Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (122)
susidriẽkti
Apibrėžtis
driẽkti, -ia, -ė
1. tr., intr. tęsti, traukti, tempti (ką ilgą, tąsų, beformį): Voras driẽkia savo siūlą iš palubės ant stalo Š. Kam taip plonai drieki̇̀ (verpi)? Slm. Aš driekiaũ gijas į drieką apmesdamas ant mastuvų J. Kam drieki seilę, kad nedryktų J. Paparčių paunksmėje driekia savo virkščias pataisai J.Balt. Driekdamas pieva šešėlį tyliai iš tolio atėjęs plaukia tolyn debesėlis rš.
| refl. R, MŽ: Nemoki nešt naštą – šiaudai driẽkiasi paskui Alk. Voratinkliai driẽkiasi per laukus (rudenį) Š. Siūlas driẽkias per visą kambarį Š. Dūmai pažemiu driẽkias, bus lietaus Š. Driẽkias žeme pagal apvyniai be apvynvarpčio, be virpčio J.
| Žiūrim – jau pulkas žmonių driẽkiasi (eina paskui vienas kitą) per lauką Snt. Tamsūs debesys per dangų driẽkiasi (slenka, greitai bėga) Brt.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Dykumų plotuose driekiasi nauji kanalai A.Vencl. Lyg patiesti drobės rietimai driekėsi siauri žemės rėželiai rš. Juodi plaukai driekėsi ir bangavo rš. Kelias driekėsi per mišką rš.
| Į visas puses driekiasi begalinė dykuma rš.
ǁ intr. tįsti: Kiaulei iš snukio putos driekia Mrs.
| refl.: Seilės driẽkiasi (girto arba vaikui verkiant) Krsn. Dirbu, net seilės driẽkias Krsn. To vaikučio snarglys driẽkiasi neit per abidvi lūpas Plv. Medus nuo šaukšto driẽkiasi Dkš. Pienas driẽkias K.
ǁ intr. lėkti išdrikusiam: Aitvaras driẽkia, t. y. lekia J.
2. tr. K taršyti, skleisti: Nemoki nešt, tik drieki̇̀ (draikai, barstai) šiaudus Jnšk. Aš driekiù šiaudus ir šiaip, ir taip, t. y. blaškau J. Aš driekiù linus ant žolės, kad atsistovėtum J. Brolis driẽkė visus daiktus po kojų ir išdriẽkęs paliko nesuvalęs J. Aš driekù šaukštus, t. y. padrykai pametu J.
| refl.: Amžių ūkas velias, driekias – dengias paslaptis būties Vd.
3. refl. eiti, vilktis: Ko te daba drieki̇́es, juk jokio reikalo nė[ra] te eit Jnš. Kur čia drieki̇́es, aš tau parodysiu į vasarojų eit! Škn.
4. tr. lupti žievę: Vyrai girioj driẽkia medžius Brt.
antsidriẽkti, -ia, antsi̇̀driekė (ž.) užsikabinti: Kibirai ir antsi̇̀driekė KlvrŽ.
apdriẽkti, -ia, àpdriekė tr.
1. apkibti (kuo besidriekiančiu): Rudenį žemė yr apdriekta, vortinkliuota Lk.
| refl. tr.: Seilėm visą krūtinę apsidriẽkęs Gs.
2. K apibarstyti, plonai padengti (kuo): Gryčia plonai apdengta, tik apdriekta [šiaudais] Bsg.
| refl.: Žemė pirmuoju žiemos sniegeliu tik plonai apsidriekė Jž.
atsidriẽkti, -ia, atsi̇̀driekė
1. nutįsti: Atsidriẽkę seilės krito ant krūtinės Brt.
2. atsiskirti (kam besidriekiančiam): Plieka linų, kanapių atsi̇̀driekė, t. y. atsiskiedė J.
3. ateiti, atsivilkti: Aš atėjau, ir jis atsi̇̀driekė paskui, nelyginant atadrikęs siūlas paskui kamuolį Š.
| Atsidriekia žąsų pulkas kai patalas į miežius Brt.
įdriẽkti, -ia, į̇̃driekė
1. refl. įslinkti (kam besidriekiančiam): Motera (vaiduoklė) tad[a] per tvorą į sodą įsidriekė BsV150.
2. tr. K įbarstyti.
išdriẽkti, -ia, i̇̀šdriekė
1. refl. išdrikti, ištįsti, išsitiesti: Siūlas išsi̇̀driekė per visą aslą Š. Seilės driūkt išsi̇̀driekė Š. Iškilo toks debesukas, išsidriekė žaltys ir prarijo tą jų motiną BsMtI155. Apyniai net per visą sodą išsidriẽkę Mrj. Išsidriekusi aukštininka lovoje ji laukė, kada vėl užeis drebulys rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Kaimo laukai toli išsidriẽkę Brt.
2. tr. išskleisti, išdraikyti: Išdriekė viską ant aslos ir tep paliko Gs.
| refl.: Išdriki šiaudai, kurie išsidriẽkę J. Stasytė dabar nusiėmė skrybėlę, iš po kurios išsidriekė ilgos gelsvos kasos LzP. Barzda išsidriekė ant abiejų pečių rš.
3. intr. J greitai išaugti, ištįsti, išsitempti: Medeliai per porą metų i̇̀šdriekė Brt.
| refl.: Prieš metus aš ją dar mažą mačiau, o dabar išsi̇̀driekė kaip stiebas Srv.
nudriẽkti, -ia, nùdriekė tr.
1. nutiesti, patęsti, paskleisti: Tat nùdriekta voratinklių! Skr.
| Per daug nùdriekei (plonai suverpei) – bus nesti̇̀pra Slm.
| Šešėliai medžių kalnus pasiekia, gražios paunksnės plačiai nudriẽkia BM433. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš. Raukšlėtą valstiečio veidą nudriekė šypsena J.Dov.
| refl.: Nusidriẽkusi rugių varpa sudygo J. Nuo krūmų į pakalnę buvo nusidriekęs juodas šešėlis V.Kudir. Antai žąsys nusi̇̀driekė (nusitęsė) visu pakraščiu Plk. Krisdama žvaigždė nusi̇̀driekė per visą dangų Brt. Dūmai ramiai nusidriekdavo giedriame ore rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Kai tik užšąla upė, per ledą nusidriẽkia rogių kelias Srv. Miestas pagal upę toli nusidriekęs į vakarus rš. Pažemaitėj (Kruopiai, Šiluva) taria žemaitiškai. Tatai nusidriekia toli į rytus rš.
ǁ refl. nulėkti išdrikusiam: Žiūriu – aičvaras pro pakluonę nusidriẽkia Lnkv.
2. nudrėbti, numesti, numėtyti: Vėjas nùdriekė šlapius skalbinius, reikės vėl permazgot Šln.
| refl.: Kaip tu nešei, tai nusi̇̀driekė šiaudai per visą kiemą Lnkv.
padriẽkti, -ia, pàdriekė
1. tr. K paskleisti; pakratyti: Pàdriekė šiaudus ir paliko Krik. Padriẽk šiaudų, kad gyvuliam nebūtų šlapia Ėr. Rugiai ant pado padriekti, o kūlėjų nematyt Žl.
ǁ netvarkingai padėti, numesti: Paliko drabužius padriektus Mrs.
2. refl. tysoti pasiskleidusiam: Galvą puošė per puikų stuomenį pasidriekusios geltonos kasos rš.
ǁ būti nusitęsusiam, plytėti: Kopos eilėmis pasidriekę palei visą Baltiją Vaižg.
ǁ refl. prk. pasklisti, paplisti: Didžiai tas griekas pasidriekė po mūsų žemę – nėra sodžiaus, kuriame nebūtų kelių girtuoklių brš.
3. refl. griūnant pasitiesti, išsitiesti: Jis pasidriekė ant žemės Kdn.
4. intr. išaugti, pasitempti: Driekte pàdriekė vaikas, t. y. išaugo, išdriekė JI345.
parsidriẽkti, -ia, parsi̇̀driekė parvykti, pareiti: Parsi̇̀driekei pagaliau trečią dieną Krp.
pérsidriekti
1. perslinkti išdrikusiam: Čion ilgas baltas pavidalas per tvorą ant kiemo persidriekė BsV45.
2. išsitiesti: Drykt ir pársidriekė Škn. Vyrai pársidriekė (atsigulė) į paūksmę Šlu.
| Pársidriekęs (atsirėmęs) vampso, dirbti jam nereikia Šlu.
pradriẽkti, -ia, pràdriekė
1. refl. pralįsti, ištįsti: Žiūrėjo į pražilusį plaukų posmą, prasidriekusį pro skariukę rš.
2. refl. praeiti: Prasi̇̀driekė pro namus kaip niekysta Slv.
3. intr. išaugti, pratįsti: Pradriẽkęs sūnus, t. y. greitai išaugęs J.
pridriẽkti, -ia, pri̇̀driekė tr.
1. pribarstyti: Pridriekė tik pilną kluoną šiaudų – menkas iš jo krovėjas Jnšk. Butą šiaudais pridriẽkti K.
2. prilupti: Pri̇̀driekėm gerą vežimą berželių Brt.
susidriẽkti, -ia, susi̇̀driekė euf. santykiauti: Motriška susidriekė su pijukais, jei lenda prie jųjų, susidraikys, kekšėmis eis J.
uždriẽkti, -ia, ùždriekė
1. refl. plonai apsitraukti: Jis ėjo per rinką aižydamas batais ant valkų užsidriekusį ploną ledelį rš.
2. tr. apsklaidyti, apskleisti: Plonai ùždriekiu mėšlu Lp. Žemė pakrosnyje buvo užlyginta, net uždriekta pernykščiu vištų mėšlu J.Balt.
1. tr., intr. tęsti, traukti, tempti (ką ilgą, tąsų, beformį): Voras driẽkia savo siūlą iš palubės ant stalo Š. Kam taip plonai drieki̇̀ (verpi)? Slm. Aš driekiaũ gijas į drieką apmesdamas ant mastuvų J. Kam drieki seilę, kad nedryktų J. Paparčių paunksmėje driekia savo virkščias pataisai J.Balt. Driekdamas pieva šešėlį tyliai iš tolio atėjęs plaukia tolyn debesėlis rš.
| refl. R, MŽ: Nemoki nešt naštą – šiaudai driẽkiasi paskui Alk. Voratinkliai driẽkiasi per laukus (rudenį) Š. Siūlas driẽkias per visą kambarį Š. Dūmai pažemiu driẽkias, bus lietaus Š. Driẽkias žeme pagal apvyniai be apvynvarpčio, be virpčio J.
| Žiūrim – jau pulkas žmonių driẽkiasi (eina paskui vienas kitą) per lauką Snt. Tamsūs debesys per dangų driẽkiasi (slenka, greitai bėga) Brt.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Dykumų plotuose driekiasi nauji kanalai A.Vencl. Lyg patiesti drobės rietimai driekėsi siauri žemės rėželiai rš. Juodi plaukai driekėsi ir bangavo rš. Kelias driekėsi per mišką rš.
| Į visas puses driekiasi begalinė dykuma rš.
ǁ intr. tįsti: Kiaulei iš snukio putos driekia Mrs.
| refl.: Seilės driẽkiasi (girto arba vaikui verkiant) Krsn. Dirbu, net seilės driẽkias Krsn. To vaikučio snarglys driẽkiasi neit per abidvi lūpas Plv. Medus nuo šaukšto driẽkiasi Dkš. Pienas driẽkias K.
ǁ intr. lėkti išdrikusiam: Aitvaras driẽkia, t. y. lekia J.
2. tr. K taršyti, skleisti: Nemoki nešt, tik drieki̇̀ (draikai, barstai) šiaudus Jnšk. Aš driekiù šiaudus ir šiaip, ir taip, t. y. blaškau J. Aš driekiù linus ant žolės, kad atsistovėtum J. Brolis driẽkė visus daiktus po kojų ir išdriẽkęs paliko nesuvalęs J. Aš driekù šaukštus, t. y. padrykai pametu J.
| refl.: Amžių ūkas velias, driekias – dengias paslaptis būties Vd.
3. refl. eiti, vilktis: Ko te daba drieki̇́es, juk jokio reikalo nė[ra] te eit Jnš. Kur čia drieki̇́es, aš tau parodysiu į vasarojų eit! Škn.
4. tr. lupti žievę: Vyrai girioj driẽkia medžius Brt.
antsidriẽkti, -ia, antsi̇̀driekė (ž.) užsikabinti: Kibirai ir antsi̇̀driekė KlvrŽ.
apdriẽkti, -ia, àpdriekė tr.
1. apkibti (kuo besidriekiančiu): Rudenį žemė yr apdriekta, vortinkliuota Lk.
| refl. tr.: Seilėm visą krūtinę apsidriẽkęs Gs.
2. K apibarstyti, plonai padengti (kuo): Gryčia plonai apdengta, tik apdriekta [šiaudais] Bsg.
| refl.: Žemė pirmuoju žiemos sniegeliu tik plonai apsidriekė Jž.
atsidriẽkti, -ia, atsi̇̀driekė
1. nutįsti: Atsidriẽkę seilės krito ant krūtinės Brt.
2. atsiskirti (kam besidriekiančiam): Plieka linų, kanapių atsi̇̀driekė, t. y. atsiskiedė J.
3. ateiti, atsivilkti: Aš atėjau, ir jis atsi̇̀driekė paskui, nelyginant atadrikęs siūlas paskui kamuolį Š.
| Atsidriekia žąsų pulkas kai patalas į miežius Brt.
įdriẽkti, -ia, į̇̃driekė
1. refl. įslinkti (kam besidriekiančiam): Motera (vaiduoklė) tad[a] per tvorą į sodą įsidriekė BsV150.
2. tr. K įbarstyti.
išdriẽkti, -ia, i̇̀šdriekė
1. refl. išdrikti, ištįsti, išsitiesti: Siūlas išsi̇̀driekė per visą aslą Š. Seilės driūkt išsi̇̀driekė Š. Iškilo toks debesukas, išsidriekė žaltys ir prarijo tą jų motiną BsMtI155. Apyniai net per visą sodą išsidriẽkę Mrj. Išsidriekusi aukštininka lovoje ji laukė, kada vėl užeis drebulys rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Kaimo laukai toli išsidriẽkę Brt.
2. tr. išskleisti, išdraikyti: Išdriekė viską ant aslos ir tep paliko Gs.
| refl.: Išdriki šiaudai, kurie išsidriẽkę J. Stasytė dabar nusiėmė skrybėlę, iš po kurios išsidriekė ilgos gelsvos kasos LzP. Barzda išsidriekė ant abiejų pečių rš.
3. intr. J greitai išaugti, ištįsti, išsitempti: Medeliai per porą metų i̇̀šdriekė Brt.
| refl.: Prieš metus aš ją dar mažą mačiau, o dabar išsi̇̀driekė kaip stiebas Srv.
nudriẽkti, -ia, nùdriekė tr.
1. nutiesti, patęsti, paskleisti: Tat nùdriekta voratinklių! Skr.
| Per daug nùdriekei (plonai suverpei) – bus nesti̇̀pra Slm.
| Šešėliai medžių kalnus pasiekia, gražios paunksnės plačiai nudriẽkia BM433. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš. Raukšlėtą valstiečio veidą nudriekė šypsena J.Dov.
| refl.: Nusidriẽkusi rugių varpa sudygo J. Nuo krūmų į pakalnę buvo nusidriekęs juodas šešėlis V.Kudir. Antai žąsys nusi̇̀driekė (nusitęsė) visu pakraščiu Plk. Krisdama žvaigždė nusi̇̀driekė per visą dangų Brt. Dūmai ramiai nusidriekdavo giedriame ore rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam: Kai tik užšąla upė, per ledą nusidriẽkia rogių kelias Srv. Miestas pagal upę toli nusidriekęs į vakarus rš. Pažemaitėj (Kruopiai, Šiluva) taria žemaitiškai. Tatai nusidriekia toli į rytus rš.
ǁ refl. nulėkti išdrikusiam: Žiūriu – aičvaras pro pakluonę nusidriẽkia Lnkv.
2. nudrėbti, numesti, numėtyti: Vėjas nùdriekė šlapius skalbinius, reikės vėl permazgot Šln.
| refl.: Kaip tu nešei, tai nusi̇̀driekė šiaudai per visą kiemą Lnkv.
padriẽkti, -ia, pàdriekė
1. tr. K paskleisti; pakratyti: Pàdriekė šiaudus ir paliko Krik. Padriẽk šiaudų, kad gyvuliam nebūtų šlapia Ėr. Rugiai ant pado padriekti, o kūlėjų nematyt Žl.
ǁ netvarkingai padėti, numesti: Paliko drabužius padriektus Mrs.
2. refl. tysoti pasiskleidusiam: Galvą puošė per puikų stuomenį pasidriekusios geltonos kasos rš.
ǁ būti nusitęsusiam, plytėti: Kopos eilėmis pasidriekę palei visą Baltiją Vaižg.
ǁ refl. prk. pasklisti, paplisti: Didžiai tas griekas pasidriekė po mūsų žemę – nėra sodžiaus, kuriame nebūtų kelių girtuoklių brš.
3. refl. griūnant pasitiesti, išsitiesti: Jis pasidriekė ant žemės Kdn.
4. intr. išaugti, pasitempti: Driekte pàdriekė vaikas, t. y. išaugo, išdriekė JI345.
parsidriẽkti, -ia, parsi̇̀driekė parvykti, pareiti: Parsi̇̀driekei pagaliau trečią dieną Krp.
pérsidriekti
1. perslinkti išdrikusiam: Čion ilgas baltas pavidalas per tvorą ant kiemo persidriekė BsV45.
2. išsitiesti: Drykt ir pársidriekė Škn. Vyrai pársidriekė (atsigulė) į paūksmę Šlu.
| Pársidriekęs (atsirėmęs) vampso, dirbti jam nereikia Šlu.
pradriẽkti, -ia, pràdriekė
1. refl. pralįsti, ištįsti: Žiūrėjo į pražilusį plaukų posmą, prasidriekusį pro skariukę rš.
2. refl. praeiti: Prasi̇̀driekė pro namus kaip niekysta Slv.
3. intr. išaugti, pratįsti: Pradriẽkęs sūnus, t. y. greitai išaugęs J.
pridriẽkti, -ia, pri̇̀driekė tr.
1. pribarstyti: Pridriekė tik pilną kluoną šiaudų – menkas iš jo krovėjas Jnšk. Butą šiaudais pridriẽkti K.
2. prilupti: Pri̇̀driekėm gerą vežimą berželių Brt.
susidriẽkti, -ia, susi̇̀driekė euf. santykiauti: Motriška susidriekė su pijukais, jei lenda prie jųjų, susidraikys, kekšėmis eis J.
uždriẽkti, -ia, ùždriekė
1. refl. plonai apsitraukti: Jis ėjo per rinką aižydamas batais ant valkų užsidriekusį ploną ledelį rš.
2. tr. apsklaidyti, apskleisti: Plonai ùždriekiu mėšlu Lp. Žemė pakrosnyje buvo užlyginta, net uždriekta pernykščiu vištų mėšlu J.Balt.
įsprę́sti
Apibrėžtis
2 sprę́sti, spréndžia (sprénda), spréndė (spréndo), sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė
1. tr. R, N, NdŽ sprausti, terpti: Sprę́sk į tarplenčius vartų du pagaliu, kad vartlentėj tviralnau stovėtų, paršai nelįstų į daržą J.
| refl. NdŽ: Kruopos tarp dantų spréndžiasi Grš. Tie kaulai neteisingai sugiję, spréndžiasi tę Plv.
2. refl. NdŽ, Alv brautis, veržtis: Sprę́skis į žmones Mrj. Grovas … smarkiai sprendžiasi artyn pilies A1883,165.
3. tr. mesti, spriegti: Vienas stovėsi pas tą vokytį (toks medelis žaidžiant) i sprę́si aną į aukštį Ms.
4. tr. Vkš tempti, veržti.
5. refl. NdŽ remtis į šonus: Sprę́skis ir tu, jeigu jis įsisprendęs į šoną šoka J. Kelnės kiauros, o į šonus sprendžiasi! LzP.
6. eiti dideliais žingsniais: Kas ten teip smarkiai spréndžia? Skr. Kur taip spréndi? Rm.
7. tr. K, LVIII1023 sprindžiais matuoti: Sprindį spręsk, ir būs kojos ilgis Šts. Sprę́sk, kiek sprindžių būs stalo ilgumas Užv. Spréndė porą sprindžių ir nukirpo Vdžg.
| refl. K.
8. kinkyti: Spręsdamys jaučius į žambį, arklius į vežimą, porą skiram P.
9. tr. NdŽ spęsti: Pelėkrutus spréndžia Skp.
◊ óžkeną (óžkenas) sprę́sti vemti: Dėdė, į stodainį įsikibęs, óžkeną sprénda Vkš. Sprénda óžkenas išejęs laukan Trk.
2 apsprę́sti tr.
1. CII279, R378, N, K apimti, apriesti plaštaka, susprindžiuoti: Mano ranka žemę gruntavojo ir mano dešinė dangų apsprendė RBIz48,13.
2. Rtr apipinti, apkaišioti: Apsprę́sk su vytikėmis darželio loveles J.
2 atsprę́sti Rtr
1. tr. Šts atstatyti, atkišti: Vagys šaudykles atspréndę bėga nuo vejančių, viens atbulas, o du paakiuo J. Vyras anai strielbą atsprénda pryšais Akm. Sėdi koją atsprendęs Lk.
2. tr. įtempti: Į skylelę riestuvo staklių įkiša atsprąstį ir atspréndžia audeklą J.
3. tr. Pvn atmatuoti sprindžiu, atsprindžiuoti: Atspréndei nuo smakro tris sprindžius – ir rasi šilto vandens (juok.) Rs. Sprindį [medžiagos] atsprę́s, čia užleisi, kad greit neišaugtų DūnŽ.
4. refl. BzF175 įsiremti: Veiza atsisprendęs kaip velnias į rupūžę TDrVII153(Prk). Jis rankas į šoną įrėmęs, atsispréndęs ir žvalgos Rg.
5. tr. atkirsti, atsakyti: Negausi, – atspréndžiau jai Skr.
6. intr. šnek. nueiti, nužingsniuoti: Jis, ir mažas būdamas, tiek pat kelio atsprénda kaip dideli Krtv.
2 įsprę́sti, įsprę̃sti, įspreñdžia, į̇̃sprendė
1. tr., intr. R, Sut, I, N, Rtr, Š, NdŽ, Vrb įkišti į tarpą, įsprausti: O mažiukas [katytis] ka kroka kaip įsprę́stas Lkv. Miškuos padarydavo dreves, lentutes įsprę́sdavo, lapų uždėdavo, bitys susirasdavo ir susimesdavo Jrb. Su žiburiu įėję rado gaspadinę bute su lova prieš duris įspręstą BsV326. Į tą plyšį jis įspréndo barzyliaus ilgąją barzą Sch235.
| prk.: Dovanos ir davimai apjakina išmintinguosius ir įsprendžia jiems kamanas į burną BbSir20,31.
| refl. tr., intr. Krkl: Ranka į plyšį įsispréndė, ir negaliu ištraukt Vrb. Sunkiai įsispréndė, tai nė išlįst negal Slv. Bepigu tau užsidėjus ant pečių nešti! Ale aš įsisprendęs į tarpkojį apnešiu šešias eiles BsMtI31.
ǁ prk. įpainioti, įvelti: Mus į tokią bėdą įsprendžia, kad nei šen, nei ten dėtis negalim brš.
2. tr. įbrukti, įduoti: Į rankas vietoje kalavijų įsprendė medines kuokas rš.
3. refl. NdŽ, Žgč, Šv, Štk, Alk, Grdž, Ldk, Mžš, Ml, Dglš įsiremti į šonus: Įsispréndęs mužikas kaip šūdas su ąsa J. I stovės įsispréndęs kaip dviąsis puodelis Vvr. Įsi̇̀sprendė ir stovi kai ponelis Kp. Kaip ponas vaikšto sau insispréndęs, nieko nedirba Trgn. Nebūk insisprendęs – velnias ant kupros atsitūps LTR(Ant). Prie durų stovi Morta karingai įsisprendusi J.Avyž. Rankas, jei tuščios, laikyk nuleidęs; neįsispręsk – tai paniekinimo ženklas Vaižg.
4. refl. įsiręžti, ką sunkiai dirbant: Par mum rugiai, kviečiai brendę, ir berniokai įsisprendę LMD. Stovi rugeliai mūsų brendę, pjauna pjovėjelės insispréndę Dglš. Tėvas gurbe įsispreñdęs taiso ką te Mžš.
5. tr. NdŽ įsmeigti (akis), įsistebeilyti: Kad mes ieškom [tavęs], kad žiūriam akis įspréndę Bsg. Akys visos parapijos mergaičių buvo įspręstos į jį Blv.
6. pakinkyti: Įsprę́sk ašvienį į važį, aš važiuosiu J.
| refl. tr. NdŽ.
2 išsprę́sti tr.
1. K, Jrb apimti sprindžiu: Lašiniai stori, neišspréndami Vn. Rugių varpos neišspréndamos – toki gera dvaro žemė Šts. Veizėk, kokį aš didelį sprindį išspréndu Plt. Jis savo sprindžiu beveik pusę aršinos išsprendžia Rd.
2. refl. Krkl, Plt, Vkš įsiremti rankomis į šonus: Tie šoperiai stova išsispréndę, o motriškos plėšos Krš. Išsispréndė i stova kaip apaštolas Lkv. Šoka išsispréndęs kaip vel[nia]s priš žaibus Šts.
3. LVI803, Ser, DŽ1 ištempti: Pasiimk mažąjį sprąstį ir išsprę́sk avinelio kailelį Vkš.
4. išimti ką įstrigusį: Neišsprendžiu, neišimu R331, MŽ443.
5. Rtr, Š, Ser prk. iškinkyti: Išsprę́sk arklį iš vežimo, geriau paės J.
2 nusprę́sti tr.
1. K sprindžiais atmatuoti: Nusprę́sk tris sprindžius J.
| refl. tr. K.
2. Ser prk. nukinkyti.
2 pasprę́sti
1. refl. Bgt įkliūti, įstrigti: Vaikas pasispréndė už skrynios ir neišlenda Skr. Benešdamas maišą pasispréndžiau tarp durų Rs. Pasispréndė paršas į tvorą Jrb. Teip terp tų krūmų pasispréndė [ragana] ir užsikabino Kdl. Vilkas …, išlįst norėdamas, ne pratilpo, bet pasispréndo Jrk39.
2. tr. NdŽ įkišti, įsprausti: Velnias šakalukus paspréndė, tas šniūras susišniūrino, ir neverpsi Kv.
3. tr. Bsg, Srv, Škn paspęsti, užtaisyti spąstus: Pasprę́sk šįvakar spąstus, kad šeškus įkliūtų Kair. Neišleisk katės: tęnai pasprę́stos slasnos – sudilgis Mžš.
4. intr. NdŽ pamatuoti sprindžiu: Pasprę́sk (sprindžiais) ir numanysi, kiek yr mastų J.Jabl(Als). A sprindžiu paspréndei, a kai[p], tik žiūrėk, ka būtų lygiai Šmk.
5. pakinkyti: Važiuok, jau paspréndžiau arklius Krš.
| refl. tr.: Ką čia pėstiem eiti – pasispręskim sartoką ir važiuojam Mšk.
6. tr. ištempti, išskleisti: Aš saulės nebijau: paspréndu parasodnyką ir galiu eiti tolie toliausiai Šts.
2 parsprę́sti intr. šnek. pareiti plačiais žingsniais, paržirglinti: Kol parsprę́siu, bus ir vakaras Rm.
2 prasprę́sti
1. refl. prasisprausti, pralįsti: Jis sakydavęs, jog vėlių daugiaus neg gyvųjų ėsą ir jog vos galima ėsą pro jas prasispręst! BsV83.
2. smagiai praeiti pro šalį: Praspréndė nė kepurės nemovęs Šts.
2 prisprę́sti tr.
1. prigrūsti: Karbo nepakelsi – teip prispréndžiau, prikišau! Pc.
2. matuojant sprindžiu, išlošti: Prispréndžiau su sprendžiu guziką Šts.
2 susprę́sti tr.
1. NdŽ, Jnš, Rd, Lg suveržti: Sąsprandą pavalkų susprę́sk J. Pažiūrėk, a pavalkai gerai suspręsti̇̀ Škn. Duok man, matau, kad tu nesuspręsi, – reik gerai atsispirti Grz.
| refl. NdŽ.
2. suspausti: Jie akrūte buvo suspręsti kaip silkės bačkoj rš.
2 užsprę́sti tr., užsprę̃sti, užspreñdžia, ùžsprendė
1. NdŽ užkišti, užsprausti, užremti: Langą su šakaliu užsprę́sk Vdk. Užsprę́sk vartus Kltn. Man kai apavas mažas, tai su geležim užsprendžiù iš vidaus, ir išsitampo Sb.
2. refl. užstrigti: Užsispréndė už duris ir neišleida tokie kuliganai Šts. Matyt, kad neišnešma, užsisprę́s tarp durių Skdv.
| prk.: Jo reikalai kažkur užsispréndė Up.
3. suveržti: Užsprę́sk sąsprąstį pavalkų J.
4. paspęsti: Kaip jūs užùsprendėt: pelės lašinius nuėdė, o pelėkautai ir nepajudėjo Pl.
| prk.: Ant visų kelių ir takų yra dabar užspręsta maskolių sargyba TS1904,1.
5. refl. tr. užsisegti: Užsisprę́sk ir viršutinį sprąstį, kad šaltis neitų į kaklą Vdžg.
6. refl. užsispyrus reikalauti: Užsispréndė jis, kad būtum kalečnai pirtis J. Ot, ką užsisprę̃s, tu jo nieko nė parkalbėsi, nė pasakysi Mžš.
