jau galas grė̃bs (atsitiks kas bloga) Dkš. Negrė̃bs velnias savo veislės (savo vaiko) Ss.
4. M prievarta imti laidą už skolą ar nuostolius; ppr. imti gyvulius, dėl neapsižiūrėjimo padariusius nuostolį: Grė́bti kiaules nuo lauko J. Jeigu ateitų kas grėbti bandos, Levuką pavarykit namo Žem.
| refl.: Negrė́bias kaimynai Btg.
apgrė́bti, -ia, -ė tr., apgrė̃bti, -ia, àpgrėbė
1. iš paviršiaus ką grėbti; baigti ką grėbti: Apgrė́bk vežimą Als.
| Mūso šienas yra apgrė́bamas (maža pievų) Šts.
| refl. tr.: Apsigrė́bęs šienus, pasilsėsiu Šts.
2. apkasti grėbiamu šienu ar šiaudais: Neapgrė̃bk pūstyklės! Slm.
3. aplinkui grėbti: Api̇̀grėbė aplink kupetį Slm.
4. apgrobti, apvogti: Su žul'kais nesusdėk, anys visada apgrėbs Ml.
atgrė́bti, -ia, -ė tr., atgrė̃bti, -ia, àtgrėbė
1. atitraukti grėbliu šieną, šiaudus ar kt. nuo kurios nors vietos: Atgrė́bk kelią pravažiuoti Ėr.
| Atgrė́bkiat šieną iš krūmų (krūmuose nedžius) Dr.
2. atitraukti grėbliu iki kurios vietos: Atàgrėbiau skiedas lig pat vežimo Slm.
3. grėbimu atsilyginti: Atgrė́bk šieną nors dieną už tą skolą J.
4. refl. atsigauti: Nebėdavok, atsigrė́bsiu ir aš an kojų! Lp.
5. refl. praeiti norui grėbti: Kaip staigiai puolė pri darbo, taip greitai atsigrė́bė Vvr.
įgrė́bti tr., įgrė̃bti, -ia, į̇̃grėbė
1. įtraukti, įkasti grėbliu: Tu gi šieną valkon į̇̃grėbei! Slm.
2. refl. įsitraukti, įsileisti į grėbimą: Kai įsigrė́bėm keturiese, tai bematant visą šieną sugrėbėm Š.
3. apgauti: Kaimynas įgrė́bė ir nebeatiduoda rugių J.
4. smarkiai sučiupti, suspausti (apie ligą): Įgrė́bė liga Vvr.
5. pasiekti: Skruzdėlių eilė tuo tarpu įgrėbė lovos uždangalą A1883,46.
išgrė́bti tr., išgrė̃bti, -ia, i̇̀šgrėbė
1. ištraukti iš kur grėbliu (šieną, šiaudus…): Išgrė́bti šieną J. Išgrėbė šieną ir iš tų įvodėlių (pievelių, įsikišusių į krūmus) Slm.
2. išlupti, išgrobti: Sako, ir iš jų viską išgrė́bę Trgn.
nugrė́bti tr., nugrė̃bti, -ia, nùgrėbė
1. grėbliu nuimti (grėbiant): Nugrė́bk šieną nuo kalno viršaus J. Oi ir nugrėbė smilgų kalnelį Klp.
2. grėbti tolyn; grėbiant eiti tolyn: Jau ji kažin kur nùgrėbė – nė nebesimato Slm.
3. pagriebti, nutverti: Kiek nugrėbia nuog vyro pinigų, tiek dukteri ataduoda Lp. Už skolą nugrė́bė kepurę J.
4. užgrobti, užgrėbti: Nugrė́bia žuvis (atima žuvaujant draudžiamoj vietoj) Ds.
pagrė́bti tr., pagrė̃bti, -ia, pàgrėbė
1. nedaug, truputį, kurį laiką grėbti: Pagrė́biau valandą šieną J.
2. pagriebti, pagrobti: Daug pinigų pàgrėbiau Sn. Visus baimė pagrėbė LC1883,15. Pagrėbtų kur, kas čia darbo! Alk.
