ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M
1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr. Veršis tuo verčia viedrą ant šono – turi dabot Jrb. Matai, kaip jau siaurai pradėjo tekėt medus, reikia ver̃st kubilas Ant. Ariant vienon pusėn ver̃čia žemę [plūgelis] Aln. Bangos laivelį ver̃čia NdŽ. Jau toks šaltas ir didelis vėjas, kad iš kojų ver̃čia Snt. Ka pakilo toks vė[ja]s, ka vedvi ver̃tė iš kojų Sd. Toki audra buvo, ka ver̃tė iš kojų eitant Skd. Atpūškoję aikštėn, turim sustoti, vėjas verčia iš kojų, ir sniego gilu, kartais nuklimpstam ligi pažastų L.Dovyd. Sraunus vanduo – iš kojų ver̃čia Mrj. Sūkurys pasidarydavo – ir ver̃čia arklius Srj.
| Nuovargis vertė iš kojų rš.
^ Ir mažas kelmas vežimą verčia (ir smulkmenos padaro didelę žalą) N. Ne didysis kelmas vežimą ver̃čia Vdžg. Mažas kupstas (keras J.Jabl) didelį (didį J.Jabl) vežimą verčia LTR(Ldvn, Kš). Ne didysis akmuo vežimą verčia, mažasis J.Jabl.
| impers.: Menka galiu paeit, kaži kap ver̃čia mane Onš. Šiton pusėn verčia – i negaliu paeit Ml. Jeigu tiesiai žiūri – nieko, o jei kiek į šoną, tuoj ir ver̃čia Všn. Kai atsisėdi [ant sofos], įlendi – ver̃čia aukštielnioką Slm.
| prk.: Jeigu žiemą žmogų ver̃čia (liga guldo į lovą), daktarą ar prisišauksi? Adm.
ǁ pjaunant, kertant, laužiant guldyti: Būlo, ver̃čiam sausynus (sausuolius), pjaunam an malkos DrskŽ. Ver̃skiat šakainį – smelka rasodną kaip velnias End. Pradėjo mišką ver̃st Pn. Geriausius rąstus malkoms verčia Db. Imkie kirvį ir matiką, versk ant šono aržuolus ir ardyk žemę Tat. Verti̇̀ pradalges – linksmiai šienauti Als. Paprastai tėvas eina pirmas ir verčia plačią pradalgę, nepalikdamas nė žolelės rš. Didelėm pradalgėm rugius ver̃tė Kair. Ilgi rugiai, dideli, nebuvo kaip į pradalgę ver̃sti End.
| Pustys dalgelį, ver̃s pradalgėlę (d.) Gs.
| I pjauna, i ver̃ta tus medžius Šts. Gražus žvėriukas [bebras], o plaukia, neša medžius, ver̃čia Slm. Tačiau tu nežinai ir niekada nesužinosi, ką jauti, kai tau liepia sėsti ant traktoriaus ir versti žydinčias obelis V.Bub. Pasiutusi audra, medžius ver̃ta Trk. Kap ej[o] Dusia (pakilęs Dusios ežero vanduo), tai labai ver̃tė medžius Srj.
^ Plieninis ungurys girią ver̃čia (dalgis) JT268. Matė kertant, o nematė vertant (vilnas kerpa) Sim.
| refl.: Rugiai nesiver̃čia ant pradalgės Kvr.
ǁ skersti, pjauti (ppr. gyvulį): Kiaulę ver̃s šią savaitę, atveš meisikės Rdn.
ǁ žudyti, kauti: Vokietys žmones ver̃tė Škt.
ǁ marinti: Ale kaip tas vėžys ver̃čia žmones Dkk.
ǁ medžioti, gaudyti: Geras katinas: pacukus ver̃čia, reik lašinių duot Pc.
2. tr. NdŽ mesti, blokšti, sviesti žemyn ar gilyn: Šieną gal biskį ir ne sausą suvežėm, o paskum mum pradėjo kaist, tai vėl ver̃tėm žemėn Slm. Jeigu pantai aukštai, keturi penki vyrai paspėjo ver̃sti [šiaudus žemyn] Trk. Ver̃sk [aplytą] kupstį i džiovink Rdn. Ir vėlei drūtas vėjas gausdamas lėkė ant visko, taršydamas šieną, puolė ant kupsčių, vertė nuo jų didelius sluoksnius žemyn J.Sav. Iš mašinos ver̃čia [šieną] terp durų, kad greičiau būtų Lel. Kap jiej invažiav[o] [vandenin], kap juos ver̃tė ton upėn, tai jiej ko neužsitapino Sn. [Vėtra] stogus žemėn ver̃ta Vkš. Pranis pabūgo savo žodžių ir dvilinkai susiriesdamas vertė ir vilko [linų] pundus M.Katil. Tėvas ver̃čia iš vežimo mėšlą, o mes tai kratom Alz. Su vertykle versk linus J. Aš nuo galo nenoriu ver̃st, einu šiaudų nešt LKT128(Pšš). Perniai neturėjom kur dėt [obuolių], tai vežėm rateliais ir ver̃tėm [į žvyrduobę] Pl. Grybas [sūdytas] kap pagauna kvapo, tai jau neišvirs – ver̃sk laukan Pv. Karstas buvo nuleistas į kapą, ir duobkasiai ėmė versti žemes rš. Įsakė ponas savo bernam, kad vežtų kuo didžiausius akmenis ir verstų į tą šulnį LTR(Klvr). Tenai, kur mušas (kariauja), šimtais ver̃ta į duobes, kremta vyrai kaip varmai Krš. Šaudė, ver̃tė į duobę i paskiau a kalkių pylė viršuo Sd. Kas tik papuolo, tos[na] žvyrduobės[na] ver̃tė, o paskiau sutvarkė, tai dabar kapeliai Plvn.
| prk.: Tuomet ūmai į pragarą visus teverčia kruvins mano kardo smūgis! Vd.
ǁ tempti, traukti, kad išvirstų: Tai būčiau stvėręs ir vertęs jį į griovį J.Jabl(Ukm). Muni ver̃ta iš lovos lauk, i gan Trk. Atgulu pasigulėti, kaip aš nekeluos, plaukus rauna vaikas i ver̃ta iš lovos Kl.
3. tr. smarkiai stumiant, daužant daryti, kad virstų, griūtų, laužti: Ver̃čia karvė duris ragais Klt. Anas nuej[o] ver̃st vartus Arm. Su buldozeriu tuos [Kryžių kalno] kryžius ver̃tė žemė[n] Mšk. Jei ver̃s kryžių, naują statysim Prl. Ver̃čia tvoras, ver̃čia važiuodami Sdb. Tos kiaulės man tuoj tvoras pradės ver̃st iš alkanumo Jon. Atjo[jo] šelmis bernelis, vertė svirno dureles LTR(VšR). Pradėjo kareiviai duris verstie, pradė[jo] siratėlė gailiai verktie BsO127.
| prk.: Jūrios bangas ver̃čia KII336.
ǁ Vlk, Žž griauti, ardyti: Ver̃st reikia laužai ir statyt nauji namai DrskŽ. Tas visas trobas ver̃s, visus suvarys į vieną drūžę Rdn. Mūsų triobas kitą metą ver̃s Jrb. Jaują ver̃tė, atplukdė an šič, paskui traukė ir statė Brž. [Vaiskas] ėmė šaudyt, ver̃st gryteles, kur buvo netoli BM160(Jnšk). Turėjom ver̃st [seną gryčią], atėjom čia gyvent Sdb. Krantus vėl verčia [Nemunas], kito kelio ieško, lyg kitur nutekės J.Jank. Pečius daba nereikalingas, ale ką darysi, – nejau ver̃si?! Grnk. Išrietėjo vartomi kaulai, ver̃tė kapus Krš. Tos meškos nori verst pečių, o tą paskutinį [plėšiką] užmušt BsPIV272(Brt). Traktorius jau ver̃ta tas kopas, lygina jau Plng.
| [Vėtra] ver̃tė triobas, nugriovė katriem medžius Slm.
| prk.: Tie patys ver̃tė ūkes, draskė, tie patys Lietuvą kela, o kaip! Šv.
^ Ana kurčia, koc namą ver̃sk [, neišgirs]! Btrm.
4. tr. NdŽ, DŽ1, Rm, Erž rauti iš šaknų, traukti, plėšti (iš žemės): Reikia ver̃st lauk tą krūmą – jis viską stelbia Smln. Pradėjo tus kelmus ver̃sti, plėšti lauk Trk. Raunam kelmus, kertam krūmus, verčiam akmenis A.Gric. Pavakarėje, šeštadienį broliai ima dalbas, kastuvą, kirvius ir verčia kelmą L.Dovyd. Oi, kas žiemą man žaliuoti, kad vėjelis labai pučia, iš šaknelių mane verčia LTR(Žsl).
| prk.: Atlinguoja šmėkla karo, kalnus, kelmus versdama T.Tilv.
| refl.: Tai užderėjo vasarojus, kap siena – nat iš šaknų ver̃čias Rod. Javai užsinešė, net iš dirvos ver̃čias Tr. Tas kelmas kaip ver̃tės, kaip šėrė šaknim man par tą ranką Sb.
5. tr., intr. DŽ, NdŽ, Gdr, Btrm, Pls guldyti į šalį (žemę): Palyčia žemę griauna, verčia LzŽ. Tiesian šonan (dešinėn) ver̃čia žagrė Dglš. Tai ji (žagrė) labai gražiai vertė LTR. Arklius pasišėriau ir su plūgu verčiù Dgč. Daba su traktoriais ver̃ta Lpl. Te prikišta mėšlo, plūgas nebever̃čia Slm. Ver̃tė žemę kap lubiną tokiu plūgu Drsk. Čia verstuvė būs, ka ver̃stum žemes Vvr. Krygom ver̃čia, aria dobilieną Klt.
| Plūgas ver̃čia vagą JnšM. Ver̃čia vagą kaip lentą Šmn. Tiej noragai ir ta žagrė ver̃čia vagą Rud. Vagos daugiaus ver̃stos su plūgu Krš. Salako apylinkių artojai pirmą vagą versdavo į lauko vidų, ir, jų manymu, dėl to javai turėję iš dirvos griūte griūti rš. Artojas nebevers gilios vagos B.Braz.
| refl.: Arklas lengvai rausė drėgną žemę, ir blizganti saulėj velėna, tiesi kaip styga, vertėsi paskui artoją V.Myk-Put. Kad arė rudenį, krygos ver̃tės – teip buvo aždžiūvę Alks. Mūs žemė tokia, kad kaladom ver̃čiasi, kap ari Plv.
ǁ DŽ, NdŽ, End, Šll, Jrb, Kvr, Mžš rausti, knisti: Veršis (bulius) piktas – ragais žemę ver̃čia Dv. Ver̃sta suversta šernų bulbos Klt. Šnipu ver̃čia, knisa kiaulė DrskŽ. Žolę karvė ver̃tė, ver̃tė nosia, širdijos, – tvarte pilna musių Klt.
ǁ Kvr, Antš rausiant kelti į viršų: Kad kurmiai ver̃čia žemę, žiemos nebus Srv.
^ Du melsvi kurmiai žemę verčia (noragai) KlvK.
ǁ kastuvu skverbti, gilinti: Nušilę ka kasa, ka ver̃ta grovius! Krš. Įkasę durpes, su spatu ver̃čia – i nulaužia tankiai spatą Jrb.
ǁ Žvr kelti (iš žemės) skverbiant (ppr. bulves): Pabaigėm bulves ver̃st Zp. Seniau bulves ver̃sdavo su šake Vv. Vyrai su šakėm ver̃čia [bulvių kerus] Dg.
6. tr. SD201, H, K, Rtr, ŠT104, NdŽ, KŽ, DŽ1 viršutinę pusę keisti apatine: Ver̃sk antraip akmenį J. Nespėjai sudėt į kupečius, perlijo – i vėl ver̃sk [šieną] Pžrl. Nebežinau, katras [minkomos duonos] šonas nèverstas, gal šitas? Plvn. Kepamus maisto produktus galima versti tik gerai apkepus jų pirmajai pusei rš.
ǁ antraip sukti: Pradužo katro [margutis], ver̃sk kitą galą PnmR. Išbąla to drobė gražiai, viena pusė išbalo, verti̇̀ ant antros pusės PnmR.
| refl.: Drobę išbaltina in saulės, upėn neša, ver̃čiasi drobė Dv.
ǁ sklaidyti į šalis, kad geriau džiūtų: Tiktai ver̃skiat šieną, eisma grėbti KlvrŽ. Su grėblio kotais reik ver̃sti šieną Yl. Kad plonai sukloja, tai nereikia ver̃st linų Svn. Kiaurą dieną ver̃tė linus, tik patamsiukais parėjo Jnš. Mano tėvas liuobėjo ver̃sti pradalges, kad greičiaus padžiūtų LKT136(Prk). Šienas nèverstas, darže sėdžia, o gieda: „Pone karaliau, duok lietaus“ Slm.
^ Vaitiškio ūsai prasiskyrė į šalis tartum grėbliakočiu verčiama pradalgė M.Katil.
ǁ vožti, verti, daryti: Kiek skrynę ver̃suot, tiek graudžiai verksuot (d.) Pj.
ǁ skleisti (knygos puslapį, lapą): Ver̃sti lapą NdŽ. Vaikai verčia puslapį po puslapio P.Cvir. Verčiu aš knygos šimtametės senus, pageltusius lapus B.Braz. Verčia [kunigas] brevijoriaus puslapius, lūpos šnibžda žodžius L.Dovyd.
| refl. NdŽ: Kažkaip man tie lapai po penkis iš karto verčiasi – nemoku P.Cvir.
7. tr. keisti gulimą padėtį, sukti, ridenti nuo vieno šono ant kito: Reikdavo ją ir ver̃st, ir valgydint – sunkus ligonis buvo Slm. Kaip ver̃čia, neatverčia – guli kaip negyvas Sug. [Ligonis] rėkia verčiantỹs, jį visą sopa Drsk.
| refl. H, R, MŽ, L, NdŽ, DŽ1: Kad užeina skaudėt, reikia ver̃stis aukštinykai Kbr. Verčiuos ant kairiojo šono, pagalvin spaudžiuos I.Šein. Kaip verčiuos, tik skauda, kaip guliu, neskauda Sdb. Vaikas jau i ver̃čias [lovutėje], i kelias, – nemažas jau Klt. Ant vieno šono pakyrsta [meškai] gulėti – ver̃tas ant kito Mžk. I sėdys, i stojys, i vieneip vertýs i kiteip vertýs – didiliai prasta naktis buvo End. Taip viską galvoj parėmęs, verčiasi kunigėlis ant paskutinio šono S.Čiurl. Vertės ant vieno šono – negerai, vertės ant antro – dar blogiau Žem. Ale kad pailsiu, aš versiuos ant šono, o tu sėsk ant kito šono DS53(Rs).
| prk.: Sveikatos neturiu: kad biskį kas, tuo pradeda ver̃stis (smarkiai plakti) širdis Jrb.
8. tr. I, KBII154, K išorinę pusę keisti vidine: Ver̃sti kišenę DŽ1. Tu laidyk ir parplovinėk grobus, aš ver̃su – taip būs greičiau Vkš.
^ Versk šiaip, versk teip, o vis išvirkščioji pusė (ir šiaip bėda, ir taip bėda) Vl.
| refl. NdŽ: Vanduo traukė grobą žemyn, ir pats grobas ver̃tės Vkš.
ǁ persiūti kita puse: Drabužį ver̃sti DŽ. Verstà suknelė NdŽ. Rūbas, sako, ver̃st nemožna Klt.
9. tr. ŠT373 risti, raičioti: Ir aš nu kalno kūlį verčiáu Brs. Kūlius ver̃čia vaikai ant pievos J. Ar moki kūlę ver̃sti? Žgč. Vaikai kūlį ver̃čia LzŽ. Kitas lėkdamas kūlį ver̃s iš to džiaugsmo Žr. Žingsnį žengsi, kūlį ver̃si – i numie (juok.) Pln. Reik kūlį ver̃sti, ka gandrą pamatai pirmą kartą Sd. Kūliùs ver̃čia, kad rugiai iš dirvos virstų LKKXIII128(Grv).
| Buvo atlėkę lėktuvu, ver̃tė kūlį, mirties kilpą darė Kl.
10. refl. NdŽ, KŽ ristis, ridentis (ppr. verčiantis per galvą): Ver̃stis per galvą DŽ1. Ver̃čias lėkdamas verstinis karvelis, o paprasti karveliai nesi̇̀verčia Brb. O tas avinas vis verstis per galvą, per galvą, išsinėrė iš virvutės (ps.) Brt. Pempę pamatęs, verskis per galvą – bus laimė per visus metus LTR(VšR). Neliesk manęs! Jei prisiliesi – nuo kalno versiuos! B.Sruog. [Boba] padėjo an tokios lopetos ir mane norėjo mest į pečių prikūrytą, tai aš pamatęs, kad man jau karšta bus, verčiausi nuo tos lopetos ir išsisukau koją BsPIV48(Brt). Kūliu verčiuosi SD123. [Mergaitė] kūliu per galvą verčiasi, šokinėja pritūpdama, rankom lyg sparnais mosuoja V.Bub.
^ Verčias kap zuikis pakalnėn LTR(Srj).
11. tr. DŽ1, Krs, Rs daug (ppr. be tvarkos) dėti, krauti, mesti: Ver̃sk šieną čia BŽ42. Ver̃sti į krūvą, į kupetą NdŽ. Pašarą ver̃sdavo kašikais karvėm Klt. Kaip išdžiūna [nurauti žirniai], ver̃čiam klaimuos, su kultuvais kuliam Kvr. Į laidarą liuob ver̃sti mėšlą Krtn. Neversk karvei vieno šieno, padaryk kratinio Ad. Ir kraudavome, ir versdavome nesigailėdami glėbius žalių eglišakių ant ugnies, kad tik tirštesni dūmų kamuoliai pakiltų M.Katil. Vežė ir ver̃tė in klojimo [javus] Aps. Davė davė, iš kluono ver̃tė ver̃tė viena [rugius į mašiną] Klt. Kloja, ver̃čia pašarą po kojom Dglš. Iš miško slenka rogės su rąstais, kuriuos verčia prie upės L.Dovyd. Pradėjo [velnias] laužtie medžius, an kelio verstie LTR(Lp).
| prk.: Mūs kapuos vienas kito kaulus ver̃čia (daug prilaidota) Dglš.
verstinai̇̃ adv.: Piktumą vienas kitam verstinai̇̃ ver̃tam Krš.
| refl. tr.: Vertúos akminus pudamentuo Krš.
ǁ prk. gausiai duoti, tiekti: Tėvai ver̃čia ir ver̃čia [miestelėnams] vaikami Drsk.
| Menkiausias susirinkimas kulkoze – ver̃ta šnapšo vagonais Krš. Mažai primelžu – nèbvertam pieno į pieninę Rdn. Iž užsienio ver̃čia ver̃čia viską, Lietuvos [prekių] nieko nereikia Brš.
verstinai̇̃ adv., verstinõs: Kuperatyvai piningus verstinõs ver̃tas: veža prekes tolie, į Rosiją Krš.
| refl. tr.: Šimtus ver̃tas tik iš pieno: dvi karvi melža, o du seniai Krš. Jiems tę tik pinigai verčiase, geriau negalia būt Vdžg.
ǁ prk. puikiai auginti: Patręša, kokius javus laukai ver̃ta DūnŽ.
ǁ Rdn, Lp daug (ko), gausiai berti, barstyti: Trąšų nebuvo, mėšlus ver̃tė Pj. Pelenus, smėlį ver̃sti ant ledo KŽ. Pelenus ver̃tam lauko[n] Krš. Rytais Amilia košė bulvių sagoną ir vertė tiesiai ant stalo J.Balt. Nešdavo, ver̃sdavo bačkon šitas uogas Lb. Gal druskos never̃st daug: kam reikės – įsidės Mžš. Obuolių daugis – i kiaulėmi ver̃čiam Mrk. Šiemet svietas bulbas ver̃čia maišais Klt.
| prk.: Gyvenimas – audra! Vertė ant manęs smėlio kalnus, laužė man pečius J.Gruš.
^ Rūsijai duoti, kaip į kiaurą maišą ver̃sti – nėr tvarkos Krš.
ǁ BzF197, KŽ, End, Kv, Dsm gausiai pilti, lieti (ppr. skystį): Never̃sk tiek, niekas neišgers NdŽ. Tę viską pila, ver̃čia – pažliugę jau Pv. Neša vandenį ir šitais kabliais ver̃čia an sienojų [per gaisrą] Vdn. Pila ver̃čia Nemnan, nuo Gardino kokis rudas vanduoj plaukia Drsk. Bitės jau pradėjo į perus versti (nešti) medų Nz.
| prk.: Visą sielvartą ver̃sti ant ko KŽ.
| refl. tr.: Keli vyrukai palei didelį langą stačiai iš butelių į gerkles verčiasi alų J.Ap.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Skdv, Pvn, Trk, Slm prk. gausiai ar be paliovos gerti (ppr. svaigiuosius gėrimus): Stiklą po stiklo ver̃čia DŽ1. Pasileido visi, ver̃čia didis mažas Lkč. Visi sprogo i sprogsta, ver̃ta stikliukus Krš. Kad ver̃čia, tai ver̃čia! Lp. Smurglini, murini [vyrai] tik ver̃ta į gerklę, tik ver̃ta! Rdn. Į gerklę ver̃ta kokį rašalą, kokius maurus – i serga Rdn. Prisitraukė artyn ąsotį su alum ir nebepaleido, tik pylė stiklinę po stiklinės ir vertė sau J.Balt. Pabalusį kaip ožio akis [spiritą], nenusistojusį ir šiltą, vertė į gerkles M.Katil.
12. tr., intr. Krtn, Vkš, Krš, Vb smarkiai, gausiai snigti arba lyti (ppr. pučiant gūsingam vėjui): Tokie bjaurie i nejudėk iš trobos – pūga ver̃ta Šts. Dideliais plostais verčia Pst. Žiemą ver̃čia sniegai iš apačios (pusto per pamatus) Vdk.
^ Lietus lijo, kaip iš viedro vertė TS1897,11. O lauke girdėtis baisiausia audra: žaibai, perkūnija, lytus kai su viedru verčia Sln.
| impers. DŽ1, Dglš, Krok, Drsk, Pst, Graž, NmŽ, Krtn, Trk, Rmš: Ruduo – i ver̃ta, jug visumet taip Krš. Kiaurą vasarelę ver̃tė, apipuvo viskas – daba[r] tuščià Varn. Ver̃ta par kiauras dienas Krš. Atjuoduo[ja] debesis – ver̃s! Vn. Taip ver̃čia sniegą, virsta rogės Skp. Visą dieną vertė sniegą kap plostais – ir kailinaičiai, ir nešulaitis šlapias LKKXVII176(Grv). Nenustoja pusčius ir ver̃tus sniego NdŽ.
^ Deda lytus, kaip iš viedro ver̃ta Pln. Ka pradėjo tokiais ubago kąsniais ver̃sti, kelio nematyti Všv. Sniegą ver̃čia kaip iš karties Zr. Lijo, ver̃tė kaip iš kibiro Jdr. Ver̃čia kap vyžais lauke (sninga didelėmis snaigėmis) LKKXIII125(Grv).
verstinai̇̃ adv.: Nelijo nelijo, ka pradės, verstinai̇̃ užver̃s Krš.
ǁ tr. užnešti sniegu, užpustyti: Ver̃sti kelią NdŽ.
13. tr., intr. KBII54, DŽ, NdŽ, Vvr, Šts, Vkš, Jnš, Grz, Rm, Ant, Slv be tvarkos griozti, rausti, naršyti, atkakliai ko ieškoti: Vertė, kniso, taršė, naršė trobą, paskui ir tvartą, ir kluoną J.Balt. Ten gulėjo ant stalo baisybė žibančių žiedų; ji ėmė juos versti ir ieškoti prasto, bet negalėjo rasti J.Balč. Išgirsi čia, išgirsi ten, – [žandarai] žmones pridraskę, prikėlę, – kratę, vertę ir… nieko nerandą S.Čiurl. Kratė, vertė kamarą, vis piningų ieškojo Žem. Ta boba ver̃ta visus pašalius, ieško Trk. O lenda, o ver̃čia – toks knisius Jrb. Ką čia verti̇̀ svetimus daiktus, a gražu, vaikali, taip daryti!? Krš. Versiù visą šėpą, perversiu ik alda daiktelio – vis tep rasiu Pv. Tik eina, tik kniausia, tik ver̃čia – ieško pavogt Svn. Nėr daikto pirkioj šitiem vaikynam, siunta, ver̃čia visa ką Klt. Ieško su žiuburiu, eina, ver̃ta po klėtę, po kūtę Žd.
| refl. NdŽ: Puolė prie skrynios, ėmė verstis – ištraukė pagalvį, paklodę, duknas J.Paukš. Pykši kas, kamaroj ver̃čias Dglš.
14. tr. ŠT383 kreipti, lenkti, sukti į kurią nors pusę, kuria nors linkme, keičiant padėtį: Sklydį verčiáu į kitą pusę, nedevės Krš. Aš plaukus verčiù į viršų Mrj. Vyrai jau plaukus kirpdavo, kiti ant šono ver̃tė, kiti teip išskleidė Tl. Aukštyn verstai̇̃s plaukais vaikis mun pats kirtis (patinka) Šts. Kitąsyk, kad da aš buvau jaunas, tai apie mus visur buvo miškai, kad viršiūnę pamatyt galvą verčiant aukštyn ir kepurė nukrisdavo BsPII116(Srd).
| impers.: Raguites ver̃čia, paleido kelią Dbč. Staigiai nesusuksi žagrę, ver̃čia su žmogum Vdn.
| prk.: Vė madas ver̃čia in senovę KzR. Žmogus šiame sviete vislab ir pačią bėdą ant naudos verta S.Dauk. Kada žmogus žmogų reg piktai alba griekuosu kokiuosu gyvenantį, tada jis kaltas yra jį mokyti ant tikro bei gero kelio versti BPII251. Širdis mūsų tavęsp versk Mž345. Neverčiau piktop širdies PK51. Ant geriausio verčiu (versti N) R67, MŽ88. Ką Dievopi, Kristauspi ver̃sti KI198. Ver̃čiame savo valią Dievui ant garbės A.Baran. Dievas siuntė tankiai pranašus, kurie anus parsergėtų ir į tikrą tikėjimą verstų S.Stan. Negerai aiškinti, į piktą versti ŠT133.
| impers. prk.: Kaip į mėlenumą ver̃ta (turi mėlyną atspalvį) Grdm. Ver̃ta ant miego (labai norisi miego) Lkv. Ver̃ta ant atdrėkio I.
| refl. prk.: Visaip mūsų tyko didžios priegados, ir rodos, kad mūsų ministeriai patys iš tikro nežino, katrul ver̃stis KA103. Vidurvasaris vertėsi kiton pusėn rš. Praėjo vasara, ir, rudeniui verčiantis vis gilyn ir niūryn, ji galėjo persižegnoti ir pasakyti amen M.Katil. Dienos ver̃čias an pavasarį Tr. Oras ver̃čias an sniego Ds. Ver̃tas motriška į kitą vierą Vn. Ver̃sties ing Liuterį I. Prie Dievo verstis OsG169. Amžinai bus išganyti …, kurie pakūtą darydami Dievop verčiasi BPI124.
ǁ NdŽ, DūnŽ savaip ar priešingai aiškinti, komentuoti: Kas jūso neprotas savaip viską ver̃sti Krš. Viską antraip ver̃ta (priešingai kalba) Tn. Ver̃tė taip, ka iš gyvolio žmogus – i daro kaip gyvoliai Krš. Papratusios motriškos viską į blogą ver̃sti (blogai išaiškinti) Krš. Jaunuomenė badėsi į pašones ir savaip vertė kalbėtojo žodžius M.Katil.
ǁ vertinti: Versk, ko vertas anas J.
ǁ kreipti (akis): Dangun dažnai akis verčia brš.
| prk.: Kursai piktai daro, tasai šviesybės nekenčia, ant tamsybių akis verčia prš.
ǁ Šlč gręžti, grąžinti, sukti atgal, keisti (kieno) judėjimo kryptį: Vituli, kur tu tę verti̇̀ karves?! Vlk. Kiaules verčiau bent kelis kartus A.Vencl.
| refl.: Kur rytoj ver̃sies (eisi)? Plm.
ǁ Jž perkant geresniu keisti: An pavasario reiks ir mum jau ver̃st arklys Užp.
| Versk tą žemę ir gyvensi kaip ponas Rm.
ǁ skirti: Už nestojimą į kamisiją [naujokams] dideles baudas ver̃ta Rdn.
ǁ refl. daryti posūkį, vingį, suktis (apie kelią): Kelias per tą kapinyną ver̃čias ing čia Kpč. Kad ir ver̃sis kur takutis, vis tiek eikit tiesiai Srj.
15. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba: Versti svetimąjį tekstą į lietuvių kalbą J.Jabl. Tuo metu jis (J.Jablonskis) vertė su mokiniais „Visuomenės įnamius“ ir mačiau ant stalo ištaisytus rankraščius KlbV59(J.Balč). Viso svieto raštus, knygas lietuviškan versiù BM451. Gyvenimo pabaigoje jis (A.Baranauskas) lietuvių kalba kūrė gana skambias ir stilingas giesmes ir vertė Bibliją LKXIX19. Pradėtos novelės nepabaigiau ir siunčiu verstą Prūso apysakėlę Pč. Parenkant ir derinant, kas verstina ir kaip tekstas taisytinas, Mažvydui turbūt daug padėjo jo profesorius Stafilas rš. Ver̃čiamosios raidės NdŽ.
16. tr. NdŽ, DrskŽ, Jnšk, Brs, Vn kalbėti ar rašyti kitaip negu įprasta, įgimta, keisti kalbą, tarmę: Aš savo kalbos nèvertu (kalbu tik žemaitiškai) Krtn. Varniškiai ver̃ta tą kalbą kiteip Žr. Toks didliai verstõs kalbos Als. Kitos pusės verstèsnė kalba, žodis J. Ana nėr vertanti̇̀ kalbos Vž. Ėmė gramatiką ver̃st (naujoviškai kalbėti) Rd. Garbėdiev, kad nugi atsimainė vis, ir kiek noriant vertam savo gi tėvų liežuvį Žlv.
verstai̇̃ Iš mokyklos parvažiuo[ja], verstai̇̃ šneka Rt. Ans verstai̇̃ kalba, iš gudiško J. Lietuviai (aukštaičiai) verstai kalba Šts. Užmiršo žemaitiškai šnekėti, šneka verstai̇̃ Pln. Žemaičiai Panevėžio gyventojus vadina gudais, o liežuvį – verstai kalbėjimu IM1860,56. Versčiaũ rašytos knygos aš nesuprantu Ggr.
17. tr. H, DŽ, Rdn daryti kitokį, mainyti, keisti: Žemę ver̃sti dykynėmis NdŽ. Versti ing titnagą I. Ver̃sti garais (kietą kūną) BŽ60. Mišrąjį skaičių verčiame netikrąja trupmena Z.Žem. Verčiau žmogum, pavirto sukčium J.Jabl. Saulutė kildama kaitino iš aukšto ir baltąją šalną vertė į tankią miglą Žem. Dalį gautų daiktų sau suvartodavome, kitus versdavome į pinigą, ir būdavo antra alga S.Čiurl. Tiesioginę kalbą verčiant netiesiogine kalba, paprastai kinta tarinio nuosaka rš. Mechaninė variklio energija siurblyje verčiama hidrauline rš. Aš griaunu tavo pergales, verčiu jas pralaimėjimais J.Gruš. Leido [Kęstutis] rimtus pulkus į visas šalis, kurie plėšdamys plačiai platesniai degino, teriojo ir vis į kūlį ir vandenį vertė S.Dauk. Miestus … verskit į pelenus RD193. Šešis kodžius akmens vertė vynan pilnus vandens Mž224. Christus vertęs buvo vandenį vynana BPI310. Ing skudurus ver̃sti, draskyti I.
| prk.: Reikia vengti draugijų gyvenime asmens nesusipratimų ir nereikia jų versti visuomenės klausimu A.Sm. Paprotį įstatymu ver̃sti KŽ. O prisiegą laužąs į ką savę verčia! TS1899,3. [Viešpats] išmintingųjų mokslą į paikystę verčia CII1.
| refl. M, Š, NdŽ, Rtr, KŽ: Pamariškiai negalėjo iš dyvų išeiti: jie dar nebuvo matę moters, kuri iš vokietės – tokia jie laikė Reginą – verstųsi lietuve I.Simon. Žmogus tura būti žmogus, į gyvolį never̃sties Krš. Pajuodę kaulai, jau in žemes ver̃čiasis Krm. Lietuviai neprivalys daugiaus važiuoti į Suvalkus ir ten verstiesi į lenkus! A1884,140. Duona kūnu jog verčiase, vynas krauju jog stojase, mes turiam prisakymą SGI152. Vertėse drėgnumas mano ing sausimus vasaros Mž466. O kad būt Kazys nusimanęs, koks jis kvailas buvo, tyčia susilaikydamas nuo to, kas žemę dangum verčia, nuo tos neegoistinės meilės reiškimo! Vaižg.
^ Verčias ir vilku, ir lape PrLXVII29, B505, B. Verskis vilku, verskis meška – kaip tiek, teip tiek Sln. Verskis vilku, verskis meška – vis tiek žvėris PPr437(Ds). Su Bagdonu [matininkas] didžiai suteikė: tas jau neįmanė, kaip jam įtikti, katinu ir šunimi vertės LzP.
ǁ Blnk, Trš manyti turint kokių ypatybių, laikyti ką kuo: Mane durnu ver̃čia Dglš. Autakoju močią ver̃čia Klt. Tave už netikusį ver̃čia Ėr. Nieko nedarykit per barnę aba morną šlovę, bet per nusižeminimą teverčia vienas kitą prakilnesniu neig save Ch1PvP2,3.
ǁ refl. Rs, Pc, Grž dėtis, tartis kuo, kokiu esant, apsimesti kuo: Jis ver̃čiasi labai už gudrų, o kai reik, nieko gera neišmano Jnšk. Už durnį ver̃sties nenoru Vgr. Jiej ver̃čiasi lenkais Drsk.
ǁ refl. keisti fazę (apie mėnulį): Agurkai reikia [sodinti], kai ver̃čias mėnuo Jž. Pilnam mėnesiui mažėjant, apie Alytų sakydavo, kad jis verčiasi rš.
ǁ refl. NdŽ burtų galia teikti vienai būtybei kitos būtybės pavidalą, išorę, formą: Visokiom baidyklėm ana (merga) ver̃tės LMD(Klt).
ǁ refl. keistis: Ver̃čias i ver̃čias tas gyvenimas Ad. Ver̃sis laikai, būs geriau gyventi Lk. Kas te gali žinot, kap per dešim tūkstančių metų ver̃tėsi DrskŽ. Tas jų gyvenimas dusyk an dienos ver̃čiasi Jnk. Ver̃tės ver̃tės tie pinigai Klt. Vyrų kaip vyrų, o motriškų mados vis ver̃tas i ver̃tas Krš. Čia jau daug ver̃tėsi kunigų Grv. Kada nors vis tiek ver̃sis! Alk. Jau ver̃čiasi: žiemą baltas, vasarą žalias (keičia pažiūras pagal reikalą) DrskŽ.
18. šalinti iš valdžios, atimti valdžią, galią valdyti: Kada dar cėrių ver̃tė DrskŽ. Tais metais pradėjo ver̃sti valdžią Nv. Tokių jau vyrų buvo, sugalvojo važiuoti ver̃sti valdžią žemynais Skd. Jį jau ver̃čia iš pirminykų Brb. Karaliùs ver̃ta nu sosto šalin, i gana End. Užėjo cicilikų metai, sąmaištis – mokytojas pradėjo susirinkimuose prakalbas sakyti, carą nuo sosto versti J.Paukš.
19. tr. iš savęs leisti išeiti (iškilti, ištrykšti, išplūsti, išvirsti): Kunkulą ver̃sti KI124. Ir mūsų trobų kaminai vertė dūmus tyliais rytmečiais aukštyn M.Katil. Šaltinis nesustodamas verčia vis naujus vandenis rš. Ugnikalnis ver̃čia laivą ir pelenus DŽ1. Tarytum staiga prasiveržė ugnikalnis ir kraterio gerklė spjaudė akmenis, vertė lavą V.Bub.
| refl. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Pl, Dbč: Iš kalno tik ver̃čiasi šaltinis, šaltas šaltas [vanduo] Vlk. Žmonės kalba, kad tai sūrus šaltinėlis giliai iš žemelės verčias V.Krėv. Tę vanduo ver̃čias – verda i verda (apie šaltinį) Jrb. Va kap ver̃čiasi tusai šaltinis! Drsk. Iš kalno versmė ver̃čiasi Srv. Į padangę vertėsi ir kilo tirštų dūmų kamuoliai TS1900,2–3. Iš kaminų dūmai kunkulais verčiasi visu debesiu LzP. Smirdi degantỹs šienas, dūmai tep ver̃čiasi DrskŽ. Ver̃tas dūmai į trobą: sūdės du metai nešluostytos Krš. Netrukus suliepsnojo kūtės, ir ėmė verstis dūmai iš pono Skrodskio kabineto V.Myk-Put. Kad užsikuria [kūlelis], tai net liepsna kaminan ver̃čias Slm. Dūmai iš gerklės vertėsi tep kap iš kamino (ps.) Brt. Sykiu su lava verčiasi ir vandens garai rš. Matė kalną, apsemtą ugnia ir debesiu, iš kurio vertėsi griausmas su žeibu O. Seniau, būdavo, kubiluos rūgsta [alus], tai puta lipa, ver̃čias per viršų Kp. Kadgi rūgsta alus, kad ver̃čias puta Slm. Jau vanduo puode kunkulais ver̃čiasi Kt. Garas iš arklių prusnų vertėsi raudonais kamuoliais besileidžiančios saulės užlietoje lygumoje M.Katil. Durys girgždėjo, gerai neužsidarė, ir pro plyšius, ypačiai žiemą, vertėsi į vidų šaltis A.Vencl. Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų taisos žali šilkai, iš dugno ver̃čias balti perlai DrskD107. Iš jo burnos vertėsi degtinės smarvė rš.
| prk.: Ver̃tas baisūs žodžiai iš burnos, keika – žemė linksta Krš. Man akysè žarijos ver̃čiasi Bgt. Pyktis kamuoliais vertėsi iš širdies sp. Nuo verksmo verčias marių sietuva A.Mišk.
ǁ refl. prk. rastis: Iš kur tai ver̃čias visi itiej su barzdom LKKXXIX184(Lz). Verčias ir verčias darbai kaip iš peklos LTR(Šd). Iš kur te jos ir kalbos tiek verčias? LTR(Ds). Iš kur tas lietus verčiasi? Rm. Ir iš kur jiej (baravykai) ver̃čias? Rdš.
ǁ intr. veržtis, virsti, plūsti, trykšti, lietis: Šaltinis ver̃čia NdŽ. Ugnikalnis ver̃čia VĮ. Iš gilie ver̃ta žiubalas (nafta) Gršl. Dūmų kap iš pečio verčia iš burnos [rūkant] Pls.
20. intr. DŽ, NdŽ gausiai sunktis, pilti (apie prakaitą): Alsuoti sunkiai, prakaitas ver̃ta Trk.
| refl.: Prakaitai ver̃čiasi – sunkus darbas Drsk.
ǁ tr. padėti, skatinti išsiskirti (prakaitui): Liepžiedžių arbata ver̃ta prakaitą Pln. Ver̃ta prakaitą nasturcijų žiedai Sd.
21. refl. lįsti, kištis, išvirsti į paviršių: Gieda lenkai, gyslos ver̃čiasi an kaklų (nori perrėkti lietuvius) Vžn. Labai šiton kojon gyslos ver̃čias Pv. Levas suspaudė vilką nemielaširdingai, net to žarnos pradėjo verstis LTR. O jy (saldžioji votis) iš vidurių ver̃čias, jy turi išeit iž vidaus Kpč.
22. tr. gausiai berti (spuogais, šašais): Ją visą pakūnės ėmė ver̃sti Trg.
| impers. DŽ, NdŽ, Vn, Jnšk, Pš, Pc, Kp: Veidą ėmė spaugais ver̃st Škt. Ne toks niežėjimas – pradėjo ver̃sti šašais Rdn. Ver̃ta muno paršus, i neišgydau Krš. Ver̃tė tris dienas [tymais] po valiai, tris dienas nesėsdinėj[o] DrskŽ. Raudonligė – tai ne mėlynės: labiau ant viršų ver̃čia Mžš. Duoda gert midaus arba arielkos, kad į lauką verstų LMD(Sln). Jei kiauniežėmis verčia, reikia iš lauko atbulą dagilį parvilkti ir pasismilkyti juo, tuomet sugys buvusios ir nustos vertę TŽIII357. Jeigu vaikas išgąsčio kiek turia, a špuogiukai pradeda verst, duoda dirvinių našlaičių arbatytės Pš.
ǁ refl. gausiai rastis, piltis (apie spuogus, pūsles): Tiej raupai pradėj[o] ver̃stis, jis visas pajuodo Lp. Rankos pirmiau išpursta, o vėliau ima luptis oda, verčiasi pūslės L.Dovyd.
23. refl. KŽ, Rdm jėga brautis, spraustis, grūstis, veržtis: Žmonių daug, ver̃tamos kitas per kitą Krš. Ką labiau kryžokai ver̃tėsi pilin, tą lietuviai stipriau gynėsi BM106(Sb). Ėst nėra ko, kiaulės griaužia [gardus], ver̃čias lauk Žg. Agar nematai, kaip bitelės ver̃čias iš avilio, renkas vienan kamuolin Slm. Spiečius iš avilio ima ver̃stis Rd. Liūliai (kirminai) ver̃čiasi iš žemės Drsk. Musės ver̃čias į vidų, kai saulė užšildo Skrb.
ǁ knibždėti: Sekmadienį krūmai ver̃čias – kas tę žmonių! Žrm.
24. refl. Pt būriu greitai kur pajudėti, pasipilti: Tiesiog ant ko su umaru eiti, virsti, ver̃stis KII36. Staiga sujudo žmonės, ėmė verstis į lauką, prie kalbėjimo tiesiog V.Kudir. Nuo Vadoklių ver̃čiasi ir ver̃čiasi [rusų kariuomenė] Ėr. Žmonės dūtkūliais ver̃tėsi iš miesto Gs. Puol kulkos tankios kaipo ledai, Napoleons verčiasi visur linkai RD193.
25. refl. SD168, SD7, CII998, R, R190,366, MŽ253,491, N, K, M, L, Rtr, ŠT26, Š, DŽ, NdŽ, KŽ turėti verslą, iš ko gyventi: Siūti, siuvėjo amatu verstis ŠT211. Seniau visi ver̃sdavosi iš savo ūkės Sdb. Aš gi verčiaũs iš gyvulio Str. Su arkliais ver̃sdavos anas Kvr. Aš karvę turiu, iš karvės verčiúos Kkl. Su žąsims menkiau ver̃sdavomos Šlu. Ką padarysi, visokiais amatais ver̃tas Žeml. Su meistrysta ver̃tas Krš. Žmones iš miškų ver̃tės Dbč. Ver̃tės iš audimo moteriškos ir mergos Pgg. Jam reikėtų kiteip ver̃stis JT375. Mės jau nèsverčiam niekap GrvT99. Matai, kaip žmonys ver̃tas – vogimu, plėšimais, i širdės leida Krš. Tiek metų vagimis ver̃tėmos (vogėme iš kolchozo) Eig. Kuo jis dabar verčiasi tenai? VĮ. Jis verčiasi tekinimu, tekintojo darbu VĮ. Žmonės ramūs ir darbštūs, senoviškai verčiasi ir gyvena A.Sm. Kuo dabar besiver̃si [nieko nebetekęs]? J.Jabl. Matas tašė malksnas. Tomis besiversdamas pasistatė sau krūme trobelę J.Balč. Milžo po šešetą karvių, o pienu vis dėlto nesivertė; užtat patys gražiai maitinosi Vaižg. Sako, pieną statyčiu, ver̃sčiuos iš pieno Akm. Kitas vėl, norėdamas versties ir pelnyties, augina teip pat taboką S.Dauk. Žinai, kad mums pinigų reikia, verskimsime, kaip galima TŽIV382. Anas, kuris buvo ėmęs penkius talentus, vertėsi jais ir nupelnė kitus penkius GNMt25,16. Vežta (vežėjo amatu) verčiuosi SD56. Jis (kupčius) dvarą tėviškės kaip reikiant nor valdyt ir besiversdams nor sau lobių užpelnyt RD201. Tam tikras bulvių kiekis bus parduodamas rinkoje žemės ūkiu nesiverčiantiems gyventojams rš.
ǁ ieškoti ar rasti išeitį gyventi, manytis: Kaip aš ver̃suos žiemą – nė vieno pagalio neturu Krš. Šiais laikais ver̃skias su tą diena Eig. Aš i senatvė[je] vertúos Pj. Kaip tu dabar verti̇́es? Akn. Mes sunkiai su pinigais ver̃tėmės Dglš. Kitą kartą žmonys vis ver̃tės kaip pigiau Žlb. Po kari buvo sunku gyvent ir ver̃stis Sem. Daug dirbam i taip ver̃tamos LKT101(Kv). Kab galėjome, tep ver̃tėmės, dovanai niekas nieko nedavė Drsk. Pamatysma, kaip tie jauniejai ver̃sias (ims tvarkytis) Krš. Sunkiausiai ver̃tas vagys i žulikai: vis po prakaitu (juok.) Akm. Nemoka verstiesi ir apsieiti kaip prigulint su tuo, ką jiems davė gamta ir gyvenimas A1886,148. Su malagystoms įprato ver̃sties metų metais, greit neatprasi Rdn. Tasai (žmogus) pavadino dešimtį tarnų savo ir davė jiemus dešimtį vaškų ir bylojo jumpi: verskitės, ik eš sugrįšiu VlnE185. Kaip ver̃čiatės iš po ligos? Antz. Skanėsais ver̃tas, čirškina, gerai gyvena Krš. Dar̃ nežino, kap ver̃stis iš gerovės, kap rengtis Kpč.
^ Verčiúosi kap klumpė (visi išnaudoja) Graž. Varge būdamas, kaip išmanai, verskias VP49. Varge (Bėdoj N) būdamas turi verstis, kaip gali PrLXVII28, B405. A šiaip ver̃sys, a kitaip – žmonims neįtiksi Krš.
ǁ NdŽ praktiškai vartoti, naudotis: Negana turėt tinkamą terminą, dar reikia mokėt juo verstis KlbXVIII22. Juozas laikė Barbelę už savo daiktą, su kuriuo galėjo verstis, kaip jam patiko LzP. Pono pinigais jis vertėsi kaip savais, ir niekas nedrįso jo įtarti A.Vien.
ǁ išsisukinėti: Prispirtas vaikas vertýs, i pamaluoji kiek Krš.
26. tr. SD122, SPI324, H, KII2, I, LL35,109,196, L, Rtr, ŠT148,240, DŽ, NdŽ, KŽ primygtinai reikalauti, spirti, priverstinai raginti ką daryti, atlikti: Aš tave neverčiu gerti J. Jie mus kitaip daryti ver̃čia J.Jabl. Jie ver̃tė mane drauge eiti K. Iš mažo reikia vaikai mokint ir ver̃st prie darbo Antz. Prie darbo reikia ver̃st, kad suprast[ų], iš kur tas pinigas pareina ir kad mokėt[ų] jis sunaudot Pv. Nèvertė tąsyk į tas mokyklas, nėkas nė[jo] – knygos buvo brangios Snt. Ant darbo versti N. I mamaitė gera – ver̃tė už seno vyro eiti LKT90(Rt). Myga, ver̃čia, kad tekėt[ų] Klt. Aš tavęs neverčiu, tik patariu: su ja nepražūsi Žem. Pripilkite dainiui didesnę mido taurę, tegeria verčiamas, kad nenori geruoju – manau, palinksmės senas vaidila V.Krėv. Jų (žmonių) nei artina, nei skiria bendras darbas, reikalai, dažnai verčiantys daryti ne tai, ką norėtum J.Ap. Neverčiama nūnai tu tai išpildei, ką aš pirm ilgų metų pažadėjau Vd. Teisinė valstybė naudojasi savo verčiamąja teise bendros gerovės sumetimais S.Šalk. Tie tėvai mergos verčia tą dukterį, kad eitų už to Pliudriko, nes ans buvo bagotesnis BsPIV255. Niekas nevertė, kad spaviedotumias mūsų kunegui M.Valanč. Heretikai … visas moteris, idant už vyrų tekėtų, ver̃čia DP52. [Jeigu] kas verstų tave eit mylią, eik su juo dvi (myli) Ch1Mt5,41. Jis ieškojo atpuolusius ir Dievo nesibijančius, kurie žmones syla vertė nuog zokano atpulti BB1Mak3,5. Nor Dievas ligomis mus versti ir pamokyti, idant kožnas savo sąnarius gerai vartotumbim, tatai esti savo sąnariais gerus darbus dirbtumbim BPII370. Neigi reiktų žmones Sakramentop per įstatymus versti? Vln9. Šventės šios linksmybė … verčia mūsų įsčias giedoti giesmes saldžias Mž283.
| prk.: Aplinkybės mus verčia kartais būti netgi labai negailestingus V.Bub. Bet pačią paskutinę akimirką jį sulaikydavo kitas jausmas, kuris versdavo kažko laukti, tikėtis J.Mik.
^ Tinginio nėkur never̃si (nepaskirsi jokių darbų) Rdn. Kaip būs gera [marti] – kaip ver̃si, taip nedėsi (juok. ničniekur neįtiks) Užv.
ver̃čiamai adv.: Nusižengė verčiamai mokėjęs darbininkui ne pinigais, bet prekėmis rš.
verstinai̇̃ Karalienė turi verstinai prisiversti pagalvoti apie Vilių I.Simon. Draugijoms galima esą verstinai atimti gyvatą A.Sm. Netraukite verstinai savo tarpan žemės mergelės, jei ji neturi tam tikro pašaukimo rš. Valstiečiai verstinai turėjo klausyti naujai skelbiamų tikėjimo tiesų rš.
27. tr., intr. SD1196, NdŽ, DŽ1 daryti, skatinti poreikį, kelti norą: Tas visas liaupsių srautas mane vemt vertė (buvo šleikštus, nemalonus) V.Bub.
| impers.: Ver̃ta, suka į vymą J. Bloga, bloga in krūtinės, vemt ver̃čia Kvr. Duok kamparo nugert – raugėt ver̃čia Pkr. Kap suvalgė ką, tai atgalion ver̃čia LKKXIII118(Grv). Ana bet ko negali valgytie – vemt ver̃čia, su visu blogos sveikatos Aps. Atgal ver̃čia valgį Dglš. Paėjus ver̃čia ažu stūrio (kampo) Akn.
ǁ tr. imti, būti veikiamam: Nerimas ver̃čia mane J. Mane tik tokie šiurpai ver̃čia, eina par visą kūną Jrb.
28. tr., intr. DŽ būti užperimam (ppr. apie apvaisintą kiaušinį): Agurkai mezga, kiaušiniai ver̃čia Š. Kiaušiniai nèvertė, i žąsiukai neišriedėjo Rm. Kad žąsys verstų kiaušinius, tai reikia žąsiną palikt iš svetimo pulko LTR(Šd). Žąsiną apverčia par galvą, kad kiaušiniai gerai ver̃stų VoL245.
| impers. tr. DŽ, NdŽ, Brž, Slm, Mžš, Vdš, Lnkv, Bsg: Kiaušinius visus nèvertė, – būtų visus išperėjus višta, o dabar nė vieno Kbr. Ant šešioleka [kiaušinių] užleidžiau [perėti], i visus ver̃tė LKKXI194(Jnš). Jeigu kiaušis, pryš saulę veizant, tamsus – yr ver̃stas, jeigu šviesus – kliunkis Vkš. Žąsinius šįmet ver̃čia, o antinius – visai ne Kt. Pusiauraky žiūri kiaušinius, kurie versti̇̀, kurie neversti̇̀. Neverstúosius [kiaušinius] išima Š. Po nedėlios jau žymu, katras ver̃stas kiaušinis, katras ne Pnd. Gal da tas vienas kiaušinis i bus ver̃stas Žml.
ǁ tr. vaisinti: Kap išrausi gaidžio dalgę (didžiąją plunksną iš uodegos), jis kiaušinių jau never̃čia Brb. Jeigu kas čiūpoja žąsiną, tai neverčia kiaušinių LTR(Vs).
| refl. TŽIII367(Ps): Kiaušiniai gerai ver̃tėsi Ėr. Par du kartus leidžiau, tai labai gerai ver̃tės viščiokai Pnd.
29. intr. NdŽ, Lnkv lemti, skirti: Ponas Dievas kitaip vertė N.
30. intr. siausti, šėlti, dūkti: Audra ver̃čia NdŽ. Pačios drūtosios šakos buvo nulenktos, lyg tarsi audrai vertus miške Blv.
31. tr. impers. Iš skaudėti, gelti, sukti: Man vidurius ver̃čia, eit nebegaliu Gdr.
32. tr. paleisti į apyvartą, paskleisti: Pinigus ver̃sti KŽ.
33. primesti kokią blogybę, kaltinti: Jei motyna an tėvo ver̃ta, ana tylia DūnŽ. Ver̃ta an jūso, ka bedieviai, netikę Krš. Nu ka ver̃ta an munęs, o aš klausaus už sienos: ak tu, šepetone! Krš. Svietas ver̃čia an tavę nekaltai Dv.
34. tr. keikti, koneveikti, plūsti: Pasiuto ver̃sti, akės kaip žalčiuo pabalo Krš. Tą Ameriką keika, ver̃ta visaip Krš.
35. intr. uždrožti, sušerti: Ver̃sk į priusną už tokį žodį Dr. Kad aš tau ver̃su į snapą! Slnt.
×36. (sl.) tr. susigrąžinti: Kap insiduoma – aždirba, neinsiduoma – tep ir savų grašių nèverčia atgal LKKXXIX84(Lz).
◊ aki̇̀s ver̃sti NdŽ, KŽ Rod akiplėšiškai gintis; griežtai tvirtinti ko nesant, nebuvus: O tas jau žentas verčia akis, kad nebuvo [nukirstose slibino galvose] liežuvių! BsMtI188(Brt). Boba aki̇̀s ver̃čia, kad ji neėmė Alk.
ãkys [iš kaktõs] ver̃čiasi
1. apie sunkų darbą: Keliu, net ãkys iš kaktõs ver̃čiasi Mrj. Ir ãkes ver̃tėsi iš sunkumo, kap sunkiai tęsei maišus Vrn. Rugius pjauni pjautuvu paslenkęs, net ãkes ver̃čias DrskŽ.
2. apie didelį, nepakeliamą skausmą: Sirgau, tep skaudėjo, kad ãkys iš kaktõs ver̃tėsi Mrj. ×