1. tr. R, N, NdŽ sprausti, terpti: Sprę́sk į tarplenčius vartų du pagaliu, kad vartlentėj tviralnau stovėtų, paršai nelįstų į daržą J.
| refl. NdŽ: Kruopos tarp dantų spréndžiasi Grš. Tie kaulai neteisingai sugiję, spréndžiasi tę Plv.
2. refl. NdŽ, Alv brautis, veržtis: Sprę́skis į žmones Mrj. Grovas … smarkiai sprendžiasi artyn pilies A1883,165.
3. tr. mesti, spriegti: Vienas stovėsi pas tą vokytį (toks medelis žaidžiant) i sprę́si aną į aukštį Ms.
4. tr. Vkš tempti, veržti.
5. refl. NdŽ remtis į šonus: Sprę́skis ir tu, jeigu jis įsisprendęs į šoną šoka J. Kelnės kiauros, o į šonus sprendžiasi! LzP.
6. eiti dideliais žingsniais: Kas ten teip smarkiai spréndžia? Skr. Kur taip spréndi? Rm.
7. tr. K, LVIII1023 sprindžiais matuoti: Sprindį spręsk, ir būs kojos ilgis Šts. Sprę́sk, kiek sprindžių būs stalo ilgumas Užv. Spréndė porą sprindžių ir nukirpo Vdžg.
| refl. K.
8. kinkyti: Spręsdamys jaučius į žambį, arklius į vežimą, porą skiram P.
9. tr. NdŽ spęsti: Pelėkrutus spréndžia Skp.
◊ óžkeną (óžkenas) sprę́sti vemti: Dėdė, į stodainį įsikibęs, óžkeną sprénda Vkš. Sprénda óžkenas išejęs laukan Trk.
2 apsprę́sti tr.
1. CII279, R378, N, K apimti, apriesti plaštaka, susprindžiuoti: Mano ranka žemę gruntavojo ir mano dešinė dangų apsprendė RBIz48,13.
2. Rtr apipinti, apkaišioti: Apsprę́sk su vytikėmis darželio loveles J.
2 atsprę́sti Rtr
1. tr. Šts atstatyti, atkišti: Vagys šaudykles atspréndę bėga nuo vejančių, viens atbulas, o du paakiuo J. Vyras anai strielbą atsprénda pryšais Akm. Sėdi koją atsprendęs Lk.
2. tr. įtempti: Į skylelę riestuvo staklių įkiša atsprąstį ir atspréndžia audeklą J.
3. tr. Pvn atmatuoti sprindžiu, atsprindžiuoti: Atspréndei nuo smakro tris sprindžius – ir rasi šilto vandens (juok.) Rs. Sprindį [medžiagos] atsprę́s, čia užleisi, kad greit neišaugtų DūnŽ.
4. refl. BzF175 įsiremti: Veiza atsisprendęs kaip velnias į rupūžę TDrVII153(Prk). Jis rankas į šoną įrėmęs, atsispréndęs ir žvalgos Rg.
5. tr. atkirsti, atsakyti: Negausi, – atspréndžiau jai Skr.
6. intr. šnek. nueiti, nužingsniuoti: Jis, ir mažas būdamas, tiek pat kelio atsprénda kaip dideli Krtv.
2 įsprę́sti, įsprę̃sti, įspreñdžia, į̇̃sprendė
1. tr., intr. R, Sut, I, N, Rtr, Š, NdŽ, Vrb įkišti į tarpą, įsprausti: O mažiukas [katytis] ka kroka kaip įsprę́stas Lkv. Miškuos padarydavo dreves, lentutes įsprę́sdavo, lapų uždėdavo, bitys susirasdavo ir susimesdavo Jrb. Su žiburiu įėję rado gaspadinę bute su lova prieš duris įspręstą BsV326. Į tą plyšį jis įspréndo barzyliaus ilgąją barzą Sch235.
| prk.: Dovanos ir davimai apjakina išmintinguosius ir įsprendžia jiems kamanas į burną BbSir20,31.
| refl. tr., intr. Krkl: Ranka į plyšį įsispréndė, ir negaliu ištraukt Vrb. Sunkiai įsispréndė, tai nė išlįst negal Slv. Bepigu tau užsidėjus ant pečių nešti! Ale aš įsisprendęs į tarpkojį apnešiu šešias eiles BsMtI31.
ǁ prk. įpainioti, įvelti: Mus į tokią bėdą įsprendžia, kad nei šen, nei ten dėtis negalim brš.
2. tr. įbrukti, įduoti: Į rankas vietoje kalavijų įsprendė medines kuokas rš.
3. refl. NdŽ, Žgč, Šv, Štk, Alk, Grdž, Ldk, Mžš, Ml, Dglš įsiremti į šonus: Įsispréndęs mužikas kaip šūdas su ąsa J. I stovės įsispréndęs kaip dviąsis puodelis Vvr. Įsi̇̀sprendė ir stovi kai ponelis Kp. Kaip ponas vaikšto sau insispréndęs, nieko nedirba Trgn. Nebūk insisprendęs – velnias ant kupros atsitūps LTR(Ant). Prie durų stovi Morta karingai įsisprendusi J.Avyž. Rankas, jei tuščios, laikyk nuleidęs; neįsispręsk – tai paniekinimo ženklas Vaižg.
4. refl. įsiręžti, ką sunkiai dirbant: Par mum rugiai, kviečiai brendę, ir berniokai įsisprendę LMD. Stovi rugeliai mūsų brendę, pjauna pjovėjelės insispréndę Dglš. Tėvas gurbe įsispreñdęs taiso ką te Mžš.
5. tr. NdŽ įsmeigti (akis), įsistebeilyti: Kad mes ieškom [tavęs], kad žiūriam akis įspréndę Bsg. Akys visos parapijos mergaičių buvo įspręstos į jį Blv.
6. pakinkyti: Įsprę́sk ašvienį į važį, aš važiuosiu J.
| refl. tr. NdŽ.
2 išsprę́sti tr.
1. K, Jrb apimti sprindžiu: Lašiniai stori, neišspréndami Vn. Rugių varpos neišspréndamos – toki gera dvaro žemė Šts. Veizėk, kokį aš didelį sprindį išspréndu Plt. Jis savo sprindžiu beveik pusę aršinos išsprendžia Rd.
2. refl. Krkl, Plt, Vkš įsiremti rankomis į šonus: Tie šoperiai stova išsispréndę, o motriškos plėšos Krš. Išsispréndė i stova kaip apaštolas Lkv. Šoka išsispréndęs kaip vel[nia]s priš žaibus Šts.
3. LVI803, Ser, DŽ1 ištempti: Pasiimk mažąjį sprąstį ir išsprę́sk avinelio kailelį Vkš.
4. išimti ką įstrigusį: Neišsprendžiu, neišimu R331, MŽ443.
5. Rtr, Š, Ser prk. iškinkyti: Išsprę́sk arklį iš vežimo, geriau paės J.
2 nusprę́sti tr.
1. K sprindžiais atmatuoti: Nusprę́sk tris sprindžius J.
| refl. tr. K.
2. Ser prk. nukinkyti.
2 pasprę́sti
1. refl. Bgt įkliūti, įstrigti: Vaikas pasispréndė už skrynios ir neišlenda Skr. Benešdamas maišą pasispréndžiau tarp durų Rs. Pasispréndė paršas į tvorą Jrb. Teip terp tų krūmų pasispréndė [ragana] ir užsikabino Kdl. Vilkas …, išlįst norėdamas, ne pratilpo, bet pasispréndo Jrk39.
2. tr. NdŽ įkišti, įsprausti: Velnias šakalukus paspréndė, tas šniūras susišniūrino, ir neverpsi Kv.
3. tr. Bsg, Srv, Škn paspęsti, užtaisyti spąstus: Pasprę́sk šįvakar spąstus, kad šeškus įkliūtų Kair. Neišleisk katės: tęnai pasprę́stos slasnos – sudilgis Mžš.
4. intr. NdŽ pamatuoti sprindžiu: Pasprę́sk (sprindžiais) ir numanysi, kiek yr mastų J.Jabl(Als). A sprindžiu paspréndei, a kai[p], tik žiūrėk, ka būtų lygiai Šmk.
5. pakinkyti: Važiuok, jau paspréndžiau arklius Krš.
| refl. tr.: Ką čia pėstiem eiti – pasispręskim sartoką ir važiuojam Mšk.
6. tr. ištempti, išskleisti: Aš saulės nebijau: paspréndu parasodnyką ir galiu eiti tolie toliausiai Šts.
2 parsprę́sti intr. šnek. pareiti plačiais žingsniais, paržirglinti: Kol parsprę́siu, bus ir vakaras Rm.
2 prasprę́sti
1. refl. prasisprausti, pralįsti: Jis sakydavęs, jog vėlių daugiaus neg gyvųjų ėsą ir jog vos galima ėsą pro jas prasispręst! BsV83.
2. smagiai praeiti pro šalį: Praspréndė nė kepurės nemovęs Šts.
2 prisprę́sti tr.
1. prigrūsti: Karbo nepakelsi – teip prispréndžiau, prikišau! Pc.
2. matuojant sprindžiu, išlošti: Prispréndžiau su sprendžiu guziką Šts.
2 susprę́sti tr.
1. NdŽ, Jnš, Rd, Lg suveržti: Sąsprandą pavalkų susprę́sk J. Pažiūrėk, a pavalkai gerai suspręsti̇̀ Škn. Duok man, matau, kad tu nesuspręsi, – reik gerai atsispirti Grz.
| refl. NdŽ.
2. suspausti: Jie akrūte buvo suspręsti kaip silkės bačkoj rš.
2 užsprę́sti tr., užsprę̃sti, užspreñdžia, ùžsprendė
1. NdŽ užkišti, užsprausti, užremti: Langą su šakaliu užsprę́sk Vdk. Užsprę́sk vartus Kltn. Man kai apavas mažas, tai su geležim užsprendžiù iš vidaus, ir išsitampo Sb.
2. refl. užstrigti: Užsispréndė už duris ir neišleida tokie kuliganai Šts. Matyt, kad neišnešma, užsisprę́s tarp durių Skdv.
| prk.: Jo reikalai kažkur užsispréndė Up.
3. suveržti: Užsprę́sk sąsprąstį pavalkų J.
4. paspęsti: Kaip jūs užùsprendėt: pelės lašinius nuėdė, o pelėkautai ir nepajudėjo Pl.
| prk.: Ant visų kelių ir takų yra dabar užspręsta maskolių sargyba TS1904,1.
5. refl. tr. užsisegti: Užsisprę́sk ir viršutinį sprąstį, kad šaltis neitų į kaklą Vdžg.
6. refl. užsispyrus reikalauti: Užsispréndė jis, kad būtum kalečnai pirtis J. Ot, ką užsisprę̃s, tu jo nieko nė parkalbėsi, nė pasakysi Mžš.
išklė̃sti
Apibrėžtis
1 klė̃sti, klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so)
1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J.
2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J.
3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J.
| prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk.
| refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J.
4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk.
5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk.
6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384.
7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ.
8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209.
9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv.
10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257.
11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd.
12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J.
| prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828.
| refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl.
13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J.
1 antsiklė̃sti, antsi̇̀klesčia, antsi̇̀klėstė (dial.) apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios M.Valanč. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę S.Dauk.
1 apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)
1. tr. BŽ167 apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti Yl. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms Šts. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios LTII422.
| Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus S.Dauk. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių S.Dauk.
| Apynės apklėtė arbūzus Lnkv. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas Brb. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį Grž.
| Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą V.Mont. Reik kuską apsiklė̃sti KlvrŽ. Motina apsiklėstė skarele Brt. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara Vv. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė LTR(KzR). Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi Slnt. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį J(M.Valanč).
| prk.: Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė S.Dauk.
2. intr. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom Ėr.
3. tr. J apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų).
1 atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė tr.
1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos M.Valanč.
2. BŽ481, Š atskleisti, atidengti.
| prk.: Kaip greičiau atklėsti klastą rš.
| refl. J, Š.
1 išklė̃sti, i̇̀šklesčia (išklečia), i̇̀šklėstė (i̇̀šklėtė) tr.
1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino Skr.
2. refl. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių (d.) Čb.
išsiklė̃tusiai adv.: Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi Vr.
3. išskleisti: Išklėtė medis lapus J.Jabl.
1 nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė
1. tr. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą Grš. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk Vl. Dar nemoka klojimo nuklėsti Yl. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant J. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas J.
2. tr. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su Kl.
3. tr. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais S.Dauk.
| refl. tr.: Kaip nusi̇̀klėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę] Mrj.
4. intr. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta J.
1 paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė) tr.
1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu Brs.
2. refl. tr., intr. pasirišti: Pasi̇̀klėtė po kaklu margąją kuskelę Vkš. Vyriškiejai pasi̇̀klesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta J. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs Mžk. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto[ja]s Plt.
3. refl. tr. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių J. Paimk paklastą pasiklė̃sti KlvrŽ.
4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta Antr. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti Grš. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu[v]o paklėstas S.Dauk. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti S.Dauk.
1 pérklėsti tr.
1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą Šll.
2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute Šts.
1 prasiklė̃sti, prasi̇̀klesčia, prasi̇̀klėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų Šk.
1 priklė̃sti, pri̇̀klesčia, pri̇̀klėstė (pri̇̀klėtė)
1. tr. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę Ml.
2. intr. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent pri̇̀klėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs Plk.
1 suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)
1. intr. sulapoti, išsiskleisti (apie augalų lapus, žiedus): Pavasarį visos gėlės suklėsčia Bd. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos Gž. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug Ėr. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai JD257. Dabar suklėso miškas Ėr. Suklės raudonos uogelės J. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio JV860. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos J. Suklesčia (sutankėja) lapai MŽ101, R76.
| prk. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė JD806.
| refl.: Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė J.Jabl.
2. tr. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu Mrj. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas V.Piet. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius JV408. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12.
3. tr. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva BsO90.
| refl.: Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę BsO50. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę (d.) Rdm.
| Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) R281.
| prk.: Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę Švn.
| Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką V.Piet.
4. refl. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis rš.
5. tr. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais rš.
1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)
1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž.
| prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč.
2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J.
3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk.
4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl.
| refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds.
1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J.
2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J.
3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J.
| prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk.
| refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J.
4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk.
5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk.
6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384.
7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ.
8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209.
9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv.
10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257.
11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd.
12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J.
| prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828.
| refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl.
13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J.
1 antsiklė̃sti, antsi̇̀klesčia, antsi̇̀klėstė (dial.) apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios M.Valanč. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę S.Dauk.
1 apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)
1. tr. BŽ167 apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti Yl. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms Šts. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios LTII422.
| Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus S.Dauk. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių S.Dauk.
| Apynės apklėtė arbūzus Lnkv. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas Brb. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį Grž.
| Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą V.Mont. Reik kuską apsiklė̃sti KlvrŽ. Motina apsiklėstė skarele Brt. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara Vv. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė LTR(KzR). Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi Slnt. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį J(M.Valanč).
| prk.: Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė S.Dauk.
2. intr. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom Ėr.
3. tr. J apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų).
1 atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė tr.
1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos M.Valanč.
2. BŽ481, Š atskleisti, atidengti.
| prk.: Kaip greičiau atklėsti klastą rš.
| refl. J, Š.
1 išklė̃sti, i̇̀šklesčia (išklečia), i̇̀šklėstė (i̇̀šklėtė) tr.
1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino Skr.
2. refl. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių (d.) Čb.
išsiklė̃tusiai adv.: Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi Vr.
3. išskleisti: Išklėtė medis lapus J.Jabl.
1 nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė
1. tr. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą Grš. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk Vl. Dar nemoka klojimo nuklėsti Yl. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant J. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas J.
2. tr. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su Kl.
3. tr. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais S.Dauk.
| refl. tr.: Kaip nusi̇̀klėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę] Mrj.
4. intr. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta J.
1 paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė) tr.
1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu Brs.
2. refl. tr., intr. pasirišti: Pasi̇̀klėtė po kaklu margąją kuskelę Vkš. Vyriškiejai pasi̇̀klesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta J. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs Mžk. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto[ja]s Plt.
3. refl. tr. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių J. Paimk paklastą pasiklė̃sti KlvrŽ.
4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta Antr. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti Grš. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu[v]o paklėstas S.Dauk. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti S.Dauk.
1 pérklėsti tr.
1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą Šll.
2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute Šts.
1 prasiklė̃sti, prasi̇̀klesčia, prasi̇̀klėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų Šk.
1 priklė̃sti, pri̇̀klesčia, pri̇̀klėstė (pri̇̀klėtė)
1. tr. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę Ml.
2. intr. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent pri̇̀klėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs Plk.
1 suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)
1. intr. sulapoti, išsiskleisti (apie augalų lapus, žiedus): Pavasarį visos gėlės suklėsčia Bd. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos Gž. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug Ėr. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai JD257. Dabar suklėso miškas Ėr. Suklės raudonos uogelės J. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio JV860. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos J. Suklesčia (sutankėja) lapai MŽ101, R76.
| prk. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė JD806.
| refl.: Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė J.Jabl.
2. tr. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu Mrj. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas V.Piet. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius JV408. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12.
3. tr. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva BsO90.
| refl.: Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę BsO50. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę (d.) Rdm.
| Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) R281.
| prk.: Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę Švn.
| Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką V.Piet.
4. refl. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis rš.
5. tr. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais rš.
1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)
1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž.
| prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč.
2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J.
3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk.
4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl.
| refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds.
nuklė̃sti
Apibrėžtis
1 klė̃sti, klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so)
1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J.
2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J.
3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J.
| prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk.
| refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J.
4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk.
5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk.
6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384.
7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ.
8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209.
9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv.
10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257.
11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd.
12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J.
| prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828.
| refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl.
13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J.
1 antsiklė̃sti, antsi̇̀klesčia, antsi̇̀klėstė (dial.) apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios M.Valanč. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę S.Dauk.
1 apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)
1. tr. BŽ167 apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti Yl. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms Šts. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios LTII422.
| Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus S.Dauk. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių S.Dauk.
| Apynės apklėtė arbūzus Lnkv. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas Brb. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį Grž.
| Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą V.Mont. Reik kuską apsiklė̃sti KlvrŽ. Motina apsiklėstė skarele Brt. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara Vv. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė LTR(KzR). Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi Slnt. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį J(M.Valanč).
| prk.: Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė S.Dauk.
2. intr. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom Ėr.
3. tr. J apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų).
1 atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė tr.
1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos M.Valanč.
2. BŽ481, Š atskleisti, atidengti.
| prk.: Kaip greičiau atklėsti klastą rš.
| refl. J, Š.
1 išklė̃sti, i̇̀šklesčia (išklečia), i̇̀šklėstė (i̇̀šklėtė) tr.
1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino Skr.
2. refl. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių (d.) Čb.
išsiklė̃tusiai adv.: Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi Vr.
3. išskleisti: Išklėtė medis lapus J.Jabl.
1 nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė
1. tr. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą Grš. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk Vl. Dar nemoka klojimo nuklėsti Yl. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant J. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas J.
2. tr. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su Kl.
3. tr. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais S.Dauk.
| refl. tr.: Kaip nusi̇̀klėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę] Mrj.
4. intr. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta J.
1 paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė) tr.
1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu Brs.
2. refl. tr., intr. pasirišti: Pasi̇̀klėtė po kaklu margąją kuskelę Vkš. Vyriškiejai pasi̇̀klesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta J. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs Mžk. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto[ja]s Plt.
3. refl. tr. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių J. Paimk paklastą pasiklė̃sti KlvrŽ.
4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta Antr. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti Grš. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu[v]o paklėstas S.Dauk. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti S.Dauk.
1 pérklėsti tr.
1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą Šll.
2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute Šts.
1 prasiklė̃sti, prasi̇̀klesčia, prasi̇̀klėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų Šk.
1 priklė̃sti, pri̇̀klesčia, pri̇̀klėstė (pri̇̀klėtė)
1. tr. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę Ml.
2. intr. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent pri̇̀klėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs Plk.
1 suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)
1. intr. sulapoti, išsiskleisti (apie augalų lapus, žiedus): Pavasarį visos gėlės suklėsčia Bd. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos Gž. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug Ėr. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai JD257. Dabar suklėso miškas Ėr. Suklės raudonos uogelės J. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio JV860. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos J. Suklesčia (sutankėja) lapai MŽ101, R76.
| prk. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė JD806.
| refl.: Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė J.Jabl.
2. tr. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu Mrj. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas V.Piet. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius JV408. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12.
3. tr. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva BsO90.
| refl.: Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę BsO50. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę (d.) Rdm.
| Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) R281.
| prk.: Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę Švn.
| Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką V.Piet.
4. refl. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis rš.
5. tr. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais rš.
1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)
1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž.
| prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč.
2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J.
3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk.
4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl.
| refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds.
1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J.
2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J.
3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J.
| prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk.
| refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J.
4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk.
5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk.
6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384.
7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ.
8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209.
9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv.
10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257.
11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd.
12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J.
| prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828.
| refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl.
13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J.
1 antsiklė̃sti, antsi̇̀klesčia, antsi̇̀klėstė (dial.) apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios M.Valanč. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę S.Dauk.
1 apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)
1. tr. BŽ167 apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti Yl. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms Šts. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios LTII422.
| Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus S.Dauk. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių S.Dauk.
| Apynės apklėtė arbūzus Lnkv. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas Brb. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį Grž.
| Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą V.Mont. Reik kuską apsiklė̃sti KlvrŽ. Motina apsiklėstė skarele Brt. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara Vv. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė LTR(KzR). Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi Slnt. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį J(M.Valanč).
| prk.: Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė S.Dauk.
2. intr. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom Ėr.
3. tr. J apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų).
1 atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė tr.
1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos M.Valanč.
2. BŽ481, Š atskleisti, atidengti.
| prk.: Kaip greičiau atklėsti klastą rš.
| refl. J, Š.
1 išklė̃sti, i̇̀šklesčia (išklečia), i̇̀šklėstė (i̇̀šklėtė) tr.
1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino Skr.
2. refl. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių (d.) Čb.
išsiklė̃tusiai adv.: Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi Vr.
3. išskleisti: Išklėtė medis lapus J.Jabl.
1 nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė
1. tr. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą Grš. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk Vl. Dar nemoka klojimo nuklėsti Yl. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant J. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas J.
2. tr. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su Kl.
3. tr. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais S.Dauk.
| refl. tr.: Kaip nusi̇̀klėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę] Mrj.
4. intr. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta J.
1 paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė) tr.
1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu Brs.
2. refl. tr., intr. pasirišti: Pasi̇̀klėtė po kaklu margąją kuskelę Vkš. Vyriškiejai pasi̇̀klesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta J. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs Mžk. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto[ja]s Plt.
3. refl. tr. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių J. Paimk paklastą pasiklė̃sti KlvrŽ.
4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta Antr. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti Grš. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu[v]o paklėstas S.Dauk. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti S.Dauk.
1 pérklėsti tr.
1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą Šll.
2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute Šts.
1 prasiklė̃sti, prasi̇̀klesčia, prasi̇̀klėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų Šk.
1 priklė̃sti, pri̇̀klesčia, pri̇̀klėstė (pri̇̀klėtė)
1. tr. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę Ml.
2. intr. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent pri̇̀klėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs Plk.
1 suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)
1. intr. sulapoti, išsiskleisti (apie augalų lapus, žiedus): Pavasarį visos gėlės suklėsčia Bd. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos Gž. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug Ėr. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai JD257. Dabar suklėso miškas Ėr. Suklės raudonos uogelės J. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio JV860. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos J. Suklesčia (sutankėja) lapai MŽ101, R76.
| prk. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė JD806.
| refl.: Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė J.Jabl.
2. tr. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu Mrj. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas V.Piet. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius JV408. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12.
3. tr. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva BsO90.
| refl.: Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę BsO50. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę (d.) Rdm.
| Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) R281.
| prk.: Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę Švn.
| Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką V.Piet.
4. refl. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis rš.
5. tr. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais rš.
1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)
1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž.
| prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč.
2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J.
3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk.
4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl.
| refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds.
atsklaidýti
Apibrėžtis
sklaidýti, sklai̇̃do, sklai̇̃dė K, KBII175, Rtr, Š; L iter. skleisti.
1. tr. DŽ versti, vartyti (knygą, lapus): Neįrištos knygos dažnai sklaidomos išyra rš. Ansai tą kningą sklai̇̃do Lk. Vėjas tebesklaidė knygą J.Avyž. Tėvas sklaidė giesmių knygas ir ieškojo tinkamos giesmės I.Simon. Ans nusigandęs nebskaitė kningų, tiktai sklaidė BsPII8(Vvr). Sklaidė rankose laikomas kortas LzP. Argi tu negalėtumei šimtus sklaidyti ir be marčios? Žem. Tas seniukas sklai̇̃dąs tą vekselį ir sakąs: – I tas ponaitis jug da mun skolingas, šitai vekselis yr Krp.
| Apie gyvenimą jų nenumanau nieko: mes tų jų turtų nesklai̇̃dėm Šmk.
| refl. K.
ǁ probėgomis, pasirinktinai skaityti: Inžinieriai naktimis sklaido naujausią techninę literatūrą, dienomis ginčijasi sp. Jis kalbėjo beveik pakuždom, tartum sklaidydamas senų atsiminimų knygą rš. „Gatavų jau terminų“ užeisi pasakose, jas sklaidydamas LTII160.
2. tr., intr. DŽ1 plėtoti, skėtrioti: Jis rankas sklai̇̃do šnekėdamas J. Vaikas, paleistas iš vystyklų, pirščiukais sklaido, rankutes kilnoja Žem. Jurelė vaikščiodamas rankeles sklaidė M.Valanč. Povas sklai̇̃do uodegą NdŽ. Ejo bernelis par miestą, baltas rankeles sklaidydams ir ašareles braukydams D93. Žaliam darželėj žal's aužuolelis tai puikiai sklaido žalius lapelius RD171. Lapelė šoko, kojas sklaidydama LTR(Klp).
| refl. I, DŽ1: Daba vaikas palaidas sklai̇̃dos Pln. Vyrai su rankums ka sklai̇̃dės, ka sklai̇̃dės! Krš. Plikoms rankoms sklai̇̃dos po tas bites (ginasi nuo bičių, skėtriodamas rankomis) Plšk. Juokės sklaidydamos po aslą Žem. Pasiliko vienu du troboje, tik pas krosnį Jonas knarkė ir sapaliodamas sklaidėsi LzP.
ǁ judinti, skliaudyti (ppr. ausis): Atvažiuoja ponas su karieta …, arkliai šeši, visi kaip nulipyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę, ausimis tik sklaido BsMtII31(Srd). Katinas ausis sklai̇̃do an šę, an tę Jrb.
3. refl. bartis, ginčytis (ppr. skėtriojant rankomis): Nepatiks kas, tujau sklai̇̃dos Trg. Tėvas, gerai jau įkaušęs, šūkavo, sklaidėsi, girdamas savo žemę – aukso obuolį Žem. Ten jie sklai̇̃dosi, šnekasi, susėdę an kupsto Rdd.
^ Sklaidos kaip tauzius su zaunium Šv.
4. tr. skirstyti iš krūvos nestoru sluoksniu: Sklai̇̃do sugrėbtą šieną DŽ1. Sklai̇̃do kupsčius, o lytus ant nosės! Krš. Pavaserį reikia eiti sklaidýti kurmrausius, kad žolė augtų Plšk. Sklaidýk mėšlą į šalis J. Jis sklai̇̃do tuos mėšlus iš krūvučių Jrb.
5. tr. daryti tarpą praskiriant: Žolė didžiausia, jeigu jau neapsivežėsi sklaidýti, nerasi nė uogos Vkš. Jei vištos sklaido plunksnas (purinėjasi) ir ilgai neina tūpti, bus lietaus MTtV119(Sv).
| refl.: Žambai sklaidos, kad eita smarkiai kareiviai Šts.
6. refl. skirstytis, išsivaikščioti: Žmonių būrelis iš lėto sklai̇̃dėsi NdŽ.
| Kryžių kryžiais keliai girioj sklaidos rš.
7. tr. varyti, gainioti iš būrio: Demonstracijos buvo sklaidomos ašarinėmis bombomis A.Vencl. Močeka ragana, atėjus į rūmą, sklai̇̃dė, kol išsklaidė, visus vaikus J.
8. tr. I blaškyti į šalis ką susitelkusį: Jei nori, kad iš kylančio debesio nelytų, reikia, išsinešus ližę, ja pamosuoti po orą, lyg sklaidytum liže debesis LTR(Šil). Tos (kopūstų galvos) po visus kraštus pasklido, o vandens sriovė jas da labiaus sklaido BsPIII105. Dūmai, nė mažiausio vėjelio nesklaidomi, kilo aukštyn A.Vien. Tiktai grioviuos tarp uolynų drėgną rūką vėjas sklaido V.Myk-Put.
^ Daina debesius sklaido, daina rūpesčius baido KrvP(Mrk).
| refl. K, DŽ: Dūmelis prieš blogą orą sklaidosi pažeme rš. Dulkės sklaidosi, nugula medžius, sugargažėjusią pakelės žolę V.Bub. Dainos aidas sklaidėsi ir nyko miško gilumoje V.Myk-Put.
ǁ prk. šalinti, blaškyti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Sklaidýti nuobodulį, baimę, įtarimus DŽ1. Su tomis dainomis ji tarytum sklaidydavo tą neaiškų nerimą ir didelį ilgesį K.Bor.
