Rasti išteklių įrašai (125)
pérkraulinti
1. DŽ kraustyti, kraulioti: Malkas kraulino kraulino ir prikraulino baisiausias rietuves Lp. Per langą kraũlina rūbus Ndz. Salokė ėmė kraulinti visa ką savo vietoje rš.
2. prk. tuštinti, vogti: Jis kraũlino svirnus Lp.
3. prk. gadinti, eikvoti: Mokslas gerai, ale sveikatą kraũlina Smn.
4. gabenti: Vakar jį kraũlino net septyniom padvadom Smn.
| refl.: Jonas ateinantį mėnesį kraũlinasi iš sodžiaus į miestą Lzd. Kur dabar kraũlinies (danginiesi)! Al. Vasarą kraulysiuos ant šieno miegot, smagiau Smn.
5. refl. tvarkytis: Ir kraũlinasi, ir šluojasi [vyras] Rdm.
apkraũlinti tr.
1. apkrauti: Divonais apkraũlino (apkrovė, išpuošė) tą kambarį Mtl.
2. prk. apvogti: Mane pereitą naktį gražiai apkraũlino Nč. Mane apkraũlino (paėmė pinigus), ir eik grynas Lp. Vagiai norėjo apkraulyt kromo Knv.
3. refl. apsitvarkyti: Nauja šeiminykė gražiai apsikraũlino Lzd. Un kokis svečias eina pas mus, apsikraulykim kiek Rod.
4. apdergti: Vaikas suolą (arklys vežimą) apkraũlino Db.
atkraũlinti
1. tr. atkraustyti: Atkraũlyk šituos pagalius ir dėk čia maišą Lš.
2. refl. atsikraustyti, atsigabenti: Mes ne vietiniai, mes atsikraũlinom iš kitur Mrc. Atsikraũlinau Pamerkin dvylikos metų Vlk. Mokytojas atsikraũlino Vrn.
įsikraũlinti įlįsti, įsilaužti, įsibrauti: Mūs svirne buvo vagiai insikraũlinę Vlk. Kap neuždarytos durys, insikraũlina ir apvagia Mrp. Geriau langą užsidarytai, kad kas naktį neįsikraũlytų Dg.
iškraũlinti tr.
1. iškraustyti, išimti, iškilnoti: Vežimas yra sunkiau iškraũlinti, negu dėti Pls. Iškraũlyk iš vežimo daiktus Alv. Padėjau jam daiktus iškraũlyti nuo aukšto Lš. Durnius vieną maišą iškraulino ir pats įlindo (ps.) Mrc.
2. prk. ištuštinti, išvogti: Svirną iškraulino vagys Lp.
3. išgabenti, išdanginti: Iš to dvaro iškraũlino bernus Ldvn.
| refl.: Jis iš Perlojos išsikraũlino Prl. Išsikraulino iš namų Vlk. Jis išsikraũlino iš miesto Lzd.
◊ iš galvõs išsikraũlinti netekti proto: Jei aš tau visa pasakytau, tai tu iš galvõs išsikraũlytai Vlk.
nukraũlinti tr.
1. nukraustyti, nuimti: Nukraũlyk viską nuo stalo Al.
2. nugriauti: Nukraũlino ir kluonus malkom Vlk.
3. refl. nusikraustyti: Su visa drauge nuskraũlino Lp. Nuskraũlino sūnus miestan Vrn.
pakraũlinti tr.
1. pakelti, panešti į šalį, nukraustyti: Pakraũlyk daiktus, ba svečias atvažiuoja! Lš. Kas paskutinis pavalgys, tam reiks stalas pakraũlyt Nč. Jai reikėjo dar viskas pakraũlyt nuog stalo Mrc.
2. sutvarkyti: Iš ryto paskėliau ir pakraũlinau pirkią Kb.
parkraũlinti tr. pargabenti, parkraustyti: Parkraulino jį su visais daiktais Vrn.
| refl.: Kap jūs tę parsikraũlinot iš Gardino? Azr.
pérkraulinti, perkraũlinti
1. tr. perkrauti, perdėti (į kitą vietą): Šiandien dar tik viską perkraulysim, o ryto tinkavosim trobą Lp. Perkraulinus geležies kalnus, dar nebuvo darbo galo rš.
2. refl. persikraustyti, persikelti: Iš šę parsikraũlino tęnai Šč.
prasikraũlinti tr. kiek iškraustyti: Praskraũlino ir prasišlavė pirkią Vlk.
prikraũlinti tr. prikrauti, pridėti: Vyrai prikraũlino vežimą mėšlo, net arkliai negali pavežti Mrj. Šiemet javais visą kluoną prikraũlinom Lzd. Reikia sklepas prikraũlyt runklių Ndz.
| refl.: Prisikraũlino pilnas vežimas važiuot Lp.
sukraũlinti tr.
1. sukrauti, sudėti: Jie daiktus sukraũlino pas kaimyną Lzd. Atvežiau malkas, bet nežinau, kur tau jas sukraũlyt Lp.
| refl. tr.: Susikraũlino visus daiktus ir išvažiavo Al.
2. refl. susikraustyti, susidanginti: Susikraũlino jis naujon pirkion ir džiaugias, kad bus linksma ir gerai gyvent Al. Suskraulino vaikai aruodan žirnių Lp.
užkraũlinti tr. užkrauti, užgriozdoti: Kamara ažukraũlyta Dv.
| refl.: Užsikraũlinę, nėr nei kur pereit Rdm.
Lietuvių kalbos žodynas
transmigrãcija
Jonai, pagal reinkarnacijos dėsnį, mes visi esame buvę praeitose reinkarnacijose ir žydais, ir amerikos indėnais, ir kuo tik nori. Mums nereikėtų taip labai prisirišti prie savo tautybės. Viskas šiame pasaulyje, materialioje visatoje, yra reliatyvu ir iliuzoriška. Sielos transmigracija per įvairius kūnus yra skirta tam, kad mes evoliucionuotume iš žemesnės formos į aukštesnes. Todėl susireikšminti, kad esi lietuvis, o ne žydas - tiesiog vaikiška, nerimta ir tai rodo, kad tamsta nesusipažinęs su Dievo - Tėvo paliktu žmonijai Mokymu - Vedomis.
Jūs supratote, kad materiali civilizacija labai rizikinga. Jie to nežino, jie netiki transmigracija, nežino, kaip žmogus turėtų prasmingai išnaudoti gyvenimą, jiems rūpi tik kūnas, jie netiki, kad yra siela ir jos prigimtinė veikla. Dehinasmin... toks yra gamtos dėsningumas, kad tau reiks pakeisti šitą kūną.
„Kiekvienas emigrantas neišvengiamai sulaukia iššūkių iš tos valstybės, kurioje yra imigrantas, – kalbėjo V.Čiubrinskas. – Kita vertus, saistymosi įvairovė – ne tik su toje šalyje esančiais žmonėmis, bet ir labai dažnai atgaliniais saitais. Ne veltui migraciją dabar vadiname transmigracija, nes ji apima emigraciją, imigraciją ir reemigraciją. O pastaruoju metu reemigrantai vėl emigruoja iš Lietuvos. Vadinasi, migracija yra toks procesas, kuris žmogų padaro tarsi be vietos, todėl labai svarbus transnacionalinis aspektas. Ne tik paliekama šalis visam laikui, bet ji žmonėms nuolat yra svarbi. Su ja esama mintimis, siuntiniais, internetu, kelionėmis. [...]“
P.S. cia gimusiu rusu ir emigravusiu lietuviu nemaisau. teko studijuot su tuo susijusi dalyka emigracija, imigracija, transmigracija, egzilis, diaspora, etc laimes jiems ir tolerancijos kitiems.
Na, nežiūrint kategorijų ar ką ten šnekėjo madam Blavatskaja bei ezoterikai, sielos transmigracija suteikia laipsniško tobulėjimo galimybę, sąmonės prabudimą. Gali būti ir degradacija arba pasilikimas tame pačiame lygyje. Žemiško turto su savim neišsineši mirdamas, pasiimi tai kas ir koks esi, ir eini toliau.
Emanacijos teorijos nėra būdingos Indijai, sielų skirstymas į tris grupes yra natūralus veiksmas, transmigracijos idėja nėra vien indiška - tad labiausiai sukrečia atitikimas sielų kelionėje po mirties.
transmigracija - sielų transmigracija, rel. kai kurių hinduistų tikėjimas, kad siela nemiršta kartu su kūnu, bet persikelia į kitas žmogiškąsias būtybes, gyvūnus ar augalus; kur sielai persikelti - lemia karma.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
evangeli̇̀stas, evangeli̇̀stė
– Jūsų pareigų pavadinimas gana neįprastas. Ką daro programavimo technologijų evangelistas?
– Evangelistai – gana nauja pareigybė, egzistuojanti kelerius metus ir atsiradusi tokios bendrovėse kaip „Microsoft“ ar „Adobe“. Kai įkūriau portalą developer-evangelism.com, kuriame aiškinama, kas tai yra, šį darbą dirbau „Yahoo“. Evangelistas man – techninis žmogus, kuris šiuos dalykus gali paaiškinti kitiems, t.y. dirba vertėju tarp techninio ir kito personalo. Aš esu kompiuterių entuziastas, tačiau galiu bendrauti su aukštesnio lygio vadovais jiems suprantama kalba.
Evangelistas – tam tikro dalyko ar veiklos entuziastas ir propaguotojas. Jeigu jums patinka slidinėti, tai galite būti slidinėjimo evangelistas, o jei žavitės įmantriais automobiliais – autoevangelistas. Mano atveju tai reiškia propaguoti interneto plėtrą ir jo naudojimo plitimą. Tikiuosi, kad interneto propagavimas yra naudingas ne tik „Google“, bet ir visiems kitiems, nepriklausomai nuo to, naudojasi jie mūsų paslaugomis ar ne.
Nuo ketvirtadienio (kovo 17 d.) 10 val. nemokamai internetu bus galima matyti pagrindinėje „Login“ scenoje pasirodysiančius pranešėjus: [...] verslininką, dėstytoją, inovacijų entuziastą Vladą Lašą, „Mozilla“ programavimo technologijų evangelistą Christian Heilmann.
Su buvusiu Estijos prezidentu kalbamės per „Whatsapp“ programėlę skambučiu. Laiko skirtumas ir didžiulis atstumas netrukdo šiuo metu JAV esančiam prezidentui toliau skleisti idėjų apie liberalizmą ir technologinį progresą, kurį turi įvaldyti valstybės.
Kalifornijoje rytinį interviu portalui DELFI davęs politikas save įvardija kaip technologijų evangelistą ir prabyla apie dalykus, kurie jį stebina vienoje labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.
Tuo tarpu Google automobiliai praneša vienas kitam duomenis apie kelius, kuriais važiuoja, tarkim, pasikeičia informacija, kaip reikia įveikti sudėtingą sankryžą, sako Vintonas Cerfas, Google technologijos evangelistas. Ganjinehas nori panašia technologija iš automobilio į automobilį transliuoti GPS žemėlapių pokyčius, pavyzdžiui, kai priekyje vyksta kelio darbai.
