Rasti išteklių įrašai (149)
robotánkas
Vladimiras Putinas prie Rusijos vakarinių sienų siųs robotankus [antraštė]
Gynybos ministerija paskelbė, kad į Kaliningrado sritį, kuri ribojasi su Lenkija ir Lietuva, bus pasiųsti nuotoliniu būdu valdomi robotiniai tankai. Jie esą gali „nešti iš toli kontroliuojamas bombas ir naikinti priešo bunkerius, įtvirtinimus ir šarvuočius – be jokios rizikos karių gyvybei“. [...]
Būtent tokia kol kas ir bus robotankų „Platforma-M“ paskirtis – mašinos užsiims žvalgyba, be to, saugos į Kaliningradą atsiųstus zenitinius kompleksus S-400 ir raketas „Iskander“.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
aposti̇̀lė
2015 m. rugpjūčio 10 d. su visais reikalingais dokumentais pora nuvyko į LR ambasadą Londone. Sumokėjus 14 svarų konsulinį mokestį, pateikus pasus, prašymą įregistruoti santuoką, anglišką santuokos liudijimą su apostile, santuokos liudijimo vertimą į lietuvių kalbą, apostilės vertimą į lietuvių kalbą, ambasados darbuotojai kilo papildomų klausimų.
Apostilę išduoda šalies (federacinėje valstybėje - federacijos subjekto) institucija (žemės, kantono kanceliarija), valstybės pareigūnas (pvz., konsulinis pareigūnas), tarnautojas, taip pat privatus asmuo (pvz.,notaras). Už apostilės išdavimą imama rinkliava. Pažyma išduodama pasirašiusiojo arba kiekvieno asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu. Lietuvoje - Užsienio reikalų ministerija (Konsulinis departamentas), LR URM pavaldžios diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos.
– Susituokti Mauricijuje tikrai nėra sunku. Reikia tik kelių dokumentų: abiejų asmenų pasų kopijų ir gimimo liudijimo, išverstų į anglų kalbą bei patvirtintų apostile (apostilė – konsulinė pažyma, kuria oficialiai patvirtinamas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas). [...]
Britams santuoka galioja iškart tik sugrįžus, tačiau lietuviams tenka laukti dokumentų, patvirtintų apostile, ir tada jau eiti į ambasadą.
Apostilė – tai yra tam tikras dokumento pažymėjimas/antspaudas, patvirtinantis to dokumento tikrumą. Apostilę suteikti gali tik šalies, kurioje išduotas šis dokumentas, Užsienio reikalų ministerija.
Pervežimą organizuojant ir vykdant atliekami šie veiksmai (priklauso nuo konkrečios situacijos):
• Dokumentų paruošimas transportavimui, apostilės gavimas (pagal poreikį), vertimai į reikalingas kalbas.
Apostilė yra dokumento legalizavimas, kai tvirtinamas ant dokumentų esančių antspaudų bei pasirašiusio asmens pareigų tikrumas. Apostile galima tvirtinti tiek originalą, tiek ir prieš tai notaro patvirtintą originalo kopiją. Dokumentai su apostile galioja visose valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Lietuvoje išduotus dokumentus tvirtinti apostile galite visuose Lietuvoje veikiančiuose notarų biuruose.
Apostilė. Matyt dar ne visi girdėjote šį žodį. Tai pasirodo vienintelis būdas Lietuvos Respublikos biurokratams patiketi, jog atsiųstos dokumentų kopijos yra tikros. Norėdamas gauti apostilę, pirmiausia turi nukopijuoti dokumentą (pvz.: žaliąją kortą), tada eiti pas vietinį notarą ir patvirtinti tą kopiją.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
atžali̇̀nis, atžali̇̀nė
Atžalinė įmonė – nauja įmonė, kurios steigėjas arba vienas iš steigėjų yra mokslo ir studijų institucija arba įmonė ir kurios tikslas – komercinti mokslo ir studijų institucijoje (-ose) arba įmonėje (-ėse) sukurtus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus.
