Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (108)
nušoki̇̀mas
Apibrėžtis
šoki̇̀mas sm. (2) K, šókimas (1) DP67,71, Pp, Yl, šókymas (1)
1. SD1166, SD339, H, R, MŽ, M, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šokti 1: [Vyras] pusgyvis susižeidęs parėjo pas žmoną ir papasakojo savo šokimą nuo tilto LTR(Ukm). Buvo šoki̇̀mai te su arkliais [per varžybas] Kvr.
2. šuolis, šūksnis: Vienu kiškio šokimu diena ilgesnė per Tris Karalius Pls.
^ Kas tas tėra iš Kretingai į Palangą – gaidžio šokimelis (visai netoli) S.Čiurl.
3. → šokti 2: Benutis šoka iš lovos, koks tas jo šokimas, nušliaužia žemyn, užsimauna kelnes – ir į lauką rš.
4. I → šokti 4: Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutrinka su šokimu (puola tik tiesiai prieš jį esantį) Rsn.
5. MŽ, M, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Skd, KlvrŽ, Mšk, Kdn, Sdb, Ut, LTR(Slk), Dglš, JnšM, GrvT109, Pv, Alv, Žln → šokti 18: Šókimas buvo begalinis – troba skleisias Jdr. Grojimas, šoki̇̀mas, dainavimas – giedi, kolink aušta Žl. Su šókimu mūso mergų nepaimsi Rdn. Jaunam ar kūlimas, ar šókimas – tas pats darbas Krš. Jei tikęs, visur tikęs: i pri dirbimo, i pri šókimo Rdn. Kas par šókimai išsiplikinėjus (apie baletą) – a čia gražiai?! Krš. Nei bernai, nei mergos neliūsta, kad dvejos susipynė vestuvės – tai jau bus šokimėlio, tai jau pasilinksmins V.Krėv.
^ Iš šoki̇̀mo duonos nevalgo Lp.
6. Krš šoksena: Daba jaunųjų šókimas kaip ožių trypinėjimas Akm. Šoki̇̀mas mūs (senių) dabar jau nedera Dglš. Kas ano ne šókimas: vadžio[ja] lygu biesas ožką nutvėręs Šts. O tas šokimėlis jos – kaip tik ožka ant ledo Žem.
7. Š, NdŽ, DūnŽ, Drsk, D18, LTR(Jrb, Kpč, Mrk, Grv, Ukm, Ant, Pn), Vlkv, Dv šokis: Seniau kitokiausi šoki̇̀mai buvo Al. Kadrilis – ilgas šoki̇̀mas Krs. Visokių šoki̇̀mų šokdavom, kai jauni buvom Vdš. Vargonykas ir šokimùs mokino ČrP. Senybiški šoki̇̀mai atejo madon Ob. Oi šoksim šokimėlį, oi gersim gėrimėlį NS601. Kad aš parėjau iš jaunimėlio, iš jaunimėlio, iš šokimė̃lio JV809. Gėrėme gėrymėlį, šokome šokymė̃lį Grš.
8. Mrj, Btg žr. šokiai: Bernas išėjo į šoki̇̀mą Ig. Negraži [mergaitė] – a šókimas, a kas, i sėda an siuolo Jdr. Man besėdžiant ir vaikai parvažiavo iš šoki̇̀mo Krs. Šoki̇̀man mergaitės davėmės Dg. Trukdosi vaiku mokslas par tuos šokimùs Krs.
antšókimas sm. (1) I → antšokti 1.
| refl.: Antsišókimas I.
apšoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, KŽ → apšokti 1.
2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšókimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšókimo Kv.
3. → apšokti 7: Kad ne tas apšoki̇̀mas, būtų labai gera miselė Ds.
4. refl. Sut → apšokti 8.
5. KII256 → apšokti 9.
atšoki̇̀mas sm. (2) KI81, DŽ1 → atšokti:
1. Sut, LL122.
2. Kas par duonelės atšókimas – čia nėr iš gerų miltų Krš. Raginės sienelės atšokimas rš.
3. atsilupusi, atkerusi ko dalis: Vaikai duonos atšokimùs nulaupė Dkš.
įšoki̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. SD405, Sut, N, KŽ → įšokti 1.
2. refl. NdŽ, KŽ → įšokti 8 (refl.).
3. refl. → įšokti 12 (refl.): Pats įsišokimas rš.
iššoki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, iššókimas (1) Š, KŽ
1. SD186, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ, RtŽ → iššokti 1: Iššokimas iš vandens rš.
2. → iššokti 4: Koks vaiko iššoki̇̀mas – gražu žiūrėt! Ktk.
3. refl. LL286, NdŽ, KŽ → iššokti 7 (refl.): Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo tokių išsišokimų V.Myk-Put.
4. Š, KŽ nelygumas, raukšlė: Iššókimas ant drabužio vadinas dumpšlė JI647.
| refl. KŽ.
5. NdŽ → iššokti 17.
nušoki̇̀mas sm. (2) → nušokti:
1. Rtr, KŽ Po to nušoki̇̀mo jis da tebešlubuoja Sb. Pasiutęs tolie nušókimas DūnŽ. Koks vikrus buvo jo nušoki̇̀mas nuo šieno vežimo! NdŽ.
2. NdŽ.
3. → nušokti 8: Merginos šoniniu žingsniu su nušokimu suka žvaigždutes į kairę ir į dešinę rš.
pašoki̇̀mas sm. (2) DŽ, pašókimas (1) DP72, Vkš; CI845 → pašokti:
1. RtŽ, LL168, Rtr, NdŽ, KŽ Jį išgąsdino kiškio pašokimas iš krūmo rš.
| refl. NdŽ.
2. LL154, NdŽ Išgąstingas pašoki̇̀mas KI117.
3. NdŽ → pašokti 7: Saugokis pašoki̇̀mo – neskubink gert ar valgyt Ds.
4. CI845, B → pašokti 10.
5. NdŽ → pašokti 18: Už pašókimą, už pavaikščiojimą [su vaikinu] a gali ką sakyti Rdn.
6. Up, Vkš šokiai, pašokis: Jeigu atsėsime iki Sekminių, tai svirne padarysim pašoki̇̀mą Mrj. Kur šiandien pašoki̇̀mas bus? Ig.
| refl. NdŽ, LTR(Dkk), Alvt: Kur vestuvės, te ir pasišoki̇̀mas Kvr.
péršokimas sm. (1) DŽ1 → peršokti:
1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš.
2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug péršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant viršaus užrašau Smln.
3. → peršokti 4: Staigūs peršokimai nuo vaizdo į vaizdą, judėjimas šuoliais, savotiški disonansiniai sąskambiai – būdingi šio poeto eilėraščių kompozicijos bruožai rš.
prašoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Ser → prašokti 1.
2. → prašokti 6: Prašokimo atveju dujų padavimą į degiklį reikia išjungti rš.
3. Ser → prašokti 9.
4. → prašokti 11: Gyvata [mūsų] yra akies mirkterėjimas…, yra šešėlis, yra prašókimas, yra dulkė DP581.
prišoki̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ; Sut → prišokti.
sušoki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N → sušokti 2.
| refl. Als, Jrb: Susišokimẽlis žmonims bus par krikštynas J.
2. → sušokti 6: Kraujo sušókimas yra smarki liga Lk. Miltų sušoki̇̀mas Db.
3. Sut, Ser → sušokti 8: Ir sušoki̇̀mas [medžiagos] kiekvienąkart, kai mazgoju Ds.
užšoki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, užšókimas (1) I
1. I, NdŽ, KŽ → užšokti 1.
2. KŽ → užšokti 3.
1. SD1166, SD339, H, R, MŽ, M, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šokti 1: [Vyras] pusgyvis susižeidęs parėjo pas žmoną ir papasakojo savo šokimą nuo tilto LTR(Ukm). Buvo šoki̇̀mai te su arkliais [per varžybas] Kvr.
2. šuolis, šūksnis: Vienu kiškio šokimu diena ilgesnė per Tris Karalius Pls.
^ Kas tas tėra iš Kretingai į Palangą – gaidžio šokimelis (visai netoli) S.Čiurl.
3. → šokti 2: Benutis šoka iš lovos, koks tas jo šokimas, nušliaužia žemyn, užsimauna kelnes – ir į lauką rš.
4. I → šokti 4: Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutrinka su šokimu (puola tik tiesiai prieš jį esantį) Rsn.
5. MŽ, M, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Skd, KlvrŽ, Mšk, Kdn, Sdb, Ut, LTR(Slk), Dglš, JnšM, GrvT109, Pv, Alv, Žln → šokti 18: Šókimas buvo begalinis – troba skleisias Jdr. Grojimas, šoki̇̀mas, dainavimas – giedi, kolink aušta Žl. Su šókimu mūso mergų nepaimsi Rdn. Jaunam ar kūlimas, ar šókimas – tas pats darbas Krš. Jei tikęs, visur tikęs: i pri dirbimo, i pri šókimo Rdn. Kas par šókimai išsiplikinėjus (apie baletą) – a čia gražiai?! Krš. Nei bernai, nei mergos neliūsta, kad dvejos susipynė vestuvės – tai jau bus šokimėlio, tai jau pasilinksmins V.Krėv.
^ Iš šoki̇̀mo duonos nevalgo Lp.
6. Krš šoksena: Daba jaunųjų šókimas kaip ožių trypinėjimas Akm. Šoki̇̀mas mūs (senių) dabar jau nedera Dglš. Kas ano ne šókimas: vadžio[ja] lygu biesas ožką nutvėręs Šts. O tas šokimėlis jos – kaip tik ožka ant ledo Žem.
7. Š, NdŽ, DūnŽ, Drsk, D18, LTR(Jrb, Kpč, Mrk, Grv, Ukm, Ant, Pn), Vlkv, Dv šokis: Seniau kitokiausi šoki̇̀mai buvo Al. Kadrilis – ilgas šoki̇̀mas Krs. Visokių šoki̇̀mų šokdavom, kai jauni buvom Vdš. Vargonykas ir šokimùs mokino ČrP. Senybiški šoki̇̀mai atejo madon Ob. Oi šoksim šokimėlį, oi gersim gėrimėlį NS601. Kad aš parėjau iš jaunimėlio, iš jaunimėlio, iš šokimė̃lio JV809. Gėrėme gėrymėlį, šokome šokymė̃lį Grš.
8. Mrj, Btg žr. šokiai: Bernas išėjo į šoki̇̀mą Ig. Negraži [mergaitė] – a šókimas, a kas, i sėda an siuolo Jdr. Man besėdžiant ir vaikai parvažiavo iš šoki̇̀mo Krs. Šoki̇̀man mergaitės davėmės Dg. Trukdosi vaiku mokslas par tuos šokimùs Krs.
antšókimas sm. (1) I → antšokti 1.
| refl.: Antsišókimas I.
apšoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, KŽ → apšokti 1.
2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšókimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšókimo Kv.
3. → apšokti 7: Kad ne tas apšoki̇̀mas, būtų labai gera miselė Ds.
4. refl. Sut → apšokti 8.
5. KII256 → apšokti 9.
atšoki̇̀mas sm. (2) KI81, DŽ1 → atšokti:
1. Sut, LL122.
2. Kas par duonelės atšókimas – čia nėr iš gerų miltų Krš. Raginės sienelės atšokimas rš.
3. atsilupusi, atkerusi ko dalis: Vaikai duonos atšokimùs nulaupė Dkš.
įšoki̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. SD405, Sut, N, KŽ → įšokti 1.
2. refl. NdŽ, KŽ → įšokti 8 (refl.).
3. refl. → įšokti 12 (refl.): Pats įsišokimas rš.
iššoki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, iššókimas (1) Š, KŽ
1. SD186, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ, RtŽ → iššokti 1: Iššokimas iš vandens rš.
2. → iššokti 4: Koks vaiko iššoki̇̀mas – gražu žiūrėt! Ktk.
3. refl. LL286, NdŽ, KŽ → iššokti 7 (refl.): Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo tokių išsišokimų V.Myk-Put.
4. Š, KŽ nelygumas, raukšlė: Iššókimas ant drabužio vadinas dumpšlė JI647.
| refl. KŽ.
5. NdŽ → iššokti 17.
nušoki̇̀mas sm. (2) → nušokti:
1. Rtr, KŽ Po to nušoki̇̀mo jis da tebešlubuoja Sb. Pasiutęs tolie nušókimas DūnŽ. Koks vikrus buvo jo nušoki̇̀mas nuo šieno vežimo! NdŽ.
2. NdŽ.
3. → nušokti 8: Merginos šoniniu žingsniu su nušokimu suka žvaigždutes į kairę ir į dešinę rš.
pašoki̇̀mas sm. (2) DŽ, pašókimas (1) DP72, Vkš; CI845 → pašokti:
1. RtŽ, LL168, Rtr, NdŽ, KŽ Jį išgąsdino kiškio pašokimas iš krūmo rš.
| refl. NdŽ.
2. LL154, NdŽ Išgąstingas pašoki̇̀mas KI117.
3. NdŽ → pašokti 7: Saugokis pašoki̇̀mo – neskubink gert ar valgyt Ds.
4. CI845, B → pašokti 10.
5. NdŽ → pašokti 18: Už pašókimą, už pavaikščiojimą [su vaikinu] a gali ką sakyti Rdn.
6. Up, Vkš šokiai, pašokis: Jeigu atsėsime iki Sekminių, tai svirne padarysim pašoki̇̀mą Mrj. Kur šiandien pašoki̇̀mas bus? Ig.
| refl. NdŽ, LTR(Dkk), Alvt: Kur vestuvės, te ir pasišoki̇̀mas Kvr.
péršokimas sm. (1) DŽ1 → peršokti:
1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš.
2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug péršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant viršaus užrašau Smln.
3. → peršokti 4: Staigūs peršokimai nuo vaizdo į vaizdą, judėjimas šuoliais, savotiški disonansiniai sąskambiai – būdingi šio poeto eilėraščių kompozicijos bruožai rš.
prašoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Ser → prašokti 1.
2. → prašokti 6: Prašokimo atveju dujų padavimą į degiklį reikia išjungti rš.
3. Ser → prašokti 9.
4. → prašokti 11: Gyvata [mūsų] yra akies mirkterėjimas…, yra šešėlis, yra prašókimas, yra dulkė DP581.
prišoki̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ; Sut → prišokti.
sušoki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N → sušokti 2.
| refl. Als, Jrb: Susišokimẽlis žmonims bus par krikštynas J.
2. → sušokti 6: Kraujo sušókimas yra smarki liga Lk. Miltų sušoki̇̀mas Db.
3. Sut, Ser → sušokti 8: Ir sušoki̇̀mas [medžiagos] kiekvienąkart, kai mazgoju Ds.
užšoki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, užšókimas (1) I
1. I, NdŽ, KŽ → užšokti 1.
2. KŽ → užšokti 3.
péršokimas
Apibrėžtis
šoki̇̀mas sm. (2) K, šókimas (1) DP67,71, Pp, Yl, šókymas (1)
1. SD1166, SD339, H, R, MŽ, M, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šokti 1: [Vyras] pusgyvis susižeidęs parėjo pas žmoną ir papasakojo savo šokimą nuo tilto LTR(Ukm). Buvo šoki̇̀mai te su arkliais [per varžybas] Kvr.
2. šuolis, šūksnis: Vienu kiškio šokimu diena ilgesnė per Tris Karalius Pls.
^ Kas tas tėra iš Kretingai į Palangą – gaidžio šokimelis (visai netoli) S.Čiurl.
3. → šokti 2: Benutis šoka iš lovos, koks tas jo šokimas, nušliaužia žemyn, užsimauna kelnes – ir į lauką rš.
4. I → šokti 4: Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutrinka su šokimu (puola tik tiesiai prieš jį esantį) Rsn.
5. MŽ, M, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Skd, KlvrŽ, Mšk, Kdn, Sdb, Ut, LTR(Slk), Dglš, JnšM, GrvT109, Pv, Alv, Žln → šokti 18: Šókimas buvo begalinis – troba skleisias Jdr. Grojimas, šoki̇̀mas, dainavimas – giedi, kolink aušta Žl. Su šókimu mūso mergų nepaimsi Rdn. Jaunam ar kūlimas, ar šókimas – tas pats darbas Krš. Jei tikęs, visur tikęs: i pri dirbimo, i pri šókimo Rdn. Kas par šókimai išsiplikinėjus (apie baletą) – a čia gražiai?! Krš. Nei bernai, nei mergos neliūsta, kad dvejos susipynė vestuvės – tai jau bus šokimėlio, tai jau pasilinksmins V.Krėv.
^ Iš šoki̇̀mo duonos nevalgo Lp.
6. Krš šoksena: Daba jaunųjų šókimas kaip ožių trypinėjimas Akm. Šoki̇̀mas mūs (senių) dabar jau nedera Dglš. Kas ano ne šókimas: vadžio[ja] lygu biesas ožką nutvėręs Šts. O tas šokimėlis jos – kaip tik ožka ant ledo Žem.
7. Š, NdŽ, DūnŽ, Drsk, D18, LTR(Jrb, Kpč, Mrk, Grv, Ukm, Ant, Pn), Vlkv, Dv šokis: Seniau kitokiausi šoki̇̀mai buvo Al. Kadrilis – ilgas šoki̇̀mas Krs. Visokių šoki̇̀mų šokdavom, kai jauni buvom Vdš. Vargonykas ir šokimùs mokino ČrP. Senybiški šoki̇̀mai atejo madon Ob. Oi šoksim šokimėlį, oi gersim gėrimėlį NS601. Kad aš parėjau iš jaunimėlio, iš jaunimėlio, iš šokimė̃lio JV809. Gėrėme gėrymėlį, šokome šokymė̃lį Grš.
8. Mrj, Btg žr. šokiai: Bernas išėjo į šoki̇̀mą Ig. Negraži [mergaitė] – a šókimas, a kas, i sėda an siuolo Jdr. Man besėdžiant ir vaikai parvažiavo iš šoki̇̀mo Krs. Šoki̇̀man mergaitės davėmės Dg. Trukdosi vaiku mokslas par tuos šokimùs Krs.
antšókimas sm. (1) I → antšokti 1.
| refl.: Antsišókimas I.
apšoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, KŽ → apšokti 1.
2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšókimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšókimo Kv.
3. → apšokti 7: Kad ne tas apšoki̇̀mas, būtų labai gera miselė Ds.
4. refl. Sut → apšokti 8.
5. KII256 → apšokti 9.
atšoki̇̀mas sm. (2) KI81, DŽ1 → atšokti:
1. Sut, LL122.
2. Kas par duonelės atšókimas – čia nėr iš gerų miltų Krš. Raginės sienelės atšokimas rš.
3. atsilupusi, atkerusi ko dalis: Vaikai duonos atšokimùs nulaupė Dkš.
įšoki̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. SD405, Sut, N, KŽ → įšokti 1.
2. refl. NdŽ, KŽ → įšokti 8 (refl.).
3. refl. → įšokti 12 (refl.): Pats įsišokimas rš.
iššoki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, iššókimas (1) Š, KŽ
1. SD186, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ, RtŽ → iššokti 1: Iššokimas iš vandens rš.
2. → iššokti 4: Koks vaiko iššoki̇̀mas – gražu žiūrėt! Ktk.
3. refl. LL286, NdŽ, KŽ → iššokti 7 (refl.): Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo tokių išsišokimų V.Myk-Put.
4. Š, KŽ nelygumas, raukšlė: Iššókimas ant drabužio vadinas dumpšlė JI647.
| refl. KŽ.
5. NdŽ → iššokti 17.
nušoki̇̀mas sm. (2) → nušokti:
1. Rtr, KŽ Po to nušoki̇̀mo jis da tebešlubuoja Sb. Pasiutęs tolie nušókimas DūnŽ. Koks vikrus buvo jo nušoki̇̀mas nuo šieno vežimo! NdŽ.
2. NdŽ.
3. → nušokti 8: Merginos šoniniu žingsniu su nušokimu suka žvaigždutes į kairę ir į dešinę rš.
pašoki̇̀mas sm. (2) DŽ, pašókimas (1) DP72, Vkš; CI845 → pašokti:
1. RtŽ, LL168, Rtr, NdŽ, KŽ Jį išgąsdino kiškio pašokimas iš krūmo rš.
| refl. NdŽ.
2. LL154, NdŽ Išgąstingas pašoki̇̀mas KI117.
3. NdŽ → pašokti 7: Saugokis pašoki̇̀mo – neskubink gert ar valgyt Ds.
4. CI845, B → pašokti 10.
5. NdŽ → pašokti 18: Už pašókimą, už pavaikščiojimą [su vaikinu] a gali ką sakyti Rdn.
6. Up, Vkš šokiai, pašokis: Jeigu atsėsime iki Sekminių, tai svirne padarysim pašoki̇̀mą Mrj. Kur šiandien pašoki̇̀mas bus? Ig.
| refl. NdŽ, LTR(Dkk), Alvt: Kur vestuvės, te ir pasišoki̇̀mas Kvr.
péršokimas sm. (1) DŽ1 → peršokti:
1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš.
2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug péršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant viršaus užrašau Smln.
3. → peršokti 4: Staigūs peršokimai nuo vaizdo į vaizdą, judėjimas šuoliais, savotiški disonansiniai sąskambiai – būdingi šio poeto eilėraščių kompozicijos bruožai rš.
prašoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Ser → prašokti 1.
2. → prašokti 6: Prašokimo atveju dujų padavimą į degiklį reikia išjungti rš.
3. Ser → prašokti 9.
4. → prašokti 11: Gyvata [mūsų] yra akies mirkterėjimas…, yra šešėlis, yra prašókimas, yra dulkė DP581.
prišoki̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ; Sut → prišokti.
sušoki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N → sušokti 2.
| refl. Als, Jrb: Susišokimẽlis žmonims bus par krikštynas J.
2. → sušokti 6: Kraujo sušókimas yra smarki liga Lk. Miltų sušoki̇̀mas Db.
3. Sut, Ser → sušokti 8: Ir sušoki̇̀mas [medžiagos] kiekvienąkart, kai mazgoju Ds.
užšoki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, užšókimas (1) I
1. I, NdŽ, KŽ → užšokti 1.
2. KŽ → užšokti 3.
1. SD1166, SD339, H, R, MŽ, M, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šokti 1: [Vyras] pusgyvis susižeidęs parėjo pas žmoną ir papasakojo savo šokimą nuo tilto LTR(Ukm). Buvo šoki̇̀mai te su arkliais [per varžybas] Kvr.
2. šuolis, šūksnis: Vienu kiškio šokimu diena ilgesnė per Tris Karalius Pls.
^ Kas tas tėra iš Kretingai į Palangą – gaidžio šokimelis (visai netoli) S.Čiurl.
3. → šokti 2: Benutis šoka iš lovos, koks tas jo šokimas, nušliaužia žemyn, užsimauna kelnes – ir į lauką rš.
4. I → šokti 4: Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutrinka su šokimu (puola tik tiesiai prieš jį esantį) Rsn.
5. MŽ, M, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Skd, KlvrŽ, Mšk, Kdn, Sdb, Ut, LTR(Slk), Dglš, JnšM, GrvT109, Pv, Alv, Žln → šokti 18: Šókimas buvo begalinis – troba skleisias Jdr. Grojimas, šoki̇̀mas, dainavimas – giedi, kolink aušta Žl. Su šókimu mūso mergų nepaimsi Rdn. Jaunam ar kūlimas, ar šókimas – tas pats darbas Krš. Jei tikęs, visur tikęs: i pri dirbimo, i pri šókimo Rdn. Kas par šókimai išsiplikinėjus (apie baletą) – a čia gražiai?! Krš. Nei bernai, nei mergos neliūsta, kad dvejos susipynė vestuvės – tai jau bus šokimėlio, tai jau pasilinksmins V.Krėv.
