Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (205)
pasiródyti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
pasidaryti matomam (apie dangaus kūnus)
apsitráukti
pasislėpti po debesimis (apie dangaus kūnus)
Pasirodė saulelė ir vėl apsitraukė – tai tau ir gegužis! Jrb.
apsitráukti
pasislėpti po debesimis (apie dangaus kūnus)
Pasirodė saulelė ir vėl apsitraukė – tai tau ir gegužis! Jrb.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
1
leisti pamatyti tai, ką turi
pasislė̃pti
neleisti pamatyti, padėti, kad nematytų
Su daugiu pasirodyk, su mažu pasislėpk B. Sch. 2 pasidaryti matomam (apie dangaus kūnus)
pasislė̃pti
pasidaryti nematomam (apie dangaus kūnus)
[Saulės] pakraštys pasirodo anksčiau ir pasislepia vėliau negu centras rš.
pasislė̃pti
neleisti pamatyti, padėti, kad nematytų
Su daugiu pasirodyk, su mažu pasislėpk B. Sch. 2 pasidaryti matomam (apie dangaus kūnus)
pasislė̃pti
pasidaryti nematomam (apie dangaus kūnus)
[Saulės] pakraštys pasirodo anksčiau ir pasislepia vėliau negu centras rš.
pasmogóti
Apibrėžtis
smogóti, -ója, -ójo intr., smógoti, -oja, -ojo Rdm
1. NdŽ, DŽ1, Lš dėtis smogoms, apkepti, apdžiūti (apie lūpas).
2. Pls, Lš ilgai nevalgius kentėti, alkti, badauti: Aš nuejus miestan smogóju, nei bulkos nenusperku Rtn. Tie turi smogót šalty, kur nedirba karšty Lp. Žmonės valgo, o tu nuejęs smogoji, žiūrėdamas, kap kiti valgo Kpč.
apsmogóti intr. Mrk, Lš, Lp, Kpč apsitraukti smogomis (apie lūpas): Tep pailsau, net lūpos apsmogoję Prl. Aš jau sergu, lūpos tep apsmógojo Rdm. Gerklė ir burna išdžiūvę, lūpos apsmogoję V.Krėv.
nusmogóti intr. Š, NdŽ apsitraukti smogomis, apdžiūti (apie lūpas): Ausyse ūžė, lūpos nusmogojusios, troškino vidurius tiek, jog rodėsi – pusę šulinio išgertų ir vis dar troškulio nenumarintų V.Krėv.
pasmogóti intr. apdžiūti, sukepti (apie lūpas): Net mano lūpos pasmogój[o] Lp.
1. NdŽ, DŽ1, Lš dėtis smogoms, apkepti, apdžiūti (apie lūpas).
2. Pls, Lš ilgai nevalgius kentėti, alkti, badauti: Aš nuejus miestan smogóju, nei bulkos nenusperku Rtn. Tie turi smogót šalty, kur nedirba karšty Lp. Žmonės valgo, o tu nuejęs smogoji, žiūrėdamas, kap kiti valgo Kpč.
apsmogóti intr. Mrk, Lš, Lp, Kpč apsitraukti smogomis (apie lūpas): Tep pailsau, net lūpos apsmogoję Prl. Aš jau sergu, lūpos tep apsmógojo Rdm. Gerklė ir burna išdžiūvę, lūpos apsmogoję V.Krėv.
nusmogóti intr. Š, NdŽ apsitraukti smogomis, apdžiūti (apie lūpas): Ausyse ūžė, lūpos nusmogojusios, troškino vidurius tiek, jog rodėsi – pusę šulinio išgertų ir vis dar troškulio nenumarintų V.Krėv.
pasmogóti intr. apdžiūti, sukepti (apie lūpas): Net mano lūpos pasmogój[o] Lp.
sumiglúoti
Apibrėžtis
miglúotis, -úojasi, -ãvosi, myglúotis telktis migloms: Miglúojas, miglúojas, tegul – prakiurs lyti Užv.
apsimiglúoti, apsimyglúoti KI205 apsitraukti migla.
sumiglúoti intr. susitelkti migloms: Teip kartais sumiglúo[ja], ir susidaro lytus Grg.
apsimiglúoti, apsimyglúoti KI205 apsitraukti migla.
sumiglúoti intr. susitelkti migloms: Teip kartais sumiglúo[ja], ir susidaro lytus Grg.
uždūmúoti
Apibrėžtis
1 dūmúoti, -úoja, -ãvo intr.