Dėl nekonkurencingų atlyginimų mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka. Siekiant didinti tarptautinį konkurencingumą, būtina rasti papildomus valstybės biudžeto išteklius investicijoms į mokslą: doktorantų stipendijoms, tyrėjų atlyginimams, įsijungimui į tarptautinius mokslo tinklus, paramai atžalinėms įmonėms, įsteigtoms komercinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokslininkus, tyrėjus ir studentus dalyvauti konkurse ir kurti atžalines įmones (ang. k. „spin off“), kurių steigėjas arba vienas iš steigėjų yra mokslo ir studijų institucija.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
betmobi̇̀lis
Maskvoje sulaikytas savadarbis „betmobilis“ ir jo vairuotojas [antraštė]
Maskvoje policija sulaikė vyrą, vairavusį savadarbį automobilį, panašų į filmuose apie Betmeną vaizduojamas transporto priemones, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
„Kelių policijos darbuotojai užkirto kelią judėti sostinės gatvėmis savadarbiam „betmobiliui“, – sakoma VRM pranešime. [...]
Pernai rudenį šį „betmobilį“ buvo siūloma įsigyti už 55 mln. rublių (apie 777 tūkst. eurų). Mašinos aprašyme sakoma, kad ją pertvarkant ypatingas dėmesys buvo skirtas kėbului ir elektroninėms sistemoms, siekiant padaryti ją kuo panašesnę į vaizduojamą filmuose apie Betmeną. Studija nurodė, kad automobilyje įtaisytas aštuonių cilindrų variklis leidžia važiuoti iki 100 km/val. greičiu.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
òfisininkas, òfisininkė
Vaiva,susidarė įspūdis,kad visus "ofisininkus" laikai vargšais, darbo nemėgstančiais snobais. Ne visi mėgsta keliaut ir nuotykiaut. Kitiem reikia tvarkos, sistemos, užtikrintumo, kurį ofisas ir suteikia.
Bet kodėl valstybinės įmonės planktonas vis plečiasi ir plečiasi? Kodėl krizės metu buvo mažinami darbininkai (ir nemažai), bet beveik nebuvo mažinami "ofisininkai"? Kodėl popierių kiekis vis didėja ir didėja? Kodėl visos valdžios tik kartai pabardavo, bet nieko nedarydavo? Ką veikia susisiekimo ministerija?
Apie Dubajuje planuojamą statyti dangoraižį Dynamic Towers rašėme jau anksčiau. Tai - daugiaaukštis pastatas, kurio kiekvienas aukštas gali nepriklausomai suktis aplink pastato ašį. [...]
– Galetu dar sugalvoti kaip padaryt kad tas namas ir taupytu elektra ar netgi gamintu, o ne vien tik ja rytu.
– Paprasta [...]. Tesiog visi ofisininkai isuka didziuli pagali i to auksto siena ir pradeda ji sukti ratu.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
rezideñtas, rezideñtė
Sveikatos apsaugos ministerija svarsto planus sumažinti atlyginimus rezidentams. Pažeidžiant solidarumo principą jų algas numatoma rėžti labiau nei kitų medikų. Prieš keletą metų jau bandyta nuskriausti rezidentus – įvesti mokestį už mokslus, nors visame pasaulyje už savo darbą jie gauna algą. Tąkart rezidentams pavyko apsiginti.
Gydytoju rezidentu gali dirbti asmuo, įgijęs medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis medicinos praktikos licenciją, studijuojantis savo specialybės medicinos rezidentūroje. [...]
Gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą gali tik įstaigoje, kurioje atlieka rezidentūrą, ir tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo.