^ Iš šoki̇̀mo duonos nevalgo Lp.
6. Krš šoksena: Daba jaunųjų šókimas kaip ožių trypinėjimas Akm. Šoki̇̀mas mūs (senių) dabar jau nedera Dglš. Kas ano ne šókimas: vadžio[ja] lygu biesas ožką nutvėręs Šts. O tas šokimėlis jos – kaip tik ožka ant ledo Žem.
7. Š, NdŽ, DūnŽ, Drsk, D18, LTR(Jrb, Kpč, Mrk, Grv, Ukm, Ant, Pn), Vlkv, Dv šokis: Seniau kitokiausi šoki̇̀mai buvo Al. Kadrilis – ilgas šoki̇̀mas Krs. Visokių šoki̇̀mų šokdavom, kai jauni buvom Vdš. Vargonykas ir šokimùs mokino ČrP. Senybiški šoki̇̀mai atejo madon Ob. Oi šoksim šokimėlį, oi gersim gėrimėlį NS601. Kad aš parėjau iš jaunimėlio, iš jaunimėlio, iš šokimė̃lio JV809. Gėrėme gėrymėlį, šokome šokymė̃lį Grš.
8. Mrj, Btg žr. šokiai: Bernas išėjo į šoki̇̀mą Ig. Negraži [mergaitė] – a šókimas, a kas, i sėda an siuolo Jdr. Man besėdžiant ir vaikai parvažiavo iš šoki̇̀mo Krs. Šoki̇̀man mergaitės davėmės Dg. Trukdosi vaiku mokslas par tuos šokimùs Krs.
antšókimas sm. (1) I → antšokti 1.
| refl.: Antsišókimas I.
apšoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, KŽ → apšokti 1.
2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšókimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšókimo Kv.
3. → apšokti 7: Kad ne tas apšoki̇̀mas, būtų labai gera miselė Ds.
4. refl. Sut → apšokti 8.
5. KII256 → apšokti 9.
atšoki̇̀mas sm. (2) KI81, DŽ1 → atšokti:
1. Sut, LL122.
2. Kas par duonelės atšókimas – čia nėr iš gerų miltų Krš. Raginės sienelės atšokimas rš.
3. atsilupusi, atkerusi ko dalis: Vaikai duonos atšokimùs nulaupė Dkš.
įšoki̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. SD405, Sut, N, KŽ → įšokti 1.
2. refl. NdŽ, KŽ → įšokti 8 (refl.).
3. refl. → įšokti 12 (refl.): Pats įsišokimas rš.
iššoki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, iššókimas (1) Š, KŽ
1. SD186, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ, RtŽ → iššokti 1: Iššokimas iš vandens rš.
2. → iššokti 4: Koks vaiko iššoki̇̀mas – gražu žiūrėt! Ktk.
3. refl. LL286, NdŽ, KŽ → iššokti 7 (refl.): Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo tokių išsišokimų V.Myk-Put.
4. Š, KŽ nelygumas, raukšlė: Iššókimas ant drabužio vadinas dumpšlė JI647.
| refl. KŽ.
5. NdŽ → iššokti 17.
nušoki̇̀mas sm. (2) → nušokti:
1. Rtr, KŽ Po to nušoki̇̀mo jis da tebešlubuoja Sb. Pasiutęs tolie nušókimas DūnŽ. Koks vikrus buvo jo nušoki̇̀mas nuo šieno vežimo! NdŽ.
2. NdŽ.
3. → nušokti 8: Merginos šoniniu žingsniu su nušokimu suka žvaigždutes į kairę ir į dešinę rš.
pašoki̇̀mas sm. (2) DŽ, pašókimas (1) DP72, Vkš; CI845 → pašokti:
1. RtŽ, LL168, Rtr, NdŽ, KŽ Jį išgąsdino kiškio pašokimas iš krūmo rš.
| refl. NdŽ.
2. LL154, NdŽ Išgąstingas pašoki̇̀mas KI117.
3. NdŽ → pašokti 7: Saugokis pašoki̇̀mo – neskubink gert ar valgyt Ds.
4. CI845, B → pašokti 10.
5. NdŽ → pašokti 18: Už pašókimą, už pavaikščiojimą [su vaikinu] a gali ką sakyti Rdn.
6. Up, Vkš šokiai, pašokis: Jeigu atsėsime iki Sekminių, tai svirne padarysim pašoki̇̀mą Mrj. Kur šiandien pašoki̇̀mas bus? Ig.
| refl. NdŽ, LTR(Dkk), Alvt: Kur vestuvės, te ir pasišoki̇̀mas Kvr.
péršokimas sm. (1) DŽ1 → peršokti:
1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš.
2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug péršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant viršaus užrašau Smln.
3. → peršokti 4: Staigūs peršokimai nuo vaizdo į vaizdą, judėjimas šuoliais, savotiški disonansiniai sąskambiai – būdingi šio poeto eilėraščių kompozicijos bruožai rš.
prašoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Ser → prašokti 1.
2. → prašokti 6: Prašokimo atveju dujų padavimą į degiklį reikia išjungti rš.
3. Ser → prašokti 9.
4. → prašokti 11: Gyvata [mūsų] yra akies mirkterėjimas…, yra šešėlis, yra prašókimas, yra dulkė DP581.
prišoki̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ; Sut → prišokti.
sušoki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N → sušokti 2.
| refl. Als, Jrb: Susišokimẽlis žmonims bus par krikštynas J.
2. → sušokti 6: Kraujo sušókimas yra smarki liga Lk. Miltų sušoki̇̀mas Db.
3. Sut, Ser → sušokti 8: Ir sušoki̇̀mas [medžiagos] kiekvienąkart, kai mazgoju Ds.
užšoki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, užšókimas (1) I
1. I, NdŽ, KŽ → užšokti 1.
2. KŽ → užšokti 3.
sušoki̇̀mas
Apibrėžtis
šoki̇̀mas sm. (2) K, šókimas (1) DP67,71, Pp, Yl, šókymas (1)
1. SD1166, SD339, H, R, MŽ, M, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šokti 1: [Vyras] pusgyvis susižeidęs parėjo pas žmoną ir papasakojo savo šokimą nuo tilto LTR(Ukm). Buvo šoki̇̀mai te su arkliais [per varžybas] Kvr.
2. šuolis, šūksnis: Vienu kiškio šokimu diena ilgesnė per Tris Karalius Pls.
^ Kas tas tėra iš Kretingai į Palangą – gaidžio šokimelis (visai netoli) S.Čiurl.
3. → šokti 2: Benutis šoka iš lovos, koks tas jo šokimas, nušliaužia žemyn, užsimauna kelnes – ir į lauką rš.
4. I → šokti 4: Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutrinka su šokimu (puola tik tiesiai prieš jį esantį) Rsn.
5. MŽ, M, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Skd, KlvrŽ, Mšk, Kdn, Sdb, Ut, LTR(Slk), Dglš, JnšM, GrvT109, Pv, Alv, Žln → šokti 18: Šókimas buvo begalinis – troba skleisias Jdr. Grojimas, šoki̇̀mas, dainavimas – giedi, kolink aušta Žl. Su šókimu mūso mergų nepaimsi Rdn. Jaunam ar kūlimas, ar šókimas – tas pats darbas Krš. Jei tikęs, visur tikęs: i pri dirbimo, i pri šókimo Rdn. Kas par šókimai išsiplikinėjus (apie baletą) – a čia gražiai?! Krš. Nei bernai, nei mergos neliūsta, kad dvejos susipynė vestuvės – tai jau bus šokimėlio, tai jau pasilinksmins V.Krėv.
^ Iš šoki̇̀mo duonos nevalgo Lp.
6. Krš šoksena: Daba jaunųjų šókimas kaip ožių trypinėjimas Akm. Šoki̇̀mas mūs (senių) dabar jau nedera Dglš. Kas ano ne šókimas: vadžio[ja] lygu biesas ožką nutvėręs Šts. O tas šokimėlis jos – kaip tik ožka ant ledo Žem.
7. Š, NdŽ, DūnŽ, Drsk, D18, LTR(Jrb, Kpč, Mrk, Grv, Ukm, Ant, Pn), Vlkv, Dv šokis: Seniau kitokiausi šoki̇̀mai buvo Al. Kadrilis – ilgas šoki̇̀mas Krs. Visokių šoki̇̀mų šokdavom, kai jauni buvom Vdš. Vargonykas ir šokimùs mokino ČrP. Senybiški šoki̇̀mai atejo madon Ob. Oi šoksim šokimėlį, oi gersim gėrimėlį NS601. Kad aš parėjau iš jaunimėlio, iš jaunimėlio, iš šokimė̃lio JV809. Gėrėme gėrymėlį, šokome šokymė̃lį Grš.
8. Mrj, Btg žr. šokiai: Bernas išėjo į šoki̇̀mą Ig. Negraži [mergaitė] – a šókimas, a kas, i sėda an siuolo Jdr. Man besėdžiant ir vaikai parvažiavo iš šoki̇̀mo Krs. Šoki̇̀man mergaitės davėmės Dg. Trukdosi vaiku mokslas par tuos šokimùs Krs.
antšókimas sm. (1) I → antšokti 1.
| refl.: Antsišókimas I.
apšoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, KŽ → apšokti 1.
2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšókimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšókimo Kv.
3. → apšokti 7: Kad ne tas apšoki̇̀mas, būtų labai gera miselė Ds.
4. refl. Sut → apšokti 8.
5. KII256 → apšokti 9.
atšoki̇̀mas sm. (2) KI81, DŽ1 → atšokti:
1. Sut, LL122.
2. Kas par duonelės atšókimas – čia nėr iš gerų miltų Krš. Raginės sienelės atšokimas rš.
3. atsilupusi, atkerusi ko dalis: Vaikai duonos atšokimùs nulaupė Dkš.
įšoki̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. SD405, Sut, N, KŽ → įšokti 1.
2. refl. NdŽ, KŽ → įšokti 8 (refl.).
3. refl. → įšokti 12 (refl.): Pats įsišokimas rš.
iššoki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, iššókimas (1) Š, KŽ
1. SD186, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ, RtŽ → iššokti 1: Iššokimas iš vandens rš.
2. → iššokti 4: Koks vaiko iššoki̇̀mas – gražu žiūrėt! Ktk.
3. refl. LL286, NdŽ, KŽ → iššokti 7 (refl.): Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo tokių išsišokimų V.Myk-Put.
4. Š, KŽ nelygumas, raukšlė: Iššókimas ant drabužio vadinas dumpšlė JI647.
| refl. KŽ.
5. NdŽ → iššokti 17.
nušoki̇̀mas sm. (2) → nušokti:
1. Rtr, KŽ Po to nušoki̇̀mo jis da tebešlubuoja Sb. Pasiutęs tolie nušókimas DūnŽ. Koks vikrus buvo jo nušoki̇̀mas nuo šieno vežimo! NdŽ.
2. NdŽ.
3. → nušokti 8: Merginos šoniniu žingsniu su nušokimu suka žvaigždutes į kairę ir į dešinę rš.
pašoki̇̀mas sm. (2) DŽ, pašókimas (1) DP72, Vkš; CI845 → pašokti:
1. RtŽ, LL168, Rtr, NdŽ, KŽ Jį išgąsdino kiškio pašokimas iš krūmo rš.
| refl. NdŽ.
2. LL154, NdŽ Išgąstingas pašoki̇̀mas KI117.
3. NdŽ → pašokti 7: Saugokis pašoki̇̀mo – neskubink gert ar valgyt Ds.
4. CI845, B → pašokti 10.
5. NdŽ → pašokti 18: Už pašókimą, už pavaikščiojimą [su vaikinu] a gali ką sakyti Rdn.
6. Up, Vkš šokiai, pašokis: Jeigu atsėsime iki Sekminių, tai svirne padarysim pašoki̇̀mą Mrj. Kur šiandien pašoki̇̀mas bus? Ig.
| refl. NdŽ, LTR(Dkk), Alvt: Kur vestuvės, te ir pasišoki̇̀mas Kvr.
péršokimas sm. (1) DŽ1 → peršokti:
1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš.
2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug péršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant viršaus užrašau Smln.
3. → peršokti 4: Staigūs peršokimai nuo vaizdo į vaizdą, judėjimas šuoliais, savotiški disonansiniai sąskambiai – būdingi šio poeto eilėraščių kompozicijos bruožai rš.
prašoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Ser → prašokti 1.
2. → prašokti 6: Prašokimo atveju dujų padavimą į degiklį reikia išjungti rš.
3. Ser → prašokti 9.
4. → prašokti 11: Gyvata [mūsų] yra akies mirkterėjimas…, yra šešėlis, yra prašókimas, yra dulkė DP581.
prišoki̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ; Sut → prišokti.
sušoki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N → sušokti 2.
| refl. Als, Jrb: Susišokimẽlis žmonims bus par krikštynas J.
2. → sušokti 6: Kraujo sušókimas yra smarki liga Lk. Miltų sušoki̇̀mas Db.
3. Sut, Ser → sušokti 8: Ir sušoki̇̀mas [medžiagos] kiekvienąkart, kai mazgoju Ds.
užšoki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, užšókimas (1) I
1. I, NdŽ, KŽ → užšokti 1.
2. KŽ → užšokti 3.
1. SD1166, SD339, H, R, MŽ, M, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šokti 1: [Vyras] pusgyvis susižeidęs parėjo pas žmoną ir papasakojo savo šokimą nuo tilto LTR(Ukm). Buvo šoki̇̀mai te su arkliais [per varžybas] Kvr.
2. šuolis, šūksnis: Vienu kiškio šokimu diena ilgesnė per Tris Karalius Pls.
^ Kas tas tėra iš Kretingai į Palangą – gaidžio šokimelis (visai netoli) S.Čiurl.
3. → šokti 2: Benutis šoka iš lovos, koks tas jo šokimas, nušliaužia žemyn, užsimauna kelnes – ir į lauką rš.
4. I → šokti 4: Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutrinka su šokimu (puola tik tiesiai prieš jį esantį) Rsn.
5. MŽ, M, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Skd, KlvrŽ, Mšk, Kdn, Sdb, Ut, LTR(Slk), Dglš, JnšM, GrvT109, Pv, Alv, Žln → šokti 18: Šókimas buvo begalinis – troba skleisias Jdr. Grojimas, šoki̇̀mas, dainavimas – giedi, kolink aušta Žl. Su šókimu mūso mergų nepaimsi Rdn. Jaunam ar kūlimas, ar šókimas – tas pats darbas Krš. Jei tikęs, visur tikęs: i pri dirbimo, i pri šókimo Rdn. Kas par šókimai išsiplikinėjus (apie baletą) – a čia gražiai?! Krš. Nei bernai, nei mergos neliūsta, kad dvejos susipynė vestuvės – tai jau bus šokimėlio, tai jau pasilinksmins V.Krėv.
^ Iš šoki̇̀mo duonos nevalgo Lp.
6. Krš šoksena: Daba jaunųjų šókimas kaip ožių trypinėjimas Akm. Šoki̇̀mas mūs (senių) dabar jau nedera Dglš. Kas ano ne šókimas: vadžio[ja] lygu biesas ožką nutvėręs Šts. O tas šokimėlis jos – kaip tik ožka ant ledo Žem.
7. Š, NdŽ, DūnŽ, Drsk, D18, LTR(Jrb, Kpč, Mrk, Grv, Ukm, Ant, Pn), Vlkv, Dv šokis: Seniau kitokiausi šoki̇̀mai buvo Al. Kadrilis – ilgas šoki̇̀mas Krs. Visokių šoki̇̀mų šokdavom, kai jauni buvom Vdš. Vargonykas ir šokimùs mokino ČrP. Senybiški šoki̇̀mai atejo madon Ob. Oi šoksim šokimėlį, oi gersim gėrimėlį NS601. Kad aš parėjau iš jaunimėlio, iš jaunimėlio, iš šokimė̃lio JV809. Gėrėme gėrymėlį, šokome šokymė̃lį Grš.
8. Mrj, Btg žr. šokiai: Bernas išėjo į šoki̇̀mą Ig. Negraži [mergaitė] – a šókimas, a kas, i sėda an siuolo Jdr. Man besėdžiant ir vaikai parvažiavo iš šoki̇̀mo Krs. Šoki̇̀man mergaitės davėmės Dg. Trukdosi vaiku mokslas par tuos šokimùs Krs.
antšókimas sm. (1) I → antšokti 1.
| refl.: Antsišókimas I.
apšoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, KŽ → apšokti 1.
2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšókimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšókimo Kv.
3. → apšokti 7: Kad ne tas apšoki̇̀mas, būtų labai gera miselė Ds.
4. refl. Sut → apšokti 8.
5. KII256 → apšokti 9.
atšoki̇̀mas sm. (2) KI81, DŽ1 → atšokti:
1. Sut, LL122.
2. Kas par duonelės atšókimas – čia nėr iš gerų miltų Krš. Raginės sienelės atšokimas rš.
3. atsilupusi, atkerusi ko dalis: Vaikai duonos atšokimùs nulaupė Dkš.
įšoki̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. SD405, Sut, N, KŽ → įšokti 1.
2. refl. NdŽ, KŽ → įšokti 8 (refl.).
3. refl. → įšokti 12 (refl.): Pats įsišokimas rš.
iššoki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, iššókimas (1) Š, KŽ
1. SD186, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ, RtŽ → iššokti 1: Iššokimas iš vandens rš.
2. → iššokti 4: Koks vaiko iššoki̇̀mas – gražu žiūrėt! Ktk.
3. refl. LL286, NdŽ, KŽ → iššokti 7 (refl.): Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo tokių išsišokimų V.Myk-Put.
4. Š, KŽ nelygumas, raukšlė: Iššókimas ant drabužio vadinas dumpšlė JI647.
| refl. KŽ.
5. NdŽ → iššokti 17.
nušoki̇̀mas sm. (2) → nušokti:
1. Rtr, KŽ Po to nušoki̇̀mo jis da tebešlubuoja Sb. Pasiutęs tolie nušókimas DūnŽ. Koks vikrus buvo jo nušoki̇̀mas nuo šieno vežimo! NdŽ.
2. NdŽ.
3. → nušokti 8: Merginos šoniniu žingsniu su nušokimu suka žvaigždutes į kairę ir į dešinę rš.
pašoki̇̀mas sm. (2) DŽ, pašókimas (1) DP72, Vkš; CI845 → pašokti:
1. RtŽ, LL168, Rtr, NdŽ, KŽ Jį išgąsdino kiškio pašokimas iš krūmo rš.
| refl. NdŽ.
2. LL154, NdŽ Išgąstingas pašoki̇̀mas KI117.
3. NdŽ → pašokti 7: Saugokis pašoki̇̀mo – neskubink gert ar valgyt Ds.
4. CI845, B → pašokti 10.
5. NdŽ → pašokti 18: Už pašókimą, už pavaikščiojimą [su vaikinu] a gali ką sakyti Rdn.
6. Up, Vkš šokiai, pašokis: Jeigu atsėsime iki Sekminių, tai svirne padarysim pašoki̇̀mą Mrj. Kur šiandien pašoki̇̀mas bus? Ig.
| refl. NdŽ, LTR(Dkk), Alvt: Kur vestuvės, te ir pasišoki̇̀mas Kvr.
péršokimas sm. (1) DŽ1 → peršokti:
1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš.
2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug péršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant viršaus užrašau Smln.
3. → peršokti 4: Staigūs peršokimai nuo vaizdo į vaizdą, judėjimas šuoliais, savotiški disonansiniai sąskambiai – būdingi šio poeto eilėraščių kompozicijos bruožai rš.
prašoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Ser → prašokti 1.
2. → prašokti 6: Prašokimo atveju dujų padavimą į degiklį reikia išjungti rš.
3. Ser → prašokti 9.
4. → prašokti 11: Gyvata [mūsų] yra akies mirkterėjimas…, yra šešėlis, yra prašókimas, yra dulkė DP581.
prišoki̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ; Sut → prišokti.
sušoki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N → sušokti 2.
| refl. Als, Jrb: Susišokimẽlis žmonims bus par krikštynas J.
2. → sušokti 6: Kraujo sušókimas yra smarki liga Lk. Miltų sušoki̇̀mas Db.
3. Sut, Ser → sušokti 8: Ir sušoki̇̀mas [medžiagos] kiekvienąkart, kai mazgoju Ds.
užšoki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, užšókimas (1) I
1. I, NdŽ, KŽ → užšokti 1.
2. KŽ → užšokti 3.
pielýgti
Apibrėžtis
1 lýgti, -sta, -o tr., intr.
1. Klp tartis dėl kainos, derėti perkant, parduodant: Lygo keliose vietose, pagaliau nupirko jauną ožkutę su šviežiu pienu LzP. Aš važiuodamas lygau arklį J.Jabl. Sakyk, kiek prašai, o tada imsiu lygti I.Simon. Turu jautį lygstamą, greitai parduosu Plt.
lygtinai̇̃ Nelygtinai̇̃ pasako, t. y. nereik lygti, vienkart pasako, kiek reik mokėti už jeib ką J. Kaip čia perkami sūriai, lygtinai ar nelygtinai? J.Jabl. Sakyk nelygtinai Skd.
| refl. Mšk: Vos imdavo statinėti savo margąsias klumpes, būriai žmonių, žiūrėk, nė valandos netrukus išgrobstydavo jas, nesilygdami su seniu LzP. O penkios kapeikos ar negana? – lygstuos Žem. Aš nenoriu su tavimi lýgties, kaulyties J. Dėl rublio tiek lýgstas – sušilo supluko visa Krš. Bet ką darysi: senatvė – ne draugas, su ja nesilygsi LzP.
2. tartis, derėtis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Jis lýgsta algos pagal savo norą, o jamui duoda pagal jo darbą J. Kitims metams algos lygti nebereikės, tik prydų kailinius duosi Grdm. Aną lýgo už vaikį Mžk. Metai lygti̇̀ buvo lig Kalėdų, ne lig Naujų metų Šts. Turiu darbininką lýgstamą, bet branginas, vargu eis Šts.
| refl.: Aš jau nebesu pusmergė ir paviržio nebelýgstuos Vkš. Atejus čėsuo lýgties, Mykolas nieko neprašė už procę BM356. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo[ja] sau keletą dienų šienpjūtė[je] M.Valanč.
3. BzF136, Skd, Lc lažybų eiti, lažintis.
| refl.: O aš sakau, kad rytoj bus gražus oras, eiva lygtis I.Simon. Liuob lýgsis vaikiai, katras išneš duobos ardą Štk. Rūgštinis. – Nerūgštinis! – Nu lýkiavos! KlvrŽ.
4. N, K, LVII483 būti lygiam, susilyginti: Džiaugsmas tam anam nelygsta brš.
1 antlýgti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts.
1 aplýgti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš.
1 atlýgti
1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlýgo ar neatlýgo, tai nežinau Brž.
2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlýgti Ėr.
1 įlýgti
1. tr. beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Drabužius buvau įlygęs, bet kitas pagrobė Šts.
2. sutarti derantis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Įlygtà buvo į sutartį kumiečiuo visokio javo Krš. Įlygo laikyti vaiką iki Kalėdų, o dabar, kai jau atganė, nelaiko Jrb.
| refl.: Eidamas šlūžyti, visumet liuob įsilygti, kad šventas Jonas (Jono šventė) būtų man išeinamas Vkš.
1 išlýgti
1. tr. BzF136 sutarti dėl kainos perkant.
2. intr. Š tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie (liberalai) … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt TP1881,38.
| refl. Š: Išsilygau, kad muni vaikai muno iškaršintų PP59.
