Draugė, matydama mano susižavėjimą persiškais kilimais, sakė: „Tu dėl jų taip svaigsti, tad gal verslą pradėk“.

Jasikevičius: nėra ko „svaigti“ apie medalius, pirmiausia reikia nugalėti britus [antraštė]

Užtektinai buvo to bendravimo ir dėmesio. Jau nekalbu apie drauges, su kuriomis irgi gera pabūti.
Kartais tas visas dėmesys tampa tokiu savaime suprantamu dalyku, kad to net nepastebi. Imi svaigti apie romantišką vakarienę su šampanu, o kai ją gauni – nebesidžiaugi.

Europos kontekste mūsų nėra. Nesvaikime, kad mes kažką reiškiame. Nėra mūsų. Nėra. (Juokiasi). Lietuviškas teatras Europos kontekste yra, o populiariosios muzikos – nėra.

Jau tegu nesvaigsta, kad tie, kas rašo daug žinučių, moka kuo puikiausiai rašybos ir skyrybos taisykles...
Iš praktikos galiu tik tiek pasakyti, kad vaikai JAU nebemoka normaliai rašyti be klaidų.

Štai tavo ateitis: lova ir spintelė su gendančiu maistu dvokiančioje 8-vietėje palatoje, kur tave nuo kaimyno užpakalio, taip pat ir nuo jo priešmirtinės agonijos skirs keliasdešimt centimetrų dydžio tarpelis. Europos sąjungos valstybėje-narėje ir tu būsi paliktas dvėsti.
Svaikite toliau, „Lietuva-2030“ strategijos kūrėjai. Iki pasimatymo 2030-aisiais.

Turime pradėti vadinti daiktus savais vardais: čia yra tarptautinio lygio universitetas, čia – kolegija, čia turi būti regioninis universitetas, ir baikime svaigti, kad jis prisikvies iš Afrikos studentų ir taps mega universitetu“, – susiimti ragino A. Žukauskas.

Skrandžio opą be vaistų išsigydęs Teemu Arina: „Biohakerystė yra žingsnis arčiau gamtos“ [antraštė]
„[...] Paprastai kalbant, biohakerystė yra būdas, pasitelkus biologinius ir technologinius įrankius, optimizuoti savo gyvenimo kokybę, siekiant geresnės sveikatos, savijautos ir veiklos rezultatų“, – pasakoja T.Arina. [...]
Yra žmonių, kurie tiki, jog biohakerystė prieštarauja gamtai, tačiau T.Arina taip nemano: „Priešingai – biohakerystė padeda geriau pažinti savo organizmą [...].

Stokholmo inovacijų centre „Epicenter Stockholm“ dirbantis Hannesas Sjöbladas naktimis gyvena iš pirmo žvilgsnio mistinį gyvenimą – užsiima biohakeryste (ang. biohacking), t. y. tyrinėja technologijas, kurios implantuojamos į žmogaus kūną ir taip praplečia natūralias jo galimybes. Prieš pusantrų metų „implantavimo vakarėlyje“ pirmą lustą „priėmęs“ švedas šiandien įsitikinęs, kad tai – neišvengiama žmonijos ateitis.
Praėjusią savaitę parodoje LOGIN Vilniuje jis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kaip įžengė į prieštaringai vertinamą biohakerystės sritį, kokios implantų funkcijos sukels šių technologijų proveržį ir kaip jos padės... konkuruoti su robotais darbo rinkoje.

Biohakerystė (angl. biohacking) – tai būdas pasiekti gerą savijautą ir išnaudoti visą savo potencialą pasitelkiant naujausius žmogui prieinamus technologinius ir biologinius įrankius, pradedant išsamiais kraujo tyrimais ir baigiant žmogaus įpročius analizuojančiais skaitmeniniais prietaisais. Stebėdami gaunamą informaciją galime geriau suprasti kūne vykstančius procesus ir sustyguoti juos taip, kad būtume efektyvesni darbe ir kasdieniame gyvenime.

Kelių savaičių laikotarpyje D. Asprey atidarys „Bulletproof Labs“ – tai laboratorija Kalifornijos valstijoje, Santa Monikoje, kur šio judėjimo nariai galės išbandyti „biohakerystę“. Iš esmės tai yra specialios įrangos naudojimas siekiant sustiprinti savo imuninę sistemą, pakelti organizmo energijos lygį ir padėti sau ilgiau gyventi.

VĮ Turto banko generalinis direktorius, dalyvaudamas metinėje PuRe-Net organizacijos konferencijoje, kartu su JAV, Kanados, Olandijos, Danijos, Estijos ir kitų šalių atstovais, pasirašė Skaitmeninio statinio informacinio modelio (BIM) susitarimą.