ant beñkio ver̃sti skersti: Ilga nelaikysam [gyvulio], ver̃sam ant beñkio End.
ant ki̇̀to šóno ver̃stis apsigalvoti: Apsisvarstė, ver̃tės an ki̇̀to šóno, išvažiavo į miestą Rdn.
ant šóno ver̃sti skersti: Ver̃ta an šóno kiaulę po kiaulės – tura ko paėsti Krš. Urnėžis vis nesiruošė versti [kuilio] ant šono, nors ir veislei nebetiko M.Katil. Kasmet po tris lašininius versdavome ant šono rš.
añtra (antrà pusè) ver̃tus Š, DŽ1; añtrą [pùsę] ver̃tus KŽ kitu požiūriu, kitaip vertinant, tačiau, bet, be to: Tačiau, antra vertus, tas pats A. Baranauskas ano meto Lietuvoje buvo didžiausias lietuvių kalbos žinovas ir tyrinėtojas LKXIX19. Jie net norėję buvo keliauti ir toliau nakčia, bet, antra vertus, ąžuolyne toks puikus pavėsis J.Sav. Antra puse vertus, kas čia do per kalčia! Žem. Antra vertus, veiksmažodžių leksines reikšmes padeda suvokti jų valdomos žodžių formos LKGII12. Antrą pusę vertus, gerai sakoma: kaip kas išmano, taip save gano LzP. O antrą pusę vertus, žvėdams visur valkiojanties ir negudru buvo į Rymą važioti M.Valanč. Voverės labai priklauso nuo maisto atsargų, o antra vertus, jų nemažai išnaikina plėšrieji žvėrys rš.
áudrą (áldras Kv, Gs, áldrus J, áudras DŽ, Dr) ver̃sti [ant galvõs] DŽ, NdŽ, Gs smarkiai reikštis, siausti, šėlti, triukšmauti: Tytuvėnų miškūse mūsiejams su maskoliais kariaujant ir audrą vertant aš pašmurkš pakrypau į Betygalos parakviją M.Valanč. Broliai jos taip pat audras vertė per vestuves: stalus, krases laužė, krosnis daužė, gėrė, ūžė, kriokė, dainavo Žem. Tu visur áldrus verti̇̀ Ll. Vėjas áldras ver̃ta miške Gd. Tu saiką praradai, audras pradėjai verst mums ant galvų J.Gruš. Ir tie velniai pirma buvo aniuolais, bet kad jie vis prieš poną Dievą priešinos, audras vertė, tai ponas Dievas juos pakorojo – nustūmė į peklą Sln.
aukštỹn kójom ver̃sti
1. iš esmės keisti: Naujas šeimininkas viską ver̃čia kójom aukštỹn Jnš. Išdavikas jūs esate dabar. Jūs viską verčiate aukštyn kojom J.Gruš.
2. Graž daryti didelę netvarką, jaukti.

aukštỹn kójom ver̃stis iš esmės, visiškai keistis: Da čia gali viskas aukštỹn kójom ver̃stis Mrj.
[vi̇̀są] bė̃dą ver̃sti (kam) NdŽ, Mžš, Lp, Šk, Trk laikyti kaltu, apkaltinti kuo ką: An kito bėdõs never̃sk Bgt. Jisai vi̇̀są bė̃dą ant kito ver̃tė par teismą Šln. Ka tik kas, verta bė̃dą vėžiuo, nereik daktarams galvą sukti Krš. Ver̃sk an manę bė̃dą ir išsiteisysi Pv. Mergele jaunoji, lelijėle baltoji, versk šitą bėdelę an kito bernelio LTR(Mrk).
galvomi̇̀s ver̃stis labai stengtis: Nežino, ką daro, ver̃čiasi galvõm Iš.
gū́rus mū́rus ver̃sti šmeižti: Jis ant manęs gū́rus mū́rus ver̃čia Rs.
į niẽką (į niekùs, į nėkùs) ver̃sti
1. nerodyti pagarbos, niekinti: Pati duktė motiną į nieką verčia, gal, manai, neskauda širdis Jnš. Save ing niekùs ver̃sti I.
2. lepinant, paikinant gadinti: Į nėkùs vaiką ver̃ta, nėkumet nesubara Krš. Žmonelę į nėkùs ver̃ta (be darbo laiko) DūnŽ. Į nėkùs vaiką ver̃ta – ko nora, tą duoda Rdn.

ir gẽguže, ir driežù ver̃stis veidmainiauti: Toks ver̃tas i gẽguže, i dri̇́ežu Krš.
iš káilio (×iš skūrõs) ver̃stis persistengti: Žmonys patys iš savęs verčias iš kailio KlK10,36(Dv). Ãny[s] jau iš skūrõs ver̃čiasi, nežino, ką dirbt, ką apsisegt LzŽ.
iš kójų ver̃sti
1. marinti: Senam tei tas suskausta, tei tas – ver̃ta iš kójų jau Krš.
2. atleisti iš pareigų: Tu anam nė gero, nė blogo nepadarysi, vis tiek aną jau ver̃s iš kójų Štk.

juokai̇̃s ver̃sti NdŽ ką pašiepti, išjuokti, iš ko šaipytis: Ko tu mums anksčiau nieko nesakei? Mes visa tik juokais versdavom S.Zob.
káilį (káilinius) ver̃sti (ver̃stis) [į ki̇̀tą pùsę] NdŽ, DŽ1, Žv keisti pažiūras, įsitikinimus: Kas tik ateina (užima šalį), i ver̃ta káilį į ki̇̀tą pùsę Krš. Seni̇̀, mas kitaip káilį nebèvertam Vn. Nėkas par gvaltą nespira káilio ver̃sti, patys ver̃tas Krš. Ver̃ta káilinius antraip ir žiūra, a pataikys, a ne Varn. Kiek jau tokių žinau, kur ver̃ta káilinius i po kaimus Rdn.
kálnus [mū́rus] ver̃sti
1. DŽ, NdŽ, Skdt, Skrd apkalbėti, šmeižti; keikti: Viena ant kitos kálnus ver̃čia Pl. Kálnus ver̃tė, paskutiniais žodžiais dėjo parpykusi Krš. Kálnus mū́rus ver̃tė ver̃tė, kai ana atatekėjo Klt. Klausyti baisu, kaip keika!.. Kalnus verčia – štai kaip keikia! V.Krėv.
2. DŽ1, Antz, Šmn daug dirbti: Kai jaunas buvau, kálnus verčiaũ Šk.

[vi̇̀są] kal̃tę (kaltès, kal̃čią) ver̃sti (kam) NdŽ, DŽ1 laikyti kaltu, apkaltinti ką kuo: Ver̃tė an manę kal̃tę, vežė in Žirmūnų daboklę [už pastatytą kryžių] Žrm. Tarutis, tik piktas būdamas, versdavo kaltę pačiai ir vaikui P.Cvir. Nutilus zylei, kiti paukšteliai šoko dar baisesnes kaltes ant manęs versti Mš. Never̃skiam vyruo vienam kalčiõs, ana ar, velnias, gera Rdn. Ver̃ta visas kalčiàs an Stalino, an Brežnevo, o visi tie patys tebesėda Krš.
ki̇̀ta ver̃tus DŽ1; KlK53,29 kitu požiūriu, kitaip vertinant, tačiau, bet, nors, be to: Kita vertus, jos (rodyklės), kad ir nemaža grasaus darbo reikalingos, redaktoriui padeda galutinai suveržti tekstą rš.
kepšès (kójas NdŽ, DŽ1) ver̃sti menk. mirti: Visi žino, ka reiks ver̃st kójas, tik raminas, ka negreit Jd. Viskas išsibaiga žmoguo, turi̇̀ kepšès ver̃sti Krš. Jau maniau kójas ver̃siu Bb. Nebgali̇̀ apsikopti, ver̃sk kepšès, ko ten vargti! Rdn. Geriau kepšès ver̃su, ale rūkysu Krš. Gẽra, rūko, i ver̃ta kójas [vyrai] ankstie Krš.
kójomis į vir̃šų ver̃stis keisti gyvenseną: Vaikai ver̃čias kójom in vir̃šų Nmn.
kū̃lį ver̃sti kvailioti, siausti: Kol jaunas, gali kū̃lį ver̃sti, o kaip sentelėji – nosę krapštyk Krš. Prisigeria i ver̃čia kūliùs po miestą Jrb.
kūliai̇̃s ver̃stis
1. strimgalviais pulti: Kūliais páržegnotas velnias kad verčiasi, kad verčiasi! Paį.
2. iš esmės keistis: Dabar viskas ver̃čias kūliai̇̃s Tr.
3. sunkiai dirbti: Tik močia ir tėvas kaip juodi jaučiai, anot jų, kūliais verčiasi J.Paukš.

liežùvį ver̃sti
1. pradėti kitaip kalbėti negu įprasta: Aš jau nebver̃su liežùvio, taip jau i mirsu Krš.
2. apkalbėti: Tos pačios lenda, tos pačios išejusios liežùvį ver̃ta Krž.

liežùvis nesi̇̀verčia (ne tai̇̃p ver̃čiasi); liežùvį (liežiùvį) suñkiai ver̃čia
1. apie sunkiai kalbantį: Lenkiškai liežùvis nèsverčia Azr. Sẽnai ne tep liežùvis ver̃čiasi, neapsiverčia gerai Drsk. Jau liežiùvį suñkiai ver̃čia [ligonis] Dglš.
2. apie negalintį pasakyti teisybės: Mun liežùvis nèvertas blogas naujynas pasakyti Krš.

mū́rus ver̃sti
1. apkalbėti, šmeižti: Žiūrėk, kaip ana pletkauna, ver̃čia mū́rus Aln. Tegu nor mū́rus an jos verstų̃! Lp.
2. daug dirbti: Kai guliu – mū́rus verčiù, kai atsikeliu – nebegaliu (juok.) Jž.

niẽkais (niekù K, DŽ, NdŽ, KŽ; R362, MŽ485, Sut, N) ver̃sti NdŽ; ChEst1,17
1. nerodyti pagarbos, žiūrėti iš aukšto, niekinti: Vyresnioji buvo ištekėjusi už jauno, gražaus bajoro, tas, nuo ryto iki vakaro žiūrėdamas į veidrodžius, savim tesigrožėjo ir savim tesirūpino, o pačią niekais vertė J.Balč. Jie mane nieku verčia J.Jabl. Svietą niekù ver̃sti KGr382. Dūksėjos patys savimi, jog buvo teisiais, o kitus nieku vertė SE183. [Ožiai] per akis juos (piemenis) niekù ver̃čia ir ausis savas nuog jų užverpia DP209. Nieks negal dviem ponam tarnauti. Arba vieną neapykantoj turės, o kitą mylės: arba pas vieną paliks, o kitą nieku vers BtMt6,24. O tačiau apie tave žinot nenorėjo todrinag, idant niekù neverstumbei DP362. Tas, kursai valgo, nieku teneverčia to, kursai nevalgo Ch1PvR14,3.
2. laikyti menku, nevertu dėmesio dalyku, nepaisyti, nevertinti: Pastangas ver̃sti niẽkais NdŽ. Niekais neverskite pranašysčių Ch11PvT5,20. Dovanas ir geradėjystes nieku vertėme KlM103. Heretikai išmintingesniais daros už Christų, jog jo argumentus nieku ver̃čia DP119.

nors per gálvą ver̃skis Mrj sakoma patekus į sunkią, be išeities padėtį: Šiandie turiu tiek daug darbo, kad nor per gálvą ver̃skis Dkš. Nors par gálvą ver̃skis – nėr nė kapeikos! Skrb.
nósį ver̃čia sakoma, kai labai dvokia: Pradėjo tep smirdėt, až (net) nósį ver̃čia LzŽ.
per gálvą ver̃stis
1. labai, perdėtai stengtis: Na, dabar turėsim ver̃stis per gálvą Mrj. Svietas visumet ver̃tės par gálvą, galo ieškojos Krš.
2. daryti, ką nori: Te tau pinigai – ir ver̃skis per gálvą Drsk.

