Rasti išteklių įrašai (106)
ugnis
kaip (kai, kap, keip, nei) ugnìs (ùgnis, ùgnė, ugnià, ugnẽlė)
1. Vyras labai ūmus – kaip ugnìs. Jnš. Širdingas kaip ugnìs. Slk. Mano vyras buvo piktas kai ugnìs. Ūd. Piktas kai ugnìs. Skr. Brania pikta keip ugnìs – sunku su ja sugyvent. Slm. Ana tokia kap ugnià, nervuota. DvŽ II 444. Vyras kaip ugnìs, priešais žodžio nepasakysi. Jnš. Aš tai kap ùgnė. DrskŽ 426. Vyras kaip ugnìs: kas rankoj, tas galvoj. Jnš. Anas žmogus ūmus – užsidega kaip ugnìs. Sv. Kai tik pasakiau, tai jis ir užsikūrė kap ugnis. Lš. Jis tokios staigios įgimties – nei iš šio, nei iš to tik užsidegs kaip ugnìs. Rs. Dėl mažiausios priežasties suliepsnodavo kaip ugnis ir imdavo plūsti paskutiniais žodžiais. V.Krėv. Tuoj užsidega nei ugnis. B 468.
2. Visas raudonas kaip ugnìs – karščio turi. Jnš. Raudona kaip ugnìs, raudonavo tiek motriška. Trk. Žolė kap ùgnė raudona. Rdš. Stoviu kai ùgnis (raudona) iš sarmatos i neturiu kur dėtis. KltŽ 367. Mergaitė tvyks kaip ugnìs nuraudonavo. Plt.
3. Ma[n] kaip ugnis viduriuos dega – vietos sau nerandu. LVP 688 (Sk). Vaikagaliai, būdavo, nulekiam, tų burbašaknių atsinešam, nusiprausi, tai Jezus Marija, keip ugnìs dega burna. Slm. Uždėjus vaistų, ranką ėmė deginti kaip ugnìs. Jnš. Degu kap ugnìs iš sarmatos. Ml. Kada baika, kada kaip ugnìs diegia [pusiaujas]. Kvr.
4. Arklys dagus (greitas) kaip ugnìs. Lkš. Manam arkliokui tik ažduok avižų, tai bus kaip ugnìs. Lkm. Arklys kaip ugnis, nereikia ir šert – pats bėga. Ds.
5. Ot darbus buvo žmogus – kaip ugnìs!. Užv. Kaip ugnìs [vaikas], nereik ne žadinti į darbą, ne nieko. Krš. Prie darbo tai kaip ugnìs, ale ir pavalgo. Sb. O dirbt, in darbą – kap ùgnė vaikas. Srj. Ji, brol, ir į darbą, ir į viską kaip ugnis. V.Krėv. Ana kai ugnìs in darbą, pirma visų nusikasė bulbas. KltŽ 367. Į darbą kaip ugnìs. ZnŽ III 521 (Snt). Kad jau ugnystas (smarkus, ūmus) – kaip ugnis visur puola. Ps.
6. Arklys eina kaip ugnìs (greitai). Jnš. Kaip ugnìs pardūmė iš Kvėdarnos. Kv. Kap ùgnė šoki (smarkiai, greitai) tu, su tavim bijau eit. Sn.
7. Nubėgsi kaip ugnìs (trumpam) i vėl mauk atgaliau. Krš.
8. Šiandiej oras kai ugnẽlė (labai šaltas). Ds.
9. Vėjas gairina kaip ugnis. Rd.
10. Taurė karšta buvusi kaip ugnis. V.Krėv. Ta sriuba kai ugnìs. Jrb.
11. Šita rūgštis rūgšti kai ugnìs. Mrj. Kiršė (tokia degtinė) buvo kaip ugnìs (labai stipri). Šts. Turiam buteliuką [degtinės] keip ugnẽlės. Slm. Alus susistovėjęs, kaip ugnis. Žem. Iš pūro rugių keturi gorčiai spiruto kaip ugnies!. Žem.
12. Geras peilis, kai ugnìs. Trgn. Ot dalgė aštra: ima kai ùgnė!. Švnč.
13. Žerpliu (rusu, nuobodžiai gyvenu) kaip ugnis. R 139. MŽ 183.