^ Giesmė bėdas sklaido, vargus baido KrvP(Mrk).
| refl.: Jis mėgino užmigti, tačiau juo labiau stengėsi, tuo labiau sklaidėsi miego likučiai rš. Pajutau kažkokį palengvėjimą, ir liūdnos mintys pamažu ėmė sklaidytis rš. Nejaukumas ėmė sklaidytis prie vaišių stalo rš.
9. tr. draikyti, plaikstyti: Kasos, vėjų sklaidomos, it arklių karčiai plaikstės S.Dauk.
| refl.: Plaukai iširę, kožnas sau sklai̇̃dos LKT82(Pln).
10. refl. plisti: Sklai̇̃dės, sklai̇̃dės giminė plačiai (buvo 12 vaikų) Krš.
11. tr. leisti iš savęs (į aplinką): Žvaigždės gausiai sklaido į aplinką savo medžiagą rš.
12. refl. skaidytis, skilti, skirtis: Darbininkų klasė sklaidėsi, dalis darbininkų ėjo į kaimą, liovėsi buvusi darbininkais, deklasavosi (sov.) rš.
13. tr. eikvoti, švaistyti: Ne į numus nešė, ale sklai̇̃dė Krš. Ana visai ne šeimininkė, tik piningus sklai̇̃do Dr.
| refl.: Nenoru sklaidýties su piningais – laikau juodai dienai Rdn. Vyruo tik sklaidýties, nepalaiko rublio Rdn. Plačiai sklai̇̃dos – i nieko netura Krš. Ana į visas puses sklai̇̃dos – viendienė Krš. Sklai̇̃dos su viskum, o numie baisu kas! Krš.
14. intr. skraidyti, sklandyti: Matė žmonės sklaidant du baltus karvelius ties laužu rš.
| refl. Kos39, I.
15. intr. bėgioti: Poros jaunųjų sklaidė da po pievą V.Piet.
| prk.: Veidas jo išbalęs, lūpos pamėlynavusios kaip numirėlio, akys sklaido Tat.
| refl.: Ko čia sklaidáis, a vietos nerandi?! Krtn.
ǁ refl. bastytis, maišytis: Padalikai tokie, atskalūnai visur sklai̇̃dos Krš.
16. intr. kraipytis, kreivuliuoti: Sklaidýk, ba pagaus! Alk.
| refl.: Ka pasiuto eiti arkliai, tik sklai̇̃dos vežimas į šalis Vvr. Ratai sklai̇̃dos į visas puses, kad girtas purmonau[ja] Šts. Eidamas būk išsitiesęs, nemeskias ing kuprą, nesisklaidyk ing šales IM1860,60.
17. tr. [K] sklęsti, rakinti.
apsklaidýti iter. apskleisti 1: Apsklaidė mane visą, nuo galvos net iki penčių, juodu rūku rš.
| refl.: Priš šalną dangus y[ra] progydrotas: apsisklaido gelsvais, pilkais debesimis Žeml.
atsklaidýti Rtr, NdŽ iter. atskleisti 1: Atsklaidýk lapus knygos J.
išsklaidýti K; R412,421, N iter. išskleisti.
1. Š, LL214, Rtr išblaškyti, išskirstyti iš krūvos: Pradalgiais nuverstą žolę išsklaido, kad džiūtų rš. Vienas žmogus norėjo nukasti tą pilakalnį, išsklaidýti LKT173(Pgg).
| Išsklaidytas apšvietimas, kai šviesos srautas maždaug vienodai pasiskirstęs aukštyn ir žemyn rš.
| refl. BŽ71: Kumet minamas molis išsisklai̇̃do į pašalius, tumet sumeta molį į vidurį ir vėl mina toliau Vkš. Grūdai išsisklai̇̃dė J.
2. Rtr išvaikyti, išgainioti būryje esančius: Lytus žmonis išsklai̇̃dė Šll. Tai mes išsklai̇̃dėm mušeikas šituos Trgn. Minia buvo išsklaidyta, ir policija apstojo gatvę K.Bor. Vilkas išsklai̇̃dė avis iš būrio, o tu vaikus iš kuopos J. Štai ateina valanda ir atėjo, kad būsite išsklaidyti kiekvienas į savo vietą brš.
3. refl. R, Š, Rtr, NdŽ išsiskirstyti iš būrio, išsivaikščioti, iškrikti, nebebūti drauge: Tie vaikai išsisklai̇̃dės LKT152(Sk). Turiu šeimos, ale visi išsisklai̇̃dę Btg. Išsisklai̇̃dėm kur katras sau Antz. Jaunimė išsisklai̇̃dė kur kas Lt. Išsisklai̇̃dė, nebebuvo teismo Vdn. Išsisklai̇̃dė visos karvės Pnm. Vanagiukas įsisuko, vieną [varną] ans paėmė, nudangino čia tos išsisklai̇̃dė Sd. Išsisklai̇̃dė kaip žąsys Kl. Saimas iki ketvergo išsisklaidė LC1883,3.
4. išmėtyti, išskirstyti: Mes tapėm išsklaidýti į keletą būrių Plšk. Ponas jų kaimą išsklai̇̃dė, paėmė žemę Grd.
| refl.: Sodybos buvo išsisklaidžiusios po visą kraštą rš.
ǁ padaryti padriką, nesusijusį: Atskiros vokiečio charakterio ypatybės, išsklaidytos po visą pasaką, kartu paimtos sudaro ryškų paveikslą rš. Kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil.
| refl.: Valstiečiai veikė per daug išsisklaidę, neorganizuotai rš.
5. išvartyti, išžiūrinėti: Jau kaip vienos būsma, išsklaidýsma dovenas Varn. Visus kambarius išsklai̇̃dė [vagys], pasiėmė, ko reik Rsn.
6. DŽ blaškant išgainioti ką susitelkusį: Vėjas išsklaidė miglą Rtr. Tegu pakils vėjas, išsklaidỹs debesis Dkš.
| refl.: Debesiai išsisklai̇̃dė Plik. Iš ryto rūkas išsisklaidė, pradėjo vėl pūsti vėjas K.Bor. Išsisklaidė karo dūmai, nutilo patrankos P.Cvir. Slėptuvėje dar neišsisklaidęs užgesintos lajinės lemputės kvapas J.Avyž. Greit išsisklaido tamsa P.Cvir.
| prk.: Išsisklaidė (išnyko) jos veido raukšlės, ji šypsojosi J.Marc.
ǁ prk. išblaškyti, panaikinti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Nuobodulį išsklaidýti NdŽ. Išsklaidýti abejones DŽ1. Mokslas išsklaidė senuosius prietarus sp. Būtinai turiu išsklaidyti tokią nuomonę apie save rš.
^ Geras patarimas rūpesčius dažnai išsklaido KrvP(Žml).
| refl.: Jo bloga nuotaika palaipsniui išsisklaidė rš.
7. N išplėtoti ką suglaustą: Stovi beržas šalyj kelio, išplėtojęs šakeles, aukštyn iškėlęs viršūnę ir išsklaidęs lapelius J.Jan.
8. išdraikyti, išplaikstyti: Pamatė jį kartą prievaizdas bestovint išsklaidytais plaukais lauke J.Jabl.
| refl.:
^ Išsisklaidę kaip perkūno ūsai PPr285.
ǁ refl. NdŽ išsiskėtrioti, išdrikti: Guli sušilęs, išsisklai̇̃dęs Plng.
| prk.: Kad ji tokia išsisklai̇̃džiusi (išsiblaškiusi), pamiršta, ką daro Krtn.
9. išplatinti: Žmogus išsklaidė asilą po visur Blv.
| refl.: Indoeuropiečių kalbos yra kilusios iš bendro kamieno ir išsisklaidžiusios po visą pasaulį rš. [Pasakos] tarp įvairių tautų išsisklaidžiusios LTII481(Bs).
10. išleisti iš savęs (į aplinką), paskleisti: Spindulius šviesius, šiltus [saulelė] išsklai̇̃dė BM420(Kp).
11. išeikvoti, iššvaistyti: Kur anie piningus išsklai̇̃dė, niekas nežino Krš. Išsklai̇̃dė viską į šonus, a ne pasiutusi?! Krš.
| refl.: Jų turtas išsisklaidė lyg dulkės nuog vėjo rš.
nusklaidýti iter. nuskleisti 2: Iš storumo supiltų bulvių nusklaidýk į šalis J.
pasklaidýti iter. paskleisti.
1. NdŽ, DŽ1 pažiūrinėti sklaidant, vartant (lapus): Praeina metai, ir įdomu patiems pasklaidyti metraščio puslapius sp. Pasklaidýk knygą, jei patiks, pasiskaityk! NdŽ.
2. DŽ1, Plng išsklaidyti iš krūvos, išskirstyti: Kaip pasklai̇̃do [salyklą], ans gauna džiūti LKT67(Trš). Kurmiarausius ir skruzdynus, kol jie dar nėra apžėlę žole, galima išdraskyti ir plonai pasklaidyti geležiniais grėbliais rš.
| refl. NdŽ: Susmulkinti šiaudai sugeria šiek tiek daugiau drėgmės, lygiau pasisklaido tvarte, vienodžiau pūva rš. Pečius didelis, naštą malkų sukiši, tai tik į šonus pasisklai̇̃do, ir nebėr Skr. Tas upelis į pievas, į dirvas pasisklai̇̃do Prk.
3. išdraikyti, išplaikstyti: Liejosi ašaros ant jų barzdų, nuog vėjo pasklaidytų I.
4. refl. NdŽ, DŽ1 nesilaikyti būryje, išsiskirstyti: Ėjo visi trys kažkodėl pasisklaidę, nežiūrėdami vienas į kitą J.Balt. Briedžiai laikosi pasisklaidę miškuose sp. Kietavarpės auga pasisklaidžiusios tarp kitų žolių rš.
5. refl. susiskaidyti, susiskirstyti: Jau toje gadynėje matome visuomenę pasisklaidžiusią į luomus A.Janul.
6. pablaškyti į šalis, kad nuslinktų, išnyktų: Steponas pasklaido ranka dūmus, užspaudžia cigaretę V.Bub.
| refl.: Pamažu pasisklaidė mėlynos ūkanos kloniuose rš.
7. refl. paplasnoti: [Lizde] gandras, užsiversdamas galvą, klekina, sparnais pasisklaidydamas, gyniojasi nuo priešininkų Žem.
8. refl. pasidaryti išlaidų, išleisti: Tik pasisklaidýk su tais pinigais – ir kai matai nėr Skr.
pérsklaidyti NdŽ iter. perskleisti.
1. Ser sklaidant perversti: Visus laikraščius turu parveizėti, pársklaidyti Žr. Tie lakšteliai paimami ir persklaidomi rš.
2. refl. sklaidantis persiskirti: Debesys persidalyjusios, pérsisklaidžiusios KII376.
prasklaidýti Š, NdŽ iter. praskleisti.
1. Ser, Jrb pamažinti būrį išsklaidant, pragainioti.
| refl.: Vidurdienį savojo kaimo žmonės kiek prasisklaidė – visus šaukė namų darbai J.Balt.
2. DŽ1 prablaškyti į šalis.
| refl.: Sutemos truputį lyg ir prasisklaidė J.Balt. Prasisklaidė debesys sp.
ǁ DŽ1 prk. prablaškyti, panaikinti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Ji (gatvė) vienintelė kažkaip prasklaidydavo jo liūdesį, išblaškydavo sunkias mintis J.Paukš. Dėl to mūsų pareiga yra prasklaidyti tokius neteisingumus prš.
3. NdŽ kurį laiką sklaidyti (knygą), pravartyti.
prisklaidýti
1. NdŽ iter. priskleisti 1.
2. tr. NdŽ daug privartyti (knygų).
×razsisklaidýti (hibr.) žr. išsklaidyti 3 (refl.): Devynius vaikus turėjom, ir razsisklai̇̃dė po svietą Rš.
užsklaidýti NdŽ iter. užskleisti.
1. užkreikti: Užsklaidýk kaip krėna mėšlu, kad nebūtum progumų J. Šakelėmis pripynė, skyles užsklaidė rš.
2. užversti, užkloti: Eš nusvirau iki grunto kalnų, žemės užsklaistuvės mane užsklaidė amžinai BBJn2,7.
3. N, [K] užrakinti, užsklęsti: Užsklaidau užkaištį MŽ391.
1. tr. DŽ versti, vartyti (knygą, lapus): Neįrištos knygos dažnai sklaidomos išyra rš. Ansai tą kningą sklai̇̃do Lk. Vėjas tebesklaidė knygą J.Avyž. Tėvas sklaidė giesmių knygas ir ieškojo tinkamos giesmės I.Simon. Ans nusigandęs nebskaitė kningų, tiktai sklaidė BsPII8(Vvr). Sklaidė rankose laikomas kortas LzP. Argi tu negalėtumei šimtus sklaidyti ir be marčios? Žem. Tas seniukas sklai̇̃dąs tą vekselį ir sakąs: – I tas ponaitis jug da mun skolingas, šitai vekselis yr Krp.
| Apie gyvenimą jų nenumanau nieko: mes tų jų turtų nesklai̇̃dėm Šmk.
| refl. K.
ǁ probėgomis, pasirinktinai skaityti: Inžinieriai naktimis sklaido naujausią techninę literatūrą, dienomis ginčijasi sp. Jis kalbėjo beveik pakuždom, tartum sklaidydamas senų atsiminimų knygą rš. „Gatavų jau terminų“ užeisi pasakose, jas sklaidydamas LTII160.
2. tr., intr. DŽ1 plėtoti, skėtrioti: Jis rankas sklai̇̃do šnekėdamas J. Vaikas, paleistas iš vystyklų, pirščiukais sklaido, rankutes kilnoja Žem. Jurelė vaikščiodamas rankeles sklaidė M.Valanč. Povas sklai̇̃do uodegą NdŽ. Ejo bernelis par miestą, baltas rankeles sklaidydams ir ašareles braukydams D93. Žaliam darželėj žal's aužuolelis tai puikiai sklaido žalius lapelius RD171. Lapelė šoko, kojas sklaidydama LTR(Klp).
| refl. I, DŽ1: Daba vaikas palaidas sklai̇̃dos Pln. Vyrai su rankums ka sklai̇̃dės, ka sklai̇̃dės! Krš. Plikoms rankoms sklai̇̃dos po tas bites (ginasi nuo bičių, skėtriodamas rankomis) Plšk. Juokės sklaidydamos po aslą Žem. Pasiliko vienu du troboje, tik pas krosnį Jonas knarkė ir sapaliodamas sklaidėsi LzP.
ǁ judinti, skliaudyti (ppr. ausis): Atvažiuoja ponas su karieta …, arkliai šeši, visi kaip nulipyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę, ausimis tik sklaido BsMtII31(Srd). Katinas ausis sklai̇̃do an šę, an tę Jrb.
3. refl. bartis, ginčytis (ppr. skėtriojant rankomis): Nepatiks kas, tujau sklai̇̃dos Trg. Tėvas, gerai jau įkaušęs, šūkavo, sklaidėsi, girdamas savo žemę – aukso obuolį Žem. Ten jie sklai̇̃dosi, šnekasi, susėdę an kupsto Rdd.
^ Sklaidos kaip tauzius su zaunium Šv.
4. tr. skirstyti iš krūvos nestoru sluoksniu: Sklai̇̃do sugrėbtą šieną DŽ1. Sklai̇̃do kupsčius, o lytus ant nosės! Krš. Pavaserį reikia eiti sklaidýti kurmrausius, kad žolė augtų Plšk. Sklaidýk mėšlą į šalis J. Jis sklai̇̃do tuos mėšlus iš krūvučių Jrb.
5. tr. daryti tarpą praskiriant: Žolė didžiausia, jeigu jau neapsivežėsi sklaidýti, nerasi nė uogos Vkš. Jei vištos sklaido plunksnas (purinėjasi) ir ilgai neina tūpti, bus lietaus MTtV119(Sv).
| refl.: Žambai sklaidos, kad eita smarkiai kareiviai Šts.
6. refl. skirstytis, išsivaikščioti: Žmonių būrelis iš lėto sklai̇̃dėsi NdŽ.
| Kryžių kryžiais keliai girioj sklaidos rš.
7. tr. varyti, gainioti iš būrio: Demonstracijos buvo sklaidomos ašarinėmis bombomis A.Vencl. Močeka ragana, atėjus į rūmą, sklai̇̃dė, kol išsklaidė, visus vaikus J.
8. tr. I blaškyti į šalis ką susitelkusį: Jei nori, kad iš kylančio debesio nelytų, reikia, išsinešus ližę, ja pamosuoti po orą, lyg sklaidytum liže debesis LTR(Šil). Tos (kopūstų galvos) po visus kraštus pasklido, o vandens sriovė jas da labiaus sklaido BsPIII105. Dūmai, nė mažiausio vėjelio nesklaidomi, kilo aukštyn A.Vien. Tiktai grioviuos tarp uolynų drėgną rūką vėjas sklaido V.Myk-Put.
^ Daina debesius sklaido, daina rūpesčius baido KrvP(Mrk).
| refl. K, DŽ: Dūmelis prieš blogą orą sklaidosi pažeme rš. Dulkės sklaidosi, nugula medžius, sugargažėjusią pakelės žolę V.Bub. Dainos aidas sklaidėsi ir nyko miško gilumoje V.Myk-Put.
ǁ prk. šalinti, blaškyti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Sklaidýti nuobodulį, baimę, įtarimus DŽ1. Su tomis dainomis ji tarytum sklaidydavo tą neaiškų nerimą ir didelį ilgesį K.Bor.
^ Giesmė bėdas sklaido, vargus baido KrvP(Mrk).
| refl.: Jis mėgino užmigti, tačiau juo labiau stengėsi, tuo labiau sklaidėsi miego likučiai rš. Pajutau kažkokį palengvėjimą, ir liūdnos mintys pamažu ėmė sklaidytis rš. Nejaukumas ėmė sklaidytis prie vaišių stalo rš.
9. tr. draikyti, plaikstyti: Kasos, vėjų sklaidomos, it arklių karčiai plaikstės S.Dauk.
| refl.: Plaukai iširę, kožnas sau sklai̇̃dos LKT82(Pln).
10. refl. plisti: Sklai̇̃dės, sklai̇̃dės giminė plačiai (buvo 12 vaikų) Krš.
11. tr. leisti iš savęs (į aplinką): Žvaigždės gausiai sklaido į aplinką savo medžiagą rš.
12. refl. skaidytis, skilti, skirtis: Darbininkų klasė sklaidėsi, dalis darbininkų ėjo į kaimą, liovėsi buvusi darbininkais, deklasavosi (sov.) rš.
13. tr. eikvoti, švaistyti: Ne į numus nešė, ale sklai̇̃dė Krš. Ana visai ne šeimininkė, tik piningus sklai̇̃do Dr.
| refl.: Nenoru sklaidýties su piningais – laikau juodai dienai Rdn. Vyruo tik sklaidýties, nepalaiko rublio Rdn. Plačiai sklai̇̃dos – i nieko netura Krš. Ana į visas puses sklai̇̃dos – viendienė Krš. Sklai̇̃dos su viskum, o numie baisu kas! Krš.
14. intr. skraidyti, sklandyti: Matė žmonės sklaidant du baltus karvelius ties laužu rš.
| refl. Kos39, I.
15. intr. bėgioti: Poros jaunųjų sklaidė da po pievą V.Piet.
| prk.: Veidas jo išbalęs, lūpos pamėlynavusios kaip numirėlio, akys sklaido Tat.
| refl.: Ko čia sklaidáis, a vietos nerandi?! Krtn.
ǁ refl. bastytis, maišytis: Padalikai tokie, atskalūnai visur sklai̇̃dos Krš.
16. intr. kraipytis, kreivuliuoti: Sklaidýk, ba pagaus! Alk.
| refl.: Ka pasiuto eiti arkliai, tik sklai̇̃dos vežimas į šalis Vvr. Ratai sklai̇̃dos į visas puses, kad girtas purmonau[ja] Šts. Eidamas būk išsitiesęs, nemeskias ing kuprą, nesisklaidyk ing šales IM1860,60.
17. tr. [K] sklęsti, rakinti.
apsklaidýti iter. apskleisti 1: Apsklaidė mane visą, nuo galvos net iki penčių, juodu rūku rš.
| refl.: Priš šalną dangus y[ra] progydrotas: apsisklaido gelsvais, pilkais debesimis Žeml.
atsklaidýti Rtr, NdŽ iter. atskleisti 1: Atsklaidýk lapus knygos J.
išsklaidýti K; R412,421, N iter. išskleisti.
1. Š, LL214, Rtr išblaškyti, išskirstyti iš krūvos: Pradalgiais nuverstą žolę išsklaido, kad džiūtų rš. Vienas žmogus norėjo nukasti tą pilakalnį, išsklaidýti LKT173(Pgg).
| Išsklaidytas apšvietimas, kai šviesos srautas maždaug vienodai pasiskirstęs aukštyn ir žemyn rš.
| refl. BŽ71: Kumet minamas molis išsisklai̇̃do į pašalius, tumet sumeta molį į vidurį ir vėl mina toliau Vkš. Grūdai išsisklai̇̃dė J.
2. Rtr išvaikyti, išgainioti būryje esančius: Lytus žmonis išsklai̇̃dė Šll. Tai mes išsklai̇̃dėm mušeikas šituos Trgn. Minia buvo išsklaidyta, ir policija apstojo gatvę K.Bor. Vilkas išsklai̇̃dė avis iš būrio, o tu vaikus iš kuopos J. Štai ateina valanda ir atėjo, kad būsite išsklaidyti kiekvienas į savo vietą brš.
3. refl. R, Š, Rtr, NdŽ išsiskirstyti iš būrio, išsivaikščioti, iškrikti, nebebūti drauge: Tie vaikai išsisklai̇̃dės LKT152(Sk). Turiu šeimos, ale visi išsisklai̇̃dę Btg. Išsisklai̇̃dėm kur katras sau Antz. Jaunimė išsisklai̇̃dė kur kas Lt. Išsisklai̇̃dė, nebebuvo teismo Vdn. Išsisklai̇̃dė visos karvės Pnm. Vanagiukas įsisuko, vieną [varną] ans paėmė, nudangino čia tos išsisklai̇̃dė Sd. Išsisklai̇̃dė kaip žąsys Kl. Saimas iki ketvergo išsisklaidė LC1883,3.
4. išmėtyti, išskirstyti: Mes tapėm išsklaidýti į keletą būrių Plšk. Ponas jų kaimą išsklai̇̃dė, paėmė žemę Grd.
| refl.: Sodybos buvo išsisklaidžiusios po visą kraštą rš.
ǁ padaryti padriką, nesusijusį: Atskiros vokiečio charakterio ypatybės, išsklaidytos po visą pasaką, kartu paimtos sudaro ryškų paveikslą rš. Kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil.
| refl.: Valstiečiai veikė per daug išsisklaidę, neorganizuotai rš.
5. išvartyti, išžiūrinėti: Jau kaip vienos būsma, išsklaidýsma dovenas Varn. Visus kambarius išsklai̇̃dė [vagys], pasiėmė, ko reik Rsn.
6. DŽ blaškant išgainioti ką susitelkusį: Vėjas išsklaidė miglą Rtr. Tegu pakils vėjas, išsklaidỹs debesis Dkš.
| refl.: Debesiai išsisklai̇̃dė Plik. Iš ryto rūkas išsisklaidė, pradėjo vėl pūsti vėjas K.Bor. Išsisklaidė karo dūmai, nutilo patrankos P.Cvir. Slėptuvėje dar neišsisklaidęs užgesintos lajinės lemputės kvapas J.Avyž. Greit išsisklaido tamsa P.Cvir.
| prk.: Išsisklaidė (išnyko) jos veido raukšlės, ji šypsojosi J.Marc.
ǁ prk. išblaškyti, panaikinti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Nuobodulį išsklaidýti NdŽ. Išsklaidýti abejones DŽ1. Mokslas išsklaidė senuosius prietarus sp. Būtinai turiu išsklaidyti tokią nuomonę apie save rš.
^ Geras patarimas rūpesčius dažnai išsklaido KrvP(Žml).
| refl.: Jo bloga nuotaika palaipsniui išsisklaidė rš.
7. N išplėtoti ką suglaustą: Stovi beržas šalyj kelio, išplėtojęs šakeles, aukštyn iškėlęs viršūnę ir išsklaidęs lapelius J.Jan.
8. išdraikyti, išplaikstyti: Pamatė jį kartą prievaizdas bestovint išsklaidytais plaukais lauke J.Jabl.
| refl.:
^ Išsisklaidę kaip perkūno ūsai PPr285.
ǁ refl. NdŽ išsiskėtrioti, išdrikti: Guli sušilęs, išsisklai̇̃dęs Plng.
| prk.: Kad ji tokia išsisklai̇̃džiusi (išsiblaškiusi), pamiršta, ką daro Krtn.
9. išplatinti: Žmogus išsklaidė asilą po visur Blv.
| refl.: Indoeuropiečių kalbos yra kilusios iš bendro kamieno ir išsisklaidžiusios po visą pasaulį rš. [Pasakos] tarp įvairių tautų išsisklaidžiusios LTII481(Bs).
10. išleisti iš savęs (į aplinką), paskleisti: Spindulius šviesius, šiltus [saulelė] išsklai̇̃dė BM420(Kp).
11. išeikvoti, iššvaistyti: Kur anie piningus išsklai̇̃dė, niekas nežino Krš. Išsklai̇̃dė viską į šonus, a ne pasiutusi?! Krš.
| refl.: Jų turtas išsisklaidė lyg dulkės nuog vėjo rš.
nusklaidýti iter. nuskleisti 2: Iš storumo supiltų bulvių nusklaidýk į šalis J.
pasklaidýti iter. paskleisti.
1. NdŽ, DŽ1 pažiūrinėti sklaidant, vartant (lapus): Praeina metai, ir įdomu patiems pasklaidyti metraščio puslapius sp. Pasklaidýk knygą, jei patiks, pasiskaityk! NdŽ.
2. DŽ1, Plng išsklaidyti iš krūvos, išskirstyti: Kaip pasklai̇̃do [salyklą], ans gauna džiūti LKT67(Trš). Kurmiarausius ir skruzdynus, kol jie dar nėra apžėlę žole, galima išdraskyti ir plonai pasklaidyti geležiniais grėbliais rš.
| refl. NdŽ: Susmulkinti šiaudai sugeria šiek tiek daugiau drėgmės, lygiau pasisklaido tvarte, vienodžiau pūva rš. Pečius didelis, naštą malkų sukiši, tai tik į šonus pasisklai̇̃do, ir nebėr Skr. Tas upelis į pievas, į dirvas pasisklai̇̃do Prk.
3. išdraikyti, išplaikstyti: Liejosi ašaros ant jų barzdų, nuog vėjo pasklaidytų I.
4. refl. NdŽ, DŽ1 nesilaikyti būryje, išsiskirstyti: Ėjo visi trys kažkodėl pasisklaidę, nežiūrėdami vienas į kitą J.Balt. Briedžiai laikosi pasisklaidę miškuose sp. Kietavarpės auga pasisklaidžiusios tarp kitų žolių rš.
5. refl. susiskaidyti, susiskirstyti: Jau toje gadynėje matome visuomenę pasisklaidžiusią į luomus A.Janul.
6. pablaškyti į šalis, kad nuslinktų, išnyktų: Steponas pasklaido ranka dūmus, užspaudžia cigaretę V.Bub.
| refl.: Pamažu pasisklaidė mėlynos ūkanos kloniuose rš.
7. refl. paplasnoti: [Lizde] gandras, užsiversdamas galvą, klekina, sparnais pasisklaidydamas, gyniojasi nuo priešininkų Žem.
8. refl. pasidaryti išlaidų, išleisti: Tik pasisklaidýk su tais pinigais – ir kai matai nėr Skr.
pérsklaidyti NdŽ iter. perskleisti.
1. Ser sklaidant perversti: Visus laikraščius turu parveizėti, pársklaidyti Žr. Tie lakšteliai paimami ir persklaidomi rš.
2. refl. sklaidantis persiskirti: Debesys persidalyjusios, pérsisklaidžiusios KII376.
prasklaidýti Š, NdŽ iter. praskleisti.
1. Ser, Jrb pamažinti būrį išsklaidant, pragainioti.
| refl.: Vidurdienį savojo kaimo žmonės kiek prasisklaidė – visus šaukė namų darbai J.Balt.
2. DŽ1 prablaškyti į šalis.
| refl.: Sutemos truputį lyg ir prasisklaidė J.Balt. Prasisklaidė debesys sp.
ǁ DŽ1 prk. prablaškyti, panaikinti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Ji (gatvė) vienintelė kažkaip prasklaidydavo jo liūdesį, išblaškydavo sunkias mintis J.Paukš. Dėl to mūsų pareiga yra prasklaidyti tokius neteisingumus prš.
3. NdŽ kurį laiką sklaidyti (knygą), pravartyti.
prisklaidýti
1. NdŽ iter. priskleisti 1.
2. tr. NdŽ daug privartyti (knygų).
×razsisklaidýti (hibr.) žr. išsklaidyti 3 (refl.): Devynius vaikus turėjom, ir razsisklai̇̃dė po svietą Rš.
užsklaidýti NdŽ iter. užskleisti.
1. užkreikti: Užsklaidýk kaip krėna mėšlu, kad nebūtum progumų J. Šakelėmis pripynė, skyles užsklaidė rš.
2. užversti, užkloti: Eš nusvirau iki grunto kalnų, žemės užsklaistuvės mane užsklaidė amžinai BBJn2,7.
3. N, [K] užrakinti, užsklęsti: Užsklaidau užkaištį MŽ391.
prasprógti
Apibrėžtis
sprógti, -sta, -o K, Š, DŽ, NdŽ
1. intr. dėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo sp. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos K.Daukš. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos rš. Sprogstamosios dujos PolŽ62.
| prk.: Atrodė, kad tučtuojau sprogs (prasiverš) sukilimas V.Myk-Put. Sprogo naujas juokas I.Simon.