1. J leisti dūmus, rūkti, rūkyti: Pilkoj žaroj dūmavo fabrikas rš. Mano žirgelio, žirgo juodbėrėlio – iš jo nastrelių dūmai dūmavo KrvD36.
2. niaukstytis, rūkuoti, blaustis: Jau ant Vilkaviškio dūmúoja Gs. Dūmuoja medžiai ir stogai rš. Vėjas blaškė miglas nuo palių, bet jos vis dūmavo V.Piet. Debesys rinkosi, dūmavo, tyliai sukosi rš.
ǁ neaiškiai matyti: Šita akis vis dūmúoja, o antroji dar mato veizdžiai Sv.
1 apsidūmúoti apsitraukti migla, apsiniaukti: Apsidūmavę laukai Ggr. Būs lytaus – dangus toks apsidūmãvęs Vdk.
ǁ pradėti neaiškiai matyti: Jos akys apsidūmavo, ir jose mirgėjo visokios spalvos rš.
1 padūmúoti intr.
1. prieiti dūmų, prirūkti: Kap greit padūmavo jūs kambarys Bgt.
2. apsitraukti migla, apsiniaukti: Dangus pietuose padūmavo rš. Diena tokia ūkanota, dangus padūmavęs Ds. Padūmavę, pajuodavę visi pakraštėliai Alk. Miškai žalieji padūmavę rš. Kaip rūkas pilias rugių žiedeliai, net padūmãvę esti laukeliai BM431.
| prk.: Ko tu, brolau, šiandiej toks padūmãvęs (susimąstęs, apsiblausęs)? Č.
| refl.: Rausvo pasidūmavusio vakaro papuoštas rš.
ǁ neaiškiai matyti: Aš kap užsidedu tėvo akis, tai tik padūmavę Lp. Ligonis skundžiasi skausmais ir padūmavusiu regėjimu P.Aviž.
1 uždūmúoti intr.
1. imti leisti dūmus, uždūminti: Vyrai užpypkiavo, uždūmavo rš.
2. Grv apsitraukti migla: Kad nebūt uždūmavęs tas šonas, tai Utenos miestas matytųs Trgn.
1. J leisti dūmus, rūkti, rūkyti: Pilkoj žaroj dūmavo fabrikas rš. Mano žirgelio, žirgo juodbėrėlio – iš jo nastrelių dūmai dūmavo KrvD36.
2. niaukstytis, rūkuoti, blaustis: Jau ant Vilkaviškio dūmúoja Gs. Dūmuoja medžiai ir stogai rš. Vėjas blaškė miglas nuo palių, bet jos vis dūmavo V.Piet. Debesys rinkosi, dūmavo, tyliai sukosi rš.
ǁ neaiškiai matyti: Šita akis vis dūmúoja, o antroji dar mato veizdžiai Sv.
1 apsidūmúoti apsitraukti migla, apsiniaukti: Apsidūmavę laukai Ggr. Būs lytaus – dangus toks apsidūmãvęs Vdk.
ǁ pradėti neaiškiai matyti: Jos akys apsidūmavo, ir jose mirgėjo visokios spalvos rš.
1 padūmúoti intr.
1. prieiti dūmų, prirūkti: Kap greit padūmavo jūs kambarys Bgt.
2. apsitraukti migla, apsiniaukti: Dangus pietuose padūmavo rš. Diena tokia ūkanota, dangus padūmavęs Ds. Padūmavę, pajuodavę visi pakraštėliai Alk. Miškai žalieji padūmavę rš. Kaip rūkas pilias rugių žiedeliai, net padūmãvę esti laukeliai BM431.
| prk.: Ko tu, brolau, šiandiej toks padūmãvęs (susimąstęs, apsiblausęs)? Č.
| refl.: Rausvo pasidūmavusio vakaro papuoštas rš.
ǁ neaiškiai matyti: Aš kap užsidedu tėvo akis, tai tik padūmavę Lp. Ligonis skundžiasi skausmais ir padūmavusiu regėjimu P.Aviž.
