Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (160)
slemininkas, -ė
Apibrėžtis
slemo poezijos propaguotojas.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Ne visi žino, kas tas slemas. Net ne visi slemininkai žino, kas tas slemas. Dalykas pas mus naujas, o jo santykis su poezija – itin diskutuojama tema. Slemas gyvas scenoje, ne knygose, tad ši knyga, pateikianti ir slemo teoriją, ir jo tekstus, gerokai rizikuoja. [...]
Šie tekstai scenoje skaitomi labai ekspresyviai, su avangardinio teatro ir melodeklamacijos elementais. Tuomet autorių ekspresija ar/ir artistizmas juos įžiebia, kartais gana ryškiai. Į knygą tyliai sugulę slemo tekstai, labai švelniai tariant, atrodo kukliai. Poezija įprasta prasme čia snapo nekiša.
[Apie knygą „Slemas Lietuvoje“ (sudarytojas Darius Jurevičius), Kitos knygos, 2012. – Red. past.]
Štai vienoje nuotraukoje matau, kaip slamininkas ir džemininkas Bobas Holmanas, siekdamas atitraukti dėmesį, nežinia ką šūkauja į mikrofoną „Dainavos“ kieme [...].
miškas
Apibrėžtis
mìško bróliai partizanai: Betgi vietoj draugo, žuvusio jaunuolio, vėl rinktinės auga žalio miško brolių. Nėr.
miškè áugęs Bsg., Tlž. nemandagus, neišauklėtas:
miškè gìmęs rš. nemandagus, neišauklėtas:
miškè krìkštytas nemandagus, neišauklėtas: Miške gimęs, miške krikštytas. Bsg.
miškaĩ skam̃ba apie garsų šaukimą ar dainavimą: Kai vyrai traukia, miškai skamba, o kai mergos – nė šunys nepabunda. Ds.
ant sausų̃ miškų̃ nudardė́ti sakoma keikiantis: Dievo bausmė turbūt užleido tuos galvažudžius!.. Ant sausų miškų būtų sau nudardėję. Žem.
į mìšką nepabė̃gs sakoma norint atitraukti nuo kokio darbo: Taigi, Elena, – prabilo pagaliau Grigas, – liaukis minutėlę verpusi, kuodelis miškan nepabėgs. Krėv.
kaĩp mìškas labai tankus: Rugiai sužėlė kaip miškas. Jnš. Bulbieniai kaip miškas. Dglš. Linksmumas bulvių – kaip miškas!. Ds.
kaĩp miškè nemandagiai (elgiasi): Šūkauja kaip miške. Jnš.
ožį varyti į mišką žr ožys
poną Dievą varyti į mišką žr ponas
vilkas neišeitų iš miško žr vilkas
deduco
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuvèsti žemỹn
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuvèsti tolỹn
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išvèsti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atitólinti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įvèsti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuvèsti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nugabénti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atitráukti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nukreĩpti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paleñkti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išvèsti ìš kẽlio
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sumãžinti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atvèsti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - privèsti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vèsti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - lydė́ti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - im̃ti draugè sù savimì
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - ver̃pti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - rašýti
20
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - kìldinti
detraho
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nutráukti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nugriáuti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuver̃sti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - mãžinti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - meñkinti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - niẽkinti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - ištráukti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuplė́šti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nudìrti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuléisti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atim̃ti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paver̃žti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išplė́šti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išim̃ti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - praléisti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atitráukti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išvèsti
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - patráukti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išvadúoti
20
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atskaičiúoti
21
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - šmeĩžti
22
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apkalbė́ti
23
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - plė́šti gar̃bę
recipio
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - im̃ti atgal̃
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atitráukti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vė̃l kreĩptis
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasilaikýti sáu
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsiim̃ti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atgáuti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - susigrąžìnti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsipéikėti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsigáuti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - užim̃ti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - užgróbti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paim̃ti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pavartóti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - gáuti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įgýti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - priglaũsti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - priim̃ti
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įsiléisti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - léisti
20
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pripažìnti
21
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apsiim̃ti
22
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pažadė́ti
23
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - prižadė́ti
24
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - garantúoti
apkõlioti
Apibrėžtis
×kõlioti, -ioja, -iojo (l. kalać) tr. K, kolióti, -iója, -iójo J; R, MŽ, SD139 plūsti, barti: Kolióji mane, ale be reikalo Sdk. Jis visados buvo toks piktas, visus koliodavo rš. Gaspadinė, pamačius savo mergas, sekančias paskui Rastelį ir avinėlį, koliodama jas puolė artyn, norėdama atitraukti BsPIII63. Mane kolioti esi pirmoji KlvD143. Vagys vėl, galą nubildėję ir vėl išdrįsę, sugrįžo jį kõliodami, kad nerėkautų Jrk26. O tas koliojo Izraelį Ch2Sam21,21. Jinai (orig. jynai) pradėjo kõlioti (dergti, balazyti) girtuoklį J. Piktai kalba ir kolioja švenčiausį vardą jo SPII42. Koliodami bylojo prieš jį DP161. Tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja DP249.