pū̃gą (pūgàs Kl, Jdr, Kv, pùsnį) ver̃sti [ant galvõs] J smarkiai reikštis, siausti, šėlti, triukšmauti: Kokią pūgą (pusnį) vertė jis per mergas (mergos ieškojo)! J.Jabl. Pareita prisisprogęs ir ver̃ta pūgàs po visą butą Vvr. Nu neturėjimas kantrybės, krioka, pūgàs ver̃ta End. Ver̃tė pūgàs čia po karo Vn. Pūgàs ver̃ta beieškodami [batų] LKT91(Vvr). Vaikų vaikai suvežti, pūgàs ver̃tė po laukus, po miškiuką Rdn.
pur̃vą ver̃sti koneveikti: Pikti visi, pur̃vą ver̃tam vienas an kito Krš. ×
ragočiù (ragõčium) ver̃sti; ragõčiais (ragõčium) ver̃stis Smn ristis per galvą: Viedma ragana ir nagais kapstos, ir pilvu šliaužia, ir ragočiu verčia – niekap nepereina TDrIV260(Vlk). Da jis ver̃čiasi ragočium kap jaunas Srj. Vaikas vis ragõčiais ver̃čiasi Brt. Giedanti višta reikia versti ragočium, kol vienas galas neguls an slenksčio LTR(dz.).
skui̇̃tinį ver̃sti šėlti, siusti: Ana skui̇̃tinį ver̃ta, kad nora tekėti J.
stačiagal̃viais ver̃stis labai skubėti: Turiu daug darbo, verčiúosi stačiagal̃viais Mrj.
stri̇̀magalviais ver̃stis siausti, dūkti: Dykūnai tavo vaikai: ver̃čias ir ver̃čias stri̇̀magalviais Smn.
stulpù ver̃stis iš baimės, išgąsčio ar skausmo sustingti, sustirti: Mano galva stulpu verčias LTR(Klvr).
švar̃ką ver̃sti antrai̇̃p menk. keisti pažiūras, įsitikinimus: Visokių daba pilnà, švar̃ką ver̃ta antrai̇̃p Akm.
trãką ver̃sti siausti, muštis: Aš nepaduosu, nors traką versu Šts.
už niẽką ver̃sti NdŽ, Sk; Ch1Kar10,21 nerodyti pagarbos, niekinti: Ar nežinot, kad berniokai verčia jus (mergiotes) až nieką? LTR(Slk).
vélnius ver̃sti Eig krėsti piktas išdaigas: Liuob ten tame bendrabutė[je] ver̃s vélnius Trk. Šviesus žmogus velnių̃ nèverta Krš. Kiek turėjo, tiek reikėjo, todėl velnių̃ nèvertė Krš.
velniai̇̃s ver̃stis nedorai elgtis: Gal [sūnus] dideliai velniai̇̃s nèvertas, ka daugiau moka stipendijos Rdn. Vaikai velniai̇̃s ver̃tas, neveiza tėvų Rdn.
zýle (žýle Plt, Krš, Pvn) [ir] pelė́da ver̃stis labai, perdėtai stengtis: Zýle pelė́da ver̃sias, bet padarys ant savo Lk. Zyle pelėda versiuos, o karvelę turime, nors skolintais pinigais, nusipirkti Žem. Zyle pelėda verčiaus, jai melavau dėl tavęs Žem.
žãgrę ver̃sti ristis per galvą: Matai, tie vaikai žãgrę ver̃čia Slm.
antver̃sti, añtverčia, añtvertė (ž.), ančver̃sti
1. tr. užversti ant viršaus, užblokšti.
antverstinai̇̃ adv.: Rugius pjauna antverstinai̇̃, prypjaumu (verčia pradalgę ant nepjautų javų) Varn.
ǁ užlenkti: Plokščioji siūlė yr, kad siuva uždurdamos ir antverta Šts.
ǁ užkelti (ppr. ką sunkų): Tokį akminį añtverta, pastato ant to kapo Trk.
ǁ refl. tr. KlvrŽ, Tv, Tl užsimesti, užsiversti: Aulinius batus antsiver̃s su lazda ant pečių i trauks keliais Sd.
| Šautuvą ančsi̇̀vertė i eina pry kareivių Lk.
2. tr. užpilti, užlieti (skystį): Babt i antvertu alų an duonos [tešlos], įdedu sukraus, sumaišau LTR(Dr).
3. refl. tr. nusisukti, nusikreipti; būti palinkusiam, pakrypusiam (ppr. į vidų): Avies nagelis añčverstas į vidų, priei̇̃ta žemių, mėšlo – avis apraišta, ei̇̃ta kẽliais Trk.
4. tr. įdėti, įtvirtinti: Dalgiuo šunkojuo reik koją antver̃sti ant dalgio: kalvė[je] pašildo ir antsuka koją Tl.
5. tr. smarkiai, gausiai užlyti: Ka antvertė lytaus, šokos bulbės augti Šts.
6. intr. daug, gausiai (ko) duoti: Tada nebliurbės, jei verstè ančver̃s piningais – visi dreba (trokšta turto) Rdn.
7. intr. pritarti: Turi gerą balsą, gali antver̃sti LD416(Krtn).
apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė
1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt. Api̇̀vertėm arklį ant šono Km. Kareiviai vežimą àpvertė ir paliko, o obuolius pasidalino Plšk. Vaikas pastūmė kėdelę su pieno puodu i àpvertė Pln. Viską apver̃syt [alkūne], šmūkšt apsukau Pj. Paršai bestumdydami lovį apver̃čia JT385. Žlabą tik viturkšt ir api̇̀vertė [teliokas] Plvn. Api̇̀verčiau kalavartą ir nusgandau, kaip papoškėjo Šmn. Ėjo, žmonės api̇̀vertė ir sulaužė koją Všn. Žibt api̇̀vertė, ir negaliu paskelt Dbk. Trijų keturių metų vaiką žąsinas an žemės àpverta End. Lapinas norėjo pasprukt, bet užsikabinęs už pakojų nuvirto ir apvertė skobnis V.Krėv. Velnias supyko ant žmogaus, apvertė stalą su valgymais LTR(Pp). Tarnas, eidamas pro šalį, būk (orig. bun) tai iš netyčių ažkliudė su skvernu ir brūkš – apivertė praustuvę BsPII301. Ką tu eisi: toks vėjas, da apver̃s Jrb.
| Ožinis vė[ja]s an vandens tujau àpverta [laivelį], jeigu nepasidabosiat Prk. Bangos (nj.) baisiausios i laivą àpverta Plng. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD14.
| Api̇̀vertė miške su ragelėm tą tėvą ir jau paliks (ps.) PnmR.
^ Ir mažas kupstas vežimą apverčia prš. Kur tai regėta ir girdėta, kad šašas vežimą apverstų! J.Mik.
| refl.: Tas sklepas apsi̇̀vertė durimi apačion LzŽ. Kad šveis šeiminykas par kojas, tuoj apsiver̃si Bsg. Ant burnos apsi̇̀vertė ir įburbuliavo į purvyną Jrb. Patamsy važiuodamas motociklu apsi̇̀vertė Krs. Teip smagiai nevažiuok – apsver̃sme Aln. Atbulai apsiverst Ch1424.
| Laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl. Laivelis tuojau apsivertė apačia aukštyn, tėvas manė, kad sūnus prigėrė J.Balč. Valtė negavo kniūpsčia apsiver̃sties Kin. Senelis su senele apsivertė su lovele LTIII447(Sln).
2. tr. B, S.Dauk, L išgriauti, išlaužyti: Pagrauju, apverčiu SD196. Tvoras apver̃čia, langus išdaužo [berniokai] LKT258(Ps). Audra nudengė [daug] stogų, apvertė tvorų, išlaužė telegrafo stiebų prš. Bet tu jų deivus (stulpus) apversk ir išardyk BB2Moz23,24. Eš dangų ir žemę pakrutinsiu bei sostus (suolus) karalystų apversiu BBAg2,21–22. Pardavėja nedavė kareiviams saldainių, tai kareiviai apvertė tą kioskę Plšk. Namą maž apver̃s kada Ad. Kad geras vėjas – i apver̃s [nameliūkštį] Mžš. Teipo eš tą sieną apversiu, kurią jūs netikusiu kalkiu išlaistėt BBEz13,14. Kitur esą sodžiai ir miestai audrų apversti LMD(Sln). Mistras gulė į Žemaičius ir tenai apygardas Raseinių apvertė S.Dauk. Miestą apversti N. Tada davė ponas lyti sierą ir ugnį ir apvertė (išpūstijo) anus miestus BB1Moz19,24. Dievas apvertė Sodomą ir Gomorą su jų susiedais …, jog niekas joje negyventų, nei žmogus tinai būtų BBJer50,40.
ǁ prk. įveikti, nugalėti: Tavo dide šlove tu priešnykus apvertei BB2Moz15,7.
3. tr. S.Dauk, Rtr, Ėr, Skdt, Užp ariant aprausti žeme, užpilti žemėmis: Rugieną, mėšlus apver̃sti DŽ1. Pasėja avižas i apver̃čia plūgu Klt. Senybos žmonės sakydavo: trąšas išvežei i api̇̀vertei, tai tada gerai Švnč. Plūgu negali apver̃st – kokia veja! Klt. Tus ražus (ražienas) apver̃sdavo ant supuvimo Plšk. Vagos neàpverti – nieko negausi Žv. Dabar kai su plūgu apver̃čia, tai nei vienos bulbos nesimato Kpr. Bulvių neapver̃čia, su girtais toks i darbas Jrb. Anksčiau [bulbos] išdygsta, kap žagre neàpversta Brb. [Ardamas] apvertęs visus kelmus, visus kadagius į apačią LMD(Sln). Ariant plūgu, derną àpverčia, o arklu ariant derną tik išdrasko Lš. Daba su plūgu apver̃čia giliausiai tą visą trąšą Mšk. Palyčia – kur žemę àpverčia Dv. Apverčiamasis plūgas rš. Plūgeliu apver̃čia labai, o žagre tik ravelius daro Ml.
| refl.: Ir žolės visos apsi̇̀verčia į apačią [ariant plūgu] Mšk.
ǁ aparti: Kaip apversi̇̀ žagre, geriau išsikruta [žemė] Slk. Visa žemė arama, visą àpvertė Nv. Gal per tris dienas visus šituos kalnus api̇̀vertė Ob.
4. tr. SD301, H, R377, MŽ506, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ viršutinę pusę sukeisti su apatine: Any nuej[o], tą akmenį àpvertė LzŽ. Padeda àpverstą kepalą, kad pluta neatšoktų Ssk. Blyną reikia apver̃st in kitą šoną Dv. Viena pusė [kepamos bulvės] pradės apgelsti, apruduoti, kitą tujau apver̃sma Kl. Àpverčia [pradalgę] ir sausas [šienas] kap cukrus Drsk. Klaimą ištiesia, apkulia, apver̃čia šiaudus Kvr. Niaugi, išdžius tokioj šlapumoj! Api̇̀verti in kito šono – vė šlapias [šienas] Švnč. Apkulia, pakrato, juos (javus) apver̃čia į kitą pusę Bsg. Kai nukulia vieną eilę, reikia apver̃st tie surišti pėdai Imb. Jei dideli [linų] pėdai, atleidi [įveržtą] pėdą, àpverti i vėl įverži, nu i šukuoji Kl. Ir àpverčiau žalią liną JD251. Apverti̇̀ pėdus, kitą pusę da perkuli Pl. Žirnių nereikėdavo rišti, apver̃sdavo su šakutėms LKT68(Pp). Vieną [pėdo] šoną apmuš – apver̃čia an kito šono Pb. Apver̃si antreip, išpurtinsi – i vėl suksi [milą] Žlb. Api̇̀vertė akėčią an kitos pusės, tada i nuveža Smal. Paprašyk jį akėčių apversti J.Jabl. Kad kanapės augtų, reikia išakėjus neapverst akėčių LTR(VšR). Laša kraujas iš apversto delno, laša kraujas iš drebančių pirštų B.Braz. Jei sapnuosi apie kurią nors panelę, tai nubudęs apversk pagalvį, tai toji panelė sapnuos apie tave LTR(Nj).
| Apvertus sudėtinius [muzikos] intervalus, gaunami paprastieji intervalai rš.
apverstai
apverstinai̇̃
ǁ apsukti: Pustyklė pustyt dalgį – apivertei kitu galu ir vėl pustai Aps. Mes sau brakš, àpvertam antreip vežimą Als.
ǁ Ėr išsklaidyti, kad geriau džiūtų: Nueinu su puodeliu uogaut, šieną apver̃tus Lb. Sviesto, duonelės, pieno [užvalgysim] i bėgsiam tujau, tą šienelį apver̃siam Žd.
ǁ LTII126(D.Pošk) atskleisti (puslapį): Lapą apver̃sti K. Laišką (lapą) apver̃sti KŽ.
ǁ apvožti dugnu į viršų (ppr. indą): Apver̃skie puodą in tvoros OG391. Dar po vieną išgersma ir kieličkas apversma (d.) S.Dauk. Stiklainiai apverčiami dugnu aukštyn ir taip laikomi, kol ataušta rš.
ǁ pavožti, apdengti (ppr. slepiant ar ieškant): Ana jį ėmė po loviu àpvertė po laška ir laukia, kol ateis znokorius LKKII228(Lz). Kiaušinį apver̃sdavo su puodu (ieškodami vietos šuliniui) Pv. Aš tave, – pelelė sako, – apversiu po loviu DvP234.
| refl.: O ketvirtasis [ožiukas] paspėjo po puodu apsiverst LTR(Dv).
5. tr. Dv paristi, paversti ant kito šono: Didelio (sunkaus ligonio) nei paverst, nei apver̃st DrskŽ. Maž dešims rublių duosi, niekas i in šono apver̃st nenores [sergančio] Klt. Nebepaveikiu, pirma vieną galą apverčiù, tada kitą galą (apie sergantį tėvą) Kpr.
| Pastargalio neapi̇̀verčiau – teip sopėjo Ukm.
| refl. Sut, N, K, L, Š, DŽ, NdŽ: Kiloja ją vyrai, negali pati apsver̃st Klt. Sūnus apsivertė savo lovelėje I.Šein. Pats savę neapsi̇̀vertė, pats nepaskėlė Grv. Nei pasremt, nei atsiverst, nei apsiver̃st ant šono, kniūbsai kniūbsai teipos Pl. Kada lovoj apsiverti̇̀, tai kolei kvapą atgauni Všn. Parlyžav[o], jai nesekėj[o] ir apsver̃st Vs. Virpt i apsver̃čia pats (vaikas) in pilvo Klt. Man net pasivaideno – jis apsivertęs karste V.Krėv. Meška apsi̇̀vertė an kito šono Mlk. Aukštieniekas apsver̃čia ir guli Pb. Kurapkiukai nagas suleidžia lapan ir apsiver̃čia [kilus pavojui] Ob. Tarsi pliauska apsiverčia stambi lydeka, kyšteli margą uodegą ir vėl neria į sietuvą sp.
^ Kas moka, tas ir miegodamas apsiverčia PPr371(Pns). Tingi ir ant kito šono apsiver̃st JT414. Apsivertė kaip meška po laužu KrvP(Ašm). Apsivertė ant antro šono kaip meška po pusiaužiemio LTR(Grk). Jis kape turi apsiver̃st tą girdėdamas Smln.
ǁ refl. užimti nenormalią padėtį (apie vidaus organus): Tiek gela, must jau grobai apsi̇̀vertė Trk. Rausva migla aptraukė Adomui akis. Viduriuose kažkas apsivertė, ėmė lipti gerkle aukštyn J.Avyž. Man tik uždrebėjo širdis, net išsigandau, tarytum visame kūne kas apsivertė A.Mišk. Ir jai skaudžiai susopėjo krūtinėj. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon.
ǁ refl. euf. gimdyti: Gal jau apsi̇̀vertė moteris? Ukm.
6. refl. persiristi (ppr. per galvą): Tai kaip kits man davė kūju, tai net kelias eiles apsiverčiau BsPIV259. Iš didelio sumišimo bebėgdamu ant gubos užlipo, tą gubą parvertė, pačiuodu parvirto, kūliais apsivertė rš. Piršlelis iš džiaugsmo net kūliais apsivertė (ps.) J.Avyž. Kai davė – trims kūliai̇̃s apsi̇̀vertė Rg. Taip vežimas virto, kad žmogus krisdamas dudkūliai̇̃s apsi̇̀vertė J.
| prk.: Kitaip tarus, žemei reikia apsiversti kūlvertomis 365 kartus per metus Blv.
7. tr. persiūti kita puse (ppr. drabužį arba jo dalį): Šitą suknelę api̇̀verčiau an kito šono, o šito jau baigias Ant. Kalnierių apverčiau [marškinių] Ėr.
ǁ refl. tr. išorinei pusei pasikeisti vidine:
^ Kap apsi̇̀verčia rankovė, tep ir meilė DrskŽ.
8. tr. DŽ1 (kuo) gausiai (ppr. be tvarkos) apkrauti, pridėti: Stalas àpverstas, kaip pyragas paukštėtas End. Asla apversta supuvusiais šiaudais – beliko tik griūti ir užmigti M.Katil. Mes parisma jį (drąsuolį), kupečiu apver̃sma LKT128(Trg). Du davėjai mynėją apver̃čia Gsč. Arkliai apversti dobilais lig ausų Upt. Ta kėdė apverstà knygoms, popieroms Vl. Stalas buvo apverstas popieriaus lapais rš. Žemė aplink bjauriai ištrypta arklių, apversta mėšlu M.Katil.
| prk. DŽ1, Vkš, Drsk, Ėr: Bobos buvome àpverstos darbais, ir pjaut javas sekėj[o] Azr. Àpvertė vyrą reikalais, butelis ne galvo[je] – trobikę remas Krš.
| refl. Jrb, Jnš, Vkš: Laikraščių apsiver̃tęs, skaito i skaito Krš. Neapsiver̃si šienu, jei nebūs lytaus Dr. Apsivertėm pernai bulvėms, bet žiemą paršalo visos Šts. I Petris buvo apsiver̃tęs su tokiais rugiais Krtn. Mažai ko turi̇̀, tiktai knygums apsiver̃tęs Krš. Ji vis dirbdavo dirbdavo, apsivertusi šimtais etiudų ir eskizų V.Bub.
| prk. DŽ1, Rs, Šts, Jnš, Rd, Skrb, Pn, Vrn: Rudinį visi y[ra] darbais apsiver̃tę Vkš. Tik vieną dienukę nebuvau namie ir darbais apsi̇̀verčiau LKT374(Rdm). Apsiver̃tę darbų, ir akių nesregi Drsk. Darbais apsiver̃tęs, ka i pakaušio nematyti Krš. Piningais apsiver̃tęs, veizėk, ka vagys nepasektų (juok.) Krš. Šimtais apsiver̃tęs GrvT74. Vaikai apsi̇̀vertas turtais, tėvų nebmato Krš. Gyvuliais apsiver̃tę, nėr mum laiko On. To siuvimo apsiver̃tęs Jrb. Tos bobos skudurais apsiver̃tę KzR.
| Mergų apsiver̃tęs – gražus vaikis Krš.
ǁ apkloti (ppr. storai): Apver̃sim tavę dviem kaldrom šiandie, tai gal nebesušalsi Mžš.
| refl.: Šalčmirys – kaldrom apsiver̃tęs! Mžš.
ǁ Alks, Dg apiberti, apibarstyti (ppr. gausiai): Iškasė pailgą duobę, o paskui uždengė rąstais ir apvertė žemėmis J.Ap. Muni àpvertė žemėms Rt. Tėvą apver̃tę buvo žeme [sprogus bombai pastate] Dglš.
| prk.: Esma apversti̇̀ su moliu Jdr.
ǁ refl. prk. gausiai apaugti, apželti: Nėra suvis rugių – apsi̇̀vertė žole Slm.
ǁ refl. KŽ apsikasti: Su apyvoru žemių apsiver̃skite JI42.
ǁ apipilti, aplieti (ppr. skysčiu): Àpvertė su dikalonais, smirdėsu kaip merga Krš.
| prk.: Apver̃s su purvo viedru (apšmeiš), tokie daba žmonys Krš.
| refl. tr.: Veizėk, jug jau visą pilvą apsi̇̀vertei Krtn.
9. refl. tr. užversti, užkrauti (ppr. ką sunkų): Ant šakės galo apsiverčiù tą pleką, tai tik tada pakeliu Snt.
10. tr., intr. Vkš, Šv padaryti netvarką, sujaukti, užgriozti: Parvažiavus tvarkysiesiu, àpvertė visur vyrai KzR. Ar gali tat vyrą kur palikti – viską antraip apver̃s Krš. Nepaspėji sustvarkyt, tie bernai vėl viską apver̃čia Sb. Àpversta viskas [palėpėj], nenupulkit Plv. Ji tuoj užkūrė ugnį ir užkaitė puodą vandens. Kol vanduo šilo, ji vikriai ruošėsi po nežmoniškai apverstą trobą V.Aln.
^ Be motriškos rankų gyvenimas àpverstas Krš.
| refl. Vkš: Apsiver̃tusi apsiver̃tusi – par darbus neturu kada apsitvarkyti Trš. Žinai – vyras: apsiver̃tęs apsiver̃tęs, Jezau! Jd. Tep apsiver̃tęs – reikia aptvarkyt KzR. Po baliaus apsver̃tę – sustvarkysma Vj. Katras čia vyras būs susitvarkęs – vis apsiver̃tę Krš.
ǁ refl. apsikrauti, sukaupti: Reik važiuoti, tamsta nežmoniškai apsi̇̀vertys Krš.
ǁ tr. apeiti (ką) ieškant, apieškoti, išmaišyti: Ir kad visur girią apvertė, apieškojo, ir rado ženklą – patalus, ant samanų padarytus DS76(Rs). Visą daržinę apverčiau, o kirvio neradau Krtn.
11. tr. H, H219, R377, MŽ506, ŠT297 pasukti, pagręžti, pakreipti (į ką), pakeisti (kieno) judėjimo kryptį: Apvertė tada anie vyrai veidą iš ten ir ejo Sodomon Ch1Moz18,22.
| Rankas apversčiau prieš neteisingus plėšančius tarnus meilingus SGII44.
| refl.: Tai kur nūnai apsi̇̀vertei? Btrm. Kur jau jūs nūnai apsiver̃sit, ar dar pabūsit? Azr. Šniūreliukai siauriausi, nei kur apsver̃čia, nei višta možna išleist Klt.
ǁ nukreipti (akis): O akys visų bažnyčioj buvo apverstos ant jo (Jėzaus) GNLuk4,20. Veizėk ant kūdikio, kad … išalkdamas arba trokšdamas kaip tai akis savo verkdamas apverta ant motynos, nes žino, jog motyna jo neatmes jį nuo krūtinės savo P.
ǁ apgręžti, apsukti į kitą pusę: Arklį apversmè an ledo i tęsme Str.
ǁ refl. nuvykti ir sugrįžti, sparčiai suvažinėti: Daktaras suskubo apsiverst ir pabūt abiejuose sodžiuose A.Vien. Nulėkiau į Kauną, tuoj apsiverčiau ir grįžau Prn.
ǁ MTXXII, Ėr, Ukm iškreipti (kalbą, mintį): Pasakyk geriausiai, jin vis kitaip apver̃čia, vis ant blogo (iškreipia mintį) Kair. Pri jum, tėvai, motinos, apverčiu kalbą mano Pron.
ǁ savaip panaudoti, suvartoti: Mano aprokuota, kur apver̃st [medieną] Lp. Atliekančius pinigus apversk vargšų pašalpai A.Damb. Taip juos (guldenus) apversdavo, kad nauda grįždavo atgal į močiutės namus Ašb. Įduotus jam keliapinigius apvertė kitam reikalui A.Janul.
ǁ P, NdŽ, KŽ, Lkv savaip ar priešingai (ką) padaryti: Àpvertė visa tos vainos Rod. Nėr teip dievobaimingo darbo, katro žmonys ant pikto neapverstum M.Valanč. Nors pažintum visą išminties gilumą, tiek tik tu ja telaimėsi, kiek doron apversi̇̀ BM453. Apversti kieno darbą ant naudos lietuvystei V.Kudir. Mokytesni lietuviai, kuriems rūpi apšvietimas ir savimonė žmonių, gali … paklabinti jausmus jų ir apversti tuos jausmus ant gero lietuvystei A1885,374. Stabmeldžiai nori mane apversti į savo tikėjimą, o aš esmi katalikė M.Valanč. Žmogus misliji teip, o Dievas apverčia kitaip Sln. Dievas dar gali viską kiteip apver̃st Lnkv. Jų (mokinių) neižtikėjimą Dievas àpvertė ant gero, tatai yra ant pastiprinimo vieros mūsų DP226. Teip pat ir Ponas Dievas daro: neduoda pirmu naujų loskų savo, pakol pirmiaus duotųjų ant gero neapvers P. Ant savo naudos apverčiu B. Visą savo gyvenimą ant to apverti, kad su šėtonu po smertimi draug gyventum TS1896,12. Per griekus visas gėrybes Dievo apverčiame ant savo iškados ir prapulties Tat.
| refl. L: Mėnuo sudyla, tada apsver̃čia, stoja jaunas Žl. Vėjas apsivertė. Pučia iš vakarų I.Šein.
| prk. Vlk, Jrb: Vasarą šalta, rudinį šilta – apsi̇̀vertė viskas Krš. Kai tas ponas ją apsiženijęs, tuoj tai viskas kitoniškai apsivertę Sln. Kaip viskas sviete apsi̇̀verta: Stalinas buvo kaip jei švęstas, daba tik keika Krš. Rytojaus sulaukus viskas apsivers į gerą J.Balč. Ateis gadynė, užgims kiti žmonės, apsivers mokslas, apsireikš naujos nuomonės ir svietas juoksis iš senųjų, pavadinęs jas klaidingomis Blv.
12. tr. padaryti kitokį, pakeisti (pavidalą, išorę ir pan.): Viską ing pelenus [ugnis] apvertė DS123(Šmk). Vyskupas, atvažiavęs į Tauragę, rado bažnyčią apleistą, neuždarytą ir mažne į kūtę apverstą M.Valanč. Žemaičiai, visą Sambijos kraštą į kūlį ir vandenį apvertusys, su didžiu grobiu namon pagrįžo S.Dauk. Sielvartą ing džiaugsmą apversdavai MKr3. Trisdešimtmetinis karas didžiausią Vokietijos dalį kone į pūsčią apvertė prš.
| refl. DŽ, Krš: Apsi̇̀vertė ir visas būstymas Zt. Ten randame keletą obelių, apsivertusių į laukines A1885,371. Vynas krauju apverčiase Jėzaus SGI143. Duona tieg jo viduriuose … apsivers ing tulžį gyvačių SPI381. Par tinginį iš darbinykų apsivertėt ing ubagus R215.
| Kaip jai (poniai) čia pagelbėjus ir likvidavus taip nelemtai apsivertusią situaciją J.Sav.
ǁ Auk burtų galia suteikti vienai būtybei kitos būtybės ar daikto pavidalą, išorę, formą: Kap apčeravoj[o], àpvertė šuniu LzŽ. Apversiù vieną sūnelį ąžuolėliu, kitą – uoseliu (ps.) LKT396(Bn). Paėmė ir api̇̀vertė [ragana] veršeliu posūnį Tvr. O kaip páreisi visus pečius ugnies, taip tada velniai tave apvers į visokius žvėrius DS233. Visą vestuvę apvertė vilkais Pkn. Visos raganos – nedoros: jos niekados nedarys žmogui gero, bet vis į piktą: arba į šunį ką apvers, į vilką, arba sutrauks į kamuolį BsMtI73(Sln). Bacionas iš žmogaus api̇̀verstas, anas buvo žmogus Str.
| refl. L, Ker, Arm, Ad, Pls, Sn: Apsi̇̀verčia čertas boba, ateima ir neduoma miegot Lz. Verkdavo, vaitodavo, šaukdavo [kažin kas] visokiais balsais, tai gyvuliais, tai žmonėmis apsivertęs LTsIV493. [Velnias] apsi̇̀vertė žmogumi ir eina prie to gaspadoriaus prašytis už berną BM221(Jsv). Atsigėrė iš šunio pėdos ir apsi̇̀vertė baroniukais Dbg. Apsiver̃siu ašianai panele ČrP. Vidurnaktį iš žarijų apsivertė daug pelių LTR. Čia broliai suprato, kad tai velnias, apsivertęs kunigu, išviliojo iš jų iškastus pinigus BsPII205(Jž). Tada karalienė, apsivertus gulbe, plaukė ant krašto ir giedojo MPs. Apsiverčiau geniu ir nulėkiau in girią Brt. Ė pati (motina) apsi̇̀vertė egle GrvT79. Velniai apsivertė uodais, ir pulkas sulindo skylėn, o kareivis juos ažkalė kuoleliu LTR(Slk). Ir apsiversiu žalia žolele, ir aš žaliuosiu lygioj pievelėj LTR(Upn). Aš apsiversiu pilka gegule, tai aš skradžiosiu žalioj girelėj TDrIV30(Ml).
ǁ padaryti ką kitu, pakeisti priklausymą: Tėvas buvęs gudas, ale moma api̇̀vertė [lietuviu] Ad. Vaikus mokyklos àpvertė į netikėlius Rdn. Kaime buvo gerai, kas juos (jaunimą) žvėrim api̇̀vertė Sld.
13. tr. palaikyti kokiu: Durna apver̃čia mane vaikai Klt. Jį suvis durnuom api̇̀vertė Dglš. Buvo du broliai razumni, ė trečias durnium apiverstas (ps.) Tvr.
ǁ refl. DŽ1, Rmš, Ėr, Ln, Kp, Ub dėtis, apsimesti kuo, laikyti save kuo: Čia vis lenkais apsver̃tę ir in lenkiškas pamaldas lekia DrskŽ. Čia tie vietiniai, kur apsiver̃tę už vengrius, tai visokiom zalabaikom apgaudinėdavo Sb. Atsigulė an uslano ir apsi̇̀vertė negyvu Vrn. Kritau po stalu i apsi̇̀verčiau negyvas Škt. Apsi̇̀verta liga (dedasi sergančiu) i vaikščio[ja] pamiškiais Rdn. Reik apsiver̃sti durniu, tinginiu Vgr. Sunku visgi šeimynoj gyvent: tylėk tylėk durniu apsiver̃tęs Ob.
14. tr. pašalinti iš valdžios, atimti valdžią: Visi buvo pasitaisę maskolių valdžią apversti prš.
15. tr. apipilti (apie prakaitą): Prakaitas apverta tavi, kol išneši par sieną savo nešmenę Šts.
16. tr. impers. gausiai išberti (spuogais): Nū daikto vaikai apversti̇̀! Vn. Suleido vaistų kaži kokių, šit rankelė tebė[ra] apverstà, buvo visą apver̃tę Krš.
17. refl. DŽ1, DūnŽ, Pj, Kvr, Sdk, Upt, Lp, Srj (iš ko) pragyventi, išsiversti: Maždaug po pusės metų abudu draugai vėl užėjo į mano krautuvę ir klausė, kaip aš apsiverčiau su duotais pinigais J.Balč. Duok Dieve galvą, mokėsiu ir be pinigų apsiver̃st Srv. Pinigo turim, apsver̃čiam Aln. Než[i]nau, kap aš apsiversiù DrskŽ. Ir dabar katras geria, kad ir dirba, ir neapsiver̃čia, žiūrėk, eina skolytų Kp.
ǁ A1884,3, J.Jabl, BŽ39,550, KŽ pasielgti: Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiver̃sti J. Neapsiver̃si be jos, ana viską pamato Gg. Kaip čia mas apsiver̃sma, ka[d] trobą graus? Krš. Teisybė, ištižusi [moteris], nesumoja, kaip apsiversti Žem. O po tų dienų su viena nakčia kad nepastatysi bažnyčios, tei aš su tavim kiteip apsiversiu DS148(Vdk). Bet kaip jūs ir jūsų vaikai apsivers be medžio, to nesuprantu M.Valanč.
18. refl. KŽ, Al, Vrn, Lp, Arm, Ad gyventi, būti kur: Kur apsi̇̀verčia šitoj mergaitė, aš to miesto nežinau DrskŽ. Nebagėlis, kur jis dar̃ apsi̇̀verčia Dbč. Viengungis visur apsiver̃čia Rmš. Kur jis dabar apsi̇̀verčia? Plm.
| Vienoj pusėj šlėkta, kitoj pusėj dvaras, kur tu apsiverti, visi tave bara LTR(Ppr). Nutrotijau vainikėlį lankoj po jovaru! Ai, aš jauna mergužėlė, kaip aš apsiver̃siu? JD10.
19. tr. KŽ įvertinti: Apver̃sti, ko vertas JI99.
◊ ant juõko apver̃sti pašiepti, iš ko šaipytis, išjuokti: Koks tai padūkimas, ant juoko apversti tas teisybes, kurias pati Dvasia švenčiausia patvirtina P.
ant niẽkų apver̃sti sumenkinti, neteikti pakankamos reikšmės: [Tikintieji] prociavoja sau tykiai ir procės savo neapverčia ant niekų M.Valanč.
aukštỹn kójomis apsiver̃sti
1. Brb iš esmės pasikeisti: Kodėl viskas taip aukštỹn kójums apsi̇̀vertė: i vėliava, i tokios kalbos, i bažnyčia Krš. Per valandėlę pasikeitė visi planai, viskas apsivertė aukštyn kojomis rš. Jam rodėsi, kad visas pasaulis apsivertęs aukštyn kojomis J.Balč.
2. pasidaryti didelei netvarkai, susijaukti: Kitaip pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis rš.

aukštỹn kójomis apver̃sti
1. Brž padaryti didelę netvarką, sujaukti: Vaikai àpvertė gryčią aukštỹn kójom Tr. Jūs, bebrai, kur pasisukat, visur viską apverčiate aukštyn kojomis, – sušuko ūdra įtūžusi (ps.) J.Avyž.
2. NdŽ iš esmės pakeisti: Naujasis šeimininkas viską àpvertė kójom aukštỹn Jnš. Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis P.Cvir. Juk vienas žodis, vienas rankos mostas gali apversti aukštyn kojom visas tavo svajones, visą tavo gyvenimą rš.
ǁ blogai, priešingai išaiškinti, įvertinti: Jis kitus apkalba, aukštỹn kójom apver̃čia Klvr.

į niẽką apver̃sti palaikyti menku, nevertu dėmesio, nuvertinti: Viršininkas išmėtinėjo likimui, kad į nieką apvertė jo viltį V.Kudir.
kalbomi̇̀s apver̃sti apkalbėti: Tos velnėnės verstè àpverta kalbum̃s i dorą žmogų Krš.
kálnus apver̃sti daug padaryti, nuveikti: Kokius kalnus gali vienas žmogus apversti? I.Simon.
ki̇̀ta (ki̇̀tą) apver̃tus ką bekalbėtum, šiaip ar taip sakytum: Kita apvertus, yra ten lingvistiškos klaidos, ir tokios, katras noringai pripažintų ir kunigas Miežinys J.Jabl. Ki̇̀tą apver̃tus, mūsų miestas [Klaipėda] tikt vieną brydį savo vardą įdabotinai išteisino MitI64.
[keliai̇̃s] kū̃liais apver̃sti iš esmės pakeisti: Tą valstybę àpvertė keliai̇̃s kūliai̇̃s Rs.
[keliai̇̃s] kū̃liais apsiver̃sti iš esmės pasikeisti: Gyvenimas keliai̇̃s kū̃liais apsi̇̀vertė Mrj.
kū̃lvertomis apsiver̃sti pasikeisti: Vėjas skverbiasi pro vatinuką, į veidą tyška vandens purslai, nesupaisysi, kas tai – sniegas ar lietus, gamta kūlvertomis apsivertė šią žiemą rš.
liežùvį (liežiùvį) apver̃sti Jdr (galėti) kalbėti, pratarti: Kaip tu tokiam vaikuo liežùvį gali apver̃sti, ka spirsu!? Krš. A prisisprogai, ka liežùvio nebgali apver̃sti? Krš. Tingi liežiùvio apver̃st Žl. Nei vaikščiojo, nei šnekėjo, liežuvẽlį biškį àpvertė (apie apsigimusį vaiką) End. Mamaite! mamaite! – vos beapverčia liežuvį, – gerti!.. Žem. Tiek girtas – liežùvį vos apver̃čia Kt. Vakare susirinkdavo visi prie stalo išvargę, barniams liežuvio neapvertė J.Balt. Liežuvis yra visaip apvertamas LTR(Lkv).
liežùvio (liežiùvio Prng) neapver̃čia DŽ, KŽ, Jrb, Jnš, Srv, Ds; Vkš, Krkš sunkiai kalba, nepajėgia kalbėti: Skauda gerklę, liežiùvio neàpverčiu Brb. [Ligoniui] akys temsta, liežuvio neapverta srš. Liežiùvio jau nebeapver̃čia, o sklenyčią alaus da vis laiko ranko[je] Skrb. Girčiausis – liežùvio nebeàpverta Krš. Pri tilipono atsistojęs [girtuoklis], liežùvio neàpverta Krš. Kab jis šnekės ruskai, kad jis lietuviškai liežùvio neàpverčia Lp.
(kam, kieno) liežùvis neapsiver̃čia (suñkiai apsiver̃čia) (kas) neįstengia ar nedrįsta prabilti, kalbėti: Mun liežùvis neapsi̇̀verta taip sakyti Krš. Tau liežuvis apsiverčia apšaukti mane parsidavusiu gestapui J.Avyž. [Dainius] lig šiol dar nežino, kaip ją vadinti: mama – niekada nepašauks, o Zose – vėl kažkaip liežuvis neapsiverčia V.Bub. Mano liežuvis vis sunkiau apsiverčia ir dar mažiaus greitas Skv2Moz4,10. Jis buvo toks geraširdis, jog liežuvis neapsiversdavo su juo ginčytis rš.
niẽkais apver̃sti palaikyti menku, nevertu dėmesio dalyku, nepaisyti, nevertinti: Tėvų kruviną darbą niekais apvertė rš.
širdi̇̀s [kū̃liais, keliai̇̃s kū̃liais] apsi̇̀vertė [krūti̇̀nėje, מyvatè] pasidarė negera (iš pasibjaurėjimo, pykčio, gailesčio, išgąsčio): Širdis apsiverčia stačiai iš pasibjaurėjimo I.Simon. Širdis mano apsivertė (viršuje apalpo) žyvate mano, nesa eš didei nusitūžijau BBRd1,20. Širdis stačiai apsiversdavo, į ją žiūrint rš. Nuo tokios minties širdis kūliais apsiverčia krūtinėje J.Avyž. Apsi̇̀vertė širdi̇̀s keliai̇̃s kū̃liais Prn.
už niẽką (užniẽk) apver̃sti
1. neparodyti deramos pagarbos, žiūrėti iš aukšto, nevertinti: Žinai gi, našlystėj ne vyras, ne kas, gaspadinę greit už nieką apverčia Sz.
2. palaikyti menku, nevertu dėmesio, nevertinti: Perprašau tave, kad tavo dovanos užniek apverčiau LTR.