1 uždūmúoti intr.
1. imti leisti dūmus, uždūminti: Vyrai užpypkiavo, uždūmavo rš.
2. Grv apsitraukti migla: Kad nebūt uždūmavęs tas šonas, tai Utenos miestas matytųs Trgn.
pablė́sti
Apibrėžtis
blė́sti, -ta, -o intr.
1. K, Pšl gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas): Ugnis blėsta MŽ. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti Prn. Žarijos židinėje baigia blė́sti Š. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso LzP. Anglys degančios blė́sta po pečiumi J.
| prk.: Jau visiškai blėso (temo) rudens diena sp. Žvaigždės palengva blėsta sp. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja rš.
2. prk. silpti, blukti: Tik blė́st pradėjo ir pasimirė Pšl. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti J.Jabl.
apiblė́sti intr. DK142 apgesti, sumažėti (apie ugnį): Ugnis apiblė́so, t. y. apgeso biškį J. Kai jau visiškai apiblė̃s, tada gali palikt ugnį ir vieną Ds.
| prk.: Apiblė́sęs (nubąles) veidas J.Jabl.
atblė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Pečius tavo atblė́so, plėnės (plėnys) ant žarijos daros, t. y. atgliso, atvėso, ataušo J.
2. refl. atsidegti, atsigauti: Žarijos atsiblė́so, galvas apgaruosim Kb.
išblė́sti intr.
1. Vl užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis jau išblė́so, o puodai dar neužvirė Svn. Neišvirs mūs kopūstai, išblėso žarijos Arm. Anglys, ant židinio sužertos, išblė́so, t. y. išplėnėjo J. Jau pečius išblė́sęs, reik uždaryt jušką Ss.
| prk.: Mergaitės veidas išblėsęs rš. Saulėlydžio žara nebuvo dar išblėsus V.Myk-Put.
2. prk. susilpti, sumenkti, išnykti: Rudenį ir musės išblė́susios (nebejudrios) Auk.
| Mūsų idėjos išblėso B.Sruog. Vaikai išsigąsta, ir visas jų džiaugsmas staiga išblėsta rš. Jo pyktis išblės rš.
nublė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Iki aš parejau, žarijos visai nublė́so Kč.
2. Ds, Vb prk. nublukti, apsiblausti: Nublės tavo skaistus veidas ir baltos rankelės LTR(Vlk). Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę rš.
3. R408, MŽ550 prk. nusiminti, sielvartauti.
pablė́sti intr.
1. kiek prigesti: Ugnis pablė́so, t. y. sumažėjo J.
| prk.: Žvaigždės balzganam danguj blankiai pablėso V.Myk-Put.
2. prk. kiek nublukti, apsiblausti: Pablėso tavo skaistus veidelis KlvD332.
priblė́sti intr. kiek prigesti: Kad priblės ugnis iš skiedrų, vėl pakurstysi J. Anglys priblė́susios, nebegaliu įpūsti Up.
| prk.: Priblėso gaisrų pašvaistės K.Kors.
sublė́sti intr. užgesti, apsitraukti pelenais: Sublė́so ugnis, t. y. čystai susileido, nebmatyti ugnies, sugeso J. Jau visi nuodėguliai sublė́so, tai denkit kaminą Vlk.
užblė́sti intr.; R užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis nekurstoma užblėsusi, užblė́so, ir apsisto[ja] verėnai virti J. Užpilk pelenų, kad ugnis užblė̃stų Gs. Užblėsusios anglys B. Turbūt žibalo pritrūko, kad pati lempa užblėso Lš.
| prk.: Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia DK142.
1. K, Pšl gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas): Ugnis blėsta MŽ. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti Prn. Žarijos židinėje baigia blė́sti Š. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso LzP. Anglys degančios blė́sta po pečiumi J.
| prk.: Jau visiškai blėso (temo) rudens diena sp. Žvaigždės palengva blėsta sp. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja rš.
