pasidaryti giedra
apsitráukti
pasidaryti debesuota
Apsitraukusi, ir nėkaip neprašvinta Krš.

pasidaryti šviesu
aptémti
pasidaryti tamsu
Retai dangus, rūsčiai aptemęs, prašvinta ant našlės galvos Mair.

pasidaryti šviesu tekant saulei
témti, sutémti, užtémti
pasidaryti tamsu saulei nusileidus
Prašvitus išėjo į vieškelį ir žygiavo iki sutemstant rš.
O daug čia tos dienos žiemą? Čia prašvito, čia, žiūrėk, – jau temsta Bor.
Šiapus kalno sutemo, anapus kalno prašvito (saulė) Pnd.

1 kniáuktis, -iasi, -ėsi, kniaũktis niauktis, debesimis trauktis: Dangus kniáukas, būs lytaus Slnt. Visą dieną kniáukės, bet išsitūrėjo nelijusi Slnt.
1 apkniáukti intr., apkniaũkti, -ia, àpkniaukė
1. refl. apsiniaukti, debesimis apsitraukti: Dangus pusryčiais apsikniaũkęs – būs lytaus Gršl. Tą pačią naktį oras apsikniaukęs, žaibai tvaskėti pradėjusys S.Dauk. Dangus apsi̇̀kniaukė – visą dieną lys Plng. Apsikniáukusi diena J.Jabl(Als).
2. prk. pasidaryti blogos nuotaikos, paniurusiam, apsiblausti, suniurti: Ko tu nūnai per visą dieną landžioji apkniáukęs?! Pls. Kap tėvas numirė, tai visi apkniaukę vaikščioja Pls.
| refl.: Ko tu teip apsikniáukęs? J.Jabl(Als). Apsikniáukęs žmogus – susiraukęs, supykęs, veidą užsidengęs J. Visados linksma, nematei jos apsikniaukusios Sz. Meinardas, nebsumanydamas ką bedaryti, apsikniaukęs lindojo savo pilėj S.Dauk. Ana gyvena apsikniáukus, rūsta by kiaulė, nelinksma J.
1 susikniáukti suniurti: Ans susikniaukęs, t. y. susiraukęs, supykęs, nieko nešnekąs J. Nelinksmas, kurs susikniaukęs J.
1 užkniáukti
1. refl. J apsitraukti debesimis, apsimėžti.
2. refl. prk. apsiblausti, suniurti: Sėdi užsikniáukęs kerčio[je], tartum kalbos neturėtų Plt. Užsikniaukė gaspadinė, t. y. nelinksma, užsiknabinusi J.
3. tr. aptraukti (žole), apželti: Jei pasitaikys lietinga vasara, pavasario arimą užkniauks piktžolės rš.