14. Akys jo gyvos kaip ugnis, balsas jo aiškus kaip varpo. Tat.
kaip (it) ugnìs ir vanduõ (su vándeniu) Visą laiką pykstas, gyvena kaip ugnìs ir vanduõ. Jnš. Sutinka kaip ugnis su [v]andeniu. (iron). VP 43. Sutinka kaip akmuo su kirviu (su dalgiu LPP I 422), ugnis su vandeniu. (iron). M. Nesutinka it ugnis su vandeniu. Sim.
kaip ugnìs iš strielbõs Kaip ugnìs iš strielbõs pražuvo (dingo bemat). BM 268 (Rd).
kaip ugnìs (ugnẽlė) merdẽna Gyvena, kaip ugnis merdena (sunkiai, vargingai). KrvP (Rk). Gyvenom, kaip ugnelė merdenom. (rš). Ir gyvena, kaip ugnelė merdena. KrvP (Všk).
kaip ugnìs skùjose Ko piestuji (šokinėji) kaip ugnis skujose?. LPP II 12.
it ugnìs su pãraku Nesutinka it ugnis su paraku. Sim.
lyg ugnìs su vė́ju Lyg ta ugnìs su vė́ju – ėjo ir nuėjo. Kn.
kai ugnìs táukus Mylia kai ugnìs táukus. Vdk.
Saturnas
Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0.4 iki 1.3 ryškio. Kampinis skersmuo kinta tarp 14.5″ ir 20″. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (96.3% tūrio), helio (3.25%), metano, amoniako, etano ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako, vandens ir amonio hidrosulfido kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~400 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferos geometrinis albedas 47%. Saturno efektinė temperatūra 81 K. Saturnas, kaip ir kitos planetos milžinės, neturi kieto paviršiaus. Saturno teoriniai modeliai numato, kad nuo paviršiaus iki ~32 000 km gylio yra skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to ~12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis ir ~16 000 km spindulio metano, amoniako ir vandens ledų bei silikatų branduolys. Magnetinio srauto tankis ties paviršiumi 2.1·10–5 T. Magnetosferos ašis beveik sutampa su sukimosi ašimi. Aplink Saturną pusiaujo srityje skrieja ledo dalelių spiečiai –- Saturno žiedai. Atrasta 31 gamtinis Saturno palydovas. 1979–1981 m. Saturną ir jo palydovus tyrinėjo JAV tarppl. erdvėlaiviai "Pioneer 11", "Voyager 1" ir "Voyager 2". 1997 m. į Saturną paleistas NASA – ESA erdvėlaivis "Cassini", kuris pasieks Saturną 2004 m. Planeta pavadinta vieno iš vyriausiųjų romėnų dievų Saturno vardu. Saturnas laikomas graikų dievo Krono analogu.
Jupiteris
Didžiausia Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės. Pagal spindesį (didžiausias yra minus 2.9 ryškio) tarp planetų Jupiteris yra antras po Veneros. Kampinis skersmuo kinta tarp 30″ ir 49″. Jupiterį gaubia tanki atmosfera, susidedanti iš mol. vandenilio (89% tūrio), helio (10%), metano, amoniako, etano, vandens garų ir kt. Yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako, vandens ir amonio hidrosulfido kristalėlių. Debesyse matomos ~10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų juostų, ištįsusių lygiagrečiai su pusiauju. Baltosios juostos yra padidėjusio slėgio sritys, jose dujos kyla aukštyn, o vėjas pučia iš vakarų į rytus. Rudosios juostos yra sumažėjusio slėgio sritys, jose dujos leidžiasi žemyn, o vėjas pučia iš rytų į vakarus. Vėjo greitis ties pusiauju iki 150 m/s. Juostų lietimosi vietoje susidaro sūkuriai, iš jų labiausiai pastebima yra ovalo formos Raudonoji Dėmė matoma ~22° į p. nuo pusiaujo. Atmosferoje nuolatos žybčioja žaibai. Atmosferos geometrinis albedas 42%. Jupiterio efektinė temperatūra 110 K. Jupiteris neturi kieto paviršiaus: teoriniai modeliai numato, kad nuo paviršiaus iki ~17 000 km gylio yra skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to eina ~44 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis, o centre yra ~10 000 km spindulio metano, amoniako ir vandens ledų bei silikatų branduolys. Magnetinio srauto tankis ties paviršiumi 4.3·10–4 T. Magnetosferos ašis nukrypusi nuo sukimosi ašies 9.6° kampu. Aplink Jupiterį skrieja 60 žinomų palydovų ir ploni kietų dalelių žiedai. 1973 m. Jupiterį ir jo palydovus tyrinėjo erdvėlaivis „Pioneer 10“, 1974 m. – „Pioneer 11“, 1979 m. – „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. 1995 m. erdvėlaivis "Galileo" tapo pirmuoju dirbtiniu Jupiterio palydovu. Iki 2001 m. "Galileo" tęsia planetos ir jos palydovų tyrimus. Planeta pavadinta vyriausiojo romėnų dievo Jupiterio vardu.
