Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (111)
gremė̃zdas (2)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
ne vietoje stovintis, kliudantis, kliūvantis ar pan. didelis, kerėpliškas daiktas; sin. griozdas, gramozdas: Pastãtė kiemè didžiáusią gremė̃zdą (automobilį), negaliù praei̇̃ti. Kai̇̃p àš sù tókiu gremėzdù (dideliu pirkiniu) nãmo nusigáusiu? Pi̇̀lnas sandėliùkas visókių gremė̃zdų. Patráukite sàvo gremėzdùs nuõ šali̇̀gatvio.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Pastãtė kiemè didžiáusią gremė̃zdą (automobilį), negaliù praei̇̃ti. Kai̇̃p àš sù tókiu gremėzdù (dideliu pirkiniu) nãmo nusigáusiu? Pi̇̀lnas sandėliùkas visókių gremė̃zdų. Patráukite sàvo gremėzdùs nuõ šali̇̀gatvio.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
bendr. nerangus, nevikrus žmogus; sin. kerėpla: Pati̇̀ esù kai̇̃p gremė̃zdas. Jų̃ visà šeimýna tikri̇̀ gremė̃zdai.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Pati̇̀ esù kai̇̃p gremė̃zdas. Jų̃ visà šeimýna tikri̇̀ gremė̃zdai.
griáumedis (1)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
išgriuvęs medis girioje: Belãpis griáumedis žaibų̃ išráižyta žievè. Paslėnỹ riõgso išvir̃tęs griáumedis. Termi̇̀tai ė́da sausùs žolių̃ sti̇́ebus savãnose, nukri̇̀tusias šakelès, griáumedžius džiùnglėse.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Belãpis griáumedis žaibų̃ išráižyta žievè. Paslėnỹ riõgso išvir̃tęs griáumedis. Termi̇̀tai ė́da sausùs žolių̃ sti̇́ebus savãnose, nukri̇̀tusias šakelès, griáumedžius džiùnglėse.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
bendr. menk. didelis, nevikrus, visur užkliūvantis žmogus: Nà ir̃ griáumedžių šeimýna! Vi̇́en sàvo i̇̀švaizda apliñkiniams ji̇̀s kė́lė siaũbą – mil̃žinas, ti̇̀kras griáumedis. Tų̃ griáumedžių vi̇̀skas bùvo sùtrypta!
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Nà ir̃ griáumedžių šeimýna! Vi̇́en sàvo i̇̀švaizda apliñkiniams ji̇̀s kė́lė siaũbą – mil̃žinas, ti̇̀kras griáumedis. Tų̃ griáumedžių vi̇̀skas bùvo sùtrypta!
kabálda (1)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
nerangus, nevikrus žmogus ar gyvulys: Tėvùkas jaũ ti̇̀kras kabálda, lygiojè viẽtoje klum̃pa. Ei̇̃k tù kabálda, nespė́ji vienų̃ žaizdų̃ užsigýdyti, ir̃ vė̃l susižeidi̇̀. Sù tókiu kabálda árkliu bijaũ jóti.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Tėvùkas jaũ ti̇̀kras kabálda, lygiojè viẽtoje klum̃pa. Ei̇̃k tù kabálda, nespė́ji vienų̃ žaizdų̃ užsigýdyti, ir̃ vė̃l susižeidi̇̀. Sù tókiu kabálda árkliu bijaũ jóti.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
išklibęs, sulūžęs daiktas, griozdas: Mèsk ši̇̀tą kabáldą krė́slą laũk, išvir̃si besisùpdamas. Bandýsiu dár paremontúoti tą̃ kabáldą spi̇̀ntą.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Mèsk ši̇̀tą kabáldą krė́slą laũk, išvir̃si besisùpdamas. Bandýsiu dár paremontúoti tą̃ kabáldą spi̇̀ntą.
grybas
Apibrėžtis
dù grỹbai bar̃ščiuose Švn. daugiau negu reikia, per daug: Tai tau ir vėl du grybai barščiuose. Kt.
grỹbų Marijà nevikrus, suglebęs žmogus: Jau tu tikra grybų Marija!. Sn. Eik jau tu, grybų Marija!. Sn.
grỹbų tìtis nevikrus, suglebęs žmogus: Grybų titis yra susmukęs vyras. Grg.
grỹbo vertė̃s bevertis, pigus: Dabar televizoriai grybo vertės. Prn.
grỹbo viẽtoje nieku laikomas: Jis tenai tik vietoj grybo. Mrj. Jau jis grybo vietoj. Kv.
dù grỹbai į barščiùs Jrb. daugiau negu reikia, per daug:
pigiaũ grỹbų labai pigu; pigiai: Atsimink, kad po Italiją dabar keliaut traukiniu – pigiau grybų. Cvir. Man ta mašina atsiėjo pigiau grybų. Vkš.