šarmóti, -ója, -ójo intr. NdŽ, KŽ, Kltn; Sut, N, KBII198, M, LL250 šarma trauktis, šerkšnyti: Akminai šarmó[ja], kaip užeina šalčiai Užv. Avilio sienos žiemą peršąla, šarmoja J.Krišč. Pakluonėmis šarmojo žolė ir geltonavo ražienos rš.
| refl.: Jau sienos pradėjo šarmóties, kaži, a ilgai bus tie šalčiai Erž.
ǁ impers. N, Rtr, KŽ dėtis, rastis šarmai: Šiandien šarmó[ja], t. y. sniegus traukia ant medžių, tvorų, langų J. Kada rūkas, tada šarmója ant medžių, ant žolės Btg.
| prk.: Alum lynojo, midum miglojo, medum šarmojo KlvD176.
ǁ tr. šarma traukti: Drėgna šarma šarmojo mano drabužius rš.
apšarmóti intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Grnk, Krkl, Brs, Vvr, Dkš, Stk, Lp, Mrk; R, MŽ, N, L šarma apsitraukti, apšerkšnyti: Kad medžiai [žiemą] apšarmóję, vasara lytota Krš. Medžiai yra šįryt apšarmóję Klp. Trobos durys šlapios, apšarmojusios nuo vidaus šilimos; viduj lubos varvančios, prišarmojusios Žem. Jų ir trobos sienos apšarmójo nuo šitokio šalčio Lš. Par naktį apšarmójo langai Skp. Kai[p] smagu būdavo klėty miegot – apšarmóję patalai aplink lūpas! Jrb. Matai, i šuniukas apšarmójęs, kaklas baltas Erž. Bruknelė nu speigų apšarmojusi tebžaliuo[ja] S.Dauk. Apšarmójo bėrs žirgelis JV1078. Apšarmojo šilkų skara baltojoj rankelėj LTR(Nm).
| prk.: Numanyti galėjai, jog jisai nebe mažųjų jau klasių, nes žemoji veido dalis buvo jau apšarmojusi gelsvais plaukgauriais Žem.
| refl.: Apsišarmóję ūsai nuo šalčio, nuo speigo J.
| prk.: Atėjo vakaras apsišarmojęs B.Sruog.
ǁ tr. Plv šarma, šerkšnu aptraukti: Iš eglynų apšarmotų staugia vilkas; net baisu! Mair. Šakos eglių vis buvo apšarmotos nuog garų I. Jo uostai apšarmóti nū šalčio Sg. Apšarmótas, apmiglotas žals vainikėlis LB32.
ǁ tr. prk. pražildyti: Baltai galvą apšarmojo nykus juodas rūpestis S.Nėr.
įšarmóti intr. J.Jabl, Rtr, NdŽ, KŽ šarma apsitraukti, apšarmoti: Langai įšarmóję Š. Vasarą [pirties krosnies] akmenai neįšarmója, tai mažiau reikia ir kūrent Pc. Tvarte taip šalta, ka karvė visa įšarmójus Rs. Katins juods, katins juods, papilvė geltona, ausys stačios, akys plačios, uostai įšarmoję (d.) Sg.
iššarmóti intr. šarma apsitraukti, apšarmoti: Šaltà buvo, uostai iššarmóję Sg.
nušarmóti intr. KŽ; Ser šarma apsitraukti, nušerkšnyti: Visos sienos nušarmójo NdŽ. Šįryt jau tikra šalna buvo atvažiavus. Visi stogai buvo nušarmoję P.Vaičiūn.
ǁ prk. pražilti: Iš po didelės kutuotos skaros per veidus driekdavosi nušarmotos plaukų gijos rš.
pašarmóti intr. NdŽ; Ser kiek apsidengti šarma, apšerkšnyti: Jo balta statula pašarmodavo ledinio stiklo žvaigždelėmis rš.
ǁ prk. kiek pražilti: Inžinierius Normantas, aukštas, malonaus veido, per anksti pašarmojusiais paausiais vyras rš.
prišarmóti intr. I, NdŽ, Vkš prisitraukti šarmos, prišerkšnyti: Prišarmójęs tas sklepas, tai pakūriau Jrb. Visi medžiai prišarmóję Brs. Visur prišarmóję buvo Pc.
ǁ tr. šarma aptraukti: Vasarą lytumi kapojosi, o žiemą šakas prišarmojo Žem.

griẽstis, griẽčiasi, griẽtėsi Š trauktis griene, nusistoti paviršiui: Pieną ramiai palaikius inde, jo paviršium pradeda griestis tirštokas gelsvas sluoksnis rš.
apsigriẽsti, apsigriẽčia, apsi̇̀grietė apsitraukti griene: Statinės plyšys miltais apsigriẽs, ir nebėgs vanduo Mrj.
užsigriẽsti, užsigriẽčia, užsi̇̀grietė BŽ380 užsidėti grienei: Kai tik užsigriẽs [grietinė], tai ir nugriebk J.Jabl. Dar nespėjo užsigriest J.Jabl. Ledžiukas ką tik užsigrietęs J.Jabl.