ǁ part. praes. lingv. staiga nutrūkstantis ar pritilstantis (apie priegaidę, garsą): Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė K.Būg. Priebalsis d yra sprogstamas K.Būg. Sprogstamàsis garsas NdŽ.
2. intr. L, Rtr suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro Lpl. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę Trkn. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko Yl. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins Akm. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta Žg. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias Brs. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas Antr. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė Jrb. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių rš.
3. intr. Q79, Sch83, K, Dkš, Skrb atsirasti plyšiui, įtrūkti: Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos J. Reik duoti [neklaužadai], ka subinė sprõgtum! Rdn. Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam Gršl. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos Dbč. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Bb. Čia iškyla spuogas, čia sprógsta Stl. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Grnk. Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę BM199(Grnk). Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė Šlv. Nuo alaus statinės sprógsta Stak. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų Sk. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo Žem. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Parnešė sprógtinas (nuo kurių galima patrūkti) naštas Slnt.
| prk.: Galva sprógsta, tep skauda Prn. Galva ūžė, sprogo skausmu Žem.
^ Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis Plv. Nekimšk per daug – pilvas sprogs LTR(Srd). Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! J.Jabl. Gale lauko puodas sprogsta (aušta) Kos196.
4. intr. labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens Lk. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! LMD(Sln).
| Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu (labai raudonas) Lkv.
sprógstančiai sprogstančiai̇̃: Sprogstančiai̇̃ priėdė kiaulės bulvių J.
5. intr. KlG97, VlnE4, BtMt24,32, H158, R, D.Pošk, Sut, N, KII9, K, M, J, L, Rtr, Vvr, Šlv, Plt, Šmn, Tvr skleisti pumpurus, lapuoti: Sprogsta medžias SD239. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys Jrb. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi Dkš. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla Ob. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai Krš. Dar̃gi lapai nėra sprógę Dv. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk Bgt. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai LTR(Auk). Kuojos nerši aliksniam sprogstant LTR(Km). Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė (d.) Smn. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės KlpD31. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara DP12-13. Kad pradest jo (figmedžio) šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra Ch1Mt24,32.
| prk.: Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti P.Vaičiūn. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė JD142.
^ Medum sėji – pipirai sprogsta B887. Medų pasėjai – pipirai sprogsta S.Dauk. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti (ėglius) Al.
ǁ dygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta Ar. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja rš.
6. intr. nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus V.Myk-Put. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę BsPII93.
7. intr. NdŽ, Krkl lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: Puta šaltas vė[ja]s, ka ir akys sprógsta lauku Krtn. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta K.Bor.
8. intr. Kos180, NdŽ, Trgn švisti, aušti: Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių Dr. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo S.Dauk.
9. intr. Rtr, Jdr stipti, dvėsti: Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė (sako kailialupys) Slnt. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]: ana ne sprógsta, o miršta Žg. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta Žg. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas Mšk.
^ Ir arklys sprogdamas spiria LTR(Pp). Nesprogs žiurkė ant aruodo LTR(Jnš, Žg).
ǁ būti arti dvėsimo, galuotis: Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį Krš.
10. galą gauti, mirti: Anie sprógsta žemėn, netura nėko Krtn. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Varn. Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien Trk. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Rdn. Sprógau žemė[n], į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau Krš.
^ Koks gimė, toks i sprógs LKT156(Grz). Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs Pš. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs LTR(Ds). Vilku gimęs, vilku i sprogs Trš.
sprogtinai̇̃ adv.: Nepjauk teip sprogtinai̇̃ Slnt.
11. intr. Jnš, Vlkj, Ar, Skd, Kv atlėgti, kristi, liautis: Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė Slnt. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Jrb. Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo Srv. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis Vvr. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo Krž.
ǁ pasibaigti, išsekti: Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo Rdn. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba Krš.
12. intr. prk. nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė Dr. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo M.Katk.
13. godžiai valgyti, gerti, ryti: Nesprók tiek daug! Pln. Ans sprógsta ką pagrobdamas Kv. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta Rdn. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai Šauk. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Krž. Sprók, ką turi po nosės! Žr. Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Vdžg. Užteks tau sprógt, palik da ir man Sv. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm NmŽ. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi Kp. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta Sd. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos Šd.
| prk.: Sprók mano gerą (naudokis) i gerk mano ašaras! Ps.
14. gerti alkoholinius gėrimus: Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti Kv. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius (apie alkoholiką) Krš. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę Rdn. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai Rdn. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį Dr. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti Žem. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas I.Simon. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! LzP.
^ Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs Škn.
15. intr. menk. pulti, gvieštis, siekti: Senovė[je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai Jrb.
16. intr. menk. vargti: Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm Šts.
◊ ãkys [iš kaktõs] sprógsta
1. sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta KlK12,69(Rdn).
2. sakoma ką sunkiai darant: Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant Dr. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs Krš.
badù sprógti badauti: Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti Žr.
galvà sprógsta [pusiáu] užgula sunkios mintys: Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu LKT80(Ub).
iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti labai pykti: Aš iš ãpmaudo galiu sprógti Rsn. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! BsPII73. Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta rš. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio rš.
iš juõko (juokai̇̃s, juokù) sprógti labai juoktis: Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko Jnš. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokai̇̃s Sd. Net sprógsta juokù Pc.
iš pavỹdo sprógti labai pavydėti: Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo S.Nėr.
iš puikýbės sprógti labai puikuotis: Na, bet iš puikýbės sprógsta! Mrj.
mólio bùlys sprógo suiro didelis draugiškumas: Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės Brs.
net dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta Žem.
širdi̇̀s sprógsta [pusiáu] Rz, Ndz labai skaudu, liūdna, gaila: Muno širdis pusiau sprogsta S.Dauk. Kaip tau širdi̇̀s nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Krš. Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta LTR(Mrc). Gailu veizėti į tą vaiką – širdi̇̀s sprógsta pusiáu Skd. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla Vaižg.
širdi̇̀s sprógsta iš džiaũgsmo PnmA labai linksma: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! Vd.
šónai vos nesprógsta iš juõko labai ima juokas, labai juokinga: Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko V.Krėv.
tulži̇̀s sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo I.Simon.
apsprógti intr.
1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146.
2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprógę dobilai Klt.
ǁ visam apdygti: Sėklas užnešė (atpūtė vėjas), ir apsprógo laukas pušelėms Prk.
ǁ įsimesti: Rožė (liga) jam ant veido apsprogo TP1880,46. Dedervinė apsprógo BzF175.
3. nudvėsti: Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai Užv.
4. būti arti dvėsimo: Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo Vkš.
atsprógti intr.
1. NdŽ, Vdk, Grd, Rdn atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis Mžk. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip Krš. Dalgio briauna atsprógo Lž. Uzbono ausis atsprógo Vkš. Žiežirba atsprógo nuo ugnies Rmš.
ǁ atsiknoti, atšokti: Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt Plv. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies Rs.
2. Š, Srd, Tj, Vlk vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių Šts. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios Lnk. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę Jz. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė (d.) Ndz. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo LTR. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo TP1881,38.
3. refl. menk. pasitenkinti gėrimu: Na, ar jau atsisprógai? Paį.
įsprógti
1. intr. Š, Trk įskilti, įplyšti, įdužti: Medis įsprógęs J. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės Vkš. Įsprógęs stiklas NdŽ. Žemė insprógus, vanduo susgers Aps. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs M.Valanč.
2. intr. K, Rtr, NdŽ atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus Š.
3. prisivalgyti.
4. intr. menk. įsigerti, įgerti: Aš esu biskį įsprógęs Slnt.
◊ širdi̇̀s įsprógo labai kas įkyrėjo: Širdi̇̀s yr įsprógusi, visai paėdė širdį Krš.
išsprógti
1. intr. Q391, H184, BŽ37, Jrb, Kv, Tv, Sd, Grž, Dl iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla J.Marc. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi Krš. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono Rs. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos Vkš. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Trk. Rėžė su votegu, ir išsprógo akys Trk. Par akį trinkt, akis ir išsprógo Kal. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo LKT273(Krs).
^ Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų KrvP(Plv). Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! Vkš.
ǁ išpampti: Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę Šts.
ǁ pasirodyti, ištrykšti: Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių P.Cvir.
2. tr. išsproginti, išversti: Žiūri išsprogęs akis Lnkv. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Grž. Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs J.Paukš.
3. intr. K, NdŽ išlėkti atitrūkus, atskilus: Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias Kp.
ǁ tr. atskelti: Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas Šts.
4. žr. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas NdŽ.
5. intr. Q62, K, N, Rtr, DŽ1, Dbč, Žln, Pv, Dbk išskleisti pumpurus, sulapoti: Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais NdŽ. Medžiai išsprogsta R46, MŽ62. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista Sug. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki Š. Išsprógę jau uogelės Klt. Pumpurai jau išsprógo J. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai Vgr. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia LTR(Ldvn). Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele LTR(Lp). Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą RD171. Neišsprogs girelė[je] sausoji lazdelė JD1515. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk PnmA.
| prk.: Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus rš. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo Mž343.
6. godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: Visą bulbynę išsprógo Pvn. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių Šts.
7. išgerti (alkoholinių gėrimų): Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana Rdn. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei Plik.
8. intr. Krš, Tv, Šd visiems galą gauti, išdvėsti: Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus LTR. Visos mūsų kiaulės išsprógo Vkš. Ir mano arkliai išsprogs Žem.
ǁ neprigyti, išdžiūti: Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau Rdn.
9. visiems išmirti: Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs! Rdn.
◊ ãkys [ant kaktõs] išsprógo
1. Upn labai nustebo: Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo Rs. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą LKT106(Klm).
2. sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko Kair.
nusprógti intr.
1. Š, NdŽ, Krtn, KlvrŽ, Rt, Šv, Rs sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna Plt. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką Krš. Nusprogo klumpis, ir parejau basas Šts.
ǁ suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo Kv. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! Žem.
2. J, Š, L, Rtr, NdŽ, Sd, Lk, Všv, Stak, Vdžg, Skr, Lkč, Žž, Rd, Mšk, Šd nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo Rs. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo Als. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs Lkv. Negink taip, o kumelė nūsprógs Up. Jos (žiurkės) užėdę tų nuodų – mat nusprógę Ps. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys Skrb. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio[je] ganyklo[je] Šts. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs LMD(Sln).
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį Sln. Gaidys manė manė ir nusprogo Krt.
3. Š, NdŽ, Pln, Žr, Šlv, Jnšk, Užv, Snt menk. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę] Slnt. Mažne nusprógo begerdamas Trk. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas Varn. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų Lks. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti Trk. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan Klp. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo JD956. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! LzP. Baigu nusprógti Kv. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis Trk. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama Krtn. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo M.Valanč.
^ Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės) Sln. Ka tu ben nusprõgtumi! Dr.
nusprogtinai̇̃ adv.: Dainiuos ten anie, gers nusprogtinai̇̃ Šts.
ǁ refl. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós Nt. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! Šts.
4. Šd, Lnkv, Rs, Šll, Vkš, Lk, Ms menk. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos Jdr. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti Krž. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka Mžš. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti LTR(ž.).
| Įdevė tris keturius nusprógusius obulus Ms. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais Žr.
nusprógusiai adv.: Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero[je] buto[je] Šts.
5. End nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę Pj. Nūsprógęs toks kolektyvas Jdr. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs Kv.
nusprógusiai Apei anus visi nusprógusiai gyvena Grg.
6. Stak sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs Slnt. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių Vkš.
7. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas Šts. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina Bsg. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai Paį.
8. Vdk menk. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas! Erž.
9. M išsiskleisti (apie pumpurą).
◊ juokai̇̃s (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokai̇̃s Dov. Mes mažne nusprógom iš juõko KlvrŽ. Petras liubaus ka pasakys, juokai̇̃s nusprógdavom LKT102(Vg). Ten juokai̇̃s nusprõgtumi iš to muno darbo Žr.
pasprógti intr.
1. BzF175, NdŽ įtrūkti, supleišėti: Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos Klt. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti Rdn.
ǁ NdŽ apačioje įtrūkti.
2. NdŽ paželti, pakilti: Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus Pgg.
| prk.: O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas V.Krėv.
3. NdŽ išvirsti, išlįsti į viršų: Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys Trk.
4. Brž nudvėsti, nugaišti: O karvė buvo jau pasprógusi Šlu.
5. persitempti, nusivaryti, patrūkti: Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė Vvr. Mūso arklys vakar pasprógo Kl.
6. menk. numirti, galą gauti: Mažne pasprógau betempdama tą maišą Ms. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu Krš.
7. NdŽ, Žd, KlvrŽ, Šln, Bsg menk. godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė Kv. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs Krš.
8. menk. pagerti alkoholinių gėrimų: Pasprógę velniškai įkyri̇̀ Krš.
| refl. Mžš, Kair: Pasisprógti važinėjovos, ne piršties Šts. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai Rdn. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę Grž.
◊ juokai̇̃s pasprógti labai juoktis: Visi gali juokais pasprogti LTR(Klp).
pérsprogti
1. intr. L, Rtr, Brs, Nv, Klk perplyšti, perskilti: Taukš taukš pársprogo lankai bosuo Šts. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo Mžš. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo LTR(Žg). Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie (širšūnai) ten gyvena Tl. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško Vaižg. Bet iš to didžio jo (kiškio) juoko abidvi lūpos parsprogo LMD(Sln). Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan Sz. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo Sd. O jau kriokimas [tankų], Dieve susimylėk, galva gali persprogti J.Paukš. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo TS1900,9. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius] Krš. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v]andinį, ir parsprogo LTR(ž.). Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok Mžk. Ji pérsprogtų iš pavydo NdŽ.
^ Kad tu i parsprógtum! (keik.) Bsg. Nors persprok – niekas tuo nepatikės rš.
2. kurį laiką godžiai valgyti.
3. persivalgyti: Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga Kv.
4. persigerti alkoholinių gėrimų: Pársisprogę nebžino ką betauzyti Pvn. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga Kv. Ką anie bežino pársisprogę! Krš.
5. tr. menk. girtaujant netekti, prarasti: Pargėrė, pársprogo protą, blūdija Rdn.
6. intr. sumažėti (apie šaltį): Ant ryto parsprógo šaltis Ps.
7. M, NdŽ žr. išsprogti 1.
◊ pẽčius pérsprogo gimė mergaitė: A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo! Krš.
mólio sùbinė pérsprogo paliovė draugavę, susipyko: Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė J. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo Šts.
piesisprógti (dial.) Prk žr. prisprogti 5 (refl.): Pysisprógęs voliosis kai kiaulė Sg. Į pakrūmę eita pysisprógę Kin.
prasprógti
1. intr. NdŽ kiek įtrūkti, įplyšti: Prasprógęs vėdaras juo skanesnis Šts. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Krš. Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės Krš. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm Plik.
2. intr. Sut, NdŽ, Pv kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus Šts. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę Šv. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų V.Krėv. Rykštė Aarono naktį prasprogus SPII2324.
| prk.: Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės KrvD17. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis V.Krėv.
3. iššvaistyti girtaujant, pragerti: Prasprógti greitas, nepalaiko rublio Krš. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Rdn. Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską Pp. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas Žem. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone! I.Simon.
4. girtaujant nusigyventi: Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs Lk.
prisprógti Rtr
1. tr. sprogstant prikristi: Prisprógsta valgis [žiežirbų] K.
2. intr. NdŽ iki kurios vietos įskilti.
3. intr. NdŽ apsiskleisti (pumpurais).
4. daug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo Trk. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo Žmt. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste (pabrolių pašiepimas) LMD(Sln). Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! P.Vaičiūn. Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas LTR(Lnkv). Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis LTR(Smn).
| prk.: Prisprogo muno prakaito Krkl. Daug tu prisprógai (gavai), kad muni įskundei?! Vvr. Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie Trk.
| refl. tr., intr.: Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum Snt. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa Šv.
| prk. tr.: Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai Dkš.
5. prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: Pareina keturiums prisprógęs, i viskas Krš. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus Žeml. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais Vkš. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta Rdn. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga Pn.
| refl. Jdr, Sd, Mžk, Rdn, Lk, Skdv, Šauk, Žlp, Jrb: Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo Užv. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs Mžš. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni Trk. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką Žem.
^ Prisisprógusi boba už velnį baisiau Krš.
6. nuskęsti, prigerti: Upis yr gili – i kiek prisprógsta Krš. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs Krš. Kumelė prisprógo Pajuodgiry Sml.
susprógti Rtr, NdŽ
1. intr. nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: Susprógo ginklų sandėlis DŽ. [Lėktuvas,] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės J.Avyž. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo DS139(Šmk).
2. intr. BzF175, LL214 suskilti, sutrūkti: Stiklas susprógo DŽ. Susprógęs vandentiekio vamzdis NdŽ. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja Žg. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela I.Simon. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų Gršl.
3. intr. Slm išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti Krš. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra Ktk. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa Upn. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo LMD(Kb).
ǁ sudygti: Kvietys bile žemėj susprógsta Gs.
4. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šuo susprógo meisą Šts. Špokai susprógo pusę viešnių Rdn. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės Rm. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti Krš. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo Ut. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais (pasišaipymas iš pabrolių) LTR(Sln).
ǁ prk. sudaužyti, sugadinti: Patį puikiąjį bliūdą susprógai Slnt.
5. tr. menk. sugrobus pasinaudoti: Susprógai muno šimtelius (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) Lkv. Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką! Žem.
užsprógti
1. intr. NdŽ atsprogus užkristi.
2. intr. sulapojus užkeroti: Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą Ggr.
3. užryti, užvalgyti.
4. tr., intr. menk. užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio Trk.
1. intr. dėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo sp. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos K.Daukš. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos rš. Sprogstamosios dujos PolŽ62.
| prk.: Atrodė, kad tučtuojau sprogs (prasiverš) sukilimas V.Myk-Put. Sprogo naujas juokas I.Simon.
ǁ part. praes. lingv. staiga nutrūkstantis ar pritilstantis (apie priegaidę, garsą): Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė K.Būg. Priebalsis d yra sprogstamas K.Būg. Sprogstamàsis garsas NdŽ.
2. intr. L, Rtr suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro Lpl. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę Trkn. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko Yl. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins Akm. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta Žg. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias Brs. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas Antr. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė Jrb. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių rš.
3. intr. Q79, Sch83, K, Dkš, Skrb atsirasti plyšiui, įtrūkti: Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos J. Reik duoti [neklaužadai], ka subinė sprõgtum! Rdn. Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam Gršl. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos Dbč. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Bb. Čia iškyla spuogas, čia sprógsta Stl. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Grnk. Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę BM199(Grnk). Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė Šlv. Nuo alaus statinės sprógsta Stak. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų Sk. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo Žem. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Parnešė sprógtinas (nuo kurių galima patrūkti) naštas Slnt.
| prk.: Galva sprógsta, tep skauda Prn. Galva ūžė, sprogo skausmu Žem.
^ Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis Plv. Nekimšk per daug – pilvas sprogs LTR(Srd). Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! J.Jabl. Gale lauko puodas sprogsta (aušta) Kos196.
4. intr. labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens Lk. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! LMD(Sln).
| Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu (labai raudonas) Lkv.
sprógstančiai sprogstančiai̇̃: Sprogstančiai̇̃ priėdė kiaulės bulvių J.
5. intr. KlG97, VlnE4, BtMt24,32, H158, R, D.Pošk, Sut, N, KII9, K, M, J, L, Rtr, Vvr, Šlv, Plt, Šmn, Tvr skleisti pumpurus, lapuoti: Sprogsta medžias SD239. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys Jrb. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi Dkš. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla Ob. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai Krš. Dar̃gi lapai nėra sprógę Dv. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk Bgt. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai LTR(Auk). Kuojos nerši aliksniam sprogstant LTR(Km). Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė (d.) Smn. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės KlpD31. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara DP12-13. Kad pradest jo (figmedžio) šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra Ch1Mt24,32.
| prk.: Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti P.Vaičiūn. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė JD142.
^ Medum sėji – pipirai sprogsta B887. Medų pasėjai – pipirai sprogsta S.Dauk. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti (ėglius) Al.
ǁ dygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta Ar. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja rš.
6. intr. nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus V.Myk-Put. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę BsPII93.
7. intr. NdŽ, Krkl lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: Puta šaltas vė[ja]s, ka ir akys sprógsta lauku Krtn. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta K.Bor.
8. intr. Kos180, NdŽ, Trgn švisti, aušti: Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių Dr. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo S.Dauk.
9. intr. Rtr, Jdr stipti, dvėsti: Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė (sako kailialupys) Slnt. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]: ana ne sprógsta, o miršta Žg. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta Žg. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas Mšk.
^ Ir arklys sprogdamas spiria LTR(Pp). Nesprogs žiurkė ant aruodo LTR(Jnš, Žg).
ǁ būti arti dvėsimo, galuotis: Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį Krš.
10. galą gauti, mirti: Anie sprógsta žemėn, netura nėko Krtn. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Varn. Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien Trk. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Rdn. Sprógau žemė[n], į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau Krš.
^ Koks gimė, toks i sprógs LKT156(Grz). Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs Pš. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs LTR(Ds). Vilku gimęs, vilku i sprogs Trš.
sprogtinai̇̃ adv.: Nepjauk teip sprogtinai̇̃ Slnt.
11. intr. Jnš, Vlkj, Ar, Skd, Kv atlėgti, kristi, liautis: Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė Slnt. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Jrb. Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo Srv. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis Vvr. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo Krž.
ǁ pasibaigti, išsekti: Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo Rdn. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba Krš.
12. intr. prk. nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė Dr. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo M.Katk.
13. godžiai valgyti, gerti, ryti: Nesprók tiek daug! Pln. Ans sprógsta ką pagrobdamas Kv. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta Rdn. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai Šauk. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Krž. Sprók, ką turi po nosės! Žr. Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Vdžg. Užteks tau sprógt, palik da ir man Sv. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm NmŽ. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi Kp. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta Sd. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos Šd.
| prk.: Sprók mano gerą (naudokis) i gerk mano ašaras! Ps.
14. gerti alkoholinius gėrimus: Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti Kv. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius (apie alkoholiką) Krš. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę Rdn. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai Rdn. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį Dr. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti Žem. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas I.Simon. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! LzP.
^ Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs Škn.
15. intr. menk. pulti, gvieštis, siekti: Senovė[je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai Jrb.
16. intr. menk. vargti: Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm Šts.
◊ ãkys [iš kaktõs] sprógsta
1. sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta KlK12,69(Rdn).
2. sakoma ką sunkiai darant: Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant Dr. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs Krš.
badù sprógti badauti: Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti Žr.
galvà sprógsta [pusiáu] užgula sunkios mintys: Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu LKT80(Ub).
iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti labai pykti: Aš iš ãpmaudo galiu sprógti Rsn. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! BsPII73. Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta rš. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio rš.
iš juõko (juokai̇̃s, juokù) sprógti labai juoktis: Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko Jnš. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokai̇̃s Sd. Net sprógsta juokù Pc.
iš pavỹdo sprógti labai pavydėti: Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo S.Nėr.
iš puikýbės sprógti labai puikuotis: Na, bet iš puikýbės sprógsta! Mrj.
mólio bùlys sprógo suiro didelis draugiškumas: Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės Brs.
net dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta Žem.
širdi̇̀s sprógsta [pusiáu] Rz, Ndz labai skaudu, liūdna, gaila: Muno širdis pusiau sprogsta S.Dauk. Kaip tau širdi̇̀s nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Krš. Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta LTR(Mrc). Gailu veizėti į tą vaiką – širdi̇̀s sprógsta pusiáu Skd. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla Vaižg.
širdi̇̀s sprógsta iš džiaũgsmo PnmA labai linksma: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! Vd.
šónai vos nesprógsta iš juõko labai ima juokas, labai juokinga: Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko V.Krėv.
tulži̇̀s sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo I.Simon.
apsprógti intr.
1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146.
2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprógę dobilai Klt.
ǁ visam apdygti: Sėklas užnešė (atpūtė vėjas), ir apsprógo laukas pušelėms Prk.
ǁ įsimesti: Rožė (liga) jam ant veido apsprogo TP1880,46. Dedervinė apsprógo BzF175.
3. nudvėsti: Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai Užv.
4. būti arti dvėsimo: Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo Vkš.
atsprógti intr.
1. NdŽ, Vdk, Grd, Rdn atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis Mžk. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip Krš. Dalgio briauna atsprógo Lž. Uzbono ausis atsprógo Vkš. Žiežirba atsprógo nuo ugnies Rmš.
ǁ atsiknoti, atšokti: Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt Plv. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies Rs.
2. Š, Srd, Tj, Vlk vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių Šts. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios Lnk. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę Jz. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė (d.) Ndz. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo LTR. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo TP1881,38.
3. refl. menk. pasitenkinti gėrimu: Na, ar jau atsisprógai? Paį.
įsprógti
1. intr. Š, Trk įskilti, įplyšti, įdužti: Medis įsprógęs J. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės Vkš. Įsprógęs stiklas NdŽ. Žemė insprógus, vanduo susgers Aps. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs M.Valanč.
2. intr. K, Rtr, NdŽ atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus Š.
3. prisivalgyti.
4. intr. menk. įsigerti, įgerti: Aš esu biskį įsprógęs Slnt.
◊ širdi̇̀s įsprógo labai kas įkyrėjo: Širdi̇̀s yr įsprógusi, visai paėdė širdį Krš.
išsprógti
1. intr. Q391, H184, BŽ37, Jrb, Kv, Tv, Sd, Grž, Dl iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla J.Marc. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi Krš. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono Rs. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos Vkš. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Trk. Rėžė su votegu, ir išsprógo akys Trk. Par akį trinkt, akis ir išsprógo Kal. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo LKT273(Krs).
^ Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų KrvP(Plv). Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! Vkš.
ǁ išpampti: Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę Šts.
ǁ pasirodyti, ištrykšti: Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių P.Cvir.
2. tr. išsproginti, išversti: Žiūri išsprogęs akis Lnkv. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Grž. Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs J.Paukš.
3. intr. K, NdŽ išlėkti atitrūkus, atskilus: Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias Kp.
ǁ tr. atskelti: Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas Šts.
4. žr. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas NdŽ.
5. intr. Q62, K, N, Rtr, DŽ1, Dbč, Žln, Pv, Dbk išskleisti pumpurus, sulapoti: Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais NdŽ. Medžiai išsprogsta R46, MŽ62. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista Sug. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki Š. Išsprógę jau uogelės Klt. Pumpurai jau išsprógo J. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai Vgr. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia LTR(Ldvn). Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele LTR(Lp). Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą RD171. Neišsprogs girelė[je] sausoji lazdelė JD1515. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk PnmA.
| prk.: Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus rš. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo Mž343.
6. godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: Visą bulbynę išsprógo Pvn. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių Šts.
7. išgerti (alkoholinių gėrimų): Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana Rdn. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei Plik.
8. intr. Krš, Tv, Šd visiems galą gauti, išdvėsti: Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus LTR. Visos mūsų kiaulės išsprógo Vkš. Ir mano arkliai išsprogs Žem.
ǁ neprigyti, išdžiūti: Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau Rdn.
9. visiems išmirti: Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs! Rdn.
◊ ãkys [ant kaktõs] išsprógo
1. Upn labai nustebo: Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo Rs. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą LKT106(Klm).
2. sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko Kair.
nusprógti intr.
1. Š, NdŽ, Krtn, KlvrŽ, Rt, Šv, Rs sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna Plt. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką Krš. Nusprogo klumpis, ir parejau basas Šts.
ǁ suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo Kv. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! Žem.
2. J, Š, L, Rtr, NdŽ, Sd, Lk, Všv, Stak, Vdžg, Skr, Lkč, Žž, Rd, Mšk, Šd nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo Rs. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo Als. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs Lkv. Negink taip, o kumelė nūsprógs Up. Jos (žiurkės) užėdę tų nuodų – mat nusprógę Ps. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys Skrb. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio[je] ganyklo[je] Šts. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs LMD(Sln).
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį Sln. Gaidys manė manė ir nusprogo Krt.
3. Š, NdŽ, Pln, Žr, Šlv, Jnšk, Užv, Snt menk. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę] Slnt. Mažne nusprógo begerdamas Trk. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas Varn. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų Lks. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti Trk. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan Klp. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo JD956. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! LzP. Baigu nusprógti Kv. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis Trk. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama Krtn. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo M.Valanč.
^ Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės) Sln. Ka tu ben nusprõgtumi! Dr.
nusprogtinai̇̃ adv.: Dainiuos ten anie, gers nusprogtinai̇̃ Šts.
ǁ refl. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós Nt. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! Šts.
4. Šd, Lnkv, Rs, Šll, Vkš, Lk, Ms menk. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos Jdr. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti Krž. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka Mžš. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti LTR(ž.).
| Įdevė tris keturius nusprógusius obulus Ms. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais Žr.
nusprógusiai adv.: Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero[je] buto[je] Šts.
5. End nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę Pj. Nūsprógęs toks kolektyvas Jdr. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs Kv.
nusprógusiai Apei anus visi nusprógusiai gyvena Grg.
6. Stak sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs Slnt. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių Vkš.
7. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas Šts. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina Bsg. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai Paį.
8. Vdk menk. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas! Erž.
9. M išsiskleisti (apie pumpurą).
◊ juokai̇̃s (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokai̇̃s Dov. Mes mažne nusprógom iš juõko KlvrŽ. Petras liubaus ka pasakys, juokai̇̃s nusprógdavom LKT102(Vg). Ten juokai̇̃s nusprõgtumi iš to muno darbo Žr.
pasprógti intr.
1. BzF175, NdŽ įtrūkti, supleišėti: Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos Klt. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti Rdn.