ǁ sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Gaspadorius, lygdamos su vaikiu, išlygo, jog vaikis tura kasdiena rytmetį sumalti po puspūrį rugių VoL317(Kv). Vasarai yra vienas berniukas išlygtas arkliams žiūrėti Žem.
| refl. tr.: Išsilygęs esu tris išeitamas dienas mėnesė[je] Šts. Aš buvau didelį pasėlį išsilygęs rš.
1 nulýgti
1. tr., intr. BŽ87 nuderėti perkant: Aš nulýgau, kad mažiau mokėtumei, t. y. nuderėjau J. Ką nulýgsi, tas paliks kišenė[je] Skd. Ką nulygsi – nemokėsi Lkv. Prekės [kainos] nenulýgstamos Trk. Aš esu nenulýgstamas (nenuolaidus) – mun neparsakysi Trk.
| refl.: Gal nusilýgsi kiek Vkš.
2. tr. Dr laimėti lažybas: Nulygau tave, muno viršus Šts.
1 palýgti intr. paderėti kainą: Pirksi – nepirksi, o palygti galima rš. Palygau – be penkių auksinų neduoda Žem. Palýgsiu, gal pigiau nupirksiu Btg.
1 pielýgti žr. 1 prilygti 1: Pasenęs, surukęs, jau žemei pylýgsti i da eisi į miestą Kin.
1 prilýgti
1. tr., intr. R, CI60, Dbk pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms K.Donel. Sūnus tėvui neprilýgęs BŽ88. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? JV156. Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo BsMtII131. Visame turėjo broliamus prilygt DP35. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi S.Stan. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti rš.
^ Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) ST583, S.Dauk, I.
prilygtinai̇̃ adv., prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti KII46.
2. tr. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto Jrb.
3. intr. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki J. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė JV891. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų FrnS135. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio JV1092. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę BsO150. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi Vdžg.
| tr. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19.
4. tr. Jrb išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį (d.) Alk. Prilýgau tokią [žmoną], dabar galėsiu vargti visą amželį Grdž. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko Snt. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent Gs. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi LB109. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį BsO350. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį JV939.
5. tr. Jrb sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu Vaižg. Skuode prilygau vaikį Skd. Prilygtas buvo paviržis po metų galo Šts. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti Pp. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą Šts. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti Šts.
prilygtinai̇̃ adv.: Ūkininkas gavo berną prilygtinai̇̃ NdŽ.
| refl. tr.: Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti Kv. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos Šts.
1 sulýgti
1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk.
2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą BŽ76. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti J.Avyž. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name rš. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta BsPII19. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti rš. Ar sulygai vaikį (pasisamdei)? Skd. Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus Tt. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos BPI228.
| refl.: Antanas susilýgo šimtą rublių algos Kv. Susilýgau už mergę Svirbūtėse Krš.
3. intr. Prk susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši Brs. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias Šts.
| refl.: Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti TDrVII229. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus BsV278. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos MPs.
4. intr. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali DP167.
5. intr. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta DP70. Sulyk su broliu DP292.
6. intr. Alk būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali Šn. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams KlvD376. Nesulygstu jam SD193. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti SE219. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau KN73.
ǁ atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (orig. ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) DP526. Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais DP59.
7. žr. 1 prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums (d.) Rs.
1. Klp tartis dėl kainos, derėti perkant, parduodant: Lygo keliose vietose, pagaliau nupirko jauną ožkutę su šviežiu pienu LzP. Aš važiuodamas lygau arklį J.Jabl. Sakyk, kiek prašai, o tada imsiu lygti I.Simon. Turu jautį lygstamą, greitai parduosu Plt.
lygtinai̇̃ Nelygtinai̇̃ pasako, t. y. nereik lygti, vienkart pasako, kiek reik mokėti už jeib ką J. Kaip čia perkami sūriai, lygtinai ar nelygtinai? J.Jabl. Sakyk nelygtinai Skd.
| refl. Mšk: Vos imdavo statinėti savo margąsias klumpes, būriai žmonių, žiūrėk, nė valandos netrukus išgrobstydavo jas, nesilygdami su seniu LzP. O penkios kapeikos ar negana? – lygstuos Žem. Aš nenoriu su tavimi lýgties, kaulyties J. Dėl rublio tiek lýgstas – sušilo supluko visa Krš. Bet ką darysi: senatvė – ne draugas, su ja nesilygsi LzP.
2. tartis, derėtis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Jis lýgsta algos pagal savo norą, o jamui duoda pagal jo darbą J. Kitims metams algos lygti nebereikės, tik prydų kailinius duosi Grdm. Aną lýgo už vaikį Mžk. Metai lygti̇̀ buvo lig Kalėdų, ne lig Naujų metų Šts. Turiu darbininką lýgstamą, bet branginas, vargu eis Šts.
| refl.: Aš jau nebesu pusmergė ir paviržio nebelýgstuos Vkš. Atejus čėsuo lýgties, Mykolas nieko neprašė už procę BM356. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo[ja] sau keletą dienų šienpjūtė[je] M.Valanč.
3. BzF136, Skd, Lc lažybų eiti, lažintis.
| refl.: O aš sakau, kad rytoj bus gražus oras, eiva lygtis I.Simon. Liuob lýgsis vaikiai, katras išneš duobos ardą Štk. Rūgštinis. – Nerūgštinis! – Nu lýkiavos! KlvrŽ.
4. N, K, LVII483 būti lygiam, susilyginti: Džiaugsmas tam anam nelygsta brš.
1 antlýgti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts.
1 aplýgti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš.
1 atlýgti
1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlýgo ar neatlýgo, tai nežinau Brž.
2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlýgti Ėr.
1 įlýgti
1. tr. beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Drabužius buvau įlygęs, bet kitas pagrobė Šts.
2. sutarti derantis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Įlygtà buvo į sutartį kumiečiuo visokio javo Krš. Įlygo laikyti vaiką iki Kalėdų, o dabar, kai jau atganė, nelaiko Jrb.
| refl.: Eidamas šlūžyti, visumet liuob įsilygti, kad šventas Jonas (Jono šventė) būtų man išeinamas Vkš.
1 išlýgti
1. tr. BzF136 sutarti dėl kainos perkant.
2. intr. Š tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie (liberalai) … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt TP1881,38.
| refl. Š: Išsilygau, kad muni vaikai muno iškaršintų PP59.
ǁ sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Gaspadorius, lygdamos su vaikiu, išlygo, jog vaikis tura kasdiena rytmetį sumalti po puspūrį rugių VoL317(Kv). Vasarai yra vienas berniukas išlygtas arkliams žiūrėti Žem.
| refl. tr.: Išsilygęs esu tris išeitamas dienas mėnesė[je] Šts. Aš buvau didelį pasėlį išsilygęs rš.
1 nulýgti
1. tr., intr. BŽ87 nuderėti perkant: Aš nulýgau, kad mažiau mokėtumei, t. y. nuderėjau J. Ką nulýgsi, tas paliks kišenė[je] Skd. Ką nulygsi – nemokėsi Lkv. Prekės [kainos] nenulýgstamos Trk. Aš esu nenulýgstamas (nenuolaidus) – mun neparsakysi Trk.
| refl.: Gal nusilýgsi kiek Vkš.
2. tr. Dr laimėti lažybas: Nulygau tave, muno viršus Šts.
1 palýgti intr. paderėti kainą: Pirksi – nepirksi, o palygti galima rš. Palygau – be penkių auksinų neduoda Žem. Palýgsiu, gal pigiau nupirksiu Btg.
1 pielýgti žr. 1 prilygti 1: Pasenęs, surukęs, jau žemei pylýgsti i da eisi į miestą Kin.
1 prilýgti
1. tr., intr. R, CI60, Dbk pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms K.Donel. Sūnus tėvui neprilýgęs BŽ88. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? JV156. Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo BsMtII131. Visame turėjo broliamus prilygt DP35. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi S.Stan. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti rš.
^ Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) ST583, S.Dauk, I.
prilygtinai̇̃ adv., prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti KII46.
2. tr. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto Jrb.
3. intr. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki J. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė JV891. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų FrnS135. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio JV1092. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę BsO150. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi Vdžg.
| tr. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19.
4. tr. Jrb išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį (d.) Alk. Prilýgau tokią [žmoną], dabar galėsiu vargti visą amželį Grdž. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko Snt. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent Gs. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi LB109. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį BsO350. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį JV939.
5. tr. Jrb sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu Vaižg. Skuode prilygau vaikį Skd. Prilygtas buvo paviržis po metų galo Šts. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti Pp. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą Šts. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti Šts.
prilygtinai̇̃ adv.: Ūkininkas gavo berną prilygtinai̇̃ NdŽ.
| refl. tr.: Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti Kv. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos Šts.
1 sulýgti
1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk.
2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą BŽ76. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti J.Avyž. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name rš. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta BsPII19. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti rš. Ar sulygai vaikį (pasisamdei)? Skd. Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus Tt. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos BPI228.
| refl.: Antanas susilýgo šimtą rublių algos Kv. Susilýgau už mergę Svirbūtėse Krš.
3. intr. Prk susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši Brs. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias Šts.
| refl.: Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti TDrVII229. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus BsV278. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos MPs.
4. intr. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali DP167.
5. intr. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta DP70. Sulyk su broliu DP292.
6. intr. Alk būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali Šn. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams KlvD376. Nesulygstu jam SD193. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti SE219. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau KN73.
ǁ atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (orig. ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) DP526. Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais DP59.
7. žr. 1 prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums (d.) Rs.
pratari̇̀mas
Apibrėžtis
tari̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ, tari̇̀masis (1), tari̇̀mos ind.
1. tartis: Garsų tari̇̀mas DŽ. Taisyklingas (teisingas), aiškus tari̇̀mas NdŽ. Aukštaitiškas tarimas LKGI477. Kleinas balsius suskirstė į ilguosius ir trumpuosius, klasifikavo garsus pagal kalbos padargus, aprašė jų tarimą LTEIII519. Kapsų tarimas yra labiau juk norminamas negu dzūkų J.Balč.
2. → tarti 2: Tarimas žodžio būt gelbėjęs – neatidarei burnos V.Kudir.
3. refl. LL207, NdŽ, KŽ → tarti 3 (refl.): Kiti delegatai atvažiuos tiktai ateinančiosios savaitės pradžioje, kame prasidės tarimos sulyg svarbiausių klausimų VŽ1904,1.
ǁ prk.: Ne kokio tari̇̀mos nėra (neįmanoma numaldyti): Kroka [vaikas], i tiek Krš.
4. susitarimas: Klausia, ar negalėčia nueit an tari̇̀mo [dėl vedybų] Slm.
| refl.: Padarėm, kiek sutarta. Nori daugiau, tarkimės iš naujo. – Kokio dar tarimosi? Lyg mes svetimi, nepažįstami J.Balt.
5. I → tarti 6.
| refl. NdŽ.
6. NdŽ žr. patarimas 1: Paklausė erelis varnos tarimo S.Dauk.
^ Geras tarimas atkanka rytą S.Dauk.
7. KŽ žr. nutarimas 1: Teismo tari̇̀mas NdŽ. Suvažiavimo tarimas rš. Kad koksai tarimas daugiam netinka, tad jį atmeta murmėjimu S.Dauk.
8. pritariamoji sutartinės melodija, pritarinys: Pirmoji [giesmių melodijos] dalis vad[inasi] rinkiniu ir ją dainuojančioji vad[inama] rinkėja, antroji vad[inama] tarimu ar patarimu ir ją dainuojančioji vad[inama] tarėja ar patarėja EncIX1530.
aptari̇̀mas sm. (2) DŽ1 → aptarti.
1. P, FT apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme rš. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių Vd.
2. rš apibūdinimas.
3. M nutarimas, sprendimas.
4. veiklos apribojimas: Vienok ir tai su visokiais aptarimais: nei Romanas, nei tijūnai jo neprivalo kištis į sričius V.Piet.
5. N, NdŽ apkalba, aptartis: Valgymas [šienpjoviams] turi būti maistingas, mėsos užtenkamai, nes čia yra svetimų žmonių, šeimininkei ir visai gryčiai galėtų būti aptarimas M.Katk. Kunegas Jokūbą už nekaltą aptarimą parčaižė M.Valanč. Aptarimas, apkalbėjimas piktai perkreipia noris pačius geriausius mūsų norus Gmž. Nusiuntė vieną iš pasiuntinių su raštu, pilnu melagystės ir aptarimo I. Aptarimas, kalbomis apkėlimas I.
6. įtarimas, įtartis: Aptarimas krito ant pusbernio, kurį … gaspadorius … savo akimis regėjęs guzikus iš … sermėgos pjaustant TS1897,2. Tą savo aptarimą išpažino, nė vieno iš aptartųjų nelenkdamas M.Valanč.
7. refl. apsirikimas kalbant: Apsitari̇̀mas, parikimas kalboje BŽ303.
įtari̇̀mas sm. (2) → įtarti.
1. Š, LL151, Vd, DŽ, NdŽ, Plšk nepasitikėjimas, įtartis: Priešinimasis gali sukelti įtarimą rš. Širdin įsiskverbė įtarimas A.Vien. Jie suėjo į miestą be mažiausio įtarimo, pasiskirstę po du ar tris vyrus J.Balč. Yra žmonių, kurie visada su įtarimu sutinka naujoves sp. Įtarimas pasitvirtino sp. Frankas savo protu turėjo išsklaidyti bet kokį įtarimo šešėlį P.Cvir.
| refl.: Tik kad be rietenų, be barnių, be nereikalingų kits kito įsitarimų! rš.
2. pavadinimas: Tie kapai vadinas dar šiandien, senų dienų įtarimu, kurganais S.Dauk.
ištari̇̀mas sm. (2); SD415, Sut, N → ištarti.
1. Š, NdŽ, DŽ1 tartis: Aš čia taigoju ištarimą žodžių žemaičių kalbos S.Dauk. Ir žemaičių ištari̇̀mas y[ra] lengvesnis kaip aukštaičių Yl. Savybalsis y ilgasis visados tur pavelktiną ištarimą JDIII(IVpsl.). Kam čia savo kvaila rašyba gadinti gyvosios kalbos ištarimą? K.Būg. Pasaka … surašyta pagal mūsų kaimiečių ištarimą TS1902,4-5. Svetimas ištarimas (žodžių kalboje) LL81.
2. išraiška: Akyse šitose buvo tiek ištarimo, kad nuo seno žmogaus ir negalėjau laukti TS1903,11(V.Piet).
3. refl. netyčia pasakyti žodžiai: Nė mažiausiu veido krustelėjimu savęs neišdavė, neparodė, kad tas Donato išsitarimas buvo jai malonus Pt. Tas išsitarimas skaudžiai užgavo Tamošių rš. Mažas išsitari̇̀mas, o kiek piktumo! Dkš. Del vieno išsitari̇̀mo galėjai [hitlerininkų] būti nuo šeimos atskirtas Plšk.
4. pasakymas, posakis: Tas vienas ištarimas reiškia Vasilionį buvus stiprų vyrą ir aukštai mokslingą A1884,30. Žodžių ir ištarimų buvo jis didį zopostą surinkęs Kel1881,53. Pagoniškųjų dievų ištari̇̀mas (orakulas) KII101.
| refl. Š, BŽ84: Poetiški išsitarimai yra vaizdingi Vd. Išsitari̇̀mas: velnio prisėsta Rg.
5. M.Valanč sprendimas, nutarimas: Sūdžių ištari̇̀mas KII131. Tvirtinti ištarimu ant rašto I.
nutari̇̀mas sm. (2) → nutarti.
1. Amb, Š, LL206,260 (teisinis) aktas, priimamas valdžios organų valdymo ir kitais atvejais, sprendimas, potvarkis: Pagal pirmutinį nutarimą paskyrė apgautoją kareivį į marias įmesti BsPIII28(Nm). Susirinkimas priėmė nutari̇̀mą DŽ1. Teismo nutari̇̀mas NdŽ.
2. refl. susitarimas: Toks nusitari̇̀mas – duoti po rublį Krš.
3. SD186, Sut, N smerkimas, menkinimas, apkalba: O ir dabar dar begirdime nutarimo, pašiepimo, papeikimo žodžių kalbose ir raštuose Vd. Tų nutarimų yra visokių VšR.
4. SD1126 įtarimas, įtartis.
5. nustatymas: Daboti, kad neapsirikus ligos nutarime ir gydymo būde rš.
6. pasakymas, posakis: Yra toks nutarimas, jog piktas žmogus ir ant saulės taškus randa V.Piet.
7. NdŽ apsimetimas, akių dūmimas: Neva sakosi, kad koją skauda: tai tik toks nutari̇̀mas Gs.
patari̇̀mas sm. (2) → patarti.
1. Amb, LL23, BŽ432, NdŽ nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis: Jie man galėję duoti naudingų patarimų J.Jabl. Klauso išmintingo patari̇̀mo DŽ1. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas Blv. Ką daryt: vienas vieną patari̇̀mą duoda, kitas kitą Rg. Rudenį, jau baigiant valyti vasarojų, visus nustebina Mackevičiaus patarimas pirktis dalgių V.Myk-Put. Patarimai kaip tik žirniai nuo sienos atšoksta Žem. Juridinis patari̇̀mas DŽ.
^ Gavo aukso patari̇̀mą Prn. Geras patari̇̀mas ir už piningus brangesnis Šv. Geras patarimas – jau pusė darbo KrvP(Jnš). Rudas į apgavimą, o plikas į patarimą LMD(Pkn). Po darbo patarimas nebereikalingas LTR(Žg). Girto patarimais toli nenuvažiuosi KrvP(Nmn).
2. refl. NdŽ, DŽ1, Žlb, Pnm → patarti 2 (refl.): Ans nė vieno darbelio nedirba be ano pasitari̇̀mo KlvrŽ. Pasitari̇̀mas su žmona reikalingas Btg.
3. refl. NdŽ posėdis, suėjimas, susirinkimas kam aptarti: Pasitarimas buvo visiškai slaptas rš. Viena žila [galva] daugiau pasitarimuose verta negu dešimtys be ūsų V.Krėv. Sušaukti pasitari̇̀mą DŽ. Teismo pasitari̇̀mas DŽ.
ǁ ko aptarti, pasitarti susirinkę žmonės: Pasitarimas priėmė sveikinimą sp.
4. SD1124,125 pritarinėjimas, pataikavimas.
5. EncIX1530 žr. tarimas 8: Kartais dainininkė pagiedodavo vieną sutartinės melodiją (pvz., užtarimą), o antros (patarimo) nebeatsimindavo rš.
6. → patarti 7: Patarimas už dūminę gryčią M.Katk.
pértarimas sm. (1)
1. DŽ1 → pertarti 1.
2. DŽ1 → pertarti 5: Galiam palikti kaltais nepartarimu blogai darančių brš.
3. refl. BŽ473 susikivirčijimas, susipykimas.
pratari̇̀mas sm. (2) → pratarti.
1. refl. netyčia pasakyti žodžiai, išsitarimas: Šis viršininko prasitarimas kameros gyventojams šiek tiek padėjo susivokti, kas čia vyksta rš. Aiškėjo dabar ir visokie prasitarimai, kuriuos seniau nebuvo gerai supratusi Vd. Jis už tokius prasitarimus gavo nedėlę kalėjimo prš.
2. I, S.Dauk pratarmė, prakalba.
3. pravardė: Zakaūšas, Šmideris – ta ne pavardės, tik pratari̇̀mai Šts.
pritari̇̀mas sm. (2) DŽ, NdŽ → pritarti.
1. SD1150,152,215, SD309, Q89, SGI17, H163, R, MŽ, N, FT sutikimas su kuo, palaikymas: Pritarimas, prietarma SD281. Tekarūnuojas jis geriau su mūsų pritarimu negu prieš mūsų norą B.Sruog. Be tavo pritarimo pakėliau kalaviją, ir pasisekė V.Krėv. Pritarimo šūkiams kiek aprimus, ėmė ryškėti darbininkų giesmės garsai rš.
2. I, LL194,285 akompanavimas: Himnas mišriam chorui su orchestro pritarimu Vd.
3. susiderinimas, sutarimas (dirbant ką kartu), darna: Kuliant [spragilais] tas pritari̇̀mas labai svarbus Kž.
4. Sut užstojimas, užtarimas: Bus pritarimas užu mus PK136.
5. Gdl posakis, pasakymas, priežodis: Yra bobų pritari̇̀mas: kad žentas būt sotus pautiene i pautienė būt ciela Tvr.
6. papildoma mintis, pridūrimas prie kokio pasakymo: Šitokių [žemiškų] daiktų visadai turim melstisi su pritarimu tokiu: jei Dievas nor …, tada jis jų teduodi mumus BPII106. O kada meldžiamės duchaunų daiktų Dievo …, tada tokių daiktų be pritarimo turim melsti BPII106.
7. prietaras: Pritari̇̀mas yra, kad jeibo prigeria (nuskęsta) žmogus, jis vaikšto (vaidenasi) Dj.
sutari̇̀mas sm. (2) NdŽ; Q656, R116, MŽ151, Sut, N, M, LL64 → sutarti.
1. DŽ1 dviejų ar daugiau asmenų susikalbėjimas dėl ko nors: Tokį sutarimą tarp savęs padarė S.Dauk.
| refl. R286, MŽ382, N, I: Susikalbėjimas, susitarimas SD347. Tarpusavio, savitarpio susitari̇̀mas NdŽ. Dvišalis susitari̇̀mas NdŽ. Ilgai užsitęsusios derybos pagaliau pasibaigė susitarimu sp. Parejau sulig susitarimù gyventi Krž. Vestuvės būdavo pagal susitari̇̀mą – kur jau vietos daugiau Škt. Toks buvo susitari̇̀mas: po dieną pasileist LKT215(Jnš). Kap geras žmogus – atjausdai, be susitari̇̀mo atduodi Grv.
2. nuomonių, pažiūrų, interesų vieningumas, sutapimas: Nuomonių sutari̇̀mas BŽ135. Jų vyriausieji vadovai yra į didį nesutarimą parėję ir kits kitą pradėjo baisiai išdarkyti Kel1881,52. Visi kaip vienas lietuviai vienan balsan retai atsitinkamu sutarimu šaukia: Vilnius – vis tiek Lietuvos širdis, sveika ar ligūsta Vaižg. Šitaipo stojos nesutarimas dėl jo tarp žmonių BtJn7,43. Mislių nesutari̇̀mas KII53,305.
3. susitariamasis aktas, dokumentas, sutartis: Japonai su kinais padarė sutarimą rš. Mišką pardavė, o su žmonėm sutari̇̀mą padarė Klt.
4. sugyvenimas, sutikimas, santaika: Gyveno jie kiekvienas sau, be šeimyniškos laimės, be susiklausymo, be sutarimo A.Vien. Tarpusavio sutari̇̀mas DŽ. O žaltiškas anuodums sutari̇̀mas! End. Nebuvo meilės, nebuvo sutari̇̀mo – kaip galiama buvo gražiai gyvent! Krs.
^ Kur nė[ra] sutari̇̀mo, ten pragaras, ne numai Vvr. Sutarimas kalnus varto LTsV247(Jnš). Sutarimas – geras papratimas LTR(Jnš). Sutikime gimęs, sutarime miręs LTR(Jnš).
5. sutartuvės, sužadėtuvės: Jau toksai tų stabmeldžių būdas: mergaitė, piršliams atėjus, slepiasi lig sutarimo rš.
6. NdŽ sąskambis, harmonija: Balso, ardančio sutarimą, nėra: visi papratę giedoti M.Katk. Balsų sutari̇̀mas KI37. Gražus balsų sutari̇̀mas I. Giesmės ir muzikos balsai be sutarimo artinosi J.Balč.