| refl. K: Ko judu čia taip negražiai koliojatės? Vv. Ak, tu – dar koliosies! rš. Avò koks gudruolis, mano užstalėj sėdi ir kõliotis geidžia Dkš.
×apkõlioti tr. Š, apkolióti Š kiek apiplūsti, apibarti.
×atkõlioti intr. plūdimu atsakyti į kito plūdimą, plūdimu atsikeršyti: Ir kad jį kõliojo, notkõliojo DP147.
| refl. Š: Tau ne bėda, kad jis koliojasi, bet tu neatsikoliok Ds.
×įkõlioti tr. sugebėti gerai plūsti: Įkolioja, įgrūmoja Kos39. Ir įkoliója gi moša savo marčią Š.
| refl. Š.
×iškõlioti tr. K, iškolióti Š; SD160, R išplūsti, išbarti: Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko K.Donel. Aš jį iškoliojau visokiais žodžiais Vv. Palauk, aš jį, kap sueisiu, tai kap šunį iškoliosiu Kt. Dėdė iškoliójo mane J. Kas bus, tai bus, bet suėjęs kada nors iškõliosiu Dkš. O jei duosi, dėkavosim, jei neduosi, iškoliosim JV712. O kartais jį ižkolioję ir ižbarę nuog savęs atatrėmėme DP242.
iškoliotinai
| refl. Š, K: Anydvi išsikõliojo J.
×pakõlioti tr. K, Mrj kiek plūsti.
| refl.: Eskimų kalboje nėra žodžių, kurie būtų vartojami pasikolioti rš.
×sukõlioti tr. K smarkiai subarti: Sukõliojo sukõliojo visus Vlkv.
| refl.: Žiūrėk, kad su tavim nesusikoliočiau rš.
| refl. K: Ko judu čia taip negražiai koliojatės? Vv. Ak, tu – dar koliosies! rš. Avò koks gudruolis, mano užstalėj sėdi ir kõliotis geidžia Dkš.
×apkõlioti tr. Š, apkolióti Š kiek apiplūsti, apibarti.
×atkõlioti intr. plūdimu atsakyti į kito plūdimą, plūdimu atsikeršyti: Ir kad jį kõliojo, notkõliojo DP147.
| refl. Š: Tau ne bėda, kad jis koliojasi, bet tu neatsikoliok Ds.
×įkõlioti tr. sugebėti gerai plūsti: Įkolioja, įgrūmoja Kos39. Ir įkoliója gi moša savo marčią Š.
| refl. Š.