2. prk. silpti, blukti: Tik blė́st pradėjo ir pasimirė Pšl. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti J.Jabl.
apiblė́sti intr. DK142 apgesti, sumažėti (apie ugnį): Ugnis apiblė́so, t. y. apgeso biškį J. Kai jau visiškai apiblė̃s, tada gali palikt ugnį ir vieną Ds.
| prk.: Apiblė́sęs (nubąles) veidas J.Jabl.
atblė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Pečius tavo atblė́so, plėnės (plėnys) ant žarijos daros, t. y. atgliso, atvėso, ataušo J.
2. refl. atsidegti, atsigauti: Žarijos atsiblė́so, galvas apgaruosim Kb.
išblė́sti intr.
1. Vl užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis jau išblė́so, o puodai dar neužvirė Svn. Neišvirs mūs kopūstai, išblėso žarijos Arm. Anglys, ant židinio sužertos, išblė́so, t. y. išplėnėjo J. Jau pečius išblė́sęs, reik uždaryt jušką Ss.
| prk.: Mergaitės veidas išblėsęs rš. Saulėlydžio žara nebuvo dar išblėsus V.Myk-Put.
2. prk. susilpti, sumenkti, išnykti: Rudenį ir musės išblė́susios (nebejudrios) Auk.
| Mūsų idėjos išblėso B.Sruog. Vaikai išsigąsta, ir visas jų džiaugsmas staiga išblėsta rš. Jo pyktis išblės rš.
nublė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Iki aš parejau, žarijos visai nublė́so Kč.
2. Ds, Vb prk. nublukti, apsiblausti: Nublės tavo skaistus veidas ir baltos rankelės LTR(Vlk). Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę rš.
3. R408, MŽ550 prk. nusiminti, sielvartauti.
pablė́sti intr.
1. kiek prigesti: Ugnis pablė́so, t. y. sumažėjo J.
| prk.: Žvaigždės balzganam danguj blankiai pablėso V.Myk-Put.
2. prk. kiek nublukti, apsiblausti: Pablėso tavo skaistus veidelis KlvD332.
priblė́sti intr. kiek prigesti: Kad priblės ugnis iš skiedrų, vėl pakurstysi J. Anglys priblė́susios, nebegaliu įpūsti Up.
| prk.: Priblėso gaisrų pašvaistės K.Kors.
sublė́sti intr. užgesti, apsitraukti pelenais: Sublė́so ugnis, t. y. čystai susileido, nebmatyti ugnies, sugeso J. Jau visi nuodėguliai sublė́so, tai denkit kaminą Vlk.
užblė́sti intr.; R užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis nekurstoma užblėsusi, užblė́so, ir apsisto[ja] verėnai virti J. Užpilk pelenų, kad ugnis užblė̃stų Gs. Užblėsusios anglys B. Turbūt žibalo pritrūko, kad pati lempa užblėso Lš.
| prk.: Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia DK142.
sublė́sti
Apibrėžtis
blė́sti, -ta, -o intr.
1. K, Pšl gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas): Ugnis blėsta MŽ. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti Prn. Žarijos židinėje baigia blė́sti Š. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso LzP. Anglys degančios blė́sta po pečiumi J.
| prk.: Jau visiškai blėso (temo) rudens diena sp. Žvaigždės palengva blėsta sp. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja rš.
2. prk. silpti, blukti: Tik blė́st pradėjo ir pasimirė Pšl. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti J.Jabl.
apiblė́sti intr. DK142 apgesti, sumažėti (apie ugnį): Ugnis apiblė́so, t. y. apgeso biškį J. Kai jau visiškai apiblė̃s, tada gali palikt ugnį ir vieną Ds.
| prk.: Apiblė́sęs (nubąles) veidas J.Jabl.
atblė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Pečius tavo atblė́so, plėnės (plėnys) ant žarijos daros, t. y. atgliso, atvėso, ataušo J.
2. refl. atsidegti, atsigauti: Žarijos atsiblė́so, galvas apgaruosim Kb.
išblė́sti intr.
1. Vl užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis jau išblė́so, o puodai dar neužvirė Svn. Neišvirs mūs kopūstai, išblėso žarijos Arm. Anglys, ant židinio sužertos, išblė́so, t. y. išplėnėjo J. Jau pečius išblė́sęs, reik uždaryt jušką Ss.
| prk.: Mergaitės veidas išblėsęs rš. Saulėlydžio žara nebuvo dar išblėsus V.Myk-Put.