7. susiderinimas ką darant, darna: Sutarimas mušant tiek lengvina kūlimą, kiek maršo griežimas lengvina kareiviams eiseną M.Katk. Turėjo sutari̇̀mą turėti, o be sutari̇̀mo nėkas nėkur neina [kuliant spragilais] Rdn. Pasigirsta šaudymas. Viena papliūpa, paskui kita, dar kita. Ir vis be sutarimo, tarytum bulves aruodan beria J.Balt.
^ Kas iš to bėgimo, kad nėr sutarimo LTsV250(Trg).
užtari̇̀mas sm. (2) → užtarti.
1. H, R, MŽ, Sut, N, LL131, NdŽ užstojimas žodžiu ar raštu, palaikymas: Užtari̇̀mo prašyti DŽ1. Užtari̇̀mas, užstojimas sūde už kitą I. Vaikas, kuomet patiria, jog tėvukas ruošiasi jį lupti, tuojau glaudžias prie motinos, ieškodamas užtarimo Blv. Motiną tie tėvo užtarimai kartais erzindavo J.Bil. Ir užtarimo nėra iš kur laukt, nes ponai jokių įstatymų nepaiso LKVII245. Par užtarimą Kuršo kunegaikščio Ketlero – išleistu [iš kalėjimo] pagrįžo į Kražius M.Valanč. Graudenu tada, idant pirm visų daiktų daryti būtų užtarimai, maldos, prašymai, dėkavojimai už visus žmones Bt1PvTm2,1.
2. NdŽ dainavimas antru balsu, antrinimas: Lietuvių liaudies dainos dainuojamos su užtarimu MTtVII130.
3. rš pagrindinė sutartinės melodija ir žodžiai, rinkinys.
4. priežastis: Ažutarimas SD1147, SD303.
5. R389, MŽ523 pratarmė, prakalba.
1. tartis: Garsų tari̇̀mas DŽ. Taisyklingas (teisingas), aiškus tari̇̀mas NdŽ. Aukštaitiškas tarimas LKGI477. Kleinas balsius suskirstė į ilguosius ir trumpuosius, klasifikavo garsus pagal kalbos padargus, aprašė jų tarimą LTEIII519. Kapsų tarimas yra labiau juk norminamas negu dzūkų J.Balč.
2. → tarti 2: Tarimas žodžio būt gelbėjęs – neatidarei burnos V.Kudir.
3. refl. LL207, NdŽ, KŽ → tarti 3 (refl.): Kiti delegatai atvažiuos tiktai ateinančiosios savaitės pradžioje, kame prasidės tarimos sulyg svarbiausių klausimų VŽ1904,1.
ǁ prk.: Ne kokio tari̇̀mos nėra (neįmanoma numaldyti): Kroka [vaikas], i tiek Krš.
4. susitarimas: Klausia, ar negalėčia nueit an tari̇̀mo [dėl vedybų] Slm.
| refl.: Padarėm, kiek sutarta. Nori daugiau, tarkimės iš naujo. – Kokio dar tarimosi? Lyg mes svetimi, nepažįstami J.Balt.
5. I → tarti 6.
| refl. NdŽ.
6. NdŽ žr. patarimas 1: Paklausė erelis varnos tarimo S.Dauk.
^ Geras tarimas atkanka rytą S.Dauk.
7. KŽ žr. nutarimas 1: Teismo tari̇̀mas NdŽ. Suvažiavimo tarimas rš. Kad koksai tarimas daugiam netinka, tad jį atmeta murmėjimu S.Dauk.
8. pritariamoji sutartinės melodija, pritarinys: Pirmoji [giesmių melodijos] dalis vad[inasi] rinkiniu ir ją dainuojančioji vad[inama] rinkėja, antroji vad[inama] tarimu ar patarimu ir ją dainuojančioji vad[inama] tarėja ar patarėja EncIX1530.
aptari̇̀mas sm. (2) DŽ1 → aptarti.
1. P, FT apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme rš. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių Vd.
2. rš apibūdinimas.
3. M nutarimas, sprendimas.
4. veiklos apribojimas: Vienok ir tai su visokiais aptarimais: nei Romanas, nei tijūnai jo neprivalo kištis į sričius V.Piet.
5. N, NdŽ apkalba, aptartis: Valgymas [šienpjoviams] turi būti maistingas, mėsos užtenkamai, nes čia yra svetimų žmonių, šeimininkei ir visai gryčiai galėtų būti aptarimas M.Katk. Kunegas Jokūbą už nekaltą aptarimą parčaižė M.Valanč. Aptarimas, apkalbėjimas piktai perkreipia noris pačius geriausius mūsų norus Gmž. Nusiuntė vieną iš pasiuntinių su raštu, pilnu melagystės ir aptarimo I. Aptarimas, kalbomis apkėlimas I.
6. įtarimas, įtartis: Aptarimas krito ant pusbernio, kurį … gaspadorius … savo akimis regėjęs guzikus iš … sermėgos pjaustant TS1897,2. Tą savo aptarimą išpažino, nė vieno iš aptartųjų nelenkdamas M.Valanč.
7. refl. apsirikimas kalbant: Apsitari̇̀mas, parikimas kalboje BŽ303.
įtari̇̀mas sm. (2) → įtarti.
1. Š, LL151, Vd, DŽ, NdŽ, Plšk nepasitikėjimas, įtartis: Priešinimasis gali sukelti įtarimą rš. Širdin įsiskverbė įtarimas A.Vien. Jie suėjo į miestą be mažiausio įtarimo, pasiskirstę po du ar tris vyrus J.Balč. Yra žmonių, kurie visada su įtarimu sutinka naujoves sp. Įtarimas pasitvirtino sp. Frankas savo protu turėjo išsklaidyti bet kokį įtarimo šešėlį P.Cvir.
| refl.: Tik kad be rietenų, be barnių, be nereikalingų kits kito įsitarimų! rš.
2. pavadinimas: Tie kapai vadinas dar šiandien, senų dienų įtarimu, kurganais S.Dauk.
ištari̇̀mas sm. (2); SD415, Sut, N → ištarti.
1. Š, NdŽ, DŽ1 tartis: Aš čia taigoju ištarimą žodžių žemaičių kalbos S.Dauk. Ir žemaičių ištari̇̀mas y[ra] lengvesnis kaip aukštaičių Yl. Savybalsis y ilgasis visados tur pavelktiną ištarimą JDIII(IVpsl.). Kam čia savo kvaila rašyba gadinti gyvosios kalbos ištarimą? K.Būg. Pasaka … surašyta pagal mūsų kaimiečių ištarimą TS1902,4-5. Svetimas ištarimas (žodžių kalboje) LL81.
2. išraiška: Akyse šitose buvo tiek ištarimo, kad nuo seno žmogaus ir negalėjau laukti TS1903,11(V.Piet).
3. refl. netyčia pasakyti žodžiai: Nė mažiausiu veido krustelėjimu savęs neišdavė, neparodė, kad tas Donato išsitarimas buvo jai malonus Pt. Tas išsitarimas skaudžiai užgavo Tamošių rš. Mažas išsitari̇̀mas, o kiek piktumo! Dkš. Del vieno išsitari̇̀mo galėjai [hitlerininkų] būti nuo šeimos atskirtas Plšk.
4. pasakymas, posakis: Tas vienas ištarimas reiškia Vasilionį buvus stiprų vyrą ir aukštai mokslingą A1884,30. Žodžių ir ištarimų buvo jis didį zopostą surinkęs Kel1881,53. Pagoniškųjų dievų ištari̇̀mas (orakulas) KII101.
| refl. Š, BŽ84: Poetiški išsitarimai yra vaizdingi Vd. Išsitari̇̀mas: velnio prisėsta Rg.
5. M.Valanč sprendimas, nutarimas: Sūdžių ištari̇̀mas KII131. Tvirtinti ištarimu ant rašto I.
nutari̇̀mas sm. (2) → nutarti.
1. Amb, Š, LL206,260 (teisinis) aktas, priimamas valdžios organų valdymo ir kitais atvejais, sprendimas, potvarkis: Pagal pirmutinį nutarimą paskyrė apgautoją kareivį į marias įmesti BsPIII28(Nm). Susirinkimas priėmė nutari̇̀mą DŽ1. Teismo nutari̇̀mas NdŽ.
2. refl. susitarimas: Toks nusitari̇̀mas – duoti po rublį Krš.
3. SD186, Sut, N smerkimas, menkinimas, apkalba: O ir dabar dar begirdime nutarimo, pašiepimo, papeikimo žodžių kalbose ir raštuose Vd. Tų nutarimų yra visokių VšR.
4. SD1126 įtarimas, įtartis.
5. nustatymas: Daboti, kad neapsirikus ligos nutarime ir gydymo būde rš.
6. pasakymas, posakis: Yra toks nutarimas, jog piktas žmogus ir ant saulės taškus randa V.Piet.
7. NdŽ apsimetimas, akių dūmimas: Neva sakosi, kad koją skauda: tai tik toks nutari̇̀mas Gs.
patari̇̀mas sm. (2) → patarti.
1. Amb, LL23, BŽ432, NdŽ nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis: Jie man galėję duoti naudingų patarimų J.Jabl. Klauso išmintingo patari̇̀mo DŽ1. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas Blv. Ką daryt: vienas vieną patari̇̀mą duoda, kitas kitą Rg. Rudenį, jau baigiant valyti vasarojų, visus nustebina Mackevičiaus patarimas pirktis dalgių V.Myk-Put. Patarimai kaip tik žirniai nuo sienos atšoksta Žem. Juridinis patari̇̀mas DŽ.
^ Gavo aukso patari̇̀mą Prn. Geras patari̇̀mas ir už piningus brangesnis Šv. Geras patarimas – jau pusė darbo KrvP(Jnš). Rudas į apgavimą, o plikas į patarimą LMD(Pkn). Po darbo patarimas nebereikalingas LTR(Žg). Girto patarimais toli nenuvažiuosi KrvP(Nmn).
2. refl. NdŽ, DŽ1, Žlb, Pnm → patarti 2 (refl.): Ans nė vieno darbelio nedirba be ano pasitari̇̀mo KlvrŽ. Pasitari̇̀mas su žmona reikalingas Btg.
3. refl. NdŽ posėdis, suėjimas, susirinkimas kam aptarti: Pasitarimas buvo visiškai slaptas rš. Viena žila [galva] daugiau pasitarimuose verta negu dešimtys be ūsų V.Krėv. Sušaukti pasitari̇̀mą DŽ. Teismo pasitari̇̀mas DŽ.
ǁ ko aptarti, pasitarti susirinkę žmonės: Pasitarimas priėmė sveikinimą sp.
4. SD1124,125 pritarinėjimas, pataikavimas.
5. EncIX1530 žr. tarimas 8: Kartais dainininkė pagiedodavo vieną sutartinės melodiją (pvz., užtarimą), o antros (patarimo) nebeatsimindavo rš.
6. → patarti 7: Patarimas už dūminę gryčią M.Katk.
pértarimas sm. (1)
1. DŽ1 → pertarti 1.
2. DŽ1 → pertarti 5: Galiam palikti kaltais nepartarimu blogai darančių brš.
3. refl. BŽ473 susikivirčijimas, susipykimas.
pratari̇̀mas sm. (2) → pratarti.
1. refl. netyčia pasakyti žodžiai, išsitarimas: Šis viršininko prasitarimas kameros gyventojams šiek tiek padėjo susivokti, kas čia vyksta rš. Aiškėjo dabar ir visokie prasitarimai, kuriuos seniau nebuvo gerai supratusi Vd. Jis už tokius prasitarimus gavo nedėlę kalėjimo prš.
2. I, S.Dauk pratarmė, prakalba.
3. pravardė: Zakaūšas, Šmideris – ta ne pavardės, tik pratari̇̀mai Šts.
pritari̇̀mas sm. (2) DŽ, NdŽ → pritarti.
1. SD1150,152,215, SD309, Q89, SGI17, H163, R, MŽ, N, FT sutikimas su kuo, palaikymas: Pritarimas, prietarma SD281. Tekarūnuojas jis geriau su mūsų pritarimu negu prieš mūsų norą B.Sruog. Be tavo pritarimo pakėliau kalaviją, ir pasisekė V.Krėv. Pritarimo šūkiams kiek aprimus, ėmė ryškėti darbininkų giesmės garsai rš.
2. I, LL194,285 akompanavimas: Himnas mišriam chorui su orchestro pritarimu Vd.
3. susiderinimas, sutarimas (dirbant ką kartu), darna: Kuliant [spragilais] tas pritari̇̀mas labai svarbus Kž.
4. Sut užstojimas, užtarimas: Bus pritarimas užu mus PK136.
5. Gdl posakis, pasakymas, priežodis: Yra bobų pritari̇̀mas: kad žentas būt sotus pautiene i pautienė būt ciela Tvr.
6. papildoma mintis, pridūrimas prie kokio pasakymo: Šitokių [žemiškų] daiktų visadai turim melstisi su pritarimu tokiu: jei Dievas nor …, tada jis jų teduodi mumus BPII106. O kada meldžiamės duchaunų daiktų Dievo …, tada tokių daiktų be pritarimo turim melsti BPII106.
7. prietaras: Pritari̇̀mas yra, kad jeibo prigeria (nuskęsta) žmogus, jis vaikšto (vaidenasi) Dj.
sutari̇̀mas sm. (2) NdŽ; Q656, R116, MŽ151, Sut, N, M, LL64 → sutarti.
1. DŽ1 dviejų ar daugiau asmenų susikalbėjimas dėl ko nors: Tokį sutarimą tarp savęs padarė S.Dauk.
| refl. R286, MŽ382, N, I: Susikalbėjimas, susitarimas SD347. Tarpusavio, savitarpio susitari̇̀mas NdŽ. Dvišalis susitari̇̀mas NdŽ. Ilgai užsitęsusios derybos pagaliau pasibaigė susitarimu sp. Parejau sulig susitarimù gyventi Krž. Vestuvės būdavo pagal susitari̇̀mą – kur jau vietos daugiau Škt. Toks buvo susitari̇̀mas: po dieną pasileist LKT215(Jnš). Kap geras žmogus – atjausdai, be susitari̇̀mo atduodi Grv.
2. nuomonių, pažiūrų, interesų vieningumas, sutapimas: Nuomonių sutari̇̀mas BŽ135. Jų vyriausieji vadovai yra į didį nesutarimą parėję ir kits kitą pradėjo baisiai išdarkyti Kel1881,52. Visi kaip vienas lietuviai vienan balsan retai atsitinkamu sutarimu šaukia: Vilnius – vis tiek Lietuvos širdis, sveika ar ligūsta Vaižg. Šitaipo stojos nesutarimas dėl jo tarp žmonių BtJn7,43. Mislių nesutari̇̀mas KII53,305.
3. susitariamasis aktas, dokumentas, sutartis: Japonai su kinais padarė sutarimą rš. Mišką pardavė, o su žmonėm sutari̇̀mą padarė Klt.
4. sugyvenimas, sutikimas, santaika: Gyveno jie kiekvienas sau, be šeimyniškos laimės, be susiklausymo, be sutarimo A.Vien. Tarpusavio sutari̇̀mas DŽ. O žaltiškas anuodums sutari̇̀mas! End. Nebuvo meilės, nebuvo sutari̇̀mo – kaip galiama buvo gražiai gyvent! Krs.
^ Kur nė[ra] sutari̇̀mo, ten pragaras, ne numai Vvr. Sutarimas kalnus varto LTsV247(Jnš). Sutarimas – geras papratimas LTR(Jnš). Sutikime gimęs, sutarime miręs LTR(Jnš).
5. sutartuvės, sužadėtuvės: Jau toksai tų stabmeldžių būdas: mergaitė, piršliams atėjus, slepiasi lig sutarimo rš.
6. NdŽ sąskambis, harmonija: Balso, ardančio sutarimą, nėra: visi papratę giedoti M.Katk. Balsų sutari̇̀mas KI37. Gražus balsų sutari̇̀mas I. Giesmės ir muzikos balsai be sutarimo artinosi J.Balč.
7. susiderinimas ką darant, darna: Sutarimas mušant tiek lengvina kūlimą, kiek maršo griežimas lengvina kareiviams eiseną M.Katk. Turėjo sutari̇̀mą turėti, o be sutari̇̀mo nėkas nėkur neina [kuliant spragilais] Rdn. Pasigirsta šaudymas. Viena papliūpa, paskui kita, dar kita. Ir vis be sutarimo, tarytum bulves aruodan beria J.Balt.
^ Kas iš to bėgimo, kad nėr sutarimo LTsV250(Trg).
užtari̇̀mas sm. (2) → užtarti.
1. H, R, MŽ, Sut, N, LL131, NdŽ užstojimas žodžiu ar raštu, palaikymas: Užtari̇̀mo prašyti DŽ1. Užtari̇̀mas, užstojimas sūde už kitą I. Vaikas, kuomet patiria, jog tėvukas ruošiasi jį lupti, tuojau glaudžias prie motinos, ieškodamas užtarimo Blv. Motiną tie tėvo užtarimai kartais erzindavo J.Bil. Ir užtarimo nėra iš kur laukt, nes ponai jokių įstatymų nepaiso LKVII245. Par užtarimą Kuršo kunegaikščio Ketlero – išleistu [iš kalėjimo] pagrįžo į Kražius M.Valanč. Graudenu tada, idant pirm visų daiktų daryti būtų užtarimai, maldos, prašymai, dėkavojimai už visus žmones Bt1PvTm2,1.
2. NdŽ dainavimas antru balsu, antrinimas: Lietuvių liaudies dainos dainuojamos su užtarimu MTtVII130.
3. rš pagrindinė sutartinės melodija ir žodžiai, rinkinys.
4. priežastis: Ažutarimas SD1147, SD303.
5. R389, MŽ523 pratarmė, prakalba.
apskýsti
Apibrėžtis
skýsti, -ta (skýda N), skýdo intr. Š, Rtr, skỹsti Sg
1. N, [K], M, L darytis skystam, tižti, leistis: Nuo lietaus skýsta molis DŽ. Rudenį tai molis skysta Rod. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti J. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta J. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo Sdk. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta Grš.
2. darytis palaidam (apie vidurius): Man viduriai skýsta NdŽ.
3. skleistis (į šalis), sklisti: Šieno kūgis skýsta į šalis DŽ. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta KI163(Rg).
4. BzF170, NdŽ skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: Mes skýstam eiti numie Štk. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų Šts. Turav skýsti iš kumpanijos Ggr. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis Vd. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti TP1880,51.
^ Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta Šv.
5. sklaidantis retėti: Pradėjo skysti debesys rš.
ǁ sklindant silpnėti (apie garsą): Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo Pt.
6. slinkti, trauktis: Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris Brs.
7. NdŽ žr. skisti 1.
8. NdŽ menk. darytis paikam, lengvabūdžiui.
9. menk. prarasti nuovoką, proto blaivumą: Jau skýsta bobutė, nuutura Klt.
10. prk. blaškytis: Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė[je] M.Valanč.
apskýsti
1. intr., tr. Rtr gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskýdusios nū krokančios, kruknojančios bandos MitI72(Klp). Apskýdo kiaulių visi pašaliai Plng. Velniai apskydo visus kapus Šts.
2. intr. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su kraujais apskydęs TP1881,12.
ǁ būti apimtam: Visas miestas su liepsnomis apskydo prš. Skūnė ir staldai, po vienu stogu būdami, į liepsnas apskydo LC1879,46.
3. intr. išsiskirstyti, išsivaikščioti, išretėti: Turgus jau besąs apskýdęs, nieko nebesą Skd.
4. intr. būti netvarkingam, apsileisti: Jis apskýdęs, t. y. apsileidęs, apdrikęs J.
5. intr. iširti: Apskýdo ir mūsų vestuvės Brs.
atskýsti
1. intr. Dr, Šts, Kl, Vž, Kv atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskýdau nu būrio par tokią minią žmonių Plng.
2. intr. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto TP1880,13. Prūsai jau buvo atskira tauta, atskydusi nuo aisčių protautės K.Būg. Jogei tas, kurs atskydo nu galvos, negal būti nė sūnariu M.Valanč.
| refl.: Liuobėjo tirpyti męsą: taukai atsi̇̀skyda Sg.
3. tr. BzF170, Dov atskirti, atitolinti vieną nuo kito.
| refl. J, Rtr: Atsiskýdęs vienas ans gyveno, t. y. atskydo JI154.
įskýsti Rtr žr. įskisti.
išskýsti intr. Rtr
1. Š, LL213, BŽ484 pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: Išskýdusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi J. Iš sudygusių kviečių negali̇̀ padaryt tirštą tešlą – išskýsta, ir gana Jnk. Jeigu pašildysi daugiau, išskýs [grietinė], o jeigu pasuksi vėl daugiau, užšals Trš. Jei smarkiai šildai [grietinę], išskýsta – nėko nepadarysi [kastinio] Gd. Išskydusiomis pėdomis pramintas per sniegą takelis rš.
2. išsiskleisti, iširti: Dvikinkį vežimą šieno mesti negal su rankoms: išskýsta klėbys Šts.
3. B, N išsileisti, ištirpti: Į vandenį krinta kraujo lašai ir jame išskysta, nublanksta A.Vencl. Vis tarp rankų išskysta CII1039.
4. išsisklaidyti: Lytus išskýdo vienur kitur, i nelyna Kl. Kaip dūmas turės išskysti brš. Pagiry ėmė švisti. Išskydo tamsa V.Bub.
| prk.: Tuo tarpu svajonės išskydo K.Būg.
5. išsiskirstyti, iškrikti: Į talką suejo žmonys i išskýdo Lnk. Minia greit išskydo rš. [Senovės lietuvių tikėjimas] jus (juos), nors išskydusius po miškus, liuobėjo vienos nakties būvė[je] surinkti į vieną būrį M.Valanč. Lietuviai, pargrįžusys numie, dar neišskydo S.Dauk. Žąsys, po laukus išskýdusios, po vieną, po kitą prapula PP62.
^ Išskydo kaip žydo bitys toroms KlvrŽ, Kv.
išskýdusiai adv.: Žąsys leka išskýdusiai – būs išskydusi žiema Šts.
6. žr. išskisti 1: Erškėčio spygliai draskė jo išskydusius drabužius J.Balč. Išskýdę pirštinės – tu jų nebenešiosi Lnkv.
7. menk. nesugebėti tinkamai, iki galo ką atlikti, sutvarkyti: Dirba ir išskýsta – kas iš tokio darbo! Ut.
8. LL211 menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Paskui, jau laimingai išvažiavus iš kaimo, jam pasidarė gėda, kad taip išskydo J.Avyž.
nuskýsti intr.
1. pasidaryti skystam, vandeningam: Nuskýdę kruopai – nesuvirę Šts. Nuskýdęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti Ggr.
2. nueiti į šalį, nuklysti: Avis nū kitų nuskýdo Als.
3. atokiai būti, atsiskirti: Gyvena nuskýdęs, atšaliai Ggr.
4. pasidaryti šviesesniam, nesmarkiai aptrauktam (apie dangų): Dangus nuskýdęs, kad ploni debesys Ggr.
5. žr. nuskisti: Nebekokios čia pirštinės – visiškai nuskydę! Lnkv.
6. nusklisti, nuskambėti: Tokių pargalių Vytaudo garsas nuskydo iki pačių totorių S.Dauk.
7. menk. pasidaryti neištvermingam, silpnam: Kažkaip nuskýdęs juo tas jaunimas Plng.
paskýsti intr. Rtr
1. M, BŽ471,485, Ser, NdŽ pasidaryti skystam, patižti: Dar žemė paskýdus, nesusitverdinus Lp. Paskýdęs molis, sviestas DŽ1. Pilia vandenio, kolei selyklas paskýsta Alks.