Du programuotojai konferencijos metu kalbėdami tarp savęs pasakė keletą neatsargių juokelių, kuriuos buvo galima interpretuoti įvairiai. Eilėje priešais juos sėdėjusi moteris, dirbanti technologijų evangeliste, neištvėrusi juokelių - atsisuko, nufotografo neklaužadas ir patweetino jų nuotrauką viešai.
„Šiuo metu programinės įrangos evangelistų turime daugiau nei dešimtyje skirtingų šalių, o apčiuopiamą domėjimasį mūsų produktu – 50 šalių visuose kontinentuose. Prie mūsų sukurtos turinio valdymo sistemos kasdien prisijungią šimtai vartotojų, kurių skaičius šiandien siekia 16 tūkst.“, - geografinį paplitimą paaiškino Audrius.
Konferencijos „Login 2011“ metu Benas Hammersley įrodinėjo, kad internetą kuriame mes, kiekvienas iš mūsų – vartotojai. Mintis graži, bet ganėtinai abstrakti. Christianas Heilmannas, einantis skambias „evangelisto“ pareigas kompanijoje „Mozilla“, kalbėjo kiek konkrečiau – pasakojo apie technologines progreso idėjas, daugiausia – penktosios kartos HTML.
Tačiau pamėginęs įsijausti ne į lakstančio po sales žurnalisto, ieškančio pažinčių startuolio ar norinčio geriau suvokti, kaip naudojamas vienas ar kitas sprendimas, supratau, kad tiesiog smalsiam žiūrovui LOGIN gali pasirodyti netvarkingu šurmuliu, kur kažkas kažkur vis kalba apie kažką.
Labai gerai šį mano jausmą konkretizavo pakalbintas „Game Insight“ žaidimų evangelistas Olegas Pridiukas.
Aš, kartu su Olegu Pridiuku, bendrovės „Unity“ technologijų evangelistu, dirbančiu Vilniuje, bandome kalbėtis iš esmės su visais mums žinomais žaidimų kūrėjais ir įtikinti juos persikelti čia.
Debesų kompiuterijos evangelistas: artimiausiu metu viskas atsidurs debesyje [antraštė]
Galime tikėtis, kad netolimoje ateityje didžioji dalis mūsų veiksmų ir informacijos persikels į debesį – tereikia įveikti pasitikėjimo barjerą, mano „Microsoft Lietuva" partnerių dienoje viešėjęs nepriklausomas technologijų ir debesų kompiuterijos evangelistas iš JAV Davidas Chappellas.
Dabar naujųjų technologijų evangelistai vis dažniau sušunka, kad atėjo metas pasikliauti išmaniosiomis skalbimo mašinomis. Tiesa, iš kitos stovyklos pasigirsta ir priešingai nusiteikusių balsų: esą be saiko visur grūdamos modernios technologijos kai kam tampa atgrasios. Bent jau tol, kol nesuprantame, kaip jas panaudoti savo patogumui.
Nuo 2010 m. kasmet Europos šalyse yra vykdoma iniciatyva „Interneto savaitė“, kurios tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į informacinių technologijų naudą kasdieniame gyvenime, paskatinti jomis naudotis, jaunimą - atkyviau rinktis jas studijuoti, programuoti ir t.t. [...]
Iniciatyvos pagrindinis organizatorius - tarptautinė organizacija Telecentre-Europe, vienijanti informacinių technologijų evangelistus visame žemyne.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
naudingas idiotas
Terminas „naudingas idiotas“ (angl.: useful idiot) paskutiniu metu jau yra gana plačiai paplitęs. [...]. „Naudingas idiotas“ yra terminas, taikomas apibūdinti asmeniui, skleidžiančiam tokias žinias ar idėjas, kurios išreiškia įtartinas ideologijas ar atstovauja įtartinas vertybes. Tuo pat metu jis pats netgi nesupranta šių žinių ar idėjų konteksto ar tikrosios reikšmės. Labai dažnai šis asmenų tipas yra visuomeniškai labai aktyvūs asmenys. Jiems dažniausiai nėra daroma kokia nors specifinė įtaka (pvz., nėra sumokama pinigais, grasinama šantažu ar pan.) tam, kad skleistų šias žinias ar idėjas, jis ar ji tai daro savarankiškai. Rusijos propagandos arsenale egzistuoja daugybė įvairių įrankių, skirtų sukurti vadinamuosius „naudingus idiotus“.
Interviu laikraščiui „The Times“ Estijos prezidentas sakė, kad Graikija, Italija, Vengrija ir Kipras – šalys, pasisakančios už tai, kad būtų sušvelnintos Rusijai taikomos sankcijos, yra „(Rusijos prezidentui) Vladimirui Putinui naudingos idiotės“, kurios, jo nuomone, tokiu būdu griauna Vakarų bendrijos vienybę.
Žmonės, esantys už pamatinių krikščioniškų vertybių puoselėjimą, yra „Rusijai naudingi idiotai“, „Kremliaus Trojos arkliai“. Tokį žalingą mitą šiandien dažnai girdime viešojoje erdvėje. Tai girdėdami negalime tylėti, nes jei Vladimirui Putinui ir jo šutvei kas nors ir gali būti naudinga, tai būtent šių pamatinių vertybių diskreditavimas peršant išvadą, kad kiekvienas jas ginantis asmuo yra veidmainis niekšas, išdavikas, sąmoningai ar nesąmoningai veikiantis prieš savo tėvynę.
„Taip, teisę egzistuoti turi visos nuomonės ir visoms suteiksime tribūną, netgi pačioms drastiškiausioms. Bet – yra teisė ir tas nuomones vertinti visaip. R. Tuminas iš savo pasisakymų man panašus į naudingą idiotą. <...> Kažkas turi pasakyti, kad režisierius nuogas“, – nepabijojo pasakyti aštraus žodžio M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Štai tipiška „naudingo idioto“ logika, kurią taip tiksliai užčiuopė Leninas: matant tik savus tikslus (kurie gali būti ir labai kilnūs – tradicinių vertybių gynimas, ir visiškai oportunistiniai bei trumparegiai – pavyzdžiui, kovoti su politiniais oponentais šalies ar net savo politinės partijos viduje), nesidomint ir nesuvokiant Rusijos įtakų konteksto, nematant geopolitinės dimensijos, tampama nesąmoningu instrumentu įgyvendinant planus, kurie, jeigu būtų suvoktas tikrasis jų mastas ir jų tikrovės pilnatvė, galbūt ne vieną tokį „pakeleivį“ sukrėstų bei pašiurpintų.
Socialdemokratų problema: „naudingų idiotų“ slinktis į kairę [antraštė]
Šiandien „naudingais idiotais“ gali pasidžiaugti Lietuvos dešinieji. Vakarų kairieji baigia prarasti ir politinį, ir ekonominį, ir kultūrinį savisaugos instinktą bei stuburą.
Vis dėlto vienas klausimas gali tapti dar didesne kliūtimi: ar Donaldas Trumpas yra Rusijos agentas? Galbūt atsakymas neigiamas, bet šis veikėjas neabejotinai yra „naudingas idiotas“. Sovietų lyderis Leninas šitaip įvardijo žmones Vakaruose, ignoravusius masines žudynes ir pasirinkusius palaikyti didįjį komunistų projektą.
Atsargiai: naudingi idiotai [antraštė]
Daugiausiai buvo kalbama apie dabartį ir ateitį, tačiau įvykęs sandoris norom nenorom žadina ir istorinius prisiminus versdamas mintimis persikelti į praėjusio šimtmečio pirmuosius dešimtmečius. Greičiausiai tada šiaip jau daugiareikšmis apibūdinimas “naudingas idiotas“ pirmą kartą įgijo aiškiai apibrėžtą ir svarbią politinę prasmę. Rusijoje užgrobusių valdžią bolševikų gretose sklandė panikos nuotaikos, kad panaudodamos ekonominį spaudimą Vakarų valstybės gali sužlugdyti jų tik ką įvestą teroro režimą. Leninas sugebėjo nuraminti savo sėbrus paaiškindamas jiems, kad “naudingi idiotai“ – Vakarų verslo sluoksniai -- ne tik prekiaus su uzurpatoriais, bet, apakinti beribio godulio, parduos net virves, kuriomis kada nors bus pakarti patys.
Vieną dieną Vidurio Europos valstybės sostinėje pasirodo Vladimiras Putinas, o vietinis premjeras neriasi iš kailio, stengdamasis kuo labiau jam įsiteikti. Ir staiga žmonės pamato, kad jų šalis vėl virsta Rusijos gubernija, geriausiu atveju – „naudinga idiote“ Europos ir Rusijos politinių šachmatų lentoje. Šiandien Čekija gali tikėtis, kad Bohuslavo Sobotkos vyriausybė nekeliaklupsčiaus prieš V.Putiną [...].
Žemės pardavimas: sveikas protas prieš „naudingus idiotus“ [antraštė]
Terminu „naudingas idiotas“ apibūdinami žmonės, kuriais manipuliuojama taip, kad šie imtų palaikyti ir platinti jiems patiems nepalankią poziciją. Kažkas panašaus šiuo metu stebima žmonių, aktyviai agituojančių už žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimą, atžvilgiu. Jų retorikoje – itin gausu pseudopatriotinių apeliacijų. Tačiau siekiai, kuriuos jie tariamai gina valstybės vardan, tai valstybei, deja, visai nėra naudingi.
Pasak analitiko, V. Putinas deda daug vilčių į vadinamuosius „naudingus idiotus“ Vakaruose – Rusijos užtarėjus, tokius kaip kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
apiblõkšti
1. tr. R, J staigiu rankos judesiu lakinti nuo savęs, mesti, sviesti, trenkti: Vaikas rūgštaus obuolio nevalgo, blãškia ant žemės Rm. Kad supykęs jį blõškė į žemę, tai net aiktelėjo Gr. Vyras vaiką į šalį blõškė K. Blõkšk akmeną an šunį Rm. Bloškiu žemėn SD196.
| prk.: Liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs A.Baran.
2. tr. SD153 kuliant daužyti rugių ar kviečių pėdus: Girdžiu, klojime rugius blãškia – kad duoda, kad duoda į kubilą Lnkv. Rudenį rugius blõškia sėklai Lp. Pusę rugių blõkšim, daug reikia kūlių Žvr. Blokšti̇̀ ir parduot brangesni Ds. Blõškiant (su tam tikra mašina krečiant) rugius reikia saugoti, kad pėdą mašina iš rankų neištrauktų Snt.
| refl.: Šiemet labai rugiai blãškiasi – sudavei kartą pėdą į suolelį, ir dykas Ds.
3. intr. mušti, duoti, kirsti: Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi S.Dauk. Tai pasakęs bloškiau jam per žandą M.Valanč.
4. tr. versti: Latviai nu rugių bloška, mes pri rugių kertam (verčiame nupjautuosius prie stačiųjų rugių) Šts.
5. tr. varyti, ginti: Broliai, jankius į jūrą blokškit! (sov.) V.Mozūr.