kosminiai spinduliai
Didelės energijos (>105 eV) elementariosios dalelės ir atomų branduoliai, skriejantys Visatos erdvėje greičiais, artimais šviesos greičiui. Tai pirminiai kosm. spinduliai, izotropiškai pasiskirstę Visatos erdvėje. ~99% jų srauto sudaro vandenilio ir helio branduoliai (protonai ir helionai), ~1 % elektronai ir pozitronai; sunkesnių chem. elementų atomų branduolių yra visai mažai. Pirminius kosm. spindulius skleidžia Saulė (dalelių energija ~1010 eV, Galaktikos objektai – supernovos, pulsarai, žybsinčios žvaigždės (1010–1016 eV), užgalaktiniai objektai – aktyviosios galaktikos, radijo galaktikos, kvazarai ( >1017 eV). Susidūrę su Žemės atmosferos dujų atomais ir molekulėmis, pirminiai kosm. spinduliai sukelia branduolines reakcijas. Dėl to susidaro (žemiau kaip 20 km aukštyje) antriniai kosm. spinduliai. Juos sudaro lengvieji atomų branduoliai ir įv. elementariosios dalelės (hiperonai, protonai, neutronai, pionai, miuonai, elektronai, pozitronai, neutrinai, jų antidalelės, gama fotonai). Elektringąsias kosm. spindulių daleles veikia Žemės magn. laukas. Jis iškreipia dalelių trajektorijas ir sukelia geomagnetinius reiškinius: platumos reiškinį (kosm. spindulių intensyvumas Žemės pusiaujo srityse mažesnis negu ašigalių srityse), ilgumos reiškinį (intensyvumas didžiausias virš Atlanto vandenyno, mažiausias Ramiojo vandenyno vakaruose), rytų – vakarų reiškinį (intensyvumas didžiausias virš Atlanto vandenyno, mažiausias Ramiojo vandenyno vakaruose), rytų – vakarų reiškinį (Žemės magn. laukas teigiamas kosm. spindulių daleles kreipia į r., neigiamas – į v.). Žemės magn. lauke pagautos kosm. spindulių dalelės sudaro radiacijos juostas.
Marsas
Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Jei Marso opozicijos metu Žemė yra afelyje, o Marsas perihelyje, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja vidutiniškai kas 14 m.). Didžiojoje opozicijoje Marso diskas matomas 26″ kampu, jo spindesys siekia minus 2.9 ryškį. Kai Marsas yra toliausiai nuo Žemės, jo disko kampinis skersmuo būna tik 3.5″. Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 5 ugnikalniai (Olimpas, Askrėja, Arsija, Povas ir Eliziejus), aukščiai 21–14 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio Marinerio kanjonų sistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos, aptikta išdžiūvusių ežerų. Marso p. pusrutulis ~3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių. Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95.3% tūrio), azoto (2.7%), argono (1.6%), deguonies (0.13%), anglies monoksido (0.08%), vandens garų (0.02%). Planetos geometr. albedas 15%, slėgis prie paviršiaus ~6.1 mb, t.y. 166 kartus mažesnis negu prie Žemės paviršiaus. 15–45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų. Dėl retos Marso atmosferos ir mažo debesuotumo labai kinta paviršiaus temperatūra per parą; pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki +20°C, per naktį atšąla iki minus 100°C. Marso efektinė temperatūra 210 K. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 30–50 m/s), kurie sukelia smėlio audras, kartais apimančias visą planetą. Marso teoriniai modeliai numato, kad jo centre yra ~1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolys, virš jo ~2300 km storio silikatų mantija, o virš jos ~100 km storio granito ir bazaltų pluta. Magnetinis laukas ~500 kartų silpnesnis negu Žemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apie Marsą ir jo palydovus gauta iš tarppl. erdvėlaivių: JAV – „Mariner 4“ (iki 30–50 m/s), kurie sukelia smėlio audras, kartais apimančias visą planetą. Marso teoriniai modeliai numato, kad jo centre yra ~1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolys, virš jo ~2300 km storio silikatų mantija, o virš jos ~100 km storio granito ir bazaltų pluta. Magnetinis laukas ~500 kartų silpnesnis negu Žemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apie Marsą ir jo palydovus gauta iš tarppl. erdvėlaivių: JAV – „Mariner 4“ (1965), „Mariner 6“ ir „Mariner 7“ (1969), „Mariner 9“.