ǁ NdŽ apačioje įtrūkti.
2. NdŽ paželti, pakilti: Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus Pgg.
| prk.: O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas V.Krėv.
3. NdŽ išvirsti, išlįsti į viršų: Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys Trk.
4. Brž nudvėsti, nugaišti: O karvė buvo jau pasprógusi Šlu.
5. persitempti, nusivaryti, patrūkti: Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė Vvr. Mūso arklys vakar pasprógo Kl.
6. menk. numirti, galą gauti: Mažne pasprógau betempdama tą maišą Ms. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu Krš.
7. NdŽ, Žd, KlvrŽ, Šln, Bsg menk. godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė Kv. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs Krš.
8. menk. pagerti alkoholinių gėrimų: Pasprógę velniškai įkyri̇̀ Krš.
| refl. Mžš, Kair: Pasisprógti važinėjovos, ne piršties Šts. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai Rdn. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę Grž.
◊ juokai̇̃s pasprógti labai juoktis: Visi gali juokais pasprogti LTR(Klp).
pérsprogti
1. intr. L, Rtr, Brs, Nv, Klk perplyšti, perskilti: Taukš taukš pársprogo lankai bosuo Šts. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo Mžš. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo LTR(Žg). Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie (širšūnai) ten gyvena Tl. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško Vaižg. Bet iš to didžio jo (kiškio) juoko abidvi lūpos parsprogo LMD(Sln). Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan Sz. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo Sd. O jau kriokimas [tankų], Dieve susimylėk, galva gali persprogti J.Paukš. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo TS1900,9. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius] Krš. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v]andinį, ir parsprogo LTR(ž.). Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok Mžk. Ji pérsprogtų iš pavydo NdŽ.
^ Kad tu i parsprógtum! (keik.) Bsg. Nors persprok – niekas tuo nepatikės rš.
2. kurį laiką godžiai valgyti.
3. persivalgyti: Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga Kv.
4. persigerti alkoholinių gėrimų: Pársisprogę nebžino ką betauzyti Pvn. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga Kv. Ką anie bežino pársisprogę! Krš.
5. tr. menk. girtaujant netekti, prarasti: Pargėrė, pársprogo protą, blūdija Rdn.
6. intr. sumažėti (apie šaltį): Ant ryto parsprógo šaltis Ps.
7. M, NdŽ žr. išsprogti 1.
◊ pẽčius pérsprogo gimė mergaitė: A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo! Krš.
mólio sùbinė pérsprogo paliovė draugavę, susipyko: Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė J. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo Šts.
piesisprógti (dial.) Prk žr. prisprogti 5 (refl.): Pysisprógęs voliosis kai kiaulė Sg. Į pakrūmę eita pysisprógę Kin.
prasprógti
1. intr. NdŽ kiek įtrūkti, įplyšti: Prasprógęs vėdaras juo skanesnis Šts. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Krš. Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės Krš. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm Plik.
2. intr. Sut, NdŽ, Pv kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus Šts. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę Šv. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų V.Krėv. Rykštė Aarono naktį prasprogus SPII2324.
| prk.: Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės KrvD17. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis V.Krėv.
3. iššvaistyti girtaujant, pragerti: Prasprógti greitas, nepalaiko rublio Krš. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Rdn. Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską Pp. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas Žem. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone! I.Simon.
4. girtaujant nusigyventi: Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs Lk.
prisprógti Rtr
1. tr. sprogstant prikristi: Prisprógsta valgis [žiežirbų] K.
2. intr. NdŽ iki kurios vietos įskilti.
3. intr. NdŽ apsiskleisti (pumpurais).
4. daug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo Trk. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo Žmt. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste (pabrolių pašiepimas) LMD(Sln). Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! P.Vaičiūn. Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas LTR(Lnkv). Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis LTR(Smn).
| prk.: Prisprogo muno prakaito Krkl. Daug tu prisprógai (gavai), kad muni įskundei?! Vvr. Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie Trk.
| refl. tr., intr.: Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum Snt. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa Šv.
| prk. tr.: Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai Dkš.
5. prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: Pareina keturiums prisprógęs, i viskas Krš. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus Žeml. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais Vkš. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta Rdn. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga Pn.
| refl. Jdr, Sd, Mžk, Rdn, Lk, Skdv, Šauk, Žlp, Jrb: Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo Užv. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs Mžš. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni Trk. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką Žem.
^ Prisisprógusi boba už velnį baisiau Krš.
6. nuskęsti, prigerti: Upis yr gili – i kiek prisprógsta Krš. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs Krš. Kumelė prisprógo Pajuodgiry Sml.
susprógti Rtr, NdŽ
1. intr. nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: Susprógo ginklų sandėlis DŽ. [Lėktuvas,] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės J.Avyž. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo DS139(Šmk).
2. intr. BzF175, LL214 suskilti, sutrūkti: Stiklas susprógo DŽ. Susprógęs vandentiekio vamzdis NdŽ. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja Žg. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela I.Simon. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų Gršl.
3. intr. Slm išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti Krš. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra Ktk. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa Upn. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo LMD(Kb).
ǁ sudygti: Kvietys bile žemėj susprógsta Gs.
4. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šuo susprógo meisą Šts. Špokai susprógo pusę viešnių Rdn. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės Rm. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti Krš. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo Ut. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais (pasišaipymas iš pabrolių) LTR(Sln).
ǁ prk. sudaužyti, sugadinti: Patį puikiąjį bliūdą susprógai Slnt.
5. tr. menk. sugrobus pasinaudoti: Susprógai muno šimtelius (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) Lkv. Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką! Žem.
užsprógti
1. intr. NdŽ atsprogus užkristi.
2. intr. sulapojus užkeroti: Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą Ggr.
3. užryti, užvalgyti.
4. tr., intr. menk. užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio Trk.
ištiẽsti
Apibrėžtis
tiẽsti, -ia, -ė K, NdŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, Sut, M
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
sutiẽsti
Apibrėžtis
tiẽsti, -ia, -ė K, NdŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, Sut, M
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
pražer̃gti
Apibrėžtis
žer̃gti, -ia, -ė KBII155, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. MŽ, N, M, BzBkXXIV259, L skėsti (kojas): Žer̃k kojas į šalis, mokydamos šokinėti J.
| refl. N, Rtr, NdŽ, KŽ.
ǁ intr., tr. R, N sėsti (ppr. ant arklio) skečiant kojas: Aš žergu ant arklio, t. y. koją keliu ant jo J. Gal ir neužtruksiu, – priduria, jau žergdamas dviratį rš.
2. tr., intr. daryti žingsnį: Kaip gali karvę ant kiemo laikyt: kur žergi̇̀, te blynas Mžš. Čia buvo mėlynė, kita kryžiuj (kryžkaulio srityje) – aš ir žer̃gt negalėjau Str. O o, didelis [berniukas], platį žingsnį jau žer̃ga Krš. Milžinas kap žer̃gs žingsnį – tai kelias mylias (ps.) Prng. Kur kiaulį svilina, negalima te žer̃gt [nėščiai], vaikas bus šeriuotas (priet.) Sug. Žergia kelis žingsnius atbulas rš. Pasitampė kelnes ir botkočiu pasiramsčiuodamas žergė porą laiptelių pasveikinti šeimininkės M.Katil.
3. intr. žengti perkopiant: Per slenkstį žergia ir griūna Ign. Aš par jį lipu, žergiù – neina nuo slenksčio, nesikelia niekaip Mžš. Tu tai jau i par slenkstį žer̃gdamas išgersi Str. Langą atsidariau ir žergiù Slm. Žer̃ga par notnėrę, kad i mižes nudega, bet neraus [tinginės] Sd. Perlipo vielinę tvorelę ir tiesiai patraukė, žergdamas per bėgius, į geležinkelio stotį J.Ap. Ji mostelėjo ranka ir pati ėjo daržo vagomis. Jis žergė iš karto per dvi, per tris M.Katil. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Nežer̃k per žmogų – neaugs Ds. Nežerk per agurkų ežią – bus kartūs agurkai Ds.
ǁ žengti, lipti į ką: Na, brač, žerk į kubilioką, mirk, prauskis ir trinkis Vaižg.
4. intr. Plk, Slnt, Krp, Km, Užp, Šmn žengti, žingsniuoti plačiu žingsniu: Žer̃ga, tik žer̃ga – nesugenam Krš. Kai žergiù dideliais žingsniais, niekas nebepaveja Šd. Žergė Valius, pasigėrėdamas rytdienos reginiu, ir trenkė kaktą į kažin ką kietą M.Katil. Tik baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą, ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žer̃gia K.Donel.
| Kur žergi̇̀? Sdk. Bet Juzis, iš paskos eidamas, mato, kad Valentas žergia kažkaip nestipriai J.Paukš.
5. intr., tr. Ktk kerpant ar pjaunant kuokštais palikti: Atlaša dalgė žer̃gia Mlt. Dalgė labai siaurutė, sudilus, tai greit pjaut negaliu, žer̃gia, pievą gadina Lel. Žer̃gia žolę dalgė, reikia galąst Dglš. Tos žirklės žer̃gia, nebekerpa – reikia galąst Ut. Jei per avikirpes peržengsi, tai žirklės vilnas žer̃gia Km.
6. refl. vėptis, skirtis, skleistis į šalis: Siaurų kailinių žambai žer̃gas Šts. Tėvai, čia tavo kaklas še kai žer̃gias Jrb.
7. intr. prk. apkalbėti, užsipulti: Antra tokia yr Šilalė[je] – ant visų žer̃ga i žer̃ga Lkv.
◊ plačiai̇̃ žer̃gtis daug ko trokšti, siekti: O, plačiai̇̃ žer̃gas vyrelis – piningų lig kaklo, mergų pulkai Krš.
apžer̃gti, -ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą apžergusi, kinksnojo rudaplaukė žmona, laikydama glėbyje vaiką J.Sav. Eini žiūrėt, kur perekšlė pasikavojus, kiaušinius apžer̃gus Gdr. Api̇̀žergė anas gyvatę samanyčioj Ad. Laiko aviną apžer̃gęs kojom Pns. Api̇̀žergė vilką ir rėkia, o žmonės išlėkė su kultuvais ir užumušė [vilką] Žl. Kai griauja, dievas ožį apžergęs per debesis joja LTR(Vrb). Apžer̃gęs duoda jam (neklaužadai) diržu par užpakalį Ėr. Api̇̀žergei vagą ir dralini (ravi) Užp. Labai biednai gyveno, nei aptaisė [mirusio], baltan graban įdėjo, apžer̃gęs ir nuvežė Slm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tvorą apžer̃gęs Erž. Vaikas joja apžer̃gęs lazdą DŽ. Jonas sienojų apžergęs tašo J.Paukš. Jis nebuvo tinginys ir dykaduonis. Neviliojo pirkėjų į savo krautuvę, apžergęs silkių statines M.Katil. Dešim dvylekos metų – veda kult [su spragilu], apžer̃gęs moko Grz.
| Tešmens karvė neàpžergia Grd. Karvės ne an juoko, pieningos, tešminų neàpžerga Rdn. Karvė tešmens neapžer̃gia, pastyręs visas Jrb. O tos kumelės visos pritvinkusios, tešminis ledvas àpžerga Yl. Su kokiu tešminiu neàpžergamu eina karvė vakarą Krš. Pilvo neapžerga [nėščia], o dar po šokalus laksto Šts.
^ Tai gal ir sėdėsi apžergus dukterį kaip višta kiaušinius? V.Krėv. Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi PPr285. Skūpus kaip šuva, kaulą apžergęs Žg. Atrodo, kaip aniolas širdį àpžerga (labai miela) Krtn. Valgyk – kiek apžioji, šik – kiek apžergi̇̀ Dkš. Kemša – kol apžio[ja], šika – kol àpžerga Krš. Ėda nepriėda, šika neapžergia LTR(Vlkv, Snt). Stovi, ugnį apžergęs (trikojis) LTR.
| refl. tr., intr. K, KŽ, DŽ1: Diedas išsivedė arklį, apsi̇̀žergė i nujojo Ign. Prisivedu kumelį in tvoros, apsižergiù i joju Klt. Ratuką (dviratį) apsi̇̀žergė i važiuoja Gs. Savo dviratį apsi̇̀žergei i nuvažiuoji Ad. Kaip tas arklys eis dišlių apžer̃gęs[is] End. An suolu pasidėsi [šepečius], i pats apžer̃gsys suolą, ka prispaustumi, nedidelėms saujelėms i šukuosi [linus] Kl. Vieni kala stati, kiti sėdom, aš tai apsižer̃gęs Slm. Jau apsižer̃gus gaidį pelėda ir dziuoboja Ob. Apsi̇̀žergei vagą ir dralyk, nei kaponių, nei nieko, tik paspėk Užp. Kap lipo par torą dratinę ir įsivėlė, po tus dratus apsižer̃gęs Všv. Mietą apsižer̃gęs eina [per Užgavėnes], apdarytas, ožkos ragai y[ra] pridėti Gršl. Mažas dar protas: tebejodinėja lazdą apsižer̃gęs Žgč. Nu pūslės uždegimo apsižer̃gs puodą su plikytums pakračiums i pasveiks Krš. Visokių žolių prideda, padaro apsižer̃gt i šutinas Klt. Geria bačką apsižer̃gęs Dglš. Meisteris, apsižergęs kibirą, vis iš eilės pilsto į kaimynų ąsočius ir alvutes P.Cvir. Žiūrėjome, kaip jisai, apsižergęs kraigą ir atsispyręs į lotas, rišo kūlelį A.Vaičiul. Sukosi sukosi, tą kuilį jau pailsino [vilkas], tik opt an kuilio apsižergė ir tuo – už gerklės BsPIV283-284(Šn).
| Ką tu senė žemę imsys, ar apsižer̃gusi laikysi Krš. Apsižer̃gt šniūreliukas (labai siauras rėžis) Dglš.
| prk.: Nujo[jo] karas an tų pinigų apsižer̃gęs (neteko vertės pinigai) Ad.
^ Su tavo peiliu apsižer̃gus Rygon nujotum Sur.
ǁ priekyje savęs sunkiai nešti: Ut kokią didelę pelę katinas apžer̃gęs atsineša Lel. Viedrą apžer̃gusi nešiau, nepanešiau Krš.
| Gera karvė, pieno viedrą apžergiù čiut JnšM.
| refl. tr.: Viedrą apsižer̃gus tęsiu ir tęsiu, nenusėdžiu Brš. Traukia namiepi apsižer̃gus dainyčią, vargais tęsia Grv.
2. NdŽ, DŽ1, Dkš prk. aprėpti, paimti į savo rankas, užgrobti, užvaldyti: Bagotas nora apžer̃gti kitą Pj. Atejo svetima motriška ir àpžergė mūso tėvų gerą Ms. Ka galėtų, ir Ameriką apžer̃gtų, ir visur Krš. Jei tėvai ką nusipirko, tujau vaikai àpžergė Krš. Ans sako, ka tu nori mun gyvenimą apžer̃gti Trk. Ana visą turtą àpžergė Varn. Tėvas viską apžer̃gęs laiko, neduoda vaikam nė žmoniškai pavalgyt Jnš. Tėvas visus piningus apžer̃gęs laiko Vkš. Toj anyta visa apžer̃gus laiko: nieko neduoda, nieko neprisleidžia Dv. Vieni viską apžergę, o kitiems nė sausos plutos atsikąsti J.Paukš. Viena neàpžergu kalėdninkams tiekties, reiks pavadintinės bobos ieškoti Dr. Valdžia viską apžer̃gus, žmogus pats nieko negalia daryt Jrb. Lenkas Vilnių buvo pasiėmęs, lenkas apžer̃gęs buvo Sd. Žemes apžergę ponai, žmonėms nė gyvulio nėr kur paleisti Žem.
^ Turtų tiek turi, kad jau neapžer̃gia Rmš.
| refl. tr. Bgt: O, čia boba, visus numus apsižer̃gusi, anos valia Krš. Apsižer̃gusi tūkstantes laiko, o motyna kaip jei badu stimpa Krš. Vienas apsižer̃gęs visą žemę, da patruks Krč. Apsižer̃gę [bajorai] visą auksą i kela [žemės] kainas Krš. Vylėtės visus palaikus apsižergti… Žem.
| Tą mergelką ans gatavas apsižer̃gti Krš.
3. prk. paniekinti, apsėsti: Àpžergė tą žmogų [uošviai], iš proto galia išvaryti Krš. Diedą apžer̃gus turi Klt. Marti apžergtà – nemoka par trobą páreiti Krš. Marčią iš pirmos dienos [anyta] àpžergė Krš. Vyras motrišką àpžerga, ans i jo[ja], i tol jo[ja], kol nujo[ja] Rnv. Bobų velnio liežuviai, anos, vyraiti, tavi žergtè apžer̃gs Krš.
| refl. tr.: Tą marčią pagatava apsižer̃gti, ale daba kas tau pasiduos! Krš.
4. žr. peržergti 1: Api̇̀žergiau ir išejau Ign. Na, vaike, tave àpžergė – dabar nebaugsi! Žgč. Nereikia karvės mušt àpžergta vytele Tvr.
5. iš abiejų pusių apimti: Gumbriniame junge lankelį atstoja nejudamai pritvirtintas kumpas medelis …, apžergiąs jaučio kaklą iš vidaus ir apačios LEIX531. Šakėm apžer̃gia [tinklo kartį] ir vėl varo į kitą eketę Antr. Apžer̃k tą duobę ir pravažiuosi Azr.
atžer̃gti, -ia (àtžergia), àtžergė
1. refl. išskėsti kojas: Tu atsižergei (paraštėje išsižergei) tavo kojoms priš visus praenčius ir didei apsikekšavai BBEz16,25.
2. tr. KŽ, Pp žengiant grįžti atgal: Peržengiau tave – nebeaugsi, palauk atžergsiù, tai vėl imsi augti Š. Jei vaiką peržergė – nebeaugs, tad reikia vėl atžergt LTR(Brt).
3. intr. Kair ateiti, atžengti: Tiesiai par lauką kažin kas atžer̃gia Skp. Atažergė pasiėmę pinigus, kuriuos buvo prižadėję BaTeis16,18. Per laukus, per pievas, per dygstantį ir jau žalią vasarojų, per patį pavasarį atžergia atžengia kažkoks žmogaus šešėlis J.Mik.
įžer̃gti, -ia (į̇̃žergia), į̇̃žergė intr. Rtr, KŽ žergiant įlipti: Aš neįžergsiù ratuosna, reikia atnešt kas pasistoti Š. Būdavo, įžergi̇̀ akėčiõs, užmingi eidamas Alz. Pro abu atidarytus langus galėjai nedaug pasilenkęs įžergti į bulvių lauką J.Mik.
| prk.: Jau sena, jau šimtan įžer̃gus Vb.
| refl. prk.: Ko tu ton puodynėn insižer̃gus Ktk.
išžer̃gti, -ia (i̇̀šžergia), i̇̀šžergė NdŽ, PgrT26
1. tr. BŽ479, Rtr, KŽ, DŽ1 išskėsti į šalis (kojas): Išžer̃k kojas ir išsižergęs šokinėk skepetinę J. Išžer̃gęs vaiką an pečių nešiojas Mrc. Aukštesnysis [kareivis] atsismaukia munduro rankoves iki alkūnių, įsisprendžia į šonus, stovi plačiai išžergęs kojas V.Bub.
| refl. SD1158, SD324, Q592, R, R58,332, MŽ, MŽ78,445, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, K, Š, Rtr, ŠT241, BŽ479, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ: Aš noru praeiti pro ano šalį, ans teip išsi̇̀žergė Sd. Stovi [vyrai] išsižer̃gę ir nekruta Slk. Regimantas negražiai stovi – išsižer̃gęs VšR. Matai, kai išsižer̃gęs eina [slidžiu keliu] Jrb. Du pūru kviečių suims ir antdės an pečių, nei išsižer̃gęs, nei nėko (apie stiprų žmogų) Sd. Ka aš duodu (kapoju), ka aš duodu tą vežimą [žabų] išsižer̃gęs Rd. Kaip reketis stova išsižer̃gusi [užpilta rupūžė], pastūmei į šalį ir gerk Stl. Išsižer̃gę visi parpa Krš. Aštuonios valandos, anos dar išsižer̃gusios [miega] – kokios tinginės Krš. Užlaižo kiek i valkiojas senis išsižer̃gęs Krš. Išsižer̃gę, išklišę girti velkas Rdn. Tėvas, žinai, girtas, eina išsižer̃gęs tų durių atdaryti Trk. Par rugiapjūtę nebė[ra] kada dainuot, vyrai eidavo namo išsižer̃gę [iš nuovargio] Sdb. Joti reikėjo šeši mėnesiai, teip ejai išsižer̃gęs Vgr. Jau aš sena esu, o da jaunesni išsižer̃gę vaikščio[ja] Kl. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti, kad galėtų kits ing ano starpą arba tarpkiškį gerai ir vigadniai, be sprūsties, be suspaudimo atsisėsti ir kojas savo toli ištiest DS285(Rs). Jis išsižergs negražiai, įsispręs plačiai ir stovi lyg tyčiodamos: „Ir ką gi man padarysite?“ Vaižg. Kampe užtverti, tie ėriukai mekendavo laibais, drebančiais balseliais, išsižergę ant ilgų kojų A.Vaičiul. Musė priešais bitę spyrės, išsižergus anai gyrės Sln. Kad išsižergęs morkus sėsi, būs morkai šakoti Šts. Jasius, nieku pasidergęs, tenegul ans išsižer̃gęs: jeigu papras taip daryti, turės bado pamatyti JD181. Jonis ligu pasidergęs, tenegulia išsižergęs S.Dauk.
| Pati ka grėba tą šieną išsižergdamà (skubiai)! Žd. Ka matytumi, lėks kaip pasiutęs išsi̇̀žergdamas Trk.
| prk.: [Valdininkai] laiko kėdes prispaudę, išsižer̃gę (viską apėmę, apkėtę) Rs. Ka reiktų tamstai pamilžt [kietą karvę], ir išsižer̃gtum (privargtumei) Jnš.
^ Ir stovi kaip merga išsižer̃gęs Sd. Sėda išsižer̃gusi kaip karvė Sd. I gulės išsižer̃gusi kaip karvė End. Išsižergė kaip vyža ant saulės (apie greit nuvargstantį) Šd. Ko dabar stovi išsižer̃gęs kaip gaidys? Snt. Ale toks snopis: kur eina, ten išsi̇̀žerga kaip karvė, nebežino, ka numus tura Pp. Išsižergęs kai Marijošiaus ropės LTR(Vdk). Išsižergęs kai čirvų kojinys NžR. Kad eina, tai eina išsižer̃gęs kaip su kyla Klm. Išsi̇̀žergė kai karvė ant ledo NmŽ, Vkš.
ǁ refl. išsiplėsti (apie sienas, ribas): Lenkai sumanė plačiai išsižergti: viena koja atsistoti Juodajame pajūryje, antra – Baltajame Vaižg.
2. intr. įstengti nužengti (ppr. platų žingsnį): Aš plačiai i̇̀šžergu, platus muno žingsnis Krš. Didelis žmogus, tai gerai ir išžer̃gia Š. Andarokas neleidžia išžer̃gt Pns. Ar įplyšęs esi, ar kurių velnių, kad taip plačiai išžergi? Vaižg.
3. tr. peržengti: Ta Šatė nė koki upė – išžergama Šts.
4. intr. MŽ, N išeiti: Vaitaitis pamažu atidaro duris ir atžagarias išžergia į savo kambarį rš.
5. tr. praskleisti (drabužį): Apačia tokia i viršus toks – negaliu išžer̃gt suknelės Klt. Jau kitas padelkas išžer̃gęs atlekia [motociklu] Bsg.
| refl.: Tų marškinių visas entis išsižer̃gęs Jrb. Tai da pasiuvo: entis išsižer̃gęs, skvernai skleidžias Jrb.
6. refl. suirti, pasileisti: Diktiejai vaikiai ilginių kūlį su kẽliais pribakiojo, kad neišsižergtų, ka nepasileistų ryšys Ggr. Medį ant medžio krauni i su vytėms suki, ka kartės neišsižer̃gtum Gršl. Kaip ne su savo rankoms dirba: krėslą nusiperki – po savaitės išsi̇̀žerga Pvn. Ką tims krėslams reik daryti, ka išsižer̃gę, svyruo[ja] Krš.
7. refl. part. nepajėgus vaikščioti, visai netikęs: Išsižer̃gęs esi, kam tavęs bereik Rdn. Be sveikatos, išsižer̃gęs, kam tikęs Krš. Pagulėsi kokį mėnesį išsižer̃gusi – galėsi tuokart siusti Trk.
nužer̃gti, -ia (nùžergia), nùžergė Š
1. intr. MŽ, N žergiant nulipti: Jis nùžergė nuo arklio J. Tomas nenoromis nužergia nuo dviračio rš.
2. tr., intr. nužengti, nueiti kiek: Nùžergė tris žengsnius ir jau guli – buvo ištinę nuog bado [kaliniai] Drsk. Nuo ganyklos neturim nė žingsnio nužer̃gt Ps. Padavė ranką ir tokiu pat plačiu žingsniu nužergė atgal J.Paukš. Keliais žingsniais [vyras] nužergė alaus J.Mik.
ǁ intr. nueiti: Galima pėsčiam nužer̃gt Rk. Nùžergiau prie karvės Šmn.
| prk.: Pradėjo jis … prikalbinėt verst ant savo tikėjimą, bet šituo keliu jis netoli nužer̃gia BM85(Brž).
pažer̃gti, -ia, pàžergė tr.
1. NdŽ kojomis suspausti.
2. NdŽ kiek pažengti: Pažergęs porą žingsnių atsidūriau prie durų rš.
péržergti K, páržergti J.Jabl; D.Pošk
1. tr., intr. MŽ, N, NdŽ, KŽ perlipti, peržengti (per) ką: Par grabę ar páržergsi? J. Žinoma, reikėtų pastovėti, palaukti pas duris, bet jis eina, kojos peržergia slenkstį V.Bub. Negaliu, per šiaudą greit nepéržergsiu (nebėra sveikatos) Mtl. Dalge ką te dirbt, [rėžį] gali péržergt (labai siauras) Nmj. Par pradalgę páržergti negalėjo, tokią pievą buvo gavęs (gera žolė užaugo) End. Patys pietai – šašuolėtis yr páržergamas Kl. Par šlamštus negali páržergti Rdn. Vyrams kam čia šluoties, ka tik páržergti gali̇̀, i gerai Krš. Páržergiau tą šakalį ir toliau joju Trk. Priejo, péržergė [gyvatę], kamuolin susisukus Vdn. Páržergė ta kumelė, párejo par viršų, i gerai, ka neprimynė Sd. Par tą upeliuką péržergsta ir eikit taku par krūmus Sug. Atavežė namo, tai aš par slenkstį kojos negalėjau péržergt, kap silpna buvau Alv. Jei per gulintį vaiką peržergsi – jis neaugs LTR(VšR). Kap péržergi vaiko koją, tai, sako, anas jau dauges neaugs LzŽ. Drybsai, páržergiau – nebaugsi (juok.) Krš. Neperžergt par ieną, vaikas bus klyvas ar viena koja trumpesnė LMD. Jei meškerę peržergsi, žuvų nepagausi LTR(Antz). Duona atšoks, jei páržergsi par ližę Šv. Par audeklą negerai paržergt – staklės neis Krč. Jeigu vaikai nemokėdavo kult, tėvas péržergdavo spragilą, tai vaikams būdavo gėda PnmŽ.
| prk.: Pasakiau, ka neleisiu i neleisiu: par motiną nevalna páržergti (negalima motinai nepaklusti) Krž.
péržergiamai adv., paržergiamai D.Pošk.
péržergtinai adv., paržergtinai D.Pošk.
| refl. NdŽ.
2. refl. prasiskėsti (apie drabužį): Įsiuvaus stripliką į kelnes ir paliko pársižergusios Šts.
◊ [per] sleñkstį (sleñksnį) péržergti ateiti, lankytis: Par sleñksnį páržergė ir šoko barties Krš. Muno kojos tavo sleñksčio nėkumet nepáržergs! Vkš.
pražer̃gti, -ia, pràžergė
1. tr. NdŽ praskėsti (kojas): Karolis žvelgė į Gustą, ilgas kojas plačiai pražergusį V.Bub. Dabar nepràžergia mergelės: toki sijonai trumpi ir aptempti Bt.
pražergtai̇̃ adv.: Vaikai susisėda asloj pražergtai vienas prie kito TDrVII291.
| refl. NdŽ: Jis stovi duryse prasižer̃gęs ir manęs nemato Kbr. Kad neprasižer̃gsi, kaipgi jis pralįs? Mžš. Eina plačiai prasižer̃gęs par ledą Ėr. Susėsdavom į eilutę, prasižer̃gdavom, rankom susikabydavom, o vienas eina į rundą kalbėdamas (apie vaikų žaidimus) Snt. Gaidys prasižergė, atkišdamas priekin kairę koją, ant kurios buvo užkaltas metalinis žiedelis (ps.) J.Avyž.
2. refl. prasiskleisti, prasivėpti: Mano entis prasižer̃gęs Jrb.
3. intr. NdŽ pro šalį praeiti.
prižer̃gti, -ia, pri̇̀žergė tr. NdŽ žergiant koja pasiekti.
sužer̃gti, -ia (sùžergia Klk), sùžergė
1. intr. NdŽ daugeliui susėsti ant arklių.
2. intr. NdŽ daugeliui sulipti į ką.