3. užgrėbti, paimti: Arklius pagrė́bė iš avižų Pgr. Laikiau porą dienų pagrėbtus gyvolius Žem.
pérgrėbti tr., pergrė̃bti, -ia, pérgrėbė Slm iš naujo sugrėbti: Negražiai sugrėbti miežiai, reiks pérgrėbti Pc.
pragrė́bti tr., pragrė̃bti, -ia, pràgrėbė Slm su grėbliu ką praskirti: Aš pragrėbiau lapus, žiūriu – lizdas Lš.
prigrė́bti tr., prigrė̃bti, -ia, pri̇̀grėbė
1. sugrėbti tam tikrą kiekį šieno ar pan.: Prigrė́bėm vežimą dobilų Rm.
2. tr. grėbliu iki vietos pritraukti: Pri̇̀grėbiau šieną ant kupetį Slm.
3. refl. daug grėbti: Jau prisigrėbiau laukų šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių RD40.
4. intr. grėbiant prie ko nors prieiti: Baigiat prigrė́bti prie miško Pn.
5. intr. prigrobti: Kas tiek turėjo visa ko prigrė́bęs kaip ãnas? Trgn.
| refl.: Gera kalbėti, svetimo turto prisigrė́bus Trgn.
sugrė́bti tr., sugrė̃bti, -ia, sùgrėbė
1. baigti grėbti: Seselė sugrėbė penkias kupetėles, tėvelis parvežė šešis vežimėlius Dkš. Reiks sugrėbti žaliąją žolelę JD293. Dirvose nuo žemės pagrėbai sugrėbti J. Sùgrėbiau bent dvi kupečvietes Slm.
2. sugriebti, paimti: Nesugrėbia dalgė tų rugių (labai reti) Lp.
| prk.: Mane sugrėbė baimė rš.
3. refl. suspėti, susivikruoti: Kaip tik šieną susgrėbėm parvežti, tuoj ir lyti pradėjo Lš. Žmogus nesùsgrėbė greitai, kas atsakyt Lp.
4. paimti gyvulius, įėjusius į javus ir darančius žalą: Koks iš tavęs piemuo, kad tau visus gyvulius sugrė́bė! Srv. Eina bernytis per lauką, sugrė́bė mergytės jautelius JD885.
užgrė́bti tr., užgrė̃bti, -ia, ùžgrėbė Slm, ažugrėbt SD428
1. grėbliu traukiant daryti taką, ruožą: Tu eik pirma ir užgrė́bk, mes kad pulsim – šak šak ir sudėsim į kupečius Vb.
2. grėbiant rasti, užgriebti: Grėbki, mergyte, žalią lankelę, rasi užgrėbsi aukso žiedelį N408. Ažugrėbė didelę daugybę žuvų srš.
| refl.: Užsigrė́bti už ko nors (užsikabinti) Lp.
3. refl. įsiveikti: Darbą reik su protu dirbti, o greit užsigrė́bti Vvr.
4. užgrobti, paimti: Už skolą jis mano kepurę užgrė́bė Skr.
| Širmas mano žirgelis rūteles išėdė, pikta mano uošvelė žirgelį ažgrė́bė Dglš.

grė́bti, -ia (grẽbia Al), -ė tr., grė̃bti
1. su grėbliu traukti į krūvą (šieną, šiaudus…): Grėbė pulkas mergužėlių, grėbdamos dainavo (d.) Jrb. Giedrioj dienoj šienas grėbti, ūkanotoj drobes austi NS116.
2. Sk, Mrj, Vlk imti rankomis kertamus rugius, kviečius: Tu nueisi į kalnelį, kur kalne grėbiau kvietelius, tu nerasi manęs Dkš.
3. čiupti, stverti; glemžti, grobti: Priėjęs iš užpakalio, grėbė meškai už ausų MPs.
| prk.: Jis grėbia pinigus kap skiedras Alv. Tėvai pamirė, tai vaikai vargelio grė́bė Vlk.
^ Jau galas grė̃bs (atsitiks kas bloga) Dkš. Negrė̃bs velnias savo veislės (savo vaiko) Ss.