pérvanoti
1. tr. Kos58, M, J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DrskŽ perti pirtyje vanta: Nugarą vanóti DŽ1. Vanók nevanójęs, vis tiek nugarą niežti ir niežti Ds. Vanót manę nereikia Nmč. Vaiką pirmą kartą par akis vanoja, kad gėdingas būtų Brž. Viena gulia, o kitos duodam su šluota, vanójam Kp.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Mlk, Aps: Eisma pirtin vanotųsi Kos90. Pirtė[je] su vanta gerai vanókis, t. y. perkis J. Užlipsi ir vanókis, [v]antą paėmęs Smal. Vyrai vanójas vantom Kli. Vanójas vantą beržinę susirišę Rdš. Anas ėgliu vanódavos Trgn. Cetulė vanójos sinkutėm notrėm Dglš. Tai seniau, jeigu skauda pusiáu ar ką, tai tada ir su dilgėm vanójosi, ir su ėglium Žž. Vantom kab ima vanótis! Dbč. Ot gera pirtis: daviaus, vanójaus, kad [v]antos in nugarą negaliu priglaust Slk. Kai pirtis šilta, tai gera vanotis Ul. Užsileja [v]andenio an krosnies, tada vanójas JT427. Uždėk šilimos, reiks vanotis Ps. Vanótis visi ukvatija, kai daug garo Klt. Išsitiesei an suolo ir vanókis Lš. An plautų užlipa vanótis, plautis, pasikaityt LKT239(Žml). Vanódavos pirtyse tėvai, o mes (vaikai) negalėdavom išlaikyt [karščio] Kvr. Prieš šventą Joną raganos vanódavos an rasos Kpr. Oi kur tu buvai, dieduli mano? – Pirtelėn vanótis, bobule mano DrskD236. Suserga žmogus, tuoj kuriama kuo karščiausia pirtis, ligonis vanojasi iki sąmonės netekimo rš.
^ Šiultumas [autobuse], nor vanókis! Slk.
ǁ mazgoti, prausti, maudyti: Vaikus reik tankiai vanoti, o ka ne – anie apskręsta Pln.
^ Ranka ranką vanója, kad abi būt baltos Dkš. Liko šuva nevanótas (apie ką nepadarytą, neatliktą, neįvykusį) Dglš.
| refl.: Gavo [kunigas] silkinėje bačkoje vanotis Žem. Vanójuos ir iš vanos nenoru lipti Slnt. Mas liuobam vanósiamos blėkinė[je] vano[je] dukart par metus Pln.
ǁ refl. Dgp, Č, Mžš kapstytis, kuitinėtis, plunktis: Vištos inlenda par tvorą ir vanojas ežioj Švnč. Tai jos (vištos) tenai maudos tam smėly, vanójas Pin. Vištos prieš saulelę tik vanójasi Krs. Tai gyvuliai (vištos) – ar žemė, ar dulkės, vis vanójas Skp. Vanójas žvirbliai smėly, tai gal bus lietus Pnd.
ǁ refl. turkštis: Jei paukščiai vandeny vanojasi, bus didelio lietaus Pnd. Žąsys prieš atodrėgį vanójas Skp.
^ Po moliniu tiltu antytės vanojas (liepsna krosnyje) LTR(Kp).
2. smarkiai mušti, plakti, perti: Su kuolu kai pradėjo vanót Sld. Kad jau ir tėvas – kur tę matei teip vaikas be jokio pasigailėjimo vanót?! Paį. Tu jam duok vieną sykį valgyt, o trissyk vanók – tada iš jo bus žmogus Alvt. Kumeliam ka vanó[ja], ka vanó[ja] par šonus! Rd. Tą bobutę pradėjo vanót su tuo statiniu Dj. Nesulaukęs jo tėvelis, eina jo ieškoti, pasiėmęs bizūnėlį, eina jo vanoti LTR(Glv). Verbų rytą kas anksčiau už kitus atsikelia, tas miegančius žadina, vanodamas verbų rykšte sp.
| prk.: Šį šimtmetį mes žirgą labiau botagu vanojom, negu gerą žodį jam tarėm sp.
^ Ar eisi – luptas būsi, ar neisi – vanotas būsi KrvP(Bsg).
| refl. NdŽ: Iš karto, lig apsipranta, pasimuša [žąsys], vanójas gerai Rk.