2. Ser, NdŽ išsivaikščioti, išsisklaidyti: Galvijai paskýdo po ganyklą DŽ1. Avys paskýdo, t. y. išsisklaidė į šalis J. Žąsų baisiausi gonai – kad paskýsta, tai visi laukai marguoja Brs. Lietuvių pulkai tujau paskydo po apygardomis, skatino vaidaliotus, idant drąsintum prūsus S.Dauk. Visi paskydo nakvynės ieškoti M.Valanč. Tie narštai (ikrai) visi į tą upelę paskydę TP1880,33.
3. kartu nebegyventi, išsiskirstyti: Paskuo, brolis kaip apsižanijo, teip i paskýdom Skd. Ano kampo gyvatininkai labai paskydę (skyriu) gyvena LC1886,30.
4. paplisti, pasklisti: Paskydo jų raštūse niekų zaunos S.Dauk. Mažne vienos dienos būvė[je] sumišimas paskydo į visus Žemaičius M.Valanč. Garsas apie lietuvių nužudymą Kražių miestelyje paskydo greitai tarp žmonių prš.
5. NdŽ žr. praskysti 8: Pamačiau mergą ir paskydau V.Krėv.
pérskysti intr.
1. Ser, NdŽ pasidaryti kiaurai pavandenijusiam (apie sniegą, kelią).
2. NdŽ persiskirti, atsiskirti: Tu pabėgai po pirmu, vedu i párskydov Krtn. Oi, kad perskysiv, tai graudžiai verksiv TDrVII39(Prk).
3. NdŽ nustoti gyventi santuokoje: Šita pora párskydo Šts.
| refl.: Pasku jis pársiskydo su žmona Kv. Ans pársiskydęs, negyvena su pačia Sg. Anie jau pársiskydę gyvena Ub.
praskýsti intr. Š; Rtr, L, Ser
1. M, DŽ, NdŽ pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskýsta Žrm. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt Rod. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti J. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens J. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta Mlt. Pyragai praskýdo OG340,367. Praskýdo duona, bus sunku pakept Dkš. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta Kp. Putra praskýdo Als. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta Alk.
| Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
^ Ne cukrus, nepraskýsim! Dkš.
2. DŽ1 pasidaryti palaidam (apie vidurius): Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę Brs. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta LzP.
ǁ pradėti viduriuoti: Ligu pieno užgera, ligu praskýsta Vkš. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira Skdv.
3. NdŽ, Ktk, Slm išretėti, išsisklaidyti: Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu Pt. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi sp. Galop tiršta nakties tamsa praskydo J.Avyž.
ǁ pasidaryti retai apaugusiam: Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai Kp.
4. išsiskirstyti, iškrikti: Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti Blv. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi rš. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių Vaižg.
5. Ėr žr. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis Vb. Tie marškiniai jau baigia praskýst Ut. Alkūnės praskýdo visiškai Sdk.
6. menk. nepajėgti tinkamai susitvarkyti: Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs (prastai gyvena, vargsta) Prng. Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko Prng. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto Vžns. Praskýdus be vyro Klt.
7. NdŽ menk. pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: Jos praskýdę pagyruos Dkš. Dabar svietas praskýdęs Vl. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana Mrj. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs Lkč. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus Ašb. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro V.Kudir.
8. menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Ko čia dabar praskýdai (susigraudinai)?! Švnč. Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė (ėmė verkšlenti) Rs.
9. menk. netekti proto blaivumo: Suvis praskýdus, nuutura Klt.
◊ širdi̇̀s praskýsta pasidaro labai graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas rš.
priskýsti intr.
1. NdŽ daug prieiti, prisirinkti, prisklisti: Priskýdo pilna troba vyrų Štk. Kiemas klebonijo[je] priskýdo žmonių, t. y. daug suėjo J. Priskýdo pilnas ežeras laukinių pylių Dr.
2. NdŽ pritapti (atsiskyrus iš kito būrio).
×razskýsti (hibr.)
1. žr. praskysti 1: Prieis [v]andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti Klt.
2. žr. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė Klt.
3. žr. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj razskýsta (nusigyvena) Klt.
suskýsti intr. Š
1. J.Jabl, Ser, DŽ pasidaryti skystam, suskystėti, išsileisti: Netrukus tik kur ne kur bolavo suskydusio sniego lopai rš. Rūgusis pienas suskýdo Bsg.
| prk.: Jis vis dėlto taisydavo, vengdamas atskirų nuomonių, dėl kurių lengvai gali suskysti (netekti tvirtumo) taisymo pagrindai rš.
2. NdŽ pasidaryti palaidiems (apie vidurius): Debesylų skystimas imama, viduriams suskydus rš. Ar bernas kietai miegojo, ar jam viduriai suskydo, kad miegodamas apsikrovė LTR(Dkšt).
3. žr. suskisti 1: Tie marškiniai visiškai suskýdo Ut. Mano skarelė suskýdo kaip voratinklis Ds. Šlapia skranda, savaitę išgulėjusi drėgname sandėlyje, pasidarė nebetinkama dėvėti, supuvo ir rankose suskydo rš.
| Be tumės klo[ja] stogą: plonai, o daug suvaro, ir paliekta suskýdęs Šts.
4. susiskirstyti, pasidalyti: Kuršo žemės būta suskýdusios devyniomis sritimis K.Būg. Suskýdo į dvi kalbi Jn. Spektaklio publika suskydo į du priešingu ir mirtinai nebeapsikenčiančiu būriu Vaižg.
| Dainiuo[ja] kaip gulbiai suskýdę (nedarniai, nesklandžiai) Šts.
5. NdŽ, Grg iširti, pakrikti: I suskýdo anuodums driaugystė LKT85(Kl). Nebebūs veselės, suskýdo piršlybos – jaunoji atsimetė Skd.
6. pasidaryti menkaverčiam, suprastėti: Suskýdusiais piningais atidavė skolą, o ėmęs buvo auksu Šts.
7. iškrikti, išsiskirstyti: Yra toks suskýdęs, ka vedu nuejėv Krtn. Ir ko suskýdęs kaimas Kv. Jau buvo turgus sušviesiaauliai čia bėga achajai mūsų laivų link suskydę per lygumą baimėj didžiausioj HI. Žmonių kupetoms, kupetoms – mes visi suskýdom (pasimetėme) Dr.
8. išretėti, išsisklaidyti: Netrukus viršuje pro suskydusį debesį ėmė rodytis mėlyni sklypai V.Myk-Put. Suskydę debesys driekiasi žemai rš.
9. Lnk, Grg nustoti gyventi santuokoje, išsituokti: Vyras su pačia suskýdo Šts, Sd. Greitai i suskýdo su vyru Kl.
10. NdŽ menk. netekti nuovokumo, sukvailėti: Suskýdo visai žmogus Skd. Suskysta kalba seno žmogaus Šts.
1. N, [K], M, L darytis skystam, tižti, leistis: Nuo lietaus skýsta molis DŽ. Rudenį tai molis skysta Rod. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti J. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta J. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo Sdk. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta Grš.
2. darytis palaidam (apie vidurius): Man viduriai skýsta NdŽ.
3. skleistis (į šalis), sklisti: Šieno kūgis skýsta į šalis DŽ. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta KI163(Rg).
4. BzF170, NdŽ skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: Mes skýstam eiti numie Štk. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų Šts. Turav skýsti iš kumpanijos Ggr. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis Vd. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti TP1880,51.
^ Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta Šv.
5. sklaidantis retėti: Pradėjo skysti debesys rš.
ǁ sklindant silpnėti (apie garsą): Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo Pt.
6. slinkti, trauktis: Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris Brs.
7. NdŽ žr. skisti 1.
8. NdŽ menk. darytis paikam, lengvabūdžiui.
9. menk. prarasti nuovoką, proto blaivumą: Jau skýsta bobutė, nuutura Klt.
10. prk. blaškytis: Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė[je] M.Valanč.
apskýsti
1. intr., tr. Rtr gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskýdusios nū krokančios, kruknojančios bandos MitI72(Klp). Apskýdo kiaulių visi pašaliai Plng. Velniai apskydo visus kapus Šts.
2. intr. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su kraujais apskydęs TP1881,12.
ǁ būti apimtam: Visas miestas su liepsnomis apskydo prš. Skūnė ir staldai, po vienu stogu būdami, į liepsnas apskydo LC1879,46.
3. intr. išsiskirstyti, išsivaikščioti, išretėti: Turgus jau besąs apskýdęs, nieko nebesą Skd.
4. intr. būti netvarkingam, apsileisti: Jis apskýdęs, t. y. apsileidęs, apdrikęs J.
5. intr. iširti: Apskýdo ir mūsų vestuvės Brs.
atskýsti
1. intr. Dr, Šts, Kl, Vž, Kv atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskýdau nu būrio par tokią minią žmonių Plng.
2. intr. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto TP1880,13. Prūsai jau buvo atskira tauta, atskydusi nuo aisčių protautės K.Būg. Jogei tas, kurs atskydo nu galvos, negal būti nė sūnariu M.Valanč.
| refl.: Liuobėjo tirpyti męsą: taukai atsi̇̀skyda Sg.
3. tr. BzF170, Dov atskirti, atitolinti vieną nuo kito.
| refl. J, Rtr: Atsiskýdęs vienas ans gyveno, t. y. atskydo JI154.
įskýsti Rtr žr. įskisti.
išskýsti intr. Rtr
1. Š, LL213, BŽ484 pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: Išskýdusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi J. Iš sudygusių kviečių negali̇̀ padaryt tirštą tešlą – išskýsta, ir gana Jnk. Jeigu pašildysi daugiau, išskýs [grietinė], o jeigu pasuksi vėl daugiau, užšals Trš. Jei smarkiai šildai [grietinę], išskýsta – nėko nepadarysi [kastinio] Gd. Išskydusiomis pėdomis pramintas per sniegą takelis rš.
2. išsiskleisti, iširti: Dvikinkį vežimą šieno mesti negal su rankoms: išskýsta klėbys Šts.
3. B, N išsileisti, ištirpti: Į vandenį krinta kraujo lašai ir jame išskysta, nublanksta A.Vencl. Vis tarp rankų išskysta CII1039.
4. išsisklaidyti: Lytus išskýdo vienur kitur, i nelyna Kl. Kaip dūmas turės išskysti brš. Pagiry ėmė švisti. Išskydo tamsa V.Bub.
| prk.: Tuo tarpu svajonės išskydo K.Būg.
5. išsiskirstyti, iškrikti: Į talką suejo žmonys i išskýdo Lnk. Minia greit išskydo rš. [Senovės lietuvių tikėjimas] jus (juos), nors išskydusius po miškus, liuobėjo vienos nakties būvė[je] surinkti į vieną būrį M.Valanč. Lietuviai, pargrįžusys numie, dar neišskydo S.Dauk. Žąsys, po laukus išskýdusios, po vieną, po kitą prapula PP62.
^ Išskydo kaip žydo bitys toroms KlvrŽ, Kv.
išskýdusiai adv.: Žąsys leka išskýdusiai – būs išskydusi žiema Šts.
6. žr. išskisti 1: Erškėčio spygliai draskė jo išskydusius drabužius J.Balč. Išskýdę pirštinės – tu jų nebenešiosi Lnkv.
7. menk. nesugebėti tinkamai, iki galo ką atlikti, sutvarkyti: Dirba ir išskýsta – kas iš tokio darbo! Ut.
8. LL211 menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Paskui, jau laimingai išvažiavus iš kaimo, jam pasidarė gėda, kad taip išskydo J.Avyž.
nuskýsti intr.
1. pasidaryti skystam, vandeningam: Nuskýdę kruopai – nesuvirę Šts. Nuskýdęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti Ggr.
2. nueiti į šalį, nuklysti: Avis nū kitų nuskýdo Als.
3. atokiai būti, atsiskirti: Gyvena nuskýdęs, atšaliai Ggr.
4. pasidaryti šviesesniam, nesmarkiai aptrauktam (apie dangų): Dangus nuskýdęs, kad ploni debesys Ggr.
5. žr. nuskisti: Nebekokios čia pirštinės – visiškai nuskydę! Lnkv.
6. nusklisti, nuskambėti: Tokių pargalių Vytaudo garsas nuskydo iki pačių totorių S.Dauk.
7. menk. pasidaryti neištvermingam, silpnam: Kažkaip nuskýdęs juo tas jaunimas Plng.
paskýsti intr. Rtr
1. M, BŽ471,485, Ser, NdŽ pasidaryti skystam, patižti: Dar žemė paskýdus, nesusitverdinus Lp. Paskýdęs molis, sviestas DŽ1. Pilia vandenio, kolei selyklas paskýsta Alks.
2. Ser, NdŽ išsivaikščioti, išsisklaidyti: Galvijai paskýdo po ganyklą DŽ1. Avys paskýdo, t. y. išsisklaidė į šalis J. Žąsų baisiausi gonai – kad paskýsta, tai visi laukai marguoja Brs. Lietuvių pulkai tujau paskydo po apygardomis, skatino vaidaliotus, idant drąsintum prūsus S.Dauk. Visi paskydo nakvynės ieškoti M.Valanč. Tie narštai (ikrai) visi į tą upelę paskydę TP1880,33.
3. kartu nebegyventi, išsiskirstyti: Paskuo, brolis kaip apsižanijo, teip i paskýdom Skd. Ano kampo gyvatininkai labai paskydę (skyriu) gyvena LC1886,30.
4. paplisti, pasklisti: Paskydo jų raštūse niekų zaunos S.Dauk. Mažne vienos dienos būvė[je] sumišimas paskydo į visus Žemaičius M.Valanč. Garsas apie lietuvių nužudymą Kražių miestelyje paskydo greitai tarp žmonių prš.
5. NdŽ žr. praskysti 8: Pamačiau mergą ir paskydau V.Krėv.
pérskysti intr.
1. Ser, NdŽ pasidaryti kiaurai pavandenijusiam (apie sniegą, kelią).
2. NdŽ persiskirti, atsiskirti: Tu pabėgai po pirmu, vedu i párskydov Krtn. Oi, kad perskysiv, tai graudžiai verksiv TDrVII39(Prk).
3. NdŽ nustoti gyventi santuokoje: Šita pora párskydo Šts.
| refl.: Pasku jis pársiskydo su žmona Kv. Ans pársiskydęs, negyvena su pačia Sg. Anie jau pársiskydę gyvena Ub.
praskýsti intr. Š; Rtr, L, Ser
1. M, DŽ, NdŽ pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskýsta Žrm. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt Rod. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti J. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens J. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta Mlt. Pyragai praskýdo OG340,367. Praskýdo duona, bus sunku pakept Dkš. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta Kp. Putra praskýdo Als. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta Alk.
| Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
^ Ne cukrus, nepraskýsim! Dkš.
2. DŽ1 pasidaryti palaidam (apie vidurius): Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę Brs. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta LzP.
ǁ pradėti viduriuoti: Ligu pieno užgera, ligu praskýsta Vkš. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira Skdv.
3. NdŽ, Ktk, Slm išretėti, išsisklaidyti: Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu Pt. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi sp. Galop tiršta nakties tamsa praskydo J.Avyž.
ǁ pasidaryti retai apaugusiam: Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai Kp.
4. išsiskirstyti, iškrikti: Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti Blv. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi rš. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių Vaižg.
5. Ėr žr. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis Vb. Tie marškiniai jau baigia praskýst Ut. Alkūnės praskýdo visiškai Sdk.
6. menk. nepajėgti tinkamai susitvarkyti: Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs (prastai gyvena, vargsta) Prng. Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko Prng. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto Vžns. Praskýdus be vyro Klt.
7. NdŽ menk. pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: Jos praskýdę pagyruos Dkš. Dabar svietas praskýdęs Vl. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana Mrj. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs Lkč. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus Ašb. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro V.Kudir.
8. menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Ko čia dabar praskýdai (susigraudinai)?! Švnč. Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė (ėmė verkšlenti) Rs.
9. menk. netekti proto blaivumo: Suvis praskýdus, nuutura Klt.
◊ širdi̇̀s praskýsta pasidaro labai graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas rš.
priskýsti intr.
1. NdŽ daug prieiti, prisirinkti, prisklisti: Priskýdo pilna troba vyrų Štk. Kiemas klebonijo[je] priskýdo žmonių, t. y. daug suėjo J. Priskýdo pilnas ežeras laukinių pylių Dr.
2. NdŽ pritapti (atsiskyrus iš kito būrio).
×razskýsti (hibr.)
1. žr. praskysti 1: Prieis [v]andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti Klt.
2. žr. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė Klt.
3. žr. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj razskýsta (nusigyvena) Klt.
suskýsti intr. Š
1. J.Jabl, Ser, DŽ pasidaryti skystam, suskystėti, išsileisti: Netrukus tik kur ne kur bolavo suskydusio sniego lopai rš. Rūgusis pienas suskýdo Bsg.
| prk.: Jis vis dėlto taisydavo, vengdamas atskirų nuomonių, dėl kurių lengvai gali suskysti (netekti tvirtumo) taisymo pagrindai rš.
2. NdŽ pasidaryti palaidiems (apie vidurius): Debesylų skystimas imama, viduriams suskydus rš. Ar bernas kietai miegojo, ar jam viduriai suskydo, kad miegodamas apsikrovė LTR(Dkšt).
3. žr. suskisti 1: Tie marškiniai visiškai suskýdo Ut. Mano skarelė suskýdo kaip voratinklis Ds. Šlapia skranda, savaitę išgulėjusi drėgname sandėlyje, pasidarė nebetinkama dėvėti, supuvo ir rankose suskydo rš.
| Be tumės klo[ja] stogą: plonai, o daug suvaro, ir paliekta suskýdęs Šts.
4. susiskirstyti, pasidalyti: Kuršo žemės būta suskýdusios devyniomis sritimis K.Būg. Suskýdo į dvi kalbi Jn. Spektaklio publika suskydo į du priešingu ir mirtinai nebeapsikenčiančiu būriu Vaižg.
| Dainiuo[ja] kaip gulbiai suskýdę (nedarniai, nesklandžiai) Šts.
5. NdŽ, Grg iširti, pakrikti: I suskýdo anuodums driaugystė LKT85(Kl). Nebebūs veselės, suskýdo piršlybos – jaunoji atsimetė Skd.
6. pasidaryti menkaverčiam, suprastėti: Suskýdusiais piningais atidavė skolą, o ėmęs buvo auksu Šts.
7. iškrikti, išsiskirstyti: Yra toks suskýdęs, ka vedu nuejėv Krtn. Ir ko suskýdęs kaimas Kv. Jau buvo turgus sušviesiaauliai čia bėga achajai mūsų laivų link suskydę per lygumą baimėj didžiausioj HI. Žmonių kupetoms, kupetoms – mes visi suskýdom (pasimetėme) Dr.
8. išretėti, išsisklaidyti: Netrukus viršuje pro suskydusį debesį ėmė rodytis mėlyni sklypai V.Myk-Put. Suskydę debesys driekiasi žemai rš.
9. Lnk, Grg nustoti gyventi santuokoje, išsituokti: Vyras su pačia suskýdo Šts, Sd. Greitai i suskýdo su vyru Kl.
10. NdŽ menk. netekti nuovokumo, sukvailėti: Suskýdo visai žmogus Skd. Suskysta kalba seno žmogaus Šts.
paržviẽgti
Apibrėžtis
žviẽgti, -ia (-ta Sd), -ė intr. KBII155, K, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, žvi̇́egti, -ia, -ė Š; SD169, SD126, R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, KlvK85, L, ŠT170
1. Grv, Mlk, Rod, Dv, Pbr, Rz, Ilg, Rnv smarkiai, spigiai rėkti (ppr. apie kiaules): Kiaulės žviẽgia, ėst nori Btrm. Tos kiaulės kvyka, žviẽga Klp. Po ratais lenda i žviẽgia tas paršas Vvs. Daba cypa antai žalčiai (paršai), kaip nešerti žviẽga Trk. Gruodžio mėnesė[je] pats pjovimas [kiaulių], išeik rytmetė[je] atsikėlęs, čia žviẽga, čia žviẽga End. Žinai, kiaulės besotės, kita ramesnė, o kita ka žviẽgdavo, a tu šėręs, a nešėręs Grz. Vakaras visai čia pat, kiaulės žviẽgia nesavais balsais, o jis žolės neparnešė LKT121(Vdk). Tos kiaulės sustos, žviẽgs, kad neįeita į prymenę Pln. Pjauna ten kiaulę, aš išeituos iš numų geriau, ka aš negirdėčiu anos ten žviẽgtant Sd. Iškasė tokias duobes dideles, nuneš paršelį kokį menką, įmes ten, ans i žviẽgs Tl. Kiaulė žviẽgia, ir jis paskui vytis Dsm. An pusdienio tos kiaulės pradeda žviẽgt, tada surėki kurr–lia–lia–lia – eina kiaulės namo Alz. Kiaulės rėkdamos, žviẽgdamos tuoj namon lekia, bjauru ganyt Kvr. Eik pažoliauk kiaulėm, aure žviẽgia neliuobtos Mžš. Turgun nueini, kiek te alaso, kiek te paršų žviegimo, vienas až kitą smarkiau žviẽgia Skp. Kaimynas turbūt šviežienos užsinorėjo, kiaulė kad jau žviẽgia [pjaunama] Srv. Ko tos kiaulės taip žviẽgia, įkrėsk jom kiek ėdalo Jnšk. Paršai apie pieno milžtuves bėgiodami tiktai žviegia, ir gana Sln. Ot, pažvigdėm paršelius, kol išprausėm: žviẽgė baisiausia, visi girdėjo Slk. Kiaulės, jei oras kokis, jei sulijo, tai žviẽgia ir namo spraudžias Srj. Sugauna paršėką, pradeda žviẽgt ir visos subėga kiaulės Kb. Girdi, pęslai žviegia, lovys kaip išmazgotas, matyti, nuo pat ryto nešerti Žem. Kiaulės žviegė ausis nusikrimsdamos, avys stumdėsi visu būriu diendaržio kampe neradusios įprasto gardo M.Katil. Kelkis, marti, ilgai miegi, apsuk girnas, kiaulės žviegia LTR(Rk, Km, Šk). Prieš lietų kiaulės žviẽgia ČrP. Kiaulės žviẽgia – gaspadinė ūlyčioj Aln.
| prk.: Galva žviẽgia, gal kraujo spaudimas suskėlė Klt. O visaip būdavo [ganant] – ir šalta, ir lyja, ir pilvas žviẽgia (valgyti norisi) Imb.
^ Kožna kiaulė pjaunama žviega Vkš. Kur šeimininkė ilgai miega, ten kiaulės visuomet žviegia PPr45. Alkanos i kiaulės žviẽga Pln. Penant žviega, kepant čirška Šts. Peninė kiaulė nežino, ko žieminė žviẽga End. Kaip kiaulė – pati žviega, pati maišą plėša LTR(Krž). Du žili paršiukai po žemėm žviegia (noragai) J.Jabl(LTR). Du žili meitėliai po žemėm žviegia (arklas) LTsV626(An). Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas eina laukan žviegdamas (dalgis) Ob.
žviẽgiančiai Staiga vienas kankinamųjų suriko pamišėliškai, žviegiančiai, kaip paršiukas rš.