virš kójomis apver̃sti sujaukti: Pagaliau užėjo revoliucija ir karas ir viską virš kojomis apvertė J.Sav.
atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr.
1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė (ps.) Grv. Kas tą akminą atvers, ras daug piningų pakavota LMD(Sln). Jisai (pavargėlis) atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon BsMtI34(Brt). Atverčiau kerą: bulvės kaip sėtiniai Šts. Paėmęs du tūkstančius žmonių su virvėmis ir trauktuvais, atverčiau laivę ir radau, kad ji visai nedaug pagadinta J.Balč. Ir mašinos pečiu neatversi̇̀ Dkk. Vėjas dangtį nuplėšė i atàvertė Švnč. Važiuoja bažnyčion, skarelę sudeda išvirkščia puse, o prie bažnyčios atver̃čia Švnč. Ji atvertė šiaudus guolio kojūgalyje ir, neilgai raususis, ištraukė į alyvuotą skudurą susuktą pistoletą su šoviniais J.Avyž. Sulis i vė išdžius, atversi̇̀ in kito šono [miežius] Klt. Kap àtvertė, joj jau pajuodus Rdš. Vos atàverčiau tą karvę – teip smarkiai buvo užvirtus Slm. Atàvertė akėčią Ad. Kratėm šiaudus, grėbstėm nuokulas, stūmėm atverstais grėbliais grūdus krūvon J.Balt. Àtvertė šaukštus ir sako: dar̃ visi mirsim DrskŽ. Kūčią valgant, jei šaukštą palieki atverstą, tai visą metą neprivalgysi LTR(Žal).
| Žarną išskuta ir atgal atverčia Dgp.
| refl. tr., intr. RtŽ, L, DŽ, KŽ: Tada ana greit nuejo, akmenį atsi̇̀vertė (ps.) LKT325(Lel). Kad jis kada ką dirbdavo, jam nieks nesisekė: aria jis pakelėj, vagą nuvaro, ta vaga atgal atsiverčia BsPIII190. Kad žinočia tą kalnelį, kur gul mano motinėlė, aš nueičia į kalnelį, atsiversčia velėnėlę LTR(VšR).
| Pasiklojo ten Lapinas unksnėje kailinaičius, atsigulė kniūpsčias, paskui atsivertė ant šono ir užmigo V.Krėv. Jis atsivertė aukštielninkas ir ėmė žiūrėti į viršų V.Myk-Put. Atsi̇̀verčiau aukštinyka, ir gerai Kbr. Žiūrianti – [bitė] aukštienlinka atsivertus, visa vabuolėliais apkibus Sln. Adomas atsiverčia ant nugaros. Delnai po galva, alkūnės plačiai išmestos į šalis J.Avyž. Suramatikavo aną kaži kaip paraližas, nėkaip neatsi̇̀verta Krž. Arklys užvirto duobėj ir neatsiver̃čia Ėr. Kad pavalgius padedant šaukštas ant stalo atsiverčia aukštienlinkas, tai turėk atlaikų, nes kas nors ateina pas tave nevalgęs LMD(Sln). Dar valgyk, ba šaukštas atsi̇̀vertė Arm.
| prk.: Tik po metų viskas atsi̇̀vertė (paaiškėjo) Prn.
ǁ refl. atsiverti: Rodės jam žemė po jo kojomis atsiver̃čianti NdŽ. Akies mirksny atsivertus žemė ir nuskendęs tas dvaras LMD(Žg).
ǁ K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 atskleisti: Àtverčia knygas, ir giedok Drsk. Raštinėj tik àtvertė popierius, ir viskas aišku Prn. Jis (Adomas) lėtu žingsniu eina seklyčion, stalčiuje atvertęs kalendorių įdeda rausvą pakvietimą L.Dovyd. Juodu žvelgė vienas į kitą ir iš raukšlių lyg iš atverstos knygos skaitė apie prabėgusių metų sunkumą V.Bub. Pateikite (parodykite) leidimą atverstą! KlK23,76. Kai žmogus miršta, tai aniolas atverčia tą knygą ir skaito, kiek gerų ir kiek prastų darbų padarė LTR(Grk).
| prk.: Ta diena atvertė naują, šviesesnį istorijos puslapį sp.
| refl. tr.; intr. K, KŽ: Jis susirangė fotelyje, atsivertė knygą V.Bub. Maldaknyges aš atsiverčiù i skaitau Rg. Arklelis galvą nuleidęs stovi, o jis vagoje knygelę atsivertęs J.Paukš.
| prk.: Šitaip atsivertė istorijos lapas. Jį atvertė ne vienas žmogus J.Gruš.
ǁ atidengti: Atver̃sti antklodę DŽ1. O kad atvertė [raganos] patalus, žiūri, kad tik viena galva BsPIV84. Sakydama tuos žodžius, ji atvertė plėšiko drabužį ir parodė paslėptą po skvernu durklą J.Balč. Gal čia reik pavartę atver̃st, tegu įlenda šuniukas Vdžg.
| refl. tr.: Miega atsiver̃tęs patalus DŽ1. Jinai neatsiver̃s i neišlįs iš po kubilo Btg.
ǁ atlenkti: Atver̃sti apykaklę DŽ1. Apykaklė dabar atverstà Vžn. Àtverčiamoji apikaklė KŽ. Atlenkiamą apykaklę tiksliau vadinti atverstine arba atverčiamąja apykakle KlK45,77. Marškinių apykaklės neužsisegė, ale atvertė aną ant švarko Vkš. Kelnės prosytos, galai atversti̇̀ Raud.
| refl. tr. Sn: Atsiver̃sti atlapus DŽ1. Tomas atsivertė apykaklę, nes dabar buvo nebe taip šalta J.Ap.
ǁ išarti (vagą, velėną): Velėną atver̃sti DŽ. Tai ji (žagrė) labai gražiai vertė – velėnas atgal atvertė LTR. Atversk atplaišas, būs gerų linų Šts. Vis negali gerai arti ir vagą atversti DS141(Šmk).
| refl.: Atsi̇̀vertė žolė [ariant], pamatė spindulį i dygsta Vn.
ǁ atkasti: Atvertėm, atplunkėm nuo kelio pusnis rš.
2. paguldyti ant šono, pargriauti: Atalėkė zirzalas, cvinkt kumelei, to[ji] atàvertė kalamašką Lb.
| refl.: Vaikas paslydo, keberiokšt, ir atsi̇̀vertė aukštielniokas Skrb.
3. M, Rtr atlenkti atgal, atlošti, užversti (galvą, nugarą, liemenį): Atver̃tęs galvą, žiūri į saulę DŽ1. Mergytė atver̃tus galvą, o aš jai galvą mazgoju Akn. Atver̃sk biškį galvą, aš tau liekarstos į akis įlašinsiu Vkš. Į kožną turgų [vaikšto] tą kramę atver̃tęs Trk. Tas ožys didelis, ragai atversti̇̀, o ano vilnos ilgos ilgos yr Sd. Man kad atver̃tę kas kištų, ir tai neimč burnon [paprastų grybų] Slk. Kap àtvertė lazdą čioptert, tai anas pasukdamas nuej[o] Eiš. Rankas atàvertė ažupakalin Dglš.
| refl. DŽ, KŽ: Atsirado net žąsiukų ir viščiukų, pereklių vedamų, bet šie atsivertę taip ir rėkia į Grėtę, prašydami geresnių dalykų negu avižos I.Simon. Ir man beliko čia pat išsitiesti, lyg anuomet paežy, ir atsivertus žiūrėti, kaip rugsėjo giedroje draikos voratinklių gijos M.Katil. Jos vaikučiai, įsilindę tarp klebono ir žydų, atsivertę tai vieniems, tai kitiems į akis spokso Žem. Taip sunkiai tūru atsiver̃tusi Krš. Ans lovo[je] gulėjo teip atsiver̃tęs, o aš anam akuotą išėmiau iš akies End. Aš teip veizu atsiver̃tusi Sd. Šuo žiūra į muni atsiver̃tęs Tl. Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, par kita kitą į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi S.Dauk.
^ Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę LTR(Prk). Kaip biesas atsiver̃tęs pryš žaibus ir vėpso Dr.
ǁ ištiesinti, atitaisyti: Àtverčiau agurklus, žirnius, išvartė [vėjas] Rdn. Atàverčiau du pamidorus, stovi žali kai rūta Klt.
ǁ refl. atsigulti aukštielninkam: Po vakarienės [Keršis] nudejavęs, kad negaluoja, nusimetė švarką, klumpes ir atsivertė lovoje J.Avyž. Nueinu pas karvę, sugrįžau ir atsi̇̀verčiau ant lovos LKKXII45(Lnkv). Pašoko iš lovos, jau buvo atsiver̃tęs Rdn. Gulės visi [numirėliai], vieni išsitiesę, kiti ant šonų, kiti aukštynelki, atsivertę, išsižioję, visi nebgyvi PP31.
4. atsukti, atgręžti, atkreipti kuria nors kryptimi, linkme: Dabar ji (Nastė) tebelaikė Alekso ranką ir, atvertusi pragiedrėjusį veidą, sekė į vakarus griūvančias debesų pusnis J.Avyž. Guli šikinę atver̃tus Dglš. Atver̃tęs subinę gulia, kas iš tokio Krš. Nuejom gult, tai šikną àtvertė ir kriokia, tuščia jo! Pv. Ilsinu akes, miegtu uodegą atver̃tusi Krš. Kokia šunio mada – atver̃čia pilvą ir gulia, glostyk tu jį Svn. Kas tave ištinka dešinėn pusėn, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39.
| prk.: Nors [projektas] apturėjo nuo visų pripažinimą ir atvertė žvilgį ant jo ciesoriaus Mikalojo I, netapė vienok išpildytas A1886,116. Iš piktos širdies mun tai padarėte, bet Dievas ant gero atvertė S.Stan. Skųsdavosi, kad kosulys jį kankina, bet neatversdavo ant to reikalingos atydos TS1901,2–3b.
| Atver̃sti ant grieko (nuodėmės) KŽ.
| refl. DŽ1, KŽ, Kč, Brb: Atsiver̃sk į mane J. Vėjas, lig tol pūtęs iš pietų, dabar atsivertė iš žiemių V.Myk-Put. Atšils, kap pietų vėjas atsiver̃s DrskŽ. Atsiversdamas į kitą pusę, jis (vėjas) ir vardą kitonišką gauna BsMtI137(Brt). [Kunigas,] atsiversdamas prie žmonių, atidaro (išskečia) rankas ir sveikina juos brš. Jie atsi̇̀vertė ir vėl davė bėgt Žln. Ir atsivertęs moteriškėsp tarė Simonop: – Regigu tą žmoną? Ch1Luk7,44.
| prk.: Atsiverskiam tada šiandieną ant pakūtos tikros P. Nenori neteisybių pamestie ir pakūtavodami pas Dievą atsiverstie Tat.
ǁ Pron atkreipti (akis): Priešių akys yra į mani atverstos TŽIV388(M.Jan). Atvertęs akis tavo, graudinai tarną savo SGII13. Akis mūsump atversk AruP139.
| prk.: Atver̃sk an to, kiek mokslas kaštavo, kas galėjo leisti?! Grd.
5. Sut, L, ŠT29, Rtr, DŽ1 prk. atvesti į kitas pažiūras, į kitą tikėjimą: Nusidėjėlį atver̃sti BŽ306. Abejotoją atver̃sti NdŽ. Žmonėms atversti, mokyti ir krikštyti reikėjo bažnyčių A.Mac. Tuo pačiu laiku jezavitai šižino įkandin vokyčius jų Dievo garbėje, norėdamys jus į katalikus atversti S.Dauk. Povilas perkalbėjo ir atvertė daug žmonių ne tiktai iš Efeso, bet mažne iš cielos Azijos Ch1ApD19,26.
| refl. Pron, Sut, L: Atsiver̃sti į krikščionybę DŽ1. Kas jau atsto[ja] nu Dievo, retas, labai retas atsi̇̀verta Krš. Laikas tavo tėvui Dievop atsiversti rš. Atsiver̃tęs nusidėjėlis NdŽ.
ǁ refl. daryti atgailą: Aš šitam niekingam žmogui nieko blogo netrokštu, tik kad jis susiprotėtų, atsiverstų ir pasitaisytų LKVII414(K.Donel). Atsiverskiat, o darykiat pakūtą už visus griekus jūsų, o neprapulsiat P. Pameskite nedorybes, nes neatsivertę dangaus negauste I. Neatsiver̃sti, nesimetavoti I.
6. N nusukti, nugręžti, nukreipti kuria nors kryptimi, linkme: Ir buvo veidai jų užpakalin atversti teip, jog neregėjo nuogasties tėvo savo Ch1Moz9,23.
| prk.: Apdengei mūsų nuodėmių kaltybes, atvertei tavo rūstybę teisingą SGII45. Atversk nuog girtybės, kaulelnystės, ing kurias įpratinai srš.
| refl. KŽ: Atsiver̃sk nuo manęs J.
ǁ nukreipti (akis): Užmesk akis kiton šalin, atversk akis nuo manę LMD(Ml).
ǁ prk. kurstyti: Atvedėt manęsp tą žmogų kaipo vieną, kursai atverčia žmones, o štai … neradau tampi žmogumpi ne jokios kaltės Ch1Luk23,14.
7. Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 vėl padaryti tokiu, koks buvo, pakeisti (pavidalą, išorę, formą ir pan.): Kaip už ausų nustvėrė, o paėmęs lazdą išpylė šonus, ir vėlei atvertė į žmogų tikrą DS196(Rs). Da neseniai tą cerkvę atàvertė an bažnyčios Pb.
| refl.: A tie pijokai atsiver̃s, a būs stabuklai? Rdn.
ǁ burtų galia vėl suteikti vienai būtybei kitos būtybės pavidalą, išorę, formą: Kiek žmonių pavirto in pelenus ir nėra galybės, kad atver̃stų Vžn. Iš karvelio atvertė ją ing pačią, kokia buvo DS234. Dabar atàvertė jį žmogum Ign.
| refl. Š, KŽ, DŽ1: Tik švento Jono naktį tasai karalius vėl atsiverčia V.Krėv. Įlipęs į bokštą, papūtė trimitą, ir visas dvaras atsi̇̀vertė (ps.) P.Klim. Dabar šis (žvirblis) vėl į žmogų atsivertęs ir pas tą burtininką gyvenąs LTsIV464(Žg). Dvyliktą valandą atlėks čia trys gulbės maudytis ir atsivers panom BsMtII82(Dkš).
8. užburiant padaryti kuo, pakeisti pavidalą, išorę: Nu ir àtvertė visus vilkais (ps.) LzŽ. Atlėkė tiej jos broliai, katriej paukščiais atversti̇̀ DrskŽ.
9. refl. DŽ1 atgriūti, atslinkti: Debesų tumulas atsi̇̀verčia, atgurma nuo vakarų Prn. Iš pietų pusės griausdamas atsiverčia debesis J.Paukš.
| prk.: Tas smertis teip ateina kaip kažin kas – kūliais atsiver̃čia (labai greitai ateina) Jnk.
ǁ gausiai (ppr. triukšmingai) kam ateiti: Didžiausias būrys vyrų atsiver̃čia par lauką Vdžg. Šime akies mirksnyje atsivertė gauja, Jėzų pirm savęs varydama srš.
10. atsakyti: Onutė išklausė kantriai pamokslo, nieko neatversdama V.Piet. Aš nesupaisau, kas tai čion yra, – atvertė Simonas Tat. Ogi Domičiukė ir beatverčianti man: – Mama, nors trisdešimt metelių man, aš vis tiek dar daili A.Vaičiul.
ǁ refl. kitaip nuspręsti, atsisakyti: Kiekvienas samdininkas [samdomas] giriasi, kad žodis jo tikras – pažadėjęs neatsiversiąs M.Katk.
11. R, MŽ, I, N, KŽ atgrąžinti, atiduoti: Jijė àtvertė drobę, kurią buvo pavogus, t. y. atidavė, atgrąžino J. Atsiveža [piršliai] arielkos; kai neleidžia dukteres, atver̃čia [tėvai] pinigus, ką išgėrė Skdt. Jis paprašė arielkos, išima tris rublius, jam teatverčia tris kapeikas LTR(Šmn).
| prk.: Dieve, griekus tu mums atleisk, pagal darbų mums neatversk Mž54,568. Bet tą prislogą atvert Dievo padėjimas SGII17. Juk jau tą madą neatver̃si, kai buvo Erž. Visaip kalbėjo, dabar atàvertė: gera merga Sug.
ǁ pamokėti: Aš jiem visiem atàverčiau ir vienas gyvenau Sdk.
ǁ atvaryti atgal: Atver̃sk keltuvas! Rod.
◊ añtra (añtrą) atver̃tus; añtrą atver̃čiant K, KŽ ką bekalbėtum, šiaip ar taip sakytum: Nag antra atvertus – jok sau, kad teip užsimeti: pats pamatysi, kad nieko negausi! BsPII288. Antrą atvertus, iš jų nieko neišsimokysi TS1896,10(Vaižg).
į šveñtą (švę̃stą) dvãsią atver̃sti sutvarkyti: Tas vagas pakalnė[je] àtverčiau į dvãsią šveñtą (nuravėjau) Rdn. Motyna nora sutvarkyti, į švę̃stą dvãsią atver̃sti Krš.
ki̇̀tą kõrtą atver̃sti kitaip, priešingai pasakyti: Dabar ki̇̀tą kõrtą atversiù Aln.
ki̇̀tą [lãpą] (ki̇̀ta) atver̃tus ką bekalbėtum, šiaip ar taip sakytum: Ki̇̀ta atver̃tus, neapsimoka dažyt metmenis Aln. Galvoju, turi pačią, lyg ir nuodėmė, nu, kitą lapą atvertus, jei ji nemitus boba? J.Avyž.
kità pusè atver̃sti priešingai pakreipti: Jie man užduoda klausimą, aš jiem kap àtverčiu kità pusè! Rdm.
kójas (kanópas, kapkàs, kepšès BŽ455, DŽ1) atver̃sti DŽ1 menk. mirti: Lėkė lėkė i àtvertė kanópas Pkr. Niekur nebesimaišo, gal kepšès atàvertė ir jis kur Slm. Kad kiek, būčiau kepšes atvertęs Grž. Išgirsma, kad senis kapkàs atver̃tęs gulia Slm.
kõrtą (kortàs DŽ) atver̃sti supažindinti su planais, sumanymais, paslaptimis: Ramūnas mato, kaip Sigito akys užsidega smalsumu. Na, ir tegu. Ramūnas neskubės kortos atversti V.Bub.
lẽtenas atver̃sti menk. mirti: Neplėšykias – i pamažu lẽtenas atver̃si Krš.
liežùvį atver̃sti DŽ1 prašnekti: Neàtvertė liežùvio paklaust Srd.
lýg lãpą atver̃sti prisiminti: Su sykiu lýg lãpą àtvertė Tlž.
pénčius atver̃sti menk. mirti: Atversi̇̀ pénčius, jei pas marčią gyvensi Drsk.
úodegą atver̃sti pasiligoti: Neplėšykias su darbais, úodegą atver̃si Rdn.
žagrès atver̃tus išsikėtojus, dykinėjant: Žinia, kam šerti, rūpintis, daug smagiau žagres atvertus gulėti J.Avyž.
žõdį atver̃sti KŽ priešgyniauti, prieštarauti: Ot durnumėlis žmogaus: neatver̃čia žõdžio, kad ir aš negaliu (jis negali) Srv. Jijė neàtvertė žodį, t. y. neatsakė piktai J. Žiūrėk, šeiminykui žõdžio nedrįsk atver̃st Alk. Man mama tavo niekad jokį žõdį neàtvertė KzR. Jisai àtvertė žodį, t. y. atgal atsakė JI685.
įver̃sti, įver̃čia (į̇̃verčia), į̇̃vertė
1. tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ įgriauti, įguldyti, įmesti, įsviesti: Į marias juos įvertė CII571. Invertė duobėn LKKXI165(Zt). Piemenys sugavo avį, surišo kojas ir įvertė vežiman M.Katil. Per ašį iñvertė vežiman bačką Btrm. O anie pakinkė kumelę, įvertė tą vilką į ratukus ir važiavo į turgų LTR. Į karus didelius į̇̃vertė tą arklį ir vežė į miestą Mšk. Tiktai ta karvė aukštynelka įverstà ir kojas aukštyn pastačiusi ratūse gulėjo Sd. Ivonėlis iš maišo išlindo ir añvertė kelmą viedzmai maišana Aru11(Grv). Atanešė [moterį] ir į̇̃vertė kaip kiaulę lovon On. Karvelė nusprogo, nulupo skūrą, į duobę į̇̃vertė, užkasė Trk. Tokį penimį iñvertėm duobėn, ai ai DrskŽ. Įver̃sk šiaudus šalinėn Š. Jonas pats turėjo vežti į marias įversti [kareivį] BsPIII28. Šiauduosna gulėjom: šiaudų kūlys iñverstas laškon Vrn. Atvežė žvirblelį, atbraškino, atnešė saklyčion, led anvertė LLDI269(An). Kai akys nematis, tegu nors upėn inver̃čia (kur nori, tegu laidoja) Klt. Žirgus ir vežimus jis mariosna įvertė BB2Moz15,1.
^ Kad paršas būtų [girtuoklis], inverstái vežiman, nuvežtai ir parduotai DrskŽ.
| refl. tr., intr. K, DŽ, NdŽ: Užkrovė Juozui gelžinius ant rankų ir, įsivertę į vežimą, nužvangėjo Žem. Įsiver̃tęs važin, parsivežiau girtą kaip meitėlį namo Š. Įsiverčiau maišą an ratus ir išvažiavau Rm. Tas įsivertė tą auksą su maišais į savo račiukus LTR(Bsg). Tas žmogelis gražiai atkasęs [ridiką], kad šakelių nepagadytų, išrovęs; įsivertęs į ratelius ir nuvežęs pas karalių Sln.
| Į pusnį įsi̇̀vertė, šaltis pártraukė i susirgo Trš. Jis ten nieko nežinojo, ėmė ir įsivertė į smalos bačką LTR(Klvr). Įsi̇̀verčiau stačia galva į rūtų darželį (d.) Grl. Peliukė traukė jam nuog kojos čebatą, ale betraukdama staigu, nutraukus čebatą, įsivertė atbula su čebatu į upelį ir sušlapo BsPIII88. Kiaulės guli insver̃tę purvyne, priganytos Klt.
| prk.: Septintoji yra daugeriopa kūniška piktybė, į kurią jaunieji įsiverčia brš.
2. tr. Skrb įrausti, apversti ariant, įarti: Sėklos buvo įverstos plūgu rš. Priešplūgis įverčia velėną į vagos dugną, o korpusas ją užverčia puresniu dirvos sluoksniu rš. Jau mėšlai įversti̇̀ Jnšk.
| refl.: Sėklos dažnai įsiverčia per giliai ir dėl to blogiau dygsta rš.
ǁ galėti, pajėgti įarti: Neį̇̃vertė [žambris] velėnos pryš kalną Pj.
3. tr. ko daug, ką didelį įdėti, įkrauti: Į̃vertė lašinių – akys sprogsta Rdn. Kad ubagas ateit[ų], tai paltį įver̃sčia Kp. Didžiausė kulšė įverstà – nesuėsu Krš. Sodinant kopūstus, reikia į daržą įverst didelį akmeną ir sakyt: – Kokio didumo yra tas akmuo, tai tokio jūs, kopūstai, būkit LTR(Grk).
| prk.: Kiek į kilogramą [mėsos gyvo svorio] moka, nežinau, ale daug neį̇̃verta Pvn.
| refl. tr.: Su šaukštu ansivertė torielkon [mėsos] Žl.
ǁ gausiai įlieti, įpilti (skysčio): Liesas pienas, čia gerai [v]andens įverstà Krš. Viedrioką [v]andenio pienan inverti̇̀, ir turi planą Sug. Ka jau vertei įvertei to karšto vandens, negal nė rankos beįkišti Als.
ǁ NdŽ gausiai įberti: Motyna įnešė rūgusio pieno bliūdą, įvertė saują stambios druskos Žem. Įpilk arbotos, ben kiek cukraus įver̃sk Skp. Į̃verti į bliūdą miltų, padarai vidury duobę i minkai Smln. Tiek kmynų į̇̃verčiau duonon (į duonos tešlą) – o nei nežymu, kad dėta Mžš. Į karčiąją versmę jis turi druskos įversti prš.
4. tr. įtraukti (į vidų): Siūlė yr įversta, kad nematyti pašalių Ggr. Kad maukna įversta į beržo vidų, sako: tas beržas tura žiemospirgį Ggr.
5. tr. pagal kokias taisykles išrinkti: Man vynus į̇̃vertė [koziriais] Alk.
6. tr. KŽ įpusėti versti (knygą): Pusėn knygą teįver̃tęs pametė ir nebebaigia jos versti Š.
7. įsibrauti, įsiveržti: Aš ruošiausi eiti į šokius, ir įsiver̃čia piršliai Graž. Vakar vakare ten kai kur įsiver̃čia juodu abudu kai skilandžiai Jrb. Per slenkstį vidun įsiverčia Luknienė J.Paukš. Uždaryk duris, o tai dar koks girtas įsiver̃s Gs. Iš tų yra nekurie, kurie įsiverčia ing namus ir gaudytas veda moteriškes Bt2PvTm3,6. Kažin kas pasibeldė į duris; po valandėlei ir įsiverčia Kielius į butą BsV260.
| Insi̇̀verčia insi̇̀verčia tabako kamuolys (rūkalius), o smarvė! Ldvn. Paspyrė pasipainiojusį kibirą ir įsivertė pas moteris M.Katil.
8. refl. apimti, įlįsti (apie ligą): Jai egzema įsi̇̀vertė į koją, puvo ir nupuvo Bgt.
9. smarkiai suduoti, sušerti, įkirsti: Įver̃skiat anam šimtą bizūnų Skdv. Kelis kartus įvertė į ausį asesoriuo Ggr. Į murzą įverčiau, kam skundė muni policijai Lk. Įver̃sk jam gerai rykščių į klyną! Gs.
10. tr. prk. įtraukti: Kitą kartą buvai į darbą į̇̃verstas nu pat mažystei LKT75–76(Plng). Moma mane buvo in darbus inver̃tus Mrc.
◊ į grãbą (į kãpą) įver̃sti numarinti: Senį ligos spūsterėjo i añvertė grabañ Tr. Tas skausmas mūsų kartos žmones sugniauš, sulauš, į kapą įvers Pt.
išver̃sti, išver̃čia (i̇̀šverčia), i̇̀švertė
1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius bažnyčioj: ir išvertė stalus maininykų, ir krases tų, kurie pardavė karvelius BtMt21,12.
| Tuomet tokia būra (audra) bit, kad daugį beržų i̇̀švertė Aru49(Zt). Nukapok šaknis medžiui, kaipmat išdžius, menkiausias vėjelis jį išvers V.Bub. A perkūnija nutrenka, aba teip vė[ja]s i̇̀šverta [medžius] Vž. Tokią macį turi vėjas, kad didžiausius medžius i̇̀šverčia Lš. Išversti iš šaknų N. Medžiagą i̇̀švertė su šaknimi Dv. Vėjas išver̃čia eglę su šaknim JT454. Kab eglę i̇̀žverčia vėjas, tai šaknys viršun Šlčn. Tu putine raudonasai, … [vėjas] išvers tave iš šaknelių, nulauš tavo viršūnėlę TŽI213(Mrc).
| prk.: Netikėtas smūgis žmogų išvertė iš kojų rš. Liga žmogų išverčia iš kojų ir paguldo į lovą sp.
^ Kaip medis nuog vėtros išverstas MP188.
išverstinai̇̃
| refl.: Iš kojų išsivertė [girtas] Vv. Kap dėsiu snukin, tai ir išsiver̃si Smn.
ǁ pjaunant, kertant paguldyti: Ąžuolas storiausia i̇̀šversta GrvT54. Tris ektarus miško i̇̀švertėm, kelmus išrovėm Svn. Medžiai iškapoti, išversti̇̀, toki dykynė atrodo dabar pas mus Jrb. Gal ir sodą išver̃s Pn.
2. tr. ko daug iškrauti, išmesti, išblokšti žemyn: Išversiù kluonan, testa ilsisi – geri šienai Drsk. Išver̃sme šieną – anas išsivėdaus Aln. Kas i̇̀švertė, tegul tsaik (tas) ir krauna Zt. Pirtė[je] išdžiovins ten, iš pirties išver̃s [linus] į jaują Kv. Paskutinį vežimą su rugiais išver̃sim klojime ant pado ir tuoj iškrėsim pėdus Skrb. Išdulkinom [nukultus linus] ir i̇̀švertėm pro duris lauko Krp. Ìšvertė trąšas savo darže Klt. Mėšlas, ilgas ir taip sukrautas, nesiduoda lengvai išverčiamas M.Katil. Greitai išver̃čia [mėšlą] Nmč. Paduodant drebučiai išverčiami į lėkštę, papuošiami rš.
^ Prigimimas – ne vežimas, neišversi LTsV77(Trg).
ǁ ko daug išberti: Kareivis išvertė iš kišenių ir veršenikės visus sidabrinius pinigus J.Balč. Ìžvertė plytas, pusė gruzų DrskŽ. Ažna išverčia akmenius bur bur bur LTR(Rod). Galiau ir kurbelį repukų įnešęs, išvertė tuos į anosios sterblę BsPI116(Tlž). Ìšvertė oran: surūgo [uogos] Klt. Žarnas i̇̀šverčia niekočion Dv.
| refl.: Tas puodžius, paėmęs tuos miltus kaip pylė, išsivertė tie pinigai BsMtI119(Brt).
ǁ iškratyti, paskleisti: Reikia šieną iš kupetų išverstie Ign.
ǁ NdŽ, KŽ, Vlk išpilti, išlieti (skystį): Žmonės i̇̀švertė pieną šulinin, tai pasmirdo [v]anduo Pnd. Insipils jis tos sriubos, paragav[o] ir visą i̇̀švertė Pv. Pripylę atnešė man burnelę karčiosios, o aš išverčiau ant žemės P.Cvir. Aš kaip daviau par uzboną, i̇̀šverčiau tuos barščius Bsg. Vištos perekšlės nuo gūžtos nušokta, puodas išver̃sta Mžš. Tokio gi nepapuolimo – i̇̀šverčiau visą puodą Svn. Dar išver̃s pieną, nuvaryk katę Nmč. Kap lakstom, dykavojamės su broliu, tai ir i̇̀švertėm tą vandenį Srj. Kiaule, kiaule, kol tu bobai tešlą i̇̀švertei? (ps.) Grv. Kurie negeria vyno, idant neižverstų̃ DP140.
| prk.: Ìšvertė an vyro tą kaltybą, ir senis gavo penkelis metus [kalėjimo] Grv.
ǁ Pns, Trs prk. išgerti (svaigalų): Lygu iš ryto nei̇̀šverta stiklinės, parsiutęs vaikščio[ja] Rdn. Man gi čia nieko nėr visą išver̃st Švnč. Ìšvertėm dviese uzboną alaus kaip už ausies Srv. Kad ir dejuoji, vis dar išverti̇̀ Antš. Na, vyrai, kol atneš naujos kavos, išverskim dar po vieną P.Vaičiūn. Po du šnapsu išversiu KrvD175.
3. tr. Br, Trk verčiant išmesti, išsviesti lauk: Pasibaidęs arklys šoko par griovį ir išvertė gaspadorių iš vežėčių rš. Sustiko priešais ateinant baisiai apiplyšusį valketą, katro karaliaus arkliai pasibaidė, šoko šaliakelėn ir išvertė karalių su karaliene ravan BsPII284(Jž). Ištik, vėjeli, siūbuok laivelį, išversk šelmį bernelį LTR(Kbr). Bevažiuodamas išvertė tuos puodus, sudaužė ir atsistojęs verkia LTR(Rk).
| refl. intr., tr.: Iš valties išsiver̃sti DŽ. Verčiaus ir išsi̇̀verčiau iš lovos Ukm. Na pamatysit, kai tas senis išsivers [iš medžio] LTR(Igl). Kai jis išsi̇̀vertė iš vežimo, tai jį dar ir trynė (maigė) kurį laiką, kiti ir nematė Snt. Iš galinių [rogių] išsivertęs, ilgais kailiniais apsigubojęs vyras šlitinėjo po sniegą M.Katil. Jų aptikdavau toje pakraščio juostoje, kur bangos išsiverčia į sausumą T.Ivan.
| Karvė šieną iš rindos išsiver̃čia ir paskui ėda Jrb.
ǁ verčiantis išsukti, padaryti (kūlį): Kita [žuvis] pasišokėdama išvertė kūlį ore, sužvilgėdama lyg sidabras I.Simon. Pakalniuo po du tris sykius kūlį išver̃si End. Gandrą pamačius, reikia kūlį išversti, tad didžiai palankus patampi LTR.
ǁ Graž, Grv ištempti, ištraukti, kad išvirstų: Aš išverčiu skrynias lauk iš klėties J. Ìšvertė [senelę] iš lovos an žemės Krš. Išver̃s su visais patalais iš lovos ir eisi ganyti Lnk. Galėjo muni išver̃sti [į vandenį], kur giliai, i paskandyti Krž. Par tą langą i̇̀švertė aną Dr. Bernas paėmė nuo pono pinigus, išvertė iš ratų staunią, nukalė su akmeniu nuo jos lankus BsPII290.
ǁ išvaryti ką iš kur: Jo neišver̃si niekur Drs. Pulkai gaspadorių išversti iš ūkės kas adyna laukia bado arba trūkės A.Baran. Tujau lečiai, arba latviai, su savo talkinykais lietuviais ir žemaičiais iš Derpto ir kitų pilių guodus išvertė ir iš viso krašto išvėtravojo S.Dauk.
| prk.: Dabar alus iš proto išver̃čia žmogų Ln. Pati iš nustebimo negalėjo išversti žodžio J.Balč. Motriška pyksta, visi laksto, vyriškas laikos, nei̇̀šverta savo pikčio lauko[n], tūras Krš.
ǁ Drs prk. atleisti, pašalinti iš darbo: Jis tik i žiūrėjo, katrą išver̃st iš tarnybos Jrb.
ǁ prk. daug išmokėti: Ìžverčiam pinigus anta arielkos Drsk. Pensijoms kiek piningo i̇̀šverta, ir iš kur valdžia ištenka Krš. Kiek to piningo žmonims [valdžia] i̇̀šverta Pj.
4. tr. Sut, BŽ77 išlaužti, padaryti, kad išvirstų: Uosio tvoras išvertė LTR(Sem). Leisiu žirgą laisvon valion, ir išvers tvorelę LLDII203(Mrc). Šlaunim daužės daužės [karvės] in tvorą ir i̇̀švertė Slk. Išver̃sti tvirčiausią ramstį NdŽ. Jautis buvęs pasileidęs, smaigus pri bulbių išver̃tęs, išrauliojęs LKT76(Krtn). Važiuodamą neažkliùdai stulpo, bo išversi̇̀ LzŽ. Ne tik tvorą, bet i mietą i̇̀švertė Vkš. Įpykę [žalčiai] labai, dalekia vartus, išverčia tvoras, sulenda kambarin ir ant kamino raitosi, šaukia DvP146.
ǁ KŽ, Nm išlaužti, išmušti norint atidaryti: Sklepo durys i̇̀šverstos lauku LKT171(Pgg). Ìšvertė duris, surišo rankas, veda mane į dvarą JD784. Tuoj jis pastebėjo lango groteles, išverstas su vinimis, ir suprato: ūkininkas pabėgo rš.
ǁ Vln7, Alks, Grz išgriauti, išardyti: Reikė mum senybės trobas išver̃st PnmR. Kaimynų viskas išverstà, išgrauta, neduok Dieve! Rdn. Išsirauk grybą iš palangės – namus išver̃s Slk. Vienais metais pastatė daržinę, kitais – i̇̀švertė Ėr. Ant tos uolos pastatysiu bažnyčią mano, nė patys velniai jos neišvers ir nesugriaus M.Valanč. Piles vienas išvertė, kitas į valdžią sau paėmė S.Dauk. Algirdas su Keistučiu tvirtyną paėmė ir iki pamatų išvertė A1885,308. Neprietelių … miestus išvertei Mž520. Sugriovė tvartą tą, kūtės sienas i̇̀švertė Akm. Meliracija tad visur visus pašalius i̇̀švertė Krtn. Viešpatie, pranašus tavo užmušė ir išvertė altorius tavo Ch1PvR11,3. Ir palydėjo Lotą iš miestų, kuriuos jis (Dievas) išpūstijo (išvertė), kuriuosa Lotas gyveno BB1Moz19,29. Išversti iš pamatų N.
| Su grėbliu grėbi, i̇̀švertei jų (samanių bičių) lizdą – kad užpuola, sukanda, tinsta paskiau Mžš. Jei vasarą išversi gandro lizdą, tai to ūkinyko išgaiš vienas gyvulys LTR(Pnd). Ant stoties i̇̀švertė mus visus iš traukinio [Sibire], i kur nori dedies Ml.
| prk.: Katė savo nedorumu ir pasalumu tą [erelio ir šerno] draugybą išvertė S.Dauk. Eruliai rėdą rymionų išvertė S.Dauk. Išversti (išverčiu SD422) eilę N. Fundamentą krikščioniško tikėjimo išverst ne vieną kartą gundės DP257. Teip žydų karalystę išvertė SPI260. Seniai jau iž fundamentų būtų ižvertę [apaštališką bažnyčią] DP365.
5. tr. H159, N, Rtr, KŽ, Trk išrauti, ištraukti, išplėšti, iškelti: Ponas i̇̀švertė mane iš pat grumto J. Suėmę dalbomis vyrai i̇̀švertė iš žemių akmenį Š. Jis ima drūtą kartį, pakiša jos galą po akmeniu ir išverčia Blv. Didelį kūlį tik su štanga tegal išver̃sti Pln. Kelmas i̇̀šverstas I. Išvertę [kelmą] susėda atsipūsti L.Dovyd. Ko taip pasiskubinai išver̃sti obeles, jug dar nevãrė Šv. Kartą Andrius, nuardamas bulves, išvertė miną, didelę lyg keptuvę V.Bub. Traktoriais kai aria, daug akmenų išver̃čia, plūgais teip giliai nepasiekdavo Antz. Išarė, i̇̀švertė iš po plūgo didžiausią krūvą driežlų, jau buvo susitaisę žiemavot Svn. O kad aš išversiù iš giliai šitos dykos žemės, tai čia naudos nelabai bus Vlk. Ypač netinka išverstas nederlingas podirvis linams rš. Neark giliai, badus (prastos žemės) neišversk Šts.
| prk.: Išverskite viršun visas mano klaidas! V.Piet.
| refl.: Klementui pagailo beržiuko, kuris greit savo paties ūgiu išsivers iš šaknų ir mirs pačioj jaunystėj L.Dovyd. Tai tik pažerk žemę ir išsiver̃čia grybas baisulis Al. Kur užmina dykis, ir bulbės išsi̇̀verčia Drsk. Ariant išsiver̃čia i nemažų akmenų Ėr. Plytgaliai išsiver̃čia ariant Pg. Pavasarį, kai aria lauką, taukių šaknys išsiver̃čia tokios juodos Jrb. Išsiver̃sias vabalų juodoms galvoms [prieš pasaulio pabaigą] Krš. Jy (žuvis) viršun vandenio išsi̇̀vertė Srj. Išsi̇̀vertė [bebro] kupra upėj Klt. Jis ten kiek žemę pakrapštė, tuo ir išsivertė katilas su pinigais (ps.) Brt. [Beariant] žybt ir išsivertęs katelas raudonųjų S.Dauk.
ǁ ištraukti, išimti iš kūno: Paimi adatą ir i̇̀šverti tą pašiną Dv. Su pirštais (be prietaisų) dantis toks senis išver̃sdavo Kpč. Ìšverčia žarnas LzŽ. Parpjovė par vidurį, žarnas i̇̀švertė i užsiuvo Bsg. Graibaus, a ne viduriai išversti̇̀, krau[ja]s bėga Akm. Rods vidurius išver̃s, tiek triedo Krš.
ǁ iškasti: Drapoku i̇̀šverti bulbas ir parenki LzŽ. Kerą bulvių kad išver̃siu, vištos sustos ir rankios sliekus nu žemės Kl. XIX a. pabaigoje bulvės buvo išverčiamos kauptukais rš.
ǁ refl. Ds, Lp euf. išsituštinti: Buvo kumelė priėdus, o kap išsi̇̀vertė, tai ir vėleka alkana Arm.
6. tr. prk. atimti valdžią, šalinti iš valdžios: Išver̃sti karalių iš sosto NdŽ. Tą įgijęs kunegas Petras norėjo važiuoti į Varnius ir, išvertęs vyskupą Mikaloją, sėsties jo vieto[je] M.Valanč. Herodas baisiai nusigando, nes jam rodės, jogei Kristus išvers jį iš karališko sosto M.Valanč.
7. tr. H, H158, R, R44, MŽ, MŽ59, Sut, S.Dauk, K, LL188,202, Rtr, BŽ66,77, DŽ, KŽ išorinę pusę pakeisti vidine ar atvirkščiai: Galima išver̃sti rankovė, kepurė, marškiniai, kelnės, kailiniai Š. Išversti̇̀ kailiniai NdŽ; MŽ2118, N. Ižverčiu jupą SD173. Eidavo išverstai̇̃s kailiniais [per Užgavėnes], prisidėdavo barzdą iš linų Sk. Pričkus … į kailinius i̇̀šverstus tuojaus įsinėrė K.Donel. Vėjas parasoną i̇̀švertė NdŽ. Pralupi [kailį], i̇̀šverti į antrą pusę [darydamas naginę] Škn. Ìžverčia kailinių rankovę ir iškiša kukį tokį geležinį Sn. Atsistojo ir abi rankas sugrūdo į kelnių kišenes. Tas išvertęs – į liemenės M.Katil. Toji [moteris] atstatė prijuostę; skerdžius išdėjo visa ir kišenių išvertė V.Krėv. Jis nusiima naujut naujintelę skrybėlę, šilko pamušalą, kaip varlės papilvę, išverčia L.Dovyd. Ganydamą i̇̀šverti savo kepurę ir gyvulio akis ištrini, tai perstoja kerūčiai (burtai) LzŽ. Mama perspėdavo: tik lūpą neišver̃sk – vidaus pusė išeina į viršų Rg. Dešrines žarnas tik išver̃čia, jų negalima išskustie Dgp. Tą grobą greit plauk aba i̇̀šverstą ištrink Tl.
| Kad aš karvę milžau, jautis muni užpuolė ir i̇̀švertė koją į antrą pusę Plt. Man nieko nepadėjo gydymas, man dar labiau koją i̇̀švertė in šoną Mrs.
| Už blakstėnų paimsi ir išver̃si tą voką, jei būs kas įkritęs, aš liuob išimsu End. Ìšvertė degtukais akį (akies voką), liežuviu iššluostė [žvyrus], ir nustoj[o] sopėt Pv. Svetimkūniai iš akių šalinami švariu nosinės kampeliu, išvertus akies voką rš. Išverčiu ausis – geltonos, gerà in pieną [karvė] Klt.
| Bulves išvirs ir išver̃s tus kailinukus Plt.
| prk.: O jisai atžagariai atgręžė, išvertė ir iškėlė teisybę savo DP315.
^ Moteris klastinga, gašli, o jeigu turi dar ir grožio, bematant viską sumaišys ir vyrą išvers kaip savo marškinius J.Gruš. Sako, viską kaip rankovę išvertė (papasakojo), kad esanti viena Lk. Ne rankovė – neišversi VP33. Pati ne rankovė – neišversi̇̀ JT260, Alv. Ką padaryt, vyras ne rankovė – neišversi LKKXIII130(Grv). Žmogus ne rankovė – neišver̃si, nesužinosi, ką ans mislija Pln. Neįlįsi į žmogų, neišversi jo kaip kailinių rankovės M.Katil.
| refl. tr., intr. K, DŽ1: Išsiver̃tęs kailinius, ėmė šunis baidyti Š. Baido kailinius išsivertęs M, KrvP(Erž). Visokiais išsiver̃tę kailiniais Užgavėnių žydai liūb eiti Jdr. Tas (gąsdintojas) nubėga į jaują, išsiver̃čia kailinius i gandina [kaimyną] Mšk. Kailį išsi̇̀vertė, vilnos į viršų [per Užgavėnes] Krž. Reik eit ant grįžkelio, išsiversti drapanas ir atsistojus laukt, iki kas praeis BsMtI75(Brt). Du kostiumu išsi̇̀vertė Rm.
| Gal tau netyčioms, gal a išsi̇̀vertė kišenė, a kaip [, ir pinigai iškrito] Varn. Pamušas [palto] išsikoręs, tuoj suvis išsiver̃s Klt. Tiej išsiver̃tę kokiais marškiniais stroką padarė, vieni kitus strošino Dg.
8. tr. N, DŽ išgriozti, išjaukti, išnaršyti ko ieškant: Ìžverčiau spintą po vienai skarai, nėr DrskŽ. Visus kampus išverčiau, neradau Lp. Ìšverčiau viską, išieškojau, kolei radau Aln. Nieko pati neimu, sakys – tu viską i̇̀švertei, suėdei Jrb. A lig pietų i laikysi kinį i̇̀šverstą? End. Te gal vaikų kambariai, visa išver̃sta Ob. Viskas buvo sujaukta, išversta, išblaškyta V.Aln.
| Karalius išvertė visą knygą ir nerado tokio žmogaus BsPII150.
| refl.: Vaikai visur išsi̇̀vertė Dglš.
9. tr. Skdt arklu ar plūgu išpurenti, išdirbti (žemę): Ìšvertė kelias vagas Rm. Išėjęs arti, išarą kišdavo į žemę teip giliai, kad, negalint išversti žemės, turėjo lūžti BsPII154. Ant išverstų vagų tupia varnos ir ieško kažin ko L.Dovyd.
ǁ išrausti, išknisti, išknaisioti: Kiaulės visą staldą i̇̀švertė, reik vielyti Kv. Kurmiai buvo išver̃tę visą darželį Klp. Kurmiai išver̃sdavo skyles, vanduo greit išplėšdavo pylimus Rsn. Kurnių i̇̀šversta pievos Dg. Kurnio žemės i̇̀šverstos Pls. Jei nori nuo kurmių atsiginti, tai įkišk jų išverstose vietose į žemę šermukšnio šakelę laibgaliu, – kurmiai nekels toje vietoje MTtV197. Aitriai kvepėjo kviečiai, o šviežios žemės kvapas kilo nuo ką tik išverstų kurmiarausių rš. Nuknisa nuknisa [šernai], bulves išver̃čia, tuos diegus išmeta Pžrl. Ravai šernų i̇̀šversta, dirvonas kai suartas Klt. O šarnų dirvos, pievos kad i̇̀šverstos, baisu pasižiūrėt! Grnk. Vištos i̇̀švertė avietes Ėr. Duobes [bombos] išver̃čia didžiausias Ėr. Duobę i̇̀švertė armota prie pirčiai Dglš. Tokią gilią duobę i̇̀švertė, kai iš tei[p] aukštai krito Smln.
| Ìšvertė vagą [Nemunas] ir nuej[o] naujai Drsk.
ǁ Alv iškasti: I toks griovys yr išver̃stas par pusė pėdos Bsg. Kaip duobkasys, išvertęs naują duobę, grįžo Dryža namo su kastuvu ant pečių M.Katil. Lengvas vėjas plaukia laukais pro kapų kryžius, per išverstus apkasus, išraustą žemę L.Dovyd.
10. tr. prk. pakreipti, pasukti į kurią nors pusę, kuria nors linkme; iškreipti, pakeisti kalbą, mintį: Viliuos, kad Tamsta neišver̃si ant pikto mano atviros širdies Jn. Pasakai ką, i̇̀šverta, kaip anoms (liežuvininkėms) reik, bijok tokių DūnŽ. Ìšverta bobos, ką pasakai, geriau tylėti Vn. Aš suprantu šiteip, o tu išverti̇̀ kitaip Jrb. Anam vieniaip sakyk – ans viską antriaip i̇̀šverta Grg. Žmonys kožną žodį daba antraip i̇̀šverta Krš. Tam išvartai nesakyk, jis viską melu išver̃s Dkš. Ìšvertė, ka išvogė mėsą, o visai to nebuvo Grz. Ka tu visada mano kalbą išverti̇̀ į kitą pusę Snt. Nu kelių šimtų metų vienur ir antrur vergaudamys vokyčiams nutauto savo vienybės ir išvertė savą kalbą S.Dauk. Neimsi teipag dovanos, dovana nes apjakina akis išmintingų ir išverčia žodžius teisųjų Ch5Moz16,19. Kurių gyvatos arba darbų išpeikti negali [heretikai], tų žodžius ir raštus peikia, slapčia išverčia DP364. Nori išverst Evangeliją Christuso Ch1PvG1,7. Žodžius Viešpaties i̇̀švertė ir ant kito pajautimo atgręžė DP130.
| Suvalkiečių kalbą jau daug labai i̇̀švertė Graž. Dabar jau gryniau lietuviškai tuos [senus žodžius] išver̃čia Jnšk.
| Lakštingalas moka daug balsų išver̃sti Yl.
| refl.: Sapnas kitep išsi̇̀verčia Mrk.
ǁ refl. iškrypti, pasikeisti į bloga: Išsiver̃tę žmonys, kaip žvėrys [pasidarė] Krš. Kaip tos mergos išsi̇̀verta, kaip anos išsibjauro[ja] Rdn.
ǁ išsakyti, iškalbėti: Tas jau piktas ant manęs, viską išver̃s Žeml.
| refl.: Na, ir išsi̇̀vertei tu anam su visu gūžiu Vkš.
ǁ ištarti: Mikolienė, būdavo, anūko vardo neišver̃čia Dglš.
11. tr. pakeisti (pažiūras, pasaulėžiūrą, tikėjimą ir pan.): Patys kunigai i̇̀žverčia vierą negerais darbais DrskŽ. Į tingines mergas i̇̀švertė, pati (motina) grobdama darbus Rdn. Gerus kitų darbus blogais išver̃čia A.Baran. Par mokyklas i̇̀švertė jaunimą Lb. Rusiška vyresnybė nori žemaičius katalikus išversti į ruskius pravoslaunus TS1899,2.
| refl.: Išsi̇̀verta į katalikus liuteronai Vn. Ji išsivertė vokiete ir išvažiavo į Vokietiją I.Simon. Vaikai išsiver̃tę, lietuviškai nemoka Žrm. Par mum jau labai an gudų dainų, ba jaunimas išsi̇̀vertė Dv. Išsi̇̀vertė an pono Dv. Jau už lenką Jonėkas buvo išsiver̃tęs Mrc.
12. refl. ištrykšti, iškilti, išsiveržti, išsilieti: Ugnikalnis išsi̇̀vertė DŽ. Išsi̇̀vertė (iškilo) kunkulas DŽ1. Išsi̇̀vertė vanduo į viršų Kv. Išsi̇̀vertė pro stogą liepsna Jrb. Netrukus išsivertė į viršų juodų dūmų gumulas, ir pro daržinės stogą ištryško raudoni liepsnų liežuviai V.Myk-Put. Palaukus valandėlę, girioje išsivertė dūmai viršum medžių V.Piet. Kur nuslydo degantis lėktuvas, išsivertė pilkšvai juodi dūmų kamuoliai L.Dovyd. Davė bomba, ir išsi̇̀vertė dūmai Ėr. Po tam kurpius, paėmęs iš savo krepšiuko tirštojo pieno grumulį sutapnojęs, kaip suspaudė, tiktai skystimas išsivertė, ir gana BsPIII288. Trikšt kraujas išsi̇̀vertė Gs.
| prk.: Kaip tokie parversmai, blogumai išsi̇̀verta į viršų Rdn. Kada noris išsiver̃s viršun, griekas neižliekti giliai Drsk.
13. tr. daryti, kad išsiskirtų: Kiečiai prakaitą i̇̀šverta, i sveikas esi Kl.
| impers.: Vargstu, kol visą kar̃štį i̇̀šverta Rdn. Gyvatės užpilą išgeria, ligą i̇̀šverta į viršų Krs.
ǁ DŽ išpilti (apie prakaitą): Suklostykit jį, kad prakaitas gerai išver̃stų Lkš. Pakartojo tėvam tokiais žodžiais, nuo kurių ir juos išvertė prakaitas Vaižg.
| refl.: Dirba, net prakaitas išsiver̃tęs Snt.
14. tr. Rtr, DŽ1, KŽ padaryti iškilų, išgaubtą, platų, storą, išpūsti, iškelti, padaryti išputusį, ištinusį, išbrinkusį, išpampusį: Paduosi miežinės košės – iškabino dubenį ir eina pilvą išvertęs J.Paukš. Drūkčiausis, pilvą išver̃tęs vaikščio[ja] Trk. Guli pilvus išvertę LTR(Bsg). Prislandžioja visą dieną, o tada guli pilvą išver̃tę LzŽ. Daugybė žuvų buvo jau nutroškę, todėl jos plaukė baltas, melsvas papilves išvertę L.Dovyd. Elektrą paleida, žuvės tik pilvus i̇̀šverta i̇̀šverta – užmuša nabageles Krš. Sėdi dublį išver̃tus ir kamandavoja Žl. Guli bambą išver̃tęs, o man dirbt! Lel. Tinginė, subinę išver̃tusi gulėjo Krš. O kad jum griausmas, guli uodegas išver̃tę, miega! Gdr. Šeštadienio vakarais į vakaruškas lekia, šoka, dainuoja krūtinę išvertęs J.Paukš. Pilvą atpūtęs, kaktą išver̃tęs stovi ir žiūro Pv. I mauna sau su vėjeliu kuprą išver̃tusi Nmk. Kaklus išvertę seniau liuobam dainiuosiam Dr. Tupi kap karvelis išvertęs gūžį ant stogo LTR(Auk). Stovi dantis išver̃tus, akis primerkus Pv. Kalėjimo kieme dantis išvertęs kaip šuo prieš saulę sėdžiu V.Mont. Šunys lekavo prie savo būdų, išvertę ant ištiestų kojų liežuvius M.Katil.
| refl. intr., tr. DŽ1: Nuo bulbų tik pilvas išsiver̃čia Klt. Atsikragino, pilvą išvertusys S.Čiurl. Sraiginė[ja] po miestą, pilvą išvertęs[is], neemas darbo Šts. Plačiasnukiam pilvai išsiver̃tę kap bačkos DrskŽ. Telyčia priryja kai bakanas, tik išsiver̃tus visa Klt. Pabąla jo pirštų krumpliai, išsiverčia kaip virvės gyslos V.Bub. Guli ir šiaudų kūlį turi, ir taip prisispaudęs, kad net rankos mėlynos, o gyslos tai kaip botagai išsivertę LTR(Kp). Suimk šitep ranką, gyslos išsiver̃s ir skaityk (buriant iš rankos) Kpč. Ma[n] bitis įgilo – lūpa tik išsi̇̀vertė Jrb. Tokia sustumtinė – pilvas, papai išsiver̃tę Rdn. Tešmenai išsiver̃tę (labai dideli) karvių Klt. Išsi̇̀vertė po pažastuke guzas ir mirė Kč. Toks guziokas an sprando išsi̇̀vertė Šmn. Guzai ant kojų išsiver̃tę, net koki mėlyni Dg. Kaklo nesopėjo, tik guzas čia išsi̇̀vertė Slm. Ant pirštų išsiverčia keletas rauplių Vaižg. Gumbai išsiverčia N. Vyram išsiver̃čia kyla Všn. Plonė trūkus, išsiver̃tę žarnos Klt. Jo neperrėksi, kad ir šikna išsiver̃s Švn. Kap ateina pavasaris, tai gyvulėliai būna toki kūdukai, kad jų būna tik skobos išsivertę Lp.
| Guli [lydekaitis] išsivertęs pilvą oran, vėdenas šiltoj dienoj Strn. Eina mergos mieste papus išsiver̃tusios Rdn.
ǁ išberti (šašais, spuogais): Davė šalavijų, ka į viršų tymus išver̃stų Vn. Tymai buvo išversti̇̀ Pj.
| impers.: Vaikiuką spaugais i̇̀švertė Grnk. Visą kūną išvertė spuogais Kv. Jam kojos nušalo, pūslėm i̇̀švertė Krs. Nuo tų tavo liekarstų man visą burną plėmėms i̇̀švertė Vkš. Nuo rūgšties vaiką spuogais išver̃s Rm.
ǁ LL299, Š, KŽ plačiai atverti, išplėsti (akis): Akes didelės, i̇̀žverstos, buvo graži [merga] Drsk. Kai tau sarmata, visada akis tei[p] išverti̇̀ Slv. Ka i̇̀švertė akis, maniau, ka suės Ps. Tiek rėkia, neėda, išver̃tę akis žiūria [gyvuliai] Slm. Karvė net akis baltas išver̃čia, kaip šiūpteriu lazda Klt. Iškorė liežiuvius, akis i̇̀švertė tos telyčytės ir išstipo Trgn. Žiūriu – zuikis miega išvertęs akis Rm. Išver̃čia [bulius] akis krauju pa[ė]jusias Alks. Žiūro akis išver̃tę [pavyduoliai], ką dirbi, kur eini Drsk. Ko spoksai akis išvertęs? Pln. Laurinaitis pastatė ant stalo jau atkištą butelį, akis aukštyn išvertė ir sunkiai atsiduso LzP. [Asilas] pasikėlė ing puikybę: ausis aukštyn pastatė, nosis išpūtė ir akis išvertęs ėjo Tat. Plačiai akis išvertusi, [Severja] veizdėjo į vyriškį ir spiegė, kaip šunų apnikta mažmergė, neturėdama kuo gintis Vaižg. Visi jie bėgo akis išvertę, išsižioję ir spiegdami: – Valio mūsų karalius! A.Vaičiul.
| prk.: Debesis nulėkė, ir vėl saulė išver̃tus akis žiūria Slm. „Maisto produktų parduotuvė“ – akis išvertę, sočios raidės šaukia nuo iškabos L.Dovyd.
^ Ko žiūri, kai pelėda akis išver̃tus Kp. Išvertęs akis, kap vilkas grikių apsiėdęs LTR(Mrs). Išver̃tęs akis kap kukulius Plv. Išvertė kaip jautis savo bum̃bulius Gg. Apie vilką nekalbėk, tik akis išvertęs žiūrėk KrvP(Mrc).
15. intr. daug išaugti, išlįsti iš žemės: Linai išvertė, išdygo visi vienkart, vos palijus Gršl.
| refl.: Daržely po lietaus išsi̇̀vertė išsi̇̀vertė, misliau, kad astrai, o čia žolės Slm.
| Stovi ropės išsiver̃tę tik, ažderėjo šiemet Klt.
16. tr. ištraukti (akį mezgant virbalais ar neriant vąšeliu): Grėblianagė, nebegalia akies išver̃st Svn. Va čionai su kabliuku ir mezgi, vėl apsuki siūlą, ir vėl čia va išverti̇̀ akį Kp. Viena išverstà, viena geroji [akis] mezgama Aln.
17. refl. DŽ1, KŽ smarkiai, su triukšmu išeiti, išbėgti, išvažiuoti, išsiveržti: Po valandėlei girdėt buvo, kaip jis su Ickum susivaidyjo, spjovė ir išsivertęs per duris trinktelėjo jas ir išėjo Vrp1891,20. Tėvas išsivertė pro duris J.Avyž. Garai ir tvankuma prisikimšusiame kambarėlyje tiesiog dusino. Išsiverčiau lauk M.Katil. Kūlvirtais išsiverčiau iš Gyvakarų karčemos K.Bor. Iš bažnyčios išsivertė minia žmonių J.Paukš. Ka mausu bukulą į kuprą, kūlvirsčiais išsiver̃si lauko[n] Krš. Išsi̇̀vertė, kai akis išdegęs, kūliais pro langą Tr. Pasiėmęs [muzikantas] lazdą, kai rėžė velniui per galvą, kad tas dvilinkas išsivertė iš karčemos LTsIV497(Brt). Suerzintos skruzdės išsiverčia laukan Blv. Palaiminę [jaunuosius] visi išsiverčia laukan ant atšlaimo LTR.
| Nuo vakarų iš už miško ūmai išsivertė toks papilkęs debesiukas kaip geras sermėgos skvernas L.Dovyd.
| prk.: Aš stačiūkas, kartais ir žodis koks išsiverčia nereikalingas LzP.
18. tr. N, K, A1884,348, LL91, Rtr, DŽ, NdŽ vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba: Vienas žodis be pavyzdžio sunku išversti J.Jabl. Knyga buvo parašyta vokiškai, aš ją i̇̀šverčiau lietuviškai Š. Lietuviškus žodžius į lenkų kalbą A. Juška žodyne išvertė trumpai, lakoniškai LKV170. Žodį žodin išver̃sti KŽ. Sunki knyga. Skaitysime dviese, o aš tau išversiu ir aiškinsiu J.Sav. Išverstinas Ser.
| refl. tr. DŽ1: Iš Čechovo kūrybos turime išsivertę daugiausia jo pjesių K.Kors. Jie ir bažnytines giesmes tiktai iš vokiečių teišsiverčia I.Simon.
19. refl. J.Jabl(Kp), NdŽ, KŽ sugebėti pragyventi, susitvarkyti, kad užtektų, apsieiti, išsimaitinti: Visi galia čia kai kada ir gerai išsiversti A1885,23. Gal kaip nors lig pavasario išsiver̃sime su pašaru Š. Kaip tu išsiver̃si tais pinigais? DŽ1. Sunku išsiver̃sti visiem namie, tegul eina svietan Ktk. Iš ko da jy išsiver̃čia? Skp. Pasvaliečiuos seniau nei vienas gaspadorius be linų neišsiver̃sdavo Skrb. Kiek tų krautuvių, i kaip anos išsi̇̀vertas Krš. Kap nor išsiver̃sim su duonele Pns. Pyliavos, pastotės. Vienu arkliu neišsiversi, tarpais teks antrą skolintis J.Avyž. Šį vakarą tau teks kaip nors išsiversti vienam J.Gruš. Knygos nors ir geras daiktas, bet gyvenime ne visuomet su jomis išsiversi S.Čiurl. Žiemą išsivers sušalusiomis bulvėmis ir pienu rš. Išsiver̃sti iš nedidelės ūkės buvo sunku Slv. Matyt, nebgalėjo išsiver̃sti, ka pardevė [trobą] Krš. Išsi̇̀verčia dar̃ žmones, gyvulių dauges laiko, šeria Drsk. Išsi̇̀verčia šoferiai valdžios benzinu Žln. Kiek davė ganyklės, turi išsiver̃st Sdb. Kai kas tik gyvuliais išsiver̃čia Gs. Patys gydomės namuose, bet kažin, ar išsiver̃sim be daktaro Krs. Apsvarsto Adomas šiaip ir taip, o be paskolos neišsiversi L.Dovyd. Paimsi gražų abrozą (gražią merginą), ale neturtingą, kai[p] išsiver̃si? Jd. O daba be traktoriaus nebgal beišsiver̃sti Bdr. Visai be riebalų išsiversti negalima, nes kai kurie patiekalai būtų neskanūs rš. Gana aš verčiausi visokiais varsteliais, o tik n’išsi̇̀verčiau našlelės rankelių JD758. Dabar ir susiedai matė, kad senelis gerai išsivertė kalnus ažusėjęs BsPII206(Jž).
ǁ išgyventi kur, atlikti: Šįmet gal išsiver̃sma dar čia, gal nevers trobų Rdn.
ǁ NdŽ prk. išsipainioti, išsivaduoti iš kokio nemalonumo: Žmones pažįstam iš to, kaip išsiverčia jie sunkiose būklėse J.Jabl. Ir kažin kaip jaunieji Balsiai būtų išsivertę iš tų sunkumų, jei ne du atsitikimai, palengvinę jų buitį V.Myk-Put. Ir nebeišmanau, kaip čia dabar man išsiversti iš tų sunkumų MPas. Būk tada gudrus ir išsiversk kad nori! Blv.
20. tr. M.Valanč, JR75, BŽ76, NdŽ, KŽ pelnyti, užgyventi, uždirbti: Marti iš kiaušių būtum išver̃tusi pinigus J. Ar daug išverti̇̀ par dieną? J. Čia žmogus, maža pinigo turėdamas, nieko neišversi J.Jabl. Iš tų markių mantos neišver̃si Šts. Matysma, ką čia išver̃si iš tų rašymų DūnŽ. Ką čia iš seno beišver̃si? Pj. Ką aš iš jo išver̃suot, iš to gėrimo, aš pavalgiusi esu Tn. Šimtai, tūkstantės, o ką išver̃si iš tų popierių Krš. Čia ant tų kelių dešimtinių nieko neišversi Žem. Sūnelis kaip buvo ulžis, taip ir pasiliko. Nieko gero išver̃sti iš jo tėvas negalėjo P.Klim. Jaunikaitis išpardavojo [drabužius] ir daug piningų išvertė BsPII50. Pačioje Rusijoje yra jau toki mažieji ūkiai, kurie už vištas ir kiaušinius tūkstančius rublių išverčia Pt. Šis globojo visą jo turtą, išverstus pinigus siunčiojo Sibirijon Vaižg. Bet nieko gero jūs iš to neišversite, jeigut neturėsite darbūse jūsų iš dangaus palaiminimo IM1862,45.
21. refl. išsiperėti: Kraigan išsi̇̀vertė žvirbliukai, maliukai, dar̃ kur nusidėj[o], tik patinėlis vienas lakioja Kpč.
22. tr. Trgn, Žb išmainyti: Kad ana neišver̃s šito arklio, tai pavasarį neturės kuo dirba Ut. Tai man dabar reiks visas penklitis išverst Pnm. Išver̃sti arklį KŽ(Š).
| refl. tr. Žb: Būt gerai išsiver̃st kitas arklys Trgn.
23. refl. Žrm, Nč išdykti: Išsiver̃tęs vaikas Mrc. Per daug, dukrele, išsiver̃tus Vrn. Mūsų vaikai jau išsi̇̀vertė ir nebeklauso tėvų Kls.
^ Išsiver̃tus kai diedo botagas Pls. Išsiver̃tęs vaikas kap čerčiūtis (velniukas), būt nemožna Vrnv.
24. tr. išlenkti, išlankstyti, iškraipyti: Tu ma[n] peilį i̇̀švertei! Vv. Išversti tekiniai diktesni Šts. Jei ašmenis [vilyčios] išversi, su pačiu gelžgaliu nėko nebnuveiksi S.Dauk.
25. tr. duoti grąžos: Bilietas nebrangus, iš penkių auksinių dar i̇̀švertė Dglš.
◊ aki̇̀s išver̃sti
1. DŽ1 labai nustebti: Ko i̇̀švertei aki̇̀s, a žmogaus nematei? Ėr. Kap ką tep ižgirstu, ir aki̇̀s i̇̀žverčiu Onš. Žiūro aki̇̀s išver̃tę, nesupranta dzūkiškai Drsk. Senis išvertęs akis žiūria, sakau, radau, mazgas guli pinigų Slm. Verkiu, žiūro vaikai akelès išver̃tę DrskŽ. Žiūri į mane akis išvertus, rodos, kad nežinotų KlK8,67(Jnš). Baltrus išvertė akis ir norėjo eiti, bet Kastė jį sulaikė V.Mont. Svetimos šalies žvirbliai išvertė akis: iš kur čia toks pilkis atsirado? L.Dovyd.
2. supykti: Ašian barkšt par ranką, o ano[ji] i̇̀švertė aki̇̀s Pnd. Aki̇̀s tik i̇̀švertė ir kaip puls ant manę Krs.
3. ginčytis, prieštarauti: Ginčinasi, tik i̇̀šverčia aki̇̀s KzR. Ginčijasi [vaikaitis], aki̇̀s jau i̇̀šverčia toksai Prn. Žinai, koki jauni, pasakai ką, tik aki̇̀s i̇̀žverčia Drsk. O o daba vaikai: akès išver̃tę kaip velnuičiai! Krš.
4. išsigąsti: Tas karalius aki̇̀s i̇̀švertė (ps.) Ar.
5. nublukti: Medžiaga jau išvertė akis KlK8,75(Lnkv).