ǁ refl. šokti, pulti: Blõkštis į mūšį Šts. Kur bloškės, ten laužė po save kantrius ricielius S.Dauk.
6. intr. daryti su paišina virve žymę, kad galima būtų tiesiai nutašyti ar nupjauti rąstą, lentą: Tu visai nemoki blõkšti Brs. Blõkšdamas veizėk, kad apvartį į šalį nenutrauktumi Vvr.
7. refl. tr. siaustis: Blõkšdavosi rankoms apsiaustą, kad nebūtų šalta Skr.
apiblõkšti, apiblõškia, api̇̀bloškė
1. tr. apkulti daužant pėdą į ką nors: Api̇̀bloškiau dvidešimts pėdų Al. Rugius iš lauko parvežę tuoj api̇̀blaškia Jž.
2. refl. atsiginti, apsiginti: Ans nu skolų apsi̇̀bloškė Kltn. Nu piktų liežuvių apsibloškė Kltn. Dirbom, nesnaudėm, bet jau apsi̇̀bloškėm su darbais Lkv.
atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė tr.
1. K atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt Rm.
ǁ atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų Sr.
ǁ atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną J.Avyž. Įeik tada ir atblokšk dangą kojų jo ir atsigulk ChRut3,4.
2. atmušti: Tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekantį ant savęs ritinį pro save nepraleido, bet su ritmuša antram atbloškė S.Dauk.
| refl.: Visi šoviniai, į karalių paleisti, atsibloškė šalin nuo karaliaus (ps.) rš.
3. atginti: Geras šuo kiaules nuo daržų àtblaška Kltn. Seno girtūklio nu degtinės neatblõkši Kltn.
4. refl. atsigręžti: Paejęs truputį staiga atsibloškė ir ko veikesniai traukė į Vilnių S.Dauk.
įblõkšti, įblõškia (į̇̃blaškia), į̇̃bloškė
1. tr. K įmesti, įsviesti: Kelnes anbloškė balon ir paliko Pbs.
| Žmogaus liežuvis įbloškė į kalėjimą Gršl.
ǁ refl. tr. įsikrėsti: Buvo įsiblõškęs akuotą į akį Šts.
2. tr. su smarkumu įnešti: Vėjas į̇̃bloškė kibirkštį į stogą Sr. Vilnys įbloškė laivelį į buktę uolų S.Dauk.
3. intr. įpūsti: Par sieną kiaurai vė[ja]s į̇̃blaška Krš.
| Lytus per galą į̇̃blaška (įlyja) Krkl.
išblõkšti, išblõškia (i̇̀šblaškia), i̇̀šbloškė tr.
1. K išmesti, išsviesti: Ne vietoj padėtas drapanas išbloškė pro duris Kp.
2. sunkiai ištarti: Ligonie kalba atimta, tik kada ne kada dar i̇̀šblaška žodį Kv.
3. iškulti daužant į ką nors: Ìšbloškėm rugius kūliam dirbti Sml.
| Vėjas pakilęs išblõkštų visas varpas BM224.
| refl. tr.: Šitų rugių bent sėklai būtų išsiblõškę Ml.
4. daužant išdulkinti: Ìšbloškė žekes, išdulkino Sr.
5. išvaryti, išginti: Baisus gaisras … išbloškė juos (kryžokus) laukan BM107.
nublõkšti, nublõškia, nùbloškė tr.
1. R, K numesti, nusviesti: Nùbloškė kur atgalia ranka autus, dabar nesurandu Kp. Jis skepetą į šalį nùbloškė KII159. Nublõkšk rugius žemyn J. Nelengva buvo lietuvį nublokšti nuo žirgo rš.
| refl.: Ugnis nusibloškė į šoną rš.
2. Al, Mrs, Ut nukulti daužant į ką nors: Nùbloškė du vežimus kviečių Ktk. Iki dienos mes nùbloškėm visos jaujos rugius Pš. Ir nùbloškiau linelį (d.) Nm. Nùbloškiau kanapę nuog marių krantelio (d.) Nm.
3. nudėti, užmušti: Pratinos, kaip mešką ar šerną ant savęs skrejant vienu smūgiu nublokšti S.Dauk.
4. nuvaryti, nuginti, nustumti: Tik vakarop pasisekė baltlenkius nublokšti į mišką rš.
| refl.: Aš nežinau, kur nusiblokšti (nusidanginti) A1884,291. Su reikalais nusibloškiau į krašto gilumą P.Cvir.
pablõkšti, pablõškia (pàblaškia), pàbloškė tr.
1. J pamesti į kur, pasviesti: Kirvį pàbloškė po kojų ir eina sau Rm. Kad baugus arklys nepablõkštų į šalį, vadžios y[ra] su atklapais Šts. Viskas tvarkoje sustatinėta, ne šiaip jau pablokšta Vaižg.
| refl. tr.: Pasi̇̀bloškiau po savim vyrą ir palupiau palupiau Ds.
2. pakulti daužant į ką nors: Einam pablõkšim iki pietų Mrc.
ǁ pajėgti blokšti, kulti: Su skaudančia ranka aš nepablaškiù Grg.
| refl. tr.: Sėklai rugių pasi̇̀bloškėm, o kitus mašina kulsim Rdm.
3. pavaryti, paginti: Eidamas pàbloškiau avis iš avižų Up.
ǁ refl. nusidanginti: Erdvilas pasibloškė į panemunį S.Dauk.
parblõkšti, parblõškia, par̃bloškė tr.
1. R, K parmesti, parversti, paguldyti: Parblõkšk jįjį ant žemės, t. y. paversk J. Stvėrė į glėbį jį ir par̃bloškė an grindų Gs.
| Irgi kanapės, vėjų parblokštos, svyrinėja K.Donel.
| prk.: Užejo liga ir par̃bloškė tokį vyrą kai ąžuolą – nūnai jau pakasė Rod.
| refl. tr.: Kirtikai, didelę pušį parsibloškę, genėjo šakas rš.
ǁ įveikti, nugalėti: Sutrins, apslėgs, parblokš pulką pavargulių sylomis savo Mž524.
2. prk. apkvaišinti, apsvaiginti: Skausmas mane parblokštų, jeigu jų nebematyčiau Vd. Stovėjo mergina išgąsčio parblokšta rš.
pérblokšti tr.
1. K permesti, persviesti: Ji pėdo negali parblokšt par bolkį Rm.
| refl. tr.: Parsibloškė virvę par kartį Ėr.
2. refl. persikelti, nusidaužti: Persibloškė ant lenkų ir vengrų S.Dauk.
3. šiek tiek apkulti daužant į ką nors: Pérblokšme kiek rugius, paskui kulsme Mlt.
ǁ refl. bebloškiant nuvargti: Žmogus pérsibloškė perdien, dabar serga Ds.
prablõkšti, prablõškia, pràbloškė tr.
1. K pramesti (pro šalį): Bloškė pėdą ant vežimo ir pràbloškė pro šalį Rm.
2. šiek tiek iškulti daužant į ką nors: Ir mes šįryt pràbloškėm rugių duonai Pln. Pràbloškiau keletą vežimų, gal sėklai užteks Ds. Reikia prablõkšt kūliam Ut.
| refl. tr. Lnkv, Užv: Veždami prasi̇̀bloškėm rugių sėklai Skdv.
priblõkšti, priblõškia, pri̇̀bloškė tr.
1. K daug primesti: Kam tiek daug pribloškei pėdų ant vežimo, nespėju sukrauti Pn.
2. arti prie ko primesti: Priblõkšk prie sienos tą sūdą iš po kojų J.
ǁ CII565 prigniuždyti, prispausti: Mink ant jų kojomis ir priblokšk juos žemėsp BPsPs74,3. Vasarojai lytaus prie žemės priblokšti TP1880,32.
ǁ priduoti, primesti: Ir pribloškė man bernelį kap girios lauželį LTR(Lzd).
| prk.: Ka jam Dievas kokią ligą priblõkštų, tai būtų ramesnis Gs.
3. prikulti daužant į ką nors: Šįmet daug pri̇̀bloškėm – ir sėklai užteko, ir duonai dar liko Plt.
| refl. tr.: Nemaža rugių prisi̇̀bloškėm – pakaks ir sėklai, ir vėplai (valgyti) Vb.
4. primušti iki sąmonės netekimo, pritrenkti: Piemuo pri̇̀bloškė žąsį su vytimi Sr. Vienas berniukas nuleido medį, kurs virsdamas pribloškė vaikiną ir palaužė jam koją M.Valanč. Nesupratau, kad tu pri̇̀blokštas (prisitrenkęs ant ledo) Lp.
ǁ prk. apkvaišinti: Priblokštas kaip nuo audros tvylojo ir dabojo S.Dauk. Vargai pribloškė vargšelį Kt. Ši žinia mane pribloškė rš.
5. dažnai mušti: Mano mama labai mane pri̇̀bloškė Lš.
6. refl. prisišlieti: Bagočius prisibloškė prie liepų BsPIII215.
ǁ refl. susisiausti (?): Netur jokios skrandelės kur prisiblokšti B.
sublõkšti, sublõškia (sùblaškia), sùbloškė
1. tr. sumesti (į kurią vietą): Šieną į pakūgį sublõkšk J. Sublõkšk pėdus į galą Rm.
2. tr. iškulti daužant pėdus į ką nors: Subloškė du pūrus kviečių sėklai Ktk. Aniek tu čia subloškei pėdų J.Jabl.
3. intr. suduoti: Aš tau sublõkšiu gerai su lentgaliu par kuprą, tai žinosi! Skr.
4. tr. sudėti, sušlieti: Dvi lentas sùbloškiau į daiktą Skr. Subloškiu rankas N. Sùbloškiau (susiaučiau) skrandos skvernus, ir bus šilta Skr. Kai serbentai žydi, reikia juos į krūvą sublõkšt (suglausti), tai geri būna, nepūstažiedžiai Šmk.
| prk.: Bendra nelaimė gali sublokšti (suartinti) ir vakarykščius priešus rš.
| refl.: Rugiai, kad labai trąšūs, susi̇̀blaškia į mendelius, t. y. susisuka J. Susiblõkšk (susisiausk) – nevaikščiok atsilapojęs Sd. Mano podis susibloškęs (susidėjęs) rankas dūsavo Mš.
| prk.: Kuopon viernųjų pulkų susibloškę (susispietę) A.Baran. Juodu susibloškę (susidėję, nesusituokę) gyvena Skr.
5. intr. sutarti, sugyventi, sutikti: Kaip tu su tais savo kaimynais sùblaški? Krž. Tai jau ir su žentu nesùblaški? Ll. Judu sùblaškiata, t. y. sutinkata J. Anuodu vienokio būdo, todėl ir sùblaška Kv.
6. intr. suvažinėti: Aš be reikalo sùbloškiau į malūną Bsg.