skrèbti, skrem̃ba (skrebia R, N, Sut), skrẽbo (skrẽbė [K]) intr. Š
1. Sut, Kos52, DŽ, NdŽ, Ss, Vad, Ds, Rm stingti, kietėti nuo šalčio, dėtis apšalui, ledeliui: Skrebte paskrebo šiąnakt purvas, t. y. pašalnojo J. Purvai skremba nuo šalčio J. Bus šalta naktis, jau iš vakaro skrem̃ba Sv. Jau skrem̃ba – ryt bus kelias kai plentas Trgn.
2. R, N, [K], BzBkIII107, JI82, APhXXXV371, BŽ516, DŽ džiūti, kietėti, stirti: Atriekta duona skremba, t. y. džiūsta J. Skrebiu, sausas esmi MŽ477.
3. menk. liesėti, kriošti (senstant): Skrembù, į ragą traukuos DūnŽ.
4. Skr, Slv skrusti kepant: Ėmė skrèbt blynai – ir atėmė petelnę nuo ugnies Jrb.
5. prk. vargingai gyventi, skursti: Tik skrem̃bam, led galus su galu suduriam Pn.
apskrèbti intr.
1. apšalti, apsitraukti apšalu: Rytą lomutė buvo apskrebusi leduku rš.
2. Š apsitraukti luobu, pluta, sukietėti, apdžiūti: Jau apskrẽbo, t. y. šašas dedas ant popos, skaudulio J. Apskrẽbęs tas abrakiukas, atsiriek minkštesnį Krš. Biškį apskrẽbo pyrago plutikė Užv.
3. Jz, Klt apskrusti kepant: Man apskrebę blynai tai gardūs, o minkštus tai negaliu nei valgyt Šn. Man kugelis gardus, kur apskrẽbęs Alk. Kai tik kiek apskrèbs, ir trauk iš krosnies Vdžg.
4. apsitraukti nešvarumais, apskresti: Vaiko panosė apskrẽbus Užp. Jau kad, merga būdama, apskrebusiu sijonu uliodavo, tai jau dabar su vaikais ir dyvo nėr Skdt. Šaukštas koše apskrẽbęs Ds. Puodakelis apskrẽbęs, kad net pakelt nemožna Skdt. Ir par ką apskrẽbę, ir tie [pavasarį] apskuopia ČrP.
5. apkibti, apsikrauti kuo: Žydėjo, net apskrẽbę obelės [žiedais], o nieko nėr [obuolių] Klt.
įskrèbti intr. įšalti: Inskrẽbo keliai – labai grubu važiuot Vlk.
nuskrèbti intr.; Ser apsitraukti luobu, nešvarumais, purvu, sukietėti.
paskrèbti intr.
1. DŽ, Tj, Lel, Švd, Lkm, Pv, Svn, Kp, Skdv, Plv, Gs, Mrs, Krok, Prn kiek sustingti, sukietėti nuo šalčio; užsidėti apšalui, ledeliui: Purvai paskrem̃ba nuo šalčio, t. y. pašąla J. Kelis paskrẽbo, t. y. padžiūvo, sušalo purvas J. Rytą žemė buvo paskrẽbus Ss. Pradėjo kiek šalti, jau purvas paskrẽbęs Jrb. Ant nakties paskrem̃ba truputį, tada gerai važiuot Rm. Gal ir paskrèbs kiek, vėjas teip kvakina (pučia) Srv. Nors mažas šaltelis, ale maklynė paskrẽbus, sausiau vaikščiot Pn. Nėra purvyno, drūtai paskrẽbo Rš. Kad tik biškiuką paskrebtų̃, tai geriausias kelias būt Trgn. Šiandie jau drūtai paskrẽbę, galima karvės gyt ant rugių Švnč. Paskrẽbę, ledas kels žmogų Brž. Paskrẽbusi šiandien, nereik purvyno taškyti Krš. Biškį paskrẽbo – aptraukė gruodžiukas Škn.
2. Ser, NdŽ apsitraukti nešvarumais, apskresti: Paskrẽbusi nosis Sv. Jo panosė vis paskrẽbus Ds.
ǁ apšašti: Ar pašalo vaikas, kad panosytė paskrẽbo Sdk.
3. Rm paskrusti kepant: Vos paskrẽbę tie blynai! Jrb. Blynai paskrebo kraštais Ukm. Paskrẽbę bulbos labai gardžios Švnč. Kitas šonas sūrio tegul paskrem̃ba – dėk pečiun Klt. Gardi mėsa, kai pečiuj paskrem̃ba Ob.
priskrèbti intr.
1. NdŽ, Ser, Ktk pridžiūti, prikepti, priskresti: Katilėlis priskrebęs, stalas aptrupintas LzP. Kukulius viriau – puodas priskrẽbo Vžns. O čiagi da kruopų puode priskrẽbę! Km. Še, čia priskrẽbę – gramdyk! Alk.
^ Kur prilipau, te ir priskrebau LTR(Lkm).
2. DŽ, Kpč, Snt paskrusti: Pašildyk bulvių, ale tegul priskrem̃ba Šk.
3. Užp, Tršk prk. pritapti, prisigretinti, prisikabinti: Vaikas greit priskrem̃ba [prie gyvulių] Ut. Priskrẽbo prie manęs – kad aš kaip juo nuskratyč! Skdt.
suskrèbti intr. Š, Rtr, NdŽ
1. DŽ, Up, Skdv, Bgt sukietėti nuo šalčio, sustirti, sustingti: Šalna buvo, žemelė suskrẽbusi Jdr. Suskrẽbęs purvas nuo šalčio Prng. Speiguotie suskrebo keliai LKKIX17(Šts).
2. BŽ516 sukietėti, sudžiūti: Suskrẽbo duona riekiama J. Kalniai suskrẽbo kaip ragas, matai, in pečiaus buvo Ktk. Sudžiūna, suskrem̃ba mėšlų kupetos, nebgal iškapstyti Užv.
^ O, kad tu suskrebtum, koks piktas, netikęs! Pn.
3. menk. suliesėti, sukriošti: Bobutė jau suskrẽbo visai Skdv. Suskrèbs ta senė, į titnagą pavirs DūnŽ.
4. Jrb, Lkš suskrusti kepant, apkepti: Eik valgyt, jau bulvės suskrẽbo Snt. Duok man kur labiau suskrẽbusį blyną, aš minkštų nenoriu Alk.
5. aptekti nešvarumais, apskresti: Kamašėliai suskrẽbę, votinė putrota Klt. Grynai suskrẽbę alkūnės Slv.
užskrèbti intr.
1. plonai užšalti: Par naktį prūdas užskrẽbo Vdžg.
2. užlipti, užakti: Man, būdavo, ažuskrem̃ba akys Ob. Vaiko akytės ažuskrẽbę, baisu žiūrėt! Ut.