4. M prievarta imti laidą už skolą ar nuostolius; ppr. imti gyvulius, dėl neapsižiūrėjimo padariusius nuostolį: Grė́bti kiaules nuo lauko J. Jeigu ateitų kas grėbti bandos, Levuką pavarykit namo Žem.
| refl.: Negrė́bias kaimynai Btg.
apgrė́bti, -ia, -ė tr., apgrė̃bti, -ia, àpgrėbė
1. iš paviršiaus ką grėbti; baigti ką grėbti: Apgrė́bk vežimą Als.
| Mūso šienas yra apgrė́bamas (maža pievų) Šts.
| refl. tr.: Apsigrė́bęs šienus, pasilsėsiu Šts.
2. apkasti grėbiamu šienu ar šiaudais: Neapgrė̃bk pūstyklės! Slm.
3. aplinkui grėbti: Api̇̀grėbė aplink kupetį Slm.
4. apgrobti, apvogti: Su žul'kais nesusdėk, anys visada apgrėbs Ml.
atgrė́bti, -ia, -ė tr., atgrė̃bti, -ia, àtgrėbė
1. atitraukti grėbliu šieną, šiaudus ar kt. nuo kurios nors vietos: Atgrė́bk kelią pravažiuoti Ėr.
| Atgrė́bkiat šieną iš krūmų (krūmuose nedžius) Dr.
2. atitraukti grėbliu iki kurios vietos: Atàgrėbiau skiedas lig pat vežimo Slm.
3. grėbimu atsilyginti: Atgrė́bk šieną nors dieną už tą skolą J.
4. refl. atsigauti: Nebėdavok, atsigrė́bsiu ir aš an kojų! Lp.
5. refl. praeiti norui grėbti: Kaip staigiai puolė pri darbo, taip greitai atsigrė́bė Vvr.
įgrė́bti tr., įgrė̃bti, -ia, į̇̃grėbė
1. įtraukti, įkasti grėbliu: Tu gi šieną valkon į̇̃grėbei! Slm.
2. refl. įsitraukti, įsileisti į grėbimą: Kai įsigrė́bėm keturiese, tai bematant visą šieną sugrėbėm Š.
3. apgauti: Kaimynas įgrė́bė ir nebeatiduoda rugių J.
4. smarkiai sučiupti, suspausti (apie ligą): Įgrė́bė liga Vvr.
5. pasiekti: Skruzdėlių eilė tuo tarpu įgrėbė lovos uždangalą A1883,46.
išgrė́bti tr., išgrė̃bti, -ia, i̇̀šgrėbė
1. ištraukti iš kur grėbliu (šieną, šiaudus…): Išgrė́bti šieną J. Išgrėbė šieną ir iš tų įvodėlių (pievelių, įsikišusių į krūmus) Slm.
2. išlupti, išgrobti: Sako, ir iš jų viską išgrė́bę Trgn.
nugrė́bti tr., nugrė̃bti, -ia, nùgrėbė
1. grėbliu nuimti (grėbiant): Nugrė́bk šieną nuo kalno viršaus J. Oi ir nugrėbė smilgų kalnelį Klp.
2. grėbti tolyn; grėbiant eiti tolyn: Jau ji kažin kur nùgrėbė – nė nebesimato Slm.
3. pagriebti, nutverti: Kiek nugrėbia nuog vyro pinigų, tiek dukteri ataduoda Lp. Už skolą nugrė́bė kepurę J.
4. užgrobti, užgrėbti: Nugrė́bia žuvis (atima žuvaujant draudžiamoj vietoj) Ds.
pagrė́bti tr., pagrė̃bti, -ia, pàgrėbė
1. nedaug, truputį, kurį laiką grėbti: Pagrė́biau valandą šieną J.
2. pagriebti, pagrobti: Daug pinigų pàgrėbiau Sn. Visus baimė pagrėbė LC1883,15. Pagrėbtų kur, kas čia darbo! Alk.