Pastatą Alytaus rajone „prikėlę“ KTU studentai: BIM technologija yra statybų ateitis [antraštė]
Pasak jos, statinio informacinio modeliavimo kompetencijos į studijų programas palaipsniui integruojamos nuo 2013 metų. „BIM technologija bus neatsiejama architektų, statybos ir pastatų inžinerinių sistemų inžinierių darbo dalimi ir tam ruošiame savo studentus“, – teigia L. Stasiulienė.

BIM (Building Information Modeling) – tai skaitmeninė pastato technologija, kai statinys „iškyla“ 3D formatu kompiuteryje – ne popieriuje ar kokioje nors plokštumoje. BIM modelis leidžia valdyti visą statinio informaciją visais jo gyvavimo etapais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Kuriant pastatą išsamiai matyti visos smulkiausios jo detalės ir itin svarbu tai, kad statinio modeliavimas vyksta realiu laiku. Su BIM dirba visi statybų dalyviai ir pokyčius ar naujus sprendimus mato realiu laiku. Kitaip tariant, jei projektuotojas atliko korekciją, kur bebūtų inžinierius, prisijungęs prie sistemos tai mato. BIM technologija jau seniai naudojasi pažangiausios pasaulio šalys – nuo Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos šalių. Gerąją patirtį stengiasi įsidiegti ir Lietuva.

Lietuva rengiasi rimtiems statybų pokyčiams: nuo 2020 m. laukiama BIM metodų taikymo proveržio [antraštė]
BIM (Building Information Modeling) – tai skaitmeninė pastato technologija, kai statinys „iškyla“ 3D formatu kompiuteryje – ne popieriuje ar kokioje nors plokštumoje. BIM modelis leidžia valdyti visą statinio informaciją visais jo gyvavimo etapais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Kuriant pastatą išsamiai matyti visos smulkiausios jo detalės ir itin svarbu tai, kad statinio modeliavimas vyksta realiu laiku. Su BIM dirba visi statybų dalyviai ir pokyčius ar naujus sprendimus mato realiu laiku. Kitaip tariant, jei projektuotojas atliko korekciją, kur bebūtų inžinierius, prisijungęs prie sistemos tai mato. BIM technologija jau seniai naudojasi pažangiausios pasaulio šalys – nuo Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos šalių. Gerąją patirtį stengiasi įsidiegti ir Lietuva.

Statybų sektoriaus pokyčiai pastaruosius penketą metų suteikia joms naują kvėpavimą, keičia jų spartą ir kokybę, tobulina projektavimo, technologinių sprendimų grandis. Dar ne visuotinai, bet vis plačiau pažangiausių rinkos dalyvių pripažįstamų ir naudojamų pokyčių vardas – BIM.

Esportas (elektroninis sportas) – tai sporto šaka, kurios erdvė yra vaizdo žaidimai realiu laiku (angl. online). Jie žaidžiami esportininkams buriantis į komandas ir kaunantis profesionaliose varžybose dėl pagrindinio piniginio prizo.
Esporte dalyvauja esportininkai – profesionalūs video žaidimų žaidėjai, kurie į žaidimus investuoja daugybę savo laiko įgūdžiams tobulinti.

Prie Lietuvos efutbolo rinktinės prisijungęs psichologas užsiminė apie esportininkų požiūrį į darbo etiką [antraštė]
„Dažnai esportininkai yra jaunesni, todėl ir jų požiūris į darbo etiką būna kiek prastesnis, – pastebėjo A.Liachovičius. – Tačiau pagrindinis skirtumas turbūt yra tas, jog sportininkai labiausiai remiasi fizinėmis specifikomis, tuo tarpu esportininkams svarbūs kiti dalykai. Esporte pasitaikantys klausimai dažniau yra susiję su dėmesio išlaikymu, perkėlimu ir apdorojimu.“

Jei patinka kompiuteriniai žaidimai, tai dar nereiškia, kad gali būti esportininkas [antraštė]
Taip pat vienas iš „VGTU Esports“ įkūrėjų, VGTU studentas bei esportininkas Aleksas Bogdevičius, atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi kompiuterinių žaidimų mėgėjai gali tapti esportininkais – kaip ir bet kuriame sporte, čia skiriasi mėgėjai ir profesionalai. „Dauguma žmonių žiūri į kompiuterinius žaidimus kaip į laisvalaikio praleidimo būdą, tačiau esportininkai, t. y. profesionalūs žaidėjai, žiūri į kompiuterinius žaidimus kaip į karjeros galimybę, kaip į darbą. Esportininkai kasdien didžiąją dalį savo laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus dėl gilesnio supratimo, profesionalios formos palaikymo bei tobulėjimo, jog galėtų varžytis tarp geriausių pasaulyje“, – pasakoja A. Bogdevičius [...].