aki̇̀s išver̃tęs
1. įžūliai, akiplėšiškai: Žiūro aki̇̀s išver̃tus, – ko nori DrskŽ. Meluoja akis išvertęs Gs. Netikęs vaikas – prieš visus išvertęs akis Ėr. Aki̇̀s išver̃tę tik puola Drsk.
2. supykus, piktai (pulti, šokti): Puola aki̇̀s išver̃tus Bb. Nešok aki̇̀s išver̃tęs Ds. Tai tik kap atlėks aki̇̀s išver̃tus toj šeiminykė Srj. Eina aki̇̀s išver̃tus, su visais baras Lb.
3. sunkiai, smarkiai (ką daro): Dirba jis aki̇̀s išver̃tęs, kiek tik valio[ja] Jrb. Kam buvo šilta – numetė kailinius, nusiėmė kepurę ir dirbo akis išvertęs rš.
4. labai garsiai (šaukti, rėkti): Girtas, aki̇̀s išver̃tęs šaukia KzR. Tegul mañ kas noria tardo, aš išver̃tus aki̇̀s rėksiu Slm. I kroka aki̇̀s išver̃tus NmŽ.

bulès išver̃tęs smarkiai, piktai (šaukti): Direktorius kai pasiuto, bulès išver̃tęs tik rėkia Str.
gérklę (gamari̇̀nę) išver̃sti DŽ1 garsiai šaukti, rėkauti: Liežuvininkė buvo, ger̃klę išver̃tus ejo Krš. Anądien kad i̇̀švertė gérklę ant ūlyčios, kam jai naktį ganyt Slm. Pasiutusi, amžinai gamari̇̀nę išver̃tusi! Rdn. Tos bobos amžinai gamarinès išver̃tusios! Krš.
gérklę (gamari̇̀nę) išver̃tus DŽ garsiai, smarkiai, kiek gali (šaukti, rėkti): Šauka ger̃klę išver̃tusios Šts. Prisisprogęs, šauka ger̃klę išver̃tęs Krš. To[ji] išver̃tus gérklę kad rėkia, kad rėkia! Slm. Ko čia rėki gérklę išver̃tęs, negali žmoniškai pasakyt Brž. Tas ramina, o to[ji] neklauso, rėkia išver̃tus gérklę, net apsiputojus Krs. Kroka krupuitis, ger̃klę išver̃tęs Krš. Kroka gerklès išver̃tusios, bjauriai dainiuo[ja] Krš. Taip gražiai smulkiai juokas, net ger̃klę išver̃tęs Krš. Pareis i kroksės gamari̇̀nę išver̃tusi Krš. Gaidžiai giedojo išvertę gerkles A.Vencl.
į áikštę išsiver̃sti išaiškėti: Dievai bežino, ko dar neišsivertė aikštėn Vaižg.
į niekùs (į nėkùs) išver̃sti išpaikinti: Tai ta pardykėlė mūsų mergučę į niekùs i̇̀švertė Skr. Ìšvertė vaiką į nėkùs, geriausis buvo Krš. Vienturtis, į nėkùs i̇̀šverstas Krš.
į šveñtą dvãsią išver̃sti pataisyti, gerą padaryti: Ìšvertė į dvãsią šveñtą, atkratė nu gėrimo Krš.
į vélnius išsiver̃sti pasidaryti nedoram, išdykti: I gerų tėvų vaikai į vélnius išsi̇̀vertas Krš. Į velnius išsivertė, nedirba nėko Krž.
iš klùmpių išver̃sti Snt užmušti, nužudyti; numarinti: Pernai jį iš klumpių išvertė KlK24,61(Vrn). Tokį stipruolį liga i̇̀švertė iš klùmpių PnmA.
iš pėdų̃ išver̃sti sutrukdyti: Neatgrasysi nuo mano sumanymo, neišversi manęs iš pėdų: pirksiu laikraščių ir knygų, skaitysiu ir kitiems dalysiu Žem. ×
iš [sàvo] skūrõs išsiver̃sti Šlčn pasikeisti: Anys išsi̇̀vertė iš skūrõs (sugudėjo) Rod. Vaikas išsiver̃tęs iš sa[vo] skūrõs, nežino, kurioj paroj būna Arm.
iš šaknų̃ išver̃sti
1. išnaikinti: Ižversk iš šaknių visus piktadėjus KN64. Išver̃sti iš šaknų pasauly įsivyravusią tvarką NdŽ. [Piktybę] per pataisymą ižg šaknių išverskime DP428. Mums … [neprieteliai] grumzdžia … tavo švenčiausią teisę ižgi šaknių išverst PK141. Išversiu iš šaknies neteisybes brš.
2. nepripažinti, paneigti: Dievą i̇̀švertė iš šaknų̃: nėra i nebuvo Krš.

išverstà gerklė̃ labai gobšus: Kito išverstà kai vilko gerklė̃, nežino kur dėtis Klt.
išverstà rankóvė
1. kas dažnai keičia pažiūras: Anys tokie – išverstà rankóvė LKKIII122(Grv).
2. iškreiptas žodis: Mūs ūtarka pilna išverstų̃ rankóvių Dv.

juokai̇̃s išver̃sti pašiepti, išjuokti, šaipytis iš ko: Kai nebegali parginti visiems aiškaus fakto, tai mėgina visa juokais išversti ir jais suniekinti savo priešininką A.Sm.
[sẽną] káilį išver̃sti (išsiver̃sti) [į añtrą pùsę] DŽ1, Vrb pakeisti pažiūras, įsitikinimus, prisitaikant: Gal tu i̇̀žvertei sẽną káilį, kad neateini? DrskŽ. Pavirto į latvius Rygo[je] – lietuviai greit káilį i̇̀šverta Krš. Kaip moka káilį išver̃sti į añtrą pùsę! Šv. Išsiver̃tusi káilį, žinom, kad iš bagočių Krš. Išsiver̃tę káilius, tokie čia i lenkai! Rdn.
kai̇̃p i̇̀šverstą pir̃štinę labai gerai: Nėr ko slėpt, nes visi kaip išverstą pirštinę pažįstate Jurgį Plioplį rš.
kélnes išver̃sti euf. atlikti savo reikalą: Eisim, vyrai, kélnes išver̃st Alk.
kepùrę išver̃sti pakeisti pažiūras: Dešinys dešinys, žiūrai – ir išver̃tęs kepùrę Brš.
kóserę išver̃sti garsiai šūkauti, rėkauti: Koserė̃ išverstà, rėkia girtas Drsk.
krãmę išver̃sti pūstis, didžiuotis: Kas par poni, eina krãmę išver̃tusi Rdn.
liežùvį išver̃sti apkalbėti: Jonušėnė liežùvį išver̃tusi tik i vaikščio[ja] Sd. Ka išverta ans liežuvį, jei nori, bėk kur galvą susiėmęs Vvr.
márškinius išver̃sti (išsiver̃sti) [ant ki̇̀to šóno] pakeisti pažiūras prisitaikant: Márškinius an ki̇̀to šóno i̇̀švertė: buvo raudoni, dabar mėlyni Pg. Norėjo dirbt i buvo márškinius išsiver̃tęs Krš.
nasrùs išver̃sti smarkiai šaukti, loti: Ìšvertė nasrùs kaip mintuvus Krtn.
nósę išver̃sti didžiuotis: Eina nósę išver̃tusi, i tegul einie DūnŽ.
pãmušus išver̃sti pakeisti pažiūras prisitaikant: Tas irgi pirma buvo toks dievotas, o dabar visai pamušus išvertė Škn.
per gálvą išsiver̃sti šiaip taip išbūti: Gal šį mėnesį ir išsivers per galvą [su pašaru] KlK14,88(Jnš).
pūgàs išver̃sti prišėlti, pridūkti: Kokias pūgàs išver̃s [vaikinai] vakarais, baisu! Jdr. Žanydamos kokias pūgàs i̇̀švertė! End.
rankóvę išver̃sti (išsiver̃sti) pakeisti įsitikinimus, pažiūras prisitaikant: Kitas, žiūrėk, pasdaro lenkas, i̇̀žverčia rankóvę DrskŽ. Visi Azierkai išsiver̃tę rankóves – gudai, lenkai Drsk.
sermė̃gą išver̃sti prisitaikant keisti pažiūras: Sermėgàs i̇̀švertė, i geri yr Sd.
vi̇̀durius išver̃sti išvemti: Ìšvertė visus vi̇̀durius DrskŽ.
paišver̃sti, paišver̃čia (pai̇̀šverčia Lz), pai̇̀švertė (dial.) tr. Pst išrauti, ištraukti su šaknimis: Pai̇̀švertė visus krūmus LzŽ. Pai̇̀švertė akmenis, kad laukas čystas būt Pst.
nuver̃sti, nuver̃čia (nùverčia), nùvertė tr.
1. Rtr jėga ką stačią paguldyti ant šono, pargriauti, parmesti: Paskiau nùverta tą kiaulę ant velkių, sukimba visi, nu to tvarto i parveža Kl. Užmušė žvirblelį, užplumpino, nuvertė ant šono, nupumpino LLDI280(Kp).
| Kaip tvėrė [vėjas], nùvertė pusę stirtos Avl. Tai vėjas naktį buvo, žaginį nùvertė Klt. Nepastatysi, kad stačiai, ale vis nuver̃s šonan [vėjas laivelį] Aps.
| refl. ŠT26: Kai paimsiu brūklį, tai trilinkas nusiversi Lkš.
ǁ Rnv, Vkš, Ėr, Rod nukirsti parguldant: Nùvertė beržą Rk. Pusę miško nuvertė rš. Kaip žali dobilai nuo dalgės nuversti, teip mūsų broleliai vainelės pakirsti LTR(Sv).
| Šiandiej nùvertėm pustrečio aktaro dobilų Plm.
ǁ Adm nužudyti, papjauti: Ką ne tokį žodį pasakei, ateis naktį i nuver̃s Plt. Mažne būtų muni nūver̃tę – šovė Žv. O kareivis kvinkt kvinkt i nùvertė abudu Btg. Šerną nuver̃tus, tai mėsa gera Krkn. Tokią stiprią jauną motrišką nùvertė kaip žagą Trk.
ǁ refl. menk. numirti, nudvėsti: Nedirbsi, badu nusiver̃si ir nuogas būsi Graž. Jei išgyja, tai išgyja, jei ne, tai nusi̇̀vertė Snt. Nežinau, katras nusiver̃sim pirma Vlkv. Baisus nuostolis, ką diedas kokis nusi̇̀vertė (iron.) Krok.
ǁ refl. nudvėsti, nusibaigti: Jei nusiver̃s koks paršas, sumokėsi dvidešimt rublių Kbr. Kaip ji nustvėrė lazdą, kaip davė tam gaidžiui, tas tuo ir nusivertė BsPIV78.
2. K, Š, KŽ numesti, nublokšti žemyn: Katė puodą nùvertė nuo suolo NdŽ. Patamsy nepamačiau puodynės ir nuverčiau nuo lentynos LTR(Klov). Teip tas purmonas, nusėdęs nuo sėdynės, nuvertė [vežimą] į ravą LTR.
| Kokį traukinį reikėjo nuver̃sti nu bėgių, tuokart tu būtumi vaduoto[ja]s Trkn.
| refl. K, DŽ: Vežimas į griovį nusi̇̀vertė NdŽ. Mažai betrūko, kad Vitkienė, besikraipydama kaip kielė, nusiverstų nuo kėdės ir išsinertų antrąją koją M.Katil. Čia katukas rėkia: lipo nuo aukšto ir nusi̇̀vertė žemyn Graž. Beveik kūliais nusivertė nuo medžio gudas V.Piet. Matėm, kaip bokštas nusi̇̀vertė Slč. Bevažiuojant pradėjo antvožas kilt; tuo tas antvožas nusivertė ir jau negyvėlis atsisėdo BsPIV53.
ǁ nustumti iš viršaus žemyn: Iš Pyvesos atsivežė šlapio šieno, tai paviršį nùvertė Slm. Stirtos seniau būdavo laukuos, tai kiek sulaužei šitų baslių, paki nuverti̇̀ viršų šitą, gal pusė metro ledo Kp. Nuver̃sk šieno gal kiek – karvelei, telyčiai, pakratam Mžš. Paskiau, kaip išdžiūna, ant žemės nùverta [linus] End. An gremdymo šiaudų ar šieno nùverčia, kad gerai išdžiūtų ir drūtas būtų DrskŽ.
| refl. tr.: Nepešiu, ale nusiver̃siu [šieno] Sdb. Kad nors duotų nusver̃st nuo stirtos [pašaro] Adm.
ǁ nuleisti: Mašina tais bortais nuverstai̇̃s karstuo padėti Sd.
| refl.: Šita sopkutė i gerai gulėt: tas galas, še, nusi̇̀vertė, i gerai Jrb.
3. Krt, Trk nulaužti, išgriauti: Liepą vėtra nuvertė Vj. Šitie, katrie nùvertė [kryžių], tai patys žuvo, užsimušė, matai, kaip yr Slm. Išsišoko toks krupis kryžių nuver̃siąs Krš. Nùvertė juos (stulpus), perstatė, būt ir tep susnaikinę, sugriuvę Sn. Tvoras nùvertė visur mieste Jrb.
ǁ Lk su jėga nuplėšti: Žudėjo lenciūgą ir nùvertė [bokštą] Žrm. Par Didįjį karą buvo pašovę [Nemakščių bažnyčią], bokštą nuver̃tę Nmk. Nùvertė bažnyčios bokštus, nudraskė Yl. O anas, kap insispyrė kojom kaminan, ir nuvertė kaminą LTR(Rod). Kad tu nepriimsi, aš su ragais užkabydamas stogą nuversiu, balkius išmėtysiu, ir tu nebeturėsi Sln.
| Ir padarė išgąstį jų pulke, ir nustūmė (viršuje nuvertė) ratus nuog jų vežimų BB2Moz14,24–25.
| Audra stogą nùvertė DŽ1. Užeita perkūnai, žaibas, tokie skaudi̇̀ – stogus nùvertė Rsn.
ǁ Š, LL215, NdŽ, Trkn nugriauti, išardyti: Liepia mūrus žemėn nuversti ir pilę uždegti S.Dauk. Nuversi̇̀ man trobą pamūrę kaldamas (senelė juokiasi iš vaikaičio) Drsk. Jau nùvertė [šiaudinius stogus], dėjo šiperius arba plyteles Kpr. Svirnelį nùvertė, supielavojo, tai malkų visai žiemai Skdt. Nùvertė malkom šitą pirkelę Klt. Nùvertė traktoriu [bažnyčios bokštą] Pls. Tą [namo sieną] nùvertė ir dėjo par nauja Plvn. Nùvertėm tą didelį pečių DrskŽ. Julia tokia [pikta], kad atejus ir pirkią nuver̃s (juok.) Mrc. Aną kalną traktorius greit jau nuver̃s KlbIII22(Lkm). Jis vienu pečiu kalną nuversdavo, o kitu vėl atstatydavo į tą pačią vietą LTR(Tt).
| Ka vė[ja]s užejo pūsti, pradėjo daržinę girgždinti, sakau – tegul, a nūver̃s Lkv.
^ Dirba kaip kalną norėdamas nuversti LTR(Krtn). Duok kiaulei ragus, nuvers ir dangų Krč.
| refl. tr.: Liepė triobas nusiver̃st i kraustytis Jrb. Daug buvo [sodybų], dabar nusi̇̀vertė visi Krč. Atsistato parsivežtą svirną: kolkozas buvo pasiglemžęs, nusiver̃tęs Rdn.
ǁ sužeisti, nubrozdinti: Ka davė nu to vežimo, i nùvertė skūras nu alkūnių Ub. Jį ir basą kankino, ir pirštus (nagus) nùvertė Graž.
| refl. tr.: Antakį jau buvau nuver̃tęs[is] Krtn. Kaip puolęs nu krosnės, kaktą nuver̃tęs[is], nuvožęs Šts.
4. J, LL123, KŽ nuridenti, nustumti: Jie negalėjo nuver̃sti nuo kelio drūtų rąstų NdŽ. Nū̃verta tą akmenų krūvą toliau, į kitą krūvą párkrovė Lk. Tas meškaausis tuo tą akmenį kaip plunksną nuog angos nuvertė toli BsPIV274.
| prk.: Turiu akmenį nuo jo sielos nuver̃sti NdŽ. Lyg akmenį nuo krūtinės nuvertęs atsiduso Aleksas J.Avyž.
ǁ išardyti: Civilinės vokiečių kapinės buvo, nùvertė jáis tę Vžn.
5. Rtr, End, Sd prk. nušalinti nuo valdymo: Karalių nuver̃sti nuo sosto DŽ. Jį įtarė stengiantis nuversti vyriausybę J.Jabl. Nuver̃sti monarchiją KŽ. Stipri opozicija stengėsi nuver̃sti valdžią NdŽ. Nuvertus Švitrigailą ir iškėlus Žygimantą, Lenkijos prašomas popiežius atleido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorus nuo Švitrigailai duotos priesaikos rš. Valdžia visus verčia ir verčia, o jo nenùverčia DrskŽ. Par tą revaliuciją tas caras buvo nùverstas Žeml. Nuver̃s partiją! Ne jiems ją nuver̃st! Jrb. Aš liuobu sakyti, a jūs valdžią nuver̃siat, krūme būdamys? Skd. Tą mūs kolūkio pirminyką kai nùvertė, tai skyrė tų lėšų Všt. Pradėjo duot duot (kritikuoti), nùvertė viršaitį Bsg.
| Kai baudžiavą nùvertė, tada čia žemę dalijo Sug.
ǁ refl. žlugti: Ar išsivers Lietuva, a nusiver̃s, ka tvarkos nėr Krš.
6. ko daug pridėti, nukrauti: Skiedrom, pagaliais, pjuvenom, atlaužom nuversta ir nutrypta pakrantė ne vienam priminė žiemos ir ankstyvo pavasario darbus M.Katil. Nuversti̇̀ turgai [javų], imk tiktai Grnk. Stalai [turguje] uogų nuversti̇̀, kiek privilko bobos Rdn. Prieklėtys nùverstas sena geležia, niekas neperka Pc.
| Kulautuvą visą ledai nùvertė, medžius išrovė Vlkj.
ǁ gausiai apkrėsti (mėšlu): Nuverčia [mėšlu] savo arus vežimas prie vežimo, daržovės iš riebumo pradeda pūti dirvoje J.Avyž. Mėšlo nuverstà buvo, riebi žemė Rdn.
7. nupilti (apie prakaitą): Prakaitas nùvertė Kin.
8. impers. Krž nuberti (spuogais): Visą kūną nùvertė tokiais buburais Klp. Jis visas spuogais nùverstas Skr. Aiškiai prisiminė pajuodusią karpą ant skruostikaulio šalia dešiniosios ausies, ištįsusį smakrą, nuverstą violetiniais spuogais J.Avyž.
9. nuknisti, nurausti: Kiaulė visas bulbas nùvertė Rod. Prisodinau burokų, kurmis visą ežią nùvertė Upn.
ǁ nukasti: Su talka bulves nùvertėm, i gana Jrb.
10. Sut, N nugręžti, nusukti, nukreipti: Nuverčiu, nugręžiu SD218. Kad aš ant šono guliu, tik aš galvą aukšty[n] nenuver̃siu Jrb. Nuog mano bjaurybių nuversk veidą savo SGII23. Tasai kuodas kartais tiesiu sklastu perskirtas per vidurį galvos, o kartais nuverstas ant vieno šono I.Simon. Plaukus, susigulėjusius po kepure, pirštais išpureno, išbraukė, tada apgraibomis atsiskyrė skyrimą ir, pašlapindamas vandeniu, ilgai glostė, nuverstus į šoną lygino A.Rūt.
| prk.: Vienas pasako, kitas kiteip nuver̃čia Trgn. Paviršutiniškas pilietis dažnai mėgsta labai lengvai ir greit viską sau išsiaiškint ir būtinai į blogąją pusę nuversti rš. Nùvertė ant to [bėdą] Db. Kištis į svetimus darbus, ypač į tokius, kaip šitokius, aš suvis nenorėjau, dėl to nuversdamas viską ant brolio, nedaviau jokio atsakymo TS1902,10b(V.Piet). Pats padarė – man nùvertė bėdą Mžš. Pats vogė, o bėdą nùvertė kitam Rm. Pats sugadino, o ant manęs kaltę nùvertė NdŽ. Ka būtumi ben gėręs, būtumi nuver̃tęs kalčią [dėl ligos] gėrimuo, o negeri Krš. Būsuot nežinąs, nū̃verčiau juokais Pj. Ji viską juokais nuver̃čia PnmA. Bandė Kuprius juokais kalbą nuversti, tačiau nepavyko rš.
| refl.: Atsigulė, ant sienos nusi̇̀vertė i numirė Vdk.
| Jau nusi̇̀vertė šonan debesys, nue[jo] Klt.
ǁ nulenkti: Peilis į vieną pusę nùverstas – kai tik atitaisiau Jrb. Dėvi žmonos siūtą baltą elskį su plačia nuverčiama apykakle I.Simon.
11. prk. pakeisti: Visus mano samprotavimus vienu mosterėjimu nuvertė linkmeniškių žodis K.Būg. Nei vienas žmogus … tą tobulą paklusnystę savo paties syla išpildyti ir zokanui ganpadaryti negal dėlei prigimtojo grieko, kuriuo visa natūra žmogiškoji baisiai yra pagadinta ir nuversta MT50.
| refl. Sut.
12. laikyti ką kuo: Kitą suvis nuniekina, durnium nuver̃čia Klt.
| refl. tr.: Jis kvailiu savi nusiverčia LTR(Grk).
13. refl. Š nusigyventi: Nusi̇̀vertė visiškai arklius mainydamas Ds.
14. prk. daug ar efektyviai padaryti: Mes kaži kokių darbų nenùvertam Yl. Kokius čia jau mes didelius darbus nuvertėm, kuo mes jau taip labai galime didžiuotis? I.Simon. Jau septynios pasibaigė, jau gatavai pavakariukas, jau tu nieko nenuver̃si Šmk. Nuver̃sk (nupirk) man tą gražią kepurę Ėr.
| refl. tr., intr.: Nusi̇̀verčiau (nusipirkau) dviratį Ėr. Nusi̇̀vertė (nusigėrė) visai, užmigo jaunikis Snt. Kad tie batai nebūtų buvę nauji, tas kulnas būtų nusiver̃tęs (nusiplėšęs) – teip slydau Krt. Čia buvo nusiver̃tęs (nukritęs) [lakūnas] Brt.
ǁ refl. tr. suvartoti: Kaukas sunešė ropių (bulvių) daug – nėkaip negalėjo [gavėjas] nusiver̃sti ropims Prk.
◊ ant niẽkų nuver̃sti panaikinti, pragaišinti: Naikina savo brangią sveikatą, ant niekų nuversdamas savo sunkiai uždirbtąjį skatiką rš. Visą mano triūsą ant niekų̃ nùvertė Skr.
kálnus nuver̃sti daug padaryti, nuveikti: Vienas kalnų̃ nenuver̃si Ėr. Kálnus ans nùverta par dieną Kv. Ka tiktai būtumiam jauni, sveikatos turėtumiam, kálnus nuver̃stumiam Yl. O bėga, o skubina, atrodo, kálnus nuver̃s Dkš. Per tokį trumpą laiką kalnų nenuversi I.Simon.
nuo kóto nuver̃sti pargriauti: Vienas du sutašė (primušė), nuo kóto nùvertė Tr.
nuo pùspadžių nuver̃sti Ggr užmušti, nužudyti.
nuo sprándo nuver̃sti pašalinti (ką engiantį): Mes turime užstoti, jūsų galybę nuo savo sprando nuversti Žem.
sàvo vir̃šų nuver̃sti nugalėti, laimėti: Turėsiu aš savo viršų nuversti, nebijok! Žem.
paver̃sti, paver̃čia (pàverčia), pàvertė
1. tr. H, MŽ, K, M, LL112, L, ŠT299, DŽ, NdŽ, KŽ pargriauti, paguldyti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius M.Katil. Sukibę visi pavertė žabarų vežimą Žem. Kulbę an šono pàvertė Azr. Paversk viedrą prieš saulę – iškaitins Ktk. Surišti visas kojas [arkliui, sergančiam suskiu], kad nesispardytų, ir paversti ant šoną į skruzdyną LMD. Po valandelės aulį nu skylės atkėlusys ant vieno šono paverskiat, kad sieros garas išeitų S.Dauk. Mokintojas liepė vaikams tą svetį paversti ant žemės ir apkulti LTI19(Bs). Kai kitą kartą sudaviau, tai anas paskėlė, mane an žemės pavertė, keliu primygo LTR(Slk). Ka liūbam paver̃sti tą maišą an žemės kaip kokį paršą, ne kožnas tegalia pastatyti Sd. Kaip spyrė, aną pavertė po kojų, tuokart tie arkliai spardyti, trypti i pribengė žmogų End. Žmogus buvo stipras, tai maskolį pavertė po savim LTR(Slk). Kikeno ir spygavo merga, šiaudanešio pusbernio paversta ir kirkinama kaugėje M.Katil. Nepaversk tiktai vaiko, dailiai vaikščiokiatav Kl. Kam pàvertei vaiką, vaikas kroka! Pln. Didelio nei paver̃st, nei apver̃st DrskŽ.
^ Ir mažas kupstas didelį vežimą paverčia J.Jabl. Žalia varna papūtžandė paverčia poną ir mužiką (vanta) LTR. Lašai pilę paverčia (paršai žinda kiaulę) J.Jabl(Brž). Mažickas kap aguonos grūdaitis kaladą paver̃čia (blusa) LzŽ.
| refl. tr. Š, DŽ1: Mušė pasiver̃tęs ant žemės NdŽ. Pasi̇̀verčiau tą butelį ant šono Jrb. Pasiverti̇̀ avelę, kojas suriši ir pradedi kirpt nuo galvos Svn.
ǁ išvartyti: Pastatykim kruopą (truputį) pėdus, ba labai pàvertė vėjas LKKII207(Zt).
ǁ verčiant kiek pakreipti: Pàverčiau bačką, ale tik čiur čiur – vargiai tik teka Slm. Paverčiù šaką, nurenku nurenku avietes Klt.
| refl. tr.: Pasver̃sk lėkštę Aln.
ǁ refl. N, K atsigulti trumpam poilsiui, nuvirsti, nugriūti, pakristi: Dairosi į dangų, pasiver̃tęs aukštininkas NdŽ. Pasiversiu valandžiukei sode po obelim J.Avyž.
ǁ pjaunant, laužiant paguldyti: Vė[ja]s kartais i ąžuolus pàverta Pln. Daugel medžiagų pàvertė Pls.
| Daug mun pàvertė žolių su rugiais Krtn.
ǁ Tr, Srv, Vgr paskersti: Paver̃sma tą kiaulikę Kalėdoms DūnŽ. Šiandien pàvertėm meitėlį, turėsim sviežienos Š. Tokią kiaulikę paver̃tęs, valandikę galėsi stumties Krš.
| prk.: Giltinei reik mani pirmiau paver̃st, ka sūnų pakirto LKT161(Šlv).
| refl. tr.: Pasiver̃s kiaulę, lašiniai sprindininkai DūnŽ. Du lašininius pasi̇̀verčiam i suvalgom par metus Grnk.
ǁ sudraskyti: Senes avis pàvertė vilkai Smln.
2. tr. NdŽ verčiant išmesti, iškratyti: Ka parveždavom iš lauko, paver̃čiam nuo vežimo [javus] i kraunam į galą Bsg. Pašaly paversiù dobilus, i išdžius Klt. Kožnam po porą arklių vežimų paver̃s linus šukuoti Lnk. Tokį molį pàvertė, i par tą molį negali išeiti Jdr. Ant stalo garuoja paversta krūva ropučių I.Simon. Tave išveš ant kelio i paver̃s Jrb.
| prk.: Malburgo valdovas visos pilies turtus pavers tau po kojų rš.
3. tr. LzŽ viršutinę pusę sukeisti su apatine, apversti: Šieną da turim paver̃st Pls. Pradalgius paver̃čia, kad padžiūt [miežiai], in kito šono Klt. Razkratysiu, paversiù šieną Aps.
| Kap raudonagalvį indėjai burnon, liežuviu pàvertei, nulėkė Aps.
| refl. tr.: Turiu šieniuko pasiver̃tus, kad nor lietaus nebūt Btr.
ǁ NdŽ kiek paskleisti (knygos lapus): Pàvertė keletą lapų toliau DŽ1.
| refl. tr.: Pasiver̃sti knygą NdŽ.
4. tr. Aru15(Grv), NdŽ pakišti, pavožti po kuo: Ožka vieną [oželį] pàvertė po sietu, o kitą – po puodu (ps.) Dv. Prieš Velykas po kubilu paver̃čia, kas nepasnykauja (juok.) Aps.
5. tr. paarėti: Kap pàverti [bulvių vagas kasėjams], lengviau kast, minkščiau Btrm.
6. intr. impers. iškristi daug kritulių: Kad teip gerai paver̃stų, tai ant rarotų možnėtų rogėm nuvažiuot Pc.
7. tr. NdŽ panaršyti, parausti: Paverčiù paverčiù [drapanas spintoje]; regias, tegul prasivėdina Svn.
| refl. NdŽ: Pasi̇̀vertė po paduška i rado pinigus Dglš.
8. tr. N, L, Š, NdŽ, Lz pakreipti, pasukti, pagręžti į kurią nors pusę, kuria nors linkme: Kepurelė in šono paverstà tik, graži mergiotė Klt. Vienas paver̃skit galvą, už ragų laikykit, o kitas pilkit karvei vaistus Mžš. Kas tik kūlį (akmenį) paver̃s, tas galia važiuoti (ps.) Vyž. Šonais pàvertėm [spintą], ir ištilpo pro duris Všv. Būna, bernas išeina šokt, merga sunki, negalima paver̃st, maino mergą Arm. Kuolu liežiuvis stovi, nemožna paver̃st, paklibint Klt. Rodos, tik kaulai, o paver̃st [ligonį] sunku DrskŽ. Pagulės, įsopsta šonas ir šaukia: paversk Slm. Kartais jie (ūžesiai) girdimi tik pavertus ligonį ant kairiojo šono rš. Aš nepàverčiu nei pirmagalio, nei pastargalio Lp. Arklys sa[vo] mėsų nepàverčia (labai riebus) Arm.
| prk.: Panaudoju ant savo naudos, paverčiu, pagręžiu SD161. Jis valdyboj visai kitap reikalą pàvertė Prn. Vaikai klausyti nenori, jau nepaver̃si jų NdŽ. Kadai vaikai buvo paverčiami̇̀, kur nori, te paver̃čia tėvai Dglš.
| refl. Sut, NdŽ, Rod: Juzis tik pasivertė labiau ant šono, sumykė, lyg jam pilvą smarkiai skaudėtų, ir tyli J.Paukš. Nusikosėjo senis ant pečiaus, pasivertė, nukorė kojas Ašb. Kap pasverčiù, tada ir geriau Ad. Pàsverčiau anta šono ir atsibudau Drsk. Inlaužė groblą, pasver̃st negaliu Slk. Anas (meitėlis) nepasver̃čia, i ėda gulėdamas Klt.
| prk.: Visep gyvenimas pasver̃čia in seniną Dglš.
ǁ pakreipti (akis): Ale tik teip akis pàvertei, o burnos nesukai Drs. Ima vartytis, akutes pàverčia net, kap užeina [nuomaris] Kpč.
ǁ Prn pasukti atgal, keisti kieno judėjimo kryptį: Jis pavertė žirgą Liškiavos šalin V.Krėv. Paver̃sk arklį iš avižų Ss. Paver̃sk galvijus ant lauką Slm. Paver̃sk karves, ba jau eina miežiuosna Al. Paver̃sk karves nuog rugių Rūd. Su piemeniu keletas šunų, kurie paverčia avis Šlč.
| refl. tr.: Eik karvę pasiver̃sk Ūd.
ǁ refl. einant, važiuojant pakrypti, pasukti į kurią nors pusę: Anksčiau vilkų buvo daug, kur nepàsvertei – vis vilkai ir vilkai DrskŽ. Vasaros metu, net rytagonėmis, iš tolo jau kiekvienas girdi, kur skerdžius pasiverčia: ten ir šunys pjaunasi, ten ir kaimo vaikai rėkauja V.Krėv. Kur nepàsvertei, vis reikia degtinės Pst. Seniau jaunimo to pilna, kur tu nepasversi̇̀, o dabar iškrikę visi Dg. Kur tas vaikas pasi̇̀verčia, tę riksmas (ima peštis, erzintis) Prn. Jau joj kur pàsverčia, tai toli girdėt Vlk. Priemenelė mažuliūtė, nėr kur i pasver̃čia LKT392(Brsl). Užgirdo traukinį ir pàsvertė tan šonan Mrc. In katrą šoną pasver̃sit? Azr.
^ Kur sirata pasverčia, tę vėjas akyse pučia LTR(Mrc).
ǁ refl. daryti vingį: Nuog viešakelio pàsverčia kelelis ing jį Lp.
9. tr. kalbėti kitaip negu įprasta: Paver̃sti kalbą NdŽ. Ji nepaver̃tus savo kalbos, kalba žemaitiškai Rk.
paverstai̇̃ adv.: Ans paverstai̇̃ kalba, t. y. ne taip kaip pas mus J.
10. tr. R374, MŽ502, Sut, K, LL115,185,214, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti ką kitu, kitokį, pakeisti (pavidalą, formą, išvaizdą ar pan.): Žemė visus sulygina, į dulkę pàverta Eig. Už tai jis mane pavertė dabar elgeta – be vietos, sveikatos ir savasties J.Bil. Visą gražumą, visus lauko kvietkelius, katruos Viešpats Dievas suteikė par vasarą, nukirs plieno dalgele ir pavers šienan BM23(Č). Malkinė paversta vištide L.Dovyd. Pàvertė ledus į lytų Užv. Tą Šyšą pàvertė į kanalą Plšk. Pasivalgėm [žuvies], tujaus iškėlė vidurius, pàvertė į kietą, neturiu kur dingti Grd. Paverstą į vyną mano kraują gersi ir mane pajusi širdyje, giliai J.Aist. [Rūpestį] netrukus ing džiaugsmus paversma I. Javų vabalai, pelės, o ypačiai žiogai tytveik didę daugybę laukų į pūstynę pavertė Kel1879,175. Syvas džiaugsmo dūšios, iž dangaus jon įleistas, visokias kartybes paverčia ing saldybę neižsakytą SPII107. Tai regime Joniep šventamp, kuris kalinę pavertė sau ing bažnyčią SPI40. Pasileidimas, apsirijimas ir vynas širdį jiemus (žmonėms) atima ir juos ing bestijas paverčia DP277. Namus jų pūstu pàvertė DP50. [Dievas] pavertė akmenį ing versmę vandenų Mž462. Ir pàvertė žmogų per beprotį J.Jabl. Šventorių turgumi paverst neleisiu B.Sruog. O jūsų seną ir puikų dvarą pelenais pavers J.Gruš. Pranciškus atvirai grasino paversiąs Bagynus nuodėgulių krūva ir atsilyginsiąs už visas neteisybes V.Myk-Put. XIX a. pradžioje Vyriausioji Lietuvos mokykla paversta Vilniaus universitetu rš. Ak, sūnau mano, sūneli, kuo tu bepavertei mūsų namus… Vaižg. Tu iš dulkės sutvėrei visą žmonių giminę, į dulkes ir vėl paverti S.Zob. Paprastoji trupmena paversti dešimtaine Z.Žem. Televizoriuje elektriniai impulsai paverčiami atvaizdu rš. [Ginčai] paverčia žmogų į abejutį Blv.
| Siūlas geras – ar audimu paversi̇̀, ar mezgimu paversi̇̀ Rdš.
^ Pinigas ir netiesą tiesa paverčia TŽV594. Tai plepi boba – trupinį kalnu paver̃čia Dkš.
| refl. KŽ: Kibirkštė, kai užgęsta, pasver̃čia anglia kieta Kkl. Į ką mudu pasi̇̀vertėva! LKT193(Nm). Iš Endziulaitukės pasi̇̀vertė Jablonskienė LKT194(Grš). Kam savę pačiam už nieką pasiver̃st? Mžš. Į baidykles pasi̇̀vertė mergos, baisu veizėti Rdn. Gudriai ir budriai su visais bylavau, o durniu pasivertęs ne vieną apgavau D.Pošk.
ǁ teikti kitą pavadinimą: Jau kitaip pàverstas kožnas daiktelis Lb.
ǁ Sut, K, LL115,185, L, NdŽ, DrskŽ burtų galia suteikti vienai būtybei ar daiktui kitos būtybės ar daikto pavidalą, išorę, formą: Jis gali patsai pavirsti ar kitus paversti, kokiu panori – paukščiu ar žvėrimi V.Krėv. Ji (kerėtoja) man pasakė, kad, man esant kelionėj, mano pati pavertusi vergę į karvę, o vaiką į jaučiuką J.Balč. Vieną dieną [pamotė] pavertė juos juodvarniais ir įsakė skristi į kalnus, į negyvenamą pilį DvP198. Tep Dievas ją (bobą) pàvertė buselu LzŽ. Man’ motina buvo prakeikus ir varle paver̃tus LKT292(Kpr). Sesiule, aš tave paversiù utėle, o save – blusa BM460. Tada vieną sūnelį pàvertė berželiu, antrą – kleveliu, o trečią – ąžuolėlin, o dukrelę – erškėčių kelman LKT308(Ldk). Čia yra tas garsus šuva, aš manau, jis bus paverstas iš žmogaus J.Balč. Sako, visi gyvuliai yra Dievo sukurti, o arklys yra iš velnio paverstas SI55. Kad įmanyčiau, savo mergelę obuoliu paversčiau J.Jabl. Kad įmanyčiau, savo mergytę ant rankų nešiočiau, į žiedužį paversčiau KlvD68. Devyniagalvis … pavertė tave ir tavo dvi seseris ažu gulbes BsPII242. Oi, aš tave [, mergele,] paversiu in žaliąją rūtelę ir aš tave nešiosiu prie juodos kepurėlės LLDIII360(Eiš).
| refl. N, K, DŽ, NdŽ, Arm: Gaidžiu, būdavo, pasver̃čia aitvaras Sur. Ana pasi̇̀vertė apent į biesėnę Brs. Motera pasi̇̀vertė an medį Kkl. Velnias, pasivertęs pele, išgraužė laivo dugne skylę J.Jabl. Karvelis, pasivertęs į ešerį, kritęs į vandenį LMD(Sln). Ans mokėjo viseip pasiver̃sti Als. Ans (kaukas) par bitiną pasivertė Žg. Už viską gali pasiver̃st velnias, labiausia už aviniuką Žml. Aš pasiversčiau į gegutę, tai aš nulėkčiau pas močiutę BsO68. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. O aš pasiver̃sčiau į pilką antelę, parplaukčiau par jūreles JV787. Aš pasiversiu į margą lydekytę RD34. Kunigas kaip ėmė šventyt, kaip ėmė maldas skaityt – ir pasivertė iš lydekos moteriškė BsPIV91.
11. refl. šiek tiek laiko turėti verslą, iš ko gyventi: Pasiver̃sti amatu, prekyba NdŽ.
12. tr. NdŽ kurį laiką versti į kitą kalbą.
13. tr. Alk, Pš palaikyti kuo: Jis nebuvo durnas, tik jį buvo paver̃tę už durną Smn. Aš gi paverstà durnavota boba Stk. Aną pàvertė į čystą beprotę, ana nebgalėjo pasirodyti į mokyklą Trk.
| refl. KzR, Skp, Pln, Gd: Ubagu pasi̇̀vertė, ėjo par kaimą i prašė duonos Vrt. Anie vaikščiojo visur, vaikščiojo, ubagais pasiver̃tę Varn. Kai tiktai sunkesnis darbas, tai i pasiver̃čia didžiausiu karšinčium LKT108(Tt). Stribokai pasiver̃tę miškiniais liuob eis, i kiek [miškinius palaikančių] pakliuvo! Krš. Geru pasivertęs, atejo duonos pirkti, visą laiką ponu statės Šts. Ir anai liepė būti ten dieną ir naktį, nebylei pasivertusiai DS64(Rs). Prieteliu pasivertęs, norėjo apgautinai suimti Judą I.
14. tr. KŽ užvaldyti: Jis miestą po savim pàvertė KII278. Ir papildykiat žemę, ir paverskiat ją po savimi BB1Moz1,28.
ǁ KŽ pavergti, pajungti: Ana tave pavers po savimi J. Vokiškieji raitelponiai prūsus po savim pavertė prš. Ir jis (karalius) atvadino visą savo ratą, kunigaikščius ir storastus, ir rodijo (tarėsi) tylomis (paslapčiai) su jais, pasakydamas jiemus save norintį visas šitas žemes po savo karalystės paversti BBJdt2,3. Mes tapėm po svetimuoju Viešpačiu per nevalę paversti̇̀ KII279. Po savo mace paverčiu (paversti N) R175, MŽ232.
| prk.: Tame išsilaikos prakilnumas ir šlovė krikščionių: prigimtį po savimi paversti, ponavoti ant kūno ir kraujo srš.
15. intr. pasielgti: Dievas kitaipo pavertė su manimi ir mano seserimi BB1Moz30,8.
| refl.: Kai vienas žmogus, tai kap nori, tep pasi̇̀verti Al. Jau ana apstašius, moka su kožnu žmogum kap reikia pasver̃st Rod.
◊ báltas aki̇̀s paver̃sti piktai pažiūrėti: Akis paver̃s báltas, paver̃s, pastatis [girtas], bijau baisiausia Klt.
į aũtą (į li̇̀ptą; S.Dauk, į šlúotražį) paver̃sti pažeminti, suniekinti, užguiti: Į aũtą pàvertė, apžergė aną – uošvėnė kala mala Krš. Žmogus į liptą paverstas VP51. Čystai žmogus į šluotražį paverstas Sln.
į niẽką paver̃sti; R418, MŽ565, S.Dauk
1. suniekinti, užguiti: Visagalis Dieve, kursai per smertį tavo sūnaus grieką ir smertį ing nieką pavertei Mž268. Yra tada ažu ką Viešpatį mūsų dėkavot, kuris teip baisų neprietelių mūsų įveikė ir su visu jį sutrynė ir niekan pavertė SPII71. Į nieką paverstà boba Ėr.
2. palaikyti menku dalyku, nevertinti: Sunkus nusidėjimas visus gerus darbus ir nuopelnus, per daug metų su didžiu prakaitu įgytus ir vertus didžios danguj algos, žudžia ir niekan paverčia SPI151.