ǁ Lnk, Snt, Vlkv, Kp šaižiai žvengti: Arklį palaikį kokį turės, prigirdys šnapše, ka toks būs, vyraliai, eržilas, ka žviẽgs, ir apstatys žmogų Jdr. Motiekų drigantas žviega, žemes kasa, nenustova vieto[je] Pln. Žviẽga tas drigantas, draskos tūse miškūse Vkš. Žviẽgia kumelys, net visa ūlyčia skamba Klt. Žviega kaip Tilžės drigantas Šts. Žviẽgia ant viso kaimo eržilai Brb. Prisirišiau an stulpą, mano tik žviẽgia eržilas, o tu stovi te su vyžais Ml. Asilas maišus, ant savo nugaros užkrautus, žviegdamas nešė Tat. Žiūriu, kas daros: tai devynios stirnos žviegė S.Čiurl. Kumelys kai pradė[jo] žviegt asiliūtę nusdabojęs, piestu pasistojęs TDrIV269(Prng). Žviẽgia arkliai susipjovę J.Jabl(Btg).
ǁ cypti: Taip žviẽgia, taip rėkia tas šuniokas, kad negali apsiklausyt Šmn.
2. Dg, Avl, Šmn, Mlt žvangėti, čerkšti, džerkšti: Ta čia anie kaukė tie tankai, žviẽgė ka anie čia lig pusnaktės Akm. Miestūse lytus bėga žviẽgdamas nu stogų Šts. Kad važiuoja ne savo greičiu [mašinos], nat žviẽgia Kpč. Pjūklas žviẽgia kaip skerdžiama kiaulė Všk. Kai žviẽgia zeimeris, eina va nat an širdį Lel. Surūdijusios vinys šaižiai žviegė, lįsdamos lauk iš tų vietų, kur kažkada buvo sukaltos R.Gran. Žviegė pavažos. Kieta ir be atlydžių žiema M.Katil. O šalta, net žviẽgia ragės Kp. Žviegia tramvajai, dunda asfaltas B.Sruog.
^ Lygiai ratai netepti žviegiaũ [peršalęs] Klt. Žviẽgia kaip sena spyna Skr. Žviegia kai dalgis akminą palaižęs LTR(Vdk).
žviẽgiamai adv.: Žviẽgiamai sušvilpti LKGII519.
ǁ švilpti: I mums pačiums tik žviẽga tos kulpkos pro šalį Vkš. Kap iššauja, girdėt, kap eina (lekia sviedinys), tai net žviẽgia Graž. Žviẽgia tik kulkos, ugnės lekia lekia Drsk. Pradėjo kulkos žviẽgt ir burgzt Kls.
| Prieš pustymą vėjas žviegia Ob. Dusas toks: va mamos tetė teip va traukdavo, kad net žviẽgia Sb.
3. Sl, Snt prk. balsu rėkti, garsiai klykti: Nežviẽk, viską padirbęs, sėdėk ant maišo i veizėk Trk. Kas kiek, pasiunta žviẽgti kaip kiaulė pjaunama Krš. Atskrido spiečius ir ant mañ’ susileido, kad persigandau, tai sūdna diena, kad pradėjau žviẽgt Kp. O jie po ūlyčią laksto raiti, vadinasi, ir žviẽgia vokiškai Skp. Da maž nieko ir nėr, kogi jau čia žviegi?! Sdk. Surėkiau net žviegtè gryčioj, tai kad lėkė laukan Sur. Nežviẽk ausin, be kai duosiu par snukį! Vžns. Nežviẽk kaip skerdžiamas paršas Šr. Ko žviegi̇̀ kaip žiemakentis Zr. Skauda bobai pilvą – rėkia, žviẽgia net naktimi Žln. Žviẽgia kap kiaulė, tvoron inkliuvus Vrn. Ko čia žviegi kaip paršelis, į torą įkliuvęs Plt. Iš pradžių, kai štai žentulis atėjo, Domiciukė kad pasišiaušė, kad pradės žviegti ir spardytis: „Aš eičiau už to seno aulo!“ A.Vaičiul. Kriaučiukas subjuro visas, jis žviegte žviegė rš. O Jėzus, kad aš bijodavau, kad aš žviẽgdavau! Paį.
4. Šmn šnek. balsu raudoti, verkti: [Mirusių] vaikų žviegtè žviẽgė, kad raudojo Kvr. Kaip rauda, tai lyg žviẽgia Adm. Ir žviegi̇̀ kai kiaulė vielyjama Erž. Ko tie vaikai žviẽgė? Krš. Nežviẽk kap paršiukas Kbr.
^ Keturios pušys kanapėm mušas, o vidury kruta, žviegia (vaikas lopšyje) LTR(Kp).
žviegtinõs adv.: Kitas žviegtinõs žviega nėko neturįs, o butelį nusitvėręs Krš.
5. Užv šnek. burbėti, reikšti nepasitenkinimą, skųstis: Kurkia i kurkia, žviẽgia i žviẽgia tas senis Erž. Boboms tik žviẽgti, kurkti Rdn. Įkyri boba – žviẽga i žviẽga kaip kiaulė žieminė Krš. Kitas žviegtè žviẽgė, kaip tas bendroves kūrė Eig. Išsiėdusios bobos, subinių nepavelka, o žviega Krš. Žviẽga i žviẽga žmonys – negerai i negerai Rdn. Nuog visko eina žmones pas daktarus, žviẽgia DrskŽ. Paėdę, tik žviẽga Krtn.
^ Vyrą ir paršą šerk laikas nu laiko (reguliariai) – nežviẽgs Krš. Ko žviegi̇̀, a nepaėdus Jnš.
žviegtinai̇̃ adv.: Žviegtinai̇̃ žviega nėko neturį, badu mirštą Rdn.
žviegtinõs adv.: Tie valkatos žviega žviegtinõs, dirbti nemoka i nenora Rdn.
| refl.: Bobos, žinai, žviẽgas, anoms reik vyro Krš.
ǁ įkyriai prašyti, kaulyti: Žviẽga i žviẽga, o tu, tėvai, kišk Rdn. Tik nežviẽk, vaikali, tų ledų, be reikalo vedžiaus [į miestą] Krš. Žmonys žviẽga, prašo to šieno Krš.
^ Daug žviegančių̃, o nedirbančių Krš.
žviegtinõs adv.: Mieste vaikai, o algelės mažos, žviegtinõs žviega iš tėvų piningų Rdn. Žviegtinõs žviega vyrai gerti, nebliaunas Rdn.
6. Varn prk. magėti būti išleistam (apie pinigus): Rudenį pinigai prie kiekvieno žviegia Rz. Rublį tura i žviẽga tas rublis Lnk. Kad yr piningas kišenė[je], pijokuo žviẽga: tura išleisti, išpirkti Šts. Pinigai dar žviegia kišenėj Žem. Kad pripirkta visa ko, gal tau litas kišeniuj žviẽgia? Ant. Mūs piniginė žviegia ažtat Dgl.
7. Kv šnek. garsiai juoktis: O aš ne mėgėja buvau žviẽgti, ans juokas, o aš nūsisuku Šll. Nežviẽk, jei aiškini, aiškink KlvrŽ. Ka Pranciškus ką pasako, visi žviẽga, netveras juokais Pln. O mergės tas skareles įsikandusios žviẽga i žviẽga, juokas i juokas Plt. Žviẽga antai kaip kumelė su tuo drigantu Trk. Ale pripuolė, tik su šaka džirkt [obuolius] i leka nešinys žviegdami̇̀ Tl. [Vakare] eisi žviẽgdamas, juokdamos, i gana, būsi nepavargęs, rodos [per dieną dirbęs prie linų] Bdr. Anie žviẽgs ir žviẽgs – neita i neita gulti Nt. Jums vėzdą kaip paimsu – jūs nežviẽgsiat sustoję Lkv. Teip juokias, net žviẽgia visi Sur. Ir žviegs kai dykas beprotis iš kožno nėko Vvr.
ǁ tyčiojantis juoktis: Užsikabinau kresčius [ant naščių] ir einu į prūdą, ka pradėjo tie žviẽgti, juokties iš munęs Žr. Ir žviẽga, ir šaipos ta merga Bt.
ǁ išdykauti: Mes žviẽgam, siuntam, mums ir išaušo Yl.
8. šnek. negražiai dainuoti, garsiai šūkauti: Nei dainuoja, nei rėkia – žviẽgia Km. Kas ten jų per dainavimas, tik žviẽgia kaip kiaulės Jnš. Žviẽgti griekas yr [surinkimininkams] Dov. Žviegia kaip kiaulė Šk. Ir kaip kiaulės almono (tikt gėda sakyti) kiauliškas dainas dainuot ir žviẽgt užsimanė K.Donel.
9. prk. būti prastam, liesam (apie viralą): Inpylė žviẽgančių burokų ir valgyk kad nori be nieko – burokas vandeny plauko Aln.
apsižviẽgti, -ia (apsi̇̀žviegia), apsi̇̀žviegė šnek. apsiverkti: Apsikrokėm, apsi̇̀žviegėm – ir viskas Krš.
atžviẽgti, -ia, àtžviegė intr.
1. refl. pakankamai spigiai rėkti, žviegti: Tai atsižviegė perdien uždarytos ir nepenėtos kiaulės! Jž.
2. Š, KŽ žviegiant atbėgti.
| prk.: Į miestelio parką atžviegė gaisrinės [mašinos] rš.
ǁ atšvilpti: Atžviegusios kulkos čiužėdavo pušų žievėje A.Vien.
3. juok. barantis ateiti: Įsiutus boba àtžviegė iš namo (tvarto) Ul.
įžviẽgti, -ia, į̇̃žviegė intr.
1. Š, KŽ žviegiant įbėgti.
2. Š pajėgti, galėti žviegti.
| refl. Š, KŽ.
3. prk. triukšmaujant įeiti: Nespėjau blynus iškepti – ir į̇̃žviegė, įskambėjo į trobą lašinskiai [per Užgavėnes] Trk.
4. refl. prk. įnikti šaukti kartu: Įsi̇̀žviegė bobos, nebė[ra] galo Krš.
5. refl. šnek. garsiai ir ilgai juoktis: Nu jau ka įsi̇̀žviegė, ta musėt i galo nebūs Kv.
išžviẽgti, -ia (i̇̀šžviegia), i̇̀šžviegė
1. intr. Š, KŽ kurį laiką žviegti.
ǁ įstengti žviegti: Iš badaus paršukai net nei̇̀šžviegia Šlvn.
ǁ refl. Š išsirėkti: Vis dėlto mes (kiaulės) nors išsižviegiame, nors gerkles padreskiame ir tvartų duris palaužome Vaižg.
2. refl. prk. išsiverkti, išsibarti: Bobos išsirėkia, išsi̇̀žviegia, ir jokių imparktų (infarktų), vyras nerėksi Krkš.
3. tr. šnek. verkiant, kaulijant išprašyti, gauti: Žviegė žviegė, i̇̀šžviegė piningų, nulėkė pirkties kurtkės Krš. Žviẽk kap kiaulė, ko tu čia išžviẽgsi Brš.
| Motynos i̇̀šžviegė krikštyti, i to slaptai Krš.
^ Jug i kiaulė žviega žviega ir i̇̀šžviega Krš.
nužviẽgti, -ia, nùžviegė intr.
1. KŽ pradėti žviegti, sužviegti: Kiaulė nė nenùžviegė NdŽ.
| refl. Š, KŽ.
2. refl. nusibaigti žviegiant: Žviegė tas nevėkšla, žviegė i nusi̇̀žviegė (apie paršiuką) Krš.
3. šaižų balsą keliant nutolti: Arklys suprunkštė, ir nužviegė laukais pavažos M.Katil. O visa [velnių] veselia per mišką ir nurūko, nužviegė LTR(Trgn). Iš šilo išsinerdavo traukiniai ir nužviegdavo laukais L.Dovyd.
| Tik paspėjęs su puodu tuos pinigus kelman įdėt, kaip nužviegę kiaurai žemės su visu puodu LTR(Kp).
| Pinigai už kiaulę tik nùžviegė per gerkles (buvo pragerti) Rdm.
ǁ nušvilpti: Bombos nužviegė žemyn rš. Yra pėdsakas, yra žymės, kad nugėrė kažin kas iš panosės [zuikį]. Ir šūvis nužviegė M.Katil.
ǁ nuaidėti: Katinas taip smarkiai surėkė, kad net per ausis nužviegė LTR(Ds).
4. refl. šnek. negražiai, šaižiai nusijuokti: Kartais ji bando nusijuokti, bet jos juokas yra metalinis – ji tik nusižviegia storai, tarškančiai, tarytum kas barškintų medinio puodo šukes rš.
pažviẽgti, -ia (pàžviegia), pàžviegė intr. NdŽ šnek.
1. parėkti: Musia kai kąs nugaron, tai pažviegsi̇̀ Km.
2. pabambėti: Kaip i motriška, vis paplepi, vis pàžviegi Rdn.
3. garsiai pasijuokti: Linksma, pažvieganti̇̀ buvo mergelė Dr. Ten nueję už klėtės pasistumdysma dar, pažviẽgsiam kaip kiaulės Plt.
| refl.: [Kaimynė] ateita pasižviẽgti Slnt.
paržviẽgti, -ia (par̃žviegia), par̃žviegė intr. verkiant, žliumbiant parvykti: Žviegtinos par̃žviegė numie, visu keliu žviegė – įkyri vaikas Krš.
péržviegti intr.
1. nustoti rėkti, žviegti: Páržviegs paršelis, veikiai nebilgėsias motinos Šts.
2. perrėkti šaukiant: Motriška žviega páržviega: nelab susitarsi, susirokuosi Krtn.
pražviẽgti, -ia, pràžviegė intr.
1. kurį laiką rėkti, žviegti: Įkliuvusi kiaulė visą naktį pràžviegė Kp.
2. prk. ūžiant, blerbiant pralėkti: Vieną [gyvatę] jis matė suvažinėtą ant vieškelio, kai buvo atkrapenęs prie griovio ir ten jį apnešė dulkėmis pražviegdama juoda kaip kurmis mašina M.Katil.
3. šnek. sušukti, surėkti: Pražviegė Ona tikrai pragarišku pasigėrėjimu, kad galės įgnybti savo rungėją Vaižg.
prižviẽgti, -ia (pri̇̀žviegia), pri̇̀žviegė intr.
1. įkyriai spigiu balsu prikalbėti: O kiek vakar kamendorius jam (klebonui) prižviegė dėl tavęs J.Balt.
2. refl. žviegimu, šūkavimu užsidirbti: Cit, vaikali, nežviek, užsidirbsi, prisižviẽgsi diržo Krš.
3. refl. šnek. garsiai prisijuokti: Prisi̇̀žviegėm iš to durniaus lig valios Kv. Nu ta prisižviẽgsiam, ne[b]ibūs jėgos belaikyties Dr. Prisi̇̀žviegėm iš to piršlio Kl.
sužviẽgti, -ia (sùžviegia), sùžviegė intr. NdŽ
1. žvigtelėti: Kiaulė sùžviegė kap ronyta LzŽ. Nei sùžviegė tvarte, paėdęs i guli [paršiukas] Klt. Paršelis jei sùžviegė, kiaulė pula an žmogaus, kaip baisiausis žvėris pula End. Paršeliu du sužviegė nepatenkintu ir nusigandusiu I.Simon. Baisiai sužviegė kiaulės, ko dabar neduoda joms ėsti J.Ap.
2. Š prk. sušvilpti: Netoli už kalnelio sužviegė traukinys J.Bil. Pagaliau sužviegė garvežys, rečiau sudundėjo ratai, ir traukinys iš lėto trinksėdamas sustojo A.Vien.
3. prk. sudžerkšti, sugirgždėti: Kieme čaižiai sužviegė automobilio stabdžiai V.Bub. Sužviegė geležinė velkė, ir ant slenksčio atsistojo klebonas J.Balt.
4. Trk šnek. surikti, sušukti: Sùžviegė nenorįs, neimsiąs Krš. Vaikiai baidys aną (mergę) susirinkę ir ritins į pakalnę tekinį, ana kad sužviẽgs, tie ku ku ku krūmaliūse i prasijuoks Plt. Perropojo [gyvatė], sùžviegiau, surėkiau, ir gatava – neįkirto Kp. Tiktai paskui jau Masiulienei kaip davė [plėšikas], tai sùžviegė nebe savu balsu Ant.
užžviẽgti, -ia (ùžžviegia), ùžžviegė intr. NdŽ
1. sužviegti: Kap kiaulė àžžviegia, tai jau ėst nori LzŽ. Šernas nuvirto, ùžžviegė [po šūvio] Kpč. Toj žiurkė tik ùžžviegė ne savo balsu Vžn.
2. refl. galą gauti žviegiant: Kiaulių penėt neišeisi? Užsižviegs, tvartų sienas nugrauš rš. Katinas, ant stogo tupėdamas, akis pražiūrės, kiaulės užsižviegs P.Trein.
3. šnek. negražiai užgiedoti, užgriežti: Ùžžviegė an visos bažnyčios kai girti Bb.
| Ai, saksafonai (saksofonai) kai užžviẽgs, visą muziką užglušina Glv.
1. Grv, Mlk, Rod, Dv, Pbr, Rz, Ilg, Rnv smarkiai, spigiai rėkti (ppr. apie kiaules): Kiaulės žviẽgia, ėst nori Btrm. Tos kiaulės kvyka, žviẽga Klp. Po ratais lenda i žviẽgia tas paršas Vvs. Daba cypa antai žalčiai (paršai), kaip nešerti žviẽga Trk. Gruodžio mėnesė[je] pats pjovimas [kiaulių], išeik rytmetė[je] atsikėlęs, čia žviẽga, čia žviẽga End. Žinai, kiaulės besotės, kita ramesnė, o kita ka žviẽgdavo, a tu šėręs, a nešėręs Grz. Vakaras visai čia pat, kiaulės žviẽgia nesavais balsais, o jis žolės neparnešė LKT121(Vdk). Tos kiaulės sustos, žviẽgs, kad neįeita į prymenę Pln. Pjauna ten kiaulę, aš išeituos iš numų geriau, ka aš negirdėčiu anos ten žviẽgtant Sd. Iškasė tokias duobes dideles, nuneš paršelį kokį menką, įmes ten, ans i žviẽgs Tl. Kiaulė žviẽgia, ir jis paskui vytis Dsm. An pusdienio tos kiaulės pradeda žviẽgt, tada surėki kurr–lia–lia–lia – eina kiaulės namo Alz. Kiaulės rėkdamos, žviẽgdamos tuoj namon lekia, bjauru ganyt Kvr. Eik pažoliauk kiaulėm, aure žviẽgia neliuobtos Mžš. Turgun nueini, kiek te alaso, kiek te paršų žviegimo, vienas až kitą smarkiau žviẽgia Skp. Kaimynas turbūt šviežienos užsinorėjo, kiaulė kad jau žviẽgia [pjaunama] Srv. Ko tos kiaulės taip žviẽgia, įkrėsk jom kiek ėdalo Jnšk. Paršai apie pieno milžtuves bėgiodami tiktai žviegia, ir gana Sln. Ot, pažvigdėm paršelius, kol išprausėm: žviẽgė baisiausia, visi girdėjo Slk. Kiaulės, jei oras kokis, jei sulijo, tai žviẽgia ir namo spraudžias Srj. Sugauna paršėką, pradeda žviẽgt ir visos subėga kiaulės Kb. Girdi, pęslai žviegia, lovys kaip išmazgotas, matyti, nuo pat ryto nešerti Žem. Kiaulės žviegė ausis nusikrimsdamos, avys stumdėsi visu būriu diendaržio kampe neradusios įprasto gardo M.Katil. Kelkis, marti, ilgai miegi, apsuk girnas, kiaulės žviegia LTR(Rk, Km, Šk). Prieš lietų kiaulės žviẽgia ČrP. Kiaulės žviẽgia – gaspadinė ūlyčioj Aln.
| prk.: Galva žviẽgia, gal kraujo spaudimas suskėlė Klt. O visaip būdavo [ganant] – ir šalta, ir lyja, ir pilvas žviẽgia (valgyti norisi) Imb.
^ Kožna kiaulė pjaunama žviega Vkš. Kur šeimininkė ilgai miega, ten kiaulės visuomet žviegia PPr45. Alkanos i kiaulės žviẽga Pln. Penant žviega, kepant čirška Šts. Peninė kiaulė nežino, ko žieminė žviẽga End. Kaip kiaulė – pati žviega, pati maišą plėša LTR(Krž). Du žili paršiukai po žemėm žviegia (noragai) J.Jabl(LTR). Du žili meitėliai po žemėm žviegia (arklas) LTsV626(An). Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas eina laukan žviegdamas (dalgis) Ob.
žviẽgiančiai Staiga vienas kankinamųjų suriko pamišėliškai, žviegiančiai, kaip paršiukas rš.
ǁ Lnk, Snt, Vlkv, Kp šaižiai žvengti: Arklį palaikį kokį turės, prigirdys šnapše, ka toks būs, vyraliai, eržilas, ka žviẽgs, ir apstatys žmogų Jdr. Motiekų drigantas žviega, žemes kasa, nenustova vieto[je] Pln. Žviẽga tas drigantas, draskos tūse miškūse Vkš. Žviẽgia kumelys, net visa ūlyčia skamba Klt. Žviega kaip Tilžės drigantas Šts. Žviẽgia ant viso kaimo eržilai Brb. Prisirišiau an stulpą, mano tik žviẽgia eržilas, o tu stovi te su vyžais Ml. Asilas maišus, ant savo nugaros užkrautus, žviegdamas nešė Tat. Žiūriu, kas daros: tai devynios stirnos žviegė S.Čiurl. Kumelys kai pradė[jo] žviegt asiliūtę nusdabojęs, piestu pasistojęs TDrIV269(Prng). Žviẽgia arkliai susipjovę J.Jabl(Btg).
ǁ cypti: Taip žviẽgia, taip rėkia tas šuniokas, kad negali apsiklausyt Šmn.
2. Dg, Avl, Šmn, Mlt žvangėti, čerkšti, džerkšti: Ta čia anie kaukė tie tankai, žviẽgė ka anie čia lig pusnaktės Akm. Miestūse lytus bėga žviẽgdamas nu stogų Šts. Kad važiuoja ne savo greičiu [mašinos], nat žviẽgia Kpč. Pjūklas žviẽgia kaip skerdžiama kiaulė Všk. Kai žviẽgia zeimeris, eina va nat an širdį Lel. Surūdijusios vinys šaižiai žviegė, lįsdamos lauk iš tų vietų, kur kažkada buvo sukaltos R.Gran. Žviegė pavažos. Kieta ir be atlydžių žiema M.Katil. O šalta, net žviẽgia ragės Kp. Žviegia tramvajai, dunda asfaltas B.Sruog.
^ Lygiai ratai netepti žviegiaũ [peršalęs] Klt. Žviẽgia kaip sena spyna Skr. Žviegia kai dalgis akminą palaižęs LTR(Vdk).
žviẽgiamai adv.: Žviẽgiamai sušvilpti LKGII519.
ǁ švilpti: I mums pačiums tik žviẽga tos kulpkos pro šalį Vkš. Kap iššauja, girdėt, kap eina (lekia sviedinys), tai net žviẽgia Graž. Žviẽgia tik kulkos, ugnės lekia lekia Drsk. Pradėjo kulkos žviẽgt ir burgzt Kls.
| Prieš pustymą vėjas žviegia Ob. Dusas toks: va mamos tetė teip va traukdavo, kad net žviẽgia Sb.