3. užgrėbti, paimti: Arklius pagrė́bė iš avižų Pgr. Laikiau porą dienų pagrėbtus gyvolius Žem.
pérgrėbti tr., pergrė̃bti, -ia, pérgrėbė Slm iš naujo sugrėbti: Negražiai sugrėbti miežiai, reiks pérgrėbti Pc.
pragrė́bti tr., pragrė̃bti, -ia, pràgrėbė Slm su grėbliu ką praskirti: Aš pragrėbiau lapus, žiūriu – lizdas Lš.
prigrė́bti tr., prigrė̃bti, -ia, pri̇̀grėbė
1. sugrėbti tam tikrą kiekį šieno ar pan.: Prigrė́bėm vežimą dobilų Rm.
2. tr. grėbliu iki vietos pritraukti: Pri̇̀grėbiau šieną ant kupetį Slm.
3. refl. daug grėbti: Jau prisigrėbiau laukų šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių RD40.
4. intr. grėbiant prie ko nors prieiti: Baigiat prigrė́bti prie miško Pn.
5. intr. prigrobti: Kas tiek turėjo visa ko prigrė́bęs kaip ãnas? Trgn.
| refl.: Gera kalbėti, svetimo turto prisigrė́bus Trgn.
sugrė́bti tr., sugrė̃bti, -ia, sùgrėbė
1. baigti grėbti: Seselė sugrėbė penkias kupetėles, tėvelis parvežė šešis vežimėlius Dkš. Reiks sugrėbti žaliąją žolelę JD293. Dirvose nuo žemės pagrėbai sugrėbti J. Sùgrėbiau bent dvi kupečvietes Slm.
2. sugriebti, paimti: Nesugrėbia dalgė tų rugių (labai reti) Lp.
| prk.: Mane sugrėbė baimė rš.
3. refl. suspėti, susivikruoti: Kaip tik šieną susgrėbėm parvežti, tuoj ir lyti pradėjo Lš. Žmogus nesùsgrėbė greitai, kas atsakyt Lp.
4. paimti gyvulius, įėjusius į javus ir darančius žalą: Koks iš tavęs piemuo, kad tau visus gyvulius sugrė́bė! Srv. Eina bernytis per lauką, sugrė́bė mergytės jautelius JD885.
užgrė́bti tr., užgrė̃bti, -ia, ùžgrėbė Slm, ažugrėbt SD428
1. grėbliu traukiant daryti taką, ruožą: Tu eik pirma ir užgrė́bk, mes kad pulsim – šak šak ir sudėsim į kupečius Vb.
2. grėbiant rasti, užgriebti: Grėbki, mergyte, žalią lankelę, rasi užgrėbsi aukso žiedelį N408. Ažugrėbė didelę daugybę žuvų srš.
| refl.: Užsigrė́bti už ko nors (užsikabinti) Lp.
3. refl. įsiveikti: Darbą reik su protu dirbti, o greit užsigrė́bti Vvr.
4. užgrobti, paimti: Už skolą jis mano kepurę užgrė́bė Skr.
| Širmas mano žirgelis rūteles išėdė, pikta mano uošvelė žirgelį ažgrė́bė Dglš.

Nedidelis į viršų siaurėjantis puodelis ilga rankena turkiškai kavai virti.

1 dangi̇̀nti (-ýti), -i̇̀na, -i̇̀no tr., dánginti, -ina, -ino Kp, Rk caus. gabenti, kraustyti, lakinti: Kur dangini̇̀ tuos rakandus? Gs. Kad pradėjo mane dangi̇̀nti tuščiais ratais par laukus, ko liežuvį nenukandau Vkš. Dangino kūną iš numų gentys mirusiojo raiti, plikomis kardomis švytruodamys S.Dauk.
| refl. J: Vasarą žmonys iš miestų dangi̇̀nasi į kaimus Krkl. Kur dangini̇́esi, ar negali sėdėt namie! Gs. Dangi̇̀nkis pro duris, kol nepaėmiau brūklio! Vvr. Perspėjo gyventojus, idant, namus pametę, dangintųsi į tankias girias M.Valanč. Dánginasi ižg karalystės DP325.
1 antsidangi̇̀nti (ž.) žr. 1 uždanginti (refl.): Antsidangi̇̀nęs vyras ant šieno, ir bemiegtąs Vvr.