į juokùs (juokai̇̃s DŽ1, Grž; Blv, juokù) paver̃sti palaikyti nevertu rimto dėmesio: Rimtą dalyką pavertėme beveik į juokus V.Kudir. Marcelei gal būtų įkyrėjusi tokia Baltaragio meilė, bet ji mokėjo viską juokais paversti K.Bor. Nieko, mama, mane ne taip lengva už uodegos sučiupti, – stengėsi viską paversti juokais sūnus rš.
juokù pasiver̃sti apsimetus juokauti: Drūktenis maž jau pykdamas, bet juoku pasivertęs riejosi su Lazdiene Žem. Žmogus daug ko gali pridirbti juokù pasiver̃tęs Krš.
kójas paver̃sti menk. numirti, nusibaigti: Ka nemylėtų, tai gal seniai paver̃tus kójas būčiau Trgn. Senesnių jau nebėr, pavertė kojas jau visi Ob.
liežùvį paver̃sti kitaip kalbėti: Nori jaunesniu būti, tai ir paverti̇̀ liežùvį Šd.
niẽkais (niekù NdŽ; R, R205,418, MŽ, MŽ273,565, N) paver̃sti DŽ, NdŽ
1. Ėr neparodyti pagarbos, paniekinti: Skaudu matyt, kaip lietuvininkai save nieku paverčia Kel1862,82.
2. Ch1Moz25,34 sunaikinti, pragaišinti: Dėkoju jums, dievai, kad mano tikslo, gyvenimo, kovos ir idealo nepavertėte niekais! J.Marcin. Niekais pavers visokią viešpatystę ir visokią valdžią, ir visokią galybę Ch11PvK15,24. Kas jam tą galybę davė, idant … visa niekù paverstų? DP205.

niekù pasiver̃tęs lengvai, be vargo (ko pasiekti): Vokyčiai džiaugdamies, jog jie nieku pasivertusys gavo pusę Žemaičių S.Dauk.
tóks paver̃tus, tóks pastãčius DŽ; S.Dauk;
tóks pàverstas; tóks pastatýtas; Sln, sakoma apie mažą storą žmogų.
už niẽką (už niekùs, užniẽk) paver̃sti
1. DS221 paniekinti: Tu už niekus pàvertei aną, t. y. apvergei J. Visų akyse … užgavai jos (gaspadinės) širdį, už niekus ją pavertei ir pasirodei dideliai nepabažna Sz. Jie mane užniẽk paver̃čia Vlkv.
2. pragaišinti, sunaikinti: Nereikėjo jaunas dienas už niẽką paver̃sti JV1030. Visi šitie iškalbinėjimai Dieviep už nieką bus paversti DP277.

žálčiu pasiver̃sti visaip išsisukinėti: Ateis laikas, atsiskaitysi su visais priešais, o dabar pasiversk žalčiu A.Vien.

×padver̃sti, pàdverčia, pàdvertė (hibr.) tr. paristi, paridenti: Sienolį tuinu reikia padver̃st (ps.) LzŽ.
parver̃sti, parver̃čia (par̃verčia), par̃vertė tr. K, NdŽ
1. Q573, R, R346,378, MŽ, MŽ463,507, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, J, M, Rtr, DŽ1, KŽ pargriauti, parmesti, parblokšti, iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Ir jaunesnius parver̃čia, o aš – ką te kalbėt Aln. Bet užtat jis sveikatos turi. Ardamas kartą net arklį parvertė, kai šis nenorėjo eiti vaga J.Paukš. [Vilkai] tam [arkliui] už pakaklės ir par̃vertė ant šono Sb. Vištos apstoja telioką i parver̃čia viedrą Klt. Aš pririšau su šniūru [šuns puodą], ka jis (šuo) neparver̃stų Jrb. Jauni eina ristynių – katras katrą parver̃s Bsg. Išbarstė mainininkų pinigus ir parvertė stalus brš.
| Vėjas mane parver̃s, negaliu paeit Aln. Parver̃st reikėjo tuos šakalius ant žarijų: kaipgi šakaliai pakabinti degs?! Mžš.
| prk.: Kolomanas gulėjo lovoj; bet tai ne kolera jį parvertė, tai poetų, artistų liga – sausligė Ašb.
^ Mažas kupstas didelį vežimą parverčia J.Jabl(PrL). Ir mažas kelmas didelį vežimą parver̃čia NdŽ. Netikusią ir višta parver̃čia, kojos pinas Aln. Aukšti lašai pirtį parverčia (paršiukai žinda kiaulę) LTR(Nm).
| refl. tr., intr. K, M, Rtr, NdŽ: Tas daktaras tą telyčią parsi̇̀vertė vienas Jrb.
ǁ pjaunant, kertant paguldyti: Nelengva suaugęs medis parverst LTR(Auk).
ǁ Arm paskersti: Par̃vertė kiaulį kai namą Klt.
2. Graž išlaužti, išgriauti: Parver̃sti duris KŽ. Žirgai parvertė tvorelę BsO320.
3. refl. žr. perversti 10 (refl.): Parsiver̃tę žmonys [kaime], vieni seniai Žln.
◊ ti̇́ek parver̃tus, ti̇́ek pastãčius sakoma apie mažą storą žmogų: Tokia iš jos merga – ti̇́ek parver̃tus, ti̇́ek pastãčius Plv.
pérversti K; SD1146, SD301, H, R, R366, MŽ, MŽ491
1. tr. Š pargriauti, paguldyti, parmesti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono: Ale stiprus buvau – párvertu du vyru į šoną Všv. Jei aš tave párversčio, tu turėtumi munęs bijoti, jei tu muni – aš tavęs End. Mus pérvertė, vežimas an mūs DrskŽ. Párvertė par ratus i nuvažiavo Krš. Viedrą pérvertė an žemės Rod. Nepérvert’ kupkelio su pienu LzŽ. Tegu juos (paršus) galas, pérvertė visa – lovį pérvertė, mėšlą pérvertė Dbč. Iš to greitumo kap šokau, tai pérverčiau lopšį Vlk. Ana ėmė kožną torielką, pérvertė dugnu Zt. Ir [Jėzus] išvertė (ištaisyta pervertė) stalus tų, kurie pinigus mainė Ch1Mt21,12.
| Vėjas párvertė avilį Ėr.
^ Aguonos grūdelis kaladę pérverčia (blusa) LKKIII204(Lz).
| refl. SD1146, H: Girtas pérsiversi, man bus bėda DrskŽ.
ǁ refl. prasmegti: Už nuodėmes miestas Raigrodas pérsivertė Drsk.
2. tr. S.Dauk, L, Rtr, Š, KŽ, Rod viršutinę pusę sukeisti su apatine: Knyga ne taip stovi, reikia pérversti DŽ1. Iškrato [linus], párverta antrą pusę, kol nusiruilė[ja], visą reją kol iškula LKT51(Klk). Kaip miežius ka kuls, anus su šake parklos, párvers párvers i vėl kuls Sd. Pérvertei tą pėdą in kitą pusę ir vėl pili spragelu Vlk. Pérverti javą, kad sausas būt Sn. Dar maža aš vaikščiojau pérverst pėdus an kito šono Zt. Pérversiu šieną, tadul sunešiu Drsk. Ar pérvertei bulbienius? Švnč. Pérvertei in kito šono, i vė džiūsta [skalbiniai] Klt. Kap tęsia [akėčias] namo, tai pérverčia dantimi viršun Šlčn. Pakiši vieną kraštą ryšio po šiaudais, tą kūlį visą pérverti Sn. Kuolą pakišo, pérvertė rąstą, kitą pérvertė Dg. Sako, reikia jį (akmenį) pérverst, pakeltie Ker.
| refl. Rtr: Aš pérsiverčiu an pečių ir vėl an žyvato Lz. Kumelė atsigulė kočiotis, pérsivertė ir ažutęsė virvę Btrm. Pársivertė žemė giliau, nėkas nebauga Akm. Jis sėdos, ėmė ir pérsivertė mašina ir jam nieko neškadino, nesusgurino Rud.
| Persivertė akyse giria, debesuotas dangus visu sunkumu griuvo ant žemės, ir jis išgirdo baisų baubimą K.Bor. Pereidamas per židinį, vaizdas pérsiverčia DŽ1.
ǁ NdŽ, DŽ1 perskleisti (knygos lapus): Aš daug knygų esu perskaitęs, pérvertęs Vžn. Pérverčiau biškelį, neskaičiau Ad.
ǁ viena po kito kilnojant peržiūrėti, perskleisti: Pervertusi krūvą nuotraukų, mergaitė atrado maniškę J.Ap. Va čia krūvelė [nuotraukų] – parver̃sk, gal atrasi Mžš. Teisme párvertė visus popierius [ieškodami bylos] Všv.
| Visu pirma párverčiau mokyklos biblioteką, paskuo įnikau į Gintališkės [biblioteką] Plt.
ǁ perdėti iš vienos vietos į kitą: Iš lėkštės in lėkštę pérversti Dg.
3. tr. Rtr, Š išorinę pusę pakeisti vidine: Pérversti drabužį į kitą pusę, kita puse NdŽ. Žmogus atej[o], vieną ranką inkišo gerklėn, o kita ranka paėmė už uodegos i vilku[i] pérvertė skūrą (ps.) Vlk.
| refl. tr.: Pérsiversti drabužį NdŽ.
4. tr. Rtr virstant apsisukti, persiristi: Per duris kap paleisiu tave, tep tris kūlius pérversi LzŽ. Parlėkė gandrai, reik párversti kūlį, kad laimė būtum Ms. Į grabę įsirito ir, kožną sykį kūlį perversdamas, galvą ant žako padėjo prš.
| refl. I, L, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1: Išėjo iš peklos velniukas, kūlio persivertė ir nuėjo pasaulin LTR(Kp). Pérsiverčiau keliais kūliais Dkš. Kad aš tau duosiu, tai tu persiversi kūliais Lš. Ejau ejau, dėjau koją, pársiverčiau par galvą Krš. Ir aš, jaunesnis būdamas, liuobu par galvą pársiversti, daba nebgaliu Vkš. Šuo įsibėgėjęs atsitrenkė į kelius, persivertė per galvą ir vėl nukūrė rš. Vilkas persivertė per galvą ir ant ledo tris kartus apsisuko K.Bor. Kai tik priėjo [vilkas] prie ežero, paslenkė – persivertė per galvą ir nuskendo DvP69. Kad duosiu, tai ragožium pérsiversi! Snt.
ǁ virstant pereiti per kokią kliūtį.
| prk.: Vasario mėnasį [mirė], par Naujus metus pérvertė Žl.
| refl.: Persivertė per tvorą ir nušlamojo tiesiai per bulvienojus V.Aln. Biškį tik pársivertė par turninką Všv.
| prk.: Jau jis per pusamžį persivertęs TDrI72. Jau par šeštą dešimtį persiverčiau A.Baran. Kap pérsiverčia per šešiasdešimts, tai ir gyvena DrskŽ.
| Saulė jau persivertė į kitą pusę, nakties ilgiau Ėr.
^ Juoda karvė persivertė per tvorą, ir pėdų nežymu (blusa) LTR(Klvr).
5. tr. ko per daug pridėti, prikrauti: Mėžė lauką bulbėmi vyrai, vertė pérvertė mėšlo Drsk.
| impers.: Verkėm, ka nelyna, še, verta, greit vers párvers mūso molynus Krš. Ka verta, párverta, ka džiovina, pardžiovina Rdn.
ǁ ko per daug suvartoti: Kiek aš tablečių pérverčiau! Žln.
6. tr., intr. L, Rtr, Š, NdŽ išieškoti, išgriozti, išnaršyti ko ieškant: Visur pérverčiau, niekur skarelės neradau DŽ1. Pérverčiau visą gryčią ir tų tavo siūlų neradau Prn. Visą skrynę turėjau pérversti, kol žitkinius užvalkčius suradau Vkš.
7. tr. nenormaliai pakreipti į viršų (akis), pastatyti: Jis žiūrėdamas vis vieną akį perverčia Kš. Žodžio nebišdauža, akes párvertė i mirė Krš. Tujau párvertė akis – i pradėjo mirti Žeml. Vaikas akis pérvertė, ir miršta Mrc. Miršta jau – akys párverstos Šts. Akys perverstos, nasrai išžioti, liežuvis ilgiausias nukaręs kaip pastipusiam šuniui rš. Akis pérversti iš baimės KŽ. Párvertė akes, paveizėjo, vaikai kaip šaute nušovė Krš. Sėda priputęs, akys párverstos Rdn. Močeka akis pérvertė ir žiūro, kap jý padarė gatavus marškinius (ps.) DrskŽ. Nei balso, nei krust nebeliko, akis tik pervertė, pabalo, išsižiojo, o dantys pilni kraujo Žem.
8. tr. prk. kreipiant, lenkiant į kurią nors pusę, kuria nors linkme pakeisti: Kol aš jįjį ant savo párverčiau! J. Parmušo [neklaužadą], párvertė į gerą pusę, susitvarkė Krš. Párvertė vyrą po savam Krš.
| refl. intr., tr. DŽ1: Prova pársivertė nuo vieno pono prie antro J. Viskas pársivertė į gerąją pusę Vkš. Nora vaikį pársiversti po savam Krš. Tas Jonas vis ką nors prasimano: pernai jis rengėsi į kunigus, paskui persivertė į karininką A.Vaičiul. Dobilų atolas gerai sužėlęs, vietomis net išgulęs, bet jį pjauti galima bus tik tada, kai oras persivers į giedrą rš. Žadėjom eiti avėčių, ale kitaip pársivertėm Krš.
9. tr. kalbėti kitaip negu įprasta: Dar̃ jau pérvertė kitap kalbą DrskŽ. Mano tokie žodžiai buvo pirmutiniai ir bus paskutiniai, aš jau kiteip nepérversiu [savo tarmiškos kalbos] Svn. Nemokėdamas žemaitiškai, liežuvį nepárversi Krtn.
| refl.: Iš mokyklos daba kalba pársivers Rdn. Jau pérsivertė lieživis Zt.
ǁ intr., tr. savaip ką aiškinti, vertinti, interpretuoti, komentuoti: Kas ką pasakis, pérvers bobos, kad tu tep sakei, – nereikia plepėt Drsk. Negal bobums nėko pasakyti, tavo žodžius párverta kaip marškinius Krš. Kaip žino, teip sako, kitaip neperverčia J.Jabl(Mrj).
10. tr. Q565, Mž415, I, D.Pošk, NdŽ, End, Smal, Srv, Pbs, Skp, Alv, KzR padaryti kitokį, pamainyti, pakeisti (pavidalą, išorę, sudėtį, charakterį ir pan.): Tavo krau[ja]s yr į vandenį párverstas par vaistus Grg. Seną mūsų grytelę párvertė į naujus namus BM118(Rz). Párvertė aną (jauną žmoną), nebvalkiojas susiraukusi Krš. Jos niekap nepérversi, kap ažpyksta Dglš. Daba kiti daug parver̃čia savaip Bsg. Daba te mada viską parver̃st, nieko tikro nėr Ln. Siaudis j visus kietuosius balsius, dvibalsius ir nosbalsius suminkština ir į kitus balsius jų neperverčia A.Baran. Mes neperversime gadynės ir dejavę nieko neišdejuosime Blv. O kad pasnykaujate, nebūkit užsmūtyto veido kaip veidmainiai, nes perverčia veidus savo, idant būtų regimi nuog žmonių, jog pasnykauja BtMt6,16. Jo nuosprendinį nei vienas žmogus negali perversti prš. Aš šį vandenį ant sveikatos perverčiau CII784. Aš jūsų giesmes į deją perversu CII935.
| prk.: Prigimimą párversti ne juokai Krš. Tadui anas pérvertė savo notūrą LzŽ. Berods jie jį tiesiog neužgauna, o tik jo prigimtį perverčia Vd. Vienas [yra Kristus], nekaip deivystė ing žmogystę būtų perversta, bet jo deivystė žmogystę priėmė BPII188.
| Grįžti į savo praeitį? Viską iš naujo perversti? J.Gruš.
^ Arielka visus pérverčia, Jonas tu ar ponas (visi sukvailėja) Drsk.
| refl. N, KII311, NdŽ, DŽ1, Ds, Šlčn, Rod, Mrc, Lp, Rmš, Vlkv: Vopniniai akmenėliai, persiversdami į išdegintą vopną, … perskelia plytas A1884,167. Beždžionės nepérsivertė par žmogų Kr. Kada čia viskas pársivers, kada kaip žmonys imsma gyventi? Krš. Pársivertė gyvenimas, negali gyvęt – neduoda Jrb. Per ilgą laiką pérsiverčia žmonės Btr. Viskas mano čėse pérsivertė Ig. Pamatysma, anai dar šimtą sykių viskas pársivers Krš. Ai daug kartų gyvenimas pérsverčia Dglš. Dabarek žmonės greitai pársiverčia Šln. Į galą savaitės gal persiver̃s šaltis Srv. Orai labai keistai pársivertė Krš.
| Dar̃ ir seni pérsverčia, kitep kalba DrskŽ. Kiti jau parsi̇̀vertė, nešneka senobiškai Bsg. Žmogus kap įpratęs kalbėt – tai kitap sunku pérsiverst Krsn. Tie jauniejai jau biškį pársivertę (tarmiškai nebekalba) Nmk. Jauni, persivertė, pamiršo jau [kalbą] Pst.
ǁ refl. pakeisti darbo pobūdį: Paskui pérsiverčiau stalium, dirbau įrengimus Snt. Par kokius dvejus metus visi parsi̇̀vertė ant plūgų Pkr.
ǁ DŽ1, Ll, Mlt prk. iškreipti, iškraipyti, pakeisti: Ans tos kalbos nepárverta Plng. Mano žodžius pérvertė viškum kiteip, nekaip aš sakiau Sb. Ir latviai dabar nebe taip šneka, parver̃čia žodžius, nieko negali suprast Slč. Yra daug žodžių pérversta Grv. Jei mažai girdi, tai bajina ir pérverčia mintį Pv. Liežuvis velinu[i] paduotas … perverstus būdus tiesos gimdžia SPII76.
pérverstai parverstai D.Pošk, Sut: Būtumei ištrauktas nuog kelio pikto ir nuog žmogaus, bylančio perverstai BaPat2,12.
ǁ Sug prk. kitaip pavadinti, pakeisti (pavadinimą): Alizava seniau buvo Pakapiai, ale pérvertė [pavadinimą] Slm. Buvo [kaimas] Kavoliūnai, o dabar Karaliūniškiai pérverstas Šmn. Kitaip nepárversi vardo – Janė, i tiek Krš. Dabar mat vis parver̃čia pavardę Slm. Matai, kad pérvertė vardą PnmR. Dabar gatvės pérverstos, kitap vadinas Vrn.
| Pérvertė pensiją iž invalidumo in senatvės (iš kito fondo ėmė mokėti) Drsk.
| refl. tr.: Jis pérsivertė, kitap buvo krikštytas, Alfoniu, o dar̃ Algis Onš. Sunkiai pérsiversdavo (susivokdavo) seni gaspadoriai [margus į hektarus] Pžrl.
11. tr. NdŽ pasakose ar sakmėse burtų galia suteikti vienai būtybei kitos būtybės pavidalą, išorę: Anas jį pérvertė an vilko Pb. Iš žmonių pérvertė karvelius LKKXIV227(Grv). Kuo greičiau ji parvertė savo vyrą į senelį, plikakaktį, o pati pavirto [į] pušį! BsPII83.
| refl. NdŽ, Dv, Lnkv: Vilkas parsi̇̀vertė par paną Brž. Netrukus vilkas pársivertė atgal iš panos į vilką BM398(Slnt). Velnias panorėjo pražudyt visus ir, persvertęs pele, pragraužė laive skylę LTR(Slk). Persvertę [paukštės] karalaitėm, razsivilko i nuej[o] maudytis LTR(Rš). Vagis pérsivertė į dvaro kerdžių (ps.) Alk. An galo ana (merga) i vė pérsvertė žmogyste VoL386(Klt). Vinkst velnias persivertė į žaltį, įsirietė į užgintą medį M.Valanč. Aš parsiversiu marga žuvele ir išplaukysiu par vasarėlę LMD(Vb).
12. tr. Q546 vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba: Nemoku rūšiškai (rusiškai), reik, ka párverstų, parpasakotų Krš. Anie (belaisviai) lenkiškai kalba i vokiškai párverta Krž. Reikia sklodniau pérverstie [dainą] LzŽ. Reikalavo nu manęs, kad párversčio Tamstos pratarmę į lotynišką liežuvį Jn.
13. tr. KŽ, Jon, Kli, Vlk pakeisti (pažiūras, tikėjimą ir pan.): Jį párvertė rusų tikėjiman J.Jabl(Ln). Ką ką, bet Martą nepérvers į katalikes Gs. [Vytautas] tiek žemių parvertė į tikėjimą krikščionišką M.Valanč. Su šventais šventu būsi, o su perverstais perverstu pavirsi DP514. Mane pérvertė an lietuvio Rdš. Pérvertė in gudų LKKIII184(Arm). Kab mane norėjo an lenkiško párverst! Kls. Mūsų kraštas pérverstas [į lenkus] Pb. Pasiėmė gudę ir pérvertė namus Aps. Išėjusi iš bažnyčios parodo ji tai savo nagelius ir ragelius ir perverčia savo vyrą priderėti prie lenkų A1885,99. Norėjo párversti žmonis, kad anie visi būtum po valdžios Sd.
| refl. A1883,117, KŽ: Pársiversk į katalikų vierą: žmones išganydinsi ir pats būsi išganytas Dr. Iš prūsų (evangelikų) pérsivertus Gs. Ėmė bobas iš Gudijos ir pérsvertė palėkais, lenkais Kli. Tę vis kada buvę lietuviai, pérsivertė Dv. Čia vertėsi persivertė visap žmonės DrskŽ. Yra daug pársivertusių: čia nu bažnyčios draudė, juokės, čia žegnojas be parstogės Krš. Kas su žmonimis pasidarė – į velnius pársivertė Krš.
14. tr. daug per laiką praleisti: Anas per sa[vo] rankas pamarainias pinigų pérvertė Rod. Visokių pinigų mes pérvertėm Mrc.
ǁ refl. pasikeisti, pabūti: Kiek pas manę mokytojų pérsivertė, tai ojojoi! Vlk. Pas mane pérsiverčia, perkūnas žino, kiek žmonių Dg. Daug pérsvertė kunigų čia Dglš. Velniai žino, kiek jų (šunų) pérsvertė per mano amžių Jz.
ǁ refl. daug turėti: Prisiųsdavo [pinigų], pársivertę pinigais Krš.
15. refl. manytis, gyventi: Mes, sẽniai, beigiam dienas, tai jau ilgai nepérsiversim Šlvn.
16. tr. Q537 perkabinti.
◊ aki̇̀s pérversti
1. numirti: Tas vaikas jau dvylektą valandą párvertė aki̇̀s Nmk.
2. sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Puola aki̇̀s parver̃tus Všk. Ė jau anas tuoj akis perverčia Ds.
3. nublukti: To medžiaga aki̇̀s párvertė po skalbimo Ps. Šitos skarelės nė nemėgink skalbt – tuoj aki̇̀s parver̃s Všk.
4. sugesti, suplėkti: Vikai aruode párvertė aki̇̀s, visi supelėjo Jnšk.