◊ į vienýbę susiblõkšti susituokti: Gavęs pavelijimą nuo tavo tėvų ir sandarą nuo savo giminės į vienybę susiblokšti ir susidoroti su tinkama merga JR5.
pil̃vas susi̇̀bloškė apie alkaną: Susibloškė pilvas, t. y. labai išalkau J.
sublõkšti kalbàs į vi̇́eną susieiti pasikalbėti: Mes visumet vakarais sùblaškiame savo kalbas į vieną Pln.
užblõkšti, užblõškia (ùžblaškia), ùžbloškė
1. tr. K užmesti, užsviesti už ko: Skepetą užblõkšime už sienos Pln.
ǁ užmesti ant ko: Užblõkšk kepurę ant viršaus J.
ǁ refl. tr. užsisiausti, užsimesti: Užsi̇̀bloškė kailinius ant pečių ir išbėgo pro duris Rm.
2. tr. užgesinti metant kuo nors: Nusitvėrusi skarą bloškė bloškė ir užbloškė žiburį Žem. Užbloškiau lempą Nt.
3. tr. R420 užtrenkti, uždaryti: Norintiems įeiti į vidų užblašk duris JR23.
4. tr., intr. Up suduoti, užkirsti, sušerti: Bene par ausį užbloškei? P. Bet retai kuriai užbloškiau par žandą M.Valanč.
5. intr., tr. užžymėti su paišina virve tiesią liniją ant rąsto: Ar visoms lentoms palei kraštų ùžbloškei? Brs. Paimk blašką, užblõkšim rąstą Šll.
| refl.: Pasiimk kokį apvartį ir užsiblõkšk, galėsi tašyti Grg.
6. refl. užsiglausti, užlįsti: Tie šauna iš lauko, ta šauna iš vidaus pro tą langą užsiblõškus už adverijos Žg. Užsiblõškęs už manę, t. y. už mano pečių J. Kai pamatė ji strielčiuką, užsibloškė už beržiuko LTR(Jnš).
Lietuvių kalbos žodynas
užblõkšti
1. tr. R, J staigiu rankos judesiu lakinti nuo savęs, mesti, sviesti, trenkti: Vaikas rūgštaus obuolio nevalgo, blãškia ant žemės Rm. Kad supykęs jį blõškė į žemę, tai net aiktelėjo Gr. Vyras vaiką į šalį blõškė K. Blõkšk akmeną an šunį Rm. Bloškiu žemėn SD196.
| prk.: Liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs A.Baran.
2. tr. SD153 kuliant daužyti rugių ar kviečių pėdus: Girdžiu, klojime rugius blãškia – kad duoda, kad duoda į kubilą Lnkv. Rudenį rugius blõškia sėklai Lp. Pusę rugių blõkšim, daug reikia kūlių Žvr. Blokšti̇̀ ir parduot brangesni Ds. Blõškiant (su tam tikra mašina krečiant) rugius reikia saugoti, kad pėdą mašina iš rankų neištrauktų Snt.
| refl.: Šiemet labai rugiai blãškiasi – sudavei kartą pėdą į suolelį, ir dykas Ds.
3. intr. mušti, duoti, kirsti: Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi S.Dauk. Tai pasakęs bloškiau jam per žandą M.Valanč.
4. tr. versti: Latviai nu rugių bloška, mes pri rugių kertam (verčiame nupjautuosius prie stačiųjų rugių) Šts.
5. tr. varyti, ginti: Broliai, jankius į jūrą blokškit! (sov.) V.Mozūr.
ǁ refl. šokti, pulti: Blõkštis į mūšį Šts. Kur bloškės, ten laužė po save kantrius ricielius S.Dauk.
6. intr. daryti su paišina virve žymę, kad galima būtų tiesiai nutašyti ar nupjauti rąstą, lentą: Tu visai nemoki blõkšti Brs. Blõkšdamas veizėk, kad apvartį į šalį nenutrauktumi Vvr.
7. refl. tr. siaustis: Blõkšdavosi rankoms apsiaustą, kad nebūtų šalta Skr.
apiblõkšti, apiblõškia, api̇̀bloškė
1. tr. apkulti daužant pėdą į ką nors: Api̇̀bloškiau dvidešimts pėdų Al. Rugius iš lauko parvežę tuoj api̇̀blaškia Jž.
2. refl. atsiginti, apsiginti: Ans nu skolų apsi̇̀bloškė Kltn. Nu piktų liežuvių apsibloškė Kltn. Dirbom, nesnaudėm, bet jau apsi̇̀bloškėm su darbais Lkv.
atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė tr.
1. K atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt Rm.
ǁ atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų Sr.
ǁ atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną J.Avyž. Įeik tada ir atblokšk dangą kojų jo ir atsigulk ChRut3,4.
2. atmušti: Tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekantį ant savęs ritinį pro save nepraleido, bet su ritmuša antram atbloškė S.Dauk.
| refl.: Visi šoviniai, į karalių paleisti, atsibloškė šalin nuo karaliaus (ps.) rš.
3. atginti: Geras šuo kiaules nuo daržų àtblaška Kltn. Seno girtūklio nu degtinės neatblõkši Kltn.
4. refl. atsigręžti: Paejęs truputį staiga atsibloškė ir ko veikesniai traukė į Vilnių S.Dauk.
įblõkšti, įblõškia (į̇̃blaškia), į̇̃bloškė
1. tr. K įmesti, įsviesti: Kelnes anbloškė balon ir paliko Pbs.
| Žmogaus liežuvis įbloškė į kalėjimą Gršl.
ǁ refl. tr. įsikrėsti: Buvo įsiblõškęs akuotą į akį Šts.
2. tr. su smarkumu įnešti: Vėjas į̇̃bloškė kibirkštį į stogą Sr. Vilnys įbloškė laivelį į buktę uolų S.Dauk.
3. intr. įpūsti: Par sieną kiaurai vė[ja]s į̇̃blaška Krš.
| Lytus per galą į̇̃blaška (įlyja) Krkl.
išblõkšti, išblõškia (i̇̀šblaškia), i̇̀šbloškė tr.
1. K išmesti, išsviesti: Ne vietoj padėtas drapanas išbloškė pro duris Kp.
2. sunkiai ištarti: Ligonie kalba atimta, tik kada ne kada dar i̇̀šblaška žodį Kv.
3. iškulti daužant į ką nors: Ìšbloškėm rugius kūliam dirbti Sml.
| Vėjas pakilęs išblõkštų visas varpas BM224.
| refl. tr.: Šitų rugių bent sėklai būtų išsiblõškę Ml.
4. daužant išdulkinti: Ìšbloškė žekes, išdulkino Sr.
5. išvaryti, išginti: Baisus gaisras … išbloškė juos (kryžokus) laukan BM107.
nublõkšti, nublõškia, nùbloškė tr.
1. R, K numesti, nusviesti: Nùbloškė kur atgalia ranka autus, dabar nesurandu Kp. Jis skepetą į šalį nùbloškė KII159. Nublõkšk rugius žemyn J. Nelengva buvo lietuvį nublokšti nuo žirgo rš.
| refl.: Ugnis nusibloškė į šoną rš.
2. Al, Mrs, Ut nukulti daužant į ką nors: Nùbloškė du vežimus kviečių Ktk. Iki dienos mes nùbloškėm visos jaujos rugius Pš. Ir nùbloškiau linelį (d.) Nm. Nùbloškiau kanapę nuog marių krantelio (d.) Nm.
3. nudėti, užmušti: Pratinos, kaip mešką ar šerną ant savęs skrejant vienu smūgiu nublokšti S.Dauk.
4. nuvaryti, nuginti, nustumti: Tik vakarop pasisekė baltlenkius nublokšti į mišką rš.
| refl.: Aš nežinau, kur nusiblokšti (nusidanginti) A1884,291. Su reikalais nusibloškiau į krašto gilumą P.Cvir.
pablõkšti, pablõškia (pàblaškia), pàbloškė tr.
1. J pamesti į kur, pasviesti: Kirvį pàbloškė po kojų ir eina sau Rm. Kad baugus arklys nepablõkštų į šalį, vadžios y[ra] su atklapais Šts. Viskas tvarkoje sustatinėta, ne šiaip jau pablokšta Vaižg.
| refl. tr.: Pasi̇̀bloškiau po savim vyrą ir palupiau palupiau Ds.
2. pakulti daužant į ką nors: Einam pablõkšim iki pietų Mrc.
ǁ pajėgti blokšti, kulti: Su skaudančia ranka aš nepablaškiù Grg.
| refl. tr.: Sėklai rugių pasi̇̀bloškėm, o kitus mašina kulsim Rdm.
3. pavaryti, paginti: Eidamas pàbloškiau avis iš avižų Up.
ǁ refl. nusidanginti: Erdvilas pasibloškė į panemunį S.Dauk.
parblõkšti, parblõškia, par̃bloškė tr.
1. R, K parmesti, parversti, paguldyti: Parblõkšk jįjį ant žemės, t. y. paversk J. Stvėrė į glėbį jį ir par̃bloškė an grindų Gs.
| Irgi kanapės, vėjų parblokštos, svyrinėja K.Donel.
| prk.: Užejo liga ir par̃bloškė tokį vyrą kai ąžuolą – nūnai jau pakasė Rod.
| refl. tr.: Kirtikai, didelę pušį parsibloškę, genėjo šakas rš.
ǁ įveikti, nugalėti: Sutrins, apslėgs, parblokš pulką pavargulių sylomis savo Mž524.
2. prk. apkvaišinti, apsvaiginti: Skausmas mane parblokštų, jeigu jų nebematyčiau Vd. Stovėjo mergina išgąsčio parblokšta rš.
pérblokšti tr.
1. K permesti, persviesti: Ji pėdo negali parblokšt par bolkį Rm.
| refl. tr.: Parsibloškė virvę par kartį Ėr.
2. refl. persikelti, nusidaužti: Persibloškė ant lenkų ir vengrų S.Dauk.
3. šiek tiek apkulti daužant į ką nors: Pérblokšme kiek rugius, paskui kulsme Mlt.
ǁ refl. bebloškiant nuvargti: Žmogus pérsibloškė perdien, dabar serga Ds.
prablõkšti, prablõškia, pràbloškė tr.
1. K pramesti (pro šalį): Bloškė pėdą ant vežimo ir pràbloškė pro šalį Rm.
2. šiek tiek iškulti daužant į ką nors: Ir mes šįryt pràbloškėm rugių duonai Pln. Pràbloškiau keletą vežimų, gal sėklai užteks Ds. Reikia prablõkšt kūliam Ut.
| refl. tr. Lnkv, Užv: Veždami prasi̇̀bloškėm rugių sėklai Skdv.
priblõkšti, priblõškia, pri̇̀bloškė tr.
1. K daug primesti: Kam tiek daug pribloškei pėdų ant vežimo, nespėju sukrauti Pn.
2. arti prie ko primesti: Priblõkšk prie sienos tą sūdą iš po kojų J.
ǁ CII565 prigniuždyti, prispausti: Mink ant jų kojomis ir priblokšk juos žemėsp BPsPs74,3. Vasarojai lytaus prie žemės priblokšti TP1880,32.