×iškõlioti tr. K, iškolióti Š; SD160, R išplūsti, išbarti: Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko K.Donel. Aš jį iškoliojau visokiais žodžiais Vv. Palauk, aš jį, kap sueisiu, tai kap šunį iškoliosiu Kt. Dėdė iškoliójo mane J. Kas bus, tai bus, bet suėjęs kada nors iškõliosiu Dkš. O jei duosi, dėkavosim, jei neduosi, iškoliosim JV712. O kartais jį ižkolioję ir ižbarę nuog savęs atatrėmėme DP242.
iškoliotinai
| refl. Š, K: Anydvi išsikõliojo J.
×pakõlioti tr. K, Mrj kiek plūsti.
| refl.: Eskimų kalboje nėra žodžių, kurie būtų vartojami pasikolioti rš.
×sukõlioti tr. K smarkiai subarti: Sukõliojo sukõliojo visus Vlkv.
| refl.: Žiūrėk, kad su tavim nesusikoliočiau rš.
kõlioti
Apibrėžtis
×kõlioti, -ioja, -iojo (l. kalać) tr. K, kolióti, -iója, -iójo J; R, MŽ, SD139 plūsti, barti: Kolióji mane, ale be reikalo Sdk. Jis visados buvo toks piktas, visus koliodavo rš. Gaspadinė, pamačius savo mergas, sekančias paskui Rastelį ir avinėlį, koliodama jas puolė artyn, norėdama atitraukti BsPIII63. Mane kolioti esi pirmoji KlvD143. Vagys vėl, galą nubildėję ir vėl išdrįsę, sugrįžo jį kõliodami, kad nerėkautų Jrk26. O tas koliojo Izraelį Ch2Sam21,21. Jinai (orig. jynai) pradėjo kõlioti (dergti, balazyti) girtuoklį J. Piktai kalba ir kolioja švenčiausį vardą jo SPII42. Koliodami bylojo prieš jį DP161. Tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja DP249.
| refl. K: Ko judu čia taip negražiai koliojatės? Vv. Ak, tu – dar koliosies! rš. Avò koks gudruolis, mano užstalėj sėdi ir kõliotis geidžia Dkš.
×apkõlioti tr. Š, apkolióti Š kiek apiplūsti, apibarti.
×atkõlioti intr. plūdimu atsakyti į kito plūdimą, plūdimu atsikeršyti: Ir kad jį kõliojo, notkõliojo DP147.
| refl. Š: Tau ne bėda, kad jis koliojasi, bet tu neatsikoliok Ds.
×įkõlioti tr. sugebėti gerai plūsti: Įkolioja, įgrūmoja Kos39. Ir įkoliója gi moša savo marčią Š.
| refl. Š.
×iškõlioti tr. K, iškolióti Š; SD160, R išplūsti, išbarti: Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko K.Donel. Aš jį iškoliojau visokiais žodžiais Vv. Palauk, aš jį, kap sueisiu, tai kap šunį iškoliosiu Kt. Dėdė iškoliójo mane J. Kas bus, tai bus, bet suėjęs kada nors iškõliosiu Dkš. O jei duosi, dėkavosim, jei neduosi, iškoliosim JV712. O kartais jį ižkolioję ir ižbarę nuog savęs atatrėmėme DP242.
iškoliotinai
| refl. Š, K: Anydvi išsikõliojo J.
×pakõlioti tr. K, Mrj kiek plūsti.
| refl.: Eskimų kalboje nėra žodžių, kurie būtų vartojami pasikolioti rš.
×sukõlioti tr. K smarkiai subarti: Sukõliojo sukõliojo visus Vlkv.
| refl.: Žiūrėk, kad su tavim nesusikoliočiau rš.
| refl. K: Ko judu čia taip negražiai koliojatės? Vv. Ak, tu – dar koliosies! rš. Avò koks gudruolis, mano užstalėj sėdi ir kõliotis geidžia Dkš.
×apkõlioti tr. Š, apkolióti Š kiek apiplūsti, apibarti.
×atkõlioti intr. plūdimu atsakyti į kito plūdimą, plūdimu atsikeršyti: Ir kad jį kõliojo, notkõliojo DP147.
| refl. Š: Tau ne bėda, kad jis koliojasi, bet tu neatsikoliok Ds.