3. tr. NdŽ sukeisti (kojas).
| refl.: Šokiat kaip reik – susikibo abudu, susi̇̀žergė Klk.
užžer̃gti, -ia (ùžžergia), ùžžergė
1. tr., intr. R, MŽ, N, NdŽ, DŽ1 žergiant užsėsti: Jis, stovėdamas viena koja ant žemės, o su antra ùžžergė ant arklio J. Tokis buvo mažas kumeliukas, kad nešokstant užžer̃gt možnė[jo] Ml. Velniai išlėkė pro aukštinį ir, kas ant akėčių, kas an arklų užžergę, nuskrido BsPII233.
| refl. tr., intr. NdŽ, Kv: Kabar kabar užsižer̃gusi dviratį parleka Krš. Užsi̇̀žergė in dviračio, nuvažiav[o], pripirko visa ko Klt. Užsižergi̇̀ an sienojo ir keravoji su kojom [veždamas rogėmis malkas] Svn. Užsi̇̀žergė an tvoros ir peršoko Rmš. O ta ragana vė ant piestos užsižer̃gus lekia (ps.) Šil.
2. užvaldyti, užgrobti: Nepaleisk, mamuk, dvaro (juok. sodybos), užžer̃gs marčios, paneigs tavi Krš. Teme ūkė[je] anos (žmonos) valia, ana visur užžer̃gusi Krš. Ka tas vokytis teip buvo užžer̃gęs, vis tiek Lietuvos būtų nedavę (nebūtų leidę nepriklausomybės) End.
| Baigia tas doleris užžer̃gti visą pasaulę Krš.
| refl. tr., intr.: Anam gal ant svetimo šmoto užsižer̃gti, o mun ne Žr. Šešis kambarius – tu tiek laikai užsižer̃gusi, i gana, o kitas netura galvos kur pakišti End. Užsižergei vienas ant tėvo gyvenimo Žem.
3. tr. prk. suniekinti, sumenkinti, apsėsti: Lėtas, pačios ùžžergtas Krš. Vyras į nėkus paverstas, pačios ùžžergtas – par trobą nemoka páreiti Rdn.
| refl. tr., intr.: Turi ana jį (vyrą) ažsižer̃gus, nepaleidžia niekur Klt. Ana ant vyro užsižer̃gusi – ir jo[ja], ir važiuo[ja] Užv. In mano biednos galvos visi užsižer̃gę Ktk.
◊ ×ant šiõ svi̇́eto užžer̃gti užgimti: Mun rodos, kad aš tik daba an šiõ svi̇́eto užžer̃gęs esu Šts.
sėdė́ti užsižer̃gus menk. labai rūpintis: Sė́di vaikus ažsižer̃gus, niekur neina, nei uogaut, nei ravėt Klt. Pardien reikia sėdėt prie kiaulėm ažsižer̃gus Klt.
1. tr. MŽ, N, M, BzBkXXIV259, L skėsti (kojas): Žer̃k kojas į šalis, mokydamos šokinėti J.
| refl. N, Rtr, NdŽ, KŽ.
ǁ intr., tr. R, N sėsti (ppr. ant arklio) skečiant kojas: Aš žergu ant arklio, t. y. koją keliu ant jo J. Gal ir neužtruksiu, – priduria, jau žergdamas dviratį rš.
2. tr., intr. daryti žingsnį: Kaip gali karvę ant kiemo laikyt: kur žergi̇̀, te blynas Mžš. Čia buvo mėlynė, kita kryžiuj (kryžkaulio srityje) – aš ir žer̃gt negalėjau Str. O o, didelis [berniukas], platį žingsnį jau žer̃ga Krš. Milžinas kap žer̃gs žingsnį – tai kelias mylias (ps.) Prng. Kur kiaulį svilina, negalima te žer̃gt [nėščiai], vaikas bus šeriuotas (priet.) Sug. Žergia kelis žingsnius atbulas rš. Pasitampė kelnes ir botkočiu pasiramsčiuodamas žergė porą laiptelių pasveikinti šeimininkės M.Katil.
3. intr. žengti perkopiant: Per slenkstį žergia ir griūna Ign. Aš par jį lipu, žergiù – neina nuo slenksčio, nesikelia niekaip Mžš. Tu tai jau i par slenkstį žer̃gdamas išgersi Str. Langą atsidariau ir žergiù Slm. Žer̃ga par notnėrę, kad i mižes nudega, bet neraus [tinginės] Sd. Perlipo vielinę tvorelę ir tiesiai patraukė, žergdamas per bėgius, į geležinkelio stotį J.Ap. Ji mostelėjo ranka ir pati ėjo daržo vagomis. Jis žergė iš karto per dvi, per tris M.Katil. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Nežer̃k per žmogų – neaugs Ds. Nežerk per agurkų ežią – bus kartūs agurkai Ds.
ǁ žengti, lipti į ką: Na, brač, žerk į kubilioką, mirk, prauskis ir trinkis Vaižg.
4. intr. Plk, Slnt, Krp, Km, Užp, Šmn žengti, žingsniuoti plačiu žingsniu: Žer̃ga, tik žer̃ga – nesugenam Krš. Kai žergiù dideliais žingsniais, niekas nebepaveja Šd. Žergė Valius, pasigėrėdamas rytdienos reginiu, ir trenkė kaktą į kažin ką kietą M.Katil. Tik baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą, ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žer̃gia K.Donel.
| Kur žergi̇̀? Sdk. Bet Juzis, iš paskos eidamas, mato, kad Valentas žergia kažkaip nestipriai J.Paukš.
5. intr., tr. Ktk kerpant ar pjaunant kuokštais palikti: Atlaša dalgė žer̃gia Mlt. Dalgė labai siaurutė, sudilus, tai greit pjaut negaliu, žer̃gia, pievą gadina Lel. Žer̃gia žolę dalgė, reikia galąst Dglš. Tos žirklės žer̃gia, nebekerpa – reikia galąst Ut. Jei per avikirpes peržengsi, tai žirklės vilnas žer̃gia Km.
6. refl. vėptis, skirtis, skleistis į šalis: Siaurų kailinių žambai žer̃gas Šts. Tėvai, čia tavo kaklas še kai žer̃gias Jrb.
7. intr. prk. apkalbėti, užsipulti: Antra tokia yr Šilalė[je] – ant visų žer̃ga i žer̃ga Lkv.
◊ plačiai̇̃ žer̃gtis daug ko trokšti, siekti: O, plačiai̇̃ žer̃gas vyrelis – piningų lig kaklo, mergų pulkai Krš.
apžer̃gti, -ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą apžergusi, kinksnojo rudaplaukė žmona, laikydama glėbyje vaiką J.Sav. Eini žiūrėt, kur perekšlė pasikavojus, kiaušinius apžer̃gus Gdr. Api̇̀žergė anas gyvatę samanyčioj Ad. Laiko aviną apžer̃gęs kojom Pns. Api̇̀žergė vilką ir rėkia, o žmonės išlėkė su kultuvais ir užumušė [vilką] Žl. Kai griauja, dievas ožį apžergęs per debesis joja LTR(Vrb). Apžer̃gęs duoda jam (neklaužadai) diržu par užpakalį Ėr. Api̇̀žergei vagą ir dralini (ravi) Užp. Labai biednai gyveno, nei aptaisė [mirusio], baltan graban įdėjo, apžer̃gęs ir nuvežė Slm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tvorą apžer̃gęs Erž. Vaikas joja apžer̃gęs lazdą DŽ. Jonas sienojų apžergęs tašo J.Paukš. Jis nebuvo tinginys ir dykaduonis. Neviliojo pirkėjų į savo krautuvę, apžergęs silkių statines M.Katil. Dešim dvylekos metų – veda kult [su spragilu], apžer̃gęs moko Grz.
| Tešmens karvė neàpžergia Grd. Karvės ne an juoko, pieningos, tešminų neàpžerga Rdn. Karvė tešmens neapžer̃gia, pastyręs visas Jrb. O tos kumelės visos pritvinkusios, tešminis ledvas àpžerga Yl. Su kokiu tešminiu neàpžergamu eina karvė vakarą Krš. Pilvo neapžerga [nėščia], o dar po šokalus laksto Šts.
^ Tai gal ir sėdėsi apžergus dukterį kaip višta kiaušinius? V.Krėv. Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi PPr285. Skūpus kaip šuva, kaulą apžergęs Žg. Atrodo, kaip aniolas širdį àpžerga (labai miela) Krtn. Valgyk – kiek apžioji, šik – kiek apžergi̇̀ Dkš. Kemša – kol apžio[ja], šika – kol àpžerga Krš. Ėda nepriėda, šika neapžergia LTR(Vlkv, Snt). Stovi, ugnį apžergęs (trikojis) LTR.
| refl. tr., intr. K, KŽ, DŽ1: Diedas išsivedė arklį, apsi̇̀žergė i nujojo Ign. Prisivedu kumelį in tvoros, apsižergiù i joju Klt. Ratuką (dviratį) apsi̇̀žergė i važiuoja Gs. Savo dviratį apsi̇̀žergei i nuvažiuoji Ad. Kaip tas arklys eis dišlių apžer̃gęs[is] End. An suolu pasidėsi [šepečius], i pats apžer̃gsys suolą, ka prispaustumi, nedidelėms saujelėms i šukuosi [linus] Kl. Vieni kala stati, kiti sėdom, aš tai apsižer̃gęs Slm. Jau apsižer̃gus gaidį pelėda ir dziuoboja Ob. Apsi̇̀žergei vagą ir dralyk, nei kaponių, nei nieko, tik paspėk Užp. Kap lipo par torą dratinę ir įsivėlė, po tus dratus apsižer̃gęs Všv. Mietą apsižer̃gęs eina [per Užgavėnes], apdarytas, ožkos ragai y[ra] pridėti Gršl. Mažas dar protas: tebejodinėja lazdą apsižer̃gęs Žgč. Nu pūslės uždegimo apsižer̃gs puodą su plikytums pakračiums i pasveiks Krš. Visokių žolių prideda, padaro apsižer̃gt i šutinas Klt. Geria bačką apsižer̃gęs Dglš. Meisteris, apsižergęs kibirą, vis iš eilės pilsto į kaimynų ąsočius ir alvutes P.Cvir. Žiūrėjome, kaip jisai, apsižergęs kraigą ir atsispyręs į lotas, rišo kūlelį A.Vaičiul. Sukosi sukosi, tą kuilį jau pailsino [vilkas], tik opt an kuilio apsižergė ir tuo – už gerklės BsPIV283-284(Šn).
| Ką tu senė žemę imsys, ar apsižer̃gusi laikysi Krš. Apsižer̃gt šniūreliukas (labai siauras rėžis) Dglš.
| prk.: Nujo[jo] karas an tų pinigų apsižer̃gęs (neteko vertės pinigai) Ad.
^ Su tavo peiliu apsižer̃gus Rygon nujotum Sur.
ǁ priekyje savęs sunkiai nešti: Ut kokią didelę pelę katinas apžer̃gęs atsineša Lel. Viedrą apžer̃gusi nešiau, nepanešiau Krš.
| Gera karvė, pieno viedrą apžergiù čiut JnšM.
| refl. tr.: Viedrą apsižer̃gus tęsiu ir tęsiu, nenusėdžiu Brš. Traukia namiepi apsižer̃gus dainyčią, vargais tęsia Grv.
2. NdŽ, DŽ1, Dkš prk. aprėpti, paimti į savo rankas, užgrobti, užvaldyti: Bagotas nora apžer̃gti kitą Pj. Atejo svetima motriška ir àpžergė mūso tėvų gerą Ms. Ka galėtų, ir Ameriką apžer̃gtų, ir visur Krš. Jei tėvai ką nusipirko, tujau vaikai àpžergė Krš. Ans sako, ka tu nori mun gyvenimą apžer̃gti Trk. Ana visą turtą àpžergė Varn. Tėvas viską apžer̃gęs laiko, neduoda vaikam nė žmoniškai pavalgyt Jnš. Tėvas visus piningus apžer̃gęs laiko Vkš. Toj anyta visa apžer̃gus laiko: nieko neduoda, nieko neprisleidžia Dv. Vieni viską apžergę, o kitiems nė sausos plutos atsikąsti J.Paukš. Viena neàpžergu kalėdninkams tiekties, reiks pavadintinės bobos ieškoti Dr. Valdžia viską apžer̃gus, žmogus pats nieko negalia daryt Jrb. Lenkas Vilnių buvo pasiėmęs, lenkas apžer̃gęs buvo Sd. Žemes apžergę ponai, žmonėms nė gyvulio nėr kur paleisti Žem.
^ Turtų tiek turi, kad jau neapžer̃gia Rmš.
| refl. tr. Bgt: O, čia boba, visus numus apsižer̃gusi, anos valia Krš. Apsižer̃gusi tūkstantes laiko, o motyna kaip jei badu stimpa Krš. Vienas apsižer̃gęs visą žemę, da patruks Krč. Apsižer̃gę [bajorai] visą auksą i kela [žemės] kainas Krš. Vylėtės visus palaikus apsižergti… Žem.
| Tą mergelką ans gatavas apsižer̃gti Krš.
3. prk. paniekinti, apsėsti: Àpžergė tą žmogų [uošviai], iš proto galia išvaryti Krš. Diedą apžer̃gus turi Klt. Marti apžergtà – nemoka par trobą páreiti Krš. Marčią iš pirmos dienos [anyta] àpžergė Krš. Vyras motrišką àpžerga, ans i jo[ja], i tol jo[ja], kol nujo[ja] Rnv. Bobų velnio liežuviai, anos, vyraiti, tavi žergtè apžer̃gs Krš.
| refl. tr.: Tą marčią pagatava apsižer̃gti, ale daba kas tau pasiduos! Krš.
4. žr. peržergti 1: Api̇̀žergiau ir išejau Ign. Na, vaike, tave àpžergė – dabar nebaugsi! Žgč. Nereikia karvės mušt àpžergta vytele Tvr.
5. iš abiejų pusių apimti: Gumbriniame junge lankelį atstoja nejudamai pritvirtintas kumpas medelis …, apžergiąs jaučio kaklą iš vidaus ir apačios LEIX531. Šakėm apžer̃gia [tinklo kartį] ir vėl varo į kitą eketę Antr. Apžer̃k tą duobę ir pravažiuosi Azr.
atžer̃gti, -ia (àtžergia), àtžergė
1. refl. išskėsti kojas: Tu atsižergei (paraštėje išsižergei) tavo kojoms priš visus praenčius ir didei apsikekšavai BBEz16,25.
2. tr. KŽ, Pp žengiant grįžti atgal: Peržengiau tave – nebeaugsi, palauk atžergsiù, tai vėl imsi augti Š. Jei vaiką peržergė – nebeaugs, tad reikia vėl atžergt LTR(Brt).
3. intr. Kair ateiti, atžengti: Tiesiai par lauką kažin kas atžer̃gia Skp. Atažergė pasiėmę pinigus, kuriuos buvo prižadėję BaTeis16,18. Per laukus, per pievas, per dygstantį ir jau žalią vasarojų, per patį pavasarį atžergia atžengia kažkoks žmogaus šešėlis J.Mik.
įžer̃gti, -ia (į̇̃žergia), į̇̃žergė intr. Rtr, KŽ žergiant įlipti: Aš neįžergsiù ratuosna, reikia atnešt kas pasistoti Š. Būdavo, įžergi̇̀ akėčiõs, užmingi eidamas Alz. Pro abu atidarytus langus galėjai nedaug pasilenkęs įžergti į bulvių lauką J.Mik.
| prk.: Jau sena, jau šimtan įžer̃gus Vb.
| refl. prk.: Ko tu ton puodynėn insižer̃gus Ktk.
išžer̃gti, -ia (i̇̀šžergia), i̇̀šžergė NdŽ, PgrT26
1. tr. BŽ479, Rtr, KŽ, DŽ1 išskėsti į šalis (kojas): Išžer̃k kojas ir išsižergęs šokinėk skepetinę J. Išžer̃gęs vaiką an pečių nešiojas Mrc. Aukštesnysis [kareivis] atsismaukia munduro rankoves iki alkūnių, įsisprendžia į šonus, stovi plačiai išžergęs kojas V.Bub.
| refl. SD1158, SD324, Q592, R, R58,332, MŽ, MŽ78,445, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, K, Š, Rtr, ŠT241, BŽ479, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ: Aš noru praeiti pro ano šalį, ans teip išsi̇̀žergė Sd. Stovi [vyrai] išsižer̃gę ir nekruta Slk. Regimantas negražiai stovi – išsižer̃gęs VšR. Matai, kai išsižer̃gęs eina [slidžiu keliu] Jrb. Du pūru kviečių suims ir antdės an pečių, nei išsižer̃gęs, nei nėko (apie stiprų žmogų) Sd. Ka aš duodu (kapoju), ka aš duodu tą vežimą [žabų] išsižer̃gęs Rd. Kaip reketis stova išsižer̃gusi [užpilta rupūžė], pastūmei į šalį ir gerk Stl. Išsižer̃gę visi parpa Krš. Aštuonios valandos, anos dar išsižer̃gusios [miega] – kokios tinginės Krš. Užlaižo kiek i valkiojas senis išsižer̃gęs Krš. Išsižer̃gę, išklišę girti velkas Rdn. Tėvas, žinai, girtas, eina išsižer̃gęs tų durių atdaryti Trk. Par rugiapjūtę nebė[ra] kada dainuot, vyrai eidavo namo išsižer̃gę [iš nuovargio] Sdb. Joti reikėjo šeši mėnesiai, teip ejai išsižer̃gęs Vgr. Jau aš sena esu, o da jaunesni išsižer̃gę vaikščio[ja] Kl. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti, kad galėtų kits ing ano starpą arba tarpkiškį gerai ir vigadniai, be sprūsties, be suspaudimo atsisėsti ir kojas savo toli ištiest DS285(Rs). Jis išsižergs negražiai, įsispręs plačiai ir stovi lyg tyčiodamos: „Ir ką gi man padarysite?“ Vaižg. Kampe užtverti, tie ėriukai mekendavo laibais, drebančiais balseliais, išsižergę ant ilgų kojų A.Vaičiul. Musė priešais bitę spyrės, išsižergus anai gyrės Sln. Kad išsižergęs morkus sėsi, būs morkai šakoti Šts. Jasius, nieku pasidergęs, tenegul ans išsižer̃gęs: jeigu papras taip daryti, turės bado pamatyti JD181. Jonis ligu pasidergęs, tenegulia išsižergęs S.Dauk.
| Pati ka grėba tą šieną išsižergdamà (skubiai)! Žd. Ka matytumi, lėks kaip pasiutęs išsi̇̀žergdamas Trk.
| prk.: [Valdininkai] laiko kėdes prispaudę, išsižer̃gę (viską apėmę, apkėtę) Rs. Ka reiktų tamstai pamilžt [kietą karvę], ir išsižer̃gtum (privargtumei) Jnš.
^ Ir stovi kaip merga išsižer̃gęs Sd. Sėda išsižer̃gusi kaip karvė Sd. I gulės išsižer̃gusi kaip karvė End. Išsižergė kaip vyža ant saulės (apie greit nuvargstantį) Šd. Ko dabar stovi išsižer̃gęs kaip gaidys? Snt. Ale toks snopis: kur eina, ten išsi̇̀žerga kaip karvė, nebežino, ka numus tura Pp. Išsižergęs kai Marijošiaus ropės LTR(Vdk). Išsižergęs kai čirvų kojinys NžR. Kad eina, tai eina išsižer̃gęs kaip su kyla Klm. Išsi̇̀žergė kai karvė ant ledo NmŽ, Vkš.
ǁ refl. išsiplėsti (apie sienas, ribas): Lenkai sumanė plačiai išsižergti: viena koja atsistoti Juodajame pajūryje, antra – Baltajame Vaižg.
2. intr. įstengti nužengti (ppr. platų žingsnį): Aš plačiai i̇̀šžergu, platus muno žingsnis Krš. Didelis žmogus, tai gerai ir išžer̃gia Š. Andarokas neleidžia išžer̃gt Pns. Ar įplyšęs esi, ar kurių velnių, kad taip plačiai išžergi? Vaižg.
3. tr. peržengti: Ta Šatė nė koki upė – išžergama Šts.
4. intr. MŽ, N išeiti: Vaitaitis pamažu atidaro duris ir atžagarias išžergia į savo kambarį rš.
5. tr. praskleisti (drabužį): Apačia tokia i viršus toks – negaliu išžer̃gt suknelės Klt. Jau kitas padelkas išžer̃gęs atlekia [motociklu] Bsg.
| refl.: Tų marškinių visas entis išsižer̃gęs Jrb. Tai da pasiuvo: entis išsižer̃gęs, skvernai skleidžias Jrb.
6. refl. suirti, pasileisti: Diktiejai vaikiai ilginių kūlį su kẽliais pribakiojo, kad neišsižergtų, ka nepasileistų ryšys Ggr. Medį ant medžio krauni i su vytėms suki, ka kartės neišsižer̃gtum Gršl. Kaip ne su savo rankoms dirba: krėslą nusiperki – po savaitės išsi̇̀žerga Pvn. Ką tims krėslams reik daryti, ka išsižer̃gę, svyruo[ja] Krš.
7. refl. part. nepajėgus vaikščioti, visai netikęs: Išsižer̃gęs esi, kam tavęs bereik Rdn. Be sveikatos, išsižer̃gęs, kam tikęs Krš. Pagulėsi kokį mėnesį išsižer̃gusi – galėsi tuokart siusti Trk.
nužer̃gti, -ia (nùžergia), nùžergė Š
1. intr. MŽ, N žergiant nulipti: Jis nùžergė nuo arklio J. Tomas nenoromis nužergia nuo dviračio rš.
2. tr., intr. nužengti, nueiti kiek: Nùžergė tris žengsnius ir jau guli – buvo ištinę nuog bado [kaliniai] Drsk. Nuo ganyklos neturim nė žingsnio nužer̃gt Ps. Padavė ranką ir tokiu pat plačiu žingsniu nužergė atgal J.Paukš. Keliais žingsniais [vyras] nužergė alaus J.Mik.
ǁ intr. nueiti: Galima pėsčiam nužer̃gt Rk. Nùžergiau prie karvės Šmn.
| prk.: Pradėjo jis … prikalbinėt verst ant savo tikėjimą, bet šituo keliu jis netoli nužer̃gia BM85(Brž).
pažer̃gti, -ia, pàžergė tr.
1. NdŽ kojomis suspausti.
2. NdŽ kiek pažengti: Pažergęs porą žingsnių atsidūriau prie durų rš.
péržergti K, páržergti J.Jabl; D.Pošk
1. tr., intr. MŽ, N, NdŽ, KŽ perlipti, peržengti (per) ką: Par grabę ar páržergsi? J. Žinoma, reikėtų pastovėti, palaukti pas duris, bet jis eina, kojos peržergia slenkstį V.Bub. Negaliu, per šiaudą greit nepéržergsiu (nebėra sveikatos) Mtl. Dalge ką te dirbt, [rėžį] gali péržergt (labai siauras) Nmj. Par pradalgę páržergti negalėjo, tokią pievą buvo gavęs (gera žolė užaugo) End. Patys pietai – šašuolėtis yr páržergamas Kl. Par šlamštus negali páržergti Rdn. Vyrams kam čia šluoties, ka tik páržergti gali̇̀, i gerai Krš. Páržergiau tą šakalį ir toliau joju Trk. Priejo, péržergė [gyvatę], kamuolin susisukus Vdn. Páržergė ta kumelė, párejo par viršų, i gerai, ka neprimynė Sd. Par tą upeliuką péržergsta ir eikit taku par krūmus Sug. Atavežė namo, tai aš par slenkstį kojos negalėjau péržergt, kap silpna buvau Alv. Jei per gulintį vaiką peržergsi – jis neaugs LTR(VšR). Kap péržergi vaiko koją, tai, sako, anas jau dauges neaugs LzŽ. Drybsai, páržergiau – nebaugsi (juok.) Krš. Neperžergt par ieną, vaikas bus klyvas ar viena koja trumpesnė LMD. Jei meškerę peržergsi, žuvų nepagausi LTR(Antz). Duona atšoks, jei páržergsi par ližę Šv. Par audeklą negerai paržergt – staklės neis Krč. Jeigu vaikai nemokėdavo kult, tėvas péržergdavo spragilą, tai vaikams būdavo gėda PnmŽ.
| prk.: Pasakiau, ka neleisiu i neleisiu: par motiną nevalna páržergti (negalima motinai nepaklusti) Krž.
péržergiamai adv., paržergiamai D.Pošk.
péržergtinai adv., paržergtinai D.Pošk.
| refl. NdŽ.
2. refl. prasiskėsti (apie drabužį): Įsiuvaus stripliką į kelnes ir paliko pársižergusios Šts.
◊ [per] sleñkstį (sleñksnį) péržergti ateiti, lankytis: Par sleñksnį páržergė ir šoko barties Krš. Muno kojos tavo sleñksčio nėkumet nepáržergs! Vkš.
pražer̃gti, -ia, pràžergė
1. tr. NdŽ praskėsti (kojas): Karolis žvelgė į Gustą, ilgas kojas plačiai pražergusį V.Bub. Dabar nepràžergia mergelės: toki sijonai trumpi ir aptempti Bt.
pražergtai̇̃ adv.: Vaikai susisėda asloj pražergtai vienas prie kito TDrVII291.
| refl. NdŽ: Jis stovi duryse prasižer̃gęs ir manęs nemato Kbr. Kad neprasižer̃gsi, kaipgi jis pralįs? Mžš. Eina plačiai prasižer̃gęs par ledą Ėr. Susėsdavom į eilutę, prasižer̃gdavom, rankom susikabydavom, o vienas eina į rundą kalbėdamas (apie vaikų žaidimus) Snt. Gaidys prasižergė, atkišdamas priekin kairę koją, ant kurios buvo užkaltas metalinis žiedelis (ps.) J.Avyž.
2. refl. prasiskleisti, prasivėpti: Mano entis prasižer̃gęs Jrb.
3. intr. NdŽ pro šalį praeiti.
prižer̃gti, -ia, pri̇̀žergė tr. NdŽ žergiant koja pasiekti.
sužer̃gti, -ia (sùžergia Klk), sùžergė
1. intr. NdŽ daugeliui susėsti ant arklių.
2. intr. NdŽ daugeliui sulipti į ką.
3. tr. NdŽ sukeisti (kojas).
| refl.: Šokiat kaip reik – susikibo abudu, susi̇̀žergė Klk.
užžer̃gti, -ia (ùžžergia), ùžžergė
1. tr., intr. R, MŽ, N, NdŽ, DŽ1 žergiant užsėsti: Jis, stovėdamas viena koja ant žemės, o su antra ùžžergė ant arklio J. Tokis buvo mažas kumeliukas, kad nešokstant užžer̃gt možnė[jo] Ml. Velniai išlėkė pro aukštinį ir, kas ant akėčių, kas an arklų užžergę, nuskrido BsPII233.
| refl. tr., intr. NdŽ, Kv: Kabar kabar užsižer̃gusi dviratį parleka Krš. Užsi̇̀žergė in dviračio, nuvažiav[o], pripirko visa ko Klt. Užsižergi̇̀ an sienojo ir keravoji su kojom [veždamas rogėmis malkas] Svn. Užsi̇̀žergė an tvoros ir peršoko Rmš. O ta ragana vė ant piestos užsižer̃gus lekia (ps.) Šil.
2. užvaldyti, užgrobti: Nepaleisk, mamuk, dvaro (juok. sodybos), užžer̃gs marčios, paneigs tavi Krš. Teme ūkė[je] anos (žmonos) valia, ana visur užžer̃gusi Krš. Ka tas vokytis teip buvo užžer̃gęs, vis tiek Lietuvos būtų nedavę (nebūtų leidę nepriklausomybės) End.
| Baigia tas doleris užžer̃gti visą pasaulę Krš.
| refl. tr., intr.: Anam gal ant svetimo šmoto užsižer̃gti, o mun ne Žr. Šešis kambarius – tu tiek laikai užsižer̃gusi, i gana, o kitas netura galvos kur pakišti End. Užsižergei vienas ant tėvo gyvenimo Žem.
3. tr. prk. suniekinti, sumenkinti, apsėsti: Lėtas, pačios ùžžergtas Krš. Vyras į nėkus paverstas, pačios ùžžergtas – par trobą nemoka páreiti Rdn.
| refl. tr., intr.: Turi ana jį (vyrą) ažsižer̃gus, nepaleidžia niekur Klt. Ana ant vyro užsižer̃gusi – ir jo[ja], ir važiuo[ja] Užv. In mano biednos galvos visi užsižer̃gę Ktk.