kaĩp grỹbai greitai (daugėja): Kiemai ir kaimai ten kaip grybai dygsta. Piet.
kaĩp grỹbų daug (atsirado): Ar seniau kas girdėjo apie kokius šelpimo komitetus? Dabar jų pridygo kaip grybų: dešimtimis ir šimtais karo apimtose gubernijose. Vaižg.
kaĩp grỹbai po lietaũs smarkiai (daugėja): Brošiūros dygsta kaip grybai po lietaus. Bil. Mūsų gi kavinės, restoranai dygsta kaip grybai po lietaus, bet, esant dideliam uždarbiui ir mažai apyvartai, bankrutuoja. Vien. Ale durnių pridygo kaip grybų po lietaus. KrvP.
kaĩp grỹbas po lietaũs apie greitą atsiradimą: Chroniškas alkoholikas neišdygsta staiga kaip grybas po lietaus. rš.
incompositus
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nesutvarkýtas
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nenustatýtas
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - netvarkìngas
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - bè tvarkõs
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nerangùs
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nemiklùs
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nevikrùs
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nedarnùs
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nesklandùs
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasiléidęs
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - neišáuklėtas
grióva (1)
Apibrėžtis
gilus, platus lietaus, pavasarinio polaidžio vandens išgraužtas griovys stačiais neapaugusiais šlaitais: Teñ yrà griovà, kurià pavãsarį bei̇̃ põ stipraũs lietaũs tẽka upẽlis. Pastebė́ti senóvinių kriáuklių atspaudai̇̃ Dū̃kštos griovojè. Griõvos susidãro aukštesnėsè lygumosè ir̃ kalvosè i̇̀š purių̃, lengvai̇̃ išplaunamų̃ uoli̇́enų. Griõvos nuõ raguvų̃ ski̇̀riasi tuõ, kàd griovų̃ krantai̇̃ neapžė́lę krū́mais ar̃ mẽdžiais, netùri velė́nos. • plg. raguva.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Teñ yrà griovà, kurià pavãsarį bei̇̃ põ stipraũs lietaũs tẽka upẽlis. Pastebė́ti senóvinių kriáuklių atspaudai̇̃ Dū̃kštos griovojè. Griõvos susidãro aukštesnėsè lygumosè ir̃ kalvosè i̇̀š purių̃, lengvai̇̃ išplaunamų̃ uoli̇́enų. Griõvos nuõ raguvų̃ ski̇̀riasi tuõ, kàd griovų̃ krantai̇̃ neapžė́lę krū́mais ar̃ mẽdžiais, netùri velė́nos.
kiliõpas
Apibrėžtis
kiliõpas (plg. kylepas) sm. (2)
1. ppr. pl. K.Būg kojūkas: Piemenys ant kiliõpų vaikščioja, su kiliõpais Škn. Vaikai vaikščioja su kiliõpais Vžns. Bėgdamas tai kūlę apvertė, tai ant kiliopų pažingėjo LzP.
2. lenktu galu lazda, žalga: Eina jis, su kiliopù pasiremdamas J. Kusio (= kuisio) snapas kaip kiliõpas J. Tavo nosis kaip kiliõpas J.
3. nosis; snukis: Ar tavie kiliõpas niežta? J. Eina, kiliõpą užsivertęs Krkl. Aš tau pardaušiu kiliõpą J. Duosuot par kiliõpą Slnt. Kad daviau kiaulei par kiliõpą Krt. Kur kiši savo kiliõpą? Žr.
4. menk. galva: Sukiš kiliopùs, ar nematot iš tolo? KlvrŽ. Važiuok tu dar taip neatsargiai, bene nusisuksi kiliõpą? Plt.
5. įrankis linų galvenoms nukulti: Linus kula su kiliõpais Krš.
6. scom. didelis, nevikrus žmogus: Toks kiliopas (pasakyta apie aukštą vyrą su didele nosimi) Šts. Ano užaugimas – cielas kiliõpas Tl.
7. Kos150 bot. dirvinis pentinius, pentinius raguolis (Delphinium consolida).
1. ppr. pl. K.Būg kojūkas: Piemenys ant kiliõpų vaikščioja, su kiliõpais Škn. Vaikai vaikščioja su kiliõpais Vžns. Bėgdamas tai kūlę apvertė, tai ant kiliopų pažingėjo LzP.
2. lenktu galu lazda, žalga: Eina jis, su kiliopù pasiremdamas J. Kusio (= kuisio) snapas kaip kiliõpas J. Tavo nosis kaip kiliõpas J.
3. nosis; snukis: Ar tavie kiliõpas niežta? J. Eina, kiliõpą užsivertęs Krkl. Aš tau pardaušiu kiliõpą J. Duosuot par kiliõpą Slnt. Kad daviau kiaulei par kiliõpą Krt. Kur kiši savo kiliõpą? Žr.