ǁ priduoti, primesti: Ir pribloškė man bernelį kap girios lauželį LTR(Lzd).
| prk.: Ka jam Dievas kokią ligą priblõkštų, tai būtų ramesnis Gs.
3. prikulti daužant į ką nors: Šįmet daug pri̇̀bloškėm – ir sėklai užteko, ir duonai dar liko Plt.
| refl. tr.: Nemaža rugių prisi̇̀bloškėm – pakaks ir sėklai, ir vėplai (valgyti) Vb.
4. primušti iki sąmonės netekimo, pritrenkti: Piemuo pri̇̀bloškė žąsį su vytimi Sr. Vienas berniukas nuleido medį, kurs virsdamas pribloškė vaikiną ir palaužė jam koją M.Valanč. Nesupratau, kad tu pri̇̀blokštas (prisitrenkęs ant ledo) Lp.
ǁ prk. apkvaišinti: Priblokštas kaip nuo audros tvylojo ir dabojo S.Dauk. Vargai pribloškė vargšelį Kt. Ši žinia mane pribloškė rš.
5. dažnai mušti: Mano mama labai mane pri̇̀bloškė Lš.
6. refl. prisišlieti: Bagočius prisibloškė prie liepų BsPIII215.
ǁ refl. susisiausti (?): Netur jokios skrandelės kur prisiblokšti B.
sublõkšti, sublõškia (sùblaškia), sùbloškė
1. tr. sumesti (į kurią vietą): Šieną į pakūgį sublõkšk J. Sublõkšk pėdus į galą Rm.
2. tr. iškulti daužant pėdus į ką nors: Subloškė du pūrus kviečių sėklai Ktk. Aniek tu čia subloškei pėdų J.Jabl.
3. intr. suduoti: Aš tau sublõkšiu gerai su lentgaliu par kuprą, tai žinosi! Skr.
4. tr. sudėti, sušlieti: Dvi lentas sùbloškiau į daiktą Skr. Subloškiu rankas N. Sùbloškiau (susiaučiau) skrandos skvernus, ir bus šilta Skr. Kai serbentai žydi, reikia juos į krūvą sublõkšt (suglausti), tai geri būna, nepūstažiedžiai Šmk.
| prk.: Bendra nelaimė gali sublokšti (suartinti) ir vakarykščius priešus rš.
| refl.: Rugiai, kad labai trąšūs, susi̇̀blaškia į mendelius, t. y. susisuka J. Susiblõkšk (susisiausk) – nevaikščiok atsilapojęs Sd. Mano podis susibloškęs (susidėjęs) rankas dūsavo Mš.
| prk.: Kuopon viernųjų pulkų susibloškę (susispietę) A.Baran. Juodu susibloškę (susidėję, nesusituokę) gyvena Skr.
5. intr. sutarti, sugyventi, sutikti: Kaip tu su tais savo kaimynais sùblaški? Krž. Tai jau ir su žentu nesùblaški? Ll. Judu sùblaškiata, t. y. sutinkata J. Anuodu vienokio būdo, todėl ir sùblaška Kv.
6. intr. suvažinėti: Aš be reikalo sùbloškiau į malūną Bsg.
◊ į vienýbę susiblõkšti susituokti: Gavęs pavelijimą nuo tavo tėvų ir sandarą nuo savo giminės į vienybę susiblokšti ir susidoroti su tinkama merga JR5.
pil̃vas susi̇̀bloškė apie alkaną: Susibloškė pilvas, t. y. labai išalkau J.
sublõkšti kalbàs į vi̇́eną susieiti pasikalbėti: Mes visumet vakarais sùblaškiame savo kalbas į vieną Pln.
užblõkšti, užblõškia (ùžblaškia), ùžbloškė
1. tr. K užmesti, užsviesti už ko: Skepetą užblõkšime už sienos Pln.
ǁ užmesti ant ko: Užblõkšk kepurę ant viršaus J.
ǁ refl. tr. užsisiausti, užsimesti: Užsi̇̀bloškė kailinius ant pečių ir išbėgo pro duris Rm.
2. tr. užgesinti metant kuo nors: Nusitvėrusi skarą bloškė bloškė ir užbloškė žiburį Žem. Užbloškiau lempą Nt.
3. tr. R420 užtrenkti, uždaryti: Norintiems įeiti į vidų užblašk duris JR23.
4. tr., intr. Up suduoti, užkirsti, sušerti: Bene par ausį užbloškei? P. Bet retai kuriai užbloškiau par žandą M.Valanč.
5. intr., tr. užžymėti su paišina virve tiesią liniją ant rąsto: Ar visoms lentoms palei kraštų ùžbloškei? Brs. Paimk blašką, užblõkšim rąstą Šll.
| refl.: Pasiimk kokį apvartį ir užsiblõkšk, galėsi tašyti Grg.
6. refl. užsiglausti, užlįsti: Tie šauna iš lauko, ta šauna iš vidaus pro tą langą užsiblõškus už adverijos Žg. Užsiblõškęs už manę, t. y. už mano pečių J. Kai pamatė ji strielčiuką, užsibloškė už beržiuko LTR(Jnš).
Lietuvių kalbos žodynas
apšnỹpšti
1. intr. N, K, M, L, LL70,244, Rtr, Š, DŽ, NdŽ išduoti duslų garsą, panašų į tęsiamą „š“ (apie gyvatę, žaltį, žąsį, besiveržiančius garus ir pan.): Gyvatė, kai eini artyn, šnỹpščia Dkš. Ans (žaltys) teip šnỹpšdamas leida į kojas Plng. Grįžta žalčiai šnypšdami i vėl reikalau[ja] marčios (ps.) Erž. Rupūžė šnỹpščia kai gyvatė Jsv. Žąsinas vaikus gandina, ans pula ir šnỹpšta Pln. O naktį šnỹpštė, purkštė baisiausiai ta baidyklė Gd. Įpykęs bulis mauroja ir šnypščia Grz. Saldus gardus alutis šnypščia ir putoja LTR(Alv). Sėdžiu, girdžiu – šnỹpščia [virdamas pienas], būt visas išejęs Klt. Žalios malkos šnỹpščia kūrendamos J. Ugnis nenora degti, o tik rūksta, smilksta i šnypščia LTR(Vdk). Pečius šnỹpščia, abieda kiba in pietų išvirs Vrnv. Matai, kad katilas šnỹpščia, nuimk nuo ugnies Ut. Virtuvai šnypščia, verda Žem. Garas šnypšdamas veržėsi pro skyles J.Balč. Traukinys dundėdamas ir šnypšdamas atsirito priešais stotį ir sustojo rš. Palubėje kybodama šnypštė alyvinė lempelė rš. Laikrodis terškė ir šnypštė J.Balč. Ragės šnypšta nuplikusiu keliu važiuojant Šts. Nesusgulėjusioj žemėj rugiai šnỹpščia Ds. Pūsta, labai pūsta [bulvės]: perrinkau in kitą aruodą, o šiandien inkišau ranką – net šnỹpščia Pv. Kai lauži tą duonytę, net šnỹpščia ašakos LKT329(Mlt). Aš nuog pečiaus prie durų, čia pečkurys man par blauzdas su karšta kačerga, kad blauzdos spirgdamos net šnypščia! BsPII23(Vl). Ausyse šnỹpščia, pirkia dūmuose stovi, nematau nieko Stk. Man tik šnỹpščia galva – labai sugavo pirty Jnšk. Jau vė[ja]s šnypšta, būs lytaus Krtn. Rugiai kad vis šnỹpščia (geri) Skr. Kulka šnỹpščia K.
| Šnypščiančius garsus nori reikšti vienu ženklu V.Kudir.
| prk.: Ka taip jaunesnė, šnỹpštusi (skridusi) būčiau padangiums su lėktuvais Grd.
^ Šnypščia kaip žalios malkos degdamos Rz. Šnypščiam kaip šlapią kūrendami N. Bešnypščiame kai šlapią kūrędami (menkai begyvename, vos krutame) B210. Kur šnypščia, neruš, ba dantis išmuš Vb. Papūsk, kur šnỹpščia! Kur birbia, neruš, ba dantis išbirbs Srv. Pabučiuok, kur šnỹpščia! Šl. Pernykštė šnỹpštė (apie pasenusį, netikusį daiktą) Dkš. Kas par šiaudus eina nešnypšdamas? (dūmai) Gdž.
šnỹpščiančiai adv., šnypščiančiai̇̃ prk. smarkiai: Darbas eita šnypštančiai Vvr. Prisišėriau arklius šnypštančiai̇̃, nu leisu į miestą, ta (tai) leisu! Vvr.
2. tr. Sut, KII165, Rtr, L, Š, DŽ, NdŽ, End, Klk, Dkš, Dgl valyti nosį išpučiant gleives, šnirpšti, šniurkšti: Į šnipštuką šnỹpšk nosį J. Slogą turi, tai dažnai šnỹpščia DŽ1. Vaikas šnỹpščia snarglį Grz. Eidama per kiemą, ji šnypščia nosį į prijuostę I.Simon. Skepeta nosies šnypšt R265, MŽ354. Šnypštu (šnypščiu) nosį R314.
| refl. tr. Š, NdŽ: Šnỹpškis nosę – tau smurgis yra ištįsęs Klp.
ǁ intr. šniukšėti: Ko čia šnypšti? Sakyk, kas yra, ko trūksta! Vvr.
3. intr., tr. N, NdŽ, Prng pašnibždomis kalbėti, kuždėtis: Suglaudę pečius šnỹpštė šnỹpštė i mat susitarė, velniai! Mžš. Kur tik jas pamatysi, tai vis abi šnỹpščia suskišę Užp. I šnỹpšta bobos pakerčiais, velniai! Rdn. Klausiu, ką čia šnỹpščiat, kas čia yra? Žl.
| refl. Užv, Rdn: Vaikesai šnỹpštės šnỹpštės, o mas neėdusios palikom Trš. Mergoms tik šnỹpšties i zaunyti Krš. Pusvaikių būrys stova susilindę i šnỹpštas Krš. Ateina [Petniūniokas] ir šnypščiasi su Saliamute pakampiais, kažką taria ir nesutaria, į namiškius skersakiuoja J.Balt.
4. intr. NdŽ, Brs tankiai, sunkiai alsuoti pro nosį, šnopuoti: Priėdęs šnỹpšdamas darbuojas J. Šitai Juzelė šnỹpšta, baisiai išsigandęs yra Trk. Šįrytais prisiėdėv abudu, šnỹpštav End. Ir savo pievą pridergtą – tikt gėda sakyti – šnỹpšdams ir rėplindams vis su pjautuvu kirto K.Donel. Kapitonas, nebsumanydamas ką atsakyti, nutilo ir valgė šnypšdamas M.Valanč. Jau tas bus užmigęs, ka pro miegus šnỹpščia Nm.
^ Šnypščia kai arklys LTR(Ds). Šnỹpšta kaip nelabasis, rodos, ka nė alsuoti dorai nemoka Vvr. Šnỹpščia par nosis kai Žibo veršis Sln. Jau ta Vilimienelė bengas žemėn – šnỹpšta antai kaip Bružas i šnỹpšta Trk. Endriejus šnypšta užpečė[je] VP14.