1 atidangi̇̀nti
1. tr. atitraukti: Led atidángino ratus nuo duobės Ps.
2. refl. atvykti, atsikraustyti: Jis atsidangino per visas balas ir miškus Klov. Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias, kokias anie, atsidanginusys į tą kraštą, rado S.Dauk.
1 įdangi̇̀nti tr. įgabenti, įvilkti: Įdangináu tokį vyrą už apkaklės į trobą ir nudyžiau Vvr.
| refl.: Įsidangi̇̀no į pačią kerčią ir plerpso Gs. Kad pelės neįsidangytų, reik aulį gerai uždaryti prš.
1 išdangi̇̀nti tr. iškraustyti: Ir paliepė išdanginti visus indus, visus rykus, kad tik labiau pasunkėtų jai kepimas J.Jabl.
| refl.: Susikrovė savo daiktus ir išsidangi̇̀no kaži kur Vvr. Seniau buvo penki gyventojai, dabar išsidánginę Vp. Daugybė lietuviško svieto išsidangino į Ameriką S.Dauk.
1 nudangi̇̀nti tr.
1. nugabenti, nukraustyti: Jis visus kubilus ir viedrus nudángino į klojimą Klov.
| refl.: Tėvas padėjo kaimynuo nusidangyti į Rusnę Klp. Nusidángino su gyvuliais [piemuo] į pačią galulaukę Jnšk.
2. nukišti, paslėpti, nudaigoti: Kur nudanginai̇̃ peilį? Rdm.
3. pavogti: Nudangi̇̀no krautuvės kasą Šts.
4. užmušti, nudaigoti: Kai nuėjo žmogus pinigų atsiimti, tai ir nudangi̇̀no Grš.
5. nukamuoti: Regėjai … pasilpnintą, nudángintą, nuvargintą DP177.
1 padangi̇̀nti tr. nunešti: Padangi̇̀nsiu puodalį į kitą vietą, galėsi sėsties Šts.
ǁ refl. tr. pasinešti: Šuo pagavo vištą ir pasidangi̇̀no po klėties Vvr.
1 pardangi̇̀nti tr. pargabenti, parkraustyti: Nors negyvą, o pardanginsiu tave į Ukrainos žemelę rš.
| refl.: Kol parsidánginau su ta mašina, ir pritemo Jnšk. Jau seniai esu šen parsidangi̇̀nęs ir tarp klaipėdiškių nusitūpęs MitI62.
1 pérdanginti tr. perkelti, perkraustyti: Ir pérdangys mus ižg tos vargų gyvatos ing karalystę savą DP416.
| prk.: Nemaž žodžių pérdangintų iš penktojo linksniavimo į trečiąjį Jn.
| refl.: Kur dabar pársidangysi? Sg. Nuo tos dienos persidangina į Tilžę gyventi prš.
1 pradangi̇̀nti tr.
1. pragabenti: Mačiau, pradangi̇̀no mašiną – kuls jau kas nors Vvr.
| refl.: Pro mumis prasidángino vokiečiai su abozais Jnšk.
2. prarasti, pražaidoti: Pradangino namus Smn. Pradangino vienintelę lietuvystės paramą V.Kudir.
1 sudangi̇̀nti tr. sukraustyti: Jis visus daiktus iš pastogės į daržinę sudángino Šl.
| refl.: Ūkinykai, pajutusys ateinant kryžeivius, į piles susidangino S.Dauk.
1 uždangi̇̀nti tr. užkelti, užkraustyti: Kur tu uždánginsi tas stakles ant aukšto! Jnšk.
| refl.: Ko tu tę užsidanginai̇̃, ar nelipsi žemyn! Gs.