3. Sl, Snt prk. balsu rėkti, garsiai klykti: Nežviẽk, viską padirbęs, sėdėk ant maišo i veizėk Trk. Kas kiek, pasiunta žviẽgti kaip kiaulė pjaunama Krš. Atskrido spiečius ir ant mañ’ susileido, kad persigandau, tai sūdna diena, kad pradėjau žviẽgt Kp. O jie po ūlyčią laksto raiti, vadinasi, ir žviẽgia vokiškai Skp. Da maž nieko ir nėr, kogi jau čia žviegi?! Sdk. Surėkiau net žviegtè gryčioj, tai kad lėkė laukan Sur. Nežviẽk ausin, be kai duosiu par snukį! Vžns. Nežviẽk kaip skerdžiamas paršas Šr. Ko žviegi̇̀ kaip žiemakentis Zr. Skauda bobai pilvą – rėkia, žviẽgia net naktimi Žln. Žviẽgia kap kiaulė, tvoron inkliuvus Vrn. Ko čia žviegi kaip paršelis, į torą įkliuvęs Plt. Iš pradžių, kai štai žentulis atėjo, Domiciukė kad pasišiaušė, kad pradės žviegti ir spardytis: „Aš eičiau už to seno aulo!“ A.Vaičiul. Kriaučiukas subjuro visas, jis žviegte žviegė rš. O Jėzus, kad aš bijodavau, kad aš žviẽgdavau! Paį.
4. Šmn šnek. balsu raudoti, verkti: [Mirusių] vaikų žviegtè žviẽgė, kad raudojo Kvr. Kaip rauda, tai lyg žviẽgia Adm. Ir žviegi̇̀ kai kiaulė vielyjama Erž. Ko tie vaikai žviẽgė? Krš. Nežviẽk kap paršiukas Kbr.
^ Keturios pušys kanapėm mušas, o vidury kruta, žviegia (vaikas lopšyje) LTR(Kp).
žviegtinõs adv.: Kitas žviegtinõs žviega nėko neturįs, o butelį nusitvėręs Krš.
5. Užv šnek. burbėti, reikšti nepasitenkinimą, skųstis: Kurkia i kurkia, žviẽgia i žviẽgia tas senis Erž. Boboms tik žviẽgti, kurkti Rdn. Įkyri boba – žviẽga i žviẽga kaip kiaulė žieminė Krš. Kitas žviegtè žviẽgė, kaip tas bendroves kūrė Eig. Išsiėdusios bobos, subinių nepavelka, o žviega Krš. Žviẽga i žviẽga žmonys – negerai i negerai Rdn. Nuog visko eina žmones pas daktarus, žviẽgia DrskŽ. Paėdę, tik žviẽga Krtn.
^ Vyrą ir paršą šerk laikas nu laiko (reguliariai) – nežviẽgs Krš. Ko žviegi̇̀, a nepaėdus Jnš.
žviegtinai̇̃ adv.: Žviegtinai̇̃ žviega nėko neturį, badu mirštą Rdn.
žviegtinõs adv.: Tie valkatos žviega žviegtinõs, dirbti nemoka i nenora Rdn.
| refl.: Bobos, žinai, žviẽgas, anoms reik vyro Krš.
ǁ įkyriai prašyti, kaulyti: Žviẽga i žviẽga, o tu, tėvai, kišk Rdn. Tik nežviẽk, vaikali, tų ledų, be reikalo vedžiaus [į miestą] Krš. Žmonys žviẽga, prašo to šieno Krš.
^ Daug žviegančių̃, o nedirbančių Krš.
žviegtinõs adv.: Mieste vaikai, o algelės mažos, žviegtinõs žviega iš tėvų piningų Rdn. Žviegtinõs žviega vyrai gerti, nebliaunas Rdn.
6. Varn prk. magėti būti išleistam (apie pinigus): Rudenį pinigai prie kiekvieno žviegia Rz. Rublį tura i žviẽga tas rublis Lnk. Kad yr piningas kišenė[je], pijokuo žviẽga: tura išleisti, išpirkti Šts. Pinigai dar žviegia kišenėj Žem. Kad pripirkta visa ko, gal tau litas kišeniuj žviẽgia? Ant. Mūs piniginė žviegia ažtat Dgl.
7. Kv šnek. garsiai juoktis: O aš ne mėgėja buvau žviẽgti, ans juokas, o aš nūsisuku Šll. Nežviẽk, jei aiškini, aiškink KlvrŽ. Ka Pranciškus ką pasako, visi žviẽga, netveras juokais Pln. O mergės tas skareles įsikandusios žviẽga i žviẽga, juokas i juokas Plt. Žviẽga antai kaip kumelė su tuo drigantu Trk. Ale pripuolė, tik su šaka džirkt [obuolius] i leka nešinys žviegdami̇̀ Tl. [Vakare] eisi žviẽgdamas, juokdamos, i gana, būsi nepavargęs, rodos [per dieną dirbęs prie linų] Bdr. Anie žviẽgs ir žviẽgs – neita i neita gulti Nt. Jums vėzdą kaip paimsu – jūs nežviẽgsiat sustoję Lkv. Teip juokias, net žviẽgia visi Sur. Ir žviegs kai dykas beprotis iš kožno nėko Vvr.
ǁ tyčiojantis juoktis: Užsikabinau kresčius [ant naščių] ir einu į prūdą, ka pradėjo tie žviẽgti, juokties iš munęs Žr. Ir žviẽga, ir šaipos ta merga Bt.
ǁ išdykauti: Mes žviẽgam, siuntam, mums ir išaušo Yl.
8. šnek. negražiai dainuoti, garsiai šūkauti: Nei dainuoja, nei rėkia – žviẽgia Km. Kas ten jų per dainavimas, tik žviẽgia kaip kiaulės Jnš. Žviẽgti griekas yr [surinkimininkams] Dov. Žviegia kaip kiaulė Šk. Ir kaip kiaulės almono (tikt gėda sakyti) kiauliškas dainas dainuot ir žviẽgt užsimanė K.Donel.
9. prk. būti prastam, liesam (apie viralą): Inpylė žviẽgančių burokų ir valgyk kad nori be nieko – burokas vandeny plauko Aln.
apsižviẽgti, -ia (apsi̇̀žviegia), apsi̇̀žviegė šnek. apsiverkti: Apsikrokėm, apsi̇̀žviegėm – ir viskas Krš.
atžviẽgti, -ia, àtžviegė intr.
1. refl. pakankamai spigiai rėkti, žviegti: Tai atsižviegė perdien uždarytos ir nepenėtos kiaulės! Jž.
2. Š, KŽ žviegiant atbėgti.
| prk.: Į miestelio parką atžviegė gaisrinės [mašinos] rš.
ǁ atšvilpti: Atžviegusios kulkos čiužėdavo pušų žievėje A.Vien.
3. juok. barantis ateiti: Įsiutus boba àtžviegė iš namo (tvarto) Ul.
įžviẽgti, -ia, į̇̃žviegė intr.
1. Š, KŽ žviegiant įbėgti.
2. Š pajėgti, galėti žviegti.
| refl. Š, KŽ.
3. prk. triukšmaujant įeiti: Nespėjau blynus iškepti – ir į̇̃žviegė, įskambėjo į trobą lašinskiai [per Užgavėnes] Trk.
4. refl. prk. įnikti šaukti kartu: Įsi̇̀žviegė bobos, nebė[ra] galo Krš.
5. refl. šnek. garsiai ir ilgai juoktis: Nu jau ka įsi̇̀žviegė, ta musėt i galo nebūs Kv.
išžviẽgti, -ia (i̇̀šžviegia), i̇̀šžviegė
1. intr. Š, KŽ kurį laiką žviegti.
ǁ įstengti žviegti: Iš badaus paršukai net nei̇̀šžviegia Šlvn.
ǁ refl. Š išsirėkti: Vis dėlto mes (kiaulės) nors išsižviegiame, nors gerkles padreskiame ir tvartų duris palaužome Vaižg.
2. refl. prk. išsiverkti, išsibarti: Bobos išsirėkia, išsi̇̀žviegia, ir jokių imparktų (infarktų), vyras nerėksi Krkš.
3. tr. šnek. verkiant, kaulijant išprašyti, gauti: Žviegė žviegė, i̇̀šžviegė piningų, nulėkė pirkties kurtkės Krš. Žviẽk kap kiaulė, ko tu čia išžviẽgsi Brš.
| Motynos i̇̀šžviegė krikštyti, i to slaptai Krš.
^ Jug i kiaulė žviega žviega ir i̇̀šžviega Krš.
nužviẽgti, -ia, nùžviegė intr.
1. KŽ pradėti žviegti, sužviegti: Kiaulė nė nenùžviegė NdŽ.
| refl. Š, KŽ.
2. refl. nusibaigti žviegiant: Žviegė tas nevėkšla, žviegė i nusi̇̀žviegė (apie paršiuką) Krš.
3. šaižų balsą keliant nutolti: Arklys suprunkštė, ir nužviegė laukais pavažos M.Katil. O visa [velnių] veselia per mišką ir nurūko, nužviegė LTR(Trgn). Iš šilo išsinerdavo traukiniai ir nužviegdavo laukais L.Dovyd.
| Tik paspėjęs su puodu tuos pinigus kelman įdėt, kaip nužviegę kiaurai žemės su visu puodu LTR(Kp).
| Pinigai už kiaulę tik nùžviegė per gerkles (buvo pragerti) Rdm.
ǁ nušvilpti: Bombos nužviegė žemyn rš. Yra pėdsakas, yra žymės, kad nugėrė kažin kas iš panosės [zuikį]. Ir šūvis nužviegė M.Katil.
ǁ nuaidėti: Katinas taip smarkiai surėkė, kad net per ausis nužviegė LTR(Ds).
4. refl. šnek. negražiai, šaižiai nusijuokti: Kartais ji bando nusijuokti, bet jos juokas yra metalinis – ji tik nusižviegia storai, tarškančiai, tarytum kas barškintų medinio puodo šukes rš.
pažviẽgti, -ia (pàžviegia), pàžviegė intr. NdŽ šnek.
1. parėkti: Musia kai kąs nugaron, tai pažviegsi̇̀ Km.
2. pabambėti: Kaip i motriška, vis paplepi, vis pàžviegi Rdn.
3. garsiai pasijuokti: Linksma, pažvieganti̇̀ buvo mergelė Dr. Ten nueję už klėtės pasistumdysma dar, pažviẽgsiam kaip kiaulės Plt.
| refl.: [Kaimynė] ateita pasižviẽgti Slnt.
paržviẽgti, -ia (par̃žviegia), par̃žviegė intr. verkiant, žliumbiant parvykti: Žviegtinos par̃žviegė numie, visu keliu žviegė – įkyri vaikas Krš.
péržviegti intr.
1. nustoti rėkti, žviegti: Páržviegs paršelis, veikiai nebilgėsias motinos Šts.
2. perrėkti šaukiant: Motriška žviega páržviega: nelab susitarsi, susirokuosi Krtn.
pražviẽgti, -ia, pràžviegė intr.
1. kurį laiką rėkti, žviegti: Įkliuvusi kiaulė visą naktį pràžviegė Kp.
2. prk. ūžiant, blerbiant pralėkti: Vieną [gyvatę] jis matė suvažinėtą ant vieškelio, kai buvo atkrapenęs prie griovio ir ten jį apnešė dulkėmis pražviegdama juoda kaip kurmis mašina M.Katil.
3. šnek. sušukti, surėkti: Pražviegė Ona tikrai pragarišku pasigėrėjimu, kad galės įgnybti savo rungėją Vaižg.
prižviẽgti, -ia (pri̇̀žviegia), pri̇̀žviegė intr.
1. įkyriai spigiu balsu prikalbėti: O kiek vakar kamendorius jam (klebonui) prižviegė dėl tavęs J.Balt.
2. refl. žviegimu, šūkavimu užsidirbti: Cit, vaikali, nežviek, užsidirbsi, prisižviẽgsi diržo Krš.
3. refl. šnek. garsiai prisijuokti: Prisi̇̀žviegėm iš to durniaus lig valios Kv. Nu ta prisižviẽgsiam, ne[b]ibūs jėgos belaikyties Dr. Prisi̇̀žviegėm iš to piršlio Kl.
sužviẽgti, -ia (sùžviegia), sùžviegė intr. NdŽ
1. žvigtelėti: Kiaulė sùžviegė kap ronyta LzŽ. Nei sùžviegė tvarte, paėdęs i guli [paršiukas] Klt. Paršelis jei sùžviegė, kiaulė pula an žmogaus, kaip baisiausis žvėris pula End. Paršeliu du sužviegė nepatenkintu ir nusigandusiu I.Simon. Baisiai sužviegė kiaulės, ko dabar neduoda joms ėsti J.Ap.
2. Š prk. sušvilpti: Netoli už kalnelio sužviegė traukinys J.Bil. Pagaliau sužviegė garvežys, rečiau sudundėjo ratai, ir traukinys iš lėto trinksėdamas sustojo A.Vien.
3. prk. sudžerkšti, sugirgždėti: Kieme čaižiai sužviegė automobilio stabdžiai V.Bub. Sužviegė geležinė velkė, ir ant slenksčio atsistojo klebonas J.Balt.
4. Trk šnek. surikti, sušukti: Sùžviegė nenorįs, neimsiąs Krš. Vaikiai baidys aną (mergę) susirinkę ir ritins į pakalnę tekinį, ana kad sužviẽgs, tie ku ku ku krūmaliūse i prasijuoks Plt. Perropojo [gyvatė], sùžviegiau, surėkiau, ir gatava – neįkirto Kp. Tiktai paskui jau Masiulienei kaip davė [plėšikas], tai sùžviegė nebe savu balsu Ant.
užžviẽgti, -ia (ùžžviegia), ùžžviegė intr. NdŽ
1. sužviegti: Kap kiaulė àžžviegia, tai jau ėst nori LzŽ. Šernas nuvirto, ùžžviegė [po šūvio] Kpč. Toj žiurkė tik ùžžviegė ne savo balsu Vžn.
2. refl. galą gauti žviegiant: Kiaulių penėt neišeisi? Užsižviegs, tvartų sienas nugrauš rš. Katinas, ant stogo tupėdamas, akis pražiūrės, kiaulės užsižviegs P.Trein.
3. šnek. negražiai užgiedoti, užgriežti: Ùžžviegė an visos bažnyčios kai girti Bb.
| Ai, saksafonai (saksofonai) kai užžviẽgs, visą muziką užglušina Glv.
kiaulė
Apibrėžtis
kaip alkanà kiaũlė iš tvárto Ir braunasi (Braunasi KrvP (Ndz)) kaip alkana kiaulė iš tvarto. KrvP (Mrk).
kaip deglóji kiaũlė Prie vakarienės (Pri vakarynės Klp) ir jis susivoka (parsiranda) kaip degloji kiaulė. TDr VII 151 (Prk).
kai inmyžtà kiaũlė Tyli kai inmyžtà kiaũlė. Trgn.
kaip (kai) Jelìnsko kiaũlė Po svečius ir po svečius kaip Jelinsko kiaulė. LPP II 493. Vaikščioja kai Jelinsko kiaulė po svečius. LPP II 493 (Šd).
kaip (it, kai, kap, lyg) kiaũlė (kiaũlis)
1. Girtas kaip kiaulė. KrvP (Rdd). Galva vadalaĩ, vadalaĩ – prisisprogęs kaip kiaũlė. DūnŽ 420. Kad prisiburbino (prisigėrė) degtinės kaip kiaũlė. Ob. Prisiliuožat (prisigeriate) kaip kiaũlės i valiojatės. Krš. Prigėrė kap kiaũlė, dabar̃akai gulės visą dieną. LzŽ 79. Prisigėrei kaip kiaũlė i dabar kimbi pri munęs. Vkš. Apsigers kaip kiaulė, nesižino ką plepanti!. Žem. Ir prisigėrimas jo – kaip kiaũlės!. Pn.
2. I sėdas pri stalo mėšlinas kaip kiaũlė. Vkš. Beveik visada gi tu ateini kaip kiaũlė išsivoliojęs. Sdk. Ir murzinas tu, Jonai, kap kiaũlė. Mrj. Parė[jo] kaži kur išsivoliojęs kaip kiaũlė. KzRŽ II 518. Nusivėlus (aplipusi) kaip kiaũlė. Jnš. Kai kiaũlė išsitelepokavus (išsimurzinusi, išsitepusi). KzR II 377. Čysta (švari) kaip kiaulė. (iron). KrvP (Pn). Išsimiltavo kai kiaũlė. Ds.
3. Smalsus (landus) kaip kiaũlė. Škn. Smilus kap kiaũlė. Krok.
4. Dar̃ mano eilia, kur lendi kap kiaũlė!. Mrs. Kur lendi kaip kiaũlis?!. Mlt. Lenda kaip kiaũlė per akis. Gg. Girtas tai kai kiaũlė lenda. KltŽ 108. Kaip kiaũlė lendi daržan svetiman. Pnd. Įlindo kaip kiaũlė, pabuvo kaip žmogus. Pn. Ko ažlindai kai kiaũlė!. Sdk.
5. Nežlebsėk (nečepsėk) kaip kiaũlė. Št. Ko čia čiupnoji (čepsėdama valgai) kaip kiaũlė. Akm. Ko taip čiauški valgydamas lyg kiaũlė!. Vdžg. Jis šliupina kaip kiaũlė. Ms. Čemčioja kaip kiaũlė. Bgt. Nečelmok kaip kiaũlė. Rs. Nesrėbk kaip kiaũlė!. Bsg. Čiaukšena kaip kiaũlė. Sb. Valgyk žmoniškai, čiauškeni kaip kiaũlė!. Jž. Pliaukši (čepsi) kap kiaũlė. Krsn.
6. Ėdrus kaip kiaulė. KrvP (Ut). Maroja (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Dgl. Žlembia (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Kp. Tikras ėdalis – atsisėda ir ėda kaip kiaũlė. Lnkv.
7. Nutukęs kaip kiaulė. LTR. Todėl ir žmona jo kaip kiaulė nutukusi, žiedais apsimausčiusi. P.Cvir. Insiėdė kap kiaũlė. Azr.
8. Didelis kaip biesas, durnas kaip kiaulė. KrvP (Rgv). Didelis kaip jautis, durnas kaip kiaulė. KrvP (Pn).
9. Tyli kaip kiaũlė. Pnd. Tvylo (tylėdamas kiūto) kaip kiaũlė. Pln. I tvylo kaip kiaũlė, burnos nepražio[ja], akių netura kur kišti [nusikaltęs]. End.
10. Ko čia dabar žviegi (rėki) kaip kiaũlė?!. Rs. Žviegia kai kiaũlė. Zr. Kas ten jų par dainavimas, tik žviegia kaip kiaũlės. Jnš. Kaip kiaũlė – pati žviegia, pati maišą plėša. Krž.
11. Ko čia dilinies (triniesi) kaip kiaũlė?!. Grž. Ko zulzinies kaip kiaũlė?!. Šd. Ko tu čia kusenies kap kiaũlė?!. Kb.
12. Voliojas kai kiaũlė. OZ 61. Kaime visi jauni gera, varteliojas kaip kiaũlės. Krš. Prisigėrė degtienės ir dabar voliojas kaip kiaũlė. Krkn. Prysisprogo, gulėjo pagrovė[je] kaip kiaũlė. DūnŽ 231.
13. Miegta kiauras dienas be partrūkio kaip kiaũlė. Vkš. Man žygiai, man pusrytis, o jūs miegoti kaip kiaulės!. J.Jabl.
14. Gyvena kaip kiaulė – nei su žmonėmis susitikti, nei Dievui pasirodyt. KrvP (Dv). Gyvena kaip kiaulė. KrvP (Vlkv). Ir gyvena kaip kiaulė: nei snukio žegnoja, nei rankų mazgoja. KrvP (Pnd). Gyvena apsmynę kai kiaũlės. Tr.
15. Elgiasi kaip kiaulė (nemandagiai). KrvP (Ds, Sk, Vlkv). Kiaulioties yra apsieiti (pasielgti) kaip kiaũlė. J II 100.
16. Tylom kaip kiaũlė prasė[jo]. OG 97. Kiauladūra kaip kiaũlė dūrina, nė labos dienos nesako. J II 98.
17. Dvoka it kiaulės. M.Valanč.
18. Kad jį kur velniai, kad ažuvežė (pasmardino) tai kaip kiaũlė. Ds. Kažin katras čia uždulkino (pasmardino) kap kiaũlė už stalo. Mrj.
19. Seilėja kai kiaũlė. Pn. N. Apsiputojo kaip kiaulė. KrvP (Vlkv).
20. Kneižio[ja] (knaisioja) kaip kiaũlė. J II 10. Neduok daug – išknis kai kiaũlė, duok mažai – išlaižis kai šuva. An. Ne tas svečias, kurs kaip kiaulė išknisa, bet tas, kurs kaip šuva išlaižo. TŽ IV 514.
21. Šventa kaip kiaulė, čysta kaip dranka. (iron). TDr VII 153 (Dov).
kaip kiaũlė, ant ausų̃ męžamà Tyli kaip liaulė, ant ausų męžama. LTs V 111 (Sdb).
kaip (kai) kiaũlė an dẽbesį Žiūri kaip (kai Kp) kiaũlė an dẽbesį. Pšl.
kaip kiaũlė ant mėšlýno Šniukštinėja (ieškinėja) kaip kiaũlė ant mėšlýno. Ds.
kaip kiaũlė apie dẽbesį (apie líetų) iron. Nutuokia kaip kiaũlė apie dẽbesį. Dbk. Jis tiek nutuokia kaip kiaũlė apie líetų. Ds. Tu tiek nutuoki kaip kiaũlė apie dẽbesį. Lnkv. Išmano kaip kiaũlė apie dẽbesį. Msn.
kap kiaũlė apie kopūstùs Ko tu čia zuji kap kiaũlė apie kopūstùs?!. Ig.
kaip kiaũlė apie pipirùs Nusimano kaip kiaulė apie pipirus. PPr 397 (Btg).
kai (lyg) kiaũlė apie są́sparą (apie są́sparas) Zuzlinies kai kiaũlė apie są́sparą. Vrn. Ko čia zulinies lyg kiaũlė apie są́sparas?!. Stk.
kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà Ko tyli kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà?!. Švnč.
kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus Tylia kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus. Rs.
kaip kiaũlė ãvižas Nesučiupno[ja] (nesugraibo) kaip kiaũlė ãvižas. Lž.
kaip kiaũlė bažnýčion Eina kaip kiaulė bažnyčion (nieko nepaisydamas, nesidrovėdamas). KrvP (Prl).
lyg kiaũlė be varpẽlio Nuė[jo] lyg kiaũlė be varpẽlio (nepasisveikinęs). Ldvn.
kaip kiaũlė, brõgos prisigė́rus Girta kaip kiaulė, brogos prisigėrus. KrvP (Nmn).
kaip [zuinì] kiaũlė [žaliàs] bùlbes Ir čiuoksi (čepsėdamas valgo) kaip kiaulė žalias bulbes. KrvP (Lp). Ėda kaip zuini kiaulė bulbes (godžiai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, bùlbėsna patẽkus Džiaugiasi kaip kiaulė, bulbėsna patekus. TŽ III 385. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė bùlvėse (bùlbėse)
1. Apsiprato kaip kiaulė bulvėse. KrvP (Trš).
2. Ir čiuoksi (čepsi) kaip kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
3. Taip esi čia reikalingas kaip ožys kopūstuose arba kiaulė bulbėse. (iron). TŽ V 615 (Ps).
4. Dirba kaip kiaulė bulvėse (smarkiai). KrvP (Krns).
5. Elgiasi kaip kiaulė bulbėse (nesivaržydamas). KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi Privirė košės, dabar tylia kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi. Rt.
it kiaũlė, čemerýčių užė́dusi Apsivėmę it kiaulės, čemeryčių užėdusios. PP 16.
kaip (kap) kiaũlė daržè Graži kaip (kap LPP II 334 (Lp)) kiaulė darže. (iron). LPP II 334 (Al).
kaip (kai, kap) kiaũlė dẽbesį iron. Išmano kai kiaũlė dẽbesį. KltŽ 160. Užuodžia kaip kiaũlė dẽbesį. Užp. Pranti kap kiaũlė dẽbesį. Vrn. Pažįsta kap kiaũlė dẽbesį. Lš. Prismanai ir tu kai kiaũlė dẽbesį. Skdt.
kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius Kur leki kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius?. Šmn.
kaip kiaũlė drìgnių Apsigėrė kaip kiaulė drignių. KrvP (Jz).
kaip kiaũlė [sàvo] ė̃dalą (jõvalą)
1. Knaboja (negražiai kabindamas valgo) kaip kiaũlė ė̃dalą. Vžns. Zerletoja kaip kiaũlė ė̃dalą nenorom. Ds. Ir žlagatija kaip kiaũlė jõvalą. Brs. Jogok, jogok (maišyk) tokį valgį kaip kiaũlė jõvalą. Vvr.