×įkõlioti tr. sugebėti gerai plūsti: Įkolioja, įgrūmoja Kos39. Ir įkoliója gi moša savo marčią Š.
| refl. Š.
×iškõlioti tr. K, iškolióti Š; SD160, R išplūsti, išbarti: Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko K.Donel. Aš jį iškoliojau visokiais žodžiais Vv. Palauk, aš jį, kap sueisiu, tai kap šunį iškoliosiu Kt. Dėdė iškoliójo mane J. Kas bus, tai bus, bet suėjęs kada nors iškõliosiu Dkš. O jei duosi, dėkavosim, jei neduosi, iškoliosim JV712. O kartais jį ižkolioję ir ižbarę nuog savęs atatrėmėme DP242.
iškoliotinai
| refl. Š, K: Anydvi išsikõliojo J.
×pakõlioti tr. K, Mrj kiek plūsti.
| refl.: Eskimų kalboje nėra žodžių, kurie būtų vartojami pasikolioti rš.
×sukõlioti tr. K smarkiai subarti: Sukõliojo sukõliojo visus Vlkv.
| refl.: Žiūrėk, kad su tavim nesusikoliočiau rš.
krópti
Apibrėžtis
2 krópti, -ia, -ė tr.
1. K.Būg, G93, Kos47, FrI434, BzBkXIX265, I, Pln sukti, apgaudinėti: Jis krópė krópė, kol nukropė (apgavo) mane J. Gerus žmones krópa J. Nedorai pasielgti gali, jei kitus kropsi ir juos apvogsi S.Dauk. Ans tik žmonys krópti težino Lž.
2. plėšti: Kryžeiviai, namo grįždami, kropė gyventojus, kurius galėjo prigauti, ir degino jų namus M.Valanč. Ėjo krópdamas žmonis Pp.
2 apkrópti tr. apgauti: Mane gerai apkrópė su ta karve Vkš. Ans mane apkrópė (apgavo) J(Ms). Ans mane apkrópė su ta parduosena Žd.
| refl.: Kad aš čia apsikropiau! Skd.
2 iškrópti tr.
1. G87, BŽ81 išgauti, išvilioti, išprašyti: Sūslys (suoslys) iškrópė šieną, t. y. išprašė J. Karvę iškrópti – gauti už niekus J(Ms). Žiūrėk, tas ir iškropė (gavo už pigią kainą) tą laikrodį Lž. Iškrópė iš munęs peilaitį Skd.
2. atimti, išplėšti: Kito nieko netykojo nuo jo, kaip tiktai žemes iškropti S.Dauk.
3. išgauti (klausinėjant): Ir iškrópė, kas anam yr Grg.
2 nukrópti tr.
1. G98 apgauti: Jijė nukrópė tave (apgavo) J. Tave nukropė krikščionys, grįžk į tikėjimą tėvų tavo S.Dauk. Veizėk, ir prisirietė muni nukropti Skd. Su dobilais kaimynas mane nukrópė (per brangiai paėmė) Sr.
2. apiplėšti, apvogti: Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė A1884,143.
3. nuskriausti: Taip tankiai, matai, nukropia kumetį ponas A1884,181.
4. nugalėti, pavergti: [Kryžiuočiai,] pasitelkdami drąsiausius ir bukliausius kareivius, … stengėsi … nukropti lietuvius A1884,30.
2 pakrópti
1. tr. atitraukti, nuvesti: Jis norėjo tave atvesti (pakropti) nuog (orig. nog) Pono tavo Dievo BB5Moz13,10.
2. refl. tr. pasigrobti: Meldamasis, pasikrópk, vis tiek nedžiaugsys! Kal.
2 prikrópti tr. apgauti, apsukti: Kad mane prikrópė bile kokiu daiktu – nugavo, nusuko, ant piningų nuskaitė Škn. Veizėk, būk atsargus: ans tave prikróps besiveizant Skd. Neprikrópk munojo bemainikaudamas Kal. Regėsi, kaip ans tave prikróps Lkž.