Gydytojas rezidentas – asmuo, turintis gydytojo diplomą ir tęsiantis podiplomines aukštojo medicinos mokslo studijas medicinos gydytojo pirminėje ar specialybės rezidentūroje, neturintis teisės savarankiškai verstis tos specialybės medicinos praktika.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
mecenatỹstė
Kultūros mecenatystė Lietuvoje įgauna pagreitį [antraštė]
Kultūros ministerija, tęsdama mecenatystės skatinimo šalyje tradiciją, apdovanoja labiausiai kultūrą ir meną praėjusiais metais globojusius verslininkus.
Apie didikų giminių mecenatystę - naujame paskaitų cikle [antraštė]
Lietuvos dailės istorikų draugija ir Bažnytinio paveldo muziejus pradeda naują paskaitų ciklą „Giminių mecenatystė Lietuvoje“. Ketvirtadienį Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje pirmąją šio ciklo paskaitą „Bernardinų vienuolyno ir bažnyčios Vilniuje fundatoriai ir geradariai“ skaitys bažnyčios istorikė dr. Rūta Janonienė.
Š. Birutis: kultūros mecenatystė – pasiturinčio žmogaus garbės reikalas [antraštė]
Prasidėjus vieno grasiausių Lietuvos diplomatų, filantropų ir mecenatų, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio metams, kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, jog šie metai bus ypatingi Lietuvos kultūros ir verslo bendradarbiavimui – bus ieškoma naujų bendradarbiavimo formų, pradėta įgyvendinti kultūros mecenatystės strategija. 2015 m. sausio 30 dieną Vilniuje verslo atstovams pirmą kartą įteikti Kultūros ministerijos specialiai Lietuvos kultūros mecenatams sukurti ženklai.
Ar Lietuva subrendo mecenatystei? [antraštė]
Akivaizdu: daugiau nei dvidešimtmetį tik savo įmonių rūpesčiais gyvenę verslininkai vis dažniau atranda laiko kultūrai. Maža to – vartoti meną ir kultūrą tampa madinga. Lietuvoje vis garsiau kalbama apie mecenatystę, o meno ir kultūros rėmėjai nebėra persona incognita. Jie tampa matomi ir laikosi nuostatos: vien pinigų duoti nepakanka.
Tarp leidėjos palinkėjimų Knygų mugei po 20 metų – mecenatystės idėjos puoselėjimas, nes, L. Varanavičienės teigimu, pasikviesti į mugę solidų rašytoją vienai dienai kainuoja 18 tūkst. eurų. Verta pagalvoti ir apie Knygų mugės administraciją, galbūt, pasak leidėjos, jau laikas turėti mugės direktorių, taip pat mugė galėtų generuoti savotiškas intelektines dukterines įmones, tokias kaip knygų klubai, diskusijų vietos. Galbūt vertėtų įsteigti ir kūrybinio rašymo universitetą.
Dažniausios tokios veiklos apraiškos – konkrečių meno kūrinių užsakymas, menininkų samdymas ir išlaikymas. Kartais mecenatystės terminas nepagrįstai taikomas mokslo, kultūros, Bažnyčios globai apibūdinti – toks taikymas atsirado XIX a., dažnai sutinkamas ir dabar. Dera prisiminti, kad mecenatystė visų pirma apibūdina meno (literatūros, dailės, architektūros, muzikos ar teatro) rėmimą ir globą.
Gaivinama mecenatystės idėja [antraštė]
Kultūros ministerija kvies visuomenę užsiimti mecenatyste. Norima, kad gyventojai sumokėtais mokesčiais galėtų paremti ne tik galerijas ar teatrus, meno kolektyvus, bet ir pavienius kūrėjus. Ir tai tik viena iš daugelio iniciatyvų filantropijai skatinti.
Mecenatystė – mada, savireklama ar asmenybės branda? [antraštė]
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
mikroį̇́monė
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 75 proc. versle dirbančių asmenų darbuojasi smulkiose ar vidutinio dydžio įmonėse. Tokiose kompanijose darbuotojų skaičius neviršija 250 darbuotojų. Net 23 proc. dirba mikroįmonėse, kuriose komandą sudaro ne daugiau kaip 10 asmenų. Stambiose įmonėse, kuriose registruota 250 ir daugiau darbo vietų, dirba penktadalis Lietuvos dirbančiųjų.