2. Braido kojom kaip kiaulė savo ėdalą. KrvP (Mrk).
kai (kap) kiaũlė ėsdamà Čiauškink čia kai kiaulė ėsdama, a nemoki dorai valgyti!. Vvr. Ko tu čepsi valgydamas kap kiaũlė ėsdamà?. Grv.
kaip kiaũlė geležìnė Ot piktas žmogus – kaip kiaũlė geležìnė. Šmn.
kaip (kai) kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà)
1. Ko tvylai (tyli) kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Kv. Vvr. Tylia kaip kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà Krš). Vkš. Tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà. Lnkv. Ko tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà?!. Škn. Ką ans ten bepasakys – tvylo kaip kiaũlė, į aũsį myžamà, i viskas. KrtnŽ 462.
2. Tvailykis (gėdykis) kai kiaũlė, į aũsį myžamà. Up.
3. Ko čia stovi kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Vkš.
kaip kiaũlė į barščiùs (į batviniùs) Lendi kaip kiaulė į barščius. LTs V 273 (Gr). Sėdit visiems ant akių, kas užsimanė, tas ir laužiasi pas jus kaip kiaulė į batvinius. J.Balt.
kaip (kap, lyg) [zuinì] kiaũlė į (in) bùlves (bùlbėsna, bùlbosna, bùlvėsna, į bùlbes)
1. Įsmalo (Įsmilo Stak) kaip kiaũlė į bùlves. Srv. Pasmilo kap kiaũlė į bùlves, ir negalima atgrėst. Grl. Paprato kap kiaũlė in bùlves. Pns. Pasimagino (pasipratino) lyg kiaũlė į bùlves. Vv. Įjunko anas kap kiaũlė bùlbosna. Arm. Priprato svečiuosna kaip kiaulė bulbėsna. TŽ III 380. Pamėgo kaip kiaulė bulvėsna. TŽ V 602 (Al).
2. Lenda kaip kiaũlė į bùlves. Kt. Rs. Braunasi kaip zuini kiaulė bulbėsna. KrvP (Mrk). Ir braunasi kaip kiaulė bulbėsna. KrvP (Dg). Čia tas vokytis antpuolė kaip kiaũlė į bùlbes. Sd.
kaip kiaũlė į dar̃žą Įlindo kaip kiaũlė į dar̃žą. Lkš. Įmaukšlino kaip kiaũlė į dar̃žą i nė krukt. Kv.
kaip kiaũlė į kopūstùs Lenda kaip kiaũlė į kopūstùs. Krž.
kaip kiaũlė į lóvį Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė į kovį, net snukio neperžegnojęs. KrvP (Stk).
kaip (kap) kiaũlė į [sàvo] mìgį (mìgin) Knisasi kap kiaũlė į mìgį. Kt. Galgi ponas viršaitis serga nūnai, o tu nepasiklausęs lendi kaip kiaulė migin. V.Krėv. Įlindęs kaip kiaũlė į sàvo mìgį. Vkš.
kaip kiaũlė į rogès Įsirioglino kaip kiaũlė į rogès. Srv.
kaip kiaũlė [šóną] į (an(t)) są́sparą Primygo petį prie pečiaus ir dryžula (trina) kaip kiaũlė šóną į są́sparą. Ml. Nesitrink kaip kiaũlė ant są́sparą. Rk. Zulinas kaip kiaũlė an są́sparą. Dl.
kaip (kai, kap) kiaũlė, į (in) svečiùs atliñdus Tyli kaip kiaũlė, į svečiùs atliñdus. Jrb. Tyli kai (kap Lp) kiaũlė, in svečiùs atliñdus. Jz.
kaip kiaũlė į svẽtimą dar̃žą Eina kaip kiaulė į svetimą daržą (nieko nepaisydamas). KrvP (Ut).
kaip (kai, nei) kiaũlė iš mìgio (iš svýno)
1. Kelias kaip kiaũlė iš mìgio (apsimiegojęs, apsivėlęs). Sdk. Atsikėlė kaip kiaulė iš migio ir tiesiog už šaukšto. V.Krėv. Išlindo kaip kiaũlė iš svýno (iš migio). Trk. Išlindo šiaudina kaip kiaũlė iš svýno. Trk.
2. Sėdi [svotai] ištižę, kai kiaũlės iš mìgio. Jž.
3. Iš didžio (išdidus) kai kiaulė iš migio. B 714. Didžiuojas iš didžio nei kiaulė iš migio. B 368.
kaip kiaũlė, iš purvýno išliñdusi Graži kaip kiaulė, iš purvyno išlindusi. (iron). KrvP (Ar).
kaip kiaũlė iš tvárto Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė iš tvarto. KrvP (Krd).
kap kiaũlė į šventõrių Eina kap kiaulė į šventorių (nesivaržydamas). KrvP (Drsk).
kaip (kap) kiaũlė į tvõrą (į laĩdarį, į tõrą)
1. Braižosi kaip kiaulė į tvorą. KrvP (Šd). Trinas kaip kiaũlė į tõrą (į tvorą). Kv. Šll. Ir kuisos kaip kiaũlė į tõrą. Vvr. Šenas (trinasi) kaip kiaũlė į laĩdarį (į užtvarą prie tvarto gyvuliams suvaryti). DūnŽ 371.
2. Įsipaurijo (įsispraudė) kap kiaũlė į tvõrą. Vlkv.
kap (kaip) kiaũlė, į tvõrą (tvorõn) įkliùvus (inkliùvus) Rėkia kaip kiaũlė, tvorõn įkliùvus. Rz. Žviegia kap kiaũlė, į tvõrą įkliùvus Škn. Žviegia kap kiaũlė, tvorõn inkliùvus. Vrn.
kaip kiaũlė į žỹdų bùtą Lenda kaip kiaulė į žydų butą. Mit IV 332.
kaip kiaũlė į (an) žìrnius (žìrniuos(na))
1. Lenda pramušnui (per jėgą) kaip kiaũlė į žìrnius. Skr. Ir lenda jis kaip kiaũlė į žìrnius. J. Ko lendi kaip kiaũlė į žìrnius?!. Lkš. Lenda kaip kiaũlė žìrniuos[na]. Krč. Nulindo kaip kiaũlė į žìrnius. ZnŽ I 671 (Šk).
2. Pajunko kaip kiaulė į žirnius. S.Dauk. Įgudo kaip kiaũlė į žìrnius. Lž. Papratai kaip kiaulė į žirnius. VoL 454. Pasmalo kaip kiaũlė an žìrnius. Rm. Priprato kaip kiaulė žirniuosna. TŽ IV 515.
kaip kiaũlė, į žìrnius įjùnkusi Eina kaip kiaulė, į žirnius įjunkusi (nieko nepaisydamas). LTR.
kaip kiaũlė kapuõs Knisasi kaip kiaulė kapuos. LTR.
kap kiaũlė kariẽtoj Zdotnas (tinkamas) kap kiaũlė kariẽtoj. (iron). Vs.
kaip kiaũlė kariẽton Ant svetimo sprando atsisėdo kaip kiaulė karieton. KrvP (Šl).
kaip (it) kiaũlė kãsoma (kasinė́jama, kasinė́jant) Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma. J.Avyž. Tyli it kiaũlė kasinė́jama. Šll. Tylia kaip kiaũlė kasinė́jant. Šv.
kaip kiaũlė klanè Graži kaip kiaulė klane. (iron). KrvP (Pg).
kaip kiaũlė knáisioja(s) Aria, kaip kiaulė knaisioja (prastai). KrvP (Ut). Dirba, kaip kiaulė knaisiojas. KrvP (Mrk, Srv).
kaip kiaũlė knyslė̃ I kiša nosę kaip kiaũlė knyslė̃ visur. DūnŽ 145.
kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama Ana kuiliuo[ja] (laksto) kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama. J II 271.
kap kiaũlė kūlė̃s Laukia ir laukia kap kiaũlė kūlė̃s (kūlimo). Ml.
kap kiaũlė lietuñ Zurkia (verkšlena, dejuoja) kap kiaũlė lietuñ. Lš.
kaip kiaũlė loviñ Ko langan įsigulei kaip kiaũlė loviñ?!. Kp.
kaip kiaũlė lovỹ purlẽna Gyveno, kaip kiaulė lovy purleno (labai gerai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė lukštùs Šlemščia kaip kiaulė lukštus (pelus, ašakas). TŽ V 602 (Al).
kaip (keip) kiaũlė maišè (máišė) Ko rėki kaip kiaulė maiše?!. LTs V 132 (Kp). Ko bliauni keip kiaũlė maišè?!. Plvn. Žviegia kaip kiaũlė máišė[je] (regztėje). Mšk.
kaip kiaũlė mė́šlą Pamėgo kaip kiaulė mėšlą. TŽ V 597 (Al).
kaip kiaũlė mėšluosè Ir giliai knisis dabar žmonių darbuose, kaip kiaulė mėšluose. KrvP (Nm).
kaip ir kiaũlė mìgį Ką čia kniausi kaip ir kiaũlė mìgį?!. Rk.
kaip (kai, kap) kiaũlė mìgy (kìnė, svýne)
1. Čiūti kai kiaũlė mìgy. Krd. Guli (Drybso KrvP (Ds)) kaip (kai Sln) kiaulė migy. KrvP (Mtrk, Trgn, Vlkv).
2. Nors prieš šventes apsičiulintų – gyvena kap kiaũlė mìgy (nešvariai, metvarkingai). Vj. Gyvena kaip kiaũlė svýne (migyje). Trk. Vkš.
3. Nerši (terši) trobo[je] kaip kiaũlė kìnė[je]. Up.
kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi Guli kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi. Š.
kaip kiaũlė mìgio Baidosi kaip kiaulė migio. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė neraliúota Alus kaip velnias raguotas, kaip kiaulė neraliuota (stiprus). KrvP (Klm).
kap kiaũlė nerìjus Zurzgia (bamba, niurna) boba kap kiaũlė nerìjus. Drsk.
kap kiaũlė nósia į tvõrą Pataikė kap kiaũlė nósia į tvõrą. (iron). Mrj.
kaip kiaũlė, nuo lóvio atstumtà Greitas badu skųstis kaip kiaulė, nuo lovio atstumta. KrvP (Skm).
kaip kiaũlė padebesiñ Tiek teišmanai kaip kiaũlė padebesiñ (menkai). Pnd.
kai kiaũlė paliū́tėj Ko čia kriūgaujat (dejuojat) kai kiaũlės paliū́tėj!. Trgn.
kaip kiaũlė pamazgomìs (, pamazgosè išsivoliójus) Ir džiaugiasi gi kaip kiaulė pamazgomis (pamazgose išsivoliojus KrvP (Mrk)). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi I tvainos (trinka sumišęs) kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi. Tl.
kaip kiaũlė pas lóvį
1. Čiauškina (Ėda KrvP (Žl)) kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
2. Elgiasi kaip kiaulė pas lovį (nemandagiai). KrvP (Mrk).
3. Dvokia kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Dg).
4. Bezda kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė pažabóta Greitas kaip kiaulė pažabota. (iron). KrvP (Onš).
kaip kiaũlė pelùs Iščiunkė (išsunkė skysčius valgant) kaip kiaũlė pelùs. PnmA.
kaip kiaũlė per bãlą (per balàs)
1. Brenda per skolas kaip kiaulė per balas. KrvP (Vlk, Vrn).
2. Dūlina žmogus per gyvenimą kaip kiaulė per balą. KrvP (Lnt).
kaip kiaũlė per sprãgą Ir lenda kaip kiaũlė per spr̃agą. Srd.
lyg kiaũlė per tvõrą Vokietis juk lenda lyg kiaulė per tvorą: juo muši, juo lenda. KlvK 111.
kap kiaũlė pė̃tnyčią Supranta kap kiaũlė pė̃tnyčią. (iron). Vrn.
kaip kiaũlė pipìrą Išmano kaip kiaũlė pipìrą. (iron). Krž.
kap kiaũlė po ãvižas Pūkščia kap kiaũlė po ãvižas. Dkš.
lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę Nužiūrėjo lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę. Auk.
kaip kiaũlė po balnù Grakšti kaip kiaulė po balnu. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė po bùlbas Knaisiojas kaip kiaũlė po bùlbas. Sld.
kaip kiaũlė po diẽndaržį Kai neėdęs, tai zuja ir zuja kaip kiaulė po diendaržį. (rš).
kap (kai) kiaũlė po dum̃blą (po purvýną) Voliojasi kap kiaũlė po dum̃blą. Gs. Voliojas kai (kap Vs) kiaulė po purvyną. NžR.
kaip kiaũlė po líetui Zuzinas (trinasi) kaip kiaũlė po líetui. Ds.
lyg kiaũlė po lõvį Ko purpi lyg kiaũlė po lõvį, ar nemoki gražiai pavalgyti?!. Jrb.
kaip kiaũlė po mėšlýną Ko čia šniukštinėji kaip kiaũlė po mėšlýną?!. Ds.
kaip (kai) kiaũlė po mìgį (po sàvo kìnį) Knisasi kaip kiaũlė po mìgį. Zp. Kuičias kai kiaũlė po sàvo kìnį. Rs.
kaip kiaũlė pri géldos Kas čia taip čiaukštelėjo (sučepsėjo) kaip kiaũlė pri géldos?. Vkš.
kap kiaũlė prie (pie) sąsparõs Ko ten zulinies kap kiaũlė prie sąsparõs?!. Lš. Zuzninies kap kiaũlė pie sąsparõs. Kls.
kaip kiaũlė prie tvorõs Ko rusinies kaip kiaũlė prie tvorõs?!. Snt.
kaip kiaũlė purvè (purvýne, purvỹnėje, purvuosè, sutrỹnėje)
1. Guli kaip kiaulė purve (purvynėje KrvP (Rod), sutrynėje KrvP (Mrk)). KrvP (Ašm). Druni be darbo dienas ir naktis kaip kiaulė purvuose. KrvP (Mlt).
2. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė purvyne. KrvP (Rod).
3. Ir gyvena kaip kiaulė purvuose (nešvariai, apsikuitęs). KrvP (Šmn).
kaip kiaũlė, purvýne išsivoliójusi Graži kaip kiaulė, purvyne išsivoliojusi. (iron). KrvP (Vlk).
kaip kiaũlė purvýnu Ir džiaugiasi kaip kiaulė purvynu. KrvP (Pun).
kap kiaũlė rãštynon Ko tu lindai kap kiaũlė rãštynon (į užraugtą duonos tešlą)?. Grv.
kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi Plepa kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi. Trš.
kaip kiaũlė ríešutus Čiauškino ir sučiauškino kaip kiaulė riešutus. KrvP (Rt).
lyg kiaũlė sàvo tvárte Susikuitei viską lyg kiaũlė sàvo tvárte. Lkš.
kaip kiaũlė skerdžiamà Garsiai žviegia, kaip kiaulė skerdžiama. KrvP (Mrk). Sukvykė kaip kiaũlė skerdžiamà. Šmn.
kai kiaũlė skẽterą Pastatęs kai kiaũlė skẽterą (pasišiaušęs). Ds.
kaip (kap) kiaũlė snukiù Rausia kap kiaũlė snukiù. LzŽ 216. Surausė kaip kiaulė snukiu. Sim. Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. M.
kaip kiaũlė su branktù Greitas kaip kiaulė su branktu. (iron). KrvP (Rtn).
kaip kiaũlė su kaladè
1. Kaip kiaulė su kalade taip pritinka. (iron). Žem. Eina kaip kiaũlė su kaladè (apie netinkamą porą). Šll.
2. Susišneka kaip kiaũlė su kaladè. (iron). Krž.
kaip kiaũlė su purvýnu Susigiminiavo kaip kiaulė su purvynu. TŽ V 601 (Al).
it (nei) kiaũlė su ragaišiù Nešiojasi it katė su vaikais arba kiaulė su ragaišiu. TŽ V 613. Nešiojos nei kiaulė su ragaišiu. B 478.
kaip kiaũlė su tarškaliùkais (su zvaneliù) Pra[e]jo pro šalį nieko nesakiusi, kaip kiaũlė su tarškaliùkais. Ll. Praėjo pro šalį kaip kiaũlė su zvaneliù (neužkalbinęs, nepasisveikinęs). Ds. Praėjo kaip kiaũlė su zvaneliù. Vp.
kaip kiaũlė sutrìnėje Guli kaip kiaulė sutrinėje. KrvP (Mrk).
kaip (it, kai) kiaũlė su žąsià (su žąsimì, su žą̃sinu)
1. Šneka it (kaip S.Dauk) kiaulė su žąsia. (iron). VP 44. Šnekas kaip kiaulė su žąsia. J.Jabl. Ir šnekam, tai kai kiaũlė su žąsià. ZnŽ I 671 (Br). Kalbas kaip kiaũlė su žąsià. JT 260. Ūturam tai kai kiaũlė su žą̃sinu. Smal. Pasišnekam kaip kiaũlė su žą̃sinu. Lkv. Šnekas kaip kiaũlė su žą̃sinu. SkrT 13. Rokuojas kaip kiaũlė su žą̃sinu. Krtn. Koks tę jo mokėjimas – šneka kaip kiaũlė su žą̃sinu. Erž. Susikalbėjo kaip kiaulė su žąsinu. Žąsis: „Gir gir", kiaulė: „Kriu kriu". AED 285. Pasikalbam kai kiaũlė su žą̃sinu. An. Tai kalbėtis jiedviem taip buvo lengva kaip kiaulei su žąsinu. Vaižg.
2. Čiupinėjasi kaip kiaulė su žąsimi. KrvP (Čk).
3. [Dėl skatiko] dėsis su velniu kaip kiaulė su žąsinu. KrvP (Mžk).
kaip kiaũlė su žą̃sinu dėl mirkýtų žìrnių Ginčijasi kaip kiaulė su žąsinu dėl mirkytų žirnių (tuščiai). KrvP (Rs).
kaip kiaũlė svetimam̃ daržè
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Ndz).
2. Elgiasi kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Rdš).
kaip kiaũlė svetimañ mìgin Eina kaip kiaulė svetiman migin. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė svetimosè bùlbėse
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimose bulbėse. KrvP (Mrk).
2. Atsidūrė nenoriai, kaip kiaulė svetimose bulbėse. (iron). KrvP (Vlk).
kai kiaũlė šeriùs Pastatė zūbus kai kiaulė šerius. B 147. MŽ 337.
kap kiaũlė šiauduõs Ko čia kniurzinies (vartaisi) kap kiaũlė šiauduõs?!. Brt.
kaip kiaũlė šiẽną Žlepno[ja] (su garsu valgo) kaip kiaũlė šiẽną, rodos, kaip be dantų. Žr.
kaip kiaũlė šū́dą Bado nosimi kaip kiaulė šūdą. KrvP (Vlkv).
kaip kiaũlė, šū́dą suúodus Ir bėginioja kaip kiaulė, šūdą suuodus. KrvP (Mrc).
kaip kiaũlė tekiáutis Rėkia kaip kiaũlė tekiáutis. Ds. Vj.
kaip kiaũlė tvártan Galvos nepalenkdamas, kepurės nenusiimdamas įėjo pirkion, kaip kiaulė tvartan. KrvP (Mrk). Atėjo kaip kiaulė tvartan, net Dievo nepagarbinęs. KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė tvárte Ta skrendla (apskretėlė) gyvena kaip kiaũlė tvárte. Pln.
kai kiaũlė tvorõj Žviegia kai kiaũlė tvorõj. Rod.
kap kiaũlė utėlių̃ Mes pinigų kap kiaũlė utėlių̃ (daug turime). Gs.
kap kiaũlė vagõj Nusmano kap kiaũlė vagõj. (iron). Švnč.
kaip (kai) kiaũlė viẽlijama (viẽlyjama) Ir žviegi kai kiaulė viẽlyjama (veriant į nosį vielą). Erž. I ko dabar žviegi kaip kiaũlė viẽlijama?!. Lkv.
kaip kiaũlė vyžúota Eina kaip kiaulė vyžuota. KrvP (Dbg).
kaip kiaũlė žaliùs óbuolius (žaliàs bùlbes) Ir čiuoksi (Čiauškia KrvP (Mrc)) kaip kiaulė žalius obuolius (žalias bulbes KrvP (Lp)). KrvP (Dbč).
kaip kiaũlė žą̃sį Kits kitą suprato kaip kiaulė žąsį. (iron). TŽ III 377. PPr 374.
kaip kiaũlė žìrniuos(e) Čiauškia (godžiai, čepsėdamas valgo) kaip kiaũlė žìrniuose. Zp. KrvP (Sd). PPr 321 (Šd). Čiauška kaip kiaũlė žìrniuos. Šd.
kaip kiaũlė žìrnius
1. Nelegok (neryk) kaip kiaũlė žìrnius!. Šk. Čiauškia kaip kiaulė žirnius. (rš).
2. Išmano kaip kiaũlė žìrnius. (iron). Pn.
kaip kiaũlė žolès Sužliaugė (godžiai surijo) kaip kiaũlė žolès. Dgč.
kai kiaũlė žolynuõs Aš nevalyva kai aviža smėlynuos, kai kiaũlė žolynuõs. Ml.
kaip kušlà kiaũlė nuo bandõs Atsiskyrė kaip kušla (žliba) kiaulė nuo bandos. KrvP (Mrk).
kaip (it) malū̃nininko kiaũlė Riebi it malū̃nininko kiaũlė. Pln. Riebi kaip malūnininko kiaulė. AED 284.
kaip nuplukýta kiaũlė Ans jau y[ra] toks kaip nuplukýta kiaũlė (užsispyręs, atkaklus): tiek anam sakęs, tiek nesakęs – ans vis tiek savo. Prk.
kaip (kap) penìmė (penimà) kiaũlė
1. Dikta merga kaip penimė kiaulė. KrvP (Vrn). Insiėdęs kap penìmė kiaũlė. Nč. Anas tokis riebus kap penìmė kiaũlė. DvŽ II 77. Ant snukio riebi kaip penimė kiaulė. KrvP (Al).
2. Gryna (nieko neturi) kaip penima kiaulė. KrvP (Prn).
kaip purvinà kiaũlė Graži kaip purvina kiaulė. (iron). KrvP (Jon).
kai vaĩto kiaũlė Durnas kai vaito kiaulė. Sln.
kaip zuinì kiaũlė Gudri kaip zuini kiaulė. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė bùlbėse Ilsisi kaip zuini kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė, iš bùlbių išvytà Ilsisi kaip zuini iaulė, iš bulbių išvyta. KrvP (Ndz).
kaip (kai) žiemìnė (žiemmitė̃) kiaũlė
1. Žviegi kaip kiaũlė žiemìnė. Krš. Žviegia kai kiaũlė žiemìnė. Rs.
2. Ko čia vyvuoji (dejuoji, zirzi) be reikalo kai žiemmitė̃ kiaũlė?. Jnš.
3. Maitydavomos kaip tik kiaũlė žiemmitė̃ (prastai). Varn.
4. Guliu išsiplėtusi kaip žiemìnė kiaũlė. Krš.