tùščia jõ neverta kreipti dėmesį, tiek to: Tuščia jo, Agočiut, tuščia jo... Spjauk ir užsimiršk... Sužiūrėsi mat, berno šmotas!. Vien. Tuščia jo turtų, verčiau už plikiausio vaikio!... Žem. Tuščia jo, apsieisim kaip nors ir be pieno. Alk. Tuščia jo, tegul pasilieka, kad taip užsispyrė. Grž. Tuščia jo, tebus, kaip anas sako. Grv. Tuščia jos, tos mano algos!. Krėv. Tuščia jo, tų pinigų, užtat pasaulės pamačiau.... Ap.
tùščia jų̃ neverta kreipti dėmesį, tiek to: Tuščia jų! Ieškant tų tiesų reikia svietą atitraukti nuo darbų. Piet. Didžiadvario nebėra, palivarkų nebėra. Tai ir tuščia jų! Nėra ko gailėti. Jie dabar daug geresnėse rankose. Vaižg. Jau kad ir nuneši pinigų už tokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daugiau vaikų turi. Jrb. Nugrūdo, nulesė, nušiko – tuščia jų, tų žąsų!. Pv. Norėjau sakyt: „tuščia jų, šitų rūbų", ale kaip jie tuštyt, kad be jų negali. Krok. Reikia diedas susgrebot, tuščia jų, tų vaikų. Drsk. Tuščia jų! Eisiu į Ameriką!. Kudir.
tùščia ne jõ neverta kreipti dėmesio, tiek to: Tuščia ne jo – ką tu čia jį daug prašai!. Žal.
tùščia ne jų̃ neverta kreipti dėmesį, tiek to: Et, tuščia ne jų, padarysiu iš naujo. Šn. Tuščia ne jų, tų tavo pasakų. Plv.
mà juõs tùščios tiek to: Ma juos tuščios, dėl to vis nemirsim. Up.
ant tùščio veltui: Viskas buvo ant tuščio, kaip nesimokino, taip nesimokino. Ldvn.
ant tuščiõs nevalgęs: Iš jaunuomenės kas valgė, kas ne, kas gėrė po truputį. Jaunieji nieko – ant tuščios važiavo. Žem. Ant tuščios neprivalgyk daug obuolių, gali pilvą sopėt. Aln. Buvo ant tuščios ir alko. Baran.
ant tuščių̃jų be nieko: Jug ir dabar, veizėk, ar piningais arba taip, sakysma, vis ant tuščiųjų neina [į vestuves], vis dovanų [reikia]. Lpl.
ant tuščiõs nueĩti veltui dingti: Visas darbas vėl ant tuščios nuėjo. Up.
iš tùščio pìlstyti niekus šnekėti: Tai neįdomiai kalba, iš tuščio pilsto. Mrj.
iš tùščio į kiáurą niekus (šnekėti): Kai sueis abudu, tai duos duos šnekėt iš tuščio kiauran. Ktk. Nėra laiko iš tuščio į kiaurą!. rš.
iš tùščio į kiáurą papìlstyti truputį pašnekėti niekų: Jis tiktai papilstė iš tuščio į kiaurą. rš.
iš tùščio į kiáurą pìlstyti Mrj. niekus šnekėti: Tik atmink – čia ne egzaminas, nepilstyk iš tuščio į kiaurą. Saj. Nepratęs gulinėti, pilstyti iš tuščio į kiaurą. rš.
iš tùščio į kiáurą pìlti Bsg. niekus šnekėti:
iš tùščio į tùščią piláuti niekus plepėti: Iš tuščio tuščian valdinykai moka pilaut. Žln.
iš tùščio į tùščią pýlioti niekus plepėti: Pylioja iš tuščio į tuščią. Tl.

2 rýdyti, -o (rýdžia Š), -ė caus. ryti.
1. DŽ, Vkš, Mžš duoti ryti (ėsti, lesti): Mes pasidėjom kopėčias i žiūrim, kaip kielė rýdo gegutuitį Žml. Balandžiai rýdo savo vaikus, vemdami iš savo snapo į jųjų snapą J. Vištaliai tie pagrįsa mun – rýdyk rýdyk kaip striktus Lkv. Kalakučiukus reikia dažnai rýdyti Mšk. Rýdyk rýdyk, lesyk lesyk tas vištas Šv. Rydydavo vištas miežiais Zr. Kiaules rydėme žirniais rš.