◊ ×ant šiõ svi̇́eto užžer̃gti užgimti: Mun rodos, kad aš tik daba an šiõ svi̇́eto užžer̃gęs esu Šts.
sėdė́ti užsižer̃gus menk. labai rūpintis: Sė́di vaikus ažsižer̃gus, niekur neina, nei uogaut, nei ravėt Klt. Pardien reikia sėdėt prie kiaulėm ažsižer̃gus Klt.
išžydė́ti
Apibrėžtis
1 žydė́ti, žýdi (žýdžia, žýsti, žỹdi), -ė́jo intr. KBII166, KI175,249, KGr330, FrnW
1. SD127, R79, MŽ104, D.Pošk, Sut, I, RtŽ, M, Jn, L, K.Būg, Rtr, ŠT35, Š, DŽ, NdŽ būti išsiskleidusiam (apie žiedą), būti su žiedais: Žolės suniko žydė́ti po pievas J. Gražūs žiedai visi, kai žýdi, o kai nežýdi, tai ruduo Ant. Do nežýdžia ramunės, yra tik burbuolytės Pl. Man pats gražasai laikas, kai žýdžia obelys, alyvos Kp. O jau gegužio mėnuo kaip ateina, kada sodai ims žydė́t, tai tada paties audeklus Mšk. Sakydavo, obelim žýdžiant labiau [drobes] baldo Slm. Žydė́t, žydė́t, ir nunyko žiedai [obelų] Aps. Ananasinė gražiausia žydėjo, bitės lakstė, o obuolioko nė vieno Slk. Nata žydė́j[o] sodas: kap žýdi, tai až balta an atšlaimo Lz. Sodai žýdi kap pienas Vrn. Šįmet pasiutiškai vyšnios žydė́jo Brž. Pupos žýdi – nat balta, kaip marška apidengta Aln. Gėlės pas mane žýdi, iš proto kraustos Bsg. Jurginiai žýdi, net pleška Kč. Kapinyne prinešė gėlių, žýdi kapinynas kap sniegu Rtn. Žydė́jo, baltavo [obelis], o daba žiūru – nė vieno obūliuko Krž. Sodas žydė́t žydė́jo kai vainikas Paž. Žydė́t žydė́jo, ale nemezgė agurkai Bsg. Kaip katrų [žmonių] bulbės i žydė́ti nežydė́jo, nėko nebūs Krš. Kai pušes žýdi, priskrėsk šitų dulkių, nuo plaučių gerai Klt. Blendikės ka žýdžia, tie pumpurai pūkuoti, tai bitys puola Jrb. Tas bumbolas žydė́jo, nužydėjo i nudžiūvo Lž. Žydančių̃ gėlikių prismaigiau (prisodinau), teaugie Krš. Padiegėm i tokių dobilų žydančių̃ Trk. Žydančias bulbas pradės kast Dglš. Žýdžiant apipuolo [bulves amaras], jau lapai juodauna Slk. Kirmytžolė geltonai žýdi JII127. Ka žýdžia, ka žýdžia lauko lukštai, – geltona visa pieva Sk. Laukas žỹdi svėrėm Ėr. Žolių (vaistažolių) nauda yr, ka žýda (reikia žydinčias skinti ir džiovinti) Krž. Kaži, a rugiai bežydą̃? Dov. Kai rugiai žýda, visa debesis dulkių eina Plšk. Rugiai kai žýdi, tai tik eina, regis, ūkana Klt. Jau rugius pasėjai, rugiai žýda, – pjauk žemyn dėl stogo Skd. Reik kiaulpienes nupjauti, kiaulpienės žýdai, užkretai Klm. Žỹdinti lubinai minkštūs, supūsta Drsk. Žydinti̇̀ bijūnai Vlkv. Linai gražiai žýdžia, ažtat ir vardus deda Linas, Lina Svn. Mėlynės anksti žýdžia, tai daug bus uogų Slm. Šermukšnis žydė́jo – bus šlapias ruduo Kpr. Bus blogi metai, kad obelys antruokart žýdi JT307. Sukaria [svogūnus] an pečio ir jiej tę karo, išrūksta, tai, sako, tada nežydi Kpč. Dabar atšals, kai rugiai žydė̃s Žl. Vyšniom žýdžiant, oras atšąla JT285. Jaunan mėnesy reikia kad sėt žirniai ar kas, kad ilgiau žýdžia Č. Gėles sodyt tai tik an jauno ir iš pirmadienio – tai žýdi labiausiai KzR. Svogūnus sodina po Stanislovo arba alyvom žýdžiant Šmn. Kada krikštai (pusė gavėnios), tai žýdi riešutai Rod. Vėžiai nerša, kad žirniai y[ra] žydamys Šts. Kaip pupos žýda, ta tie vėžiai eina Akm. Ievos žýdžia, tad jau avižas sėja Brž. Karklas ir verba žýdi baltu žiedu Dv. Žyd žyd putelelis žalioje girelė[je], tegul žydai, tegul klestai raudonos uogelės D8. Žalio[je] lanko[je] dobilėliai gražiais žiedais žydė́jo JV231. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijeles bežydant KlpD117. O kas tę žýdi vidun girelės, o kas tę auga be motynėlės DrskD221. Liepelė žydė́jo, medučiu kvepėjo JT366. Jaunoji mergele, aš tavi parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai StnD12. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė[je] par dvi ar tris nedėles S.Dauk. Tas (paraštėje vynamedis) turėjo tris šakas ir buvo želiojąs, augo ir žydėjo, ir jo uogos išsirpo BB1Moz40,10. Žmogiškas trumpintelis amžis žýdinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms K.Donel. Žýdmi KBII166, K; R, MŽ, N. Pieva žydi pati ižg savęs DP625. Manęs dar nebuvo, – alyvos žydėjo, manęs nebebus jau, – jos vėlei žydės S.Nėr. Žydi rožėm liekneliai A.Strazd. Nežydimieji augalai visai be žiedų Db. Žydančiasis (orig. žiedantēsis) kopūstas (Brassica oleracea) I. Teip žila galva, kad balta kaip žydinti obelis Ds.
| Jai prisimetė žydžiančiója (greitoji) džiova Jrb.
| prk.: Vandos trumpa gėlėta suknikė kaip bijūno krūmas žydi V.Bub. Staltiesė graži, sau tik žýdi Graž. Tu patikėjai, kad upės grįžta, kad akmenėliai upely žydi A.Mišk. Tik žydi lažia kap ažklota gražia paklote Dglš. Medžiai žydė́te žýda (apsnigti) Šll. Žydėjo šerkšnu medžiai, tvoros, svirtys, netgi kaminai rš. Netrukus laivas priplaukė molą, kiek pasviro šonu, žydėdamas vėliavomis P.Cvir. Neplauk langų su mazginiu, žydės langai Ggr. Merga kap aguona, net žydi Pns. Grėtė žydi kaip rožė I.Simon. Už stalelio sėdėjau, kap roželė žydė́jau (d.) Grv. Aš pas savo motušelę kaip rožė žydė́jau, o pas tavi, jaunas berneli, kaip šluota kertelė[je] (d.) Klk. Žydė́k, mano sūneli, kaip bijūnas daržely JD945. Už baltam stalui pati sėdėjau, raudona rože skaisčiai žydėjau D66. Tu žydė́si rože, aš erškėteliu (d.) Dglš. Žydi bernelis mano širdelėj kai darže bijūnėlis (d.) Glv, Kdl. Žydi mergelė mano širdelėj kai darže lelijėlė TDrIV29. Par ką žiedas žýdi? (klausiama žaidžiant žiedo dalijimą) Šmn. Vargai šakojo, vargai lapojo, vargai vartuos žydė́jo JV634. Žydi darže rožė, žydi lelijėlė, žydi mano jaunystėlė pas radną motyną (d.) Pls. Žydi obelėlė raudonais žiedeliais, žýdi mano mergelė ir jos jaunos dienelės JV1042. Žýdi rūta, žýdi mėta, žýdi lelijėlė, žýdi mano valnios dienos kap žalia rūtelė DrskD73. Žyd ir muno jaunos dienos kaip darže žolelės D3. Jam rodės, dar vakar jaunystė žydėjo, šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos Mair. Pačioj žydančioj (orig. źydenczoj) jaunystėj N. Dabar palaima jo žydėjo kaip rožė vasaros laike I.Simon. Gražus esti bernelis, žydi (orig. żiedi) kaip lelija, nešioja jį ant rankų mergaitė Marija Mž220. Žodis Dievo žmogu stojo bei vaisius panos žydėjo Mž153.
^ Kam tos gėlės, jeigu bulvės žýdi (juok.) Gl. Diegu nebuvęs, gėle nežydėsi LMD(Kltn). Dilgynės ir keikiamos žýdi JT382. Atiduos skolą, kad akmuo žydės VP7. Atduos, kad kūlis žydės S.Dauk. Kai kuolai žydės, gaidžiai kiaušinius dės KlK2,49. Kai cviekai žydė̃s, aš tavę klausysiu Pg. Savo krašte i tvoros žydi Tr, Lp. Menka žolė ilgai žydi TŽV623(Ps). Pupos žydi – bajoram badas LTR(Šd). Koks medis nežydėjęs uogas veda (kadagys) LMD(Vlkv). Lino linojėlis, bičių sijonėlis, aukso žiedu žydi (žvakė) LTR. Septynios mylios tilto, o gale to tilto lelijos žýdžia (gavėnia ir Velykos) Dv. Ąžuolas grąžuolas, viršūnėlė žydi (žvakė) LTR(Aln). Bitės gėluo, linų liemuo, aukso žiedu žydi (žvakė) LTR(Rk). Kaulo burna, mėsos barzda, ant galvos jurginas žydi (gaidys) Kp. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kai pasenau, akis įgijau, pro tas akis pati išlindau (aguona) PrLXVII40.
2. DŽ prk. turėti palankias sąlygas plėtotis, klestėti: Aukštiejie mokslai žemėje žýd KI249. Žydės vienybė, lygybė ir brolybė mūsų tarpe B.Sruog. Tos gadynės pradžioj žydėjo dar javų prekyba A.Janul. Kaip žinoma, toje [Vilniaus] vyskupystėje būtent, lenkystė bažnyčiose žydėjo iš senų laikų LTI290. Girtybė žydi čion visam pilnume ir tarp lietuvių rš. Bažnyčia Christaus … ne tiektai anuo metu kad dabar žydėjo, bet ir nū po ižbarstymo žydų po visą pasaulį DP445. Pirmūsius metus amžiaus tavo aną žydančią jaunystę parleidai ant apibrozijimo (paniekinimo) munęs, Dievo tavo, ir ant raskažių tavo P. Taip tai ir tauta, tikruoju gyvendama gyvenimu, žydės A1884,8.
3. Kt, Kbr, Dkš, Grl prk. gražiai, sveikai atrodyti: Jaunas žydė́te žýda, kaip anims gerai Krš. A matot, kaip jauna sau žýdu, i gana End. Vakareliai buvo gražūs: girtų nebuvo kaip jei, pasišvietę visi, mergos žydė́te žydė́s Krš. Kad būč vienas buvęs, galbūt i žydė́jęs Slč. Žandai žýda Rsn. Raugėm saldes, bulbes virėm, o mūs žandai žydė́j[o] Brš. Pribaigei Lapinį, o pati žydėte žydi, – sako paštininkas Lapinienei J.Ap. Ūkvedys žydėjo sveikata J.Marc. Greit jį nuvilko ir pasodino už stalo – tarp žydinčių veidų, greta žmonos A.Vaičiul. Žýdi mano mergužėlės skaistiejie veideliai JD149. O Amilia – jau septintam danguje. Žydi visa, net ašaros trykšta jai iš akių J.Balt.
4. Arm, Ds prk. gerai gyventi, žaliuoti: Nupylė į miestą i žýdžia tame mieste Žg. Žýdam seni vieni Rdn. Nežýdam i nežaliuojam, vargstam, i tiek Krš.
^ Žydė́k, kol šalna nepakando Tr.
ǁ Lp praleisti (daug laiko): Neparvažiuoja mūsiškiai, o gal koks žagarietis žýdžia pas juos Sk. Prie šito audeklo ir žydė́k visa vasara Užp. Vai vai, mergele, tu čia žydė́si, iki viską pasiūsi! Mrj. Dar dešimt dienų [ligoninėje] žydė́sit kap niekur nieko (juok.) Mrk.
5. DŽ, NdŽ prk. žibėti, blizgėti, spindėti: Akikės [vaikų] žydė́s, veizant į tą saldainį End. Ir akys, ir dangus rugiagėlėm žydėjo J.Aist. Aušrinė paryškėjusi tebežydi, tebemirkčioja A.Mišk. Žydi danguj žvaigždelės – teip jaunos mergelės TŽI196. Mėnulis žýdi pilnatim DŽ1.
ǁ būti matomam, atsispindėti (veide): [Žmonės buvo] povyzos drąsios ir malonios, ant kožno veidu narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė artimo kiekvieno[je] širdė[je] klestėjo S.Dauk. Visų veiduose žydi džiaugsmas J.Marc. Eglei skruostuos žydi spindulys jaukus – Žilvinas palydi žmoną ir vaikus S.Nėr.
^ O kad aš buvau pas motynėlę, žydė́jo roželės ant mano veidelių JV828.
6. Š, DŽ, NdŽ, Vr, Klm, Skp, Lš, Lz prk. pelėti, plėkti, mūsoti: Duona žýda, sena senitelė̃ Krš. Jeigu pradžioj nedėlios kepi [duoną], tai labai pela, pradeda žydė́t Kp. Pupos žýda ir duona žýda Užv. Mūsų duonytė žýdžia PnmR.
7. DŽ, NdŽ, Plng, Jdr, Ds, Sld, Sn prk. būti pakeitusiam spalvą dėl fitoplanktono dauginimosi (apie vandenį): Dabar vanduo tai nei nebežýdi, o pirma tai žalias žalias Všn. Ryte tai buvo geltonas geltonas vanduoj [ežere], žydė́j[o] Kpč. Jau vanduoj žỹdi, sekas maudytis Mrc. Kol vanduoj žydi, maudytis neik Kpč. Pelkėse ir ežero pakrašty vanduo žydėjo A.Rūt. Ten augo ajerai, tarp jų kumsėjo varlės ir žydėjo maurais apsitraukęs vanduo V.Bub. Rugsėjė[je] žýda jūra, sveika būti pri jūrai Krtn.
8. DŽ, NdŽ, Brž, Ign, Kzt, Skdt, Mlt, Žsl, LTR(Lp), Nm, Tlž prk. būti su baltomis dėmėmis (apie nagus ir pan.): Nagos žýdi – padovanos kas ką (juok.) Ml. Kap pirštų nagai žydi – vargas LTR(VšR). Nagai žýda, gausi žanyties Yl. Kiek nagų žydžia, tiek vaikų turėsi Krč. Kurios nagai žỹdi, gaus našlį Gs. Visos nagos žydi – greit atliksi našlė Sur. Ką nauja nešiosi, kad nagai žýdi LzŽ. Nagas žýdi, itai bus navyna ZtŽ. Mortos dantỹs žýdi Pc. Dantys žyda, kad dantų galai baltuo[ja] Šts.
| Žemė žýdi – tai jau prieš grybus Pv. Žemė žydi dar̃, turi būt baravykų Kpč. Jeigu žemė žydi, tai bus grybų TŽIV475. Žemė žýdi, pumpučių yra Mrc.
| Neik, kur ledas žỹdi Kt.
9. Ant nesveikai raudonuoti: Kojos žýdi, kai supleišėja Kp. Jau kūnelis žýdžia vaikui – nupuškuoja visas Škn. Žýda visa panosė [po slogos] End. O jei raupsai žydės odoje, ir apdengs visą odą, nuog galvos iki kojų, viskas po akim plebono gal būti BB3Moz13,12. Tada vėl žydėdavo visų nosys, vėl klegėdavo lotyniškai rusiškai lietuviškas Babelis P.Cvir.
ǁ šviesti ryškiai raudona spalva: Kaip sykį kirto, žemė drebėjo, kaip antrą kirto, kraujas žydė́jo JD1537. Žemė su kraujum žydėt pradėjo JD1112. Žemė krauju žydėt pradėjo S.Dauk.
10. Graž, End, Vkš prk. turėti mėnesines: Sako, jau žýdžiant [mergiotę] Ds.
◊ ant nósies žýdi greit įvyks: Renkitės, jum veseilia an nósies žýdi, o gal jau prašė? Pv. Pinigų reikia – krikštynos žydi an nosies Rod.
galvà žýdi apie žylantį žmogų: I galvà jau žýdi Ad. Kaip pagrįši, žydė́s mamos galvẽlė, kaip vyno obelelė Mžk.
garstỹčios paausiuosè žýdi apie pradedantį žilti: Paskui visi sako, kad jau jai ir garstỹčios paausiuosè žýdi, o vis neištekėjusi Nmn.
kviečiai̇̃ (rugiai̇̃ An) žýdi apie gerą padėtį, būklę: Tau už jo kviečiai̇̃ žýdi Mrj. Dabar klebonuo rugiai̇̃ žýda: ryt ar trejos laidotuvės Šts. Kai žmonys miršta, kunigams rugiai̇̃ žýda KlvrŽ.
širdyjè žýdi jaučia nuoskaudą: Man vis širdy žydi, kiek kartų anys mañ’ norėjo suėst Užp.
1 apžydė́ti
1. intr. kiek nužydėti: Nesulauks anos (chrizantemos) Visų Šventų, nušals; jau anos apžydė́ję Aln.
2. intr. žydint apsidulkinti giminingos kultūros žiedadulkėmis: Kopūstai sėtiniais apžyda Grg.
3. apdovanoti: Kad apžydė́jo vaikus: vienam kepurę, kitam batus, trečiam šaliką Užv. Duok duok, tetušeli, neskūpėk, savo mylą dukterelę apžydė́k (d.) Žlp.
| Baltas stalas lino žiedu apžydėtas, gabija apšviestas (iš vestuvių apeigų) LTsIV720.
1 atžydė́ti intr. J.Jabl
1. M.Valanč, LL120 baigti žydėti, nužydėti: Atžydėjo [gėlės], galia birti Grd.
2. refl. prk. ilgai dirbti, nusikamuoti: Nu atsižydė́si vienas in tokio kavalko! Ktk.
1 ×dažydė́ti (hibr.) žr. 1 peržydėti 1: Obelių yra kelios, tai dažydėj[o], o ar obuolių bus, ar ne Vlk.
1 įžydė́ti intr. Dg įsileisti žydėti: Gražesnės [gėlės], kai da ne teip įžydė́ję Kp. Mėlynas linelis jau įžydėjo, jau tave tėvelis man pažadėjo LTR(Vlk).
| refl.: Daba da jis neįsižydė́jęs, užskurdęs Sdb.
| prk.: Pavasaris įsižydi vis daugiau, vis margiau I.Šein.
1 išžydė́ti, išžýdi (i̇̀šžydi), -ė́jo intr.
1. kurį laiką žydėti, išbūti su žiedais: Mūsų žolynai visą žiemą išžydė́jo Š.
2. sužysti, išsiskleisti: Eina su peiliu ir tuos pumpurėlius appjausto, neduoda jom (rūtoms) išžydė́t Kč. Neduokit tiem stiebam [rabarbarų] išžydė́t: kap tie stiebai i̇̀šžydi, tai lapai maži Kpč. Pernai sausra buvo, tai neišžydė́jo [bijūnai] Kpč. Ir sodas ižžýdi, visas baltas ZtŽ. Žalia rūtelė, ar jau išžydė́jai? (d.) LzŽ. Išžydėk, rūtele, linelio žiedeliu, kad jis neišpažintų tėvulio dvarėlio LTR(Vrn). Kai tos lelijos išžydėjo, iš tų lelijų paukštelis skrido (d.) Dl.
3. Rtr, Mrj, Vrn baigti žydėti, peržydėti: Išžydmi N. Kviečiai jau buvo išžydė́ję, kai suguldė Gž. Jos (obelys) išžydė́[jo], ir viskas Graž. Nū išžýdi vyšnios Rod.
| refl. Š, Rtr, BŽ342: Bulbos neišsižydė́ję, o kasa Švnč.
4. refl. prk. užsibūti: Na, jau tu tę (viešnagėj) išsižydė́jai Lp.
5. prk. lemti pasidengus baltomis dėmėmis: Kai nagai žydi, tai jie išžydi an ščėsties LTR(Auk).
1 nužydė́ti intr.
1. Sut, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, LKT237(Kri), Šts, Kl, Žž, Ign baigti žydėti: Nužydi žolė SD224. Jau žiedai nužydė́jo, t. y. nustojo žydėti J. Vienos bulbos nužydė́ję, kitos da žydi Aln. Jau rudi žiedai, nužydė́ję liepos Sld. [Linai] kaip jau nužýda, tujau reik nurauti, sustatyti į gubeles Žd. Nužydė́jo, nulinko rugiai Klt. Šiemet bulbos visų anksčiausia nugedo, nespėjo nužydė́t PnmR. Tos [gėlės] benga nužydė́ti, kitas svadinsu Krš. Jau ramunės nužydė́j[o], jau šlempa Pv. Nužýdi pieva i pasisėja pati, šitie grūdeliai Klt. Nužydmi N.
| prk.: Bėga dienos laukais ir nužydi gėlėm, nubanguoja rugiais pakelėm, pakelėm rš. Pasklis ir mūsų dienos lyg nužydėję pienės, nuklys toli už atminimo J.Aist. Dar roželės nežydėjo nė metuose kartą, mergužėlė, nužydėsi paskutinį kartą! JD1481.
| refl.: Papartis jau buvo nusižydė́jęs Slk.
ǁ prk. nunykti: Ažu itokių gaspadorių tai visa gražiai nužydė́j[o] Arm.
2. prk. baigti žydėti, žaliuoti (apie vandenį): Ka vanduo nužydė́s, tuokart, vaikaliai, maudyties galėsiat Skd.
3. Grž prk. darytis nebegražiam, nusenti: Taip nužydė́ste, ka greit bus galas Bsg. Agute, liaukis. Vaikio neprisuksiu. Ir nužydėsi senmerge M.Katil.
4. prk. pakliūti (į vargą): Šumij[o] šumij[o] ir nužydė́j[o] in penkelių metų [į kalėjimą] Vrnv.
1 pažydė́ti intr.
1. NdŽ, DŽ1 kurį laiką, kiek žydėti: Jos (kambarinės gėlės) par vasarą pažýdi i rudenį nuleipsta Pšš. Sutaisiau [puokštę], sakau, tegul ir jam (vyrui) pažýdžia PnmR. Dabar kaip šitie čibuliai pažydė̃s ir juos nupjausi, tai daugiau nebežydės Slm. Kad palyt žiede, tai anos (slyvos) do pažydė́t Klt. Tai pažydė́jo do medatkos po šitam lietui Klt. Vaisiniai medžiai jau pažydė́jo: obuoliai, grūšnios augti pradėjo BM430(Kp).
| refl. prk.: Pasižydėk, seseraite, paskutinį kartą LTR(Trg).
2. prk. būti nebegražiam, kiek pasenusiam: Mes jau abi pažydė́ję, baltos, tai daug ką kiteip suprantam Slk.
3. prk. pasilinksminti: Kap rugelius pabaigsim, tada pažydė́sim Arm.
4. prk. ilgai trukti (dirbant, vargstant): Na ir pažydė́jau aš tame audime Dkš.
| refl.: Pasižydė́jo maniškė staklės[e] Ktk. Da pasižydė́si, vaike, kol in savo kojų atsistosi Ktk.
ǁ ilgai būti: Mes čia dar ir pažydė́sim Mrk.
1 péržydėti intr. KI249, DŽ, NdŽ, KŽ; R363, MŽ486, L, peržydė́ti Rtr, páržydėti; Sut, M
1. LL127,187, ŠT328, Brb, Btrm, Dv baigti žydėti: Paržyda medis, žolė D.Pošk. Páržydėjo ir nubiro žiedai J. Rugiams žydant, jei vėjų nėr, gerai páržyda – geri rugiai yr Lk. Kaip páržydės grikiai, būs grūdukai Krž. Kap péržydės žolė, jau šienas negardus ZtŽ. Páržydžia [pupos], ankščiukės yr, viršūnės pradeda ruduot Grnk. Čiukš va péržydėjo ir nebežydžia [gėlės] Slm. Kap jau péržydėję bulbos, tada pjaunam bulbienolius LzŽ. Gaidžiukai kap péržydi, loc šiškelės randasi LKKXIII23(Grv). Bijūnėlis paržydės, tai jis saldžiai nekvepės JV288. Laukuose rugeliai jau peržydėję, grūdelius augina Žem. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė[je] par dvi ar tris nedėles, kurie paržydėjusys mezga vaisių, arba spurganas S.Dauk. Peržydmi R, MŽ, N.
| Jau kiek péržydėjo sodai, kap pirma tai tik balta, gražu Kli.
| prk.: Žinok gerai, merguželė, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė (d.) Lk. Ji (giesmininkystė) mums parūpina, ko priegimtis (gamta) neįstengia priduoti: auksinį laiką, niekados nerūdintį, pavasarį neperžydintį A1884,223.
2. prk. pasidaryti nebegražiam, pasenti: Žydėjusi páržydėjusi merga, jau po visam Krš. Péržydėjus merga, kas jau ją tep ir griebs Brš.
3. Kb prk. baigti žydėti (apie vandenį): Aš paežerėj ažaugus, mum būdavo neleista [maudytis], kolei vanduo péržydi Sld. Kol [v]anduo nepéržydėjęs, nemožna maudytis Ign.
1 pražydė́ti intr. Rtr, NdŽ
1. S.Dauk, M, L, LL290 imti žydėti, išskleisti žiedus, pražysti: Pražýdi grikis anksti DrskŽ. Iš pradžių tulpės pražýdi, paskui ir kitos [gėlės] Vlk. Kai pražýdi, baisus kvepėjimas liepos Sug. Labai reikia lietaus, teip sausa, bulbos nepražydė̃s Alz. Kada sausas oras, pražydė́jus pienė greit išmeta pūkelius Dgč. Ievas liuobam merksma, Velykoms ka pražydė́tum an stalo pasidėti End. Motka išeina žiemos laiku – sodas pražydė́jo (ps.) Eiš. [Sugrįšiu,] kai an pečiaus žirnius sės, kai kačerga pražydė̃s (d.) Pls. Sesyt sesytė, jaunoji mano, kad ji (rožė) pražydės, tai aš parjosiu RD37, N341. Kap sesutė rūtą sės, an rytojaus pražydė̃s, tada mano jaunos dienos pas motulę vėl sugrįš DrskD132. [Vainikėli, žaliukėli,] kaip tu žalias pražydė́si, aš jauna tekėsiu JV779. Pražydmi R, R79, MŽ, MŽ104.
| prk.: Kai užsėdau už skomelių, pražydėjau kai roželė (d.) Lp. Tai iš tę, tai iš tę laimė pražydės Al.
^ Vieną sykį tie jau žydėjo, antrą sykį nebipražydė́s, vieną sykį tu jauna esi, antrą sykį – nebibūsi End. Atiduos, kai basliai pražydės KrvP(Jnš).
2. NdŽ nužydėti, peržydėti: Žolė pražydė́jo J. Pražydė́jo rožė, po dienos numetė lapus Slm.
| prk.: Mūs jaunystė greitai pražydėjo rš.
ǁ prk. žydint praleisti: O tu viena, kai žiedas, dieneles pražýdi JV1030. Pražydėjus jaunas dienas, puolei į vargelį JV1030.
3. Lš prk. būti subrendusiam: Nuotaka, pražydėjusi merga KlvK115.
4. LEVIII260 prk. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Vakarų Europoje buvo pražydėję benediktinai rš. Pražydėjo nauja draugija rš.
5. prk. apsitraukti pelėsiais: Negi išmesi pražydėjusią duoną – suvalgom Lš.
6. prk. praleisti laiką ilgai ką dirbant: Su tuo audimu, mergele, staklėse pražydė́si Brt. Pražydė́si, ligi išausi Dkš.
1 ×razžydė́ti (hibr.) intr. ZtŽ sužydėti: Razžydė́jo kvietkai labai gražiai Aps. Šiemet i nerazžydė́[jo] liepai Rš. Razžydė́j[o] sodai, alne balta nuog žydeklių LzŽ. Stato butelin: ar razžydė̃s tos vyšnios? Asv.
1 sužydė́ti, sužýdi (sùžydi), -ė́jo intr. Rtr, DŽ, NdŽ
1. S.Dauk, M, Sdb, Dgč imti visiems žydėti (apie augalus): Sužýdi lubinai, aparia, sėja rugius DrskŽ. Kap alyvos sùžydi, namas kap iš atvirutės (nj.) Krsn. Vasarą ka sužydė́s [gėlės], tiek gražiausiai būs Žlb. Kap buvo slyvos sužydė́ję, tai visas kiemas tik baltavos Šlvn. Ka tie alyvai kumet sužydė́s, tiek gražus tas takiukas buvo, tiesiai į gonkas End. Viešnės sužýda ankstybėse, tankiai nušaldo Rdn. Kaip sužýdi [bezdai], tai mėlyni, balti, teip gražu, teip kvėpia Antš. Ankstyvos [bulvės] sužydė́ję, o kas bus – než[i]nia Drsk.
^ Bus jie ten, kai paparčiai sužydės KrvP(Mlt).
2. refl. Švnč apsidulkinti vienas kito dulkėmis: Burokai su burokėliais susižýsti LD351(Sv). Kai bulba tai susižýdžia, kažin agurkai? Slm. Buvo viena geltonoja [morka] ir susižydė́jo Sdk. Tuščiaviduriai žiedai susižýdžia su pilnaviduriais ir būna sėklų Všk.
3. NdŽ prk. suklestėti: Prisiekęs pastangas visas padėti, kad tėviškė galėtų sužydėti T.Tilv. Sužydė̃s tau visa, kad vagia šiokis tokis (juok.) Lzd.
4. NdŽ prk. sužibėti, suspindėti: Išėjus iš bažnyčios ir susitikus šventoriuje, merginų ir vaikinų skruostai nesužydi, akys nesuspindi I.Šein.
5. NdŽ, Tvr prk. supelėti, suplėkti: Padedu ant pamato, apvožu, al’ pražysta [duona], sužydė́jusios i nebgal bevalgyti Tn. Valgyk sužydėjusią duoną – perkūno nebijosi Vj.
6. NdŽ prk. pradėti žydėti (apie vandenį).
7. prk. pasidaryti gražiam, subręsti: Merga greitai sužýda, ale i páržyda greit Krš.
1 užžydė́ti intr.
1. NdŽ pražydėti: Ažžydė́j[o] gėlės LzŽ. Ažužydė́[jo] žolynas Dglš. Užžydė̃s sodas po šventam Jurgi ZtŽ. Kap žužýdi kanapės, išrinkdė jas (pleiskanes) Rod.
2. pradėti pelėti: Mūsios lubos ažžydė́ję, visos baltos Lz.