ǁ mušant varyti: Vanója žąsis Juozupienė iš pievos Klt.
ǁ tr. daužyti į ką nors, blokšti: Pasideda kazlą kokį ar kubilą ir vanója [rugius]: būc, būc Sml.
ǁ refl. mojuoti, mosuoti (sparnus): Išeik pavakary, pamatysi tuoj: kad skrenda kaip kulpka [šikšnosparnis], nei sparneliais vanójas, nieko Plvn.
3. tr. prk. smarkiai barti, vainoti: Aš ją vanó[ja]u ažu tokius darbus Dglš.
ǁ NdŽ, Grdm, Plv apkalbėti.
ǁ vadinti, pravardžiuoti: Kas kitą durnium vanója – pats durnas Dglš.
4. daug riekti, pjauti: Nevanok tokių storų riekių Pn.
ǁ dalgiu pjauti: Vanóju pievą, vanóju, ir vis žymės nėra Ukm.
5. smarkiai valgyti, kirsti, srėbti: Putros vanodamas, t. y. srėbdamas, ko nesuės daug J. Ale tai vanója, net sarmata iš pašonės žiūrėt Ldk. Kad vanója, kad vanója, net ausys kruta! Ut.
6. gerti (ppr. alkoholinius gėrimus): Vanók tą čėrkikę, nelaikyk Krš.
◊ galvõj [bizùkai, žvi̇̀rbliai] vanójasi apie žmogų, kuris sunkiai protauja, kvailai mąsto: Galvõj bizùkai vanójas Švnč. Jam šiandiej galvõj vanójas Ut. Jau galvõj žvi̇̀rbliai vanójas Slk.
káilį (šónus) vanóti mušti, plakti, perti: Tokiam verkiant reik káilį vanóti Ll. Tada medžioklis pačiupo žmogelį už kupros ir ėmė vanoti šonus J.Balč. Nu, vaikeli, tai tavo káilis vėl buvo vanójamas Sk.
liežùviais vanóti apkalbinėti, liežuvauti: Pasiskųst kam sarmata, sakis – ana išdurnėjo an senatvės, ir ims visi žmones liežùviais vanót Lš.
apvanóti
1. refl. kiek pasiperti, pasivanoti: Aš jau biškį apsivanojau – užteks Paį.
2. gana smarkiai apmušti, apkulti: Autu moma, būdavo, vaikus apvanója Dglš. Apvanoti bernai kap žvirbliai in visas puses išlekiojo Lš. Kai tėvelis peržinojo, su kačerga apvanójo (d.) Aps.
◊ [visùs] šónus apvanóti apmušti, apkulti: Žmogus užpyko, kad taip kvailai kalba, primušė, apkūlė, apvanojo visus šonus LTR(Všk). Aš tau, išdykėli, apvanósiu šónus! Rmš.
atvanóti
1. tr. KŽ vanta atperti.
2. refl. vanojantis pasveikti: Jo buvo pusiau (pusiaujas) ažuimtas, tai vanojos vanojos, i atsivanójo Ml.
3. smarkiai mušti, atkulti, atpilti: Ai atvanó[jo] šikinelę man tėvas Dglš. Kap paimu pagalį, kap atvanóju, tai tada klauso Rdš. Atvanók tu jam gerai, tai nesius Klt. Nors senas esu, bet gerai būtau atvanojęs prakeiktą [giltinę]! V.Krėv.
| refl. tr. KŽ.
4. daug atriekti, atpjauti: Ale kai atvanójo storiausią riekę [duonos], tai kur aš suvalgysiu Švnč. Kaip ubagu[i] abišalę kad atvanójo ir valgyk On. Kad atvanóta kokiu neaštriu peiliu! Vb. Lašinių brizą kad atvanójo ir padavė Krs.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Atsivanójo duonos griežinį per visą bakaną ir valgo Jnšk. Ateis iš darbo, atsivanója pusę bakano, užsibarsto druskos – jam ir gerai Sv. O kad atsivanójau – kaip už čielą valaką Kp.
5. intr. prk. atsikirsti, atrėžti: Kap barties – tai gali dovanot, ė gali ir atvanót Aps.
◊ káilį (šónus On, per šónais) atvanóti prilupti, primušti: Atvanok gerai kailį su diržu, tai nebekiš nagų kur nereikia Prl. Ejo ubagas per ūlyčią, nešė duonos ir bulbyčių, kad gaspadorius atsižinotų, tai jam per šónais atvanótų (d.) Aps. Jau motulė sužinojo, lazda šónus atvanójo DrskD67. Tol Kaulakys ponavojo, kolei šonus atvanojo A.Strazd.
įvanóti
1. refl. Š išsiperti vanta.
2. smarkiai primušti, prilupti, supliekti: Kai invanósiu gerai, tai žinosi Švnč. Kai invanójau gerai, tai nereikia daugiau liežiuvį kaišiot Krok.
3. refl. prk. smarkiai įsipjauti: Tai insvanójau peiliu pirštą Dbk.
4. tr. prk. daug įdėti: Da šaukštelis geras [cukraus] invanót, ir bus gerai Slk.
išvanóti tr.
1. J.Jabl, M, Rtr, KŽ, DŽ1 išperti su vanta: Išvanók mane seną (pirtyje) Š. Lipkit, vaikai, katras noriat ant plautų – išvanósiu Paį. Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai NS663.
^ Neik su velniu pirtin – be [v]antos išvanos Klt. Neik su vilku pirtin, ba išvanõs Slk.
| refl. G86, Š, DŽ1: Pirty išsivanójom visi devyniolika ČrP. Išsišutinu, išsivanóju pirty, tai guliu kai suvystyta Klt. Išsikaitinę, išsivanóję lekiam pravarėlin atvėst Krs. Kurgi be anksti [pirtis]: pakol moteriški išsivanója Mžš. Aš an pirtį einu tik dėl to, ka čia gali karštai išsivanót Skrb. Kai užpylė garo, tai net ausys raitės: ot išsivanójom! Slk. Kai pradedi gripu sirgt, tai spirito paėmei, išsivanójai gerai, i sveika Ob. Paskutinį kartą prieš smertį noriu gerai išsikaitinti ir išsivanóti, kad būčia baltas ir grynas MitIV43(Šd).
ǁ vanojant išgydyti: Vanoja pirty – ką gi (kaipgi) tu išvanósi vidurių ligą?! Mžš. Tik pirty dieglį išvanójau Vj. Nu ale stiprūs buvo žmonės – išvanódavo visas ligas [pirtyje] Kpr.
ǁ Dsn išprausti, išmaudyti: Lyk, lyteli, dar lynok, piemenėlius išvanok (d.) Pmp. Kiek tu ašarėlių per tą laiką išliejai? Turbūt jose išvanotumi savo Jonelį? Žem.
| refl. tr., intr.: Visus rietus išsivanojo Krkl. Kubile da geriau išsivanóji, kokio nori karštumo pasidarai Sdb. Išsivanójęs neik į lauką – vė[ja]s parpūs Slnt.
ǁ refl. išsipurtinti, išsipurinėti: Smėly karštam vištos išsivanója išsivanója Klt.
2. G88, KŽ prk. smarkiai išperti, primušti, prilupti: Ką išvanóti rykštėmis NdŽ. Paimk lazdą ir ižvanók DrskŽ. Aš tave kad išvanósiu, kad tu priešais šneki Grš. Parejęs kuolu išvanók gerai Lp. Vienas mušeika terp būrio bernų kap insisukė, visus bernus lazda išvanojo Lš. Do gaideliai negiedojo, motinytė sužinojo, su kačerga išvanójo (d.) Slk. Jau man buvo keturios dešimtys metų, kai mane paskutinį kartą tėvas iena išvanojo V.Krėv.
^ Ir bėga akis nuleidęs, kaip išvanotas šuva KrvP(Ūd).
| refl. KŽ.
ǁ išskalbti (žlugtą): Gerai išvanojau baltinius su kultuve Jrb.
3. prk. smarkiai išbarti, išplūsti: Ana mañ’ visaipos išlojojo, išvanójo Dglš.
ǁ apkalbėti: Nugi ir išvanójo tos moterys mūsų Vandą prieš pačias veselijas Brž.
4. Pg, Jnšk prk. padaryti ką didelį: Sakiau, ben kiek tik prakask, o anas baisią duobę išvanójo Skdt. Kad išvanójo (išarė) vagą gilumo lig kelių! Ėr. Daktarka kai išvanójo vagą (operavo) par pilvą! Švnč.
| refl. tr.: Tokią trobą išsivanójo – o, o! Krš.
5. Žml, An prk. išpjauti, iškirpti: Skadais išvanóta plaukai Aln.
ǁ išnaikinti: Vištos visus miežius išvanójo (labai iškapstė) Švnč.
6. prk. smarkiai išėsti: Ale pamislyk, kad išvanóta pelės Slm. Pririšiau in pakraščiuko karvę, kai nutruks, išvanõs kopūstus Klt.
7. prk. daug išgerti (alkoholinių gėrimų): Išvanójo vyrai butelį, kaip už ausies užmetė Krš.
◊ káilį (kùprą, nùgarą, skùdurus, šónus Btrm, Užv) išvanóti Skr, Žž, Grk primušti, prilupti: Kai išvanósiu aš tau káilį, tai žinosi, kaip reikia klausyt tėvo Sl. Už tokį darbą tau gerai reikia káilį išvanót Bgs. Išvanók gerai káilį – matysi, bus kai šilkinė Alvt. Tokiam tik gerai kùprą išvanót Erž. Kam nùgarą išvanóti BŽ31. Aš jam kad išvanósiu skùdurus, tai jis bus man spakainas Šn. Tik ateik – aš tau šónus išvanósu Všv. Kai paėmęs kas pagalį šónus išvanõs, – tai žinosit landžiot Paį. Argi tu tiems vaikams savo neišvanotumei šonų? Sz.
liežuviù išvanóti išbarti, išplūsti: Ižvanójau ją liežuviù Drsk.
nuvanóti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Mžš nuperti su vanta: Duok vantą, nugarą nuvanosiu Grž. Kunigas susigadijo ir liepė slūgom savo pakūrint pirtį, nuvanót tą viršinyką (kerdžių) BM132(Klov).
^ Ilsisi kaip nuvanotas KrvP(Pun).
| refl. Š, DŽ1: Nori paskūrint [pirtį] ir nusvanót, aukštai ant plautų užlipt? Plvn. Vantos buvo nusivanót Krm. Nusivanóję šokdavom kūdron pasimaudyt Krs. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti, ir išėjo BsPII36(Tl).
ǁ vanojant sudėvėti: Kai nuvanója [šluotą], su ta kiemą šluoja Rk.
ǁ nuprausti, numaudyti: Šeimininkė pati nuvanós [vaiką] medinė[je] geldo[je] Lpl. Musintais kur nabaštiką nuvanójėt, to[je] vano[je] ir suminkėt tą tešlą Trk.
2. G29, Vgr, Ds prk. smarkiai primušti, prilupti: Aš jį lazda kaip šunį nuvanósiu NdŽ. Nuvanójo taip tą vaikesą gerai Vgr. Kad nuvanósiu taũ su vytele, tai net kilbasos stovės Pnd.
3. prk. numušti, nudaužti: Rėžė ir nuvanójo nagą DŽ1. Kur dabar teip tą pirštą nuvanójai? Paį. Peršti nuvanótas pirštas Tr.
| refl. tr. DŽ1.
4. prk. daug nupjauti: Nuvanójai tiek daug, kurgi dėsi Ssk.
| refl. tr. Tj: Nusvanójo pačią stórumą [lašinių] Dbk.
◊ káilį (šónus) nuvanóti primušti, prilupti, nuperti: Kai nuvanósiu káilį, kituokart žinosi Skp. Tėvas jam nedovanojo, diržu šonus nuvanojo LTR(Lp).
pavanóti tr.
1. Ser, NdŽ kiek paperti vanta: A buvo kas tau nugarą pavanója? Mžš. Duok, marčiut, dabar aš taũ pavanosiu LTR(Slk).
| refl. Vrn: Aš tau [v]antą turiu surišęs, pasvanósi Švnč. [V]anta pasvanók, do geriau miegosi Aps. Pasvanoji, ir kitas pavanoja – pirty gerai Kp. Da pabūkit, pasvanókit, da baltesnės būstat Kpr.
ǁ NdŽ paprausti: Lyk, lieteli, palynok, piemenėlius pavanok! (d.) Brž.
2. Ser, NdŽ, Gr prk. pamušti, palupti.
3. prk. pabarti, pavainoti: Išeidamas jis ruošėsi pavanoti kaimyną už jo vakarykščius juokus rš.
ǁ NdŽ apkalbėti.
pérvanoti, pervanóti
1. Ser žr. išvanoti 1.
2. uždrožti, suduoti, permušti: Kad pervanósiu šluotražiu, tai daugiau nelįsi PnmR. Nešniuršk, o tai su diržu parvanósiu Šd.
3. smarkiai perpjauti, perkirsti, perkirpti: Tik (vos) nepérvanojau kojos va šitam daikte Skdt. Kaip sujudėjau, kaip davė [kerpama avis], tai skersai pervanójau visą pirštą Alz.
◊ nùgarą pérvanoti prilupti, nuperti: Tie apsakė, … kaip vėlei ponas koks jiems nugaras pervanojo, kaip jaunąją nusitvėręs išjojo, ir nieks jo nepavijo BsPII120(Srd).
pravanóti tr.
1. refl. kurį laiką vanotis: Visą naktį prasvanójo pirty su [v]anta Ds.
2. vanojantis pramušti: Gana gi jum vanotis, ir šonus pravanóstat Ds.
3. vanojant suminkštinti (vantą): Pravanók man vantą, dabar labai kieta Ds.
privanóti
1. tr. NdŽ priperti su vanta: Užlipk atsigult, tai kad privanója davaliai Plvn.
| refl. NdŽ: Da ir moterys sočiai prisivanójo Krs.
2. smarkiai primušti, prilupti: Saugokis, kad neprivanótų DŽ1. Tą labiausia kad primušė su šluota, kad privanojo LTR(Bsg). O šitas kalvis su lazda kad ėmė duot, teip privanójo, teip privanójo [velnią], kad jau privargo (ps.) PnmR.
| refl. NdŽ.
3. padaryti, pridaryti ko didelį kiekį, prikrauti: Kai privanójo vežimą mėšlo, tai nei iš vietos Jnšk. Man daug dulkių privanósit (pridulkinsite) Pkr. Privanósiu (daug prisirišiu) skarelių, kažno, galva nenuluš? Klt.
| Privanójo (pridergė) šuva Db. Iš nakties kad privanóta (pridergta) didžiausia krūva po durim Jnš. Ateini, didžiausias klanas privanóta (prišlapinta) Švnč.
| refl. tr. NdŽ: Prisivanójom medžių vežimus ir palaukėm parvažiavom – nė lapė nelos Jnš.
4. refl. prk. daug prisigerti (alkoholinių gėrimų): Pareina prisivanójęs, ką tokiam rupūžei daryt!? Prn.
suvanóti
1. tr. vanojant vanta išgydyti: Gumbą suvanódavo, subraukydavo; ne kožnas mokėdavo suvanót Mžš.
2. refl. tr. prk. vanojantis vanta sunaudoti: Užsipylė [vandens ant pirties krosnies] i susvanó[jo] garą Dglš.
3. refl. tr., intr. vanojantis susidėvėti: Kai vieną [v]antą susivanóji, kitą emi Krs. Jau visai susivanójo šito [v]antelė Krs.
4. smarkiai sumušti, supliekti, sušerti: Suvanójo su lazda vaiką Srj. Kap močiutė sužinojo ir kačerga suvanojo LTR(Ad). Kap paimsiu aš tau brūklį, o suvanósiu per pečius! Vrn. Anas visu beržu kai suvanos išilgai arklio, tai tas ir gatavas LTR(Slk). Nelįsk nelįsk, teta, nes spragilu suvanosiu, – graso bernas V.Krėv.
| refl. NdŽ.
5. tr. prk. godžiai suvalgyti, sukimšti: Apiriekė vieną riekę, suvanójo Dg. Atpjoviau vieną šmotą paršo – suvanójo, atpjoviau kitą – suvanójo, net baisu pasdarė Ut.
užvanóti
1. tr. Ser, NdŽ per daug, per ilgai perti su vanta.
2. smarkiai užkirsti, sušerti, užtvoti, suduoti: Kad užvanósiu gerai, tai būsi ramus Vrn. Užvanojau piemen[iui] lazdiniu per kuprą Gl. Anam vakaruškoj gerokai užvanójo par snukį Lel.
3. tr. Ser, NdŽ negyvai užplakti, užmušti: Trise supuolė, tai aną dabar visai užvanõs Paį.
| refl. NdŽ.
4. tr. prk. didelį ką padaryti, uždėti, užkrauti, užvaryti: Kad užvanójo (uždėjo) lopą, net baisu DŽ1. Ažvanójo (suvertė) vagą su vogiu Ktk. Jau kai ažvanójo darbo, tai negaliu pakeltie Švnč.
5. intr., tr. prk. daug užgerti, prisigerti (alkoholinių gėrimų): Užvanójo – šnapsą visą išrijo Prn.
6. refl. prk. užeiti: Rytų Prūsijoje nekart pasitaikydavo užsivanoti ir ant „slaptų prarajų“ prš.
7. intr. užsmardinti: Kad užvanójo šuva! Db.