aki̇̀s pérvertęs Mrj nustebęs, įniršęs įdėmiai (žiūri): Ko žiūri akis parver̃tus į mane? Jnš. Žiūro net aki̇̀s pérvertęs Drsk. Ka veiza akès pérvertusi – nepripažįstamas žmogus Krš. Bulius tik riaumo[ja] aki̇̀s párvertęs Rs. Girtas, aki̇̀s parver̃tęs, išsikoliojo ir išlėkė Krs.
káilinius pérsiversti [ant ki̇̀to šóno] pakeisti pažiūras, įsitikinimus: Kas jau iš lietuvių pársiverta káilinius, sunkiai atsiverta Krš. Ir jis šitai valdžiai geras, atej[o] kita valdžia – pérsivertė káilinius an ki̇̀to šóno Šlvn. ×
karobliùs pérversti ristis per galvą: Jis kai griuvo, tai net karoblius pervertė Lš.
kūliõm pérversti sujaukti, išnaršyti: Kas buvo trobon, tai visa pérvertė kūliõm LKT385(Drsk).
márškinius pérsiverti; ×skū̃rą pérversti pakeisti pažiūras, įsitikinimus (ppr. apsimestinai): Lietuviai greit pársiverta márškinius: čia šauliai, čia stribokai Krš. Muno skūrõs nepárvers – koks esu, toks i mirsu Užv. Kiek yra párvertusių skūràs, neklausk: čia kumunizmą kėlė į padanges, čia trispalvę kela Krš.
stulpù pérversti Jrb apie mirštančio, išsigandusio, supykusio akis: Jis mirdamas akis stulpu pervertė KlK8,70(Pn).
ši̇̀rdį (kieno) pérversti prisiversti (kam) ką daryti: Negaliu niekaip širdies mano parverst, idant dovenočio brš.
piever̃sti, piẽverčia (pỹverta), piẽvertė (dial.)
1. Plik žr. priversti 3: Pỹvertė pilną vežimą Klp.
2. refl. žr. priversti 8 (refl.): Kad pysiver̃s, viską atmes: rūpinsis, kad dvasiška, ne kūniška Klp.
3. Šlu žr. priversti 10: Mumis pỹvertė vardus pakeisti [pasuose] – aš [dabar] Morta, ne Márta Sg.
praver̃sti, praver̃čia (pràverčia KŽ), pràvertė
1. tr. prarausti, praardyti, praarti (žemės paviršių): Ach, kaip bus gera pavasarį: pirmoji velėna, praversta plūgo, ir kokis jausmas! P.Cvir. Aš, pravertęs dobilienos plutą, tūkstančius pėdų po ja randu K.Brad.
2. tr. NdŽ nukelti į šalį, padarant vietos: Tėvai išvažiavo, o ji (gaspadinaitė) nuėjo in tą pakajų, kur tie lavonai, pravertė, pati palindo in apačią, pasiliko sau skylutę, kad jai būt biskutį matytie BsPIII212(Brt).
3. tr. verčiant atskleisti, praskleisti: Barvainis greitai pravertė ligos istorijos lapus rš. Tėvas pravertė geografiją, kertėj ant staliuko nublokštą L.Dovyd. Praverčiù tą rašymą i nieko neskaitau Jrb.
ǁ NdŽ verčiant užskleisti: Kai kuriuos puslapius praver̃čia neskaitęs DŽ1. Ji niekada nedalyvavo šermenyse ir nusisukusi praversdavo laidotuvines nuotraukas šeimos albumuose rš.
4. refl. išsiveržti į paviršių: Tai vienoj, tai kitoj vietoj prasi̇̀verčia šaltinuko vanduo ir verčiasi verčiasi Prn.
5. intr. Q593, Sut, L, J.Jabl, KŽ būti pravarčiam, reikalingam: Man pràverčia jis, aš praverčiu jam J. Praversti – stotis vertingu I. Kad iš tavęs penkiolika perskelčia, praversčia B. Šis vadovėlis galės praversti ne tik mokyklai, bet ir savimokai rš. Pinigas visada praver̃čia NdŽ. Praverstų pasirūpinti siųsti kunigą lietuvinyką Peterburgon A1883,53. Pravers viskas per amžių I.Simon. Man taip praverstų tavo patarimas, gera širdis, tiesus ir aiškus protas J.Marcin. Ilgai keliavau, dabar praverstų pasilsėti J.Balč. Laukinių gyvių patyrimas neina veltui – jis praverčia kovoje dėl būvio T.Ivan. Prasivaikščiojai jau gerai; ne čia pat dvaras… praverstų ir geras pusrytis Žem. Kai suaugom, tai visi nepràvertėm [namuose] Škt. Kad esi, i pràverti, ka i senas Grd. Daba seniukai į miestą labai pràverta Krž. Vasarojui pravers lietus, kad tik ne per smarkus būtų LzP. Ka užeitų koks pudurėlis lietaus, praver̃stų burokam Sk. Da ka piltų cielą parą, da praver̃stų – koks sausumelis yr Bt. Mokinantis ir kapeika praver̃čia Skp. Rytą tingis keltis, praver̃st[ų] miegas Km. Šykštėlis ėmęs išsikalbinėt, sakydamas, kad visa, ką vežąs, praver̃sią jam pačiam BM40(An). Būkite paklusnūs savo viršininkams ir jiems pasiduokite; nes jie budi, kaipo duosiantieji skaitlių už jūsų dūšias, kad tai jie darytų su džiaugsmu ir nedūsaudami; nes tai jums nepraverstų SkvPvŽ13,17.
| refl. Š, FrnW, NdŽ: Lentos labai prasivers komodai L.Dovyd. Viskas prasver̃čia jauniem gyvenant Šmn. Užrašysiu ir tą dainą, gal kam prasiver̃s Kair. Prasiverčia ir jam pinigai Ps. Kas naudosp dūšių jūsų … praverstųs DP577.
6. intr. L, NdŽ, KŽ laiką praleisti, sugaišti, užtrukti: Ilgai praverčiau, lig išsirengiau tolimon kelionėn Š. Dabar valandos nebepraver̃sim J.Jabl. Darbą dirbdamas praverčiau valandą Tsk. Visą dieną pràverčiau betaisydama rašinius DŽ. Albina pravertė su gyvuliais, daržais ir verpimu A.Rūt. Tris dienas pràverčiau, kol sutvarkiau kiemą Slm. Su daržais pràverčiau visą dieną Krs. Kareivis pravertė prie to darbo visą dieną J.Balč. Beveik iki saulės laidos broliai praverčia, kol išrauna žemėtas sugargažėjusias šaknis L.Dovyd. Jis pravertė toje kelionėje trejus metus Blv. Negudęs operatorius Gintautas ištisas tris valandas pravertė, kol išvalė žaizdą ir subintavo galvą Vaižg. Šiems darbams visas mano laikas praver̃čia, nei valandėlės dykos nebelieka APhI71(A.Baran). Pati apie vaikus besiruošdama praverčia LTR(Sln). Ben savaitę praver̃sdavo su mėšlavežiu Kp. Su lauko darbais praver̃čia kad ir du vyrai Alz. Koronė tokie šalčiai kaime: praverti̇̀, pečius bekūrendama Mžš. Dvi dienas pràvertėm laidot Km. Rokiškin valandą labai praver̃s važiuot Slm. Man valanda praver̃čia, lygu užmiegu Adm. Aš su tais paukščiais praverčiù daug Jrb.
| Po rugiapjūtės žvirbliai pusę dienos kieme praverčia Mš.
| refl.: Ruošos, darbų – ligpiet prasiver̃čia Mžš. Mum su tais važiavimais tai te, tai te – prasiver̃sma labai daug! Slm. Laiptai žemi, dures aukštai, tai, paki prilipi, prasver̃čia ilgas čėsas Skp. Man visa diena prie gyvulių prasiver̃čia Krs. Ilgos veselios būdavo, beveik savaitę prasiver̃čia Plvn.
7. refl. NdŽ turėti verslą, iš ko gyventi: Prasiver̃čiame iš savo uždarbio DŽ1. Aplinkinių kaimų kampininkai ir įnamiai, gebą prasiversti su karve, pora paršų ir daržu prie menkos trobos M.Katil. Vis tiek tėvas neprasi̇̀vertė iš savo žemės Lk.
ǁ Žb rasti išeitį, manytis: Motinos sesuo gyveno prie mokyklos, ir pas tetą [mergaitė] galėjo pigiai prasiversti M.Katil. Kaip yr, teip ir prasverti̇̀ Skp. Pràsverčiu kokiais vaistais ir gyvenu DrskŽ. Prasi̇̀verta šiaip taip, badu nemiršta, ale tik tik Krš. Prasiver̃siu šią dieną, neisiu skolytis pinigų Bgt.
| Laikydavo [šiaudinis stogas], paki dapūsta lig lotos, tai prasverti̇̀ keli metai Šmn.
8. refl. pasidaryti, pavirsti kuo: Pjonyčia prasver̃tęs Pls.
9. refl. pramokti: Jie juokias, kad negaliat prasiver̃st biržietiškai Kvt. Man sunku prasiver̃st šviežiai, vis tiek senus žodžius vartoju Mlt.
◊ rankàs praver̃sti truputį pailsėti: Tėvas už darbų rañkų nepràverčia, o sūnus guli Vlk. Žu darbų tai ir rañkų nepràverčiu Žrm.
priver̃sti, priver̃čia (pri̇̀verčia), pri̇̀vertė tr.
1. D.Pošk, Ll, Alv daug išversti, prigriauti, priguldyti: Buvo toks viesulas, pri̇̀versta medžių išvien, prikryžiavota Krs. Tokių beržinių medžių priverstà ten Trk. Kelias ejo, mašinų vieno[je] pusė[je] priverstų̃, antro[je] pusė[je] priverstų̃ Lnk.
| Kad pri̇̀vertė dobilų, pradalgiai didžiausi, dirba jis, sako, ir dirba Slm. Mes rugių šešiasdešimt kapų privertėm rš. Dobilų šiemet lyg tyčia privertė pernelyg J.Sav.
| refl. tr.: Mūsasis prisi̇̀vertė miško, sau ir vaikuo trobas pastatė Ms.
ǁ prk. žudant priguldyti: Tų kareivių priverstų̃ kaip malkos pagalių Lnk. Ten daug išmušė svieto, kas buvo priverstų̃ tų žmonių! Kal.
2. Db su arklu ar plūgu daug (vagų) išarti: Vaga tiesi, lygi – ištisas marias tokių priverčia J.Paukš.
ǁ prirausti, priknaisioti: Kurmiarausių pri̇̀versta, pjaut negali pievos Rm. Jei rudenį kurmiai daug kurmiarausių priverčia, žiema bus nešalta MTtV198(Krk).
ǁ prirauti, priplėšyti: Pri̇̀versta traktoriaus eglinių kelmų Klt.
3. S.Dauk, L, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Pln, Lz ko daug, pilną pridėti, prikrauti, primesti: Pri̇̀vertei daug malkų J. Malka medžių priverstà, užteks par žiemą Klk. O taukų pri̇̀vertė krūvą Ul. Krūvos šieno visur pri̇̀verstos Akm. O prie tos lovos kaulų žmonių kad priversta krūva didžiausia LTR(Gdž). Prišienavo, pri̇̀vertė žolės gražiausios Klt. Ka pryverstà šieno [karvei], gal užtekti visai nedėlei Lkv. Atšlaimas pilnas pri̇̀verstas virkščių Prng. Žolės pri̇̀vertė gardan vyras Skp. Drangas iki rūčkų viršaus privertė šiaudų M.Katil. Kai kada buvo krosnys pri̇̀verstos akmenų Grv. Parėjęs jau rado visą klėtį priverstą aukso LTR(Bsg). Paskui jie tau priverčia lėkštę mėsos, kad neįveiksi rš. Jau tavo kubilan kad pri̇̀vertėm putų, gana Slm. Mažytė senė, basa, skarota, leido jam įeiti į prieangį, kur buvo priversta sulūžusių padargų, ratelių, kubilų rš. Pakelėj kad jau pri̇̀versta rąstų! Pc. Prie jo priversta daug sienojų Ėr. An pirkios spalių priversta, reikia sergėt, kad neužsidegtų Al. Ant daržo mėšlų pri̇̀versta iš rudens Jrb. Priver̃čia te visur visokių šiaudų, ar te ko, nu tai pagrėbstai nuėjęs, va, nuo kelio Sb. Akmenų buvo priverstà gyvą galybę Šv. O už miesto būdavo pri̇̀versta [visko], sąšlavynai Sk. Pri̇̀versta visurek butelių! Jsv. Lapų priver̃sta prieš kapus Mžš. Priversti̇̀ kapai gėlių, vainikiukų – išsirodo visi geri esą Krš. Visa ko priverstà, tik turėk piningo Rdn. O turguj sviesto pri̇̀versta kiek nori Upt. Žmonys visko priver̃čia aruodus, viskas auga Jd. Kokių nėkiukų krautuvėse priverstà, o gero daikto negausi Krš. Viso svieto škurlių Lietuvo[je] priverstà – kaip ubagų kraštas Trš.
| prk.: Patogus laikas: pilnatis, dangus priverstas smulkių debesėlių – bus bulvės pilnos ir didelės J.Avyž. An manę pri̇̀vertė (prišnekėjo) visko Mrc.
priverstinai̇̃
| refl. tr. Š: Jis malkų prisi̇̀vertė galybes J. Daug šieno prisi̇̀vertė Balsiai Trk. Prisi̇̀vertė šieno pilną klaimą Ktk. Tiek prisi̇̀vertėm [javų], o ar pirks, a supirks? Rdn. Prysi̇̀verčiau vežimą šieno i išvažiavau Kv. Meisingi paukščiai – du bliūdu meisos prisi̇̀verčiau Krš. Atsistos, sau lėkštę pri̇̀svertė ir šveičia Pv. Pilni pavieškeliai prisiver̃tę šlamų Krš.
ǁ refl. prisišiukšlinti, susijaukti: Vienų vyrų gyvenimas toks tenai, prisiver̃tę kaip nelabiejai Krš.
ǁ ko daug sukaupti, sutaupyti, turėti: Turto priverstà, nebsuskaitliuo[ja], kiek turį Krš.
| refl. tr.: Kningų prisiver̃tęs, a visas parskaitei? Krš. Buvo prisiver̃tęs [šieno] daržines, pardavojo Užv. Žmonys piningų daba maišais prisiver̃tę Krš. Prisivertęs pilnas kertes LTR(Žg).
ǁ refl. tr. daug prisikasti: Tas žmogus tų builių prisi̇̀vertė, prisikasė daug LKT85(Kl). Mėšlo daug prikrėčiau, prisi̇̀verčiau bulbių Krš. Prysi̇̀verčia bulbių kalnus Grd.
ǁ ko daug priberti, pripilti: Cielą maišą pryvertė obūlų Kv. Cukraus priverčia [alun] Antš. Pri̇̀verta cukraus, negali arbatos praryti – bobų mada Krš. Priver̃čia to zodo (geriamosios sodos) daug, smirda man tas zodas Svn. Pikliaus pri̇̀versta pilna – oje! Jrb. Motina lengvai galėtų ištraukti įkritusį duobėn vaiką, jei sumanytų primesti tenai žabų ar priversti žemių Blv. Žemės priver̃stinas NdŽ.
| refl. tr.: Runkelių sklepą prisi̇̀verti Dg. Prisi̇̀verčia obuolių ir sėdi [turguje], labai užsiprašo Brb. O tas žmogus prisivertęs pilnus pašalius savo bulbių Sln. Bulbių kiek įsikiš [Sibire], miegas liuob prisiver̃s Krš.
ǁ NdŽ, Prng, Vvr ko daug pripilti, prilieti: Didelį puodelį pieno priver̃čia Kp. Prỹvertė pilną bliūdą putros, bene aš išsrėbsu Kv. Vandens prỹverti krūzelį i plempk End. Mes pri̇̀vertėm [v]andens pilną trobą Trk. Pareita baisiausiu pakriaušiu plisdama [banga], ar laivą priver̃s vandens, arba apvers laivą Plng. Dabar gero pieno priverti̇̀ [į sriubą], o seniau tuo pienu, kur iš blėtelės, užžilina kiek, ir valgyk Mžš. Vienas kitam priver̃čia i geria Pg. Valdiški [agurkai] labai rūgštūs, kai nusiperki: acto priver̃sta Mžš.
| refl. tr.: Prisi̇̀verčiau torielką smetono ir išdyžiau čystai Kv.
ǁ daug duoti gerti (alkoholinių gėrimų): Jeigu nepriver̃si lig kaklo, ir nears, ir neveš Kbr.
4. impers. NdŽ, DŽ1, Vkš, Nt, Pc, Pnm, Ktk, Jrb, Dkš, Nmj, Alv, Vlk daug prisnigti arba prilyti: Tik sniego labai daug pri̇̀vertė, gilu: sunku išeit ir išvažiuot Krs. Teip buvo pri̇̀versta sniego, lig kelių Slm. Sniego kai pūko pri̇̀vertė Klt. Sniego priver̃sdavo pusnis lig dangčių Mlk. Sniego kalnus pri̇̀vertė parnakt Užp. Dabar tai neatbris [brolienė], ui – šitiek pri̇̀vertė sniego! Mžš. Čia nuvaro sniegą, čia vėleik priverta, taip i dirbas Krš. Sniego pri̇̀vertė lig šakumo, motriškos brenda pasikaišiusios End. Ta žiema buvo šalta. Sniego vertė privertė – vos išbristi V.Bub. Sniego buvo visur lygiai priversta J.Balč. Staigūs vėlyvo rudens vėjai užpustė kelius, daubas privertė lengvo, puraus sniego J.Marc. Vėjai sniego nenupusto, o priverčia jo devynias galybes sp. Pri̇̀vertė – visi pašaleliai pažliugo Krš. [V]andens nebė[ra] kur dėti – pri̇̀vertė Mžk.
5. impers. gausiai išberti (šašais): Jam buvo skaudžių priver̃tę ant užpakalio, prisėst negalėjo Mžš.
6. verčiant prispausti: [Ciesorius] liepė šv. Jurgį nuvesti į kalinį ir akmeniu priversti M.Valanč. Versdamas akmenį man koją pri̇̀vertė NdŽ.
ǁ prk. priskirti: Mūs ūlyčią pri̇̀vertė prieg Dubičių parapijos Dbč.
| Tus kryžius (jų pastatymą) rajoninė valdžia pri̇̀verta klebonuo Plt.
7. prk. pasukti, pakreipti, nugręžti kuria nors linkme: Priverst širdis tėvų vaikump Ch1Luk1,17. Mokėk tuos … gražiais davadais gerop su savim priverst SPII186. O Christe, mūsų Pone, per tavo prikėlimą teikis kaltiems atleisti, meilėn tavo priversti PK168. Kartais ir patsai Ponas Dievas užleidžia ant žmogaus vargus kokius, … idant jį šiteipo pakūtospi priverstų BPII478. Kleidžiančius keliop priversk ir vierą tikrą jims apreišk Mž56. Daugybė mokslų priverčia tavę pasiutimop BtApD26,24.
| refl. CII366: Jėzus akis jiems atveria, kad jie prisiverstų nuo tamsybės šviesybėsp brš. Dūšia žmogaus … gal savo valia nuog Dievo atpulti ir, traukiant Dievui, vėl jop prisiversti MT43. O Pone mielaširdingas, didis est tavo kantrumas, duok mums savęsp prisiversti, tavo meilėsp prisiglausti PK164. O jei tu piktamujam praneši, ir jis neprisiverč nuog savo pikto gyvenimo ir kelio, tada jisai savo grieko dėlei numirs, o tu savo dūšią išgelbėjai BBEz3,19. Kas žino? Mažu Dievas prisivers (viršuje apsigręš) ir pasigailės? BBJn3,9.
8. Q75, H160, R, R59, MŽ, MŽ79, NdŽ atversti, padaryti tikintį: Nepriverstinas R203, MŽ270. Priversk vierosp heretikus, sūnaus tavo prieštarnykus PK41. Priversk vierosp turkus piktus Mž50. Žmonės turi būti gvoltu ir kalaviju tikėjimop priversti DP90. Jūs nes apitekinėjat marias ir žemę, kad priverstumbite ką and vieros žydų Ch1Mt23,15.
| refl. Q75, CI269, H, H160,165, R, R59,89, MŽ, MŽ79,117, Sut, NdŽ, KŽ: Mokytinis (neseniai prisivertęs) R267, MŽ357. Prisiverčiù Dievop K; N. Duok mums [, Dieve,] tavęsp priesiversti Mž452. Iš tiesos sakau jumus, jei neprisiversite …, nieku būdu neineisite karalystėn dangaus BtMt18,3. Griekininkė ir iš tikros širdies norinti prisiverstis Ns1858,3. Prisiverskitės jūs, atpuolę vaikai BBJer3,14. Pradėjo Jėzus mokinti, sakydamas: prisiverskitės, nes prisiartino dangaus karalystė NTMt4,17. Tur tada prisivertęjie tikrai žinoti jiems santį atnaujintą ryšį chrikšto MT130. Tą išpažino ir Šalteikis, kad jis prisivertė Dievop I.Simon. Iš šios dienos ana moteriškė prisivertė Dievop ir dabar nei sykį nepasiliekti bažnyčią neatlankiusi Kel1864,90. Širdingai Jėzauspi prisivertę brš. Sūdas … yra apsakęs baisiąją rūstybę Dievo, mūkas, čia sančiąsias bei amžinąsias, visiems neprisivertusiems Dievop MT52.
9. prk. nugręžti, nukreipti, nusukti: Težino, jog tas, kursai priverčia griešnyką nuog klejojimo kelio to, ižganys dūšią nuog smerties Ch1JokL5,20. Nėsa jei jie prie mano sudūmimo būtų pasilikę ir būtų mano žodžius mano žmonėms apsakę, tai tas juos nuo jų negero kelio ir nuo jų pikto pasielgimo būtų privertęs LC1878,8.
| refl.: Kartais Ponas Dievas krikščionis vargais slogina, idant pakūtą darytų, prisiverstų nuog savo pikto gyvenimo BPII79. Ir kožnas teprisivers nuog savo pikto kelio ir nuog pikto darbo savo rankų BBJn3,8. Meldžiamės …, idant nuog griekų prisiverstumbim BBDan9,13.
10. Q36,664, SD123,84,147,149, SD184,274,305, P, S.Stan, D.Pošk, S.Dauk, Sut, I, N, K, Rtr, LL107,109,164,230,325,326, L, Š, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ primygtinai pareikalauti, paliepti, varu privaryti ką atlikti, prispirti: Jis privertė mane gerti J. Už tą arklį jį pri̇̀vertė išvesti karvę fermon Krs. Dabar negi priversi̇̀, kad imtų [suvedžiotą merginą] Alks. Nepriversi̇̀ šitokio prieg darbo DrskŽ. Niekas tę jos nepri̇̀vertė, ji pati už jo ėjo Jrb. Pri̇̀vertėm, ir pagiedojo [rožinį] Alz. Jug aš negaliu priver̃sti ano KlbXXXV(1)65(Als). Su ginklu tu nėko nepriver̃si Sd. Kas norėjo, pasninkavo, priverstà nebuvo Žeml. Sunku priver̃st negert, nori visi springt Ant. Norėjo priver̃st ponevalia kuniguos LKKVI281(Tj). Ar tu gali priverst šnekutį švilpauti, kada jis nenori? P.Cvir. Bendrom jėgom priverskime užmiršt vaidus, priverskime paduot rankas, gyvent taikoj, kaip Dievo įsakyta J.Gruš. Privertė mane jaunutį senos kuprės vyru būti LTR(Upt, Brž). Tai verste pri̇̀vertė už seno tekėti JD425. Ar norite, kad vis su gvoltu jus priverstų? K.Donel1. Teip nespėru yra priversti žmones, kad priimtum naujį ir sau nežinomą tikėjimą M.Valanč. Rūpesniu žmonių nepriversi, kad tavęs pasigailėtų S.Dauk. Teip yra [žmonės] valnais nuog Dievo padaryti, jog ne tiektai žvaizdės, bet nei angelas, nei velinas gal juos nevaliosp priver̃sti, nei prispaust DP60. Sūnų Dievo po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623. Apaštalai buvo geri …, kuriuos padrūtint ant vargų ir kančių, parodymų algos amžinos gana buvo ir nereikė priversti grumzdimais ugnies negęsančios SPII40–41. Po tam Jėzus privertė (pataisyta priverčia) mokytinius savo eit eldijon Ch1Mt14,22. Ir kitaip nebuvo galima, kaip tikt kardo aštrumu juos vėl ant paklusnumo priversti Kel1861,67. O kursai tave priverstų eit vieną mylią, eik su juo ir dvi BtMt5,41. O dirbtie priverstas buvo, nes jis buvo vargdienis BsPIV15. Negalėdamas kitaip sutalpinti žodžių į metrikos sąlygojamą tam tikro skiemenų skaičiaus eilutę, Petkevičius buvo priverstas juos trumpinti BVI237. Jis verstinai priverstas labai daug dirbti daugingai savo šeimynai Vaižg. Antsikoriau vargais tavo ne priverstas, bet mylėdamas tavi M.Valanč. Aš pirmą kartą nustebęs pajutau, kokio esama skirtumo tarp priversto darbo ir darbo savo noru Vaižg. Jūsų mokinys Rimantas nuteistas ketveriems metams priverčiamųjų darbų rš. Kitą kartą nebuvo pri̇̀verstas tas mokslas; kas galėjo, tas ejo Pvn. Keturi skyriai buvo tuokart priverstà Yl. Einam namo, nepri̇̀versta žmogui lauke būtie Vlkv. Jei nestaisis [karvė], tai aš priverstà ją parduot Pv. Ji bus priverčiama (paraštėje priversta) ant slūžbos ir mūčyta keturis šimtus metų BB1Moz15,13. Kas pasiskolintų iš artimo ką nors iš tų dalykų, ir sumenkėtų ar nustiptų, bus priverstas atlyginti Skv2Moz22,14. Nesigina padaręs, bet sakos liepiamas ir priverstas padaręs nuog kitų SPI8. Nė viens netur būti priverstas ir prisylytas vierosp Vln5. Perėjimas iš savo noro santykių į priverčiamąsias pareigas rš. Kumeliuotis pradėjo, o te nelaimingai ėjos, ir daktarai patikrino, kad nieko nebebus, reikia išvežti priverčiamon pjovyklon Slm. Mirtis nuo pareigų priverstinųjų atleidžia V.Kudir.
| Gyvenimas pri̇̀vertė išmokt visokių darbų Krs. Aš labai baili, ale viską gyvenimas priver̃čia Alks. Anam gaila vaiko, ale vargas jį privertė parduotie BsPIV124. Tėvynės meilė privertė mus bėgti Vd. Lapų kvapas mane svaigino ir privertė keletą kartų giliai atsidusti J.Mik. Nėra tokios pasauly galios, kuri mus priverstų iš čia pasitraukti, savo pažadų neištesėjus V.Krėv. Begu religija privers dykaduonį dirbti Blv.
^ Priverstám ir šiaudas sunku pakelt Lp. Pri̇̀verstas – ne darbinykas Lp. Čigoną bėda dirbt priverčia KrvP. Priverstinoji meilė laimės neatneša rš. Nedžiaukias iš priverstos malonės VP31. Ir šunį kasytis blusos priver̃čia Vlkv. Kairė ranka arčiau širdies, o širdies niekas neprivers tylėti V.Bub.
priverstinai̇̃ Išvežė, ką nesrašė, priverstinai̇̃ padarė kolūkius Vlk. Priverstinai̇̃, ką čia sakyti, kad laisvai [ėjo į kolchozus] Erž. Kam reikėjo kirst, juk galėjo eit su kavalieriu gyvent, juk daba nepriverstinai̇̃ Šd. Reikia priverstinai̇̃ stot [į kariuomenę] Vlkv. Reikia da priminti, kad žmogus turi kartais priverstinai kvėpuoti oru, prisisunkusiu nuo tabako V.Kudir. Į vaizdus žiūrint, užeina tarsi kas, suvaržo, suspaudžia, suima ir veda priverstinai su savimi Vd. Kad aš turėčiau tokią dūdą, kad, man žaidžiant, turėtų visi priverstinai šokti BsMtI23(Brt). Tiek kartų žemaičiai, priverstinai vertamys į katalikų tikėjimą, nepasidavė M.Valanč. Vieną kartą priverstinai dvaras liepė visiems vaikams įskiepyti raupus Rp.
| refl. LL186, NdŽ, DŽ1, Vkš: Kiti mokėdavo prisiversti [mokytis], bet Valentinas negalėjo S.Zob. I vieną sykį, ir antrą sykį teip prisiver̃tusi valgiau, sukimšau kimštinai, i gana End. Be dantų esu, negal pašnekėti, reik prisiver̃sti End. Ka matai, ka nešvariai, negali prisiver̃sti valgyti Krt. Aš neprisiverčiù nė brūkšnį pabraukt – teip sergu Smln. Neprisi̇̀vertas, nenoras šilto[je] dirbti Rdn. Prisiverčiau pern ir šįmet iš tikrųjų tą darbą atlikti LMD(Sln). Marti iš prastų (gudų), ale pri̇̀svertė lietuviškai [šnekėti] Dv.
^ Neprisiversi kap gegutę perėti LTR(Vlkv).
◊ kálnus priver̃sti daug prišnekėti, priliežuvauti: Až akių ir kálnus priver̃st[ų] an tavę Užp. Kiek ana mun primalavo – pri̇̀vertė kálnus kálnus Krš.
nuo šiẽno ant šiaudų̃ prisiver̃sti pakeisti pažiūras: Maždaug tuo metu atsivertė (klaipėdiškiai sakytų: prisivertė nuo šieno ant šiaudų) Jonas Vanagaitis I.Simon.