2. prk. susilpti, sumenkti, išnykti: Rudenį ir musės išblė́susios (nebejudrios) Auk.
| Mūsų idėjos išblėso B.Sruog. Vaikai išsigąsta, ir visas jų džiaugsmas staiga išblėsta rš. Jo pyktis išblės rš.
nublė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Iki aš parejau, žarijos visai nublė́so Kč.
2. Ds, Vb prk. nublukti, apsiblausti: Nublės tavo skaistus veidas ir baltos rankelės LTR(Vlk). Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę rš.
3. R408, MŽ550 prk. nusiminti, sielvartauti.
pablė́sti intr.
1. kiek prigesti: Ugnis pablė́so, t. y. sumažėjo J.
| prk.: Žvaigždės balzganam danguj blankiai pablėso V.Myk-Put.
2. prk. kiek nublukti, apsiblausti: Pablėso tavo skaistus veidelis KlvD332.
priblė́sti intr. kiek prigesti: Kad priblės ugnis iš skiedrų, vėl pakurstysi J. Anglys priblė́susios, nebegaliu įpūsti Up.
| prk.: Priblėso gaisrų pašvaistės K.Kors.
sublė́sti intr. užgesti, apsitraukti pelenais: Sublė́so ugnis, t. y. čystai susileido, nebmatyti ugnies, sugeso J. Jau visi nuodėguliai sublė́so, tai denkit kaminą Vlk.
užblė́sti intr.; R užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis nekurstoma užblėsusi, užblė́so, ir apsisto[ja] verėnai virti J. Užpilk pelenų, kad ugnis užblė̃stų Gs. Užblėsusios anglys B. Turbūt žibalo pritrūko, kad pati lempa užblėso Lš.
| prk.: Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia DK142.
1. K, Pšl gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas): Ugnis blėsta MŽ. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti Prn. Žarijos židinėje baigia blė́sti Š. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso LzP. Anglys degančios blė́sta po pečiumi J.
| prk.: Jau visiškai blėso (temo) rudens diena sp. Žvaigždės palengva blėsta sp. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja rš.
2. prk. silpti, blukti: Tik blė́st pradėjo ir pasimirė Pšl. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti J.Jabl.
apiblė́sti intr. DK142 apgesti, sumažėti (apie ugnį): Ugnis apiblė́so, t. y. apgeso biškį J. Kai jau visiškai apiblė̃s, tada gali palikt ugnį ir vieną Ds.
| prk.: Apiblė́sęs (nubąles) veidas J.Jabl.
atblė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Pečius tavo atblė́so, plėnės (plėnys) ant žarijos daros, t. y. atgliso, atvėso, ataušo J.
2. refl. atsidegti, atsigauti: Žarijos atsiblė́so, galvas apgaruosim Kb.
išblė́sti intr.
1. Vl užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis jau išblė́so, o puodai dar neužvirė Svn. Neišvirs mūs kopūstai, išblėso žarijos Arm. Anglys, ant židinio sužertos, išblė́so, t. y. išplėnėjo J. Jau pečius išblė́sęs, reik uždaryt jušką Ss.
| prk.: Mergaitės veidas išblėsęs rš. Saulėlydžio žara nebuvo dar išblėsus V.Myk-Put.
2. prk. susilpti, sumenkti, išnykti: Rudenį ir musės išblė́susios (nebejudrios) Auk.
| Mūsų idėjos išblėso B.Sruog. Vaikai išsigąsta, ir visas jų džiaugsmas staiga išblėsta rš. Jo pyktis išblės rš.
nublė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Iki aš parejau, žarijos visai nublė́so Kč.
2. Ds, Vb prk. nublukti, apsiblausti: Nublės tavo skaistus veidas ir baltos rankelės LTR(Vlk). Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę rš.
3. R408, MŽ550 prk. nusiminti, sielvartauti.
pablė́sti intr.
1. kiek prigesti: Ugnis pablė́so, t. y. sumažėjo J.
| prk.: Žvaigždės balzganam danguj blankiai pablėso V.Myk-Put.