4. menk. galva: Sukiš kiliopùs, ar nematot iš tolo? KlvrŽ. Važiuok tu dar taip neatsargiai, bene nusisuksi kiliõpą? Plt.
5. įrankis linų galvenoms nukulti: Linus kula su kiliõpais Krš.
6. scom. didelis, nevikrus žmogus: Toks kiliopas (pasakyta apie aukštą vyrą su didele nosimi) Šts. Ano užaugimas – cielas kiliõpas Tl.
7. Kos150 bot. dirvinis pentinius, pentinius raguolis (Delphinium consolida).
stirna
Apibrėžtis
kaip (kai, kaipõ, kap) stìrna
1. Greitas kaip stìrna, o nevikrus kaip vilkas vieno kaulo. Rk. Greitas (Greita Nj) kai stìrna. Žvr. Išbėgo karaliaus bėgikai, greiti kaip stirnos. P.Cvir. Mergiotė kai stìrna: apilekia visus miškus, surenka visas uogas. KltŽ 292.
2. Bėga kaip stirna (greitai). KrvP (Kp). I nieks nepasidarė, i dabar da einu kap stìrna. KzRŽ II 279.
3. Strakčioja kaip stìrna. Všk. Ilgšakumis (išstypęs žmogus) žarsto par toras kaip stìrna. Bdr. Avis drykt per tvorą kap stìrna ir peršoko. Plv.
4. Buvo tai jaunitelė, aukšta, kliena kaip stirna mergaitė. Žem. Pastebėjau grakščias [mergeles] kaip stirnas. V.Krėv. Daili (Aukšta KrvP (Pn)) kaip stirna. KrvP (Rm). Graži kaip stirna. KrvP (Pn). Strainios (grakščios) mergos kaipo stirnos po kamarą suka girnas. (d). Vdk.
5. Bailus kaip stirna. KrvP (Tršk).
kerė́pla (1)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
etnogr. trišakas pagalys, statomas žemyn šakomis, žaidžiant tam tikrą vaikų žaidimą: Kir̃sti kerė́plą.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Kir̃sti kerė́plą.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
menk. daug vietos užimantis daiktas; sin. griozdas, gremėzdas: Priẽ plastiki̇̀nės kerė́plos (stalo) àš nesė́siu.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
àš nesė́siu.
Priẽ plastiki̇̀nės kerė́plos
3
Reikšmė
Apibrėžtis
išsišakojęs, išsikerojęs medis: Griausti̇̀nis treñkė į̇̃ kerė́plą kaštõną.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Griausti̇̀nis treñkė į̇̃ kerė́plą kaštõną.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
bendr. menk. kas nerangus, nevikrus; sin. keverza, griozdas: Ti̇̀kras kerė́pla tàs vai̇̃kas – kójos vi̇̀s pi̇̀nasi ir̃ pi̇̀nasi. Jéi tù tóks kerė́pla, kõ išvi̇̀s lipi̇̀ añt lẽdo. Nė̃ nesvajók pašókti sù tuõ kerė́pla!
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Ti̇̀kras kerė́pla tàs vai̇̃kas – kójos vi̇̀s pi̇̀nasi ir̃ pi̇̀nasi. Jéi tù tóks kerė́pla, kõ išvi̇̀s lipi̇̀ añt lẽdo. Nė̃ nesvajók pašókti sù tuõ kerė́pla!
žagas
Apibrėžtis
kaip (kai) žãgas
1. Ta boba buvo kaip žãgas (lauke sukrauta šiaudų ar javų stirta, t. y. stora, stambi). DūnŽ 450. Eina vyrai žaliūkai kaip žagaĩ. DūnŽ 451. Pats kaip žãgas, kepliušas kaip bragas. J II 77. Boba kaip žãgas, velnio ir ėdimas!. Trš. Vyras kaip žãgas, nosė kaip ragas. Brs. Parkyšuo[ja] vyrai kaip žagaĩ. Šts. Turu vaikį kaip žãgą, tik bėda, ka toks koplūnas (nevikrus). Plt. Trys išejo šieno grėbti kaip žagaĩ, a anie nesugrėbs. Pln. Tai vyrai kai žagaĩ, prisikišęs nematai. (iron). Grk. Ar yr duonos kepalai kaip žagaĩ? (iš piršlio oracijos). DūnŽ 450. Nušėrė kiaules kaip žagùs. Krš.
2. Kaip užsėdo už stalelio, kaip žãgas kėksojo. Plt.
3. Žadas (žadėjimas, pažadas) kaip žãgas (didelis, daug žada), o dovis kaip nagas. Skd. Žadas kaip žãgas, veizėk, a duos. DūnŽ 450. Žadas kaip žãgas, dovis kaip nagas. Pp. Žadai kaip žagaĩ, davai kaip nagai. Vkš.