Jei trylikos metų vaikas yra pakviestas dalyvauti krepšinio, plaukimo ar šaškių turnyre, jis ne tik kad nesusiduria su dirbtinėmis kliūtimis, bet ir sulaukia palaikymo kaip atletas, garsinantis savo vardą, mokyklą, miestą, šalį. Deja, ši taisyklė visiškai negalioja esportininkams, o tuo skundžiasi net ir vietinių turnyrų organizatoriai, mat jie dažnai įveliami į diskusijas su žaidėjų tėvais, kurie kategoriškai atsisako palaikyti savo vaiko aistrą. Finale šis požiūris persiduoda patiems žaidėjams, tad visuotinės apatijos ar neigiamo požiūrio sukuriamas efektas transformuojasi į tiesiog nestabiliai žaidžiančias komandas.

„Šiame etape Lietuvos lauks daug stiprių rinktinių su profesionaliais esportininkais, kurie gyvena esportu. Bene pagrindinis mūsų pranašumas ir yra tai, jog mes – neprofesionalai, todėl neturime ko prarasti. Nepaisant to, mūsų tikslas – sužaisti kaip įmanoma geriau bei toliau garsinti Lietuvą pasauliniame esporte“, – prieš atkrintamąsias kalbėjo Donatas Grabarčiukas.

Tai kaip, ar pavyko reklama? Heiteriai netylėkit

„Trumpas yra heiteris. Jis nekenčia visų imigrantų, užsieniečių. Bet Clinton nekenčia vyrų. Čia nebeįmanoma, ateitis labai miglota. Turime rinktis iš kandidatų, kurie kažko nekenčia“, – man dėstė J.Santana.

Žodžių kare su „heiteriais“ Jefimova traukia Phelpso kortą: kodėl jo nesmerkiate? [antraštė]

Praėjau komentarų bangas, kurios sakė: „Tu gydykis, esi nesveikas, tave reikia išvežti į psichiatrinę....“ Įgavau tokį imunitetą heiteriams, kad net jų pasiilgdavau. Yra žmonių, kurie supranta mano personažą ir tokių, kurie tiki, kad čia tikrai aš. Tada iš principo pradėjau su heiteriais žaisti, pats patikėjau, jog esu savo personažas. Tuomet jie dalinasi mano įrašais dar aktyviau nei fanai.



Greičiausia lietuvė pasaulio čempionate – apie karjeros lūžį ir žinutę „heiteriams“ [antraštė]
Pozityvumą skleidžianti lengvaatletė užsimena ir apie kritikus, kuriuos tenka tildyti: „Kol viskas bus subalansuota, tol aš bėgsiu. Tol mane matys ir mano vargšai „heiteriai“ ir galės toliau mane heitinti. Tikiuosi, kad dar bent metus – iki Europos čempionato – suspurdėti ir parodyti, kad galiu ir dar geriau. Šitas sezonas įrodė, kad einame tinkama linkme.“

Sveika. Kas nutiko tavo blog'ui? Regis pati neperskaitai prieš publikuodama savo apžvalgas. Beveik kiekviename post'e klaida ant klaidos lipa. [...] Jei manai, kad esu "heiterė", tai labai klysti. Tavo blog'ą skaitau jau ne pirmus metus, myliu tavo apžvalgas.

Gražuolė Karolina Meschino davė atkirtį „heiteriams“: rūpinkitės savo kilogramais ir ligota mąstysena [antraštė]
„Mano figūra toli gražu ne tobula. Esu 176 cm ir sveriu 64 kg, gyvenu, kaip noriu, ir valgau, kiek noriu. Priauginėju svorio, kiek noriu, ir man visiškai nusispjaut, ką heiteriai šneka. Niekada nesiekiau būti tobula ir manau, kad tobuli žmonės neegzistuoja. Mažiau kiškitės į kitų gyvenimus ir geriau rūpinkitės savo kilogramais ir ligota mąstysena“, – sakė K. Meschino.

ATSIGAVIMO SOSTINĖ DIDINA APSUKAS: baigė išsivaduoti nuo medžių, pradėjo išsivadavimą nuo turinčių nuomonę (heiterių sąrašas jau sudarinėjamas).

Aš ją labai nuoširdžiai mylėjau. Nors mano močiutė buvo tikrų tikriausia heiterė, ji nekentė visų: ryžų, lietuvių, žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, juodaodžių, šviesiaplaukių, žmonių su šviesiais antakiais, žmonių su strazdanomis, žemų vyrų ir moterų, per aukštų moterų, moterų su didelėmis pėdomis, moterų su per didele krūtine, moterų be krūtinės, o vyrų ji apskritai beveik visų nekentė.