2. prk. kiek nublukti, apsiblausti: Pablėso tavo skaistus veidelis KlvD332.
priblė́sti intr. kiek prigesti: Kad priblės ugnis iš skiedrų, vėl pakurstysi J. Anglys priblė́susios, nebegaliu įpūsti Up.
| prk.: Priblėso gaisrų pašvaistės K.Kors.
sublė́sti intr. užgesti, apsitraukti pelenais: Sublė́so ugnis, t. y. čystai susileido, nebmatyti ugnies, sugeso J. Jau visi nuodėguliai sublė́so, tai denkit kaminą Vlk.
užblė́sti intr.; R užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis nekurstoma užblėsusi, užblė́so, ir apsisto[ja] verėnai virti J. Užpilk pelenų, kad ugnis užblė̃stų Gs. Užblėsusios anglys B. Turbūt žibalo pritrūko, kad pati lempa užblėso Lš.
| prk.: Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia DK142.
apgáurėti
Apibrėžtis
gáurėti, -ėja (-i), -ėjo intr. pelyti.
apgáurėti intr. apipelyti, apsitraukti: Padėjo apgáurėjusio pieno ir prašo valgyti Vvr.
nugáurėti žr. apgaurėti: Apkerpėjęs, nugáurėjęs pienas Rt.
prigáurėti intr. priaugti, prisivelti: Gydyk, daktare! Mano burna prigáurėjusi, primaurėjusi Tl.
apgáurėti intr. apipelyti, apsitraukti: Padėjo apgáurėjusio pieno ir prašo valgyti Vvr.
nugáurėti žr. apgaurėti: Apkerpėjęs, nugáurėjęs pienas Rt.
prigáurėti intr. priaugti, prisivelti: Gydyk, daktare! Mano burna prigáurėjusi, primaurėjusi Tl.
gelžinė́tis
Apibrėžtis
gelžinė́tis, -ė́jasi, -ė́josi trauktis geležimi: Kad tekė̃las tankum (nuolat) vandens negauna, gelžinė́jas Grg.
apsigelžinė́ti intr. iš viršaus apsitraukti geležimi: Apsigelžinė́jo gudė (budė), negal bepagaląsti Šts.
apsigelžinė́ti intr. iš viršaus apsitraukti geležimi: Apsigelžinė́jo gudė (budė), negal bepagaląsti Šts.
nupelė́ti
Apibrėžtis
pelė́ti, -ė́ja (pẽli, pẽla), -ė́jo intr. K, Dov, Vdn trauktis pelėsiais: Kai tik drėgna, ir pẽli Dkš. Drėgno[je] trobo[je] drabužiai pelė́[ja] Als. Vasarą ilgiau negalima išlaikyt duona – pẽli Sug. Neišrūgus duona greičiau pẽli Ėr. Duona, žirniai pelė́[ja] J. Grūdai viešnių ir slyvų dėl savo kiautų ne teip veikiai pela ir genda kaip grūdai obulų ir grūšų S.Dauk. Neišdžiūvęs šienas negerai: tada kaista, pẽla Dkk. Pelu SD253. Tai ir pas jus duona nèpeli (neužsistovi, greitai suvalgoma)! Lp. Pelės drobelės aukštam svirnely [nekilnojamos, nevartojamos] JD468. Vieną kartą paveizėjau – jau bevystąs, bepelėjąs [vainikėlis] TDrVII34.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
pelė́ti
Apibrėžtis
pelė́ti, -ė́ja (pẽli, pẽla), -ė́jo intr. K, Dov, Vdn trauktis pelėsiais: Kai tik drėgna, ir pẽli Dkš. Drėgno[je] trobo[je] drabužiai pelė́[ja] Als. Vasarą ilgiau negalima išlaikyt duona – pẽli Sug. Neišrūgus duona greičiau pẽli Ėr. Duona, žirniai pelė́[ja] J. Grūdai viešnių ir slyvų dėl savo kiautų ne teip veikiai pela ir genda kaip grūdai obulų ir grūšų S.Dauk. Neišdžiūvęs šienas negerai: tada kaista, pẽla Dkk. Pelu SD253. Tai ir pas jus duona nèpeli (neužsistovi, greitai suvalgoma)! Lp. Pelės drobelės aukštam svirnely [nekilnojamos, nevartojamos] JD468. Vieną kartą paveizėjau – jau bevystąs, bepelėjąs [vainikėlis] TDrVII34.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