2. šnek. valgydinti, penėti: Aš tavę dyko (nieko neveikiančio) nerýdysiu Ds. Šiandieną visą dieną blynais rýdau KlvrŽ. Marijonų auklėtiniai būdavo gerai rydomi, lepinami, pratinami į prabangą, kad būtų atitraukti nuo skurdaus ir rūstaus žmonių gyvenimo rš.
3. J šnek. vaišinti svaigiaisiais gėrimais, girdyti: Kamgi jis rýdo? Reikalu[i] pasiliktų [tą alų] Mžš. Degtine kitus rydo Ps.
2 aprýdyti tr. P šnek. apgirdyti.
2 atrýdyti tr. Š atpenėti: Vienais pelais kiaulių neatrýdysi Ds.
2 įrýdyti tr. Š labai įpenėti.
2 išrýdyti caus. išryti.
1. išpenėti: Išrydyta karvė nebūs tau pienuo gera Šts.
2. Š šnek. duoti prisiryti (prisivalgyti, prisigerti): Bobos niekas neišrýdė: nedavė duonos, sviesto, alaus J.
3. Šv šnek. girdant, vaišinant išleisti, išeikvoti, suvartoti: Kiek ans išrýdė, i nėko nelaimėjo Krš. Žentui vieną butelį vyno išrýdžiau Bsg.
2 nurýdyti
1. caus. nuryti 1: Tokio gabalo višta nenurys, užsprings. – Ne, aš prieisiu ir nurýdysiu Rm.
2. tr. nušerti, nupenėti: Varnūčiai y[ra] riebi, pryš palekant iš lizdo, y[ra] nurýdyti Šts.
2 parýdyti caus. paryti:
1. Senai reikėjo parydyt paršus Km. Reikia parýdyti tą šunį Pc. Jau seniai špoko vaikai parýdyti Žml.
2. Vkš Reikia vaiką parýdyt Žml. Penkta gi burna prie stalo kariasi, iš ko parydysi? J.Balt.
3. caus. paryti 4: Valsčiuj reikėjo visus parýdyti Adm.
2 prarýdyti caus. praryti 3: Kurs prarýdė žiedą kalakutui, teataima nuo jo J.
2 prirýdyti caus. priryti:
1. DŽ1 Pirmiausia šunis prirýdyk Jn. Prirydėm tą šunį, paskui jis ir vemia Jnš. Aš jau savo vištas prirýdžiau, o taip puolė, kaip pasiutusios Mžk. Prirýdžiau tas čirškynes vištas Šts. Prirýdžiau žalčiukus (viščiukus), ka nelakstytų Krš. Tų ančiokų tai negali prirýdyt Sb.
2. Sut Kol maži vaikai buvo, bepigu buvę, bet dabar, kai jau užaugo dideli, tai sunku, nebespėju prirydyt LTR(Sln). Kol aš juos prirýdžiau OG299. Visos gaujos gi neprirýdysi Krs. Iškepiau šlaunį, iščirškinau, prirydžiau urėdą, prisprogdinau (d.) Lnkv. Prirydžiau dvariškį, prispringinau JV736.
| prk.: Pasitiešijo, akis sau prirydė, regėdam sunkią mūką mano didę KN17.
3. Prirýdė, nugirdė kaip lapus Krš. Kad pats gerčiau, tai ir tave prirydyčiau negyvai Vaižg.
2 surýdyti
1. DŽ1 caus. suryti 1: Surýdė kiaulėms centnerį miltų Jdr. Šunim mėsą surýdysiu Pnd. Savo gyvuliams pusę surydote, o mano karvėms šonkauliai braška J.Avyž.
| prk.: Gontos yr suskrostos ir surýdomos (suleidžiamos į išskrodas), dėl to už skiedas yr stipresnės Šts.
2. caus. suryti 3: Kilbaso mastą surýdė KlvrŽ. Nusipirko kokį sūrelį, tai ir surýdys svotams Kkl. Aš jam viską surýdžiau, o dabar ir pati nieko neturiu Pnd.
3. tr. šnek. išleisti (gėrimams): Prisirenk ubagūse kapeikų i anam surýdo Krš.

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.