1. SD127, R79, MŽ104, D.Pošk, Sut, I, RtŽ, M, Jn, L, K.Būg, Rtr, ŠT35, Š, DŽ, NdŽ būti išsiskleidusiam (apie žiedą), būti su žiedais: Žolės suniko žydė́ti po pievas J. Gražūs žiedai visi, kai žýdi, o kai nežýdi, tai ruduo Ant. Do nežýdžia ramunės, yra tik burbuolytės Pl. Man pats gražasai laikas, kai žýdžia obelys, alyvos Kp. O jau gegužio mėnuo kaip ateina, kada sodai ims žydė́t, tai tada paties audeklus Mšk. Sakydavo, obelim žýdžiant labiau [drobes] baldo Slm. Žydė́t, žydė́t, ir nunyko žiedai [obelų] Aps. Ananasinė gražiausia žydėjo, bitės lakstė, o obuolioko nė vieno Slk. Nata žydė́j[o] sodas: kap žýdi, tai až balta an atšlaimo Lz. Sodai žýdi kap pienas Vrn. Šįmet pasiutiškai vyšnios žydė́jo Brž. Pupos žýdi – nat balta, kaip marška apidengta Aln. Gėlės pas mane žýdi, iš proto kraustos Bsg. Jurginiai žýdi, net pleška Kč. Kapinyne prinešė gėlių, žýdi kapinynas kap sniegu Rtn. Žydė́jo, baltavo [obelis], o daba žiūru – nė vieno obūliuko Krž. Sodas žydė́t žydė́jo kai vainikas Paž. Žydė́t žydė́jo, ale nemezgė agurkai Bsg. Kaip katrų [žmonių] bulbės i žydė́ti nežydė́jo, nėko nebūs Krš. Kai pušes žýdi, priskrėsk šitų dulkių, nuo plaučių gerai Klt. Blendikės ka žýdžia, tie pumpurai pūkuoti, tai bitys puola Jrb. Tas bumbolas žydė́jo, nužydėjo i nudžiūvo Lž. Žydančių̃ gėlikių prismaigiau (prisodinau), teaugie Krš. Padiegėm i tokių dobilų žydančių̃ Trk. Žydančias bulbas pradės kast Dglš. Žýdžiant apipuolo [bulves amaras], jau lapai juodauna Slk. Kirmytžolė geltonai žýdi JII127. Ka žýdžia, ka žýdžia lauko lukštai, – geltona visa pieva Sk. Laukas žỹdi svėrėm Ėr. Žolių (vaistažolių) nauda yr, ka žýda (reikia žydinčias skinti ir džiovinti) Krž. Kaži, a rugiai bežydą̃? Dov. Kai rugiai žýda, visa debesis dulkių eina Plšk. Rugiai kai žýdi, tai tik eina, regis, ūkana Klt. Jau rugius pasėjai, rugiai žýda, – pjauk žemyn dėl stogo Skd. Reik kiaulpienes nupjauti, kiaulpienės žýdai, užkretai Klm. Žỹdinti lubinai minkštūs, supūsta Drsk. Žydinti̇̀ bijūnai Vlkv. Linai gražiai žýdžia, ažtat ir vardus deda Linas, Lina Svn. Mėlynės anksti žýdžia, tai daug bus uogų Slm. Šermukšnis žydė́jo – bus šlapias ruduo Kpr. Bus blogi metai, kad obelys antruokart žýdi JT307. Sukaria [svogūnus] an pečio ir jiej tę karo, išrūksta, tai, sako, tada nežydi Kpč. Dabar atšals, kai rugiai žydė̃s Žl. Vyšniom žýdžiant, oras atšąla JT285. Jaunan mėnesy reikia kad sėt žirniai ar kas, kad ilgiau žýdžia Č. Gėles sodyt tai tik an jauno ir iš pirmadienio – tai žýdi labiausiai KzR. Svogūnus sodina po Stanislovo arba alyvom žýdžiant Šmn. Kada krikštai (pusė gavėnios), tai žýdi riešutai Rod. Vėžiai nerša, kad žirniai y[ra] žydamys Šts. Kaip pupos žýda, ta tie vėžiai eina Akm. Ievos žýdžia, tad jau avižas sėja Brž. Karklas ir verba žýdi baltu žiedu Dv. Žyd žyd putelelis žalioje girelė[je], tegul žydai, tegul klestai raudonos uogelės D8. Žalio[je] lanko[je] dobilėliai gražiais žiedais žydė́jo JV231. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijeles bežydant KlpD117. O kas tę žýdi vidun girelės, o kas tę auga be motynėlės DrskD221. Liepelė žydė́jo, medučiu kvepėjo JT366. Jaunoji mergele, aš tavi parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai StnD12. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė[je] par dvi ar tris nedėles S.Dauk. Tas (paraštėje vynamedis) turėjo tris šakas ir buvo želiojąs, augo ir žydėjo, ir jo uogos išsirpo BB1Moz40,10. Žmogiškas trumpintelis amžis žýdinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms K.Donel. Žýdmi KBII166, K; R, MŽ, N. Pieva žydi pati ižg savęs DP625. Manęs dar nebuvo, – alyvos žydėjo, manęs nebebus jau, – jos vėlei žydės S.Nėr. Žydi rožėm liekneliai A.Strazd. Nežydimieji augalai visai be žiedų Db. Žydančiasis (orig. žiedantēsis) kopūstas (Brassica oleracea) I. Teip žila galva, kad balta kaip žydinti obelis Ds.
| Jai prisimetė žydžiančiója (greitoji) džiova Jrb.
| prk.: Vandos trumpa gėlėta suknikė kaip bijūno krūmas žydi V.Bub. Staltiesė graži, sau tik žýdi Graž. Tu patikėjai, kad upės grįžta, kad akmenėliai upely žydi A.Mišk. Tik žydi lažia kap ažklota gražia paklote Dglš. Medžiai žydė́te žýda (apsnigti) Šll. Žydėjo šerkšnu medžiai, tvoros, svirtys, netgi kaminai rš. Netrukus laivas priplaukė molą, kiek pasviro šonu, žydėdamas vėliavomis P.Cvir. Neplauk langų su mazginiu, žydės langai Ggr. Merga kap aguona, net žydi Pns. Grėtė žydi kaip rožė I.Simon. Už stalelio sėdėjau, kap roželė žydė́jau (d.) Grv. Aš pas savo motušelę kaip rožė žydė́jau, o pas tavi, jaunas berneli, kaip šluota kertelė[je] (d.) Klk. Žydė́k, mano sūneli, kaip bijūnas daržely JD945. Už baltam stalui pati sėdėjau, raudona rože skaisčiai žydėjau D66. Tu žydė́si rože, aš erškėteliu (d.) Dglš. Žydi bernelis mano širdelėj kai darže bijūnėlis (d.) Glv, Kdl. Žydi mergelė mano širdelėj kai darže lelijėlė TDrIV29. Par ką žiedas žýdi? (klausiama žaidžiant žiedo dalijimą) Šmn. Vargai šakojo, vargai lapojo, vargai vartuos žydė́jo JV634. Žydi darže rožė, žydi lelijėlė, žydi mano jaunystėlė pas radną motyną (d.) Pls. Žydi obelėlė raudonais žiedeliais, žýdi mano mergelė ir jos jaunos dienelės JV1042. Žýdi rūta, žýdi mėta, žýdi lelijėlė, žýdi mano valnios dienos kap žalia rūtelė DrskD73. Žyd ir muno jaunos dienos kaip darže žolelės D3. Jam rodės, dar vakar jaunystė žydėjo, šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos Mair. Pačioj žydančioj (orig. źydenczoj) jaunystėj N. Dabar palaima jo žydėjo kaip rožė vasaros laike I.Simon. Gražus esti bernelis, žydi (orig. żiedi) kaip lelija, nešioja jį ant rankų mergaitė Marija Mž220. Žodis Dievo žmogu stojo bei vaisius panos žydėjo Mž153.
^ Kam tos gėlės, jeigu bulvės žýdi (juok.) Gl. Diegu nebuvęs, gėle nežydėsi LMD(Kltn). Dilgynės ir keikiamos žýdi JT382. Atiduos skolą, kad akmuo žydės VP7. Atduos, kad kūlis žydės S.Dauk. Kai kuolai žydės, gaidžiai kiaušinius dės KlK2,49. Kai cviekai žydė̃s, aš tavę klausysiu Pg. Savo krašte i tvoros žydi Tr, Lp. Menka žolė ilgai žydi TŽV623(Ps). Pupos žydi – bajoram badas LTR(Šd). Koks medis nežydėjęs uogas veda (kadagys) LMD(Vlkv). Lino linojėlis, bičių sijonėlis, aukso žiedu žydi (žvakė) LTR. Septynios mylios tilto, o gale to tilto lelijos žýdžia (gavėnia ir Velykos) Dv. Ąžuolas grąžuolas, viršūnėlė žydi (žvakė) LTR(Aln). Bitės gėluo, linų liemuo, aukso žiedu žydi (žvakė) LTR(Rk). Kaulo burna, mėsos barzda, ant galvos jurginas žydi (gaidys) Kp. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kai pasenau, akis įgijau, pro tas akis pati išlindau (aguona) PrLXVII40.
2. DŽ prk. turėti palankias sąlygas plėtotis, klestėti: Aukštiejie mokslai žemėje žýd KI249. Žydės vienybė, lygybė ir brolybė mūsų tarpe B.Sruog. Tos gadynės pradžioj žydėjo dar javų prekyba A.Janul. Kaip žinoma, toje [Vilniaus] vyskupystėje būtent, lenkystė bažnyčiose žydėjo iš senų laikų LTI290. Girtybė žydi čion visam pilnume ir tarp lietuvių rš. Bažnyčia Christaus … ne tiektai anuo metu kad dabar žydėjo, bet ir nū po ižbarstymo žydų po visą pasaulį DP445. Pirmūsius metus amžiaus tavo aną žydančią jaunystę parleidai ant apibrozijimo (paniekinimo) munęs, Dievo tavo, ir ant raskažių tavo P. Taip tai ir tauta, tikruoju gyvendama gyvenimu, žydės A1884,8.
3. Kt, Kbr, Dkš, Grl prk. gražiai, sveikai atrodyti: Jaunas žydė́te žýda, kaip anims gerai Krš. A matot, kaip jauna sau žýdu, i gana End. Vakareliai buvo gražūs: girtų nebuvo kaip jei, pasišvietę visi, mergos žydė́te žydė́s Krš. Kad būč vienas buvęs, galbūt i žydė́jęs Slč. Žandai žýda Rsn. Raugėm saldes, bulbes virėm, o mūs žandai žydė́j[o] Brš. Pribaigei Lapinį, o pati žydėte žydi, – sako paštininkas Lapinienei J.Ap. Ūkvedys žydėjo sveikata J.Marc. Greit jį nuvilko ir pasodino už stalo – tarp žydinčių veidų, greta žmonos A.Vaičiul. Žýdi mano mergužėlės skaistiejie veideliai JD149. O Amilia – jau septintam danguje. Žydi visa, net ašaros trykšta jai iš akių J.Balt.
4. Arm, Ds prk. gerai gyventi, žaliuoti: Nupylė į miestą i žýdžia tame mieste Žg. Žýdam seni vieni Rdn. Nežýdam i nežaliuojam, vargstam, i tiek Krš.
^ Žydė́k, kol šalna nepakando Tr.
ǁ Lp praleisti (daug laiko): Neparvažiuoja mūsiškiai, o gal koks žagarietis žýdžia pas juos Sk. Prie šito audeklo ir žydė́k visa vasara Užp. Vai vai, mergele, tu čia žydė́si, iki viską pasiūsi! Mrj. Dar dešimt dienų [ligoninėje] žydė́sit kap niekur nieko (juok.) Mrk.
5. DŽ, NdŽ prk. žibėti, blizgėti, spindėti: Akikės [vaikų] žydė́s, veizant į tą saldainį End. Ir akys, ir dangus rugiagėlėm žydėjo J.Aist. Aušrinė paryškėjusi tebežydi, tebemirkčioja A.Mišk. Žydi danguj žvaigždelės – teip jaunos mergelės TŽI196. Mėnulis žýdi pilnatim DŽ1.
ǁ būti matomam, atsispindėti (veide): [Žmonės buvo] povyzos drąsios ir malonios, ant kožno veidu narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė artimo kiekvieno[je] širdė[je] klestėjo S.Dauk. Visų veiduose žydi džiaugsmas J.Marc. Eglei skruostuos žydi spindulys jaukus – Žilvinas palydi žmoną ir vaikus S.Nėr.
^ O kad aš buvau pas motynėlę, žydė́jo roželės ant mano veidelių JV828.
6. Š, DŽ, NdŽ, Vr, Klm, Skp, Lš, Lz prk. pelėti, plėkti, mūsoti: Duona žýda, sena senitelė̃ Krš. Jeigu pradžioj nedėlios kepi [duoną], tai labai pela, pradeda žydė́t Kp. Pupos žýda ir duona žýda Užv. Mūsų duonytė žýdžia PnmR.
7. DŽ, NdŽ, Plng, Jdr, Ds, Sld, Sn prk. būti pakeitusiam spalvą dėl fitoplanktono dauginimosi (apie vandenį): Dabar vanduo tai nei nebežýdi, o pirma tai žalias žalias Všn. Ryte tai buvo geltonas geltonas vanduoj [ežere], žydė́j[o] Kpč. Jau vanduoj žỹdi, sekas maudytis Mrc. Kol vanduoj žydi, maudytis neik Kpč. Pelkėse ir ežero pakrašty vanduo žydėjo A.Rūt. Ten augo ajerai, tarp jų kumsėjo varlės ir žydėjo maurais apsitraukęs vanduo V.Bub. Rugsėjė[je] žýda jūra, sveika būti pri jūrai Krtn.
8. DŽ, NdŽ, Brž, Ign, Kzt, Skdt, Mlt, Žsl, LTR(Lp), Nm, Tlž prk. būti su baltomis dėmėmis (apie nagus ir pan.): Nagos žýdi – padovanos kas ką (juok.) Ml. Kap pirštų nagai žydi – vargas LTR(VšR). Nagai žýda, gausi žanyties Yl. Kiek nagų žydžia, tiek vaikų turėsi Krč. Kurios nagai žỹdi, gaus našlį Gs. Visos nagos žydi – greit atliksi našlė Sur. Ką nauja nešiosi, kad nagai žýdi LzŽ. Nagas žýdi, itai bus navyna ZtŽ. Mortos dantỹs žýdi Pc. Dantys žyda, kad dantų galai baltuo[ja] Šts.
| Žemė žýdi – tai jau prieš grybus Pv. Žemė žydi dar̃, turi būt baravykų Kpč. Jeigu žemė žydi, tai bus grybų TŽIV475. Žemė žýdi, pumpučių yra Mrc.
| Neik, kur ledas žỹdi Kt.
9. Ant nesveikai raudonuoti: Kojos žýdi, kai supleišėja Kp. Jau kūnelis žýdžia vaikui – nupuškuoja visas Škn. Žýda visa panosė [po slogos] End. O jei raupsai žydės odoje, ir apdengs visą odą, nuog galvos iki kojų, viskas po akim plebono gal būti BB3Moz13,12. Tada vėl žydėdavo visų nosys, vėl klegėdavo lotyniškai rusiškai lietuviškas Babelis P.Cvir.
ǁ šviesti ryškiai raudona spalva: Kaip sykį kirto, žemė drebėjo, kaip antrą kirto, kraujas žydė́jo JD1537. Žemė su kraujum žydėt pradėjo JD1112. Žemė krauju žydėt pradėjo S.Dauk.
10. Graž, End, Vkš prk. turėti mėnesines: Sako, jau žýdžiant [mergiotę] Ds.
◊ ant nósies žýdi greit įvyks: Renkitės, jum veseilia an nósies žýdi, o gal jau prašė? Pv. Pinigų reikia – krikštynos žydi an nosies Rod.
galvà žýdi apie žylantį žmogų: I galvà jau žýdi Ad. Kaip pagrįši, žydė́s mamos galvẽlė, kaip vyno obelelė Mžk.
garstỹčios paausiuosè žýdi apie pradedantį žilti: Paskui visi sako, kad jau jai ir garstỹčios paausiuosè žýdi, o vis neištekėjusi Nmn.
kviečiai̇̃ (rugiai̇̃ An) žýdi apie gerą padėtį, būklę: Tau už jo kviečiai̇̃ žýdi Mrj. Dabar klebonuo rugiai̇̃ žýda: ryt ar trejos laidotuvės Šts. Kai žmonys miršta, kunigams rugiai̇̃ žýda KlvrŽ.
širdyjè žýdi jaučia nuoskaudą: Man vis širdy žydi, kiek kartų anys mañ’ norėjo suėst Užp.
1 apžydė́ti
1. intr. kiek nužydėti: Nesulauks anos (chrizantemos) Visų Šventų, nušals; jau anos apžydė́ję Aln.
2. intr. žydint apsidulkinti giminingos kultūros žiedadulkėmis: Kopūstai sėtiniais apžyda Grg.
3. apdovanoti: Kad apžydė́jo vaikus: vienam kepurę, kitam batus, trečiam šaliką Užv. Duok duok, tetušeli, neskūpėk, savo mylą dukterelę apžydė́k (d.) Žlp.
| Baltas stalas lino žiedu apžydėtas, gabija apšviestas (iš vestuvių apeigų) LTsIV720.
1 atžydė́ti intr. J.Jabl
1. M.Valanč, LL120 baigti žydėti, nužydėti: Atžydėjo [gėlės], galia birti Grd.
2. refl. prk. ilgai dirbti, nusikamuoti: Nu atsižydė́si vienas in tokio kavalko! Ktk.
1 ×dažydė́ti (hibr.) žr. 1 peržydėti 1: Obelių yra kelios, tai dažydėj[o], o ar obuolių bus, ar ne Vlk.
1 įžydė́ti intr. Dg įsileisti žydėti: Gražesnės [gėlės], kai da ne teip įžydė́ję Kp. Mėlynas linelis jau įžydėjo, jau tave tėvelis man pažadėjo LTR(Vlk).
| refl.: Daba da jis neįsižydė́jęs, užskurdęs Sdb.
| prk.: Pavasaris įsižydi vis daugiau, vis margiau I.Šein.
1 išžydė́ti, išžýdi (i̇̀šžydi), -ė́jo intr.
1. kurį laiką žydėti, išbūti su žiedais: Mūsų žolynai visą žiemą išžydė́jo Š.
2. sužysti, išsiskleisti: Eina su peiliu ir tuos pumpurėlius appjausto, neduoda jom (rūtoms) išžydė́t Kč. Neduokit tiem stiebam [rabarbarų] išžydė́t: kap tie stiebai i̇̀šžydi, tai lapai maži Kpč. Pernai sausra buvo, tai neišžydė́jo [bijūnai] Kpč. Ir sodas ižžýdi, visas baltas ZtŽ. Žalia rūtelė, ar jau išžydė́jai? (d.) LzŽ. Išžydėk, rūtele, linelio žiedeliu, kad jis neišpažintų tėvulio dvarėlio LTR(Vrn). Kai tos lelijos išžydėjo, iš tų lelijų paukštelis skrido (d.) Dl.
3. Rtr, Mrj, Vrn baigti žydėti, peržydėti: Išžydmi N. Kviečiai jau buvo išžydė́ję, kai suguldė Gž. Jos (obelys) išžydė́[jo], ir viskas Graž. Nū išžýdi vyšnios Rod.
| refl. Š, Rtr, BŽ342: Bulbos neišsižydė́ję, o kasa Švnč.
4. refl. prk. užsibūti: Na, jau tu tę (viešnagėj) išsižydė́jai Lp.
5. prk. lemti pasidengus baltomis dėmėmis: Kai nagai žydi, tai jie išžydi an ščėsties LTR(Auk).
1 nužydė́ti intr.
1. Sut, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, LKT237(Kri), Šts, Kl, Žž, Ign baigti žydėti: Nužydi žolė SD224. Jau žiedai nužydė́jo, t. y. nustojo žydėti J. Vienos bulbos nužydė́ję, kitos da žydi Aln. Jau rudi žiedai, nužydė́ję liepos Sld. [Linai] kaip jau nužýda, tujau reik nurauti, sustatyti į gubeles Žd. Nužydė́jo, nulinko rugiai Klt. Šiemet bulbos visų anksčiausia nugedo, nespėjo nužydė́t PnmR. Tos [gėlės] benga nužydė́ti, kitas svadinsu Krš. Jau ramunės nužydė́j[o], jau šlempa Pv. Nužýdi pieva i pasisėja pati, šitie grūdeliai Klt. Nužydmi N.
| prk.: Bėga dienos laukais ir nužydi gėlėm, nubanguoja rugiais pakelėm, pakelėm rš. Pasklis ir mūsų dienos lyg nužydėję pienės, nuklys toli už atminimo J.Aist. Dar roželės nežydėjo nė metuose kartą, mergužėlė, nužydėsi paskutinį kartą! JD1481.
| refl.: Papartis jau buvo nusižydė́jęs Slk.
ǁ prk. nunykti: Ažu itokių gaspadorių tai visa gražiai nužydė́j[o] Arm.
2. prk. baigti žydėti, žaliuoti (apie vandenį): Ka vanduo nužydė́s, tuokart, vaikaliai, maudyties galėsiat Skd.
3. Grž prk. darytis nebegražiam, nusenti: Taip nužydė́ste, ka greit bus galas Bsg. Agute, liaukis. Vaikio neprisuksiu. Ir nužydėsi senmerge M.Katil.
4. prk. pakliūti (į vargą): Šumij[o] šumij[o] ir nužydė́j[o] in penkelių metų [į kalėjimą] Vrnv.
1 pažydė́ti intr.
1. NdŽ, DŽ1 kurį laiką, kiek žydėti: Jos (kambarinės gėlės) par vasarą pažýdi i rudenį nuleipsta Pšš. Sutaisiau [puokštę], sakau, tegul ir jam (vyrui) pažýdžia PnmR. Dabar kaip šitie čibuliai pažydė̃s ir juos nupjausi, tai daugiau nebežydės Slm. Kad palyt žiede, tai anos (slyvos) do pažydė́t Klt. Tai pažydė́jo do medatkos po šitam lietui Klt. Vaisiniai medžiai jau pažydė́jo: obuoliai, grūšnios augti pradėjo BM430(Kp).
| refl. prk.: Pasižydėk, seseraite, paskutinį kartą LTR(Trg).
2. prk. būti nebegražiam, kiek pasenusiam: Mes jau abi pažydė́ję, baltos, tai daug ką kiteip suprantam Slk.
3. prk. pasilinksminti: Kap rugelius pabaigsim, tada pažydė́sim Arm.
4. prk. ilgai trukti (dirbant, vargstant): Na ir pažydė́jau aš tame audime Dkš.
| refl.: Pasižydė́jo maniškė staklės[e] Ktk. Da pasižydė́si, vaike, kol in savo kojų atsistosi Ktk.
ǁ ilgai būti: Mes čia dar ir pažydė́sim Mrk.
1 péržydėti intr. KI249, DŽ, NdŽ, KŽ; R363, MŽ486, L, peržydė́ti Rtr, páržydėti; Sut, M
1. LL127,187, ŠT328, Brb, Btrm, Dv baigti žydėti: Paržyda medis, žolė D.Pošk. Páržydėjo ir nubiro žiedai J. Rugiams žydant, jei vėjų nėr, gerai páržyda – geri rugiai yr Lk. Kaip páržydės grikiai, būs grūdukai Krž. Kap péržydės žolė, jau šienas negardus ZtŽ. Páržydžia [pupos], ankščiukės yr, viršūnės pradeda ruduot Grnk. Čiukš va péržydėjo ir nebežydžia [gėlės] Slm. Kap jau péržydėję bulbos, tada pjaunam bulbienolius LzŽ. Gaidžiukai kap péržydi, loc šiškelės randasi LKKXIII23(Grv). Bijūnėlis paržydės, tai jis saldžiai nekvepės JV288. Laukuose rugeliai jau peržydėję, grūdelius augina Žem. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė[je] par dvi ar tris nedėles, kurie paržydėjusys mezga vaisių, arba spurganas S.Dauk. Peržydmi R, MŽ, N.
| Jau kiek péržydėjo sodai, kap pirma tai tik balta, gražu Kli.
| prk.: Žinok gerai, merguželė, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė (d.) Lk. Ji (giesmininkystė) mums parūpina, ko priegimtis (gamta) neįstengia priduoti: auksinį laiką, niekados nerūdintį, pavasarį neperžydintį A1884,223.
2. prk. pasidaryti nebegražiam, pasenti: Žydėjusi páržydėjusi merga, jau po visam Krš. Péržydėjus merga, kas jau ją tep ir griebs Brš.
3. Kb prk. baigti žydėti (apie vandenį): Aš paežerėj ažaugus, mum būdavo neleista [maudytis], kolei vanduo péržydi Sld. Kol [v]anduo nepéržydėjęs, nemožna maudytis Ign.
1 pražydė́ti intr. Rtr, NdŽ
1. S.Dauk, M, L, LL290 imti žydėti, išskleisti žiedus, pražysti: Pražýdi grikis anksti DrskŽ. Iš pradžių tulpės pražýdi, paskui ir kitos [gėlės] Vlk. Kai pražýdi, baisus kvepėjimas liepos Sug. Labai reikia lietaus, teip sausa, bulbos nepražydė̃s Alz. Kada sausas oras, pražydė́jus pienė greit išmeta pūkelius Dgč. Ievas liuobam merksma, Velykoms ka pražydė́tum an stalo pasidėti End. Motka išeina žiemos laiku – sodas pražydė́jo (ps.) Eiš. [Sugrįšiu,] kai an pečiaus žirnius sės, kai kačerga pražydė̃s (d.) Pls. Sesyt sesytė, jaunoji mano, kad ji (rožė) pražydės, tai aš parjosiu RD37, N341. Kap sesutė rūtą sės, an rytojaus pražydė̃s, tada mano jaunos dienos pas motulę vėl sugrįš DrskD132. [Vainikėli, žaliukėli,] kaip tu žalias pražydė́si, aš jauna tekėsiu JV779. Pražydmi R, R79, MŽ, MŽ104.
| prk.: Kai užsėdau už skomelių, pražydėjau kai roželė (d.) Lp. Tai iš tę, tai iš tę laimė pražydės Al.
^ Vieną sykį tie jau žydėjo, antrą sykį nebipražydė́s, vieną sykį tu jauna esi, antrą sykį – nebibūsi End. Atiduos, kai basliai pražydės KrvP(Jnš).
2. NdŽ nužydėti, peržydėti: Žolė pražydė́jo J. Pražydė́jo rožė, po dienos numetė lapus Slm.
| prk.: Mūs jaunystė greitai pražydėjo rš.
ǁ prk. žydint praleisti: O tu viena, kai žiedas, dieneles pražýdi JV1030. Pražydėjus jaunas dienas, puolei į vargelį JV1030.
3. Lš prk. būti subrendusiam: Nuotaka, pražydėjusi merga KlvK115.
4. LEVIII260 prk. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Vakarų Europoje buvo pražydėję benediktinai rš. Pražydėjo nauja draugija rš.
5. prk. apsitraukti pelėsiais: Negi išmesi pražydėjusią duoną – suvalgom Lš.
6. prk. praleisti laiką ilgai ką dirbant: Su tuo audimu, mergele, staklėse pražydė́si Brt. Pražydė́si, ligi išausi Dkš.
1 ×razžydė́ti (hibr.) intr. ZtŽ sužydėti: Razžydė́jo kvietkai labai gražiai Aps. Šiemet i nerazžydė́[jo] liepai Rš. Razžydė́j[o] sodai, alne balta nuog žydeklių LzŽ. Stato butelin: ar razžydė̃s tos vyšnios? Asv.
1 sužydė́ti, sužýdi (sùžydi), -ė́jo intr. Rtr, DŽ, NdŽ
1. S.Dauk, M, Sdb, Dgč imti visiems žydėti (apie augalus): Sužýdi lubinai, aparia, sėja rugius DrskŽ. Kap alyvos sùžydi, namas kap iš atvirutės (nj.) Krsn. Vasarą ka sužydė́s [gėlės], tiek gražiausiai būs Žlb. Kap buvo slyvos sužydė́ję, tai visas kiemas tik baltavos Šlvn. Ka tie alyvai kumet sužydė́s, tiek gražus tas takiukas buvo, tiesiai į gonkas End. Viešnės sužýda ankstybėse, tankiai nušaldo Rdn. Kaip sužýdi [bezdai], tai mėlyni, balti, teip gražu, teip kvėpia Antš. Ankstyvos [bulvės] sužydė́ję, o kas bus – než[i]nia Drsk.
^ Bus jie ten, kai paparčiai sužydės KrvP(Mlt).
2. refl. Švnč apsidulkinti vienas kito dulkėmis: Burokai su burokėliais susižýsti LD351(Sv). Kai bulba tai susižýdžia, kažin agurkai? Slm. Buvo viena geltonoja [morka] ir susižydė́jo Sdk. Tuščiaviduriai žiedai susižýdžia su pilnaviduriais ir būna sėklų Všk.
3. NdŽ prk. suklestėti: Prisiekęs pastangas visas padėti, kad tėviškė galėtų sužydėti T.Tilv. Sužydė̃s tau visa, kad vagia šiokis tokis (juok.) Lzd.
4. NdŽ prk. sužibėti, suspindėti: Išėjus iš bažnyčios ir susitikus šventoriuje, merginų ir vaikinų skruostai nesužydi, akys nesuspindi I.Šein.
5. NdŽ, Tvr prk. supelėti, suplėkti: Padedu ant pamato, apvožu, al’ pražysta [duona], sužydė́jusios i nebgal bevalgyti Tn. Valgyk sužydėjusią duoną – perkūno nebijosi Vj.
6. NdŽ prk. pradėti žydėti (apie vandenį).
7. prk. pasidaryti gražiam, subręsti: Merga greitai sužýda, ale i páržyda greit Krš.
1 užžydė́ti intr.
1. NdŽ pražydėti: Ažžydė́j[o] gėlės LzŽ. Ažužydė́[jo] žolynas Dglš. Užžydė̃s sodas po šventam Jurgi ZtŽ. Kap žužýdi kanapės, išrinkdė jas (pleiskanes) Rod.
2. pradėti pelėti: Mūsios lubos ažžydė́ję, visos baltos Lz.