ǁ suvedžioti: Prikrópė vaikis mergelę Skd.
1. K.Būg, G93, Kos47, FrI434, BzBkXIX265, I, Pln sukti, apgaudinėti: Jis krópė krópė, kol nukropė (apgavo) mane J. Gerus žmones krópa J. Nedorai pasielgti gali, jei kitus kropsi ir juos apvogsi S.Dauk. Ans tik žmonys krópti težino Lž.
2. plėšti: Kryžeiviai, namo grįždami, kropė gyventojus, kurius galėjo prigauti, ir degino jų namus M.Valanč. Ėjo krópdamas žmonis Pp.
2 apkrópti tr. apgauti: Mane gerai apkrópė su ta karve Vkš. Ans mane apkrópė (apgavo) J(Ms). Ans mane apkrópė su ta parduosena Žd.
| refl.: Kad aš čia apsikropiau! Skd.
2 iškrópti tr.
1. G87, BŽ81 išgauti, išvilioti, išprašyti: Sūslys (suoslys) iškrópė šieną, t. y. išprašė J. Karvę iškrópti – gauti už niekus J(Ms). Žiūrėk, tas ir iškropė (gavo už pigią kainą) tą laikrodį Lž. Iškrópė iš munęs peilaitį Skd.
2. atimti, išplėšti: Kito nieko netykojo nuo jo, kaip tiktai žemes iškropti S.Dauk.
3. išgauti (klausinėjant): Ir iškrópė, kas anam yr Grg.
2 nukrópti tr.
1. G98 apgauti: Jijė nukrópė tave (apgavo) J. Tave nukropė krikščionys, grįžk į tikėjimą tėvų tavo S.Dauk. Veizėk, ir prisirietė muni nukropti Skd. Su dobilais kaimynas mane nukrópė (per brangiai paėmė) Sr.
2. apiplėšti, apvogti: Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė A1884,143.
3. nuskriausti: Taip tankiai, matai, nukropia kumetį ponas A1884,181.
4. nugalėti, pavergti: [Kryžiuočiai,] pasitelkdami drąsiausius ir bukliausius kareivius, … stengėsi … nukropti lietuvius A1884,30.
2 pakrópti
1. tr. atitraukti, nuvesti: Jis norėjo tave atvesti (pakropti) nuog (orig. nog) Pono tavo Dievo BB5Moz13,10.
2. refl. tr. pasigrobti: Meldamasis, pasikrópk, vis tiek nedžiaugsys! Kal.
2 prikrópti tr. apgauti, apsukti: Kad mane prikrópė bile kokiu daiktu – nugavo, nusuko, ant piningų nuskaitė Škn. Veizėk, būk atsargus: ans tave prikróps besiveizant Skd. Neprikrópk munojo bemainikaudamas Kal. Regėsi, kaip ans tave prikróps Lkž.
ǁ suvedžioti: Prikrópė vaikis mergelę Skd.
revoco
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - šaũkti atgal̃
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - reikaláuti atgal̃
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - reikaláuti grąžìnti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atitráukti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sulaikýti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sùkti į̃ šãlį
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - suvaržýti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apribóti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - suglaũdinti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atstatýti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atgaivìnti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atvèsti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - grąžìnti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - priskìrti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - susíeti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - laikýti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nukreĩpti
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pavèsti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuródyti
20
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - áiškinti
21
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vė̃l šaũkti
22
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vė̃l sukviẽsti
23
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vė̃l iškviẽsti
24
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vė̃l primiñti
25
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vė̃l šaũktis
26
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsiliẽpti
27
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsišaũkti
28
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - sàvo rúožtu pakviẽsti
apkraipýti
Apibrėžtis
kraipýti, krai̇̃po, krai̇̃pė iter. kreipti.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.
úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.
úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.