ǁ SD358, Sut plepėti, tarkšti: Čirbu, šnypštu SD1177.
5. intr. Dgč, Šmn, Ėr, Btg, Vdk, Trk nepatenkintam niurnėti, niršti, nekalbėti supykus: Šnỹpšta, puška par dienas, o nežinau dėl ko Kv. Gali šnỹpšti kiek nori, niekas dideliai tavęs nebijo Vvr. Šnỹpšdamos bobos posako[ja] aple tokius dalykus Krš. Visą savaitę šnỹpšta susiraukęs Rdn. Šnypščiantỹs dar̃tės svietas, ką tu padarysi! Brb.
^ Tik užerzyk, tai ir šnỹpščia kap gyvatė Mrj. Šnypščia kaip gyvatė po laužu MTtIII178(Pn). Šnypšta kaip kirmėlė po laužu VP44. Šnypštai it žaltys be ožkos pieno S.Dauk. Šnypščia kaip žaltys, pieno užsigeidęs MTtIII179(Kdn). Ko šnypšti̇̀ kai gyvatė kelme?! Ut. Šnypščia kai šnypštėlė Sln. Šnypšta kaip tetervinas eglalė[je] S.Dauk. Šnypščia kaip ežys maiše LTR(Vv). Nešnypšk kaip ežys pelenuos LTR(Mrj). Šnypšta kaip Prūsų viešpats Šts.
| refl.: Šnỹpštės vaikai visą dieną, kad nedeviau saldainių Varn. Einam parsikreipę, šonais, kaip nebeliai šnỹpštamos Krš.
ǁ eiti supykusiam, įniršusiam: Šnỹpšta pro šalį, nešnekas Grdm.
6. atsidėjus ką dirbti, triūsti, knyburiuoti: Jis šnypščia apie triobas: ir grėblius, ir padarus – viską pataiso VšR. Patyliais apie savo ūkį šnypštė Žem. Jis šnỹpščia ir šnỹpščia apie gyvulius Alvt. Tėvukas vis šnỹpščia po malkinę Alk. Šnỹpštė šnỹpštė ir išaudė audeklą Mrj. Ką tu čia šnypšti̇̀ susigūžęs? Skr. Tylom šnỹpščiam, kol apsiliuobiam Jd.
| refl.: Vienas šnỹpštas, toks nedraugiškas Krš. Ka šnypščiáus, rėdžiaus šalčio bijodama! Rdn.
7. tr. šnek. godžiai valgyti: Pėtnyčia, o jie košelyną tik šnỹpščia Gs.
8. tr. gnybti, valyti dagtį: Aš žvakę šnypštu J. Iš uostų būs šepetelis batams tepti, iš nosės būs čipkas žvakei šnypšti LTR(ž.).
◊ Kalė̃dos (Mártynas) [prie var̃tų] šnỹpščia sakoma, kai baigiasi samdytos šeimynos samdos sutartis: Jau Kalė̃dos pri var̃tų šnỹpšta End. Mártynas šnỹpšta Slnt.
kišẽnėje [kir̃minas, gyvãtė] šnỹpščia nėra pinigų: Kumet kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta? – Par pupžydį kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta Dr. Ka kišẽnė[je] šnỹpšta, nieko negali padirbti Ms. Krautuvė[je] y[ra], o ka gyvãtė kišẽnė[je] šnỹpšta End.
net šnỹpščia Jrb labai daug: Te velnių – net šnypščia LTR(Dkk). Kai važiuoji – mašinoj keturi penki vyrai, o bobų net šnỹpščia Dkk.
apšnỹpšti, -čia (àpšnypščia), àpšnypštė tr. šnypščiant nosį ištepti ką gleivėmis, apsnarglėti: Mergės apšnypš ir nusmurglios tokį ištižusį vaikį Šts.
| refl. KŽ.
atšnỹpšti, -čia (àtšnypščia), àtšnypštė intr. K, KŽ šnypščiant prisiartinti: Aš ka leku, ans sako: jau girdu, àtšnypšta, àtšnypšta Lpl. Naktį atšnypštė baisioji gyvatė, ėmė šliaužioti iš visų pusių aplink mano laužą J.Balč. Atūžia, atšnypščia audra rš. Vėjas atšnypštė skardžiais rš.
įšnỹpšti, -čia (į̇̃šnypščia Rod), į̇̃šnypštė
1. intr. KŽ šnypščiant įeiti: Klausau – įšnỹpščia į stubą Gs.
2. refl. Š, KŽ įsileisti šnypšti, šniokšti: Lietus visai dienai insišnypštė Rod.
iššnỹpšti, -čia (i̇̀ššnypščia), i̇̀ššnypštė K, NdŽ
1. tr. Q61, R, MŽ, N, K, LL205, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpūsti iš nosies gleives, iššniurkšti: Iššnỹpšk nosį, kad smurglis nevarvėtum J. Skepeta nosiai iššnypšti R315, MŽ422.
| refl. tr., intr. K, LL205, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ėr, Lp: Nosį išsišnỹpšti KI151. Išsišnypštu N. Vieną kartą išsišnypščiau į vienos panelės šerpę rš.
2. intr. Ser, KŽ kurį laiką šnypšti.
3. intr. Rtr, Š šnypščiant išeiti.
| refl. prk.: Žodžiai – garas: išsišnypščia ir nebekečia vidaus Vaižg.
4. tr. su įniršiu dusliai ištarti: Jis priėjo prie vieno suimtojo ir pro dantis iššnypštė: – Ir saka[i], kad Maskvoj geriau?! rš.
5. tr. pašnibždomis kalbant išpranašauti, iškalbėti: Bobos, veizėk, šnypšta ir i̇̀ššnypšta ką Krš.
◊ Endriẽjus i̇̀ššnypštė Trk sakoma, kai išeina samdinys, atitarnavęs sutartą laiką.
nušnỹpšti, -čia (nùšnypščia), nùšnypštė NdŽ
1. tr. N, M, J, Rtr, L, KŽ, Skr nušnirpšti, nuvalyti (nosį): Duok šnypštuką, reik vaikui nosį nušnỹpšt Sk. Nùšnypštė nosę kaip mažam vaikuo Up. Nosį į tarpupirštį įspaudęs nùšnypštė NdŽ.
| prk.: Pasakė, kad jie ar nutiltų, ar laukan išeitų, ir tuomi nušnypštė jų tėvyniškumą A1884,98.
^ Kojomis nosės nenušnypši S.Dauk. Stovia ragana su ilga nose, kas tik eina, tas nušnypščia (durų rankena) LTR(Vdk).
| refl. tr., intr. N, K, LL205, NdŽ, KŽ, Sg, Nt, Plt, Grz: Nusišnỹpšk nosį, matai, ka glitė varva Skrb. Aš da turiu eit lauk nosį nusišnypšt BsPIII45(Nm). Jis nusišnypštė į delną rš.
2. intr. kurį laiką pašnypšti: Ka jie gãlą toki degtukai – nušnỹpščia i gęsta Gs.
3. intr. DŽ, NdŽ šnypščiant nutolti: Ta gyvatė nùšnypštė tik į krūmus Vv.
4. intr. nušniokšti, nušnarėti: Nušnypštė lytus, bet mums nelijo Šts.
5. pamažu ką padirbti, pagaminti: Ir jis jau kai ką nušnỹpščia Gs. Vis dėlto tas kalvis nušnypštė gerą plūgą Gl.
6. tr. Q9, KlvrŽ nugnybti, nuvalyti dagtį: Žvakę nušnypštė Vdk.
◊ nósį (nósę) nušnỹpšti Skr suniekinti, apjuokti: Nùšnypštė nósę, ir padaryk ką! Krš. Tokia pana, o nùšnypštė nósę Krš. Tokios tatai naujienos, tavo broliai rašo! Tatai visiems nosis nušnypštė Žem.
pašnỹpšti, -čia (pàšnypščia), pàšnypštė
1. intr. K, NdŽ, KŽ kiek šnypšti.
2. tr. KŽ išvalyti (nosį): Pašnỹpšti nosį NdŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
3. tr., intr. pašnibždėti, pakuždėti: Nelabasis pàšnypštė jai kažką į ausį NdŽ. Po eglelėm pàšnypštė pàšnypštė abudu nulėkę Mžš.
| refl. NdŽ: Vakare atlėkė Mikasė, pasi̇̀šnypštė Pc. Pasi̇̀šnypštė pasi̇̀šnypštė, atsistojo ir išejo Grg.
4. intr. Al kiek parodyti nepasitenkinimą, paniršti: Gera marti: pàšnypšta pàšnypšta, ale neužgauna Krš.
| Paduodi duonos [karvei], – pàšnypšta i neėda Rdn.
5. pamažu padirbti, padirbėti: Kai ką da pàšnypščiu vakarais Iš. Jis bile ką pašnypščia, padirbinėja Skr. Pašnỹpšti apie namus NdŽ.
6. intr. šnek. padaryti, pagąsdinti, pabaidyti: Ką tu, vaikali, anam pašnỹpši Kv. Kuliganai nieko nebijo, pašnỹpšk anims! Krš.
◊ į nósį (į nósę, į úodegą) pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnỹpši mun į úodegą Kv. Pašnỹpšk į nósę Kv.
nórs pašnỹpšk sakoma negalint nieko padaryti: Nieko nėr krautuvė[je], nórs pašnỹpšk! Rdn.
paršnỹpšti, -čia (par̃šnypščia), par̃šnypštė
1. intr. Skr šnypščiant, šnopuojant pareiti: Paršnỹpš numo nušilusi, nuplukusi, vos kvapą atgaudama Užv. Tujau paršnypštęs vel[nia]s LTR(ž.).
2. tr. sunkiai, šnopuojant parnešti: Jis par̃šnypštė sunkumą, t. y. šnypšdamas parnešė J.
3. intr. pykstant, nirštant pareiti: Par̃šnypšta, reik skubėti [virti] Vn.
péršnypšti intr. K
1. nustoti šnypšti: Kad alus páršnypšta, verpelių špunto nebišdauža Ggr.
2. K šnypščiant pervažiuoti į kitą vietą, persikelti.
prašnỹpšti, -čia (pràšnypščia), pràšnypštė
1. intr. NdŽ, KŽ šnypščiant praeiti, pravažiuoti, pralėkti: [Ekspresas] pro muni visu smarkumu pràšnypštė Up.
2. intr. NdŽ įstengti šnypšti.
3. intr. Vaižg su įniršiu dusliai pratarti, prakošti: Teisėjas, išplėtęs akis, pažiūrėjo į mane ir prašnypštė rš.
4. tr. DūnŽ pykstant, nirštant praeiti: Šnypšt šnypšt pràšnypštė pro šalį, parsiutusi, baimės! Krš. Pràšnypštė pro šalį, i viskas Jrb.
5. intr. NdŽ kurį laiką miegoti, šnarpšti.
6. kurį laiką šnypšti, atsidėjus dirbti.
prišnỹpšti, -čia (pri̇̀šnypščia), pri̇̀šnypštė
1. intr. NdŽ pakankamai šnypšti.
2. tr. NdŽ, Gž prišniurkšti valant nosį: Jis pri̇̀šnypštė šnypštuką su snargliais J. Dvi naujas, nepri̇̀šnypštas nosines turiu Jd.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ šnypščiant priartėti.
4. tr. sunkiai šnopuojant prinešti: Jau iš vakaro mergos malkų pri̇̀šnypštė, kad tik leisčia į vakarėlį Alvt.
5. intr. pašnibždomis prikalbėti, priskųsti: Buvo kažkas įkišęs liežuvį, prišnỹpštęs Lpl.
ǁ tr. pašnibždomis kalbant, įtikinėjant sukelti: Bet prišnypštė nesandorą pikti liežuviai, ir persiskyrė tartum priešai šviesi pora aukštoji B.Sruog.
sušnỹpšti, -čia (sùšnypščia), sùšnypštė
1. intr. LL314, NdŽ, KŽ trumpai šnypšti: Gyvatė sušnypštė ir kirto [ežiui] krame į snukį ir į lūpas Blv. Žąsys kad sušnypš, sugagens žąsinai K.Bor. Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš. Noragas sucypė, sušnypštė, vanduo ėmė virti A.Vencl. Suskambėjo puodeliai, sušnypštė virdulys rš.
2. intr. NdŽ šnypščiant sudegti.
3. tr. NdŽ šnypščiant nosį suvartoti, prisnargliuoti.
| refl. NdŽ.
4. intr. NdŽ pašnibždomis pasakyti, sukuždėti: Niekur tu nebuvai, – sušnypštė ji man į ausį. – Ir nematei nieko. Ir negirdėjai… J.Balt.
5. refl. NdŽ, Gs, Up pašnibždomis susikalbėti, susitarti, susišnibždėti: Jie buvo jau susišnỹpštę, kaip katram sakyt Sb. Susi̇̀šnypštė ir išejo, jau anie (bernai) velnius krės Krš.
6. pamažu padaryti, padirbti.
užšnỹpšti, -čia (ùžšnypščia), ùžšnypštė intr.
1. NdŽ pradėti šnypšti, sušnypšti.
2. šnypščiant nosį, uždrėbti gleivių: Užšnỹpšti ant ko NdŽ.
3. labai įsitraukus į darbą užsimiršti.
Lietuvių kalbos žodynas
šnỹpšti
1. intr. N, K, M, L, LL70,244, Rtr, Š, DŽ, NdŽ išduoti duslų garsą, panašų į tęsiamą „š“ (apie gyvatę, žaltį, žąsį, besiveržiančius garus ir pan.): Gyvatė, kai eini artyn, šnỹpščia Dkš. Ans (žaltys) teip šnỹpšdamas leida į kojas Plng. Grįžta žalčiai šnypšdami i vėl reikalau[ja] marčios (ps.) Erž. Rupūžė šnỹpščia kai gyvatė Jsv. Žąsinas vaikus gandina, ans pula ir šnỹpšta Pln. O naktį šnỹpštė, purkštė baisiausiai ta baidyklė Gd. Įpykęs bulis mauroja ir šnypščia Grz. Saldus gardus alutis šnypščia ir putoja LTR(Alv). Sėdžiu, girdžiu – šnỹpščia [virdamas pienas], būt visas išejęs Klt. Žalios malkos šnỹpščia kūrendamos J. Ugnis nenora degti, o tik rūksta, smilksta i šnypščia LTR(Vdk). Pečius šnỹpščia, abieda kiba in pietų išvirs Vrnv. Matai, kad katilas šnỹpščia, nuimk nuo ugnies Ut. Virtuvai šnypščia, verda Žem. Garas šnypšdamas veržėsi pro skyles J.Balč. Traukinys dundėdamas ir šnypšdamas atsirito priešais stotį ir sustojo rš. Palubėje kybodama šnypštė alyvinė lempelė rš. Laikrodis terškė ir šnypštė J.Balč. Ragės šnypšta nuplikusiu keliu važiuojant Šts. Nesusgulėjusioj žemėj rugiai šnỹpščia Ds. Pūsta, labai pūsta [bulvės]: perrinkau in kitą aruodą, o šiandien inkišau ranką – net šnỹpščia Pv. Kai lauži tą duonytę, net šnỹpščia ašakos LKT329(Mlt). Aš nuog pečiaus prie durų, čia pečkurys man par blauzdas su karšta kačerga, kad blauzdos spirgdamos net šnypščia! BsPII23(Vl). Ausyse šnỹpščia, pirkia dūmuose stovi, nematau nieko Stk. Man tik šnỹpščia galva – labai sugavo pirty Jnšk. Jau vė[ja]s šnypšta, būs lytaus Krtn. Rugiai kad vis šnỹpščia (geri) Skr. Kulka šnỹpščia K.
| Šnypščiančius garsus nori reikšti vienu ženklu V.Kudir.
| prk.: Ka taip jaunesnė, šnỹpštusi (skridusi) būčiau padangiums su lėktuvais Grd.
^ Šnypščia kaip žalios malkos degdamos Rz. Šnypščiam kaip šlapią kūrendami N. Bešnypščiame kai šlapią kūrędami (menkai begyvename, vos krutame) B210. Kur šnypščia, neruš, ba dantis išmuš Vb. Papūsk, kur šnỹpščia! Kur birbia, neruš, ba dantis išbirbs Srv. Pabučiuok, kur šnỹpščia! Šl. Pernykštė šnỹpštė (apie pasenusį, netikusį daiktą) Dkš. Kas par šiaudus eina nešnypšdamas? (dūmai) Gdž.
šnỹpščiančiai adv., šnypščiančiai̇̃ prk. smarkiai: Darbas eita šnypštančiai Vvr. Prisišėriau arklius šnypštančiai̇̃, nu leisu į miestą, ta (tai) leisu! Vvr.
2. tr. Sut, KII165, Rtr, L, Š, DŽ, NdŽ, End, Klk, Dkš, Dgl valyti nosį išpučiant gleives, šnirpšti, šniurkšti: Į šnipštuką šnỹpšk nosį J. Slogą turi, tai dažnai šnỹpščia DŽ1. Vaikas šnỹpščia snarglį Grz. Eidama per kiemą, ji šnypščia nosį į prijuostę I.Simon. Skepeta nosies šnypšt R265, MŽ354. Šnypštu (šnypščiu) nosį R314.
| refl. tr. Š, NdŽ: Šnỹpškis nosę – tau smurgis yra ištįsęs Klp.
ǁ intr. šniukšėti: Ko čia šnypšti? Sakyk, kas yra, ko trūksta! Vvr.
3. intr., tr. N, NdŽ, Prng pašnibždomis kalbėti, kuždėtis: Suglaudę pečius šnỹpštė šnỹpštė i mat susitarė, velniai! Mžš. Kur tik jas pamatysi, tai vis abi šnỹpščia suskišę Užp. I šnỹpšta bobos pakerčiais, velniai! Rdn. Klausiu, ką čia šnỹpščiat, kas čia yra? Žl.
| refl. Užv, Rdn: Vaikesai šnỹpštės šnỹpštės, o mas neėdusios palikom Trš. Mergoms tik šnỹpšties i zaunyti Krš. Pusvaikių būrys stova susilindę i šnỹpštas Krš. Ateina [Petniūniokas] ir šnypščiasi su Saliamute pakampiais, kažką taria ir nesutaria, į namiškius skersakiuoja J.Balt.
4. intr. NdŽ, Brs tankiai, sunkiai alsuoti pro nosį, šnopuoti: Priėdęs šnỹpšdamas darbuojas J. Šitai Juzelė šnỹpšta, baisiai išsigandęs yra Trk. Šįrytais prisiėdėv abudu, šnỹpštav End. Ir savo pievą pridergtą – tikt gėda sakyti – šnỹpšdams ir rėplindams vis su pjautuvu kirto K.Donel. Kapitonas, nebsumanydamas ką atsakyti, nutilo ir valgė šnypšdamas M.Valanč. Jau tas bus užmigęs, ka pro miegus šnỹpščia Nm.
^ Šnypščia kai arklys LTR(Ds). Šnỹpšta kaip nelabasis, rodos, ka nė alsuoti dorai nemoka Vvr. Šnỹpščia par nosis kai Žibo veršis Sln. Jau ta Vilimienelė bengas žemėn – šnỹpšta antai kaip Bružas i šnỹpšta Trk. Endriejus šnypšta užpečė[je] VP14.
ǁ SD358, Sut plepėti, tarkšti: Čirbu, šnypštu SD1177.
5. intr. Dgč, Šmn, Ėr, Btg, Vdk, Trk nepatenkintam niurnėti, niršti, nekalbėti supykus: Šnỹpšta, puška par dienas, o nežinau dėl ko Kv. Gali šnỹpšti kiek nori, niekas dideliai tavęs nebijo Vvr. Šnỹpšdamos bobos posako[ja] aple tokius dalykus Krš. Visą savaitę šnỹpšta susiraukęs Rdn. Šnypščiantỹs dar̃tės svietas, ką tu padarysi! Brb.
^ Tik užerzyk, tai ir šnỹpščia kap gyvatė Mrj. Šnypščia kaip gyvatė po laužu MTtIII178(Pn). Šnypšta kaip kirmėlė po laužu VP44. Šnypštai it žaltys be ožkos pieno S.Dauk. Šnypščia kaip žaltys, pieno užsigeidęs MTtIII179(Kdn). Ko šnypšti̇̀ kai gyvatė kelme?! Ut. Šnypščia kai šnypštėlė Sln. Šnypšta kaip tetervinas eglalė[je] S.Dauk. Šnypščia kaip ežys maiše LTR(Vv). Nešnypšk kaip ežys pelenuos LTR(Mrj). Šnypšta kaip Prūsų viešpats Šts.
| refl.: Šnỹpštės vaikai visą dieną, kad nedeviau saldainių Varn. Einam parsikreipę, šonais, kaip nebeliai šnỹpštamos Krš.
ǁ eiti supykusiam, įniršusiam: Šnỹpšta pro šalį, nešnekas Grdm.
6. atsidėjus ką dirbti, triūsti, knyburiuoti: Jis šnypščia apie triobas: ir grėblius, ir padarus – viską pataiso VšR. Patyliais apie savo ūkį šnypštė Žem. Jis šnỹpščia ir šnỹpščia apie gyvulius Alvt. Tėvukas vis šnỹpščia po malkinę Alk. Šnỹpštė šnỹpštė ir išaudė audeklą Mrj. Ką tu čia šnypšti̇̀ susigūžęs? Skr. Tylom šnỹpščiam, kol apsiliuobiam Jd.
| refl.: Vienas šnỹpštas, toks nedraugiškas Krš. Ka šnypščiáus, rėdžiaus šalčio bijodama! Rdn.
7. tr. šnek. godžiai valgyti: Pėtnyčia, o jie košelyną tik šnỹpščia Gs.