Mikroįmonė sudarys palankias sąlygas kurtis šeimos verslams [antraštė]
Ūkio ministerija siūlo įteisinti smulkiajam verslui patogesnę, į šeimos verslą orientuotos formos veiklą - mikroįmonę. Planuojama, kad mikroįmonę galės valdyti vienas ar keli šeimos nariai, jai įsteigti pakaks 1000 litų įstatinio kapitalo, įmonei bus taikomas nulinis pelno mokestis, tokioje įmonėje galės dirbti iki 10 žmonių. Jei mikroįmonės gaunamos pajamos imtų viršyti 1,5 milijono litų, mikroįmonei automatiškai būtų taikomi uždarosios akcinės bendrovės reikalavimai ir mokesčiai.
VMI jau pakvietė 22 tūkst. mikroįmonių teikti paraiškas subsidijoms [antraštė]
Kai įmonė pateikia prašymą jai taikyti mokestinės pagalbos priemones ir yra įtraukiama į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą bei atitinka kitus mikroįmonėms nustatytus kriterijus subsidijai gauti, tai ji sulauks VMI kvietimo pateikti paraišką per Mano VMI.
Mikroįmonėmis laikomos bendrovės, turinčios ne daugiau nei 10 darbuotojų ir 0,5 mln. Lt apyvartą per metus.
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie:
1) fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;
2) mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);
3) smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;
4) vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.
MVĮ galės vadintis įmonė, atitinkanti darbuotojų skaičiaus ir finansinius rodiklius. Įstatymo projekte nesikeičia leistinas darbuotojų skaičius MVĮ – kaip ir iki šiol mikroįmone laikoma įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, maža įmone – ne daugiau kaip 50, vidutine įmone – ne daugiau kaip 250 darbuotojų.
Jau metus Darbo birža jaunimui teikia realią paramą verslo pradžios idėjoms įgyvendinti ir pirmajai savo darbo vietai sukurti. Skatinant jaunimo savarankišką užimtumą ir saviraiškos plėtrą sudarytos palankios sąlygos ir taikomos lengvatos – nėra reikalavimo pateikti banko garantijos ir privalomojo nuosavo indėlio. Jaunoji karta gerokai drąsesnė – nebijo iššūkių ir kuria sau darbo vietas. Per metus daugiau nei 240 jaunuolių įsteigė mikroįmones, iš jų – per 180 jau dirba savarankiškai.
Nauja pagalba mikroįmonėms: kas ir kaip gali pasinaudoti šia priemone [antraštė]
Pirmadienį feisbuke premjeras Saulius Skvernelis pranešė apie Vyriausybės priimtą sprendimą dėl mikroįmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. [...]
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį kalbėjo, kad Vyriausybė sudarė galimybę mikroįmonėms užsitikrinti apyvartines lėšas. Nuo šiandien pradeda veikti nauja priemonė – subsidija mikroįmonėms. Šiai priemonei įgyvendinti Vyriausybė numatė iki 100 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. [...]
VMI skelbia, kad Iš viso tokių kvietimų sulauks apie 34 tūkst. mikroįmonių.
Mikroįmonės gali mokėti 7,5 proc. pelno mokestį [antraštė]
Verslininkams su valdžia pavyko susitarti, kad įmonių pelno mokestis mažės nuo 20 iki 15 proc. Tuo tarpu mikroįmonėms pelno mokestis gali būti sumažintas nuo 13 iki 7,5 proc. [...]
Mikroįmonė - tai maža įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų.