×razver̃sti, razver̃čia, ràzvertė (hibr.) tr.
1. sugriauti, suardyti: Nori šituos senus namus razver̃st Dglš. Bažnyčią tai ràzvertė, jau nėra Dbč. Kalnai reikė razver̃st Str.
2. išvartyti, išsklaidyti į šalis: Rugiai kai kada reikia razver̃st iš kuorų, suželia Klt. Anas paėmė tą krūvą [žabų] razver̃st Ad.
3. iškelti į paviršių: Ràzvertė gyslas net par kirkšniais, visą riečia krūvon Klt.
4. išpilti, išlieti: Katinas ràzvertė viralą LKKXIV228(Grv).
suver̃sti, suver̃čia (sùverčia), sùvertė
1. tr. Pb verčiant ant šono suguldyti (vieną ant kito): Į vieną duobę liuob suver̃sti aple porą tūkstančių žmonių Kal. Anus sùvertė su visais drabužiais i pakasė Krtn. Vienon duobėn visus sùvertė kare Klt. Gyvas negyvas dar, visus an kitas kito sùvertė, užkasė End.
| refl.: Bet naktis baisiai rami ir tamsi, ir jei ne boluojantis sniegas, susiverstume vienas ant kito M.Katil.
ǁ lenkiant, kertant, laužant suguldyti, sublokšti: Norėdami apsiginti nuo nekviestų atėjūnų, savo girias buvo padarę dar sunkiau pereinamas suversdami medžių sąvartynus rš. Smarkaus lietaus nebuvo, nesùvertė rugių Ob. Suverti̇̀, gražus [rugių] pėdas būdavo, o rišėja suriša Alz. Nei jos šienavimas, nei niek: sùvertė sùvertė žolę, sumaigė Klt. Suver̃sk pradalgį sumuštinį Ėr. Šios javapjovės ne tik nupjauna javus, bet ir suverčia juos ant ražienų į vienodo storio bei pločio pradalgius rš.
| refl.: Pradalgės storos susi̇̀vertė – toki puiki buvo pieva Šts.
ǁ sulenkti: Iš párvarymo arklys stova narius suver̃tęs ant klupikais Šts.
2. tr. K, KŽ, Žln, Dglš, Všk sugriauti, suardyti: Nesuver̃skit tvoros, nepadarykit bėdos Vlk. Sùvertėm [namą] ant malkų Sdb. Namus jų sùvertė par karą Alks. Didelis palocius, gražus, sùvertėm, nebereikalingas po karui Kvr. Gryčią par karą sùvertė [tankai] Vb. Nėr kur sukraut [šiaudus] – klojimus sùvertė Všn. Paskui sùvertė tą namą Kli. Visą būdelę sùvertė, išardė tas briedis Pv. Sùversta namas su pirkaite LKT354(JnšM). Sùversta miestas, nepažįstu gatvių DrskŽ. Pečių perniai sùvertė Aln.
| Buvo toks vėjas, kad klojimą sùvertė Sml. Ir suprato žmogelis, kad tas vėjas, kai anuomet gulėdamas po krūmu pūstelėjo, suvertė jo trobelę LTsIV583(Lnkv).
| refl. K, Rtr, KŽ: Pleciukus jiem davė, pasistatė, bet dabar nebėr, susi̇̀vertė jau Pš.
3. tr. L, Rtr, Š, DŽ, KŽ, Sd, Vkš, Šv, Alv netvarkingai sumesti, sukrauti (į krūvą): Suversk į krūvą visus šiaudus J. Kas čia do kibyklai sùversta? JII103–104. Drabužiai, ginklai ir rakandai – viskas buvo suversta į krūvą J.Balč. Sùvertė [akmenis] krūvosna, tokius didelius, kap ir apgalėjo išverst iš žemės Aps. Kaip pakliuvo, teip sùvertė sùvertė, i viskas Vž. Šiaudus suver̃sk į malką, i tebūnie Eig. Šieną an kupečvietes suver̃sdavom Jnšk. Medžiai krūvon suversti̇̀ Sv. Suver̃sme rugius in pado Klt. Gavus arklį, burokus suvežiau ir sùverčiau ant kiemo Krs. Sùverta an lygia žeme, grūdus i sudaigina Gršl. Šituos akmenis čia sùvertė PnmR. Žemė kaugiums suverstà Krš. Suver̃čia visus prie upei, tai tuos medžius plukdžia Kp. Ilgos šatros sùversta Dv. Balandas sùvertė nu daržo tame pašalė[je] Trk. Suversti yra pluoštan rankraščiai ir knygos A1885,371. Rąstai, atraižos, lentos kieme suverstos kaip papuola rš. Juočbaliai čia supildavo kiaulėms bulvaites, kampe suversdavo keletą maišų sau valgomų, kad nereikėtų per šalčius į duobę landžioti V.Bub.
^ Kad tau Dievas suverstų̃ visa in širdies! Arm.
| refl. Rtr, Š: Ugnis susiver̃čia kamuolin Aps.
ǁ verčiant padaryti: Kalnai suversti̇̀ iš akmenų NdŽ. Suversta krūva, sąvarta LL329. Mėšlų dvi krūvos sùverstos ant tų užsėtų kviečių – tai padarė! Jrb. Dėdei bus laužas sùverstas ir gyvas sudegytas DrskŽ. Ir liepė [karalius] laužą suver̃st ir uždegt (ps.) LB198. Parnešė, sùvertė an stalo visą krūvą [skalbinių] ir kočėja Kpč. Kad sùvertėm kūgį, tai ik dangi aukščio Rod. Tę sùversta tas kalnukas, išknistas barsukų Vlk. Sniego kalnus supučia, suver̃čia Klt.
| prk.: Kalnai mano skausmo suversti̇̀ NdŽ.
ǁ prastai, greitosiomis pastatyti: Sienas sùvertė sùvertė iž rąstų, vėjai eina Žln.
| refl. tr.: Pirty iš akmenų si̇̀verčia krosnį Dv.
ǁ NdŽ, LzŽ netvarkingai sumesti, sukrauti į ką, į vidų: Sùvertėm kluonan šieną i tegu stovi paki kur kas Klt. Dabar mielės tos ne par brangios, gali̇̀ jų daug suver̃st alun Mžš. Naminės girnos buvo, sumetė, suvertė sklepan Vdn. Kaip sùverčiau, teip ir stovi suversti̇̀ viedrai Imb. Kiek kryžių sùvertė į pelkes tie bedieviai Krš. Priemenėn sùvert’ bulbas Dglš. Akmenys gražiai išrinkti, suversti tarpuvarsnėse J.Avyž. Senasis Kriukas, suvertęs į kišenes pinigus, išsinešino su visa šeima J.Sav. Visi dokumentai buvo suversti̇̀ į sklepą, visi sušlapę Lc. Į vieną anų (vilniškių) vežimą tris keturius mūso sùverta Krš. Tie žmonys ant ryto nuvežę tą sūdytą žiuvį, į ežerą suvertę Sln.
^ Tokius piningus kaip į duobę sùvertė: laužą susipirko Krš.
| refl.: Tesusiverstase piktadėjai ingi peklą visi pagonys, kurie užumiršta Dievą Mž522.
ǁ NdŽ suberti: Tą cukrų į uogas suver̃su, būs gerai Krš. Pernai buvo tieku grūšių, kad sùvertėm trąšos[na] Dv. Tamsiai raudonos uogos, kaip stikliniai karoliai, buvo suverstos į pintinę rš. Obuoliai krinta; aure, žalius suver̃čiam kiaulėm Mžš. Atalekia raganos, prisipjaustė, tas ropes sùvertė katilan, verda (ps.) PnmR. Duobėsa sùvertėm šimtą dvidešimt maišų [bulvių] Azr.
ǁ NdŽ, Jsv supilti (skystį): Trilitrinį sloniką [pomidorų tyrės] suver̃čia ir raugina Snt. Tę bliūdukan kap buvo, tai tuos riebulus ir sùverčiau, sriubon gerai Pv. Rado Vaitiškis artipilnį kibirą ir tą suvertė ant ugnies priežadoje M.Katil. Ta žmona pagreibus tą verdantį puodą ir suvertus ant galvos tam švedui Sln.
| Todėl gerkles laidė, kad po literį į gerkles suvertė K.Bor. Petras prisipylė stiklinę ir vienu šūsniu suvertė į bedugnę gerklę J.Avyž. Kazys, jau kelis stikliukus baltosios į burną suvertęs, švelniu, net limpančiu balsu kalbėjo A.Rūt.
ǁ sugirdyti: Arbotinį šaukščiuką [taukų] aš jam (vaikui) sùverčiau Klt. Negeria, tai bro paėmėm ir sùvertėm pilną stiklinę Ktk.
ǁ NdŽ išgerti: Vyrai sùvertė šnapsą, kaipmat apgirto Rdn.
| refl. tr., intr.: Susiverčiam po pusę stiklinės raudono vyno ir murksom, spoksom į pritryptas grindis V.Bub.
4. priskirti, primesti, užkrauti kam kokias nors pareigas, atsakomybę, kaltę ir pan.: Mano žmogus viską suvertė ant mano pečių, pats niekuo nebesirūpina Skrb. Kai brolį pašaukė karan, pamotė ragana visus sunkiuosius darbus suvertė ant Sigutės DvP214. Visas darbas suversta ant sprando keleto žmonių V.Kudir. [Senelė] imdavo gėdyti, kad nedirba darbo, kad viskas suversta jai vienai J.Ap.
ǁ apkaltinti ką padarius: Ką pati sakė, ką darė, sùverta kitam žmoguo – tokia velnėnė Krš. Tam visą bėdą sùvertė, katras nusišavo Sv. Visą bėdą sùvertė in manę Dglš. Kiti padarė, o man visą bėdą sùvertė Jnšk. Sùvertė kalčią numirėliuon, dėjo visaip Pvn. An marčios kalčias sùvertė, ėdė kaip kirminas Krš. Daukantas buvo pirmas istorikas, griežtai atskyręs lietuvybę nuo lenkybės, suversdamas lenkams kaltinimus už visas Lietuvos nelaimes V.Aln. Jiej padarė avariją, o an kito sùvertė Pv. Išeitų, kad viską reikėtų suversti laikui J.Ap. Suversiu ant tavo paties galvos visa, ką padarei pikto! J.Gruš. Jam (Pinčiukui) suversdavo visas tas nelaimes, kurios ištikdavo liekne žmones ir gyulius K.Bor.
5. intr. impers. smarkiai palyti: Sùvertė lietaus NdŽ.
6. tr. L, NdŽ, Vkš, Rt, Skrb, Alv, Rod sujaukti, sutaršyti, išnaršyti: Vaikai sùverčia, sugrūda [patalus], reikia paklot Dbč. Sùversta patalas, nepaklota Dv. Kumet benueisi, vis lovos sùverstos End. Vyrai ka ieško, neduok tu Dieve, sùverta sùverta, į kukulą sumaišo Krš. Gryčią sušiukšlina, suver̃čia [vaikai] Aln. Svetainėje viskas buvo suversta J.Mik. Gyvuliai jodos tik, su ragais suver̃čia tą šieną Snt.
| prk.: Kai kalkozas jau, vėl viską sùvertė subuvo Sug. Pirmajame užrašų tome nėra nei kokio sistematiškumo: jame viskas be jokios tvarkos suversta K.Būg.
| refl.: Aš čia kambary susiver̃tus Bgt. Pavalgęs sutvarkė savo skrynelę, kuri nešant susivertė J.Paukš.
7. tr. NdŽ suarti (plūgu žemę): Sùvertė sumetimą DŽ1. Plūgas tai suver̃čia vienon vieton Slk. Sùvertė kalnus ir pakalnes Bb. Vidurys [rėžio] lovos sùversta, ardami sùverčia Dbč. Viską sùvertė, suarė, nieko nebėr Sdb. Keturias vagas sùverčia in vieną krūvą, ir kiekvienon vagon mėtydavo [bulves] Pv. Kap ardamas kelias vagas suverti iš vienos ir kitos pusės, pasdaro užuogana Lš. Suverčiau šimtą vagelių, kaip ir lankoj pradalgėlių LTR(Dkk).
| refl.: Kai žemė minkšta, ariant gražiai susiver̃čia DŽ1. Sunkesnėse žemėse, jei susiverčia didesni grumstai, po arimo praktikuojama privoluoti rš.
| prk.: Bet garlaivio užpakalyje tos vagos krantai vėl susiverčia krūvon, susidaužia savo viršūnėmis J.Bil.
ǁ Švnč, Lp išrausti, suknaisioti: Kurmiai sùvertė pievą NdŽ. Nugi tos žviglės taip susiknisa, suverčia, jog nebežinai, nuo kurio galo pradėti [mėžti] M.Katil. Ant pievos ku[r]mrausiai suversti̇̀ visai šviežiai Trg. Eidamas par pievą regi suverstus rūsius. Tai kurmio darbas Blv. Kopūstai duota, sùversta vištų Klt.
ǁ suvožti: Aptepk duoną ir suversk Šts.
8. tr. NdŽ, Smn pakreipti, palenkti į kurią nors pusę, kuria nors linkme: Ana párskirs par akį plaukus, suver̃s į viršų, prisegs, i eina Krž. O antai nuo parko beateinąs vyriškis – kaulėtas, augalotas, ilgi plaukai aukštyn suversti J.Paukš. Jos geltoni su seno aukso atspalviu plaukai buvo suversti aukštyn V.Aln. Jos plaukai į vieną šoną suversti J.Sav. O patsai vis braukė ūsus aukštyn lyg norėdamas juos už ausų suversti M.Katil. Sùverta tas garbanas i eita į šokius Varn.
| Vedu tujau tą rubaškikę an galvos sùvertėv Žr.
| refl. tr., intr. KlvrŽ: Susivertė aukštyn plaukus, apikaklę pasitempė ir išėjo J.Paukš. Toks kai kočioliukas pryšaky kad čia susiver̃čia, tai graži kepurė Jrb. Milo švarkas susiverčia ant suliesėjusio sprando lyg kupra rš.
| prk.: Matai, kaip susi̇̀vertė pasaulis Ob. Vieniaip manai, kiteip, o susver̃čia Dievas žino kaip Adm.
ǁ NdŽ, Dg pagręžti, pasukti ką atgal, keisti kieno judėjimo kryptį: Į Veliuoną atsiskubėjo iš Marienburgo didysis ordino magistras ir norėjo suversti svetimšalius riterius atgal į Žemaičius A.Vien. Eik, vaikeli, suver̃sk gyvulius Rdš. Suver̃sk kiaules, bulbosna nuej[o] Rod. Nuejau, arklius sùverčiau Srj. Sùverčiam gyvulius namo LKKXXIX42(Pns).
| refl. Sut, Trgn, Sdk, Rdm: Stumbras baisiai subaubė, susivertė ir vėl norėjo pakelti ant ragų arklį ir raitelį A.Vien. Lėkė lėkė, susi̇̀vertė i vė atgalio Klt.
| Vėjas susi̇̀vertė iš kitos pusės NdŽ. Sùsvertė šiaurės vėjas Srj. Jei vėjas nesusver̃s, tai lietus užeis Alv. Žiūrėk, oras susvers į rudenį Zr.
ǁ refl. nuvykti ir sugrįžti: Greit susi̇̀vertei Mlt.
ǁ iš naujo suartėti, sugrįžti: Padėki mumus jau susiversti tavęspi PK71.
9. refl. būriu sueiti, sugriūti, sugužėti: Tas vaikelis palindęs, tie nelabieji ir susivertę į vidų Sln.
ǁ užeiti: Idant surinkimas žmonių apstotų tave, dėl to ant aukšto suverskiese Mž516.
10. refl. Prng, Tr, Jdp pragyventi, manytis, užtekti: Susver̃čia do, vis parduoda ką Klt. Didelė šeimyna, ale kai darbšti – susver̃čia Ktk. Kai susverčiù su pinigu, tai tada neaudžiu Trgn. Būdavo, su duona sunku susver̃st Rš. Su pinigais niekap nesusver̃čiam Dglš. Praeitais metais susi̇̀vertė, da liko šiaudų PnmR. Ma[no] sūnus atasiuntė, tai man gi lengviau susver̃st Str. Amatininkui yra visur lengviau susiversti – ir namie, ir svetimoje šalyje A.Sm. Gal tu, Kratuli, su centu susiverti? rš. Žiburio draugija, veikusi Suvalkijoje, irgi be JAV lietuvių neįstengė susiversti sp.
11. tr. SD122,105,151,196, SD177,309, Sut, N, [K], Gmž, KŽ, Ktk atlyginti, atsimokėti, atsiteisti: Sùvertė jam da litais brolis ir paskui vienas gyveno Sdk. Atpildžiu, ataduomi, suverčiu, sugrąžinu SD163. Pamikentėk, o visa suversiu tau Ev. Teipgi atėmė jiemus tironai ir kiti piktadėjos šlovę, turtą, sveikatą, vargino ir ažumušė juos. Tai jiemus Dievas visa suvers, del kurio tai nuteriojo SPI31. Kurtiemus girdėjimą suverst SPII245. Aną pamestąjį živatą amžiną mūsų yra mumis suvertęs WP128. Dievas suvertė sūnus septynis Jobui Mž439.
| prk.: Kurie suvert pikta už gera, stov priš mane Mž471.
suverstinai̇̃ adv.: Nieku būdu neesti pabeigtinai, bet suverstinai MT165.
| refl.: Susiverčia visa, kas buvo ižveržta kitai karalystei SPI13. Susivers ir visiemus sutvėrimamus liuosybė, kurios dabar neturi SPI31.
ǁ Lp grąžinti piršliams jų piršlybose turėtas išlaidas (nesutikus tekėti): Marė neis už Šimo, jau ir pinigus sùvertė Alv.
12. refl. Rtr, NdŽ, KŽ užsimegzti (apie sėklą): Kad medžio, krūmo arba žolės susiverstų sėkla, reikalinga, kad vieno žiedo dulkės keltųsi į kitą žiedą J.Jabl.
13. tr. sutraukinti (sūrį): Jau atšilo, reikia sūris suver̃st Drsk.
ǁ refl. Rtr, KŽ susitraukti, sukrekėti, suvirkšti, suvarškėti (apie pieną): Pienas susi̇̀vertė, pavirško BŽ503.
14. intr. Pc, Skr, Vrn susiprasti, susiprotėti: Nesùverčiau klausti jos, kur padėjai žiurstą, t. y. užmiršau, neatminiau klausti J. Aš nesùverčiau paklaust, kas jai buvo Jrb. Maja (bitė) aiškiai pastebėjo, kad senė nemaloniai elgiasi su jaunikaičiu, tik nesuvertė apie tai paklaust Mš.
| refl.: Aš staiga susi̇̀verčiau, kad ji vagilė Krn. Po kiek laiko ėmė susi̇̀vertė atimt iš manę viską ir vaiką atiduot in internatą Brb. Norėj[o] parduot, ale paskum sùsvertė: oi, mano mergaitės auga, gal jom reikės Pv.
15. tr. nugalėti, nulošti (kortuojant): Mes išlošėm, sùvertėm juos Skr.
◊ liežùvį suver̃sti palaikyti pokalbį, įsitraukti į kitų kalbą: Anas visur moka suver̃st liežùvį Vrnv.
užver̃sti, užver̃čia (ùžverčia), ùžvertė
1. tr. pargriauti, parmesti: Ėmė muštis, tik pamačiau – Juozas jį i ùžvertė patvory Upt. Kareivis užvertė pavargėlį ir atėmė duoną ir pinigus LMD(Rz).
^ Mažas kelmelis, o užverta vežimą S.Dauk.
ǁ pjaunant, laužiant pargriauti ant ko: Užver̃sti medį NdŽ. Po audros ant mūsų daržinės buvo užverstas šimtametis topolis J.Avyž.
užverstai̇̃ adv.: Gerus rugius pjauna ant rugių, užverstai̇̃ Krš.
2. tr. D.Pošk paguldyti kniūbsčią: Valtelę būt vilnys užvertusios S.Dauk. Po valgio reikia palikti šaukštus užverstus LTR(Rs).
ǁ Rtr, Š, DŽ1, KŽ, JT429 užskleisti (knygą, lapą): Užverčiù knygas K. Užver̃sti lapą, knygą NdŽ. Motina užvertė knygą ir akimis perskaitė juodas raides ant jos juodo apdaro V.Bub. Knygyno vitrinose užverstos knygos dvelkė paslaptingumu J.Ap.
| refl.: Vienas lapas užsi̇̀vertė DŽ1.
ǁ sukeisti puses: Aną pusę užverti̇̀ – prosas uždėtas Jrb.
3. tr. DŽ1, KŽ, ŽŪŽ76, Str, Dglš, Ėr, Vkš, Sd, Tl, Ms verčiant užkasti, užrausti: Anys šulnį ažùvertė LKT346(Dsn). Tą šulnį iškasė, o senąjį ažùvertė Jdp. Tas ponas tą šulnį užvertęs, užtaisęs, kad jo nė žymės nebūtų Sln. Todėlei pavydėdami jam (Izaokui), pilistimai visus šulinius, kuriuos buvo iškasę jo tėvo Abraomo tarnai, anuo metu užvertė, pripildami žeme Skv1Moz26,14–15. Ažver̃skit aną duobę KlbIII22(Lkm). Ažver̃sk duobes žemėm JT430. Kab ej[o] meleracija, tai jį (lūgelį) ùžvertė Dg. Ans gilus buvo, tas prūdas – ùžvertė Lnk. Liepė užver̃st tais balas Graž. Ana vadinos Juodupe, upele vadindavom, tai jos neùžvertė, tiktai ištiesino Jdp. Upelį ùžvertė, bet vanduo pasidarė vėl RdN. Drabužiai žemė[je] supuvo užversti̇̀ Šv. Ežias užver̃sdavo akminais Grz. Tegul viršūnės bedugnes skeveldromis užverčia, ir kraujas upių vandenis nudažo V.Myk-Put.
| Ùžvertė mūs namą, iškasė duobes Pjv.
ǁ užkasti (laidojant): Užver̃s žemėmi, ir visa, tiek žmogaus DrskŽ. Mirei, ùžvertė žeme, i kaip negyvenęs Krš. Ažver̃s smėliu akis visiem Klt. Aš vis manydavau, kad ji buvo užversta masinėje duobėje tų pačių metų rudenį M.Katil.
4. tr. ariant užpilti žemėmis, užarti: Rudenį ariama kuo anksčiau, kad pakaktų laiko sumineralėti užverstai velėnai ar ražienų liekanoms rš. Meldeikos tebevargo su mėšlais. Keistutis štai dar nebaigė užversti apkratytos dirvos A.Rūt. Kokis tę atarimas – visos bulbos ùžverstos Pv. Šešias vagas bulbų primėtėm, tik da neužùverstos liko Krs. Nu viršaus bulbes nurenka, o be Dievo meilės kiek liekta užverstų̃! Krš. Buroką vagodamas ùžvertei – i nebėra Mžš. Žirniai reikia ažver̃st žagre Slk.
| Verstuvė ariant užver̃čia vagą NdŽ.
5. tr. Š, NdŽ, DŽ1, Ar užkrauti, užristi, uždėti ant viršaus: Šieną ant viršaus rugių ùžverčiau J. Nuleisti nuo kelmo tiek tai sienojų ir juos padėti užversti ant troso arklininkui ant vežimo, darbas ne kažin koks, ir laiko lieka viskam M.Katil. Nušėrė penimius, vos vos ùžvertė anta raguičių Drsk. Neturtingasis brolis padėkojo ir, užvertęs karvę ant rogių, išsivežė namo LTsIV142. Diedas àžvertė kelmą an meškos (ps.) Grv. Ji (pamotės duktė) paėmė šakes ir ùžvertė su šakėm tą senelį ant pečiaus (ps.) Pbr. Pradėjo zurzėt, kad šalta – atanešiau kaldrą, ùžverčiau Mžš. Pridėk gerai an kojų ir vėl kaudra (kaldra) užversk Azr.
| prk.: Kaip paprasta apkaltinti tą, kuris arčiausia tavęs, ir tuo palengvinti savo naštą, ant kito pečių ją užvertus V.Bub. Dvidešimt penkias tūkstantes mokesnių ùžvertė, kaip nerašysys [į kolkozą]! Als.
^ Anta manę kap naštą ùžvertė tus išsiskyrėlis [žentas] – duktė be bažnyčios [gyvena] Drsk.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rm, Vkš: Martynas užsiversdavo ant pečių kastuvą ir klaidžiodavo apylinkėse J.Avyž. Botagą ant pečių užsivertęs ir styrinėja po žmones, bobas Žem. Račius įsidėjo visus savo įrankius į maišą, užsivertė maišą ant pečių ir eina LTR(Rs). Tai ir žingsniuoju sau lyg par pusnyną vandens naščius užsiver̃tus Skr. Ilgai stenėjo meška, kad maišą užsivertė ant kupros ir, sulinkusi nuo naštos, nusiūbavo miško tankumynėn (ps.) L.Dovyd. Pakėlau [ligonį], in savęs užsi̇̀verčiau, perklojau, i vė guli Klt. Užsivertęs pakinktus, nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Užsi̇̀vertė ant dviračio tą mergučę i parsivežė Jrb. Jurgis siekė tą puodynę ir ant savęs užsivertė ir tą puodynę sudaužė Sln. Kad aš ateinu atsigult, tai neturiu su kuo užsiklot: jis viską užsiver̃tęs ant savę Jrb.
| Pasistojęs į kilpą jis užsivertė ant žirgo rš. Einame. Petys į petį. Svyruodami, susidauždami galvomis, užsiversdami ant vežimų M.Katil.
| prk.: Užsivertęs ant pečių sunkią tiesabylio ir bendrybos rėdytojaus naštą, Kr. Kalninis turėjo nemažai byloti ir kalbėti A1886,117.
ǁ NdŽ uždėti, užmesti, užristi už ko.
ǁ ko pridėti ant viršaus: Mėšlų užver̃sdavo par šakę, viskas augo Pj. Keturiasdešimt valkčių mėšlo ùžvertėm Grd. Gilie aparsu, mėšlo užver̃su, viskas eis iš proto Rdn.
| refl. tr.: Sviesto kaip su plūgu užsi̇̀vertė (storai užsitepė) End.
ǁ užpilti:
^ Ka pamovė, kaip šalto [v]andens vaikuo ùžvertė (įskaudino) Krš.
6. priskirti, primesti, užkrauti kam kokias nors pareigas, atsakomybę: Vienai motriškai ùžvertė šešiasdešimt arų [linų] nurauti Krš. Seną daba ùžverta darbais, tupinėji tupinėji… Krš. Visą laiką buvau darbu užverstas Ašb. Vesti bylą aš pats neapsiimu, aš ir taip esu užverstas darbais A.Vien.
| Tiesiog neįtikinama, kad gyvenimas užverstų tiek nelaimių ant vieno žmogaus galvos J.Avyž.
| refl. tr., intr. Rmš, Srv, Ėr, Ldvn: Užsi̇̀verčia seni darbo, daugis gyvulių Drsk. Kap ateina kokios šventės, tai gaspadinės užsi̇̀verčia darbais Kpč. Vaikai su savo mokslais, o mes su savo darbais užsiver̃tę Krs. Ligija apgailestavo ankstyvą rytą atėjusi prie darbu užsivertusių vyrų L.Dovyd. Matai, mes čia taip užsivertę su tuo balium L.Dovyd.
| prk.: Dabar staiga suprato, kokią baisią atsakomybę užsiverčia ant pečių, imdamasi šio žygio J.Avyž. Užsi̇̀vertė in savę skundiką Sn.
^ Vaiką užsitaisei, i vargą užsi̇̀vertei Krš.
ǁ primesti, užkrauti ką padarius: Padarė mergai vaiką, ùžvertė bėdą anta kunigo Drsk.
7. intr. smarkiai užsnigti ar užlyti: Ùžvertė lytus, nėra kur liauties Šts.
| tr., intr. impers. NdŽ, Vvr, Mrc: Daug sniego ùžvertė Dglš. Galia i užver̃sti lytaus šį vakarą Pln. Pri mūso užlijo, gerai ùžvertė Krš. Po kaitrų dabar vers užver̃s Krš. Ùžvertė, pasigavo bulbės Krš.
8. tr. Sdk, Pnd verčiant pakelti, uždėti, užmauti: Tau tik ùžvertei andaroką ir inkrėtei gerai – netinginiautum! Plm. Ùžvertė mantelį tam tėvuo an galvos un (ir), paėmę diržą, tik sako: – Mama, duok, mama, duok! Krp. Patalus užver̃čia ant galvos, o nuogas kojas duoda verba Nm. Baisus vėjas – užvers andaroką ant galvos Ėr.
| Ešerys pastato savo aštrius dyglius, užverčia ant galvos, tas lydekas ir nieko jam nebepadaro LMD(Grz).
| refl. tr., intr.: Griebia už skvernų švarką ir užsiverčia jį ant galvos J.Mik. Mano teta skrandą užsiver̃tus, ka nesulytų Šk. Sijonai ilgi, platūs, padelkas pakaišys arba užsiver̃sdavo Skdv. Sijonus tus viršutinius užsiver̃sdavo, ka nesulytų, nesudulkėtų Bt. Užsi̇̀verčiau jai padurkus i mušiau Jrb.
| Panõs padurkai an galvos užsiver̃sdavo, kap pasukdavai į rundą Kdl.
ǁ užsmaukti: Užver̃sti kepurę ant viršugalvio NdŽ. Vyras žengė linksmai, švytruodamas lazda, išspirdamas dulkes, studento kepurę užvertęs ant pakaušio A.Vaičiul. Berniškai, ant pakaušio, užvertęs kepurę, maršalka patraukė pro dvaro sodą P.Cvir.
| refl. tr.: Ateinąs žmogus, apsivilkęs su kailiniais, tolubais, apkaklę užsiver̃tęs Tl. Kerpa į ausis, – ūkininkas užsivertė kailinių apikaklę M.Katil.
ǁ užlenkti, užriesti: Nemoki galąst, ašmenis ùžvertei Ėr.
| refl.: Karvė visa iškelta, in nugarokaulio užsi̇̀vertė pilvas net, jau gal stips Klt. Patrauks arkliai – pilvai ant šonų užsiver̃čia Vdžg.
9. tr. LL252, Š, NdŽ, LTR(Km), LKT234(Brb), Skrb, Sv, Alv, Vkš, Vvr, Krkl uždaryti, uždengti perėjimą, angą: Kelią užverčia N. Rūpinos tikt, kaip galės atristi didžiai didelį akminį, kuriuo anga grabo užversta buvo M.Valanč. Nulūžo eglė ir ažuvertė kelią Ktk. Nu kur eis tie veršiai, jeigu kelias ùžverstas Trk. Kelias buvo labai blogas, užverstas medžiais, šakomis ir kelmais Rp. Ùžverstos dures, neseka atsidaryt Pv. Vieną palieka i ant durių užverčia didelį akmeną, kad jin neišeitų LTR(Bsg). Y[ra] tokių požeminių sklepų dar užverstų akmenimis Krt. Čiupo bernai ir inmetė šulnin, ažuvertė akmenais, kad anas nebeišlįstų LTR(Lp). Tas vaikas, kaip paaugo ir buvo jau jis drūtas, būdavo, jau mėgina vis tą akmenį verst, ką tas meškinas ant angos, būdavo, išeidamas užverčia BsPIV274. Užver̃sti vartus KŽ. Tas dvaras mūru aplink aptvertas, o ant vartų užverstas didelis akmuo BsPIV265. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios arba ažuver̃st upės A.Baran. Ažùvertė vandenį, kad neit[ų] Ad. Kaip párvedė, tei dar stipriau užvertė anus šiekštums, kad neišeitų iš ten DS91(Rs). Kapą motinėlės užvertė šiekštelės, – neda[e]isiu A.Strazd. Avilio dugno prielakčio užverčiamoji lenta J.Krišč.
ǁ uždėti, uždengti, užkrauti kuo: Tą žmogų žùvertė šiaudais Pls. Tas akmuoj àžvertė [v]andenį LzŽ. Netrukus dundėdami debesų kalnai užverčia saulę rš. O ir atrado seselę giliajam marių dugnely žaliais maureliais užverstą LTR(Ūd). Molas buvo užverstas smėlio J.Sav. Ji žiūrėjo, ar sniegas visai trobelės neužvers Mš. Kalbėjo apie gilią žiemą, vėpūtiniais užverstus kelius V.Bub. Visi kaimai ir laukai buvo gilaus sniego užversti A.Vien. Kalnai ir girios, ir lokio irštva, ir voverės gūžta buvo sniegu užversti A.Vaičiul. Rytą vingiavusio kieto, suplūkto kelio dabar nė žymės: versta užversta sniegu V.Bub.
| refl.: Šiandien saulė per dieną debesim užsiver̃tus Rš.
10. tr. DŽ, NdŽ, KŽ, Užp, Prk, Prn, Rmš, Mrc, Vlkv, Vkš daug, pilną ką prikrauti, pridėti: Šiemet užver̃sit daržinę dobilais Ėr. I daug totukas šieno prišienavo, visą kluonieną ažùvertė Str. Keturias šalines ùžvertė svogūnais DrskŽ. Kluonai buvo àžversta duonos Vrnv. Ažùversta visa ūlyčia šienu, neturi kur kratyt Klt. Šiaudais žùversta visur Rod. Turguo[je] užverstà visa ko, dirba žmonys Krš. Tada krautuvės ažùverstos buvo Pnd. Būdavo kalniais, sermėgom ažùversta [pas siuvėją] Dglš. Kiek buvo turtų, sandėliai užversti̇̀, i kur jie nuejo, nuplaukė Pg. O namie kiek jiej turi – užversti̇̀ kampai Vlk. Kirmiu ùžversta, medaus nėra Drsk. Visas vidus buvo užverstas brangių audimų ritiniais J.Balč. Ažùversta knygom, skaito daug Aln. Visa dirbtuvė užversta naujais darbais, pradėtais ir baigtais K.Bor. Sodiečiai gi irgi gausiai atsiliepė į komiteto šauksmą ir verste užvertė parodos salę savo audimais Pt. Žandarų įtaisa ir prokuratoriaus priežiūra tiesiog užversta bylomis dėl platinimo lietuviškų knygų lotyniškomis litaromis V.Kudir. Tėvai varo vaikus iš proto, piningais ùžverta Krš. Kai piningais ùžvertė, tai paėmė i tą kūdikį, i mergikę (vedė) Vdk.
| Kad ùžvertė su savo pypke, negal betverties trobo[je], reik slopti žemėn Dr. Kam senas reikalingas, kampu[i] užver̃st? Drsk.
| prk.: Kiti šaukė iš nuostebio, rankomis plojo kaip vaikai ir užvertė jį klausimais Mš. Visi nepatenkinti, nėr tvarkos – skundais ùžvertam valdžią Krš.
^ Turtu akys ažùverstos Klt.
| refl.: Mes gi ažsiver̃tę, da neseniai atskėlėm, pečių tik kūrenam LKT319(Ant).
ǁ refl. Užp, Skdt, Tr, Dbk, Mrc, Alv, Pv daug prisikrauti, turėti, sukaupti: Užsiversi̇̀ tu šiuosmet bulbėmi DrskŽ. Užsiver̃sim šiemet bulbom, jei Dievas duos Kpč. Kur prie žvyriui, ažsi̇̀vertė bulbom Klt. Obuolių ažsiver̃tę Dglš. Perniai dvi ežias pasisodinau, tai ažsi̇̀verčiau agurkais, nešiau ir nešiau parduot Slk. Mislijom uogų šiemet ažsiver̃sim, o nė pavalgyt dorai negavom Ob. Anas turi kuom šert: dobilais ažsiver̃tęs Dglš. Pavietis ažsiver̃s dobilais JT430. Anys duona ažsi̇̀vertė ČrP. Sviesto, sūrio, varškės ažsiver̃tus dabar Alks. Užsi̇̀verčiau cukrum, turiu du kilogramu (juok.) Strn. Ana valagų ažsiver̃tus Dglš. Anas visais galais (viskuo) ažsiver̃tęs Sld. Vienas gėrybom žusvertęs, kitas miršta badu Rod. Visi piningais užsiver̃tę, tik nėr ko pirkti Krš. Kaime žmonės ažsiver̃tę pinigais Ktk. Gyvena ažsiver̃tę šimtais Grv.
ǁ užgriozti: Net baisu – kiemai užversti̇̀ gyvenvietėj, užbūti Adm. Virtuvėje stalas buvo užverstas puodais, indais rš. Visokiais pagaliais ùžversta tęnaja Pv.
11. tr. Š, NdŽ, DŽ1 pakėlus pakreipti, atlošti, atlenkti, atmesti atgal: Adelė čiulpia gurgulėtą korį, galvą užvertusi traukia tuos kelis medaus lašelius V.Bub. Eina užver̃tęs galvą JT430. Nemokos [vaikai], eina galvas užver̃tę Krš. Tavo brolis toks aukštas, kad tu galvą užver̃tus turėjai žiūrėt PnmŽ. Tie kalnai, kad tamsta matytum: užver̃tęs galvą žiūrėk Ar. Kad anas àžvertė galvą – sto[vi] [mirtis] par galvą (ps.) LKT395(Grv). Kai paleidi [karvę], kad eina galvą užver̃tus! Jrb. Šuo lo[ja] galvą užver̃tęs Jrb. [Šventmarė] sėmėsi tas pupas sauja ir, galvą užvertusi, į gerklę kratėsi S.Čiurl. Tas įvažiavęs pagiry i miega barzdą užver̃tęs an pasostės Slv. Kada tas apgynėjas sugrįžo …, jau rado savo poną barzdą užvertusį, į dangų bežiūrintį, kur jo dūšia buvo belekianti BsPIII41. Kas inpuolė rankon, vienas neùžverčiu rankų, neapsivelku Dg. Ta karvė duoda (laksto) užver̃tus uodegą, negali išlaikyt Jrb. Krypstu krypstu i kojas ùžverčiau (parvirtau) Krš. Gandrai mojavo sparnais ir galvas užvertę ilgais snapais kaleno rš.
^ O mes jau nešėmės kaip briedžiai, ragus užvertę M.Katil. Guli šikines ažver̃tę Dglš. Medinis jautis, uodegą užvertęs, storu balsu siauba (bosas) LTR(Vdk).
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Kv: Išaugai didelis – užsiver̃tus reik žiūrėti Mžk. Tokie [upės] krantai – užsiver̃tęs neužmatai Vn. Gerai užsiver̃sk i pamatysi NmŽ. Kažin kas buvo, al pati juokas užsiver̃tusi Varn. Užsivertęs [Petras] žiūrėjo į aukštą, akimis metė stiebo ilgumą Žem. Gandras, užsiversdamas galvą, klekina Žem. Galva apsisuko bežiūrint užsivertus M.Katil.
| Susibroliavęs Stepas su visokiais vaikiais, girtuokliais, šlaitais, ėjo mažne kas dieną užsivertęs galvą per vakaruškas arba karčemas Žem.
ǁ refl. tr. Š, NdŽ, Lnkv, Sdk, Nm, Rdn į viršų pakelti (geriant): Užsi̇̀vertė uzboną ir išgėrė JT430. Stovi puodynė – užsiver̃sk i gerk [pieno] Klt. Ir aš kokį stikliuką užsiversdavau, kad būtų linksmiau, bet neįpratau A.Rūt. Senis prikliukina artipilnę [taurę] raudono tiršto skysčio, ir Saulius užsivertęs ligi dugno išmaukia V.Bub. Zelnys atsikanda sūrio, užsivertęs butelį išgeria L.Dovyd. Bet jis ir gėrė – užsivers, kukt, kukt, ir nebėr pusės J.Paukš. Kap jaunas, tai pusę litro [degtinės] užsiver̃sdavau aukštinyką ir nuleidžiu kap per leiką – ir nieko Vlkv. Didelis puodas, laižyt nėra kaip, tai anas (bernas) visą puodą užsivertė LTsIV258(Slk).
12. tr. Ser pasukti ką atgal, pakeisti kieno judėjimo kryptį: Užver̃sti bandą, karves NdŽ.
ǁ refl. vykstant pakeisti kryptį, pasisukti į šalį: Užsi̇̀vertė nuog plento Vlk. Eisi eisi ir užsiversi̇̀ šitep Vrn.
| Kelias užsi̇̀verčia kairėn Rud.
ǁ refl. nusigręžti: Niekam netikęs tas mūs šuo: pamato svetimą žmogų, užsi̇̀verčia ir eina sau Al.
13. tr. Q171, NdŽ, Sn užperėti (kiaušinį): Gera višta – visus kiaušinius užvertė Pc. Tegu da stovi po višta tie kiaušiniai, gal da užver̃s Skrb.
| tr., intr. impers. LKVI372, Smn, Krok, Nmj, Kt, Grz, Pš, Jnš, Jrb, Rs: Kiaušiniai neužversti̇̀, neišeis [vištukai] Nmn. Trys po višta paliko neužversti̇̀ kiaušiniai Sk. Ne visi kiaušiniai užversti̇̀ Lnkv. Vienas [kiaušinis] tik buvo neùžverstas Všn. Žiūrėjau prieš saulę kiaušinį – jau ùžverstas Pnd. Neišperėti, užversti̇̀ pautai Drsk.
14. refl. BzF197, NdŽ, KŽ, Rtn, Vlkv užsispirti, užsimanyti ką padaryti: Užsi̇̀vertė – ižmūrino [būdelę] kai trobelę Drsk. Užsi̇̀verčiau – turi duot! Lp. Kad užsiver̃čia kur eit, niekap nenudrausi Gs. Kad jis jau ką užsiver̃s, tai turi tep būt Alk.
15. tr., intr. NdŽ, Grž uždirbti, užpelnyti: Užver̃sti kokį rublį J.Jabl(Žg). Su obuoliais daba daug neužver̃si Rs.
| refl. N, [K], KŽ: Sunku in pinigo užsiver̃st Skdt. Maž jau ant geresnio arklio užsi̇̀vertei? Ds.
16. tr. nugalėti, sudoroti: Juodasis rudą užverčia N. Tas mažiukas gudras, tuoj aną užver̃čia Gs.
^ Verksi neverksi, vargų neužversi LTR(Srj).
◊ akė́čias užver̃sti menk.
1. gulėti išsikėtojus: Kaip čia guli daba akė́čias užver̃tus! NmŽ.
2. numirti: Užščiūsim, kai akė́čias užver̃sim Grš.

aki̇̀s užver̃sti apie nustebimą: Seni žmones žiūrom aki̇̀s užver̃tę in tokias tvarkas Drsk.
ant akių̃ užsiver̃sti prisigerti: Užsi̇̀verta an akių̃ tos smarvės ir eina šlitiniu Krš.
balži̇́enas (bámbą) užver̃sti Ds menk. numirti: Bambą užver̃si, i viskas Jrb.
bem̃berę užver̃tus menk. nieko neveikiant (gulėti): Nemanyk, kad ligi šiol tai mes užver̃tę bem̃beres gulėjom ir nieko neveikėm Snt.
kanópas (kanópom, kantepliùs, kapkàs, karobliùs, kaũšenas, kavalšes, kepšès Vkš, klùmpes, kójas DŽ, NdŽ, KŽ, JT430; LL303, kójom, kudokùs Dl, kulnùs) [aukštỹn] užver̃sti Plv, KzR, Msn, Tr, Lp, Rd
1. pastipti, padvėsti: Du mano paršai užùvertė kójas Krs. Tokio arklių maro net seni žmonės neprisiminė. Kad bent kokia liga – nesistebėtum, o čia – sveikiausi arkliai pradėdavo kriokti ir užversdavo kojas K.Bor. Praeitą žiemą ar ne jo kumelė pirmoji kojas užvertė? V.Bub. Ir mūsų juodbėrėlis kažkaip iš karto sukežo į pavasarį ir vieną gražią dieną užvertė kanopas J.Balt. Kuinas užvertė kapkas ant kelio Pnd.
2. menk. numirti: Ko pati plėšais su tais darbais, ka užver̃si kojas, niekas ačiū nepasakys Sk. Greitai ir man reikės kójas užver̃st Ker. Prigers kokių sarvalų, ne vienas bjaurybė (girtuoklis) kójas užver̃s Krš. Užversi̇̀ kójas aukštỹn, ir liks ir ragutėlės, ir ragutės (sakė gailinčiam rogučių) Žl. Biskį pastumtų, ir kójas užver̃stų Jd. Kai kójas ažversiù, telegramą paduos Slk. Laukia, ka greičiau kójas užver̃stum, pakratytum Šd. Vaikas nuog tablečių gali kojýtes užver̃st DrskŽ. Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet tik nenoriu rankų purvinti V.Krėv. Jis gėrė ir gers, kol kójom užver̃s Vrn. Toks slegiantỹs oras, gali ir sveikas užver̃st kanópas Prn. Čia žmogus gyveni, juokiesi, žiūrėk, vieną gražią dieną ir užverti kanopas, – tarškėjo dėdienė rš. Mesis [gerti], kol užver̃s kanópom Mrc. Gersi, kol kantepliùs užversi̇̀, bjaurybe! Drsk. Kai kavalšes užversiu, šventas Petras nepriims į dangų. Sakys: virei smalą visą amžių, tai ir eik į pragarą velniam katilo su menturiu maišyti M.Katil. Užver̃si kepšès, taip su darbais bedraskydamos Krš. Tik labai negarink [pirtyje], kad neužver̃sčiau kẽpšių Jnš. Gal dar duos Dievas, užvers tas kartuvių meistras kepšes J.Avyž. Kai senis kaũšenas užver̃s, tada karčemos vėl skambės Kltn. Klùmpes užver̃su i pasmirsu – viena gyvenu Krš. Dėdukas kulnùs aukštỹn užùvertė Antš. Kurgi tą turtą dės, užver̃s kulnùs Pnm.

lẽtenas (ližès) užver̃sti menk. numirti: Iš baimės mažne lẽtenas ùžverčiau Vkš. Mažu jau neilgu gyvęsim, mažu jau užver̃sim ližès Graž.
lū́pą užver̃sti rodyti nenorą: Aš atnešiau šalto vandenio, veršis ùžvertė lū́pą Jrb.
nósį užver̃sti Skr, Snt pasipūsti, imti didžiuotis: Praniūrino nósį užver̃tęs Tr. Eina nósę užver̃tusi i tegul einie, nešnekinsu Krš.
pė́das ant dùrų užver̃sti Skdv menk. mirti. ×
ragõžių užver̃sti menk. numirti: Bet puotoj kartą [gerdamas] linksmai užvertė ragožių Š. Kai užversi̇̀ ragõžių, tai tau bus visko gana Lš.
ragùs užsiver̃sti NdŽ užsispirti.
rankàs užver̃sti
1. nieko nebedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuversiù rankàs – nieko nebus Dv.
2. LKKII222(Lz) pridaryti bėdos, apsunkinti (gyvenimą): Ùžvertei žmogu[i] rankàs, nesveika ištekėjai DrskŽ. ×

stebénkas užver̃sti
1. pastipti, padvėsti: Bėrokas jau stebénkas ùžvertė Pg.
2. menk. numirti: Ir tas greit stebénkas užver̃s Pg.

stulpù užver̃sti BŽ381 žiūrint išsproginti (akis).
ši̇̀rdį užver̃sti palenkti save: Jei mane mobilizuos, kaip Dievą myliu, aš pabėgsiu, nes negaliu užversti savo širdies Vaižg.
úodegą užver̃sti užpykti, uždūkti: Úodegą ažùvertė ir lekia [palikusi vyrą], o paskui ją šimtas lekioja Švnč.

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.

tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Úaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Úaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.