8. tr. gnybti, valyti dagtį: Aš žvakę šnypštu J. Iš uostų būs šepetelis batams tepti, iš nosės būs čipkas žvakei šnypšti LTR(ž.).
◊ Kalė̃dos (Mártynas) [prie var̃tų] šnỹpščia sakoma, kai baigiasi samdytos šeimynos samdos sutartis: Jau Kalė̃dos pri var̃tų šnỹpšta End. Mártynas šnỹpšta Slnt.
kišẽnėje [kir̃minas, gyvãtė] šnỹpščia nėra pinigų: Kumet kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta? – Par pupžydį kišẽnė[je] kir̃minas šnỹpšta Dr. Ka kišẽnė[je] šnỹpšta, nieko negali padirbti Ms. Krautuvė[je] y[ra], o ka gyvãtė kišẽnė[je] šnỹpšta End.
net šnỹpščia Jrb labai daug: Te velnių – net šnypščia LTR(Dkk). Kai važiuoji – mašinoj keturi penki vyrai, o bobų net šnỹpščia Dkk.
apšnỹpšti, -čia (àpšnypščia), àpšnypštė tr. šnypščiant nosį ištepti ką gleivėmis, apsnarglėti: Mergės apšnypš ir nusmurglios tokį ištižusį vaikį Šts.
| refl. KŽ.
atšnỹpšti, -čia (àtšnypščia), àtšnypštė intr. K, KŽ šnypščiant prisiartinti: Aš ka leku, ans sako: jau girdu, àtšnypšta, àtšnypšta Lpl. Naktį atšnypštė baisioji gyvatė, ėmė šliaužioti iš visų pusių aplink mano laužą J.Balč. Atūžia, atšnypščia audra rš. Vėjas atšnypštė skardžiais rš.
įšnỹpšti, -čia (į̇̃šnypščia Rod), į̇̃šnypštė
1. intr. KŽ šnypščiant įeiti: Klausau – įšnỹpščia į stubą Gs.
2. refl. Š, KŽ įsileisti šnypšti, šniokšti: Lietus visai dienai insišnypštė Rod.
iššnỹpšti, -čia (i̇̀ššnypščia), i̇̀ššnypštė K, NdŽ
1. tr. Q61, R, MŽ, N, K, LL205, Š, Rtr, NdŽ, KŽ išpūsti iš nosies gleives, iššniurkšti: Iššnỹpšk nosį, kad smurglis nevarvėtum J. Skepeta nosiai iššnypšti R315, MŽ422.
| refl. tr., intr. K, LL205, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ėr, Lp: Nosį išsišnỹpšti KI151. Išsišnypštu N. Vieną kartą išsišnypščiau į vienos panelės šerpę rš.
2. intr. Ser, KŽ kurį laiką šnypšti.
3. intr. Rtr, Š šnypščiant išeiti.
| refl. prk.: Žodžiai – garas: išsišnypščia ir nebekečia vidaus Vaižg.
4. tr. su įniršiu dusliai ištarti: Jis priėjo prie vieno suimtojo ir pro dantis iššnypštė: – Ir saka[i], kad Maskvoj geriau?! rš.
5. tr. pašnibždomis kalbant išpranašauti, iškalbėti: Bobos, veizėk, šnypšta ir i̇̀ššnypšta ką Krš.
◊ Endriẽjus i̇̀ššnypštė Trk sakoma, kai išeina samdinys, atitarnavęs sutartą laiką.
nušnỹpšti, -čia (nùšnypščia), nùšnypštė NdŽ
1. tr. N, M, J, Rtr, L, KŽ, Skr nušnirpšti, nuvalyti (nosį): Duok šnypštuką, reik vaikui nosį nušnỹpšt Sk. Nùšnypštė nosę kaip mažam vaikuo Up. Nosį į tarpupirštį įspaudęs nùšnypštė NdŽ.
| prk.: Pasakė, kad jie ar nutiltų, ar laukan išeitų, ir tuomi nušnypštė jų tėvyniškumą A1884,98.
^ Kojomis nosės nenušnypši S.Dauk. Stovia ragana su ilga nose, kas tik eina, tas nušnypščia (durų rankena) LTR(Vdk).
| refl. tr., intr. N, K, LL205, NdŽ, KŽ, Sg, Nt, Plt, Grz: Nusišnỹpšk nosį, matai, ka glitė varva Skrb. Aš da turiu eit lauk nosį nusišnypšt BsPIII45(Nm). Jis nusišnypštė į delną rš.
2. intr. kurį laiką pašnypšti: Ka jie gãlą toki degtukai – nušnỹpščia i gęsta Gs.
3. intr. DŽ, NdŽ šnypščiant nutolti: Ta gyvatė nùšnypštė tik į krūmus Vv.
4. intr. nušniokšti, nušnarėti: Nušnypštė lytus, bet mums nelijo Šts.
5. pamažu ką padirbti, pagaminti: Ir jis jau kai ką nušnỹpščia Gs. Vis dėlto tas kalvis nušnypštė gerą plūgą Gl.
6. tr. Q9, KlvrŽ nugnybti, nuvalyti dagtį: Žvakę nušnypštė Vdk.
◊ nósį (nósę) nušnỹpšti Skr suniekinti, apjuokti: Nùšnypštė nósę, ir padaryk ką! Krš. Tokia pana, o nùšnypštė nósę Krš. Tokios tatai naujienos, tavo broliai rašo! Tatai visiems nosis nušnypštė Žem.
pašnỹpšti, -čia (pàšnypščia), pàšnypštė
1. intr. K, NdŽ, KŽ kiek šnypšti.
2. tr. KŽ išvalyti (nosį): Pašnỹpšti nosį NdŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
3. tr., intr. pašnibždėti, pakuždėti: Nelabasis pàšnypštė jai kažką į ausį NdŽ. Po eglelėm pàšnypštė pàšnypštė abudu nulėkę Mžš.
| refl. NdŽ: Vakare atlėkė Mikasė, pasi̇̀šnypštė Pc. Pasi̇̀šnypštė pasi̇̀šnypštė, atsistojo ir išejo Grg.
4. intr. Al kiek parodyti nepasitenkinimą, paniršti: Gera marti: pàšnypšta pàšnypšta, ale neužgauna Krš.
| Paduodi duonos [karvei], – pàšnypšta i neėda Rdn.
5. pamažu padirbti, padirbėti: Kai ką da pàšnypščiu vakarais Iš. Jis bile ką pašnypščia, padirbinėja Skr. Pašnỹpšti apie namus NdŽ.
6. intr. šnek. padaryti, pagąsdinti, pabaidyti: Ką tu, vaikali, anam pašnỹpši Kv. Kuliganai nieko nebijo, pašnỹpšk anims! Krš.
◊ į nósį (į nósę, į úodegą) pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnỹpši mun į úodegą Kv. Pašnỹpšk į nósę Kv.
nórs pašnỹpšk sakoma negalint nieko padaryti: Nieko nėr krautuvė[je], nórs pašnỹpšk! Rdn.
paršnỹpšti, -čia (par̃šnypščia), par̃šnypštė
1. intr. Skr šnypščiant, šnopuojant pareiti: Paršnỹpš numo nušilusi, nuplukusi, vos kvapą atgaudama Užv. Tujau paršnypštęs vel[nia]s LTR(ž.).
2. tr. sunkiai, šnopuojant parnešti: Jis par̃šnypštė sunkumą, t. y. šnypšdamas parnešė J.
3. intr. pykstant, nirštant pareiti: Par̃šnypšta, reik skubėti [virti] Vn.
péršnypšti intr. K
1. nustoti šnypšti: Kad alus páršnypšta, verpelių špunto nebišdauža Ggr.
2. K šnypščiant pervažiuoti į kitą vietą, persikelti.
prašnỹpšti, -čia (pràšnypščia), pràšnypštė
1. intr. NdŽ, KŽ šnypščiant praeiti, pravažiuoti, pralėkti: [Ekspresas] pro muni visu smarkumu pràšnypštė Up.
2. intr. NdŽ įstengti šnypšti.
3. intr. Vaižg su įniršiu dusliai pratarti, prakošti: Teisėjas, išplėtęs akis, pažiūrėjo į mane ir prašnypštė rš.
4. tr. DūnŽ pykstant, nirštant praeiti: Šnypšt šnypšt pràšnypštė pro šalį, parsiutusi, baimės! Krš. Pràšnypštė pro šalį, i viskas Jrb.
5. intr. NdŽ kurį laiką miegoti, šnarpšti.
6. kurį laiką šnypšti, atsidėjus dirbti.
prišnỹpšti, -čia (pri̇̀šnypščia), pri̇̀šnypštė
1. intr. NdŽ pakankamai šnypšti.
2. tr. NdŽ, Gž prišniurkšti valant nosį: Jis pri̇̀šnypštė šnypštuką su snargliais J. Dvi naujas, nepri̇̀šnypštas nosines turiu Jd.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ šnypščiant priartėti.
4. tr. sunkiai šnopuojant prinešti: Jau iš vakaro mergos malkų pri̇̀šnypštė, kad tik leisčia į vakarėlį Alvt.
5. intr. pašnibždomis prikalbėti, priskųsti: Buvo kažkas įkišęs liežuvį, prišnỹpštęs Lpl.
ǁ tr. pašnibždomis kalbant, įtikinėjant sukelti: Bet prišnypštė nesandorą pikti liežuviai, ir persiskyrė tartum priešai šviesi pora aukštoji B.Sruog.
sušnỹpšti, -čia (sùšnypščia), sùšnypštė
1. intr. LL314, NdŽ, KŽ trumpai šnypšti: Gyvatė sušnypštė ir kirto [ežiui] krame į snukį ir į lūpas Blv. Žąsys kad sušnypš, sugagens žąsinai K.Bor. Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš. Noragas sucypė, sušnypštė, vanduo ėmė virti A.Vencl. Suskambėjo puodeliai, sušnypštė virdulys rš.
2. intr. NdŽ šnypščiant sudegti.
3. tr. NdŽ šnypščiant nosį suvartoti, prisnargliuoti.
| refl. NdŽ.
4. intr. NdŽ pašnibždomis pasakyti, sukuždėti: Niekur tu nebuvai, – sušnypštė ji man į ausį. – Ir nematei nieko. Ir negirdėjai… J.Balt.
5. refl. NdŽ, Gs, Up pašnibždomis susikalbėti, susitarti, susišnibždėti: Jie buvo jau susišnỹpštę, kaip katram sakyt Sb. Susi̇̀šnypštė ir išejo, jau anie (bernai) velnius krės Krš.
6. pamažu padaryti, padirbti.
užšnỹpšti, -čia (ùžšnypščia), ùžšnypštė intr.
1. NdŽ pradėti šnypšti, sušnypšti.
2. šnypščiant nosį, uždrėbti gleivių: Užšnỹpšti ant ko NdŽ.
3. labai įsitraukus į darbą užsimiršti.
Lietuvių kalbos žodynas
įki̇̀lti
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
Lietuvių kalbos žodynas
parki̇̀lti
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
Lietuvių kalbos žodynas