Mikroįmonėms jau paskirstyta beveik 37 mln. eurų subsidijų [antraštė]
Labai smulkioms – iki devynių darbuotojų turinčioms – įmonėms jau skirta 36,7 mln. eurų subsidijų. Parama paskirstyta 17041 mikroįmonei, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento vyr. specialistė Živilė Šukytė, Nacionalinėje Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. strategijoje numatoma, kad iki 2013 m. kaime galėtų veikti apie 10 tūkst. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), per 2007–2013 m. susikurtų 2 tūkst. naujų MVĮ įmonių, iš kurių 70 proc., t. y. 1,4 tūkst. – labai mažų įmonių. Darant prielaidą, kad vidutiniškai mikroįmonėje bus sukuriama po 3 darbo vietas, iš viso būtų sukurta apie 4 tūkst. darbo vietų kaimo gyventojams.
Mikroįmonė – sūris pelėkautuose [antraštė]
Ūkio ministerija siūlo įteisinti naują veiklos organizavimo formą – mikroįmonė. Tokį įmonės statusą ministerija nori įdiegti vietoj dabartinių individualios veiklos formų – individualios įmonės ir verslo liudijimo. [...]
Tikimasi, kad mikroįmonės statusas palengvins smulkiojo verslo dalią ir galbūt paskatins daugiau žmonių imtis verslo.
Dėl mikroįmonių – makrobiurokratija [antraštė]
“Sukursime ir įgyvendinsime labai mažų (mikroįmonių) reguliavimo paketą, kuriame tokioms įmonėms bus nustatyta supaprastinta apskaita ir palengvintos apmokestinimo sąlygos, registracijos procedūrą perkeliant į elektroninę erdvę.“
„Palankiai vertiname subsidiją mikroįmonėms – svarbu užtikrinti, kad tuo galėtų pasinaudoti smulkiausi kelionių organizavimo sektoriaus dalyviai nepriklausomai nuo jų teisinės veiklos formos. Būtina, kad lėšos pasiektų įmones kuo greičiau. [...]“, – sakė Ž. Gavelienė.
Nuo antradienio, gegužės 12 d., mikroįmonės – turinčios iki 9 darbuotojų – gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl vienkartinės subsidijos. Ji bus išmokama per 3 darbo dienas.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
póveiklė
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija [...], vadovaudamasi Tyrėjų karjeros programa, [...] skelbia išankstinį kvietimą teikti paraiškas pagal Programos V. Žinių apie MTEP sklaidą paprogramės 5.1 priemonės „Žinių apie tyrimus, technologijas, inovacijas gilinimas ir sklaida moksleivių ir jaunimo tarpe bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ veiklą [...].
Kiekviena projektinė idėja turi apimti nedaugiau kaip 2 poveikles įvardintas priede Nr.1. MTP gebėjimų ugdymo poveiklė yra privaloma visoms projektinėms idėjoms t.y. kiekviena projektinė idėja turi apimti tikslinių grupių specialiųjų kompetencijų ugdymą (pavyzdžiui, mokymus, specializuotus renginius pagal mokslo ir technnologijų populiarinimo poreikius) bei veiklų pavienių fizinių (tikslinės grupės) ir/arba juridinių asmenų iniciatyvų rėmimo koordinavimą.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
aplinkosauginis, -ė
Menkas gyventojų aplinkosauginis aktyvumas, informuotumas ir įsitraukimas į aplinkosauginių problemų sprendimus. Tai atskleidęs Eurobarometro tyrimas verčia susirūpinti lietuvių aplinkosauginiu švietimu ir daugiau dėmesio skirti jų aplinkosauginei savimonei skatinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija [...] rengia ataskaitas apie aplinkos būklę Lietuvos Respublikoje, koordinuoja ir pagal savo kompetenciją organizuoja visuomenės aplinkosauginį švietimą bei informavimą, rūpinasi aplinkos apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimu [...].
Nuo 2011 m. birželio 15 d. Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija vadinasi Aplinkosaugos koalicija. Koalicija jungia devynias Lietuvos aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas [...], siekiančias dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas