mùšti, -a, -ė (-o)
1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia, da labai mažas Ut. Anas mùšė žmones, tijūnas Pb. Muši̇̀ nèmuši – vis tiek savo daro Gs. Gal tu per galvą mušamas, kad teip bijai? LTR(Šmn). Perkūnijos bijau kaip šuo mùšamas Brs. Kodėlei muši artimojį savo? BB2Moz2,13. Veidan muštas, papeiktas Mž442. Tris kartus buvau plaktas rykštėmis, vieną kartą buvau muštas akmenimis Bt2PvK11,25. Tas pertinas, mùštinas, pro langą mestinas (d.) Kl.
^ Man į širdį kaip mušte muš, o ana juokas, pilvą suspaudusi Šts. Pats muša, pats rėkia Pnd. Kvailį ir bažnyčioj muša Slk. Eisi į dvarą – gausi mušt, neisi – gausi mušt PPr73. Mušti norėdamas, ir ant pečiaus suras LTR(Vdk). Kas nori šunį mušt, tai ir lazdą randa LTR(Krn). Duodamas imk, mušamas bėk rš. Sykį muštas i pamojavimo bijo LTR(Vdk). Nemušk arklio botagu, o mušk avižom LTR. Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas PPr151. Už vieną muštą duoda dešimt nemuštų Bsg.
| refl.: Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Daugiau mùšas ir geria, kaip darbą dirba Pb. Ko judu čia mušatos? J.Jabl. Mačiau mùšantis Grž. Radau du žmones mušančius Ndz. Jei nori mùštis, tai sau galvą daužyk in sieną, o ne kitam Ds. Mušas gaidys su žąsinu Dt. Po vieną mušąsis SD268.
^ Kas mušas, tas glušas Ds.
ǁ prk. barti, kritikuoti: Ji mùšdavo i mùšdavo ją su liežuviu Šln. Sulaikyti tempus – tai reiškia atsilikti. O atsilikusius muša rš. Šiandien išnyko ir kai kurie uolūs poezijos kritikai, mušę poetus ne už tai, apie ką jie rašė, bet už tai, ko jų rinkiniuose nebūdavo A.Vencl.
ǁ varyti, ginti (važiuojant): Be reikalo tokį galą arklį mùšt Skr. Lakstė, mušė po dirvas arklį nežmoniškai Ėr.
ǁ part. praet. prk. mokytas, patyręs: Visi mes buvom mušti vyrukai, bet jis visų muščiausias rš. Jis ant to muštas, tai padarys Mrk. Jūs an ito mušti̇̀, tai ir suprantat Arm.
2. tr. pulti su ginklais priešą, stengiantis nugalėti kovoje, mūšyje; naikinti: Mušk priešą nesidairydamas! rš. Miškas ir neprietelių muštie griūdamas padėjęs A.Baran.
| Aš buvau didžiam kare, ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė RD47. Ponas užu jus bajų muš (kariaus) BB2Moz14,14.
| refl.: Palei Trakais mùšėsi cielą mėnesį Sem. Šitam daikte mùšės mažai Dkšt.
3. tr. atimti gyvybę, užmušti, žudyti: Jūsų broliuką kulkelė mušė LTR(Slk). Jo kardas kaip perkūnas mušė meškas ir briedžius V.Krėv. Lapkričio ir gruodžio mėn. audinės mušamos kailiukams rš. Imsiu strielbelę, mušiu anteles KrvD29. To bitės miršta, to vilkai avis muša V.Krėv. Mušiau mušiau gylius nuo karvės Sdk. Kad mùšt, temušiẽ [bomba], ką daba padarysi žmogus Erž. Gandras varles muša žemėn Pkl. Mušk žemėn tą bjaurybę Žg. Kas ten eis į tą pušyną gyvačių mušt (niekas nenorės ten gyventi)! Ėr.
| prk.: Kai dieną pjauni, saulė muša žemėn (labai kaitina) Krtn. Tokia šiluma, kad muštè mùša, troškina Skr.
^ Vely (verčiau) utėlės mušti, ne svetimi pinigai skaityti Dkš.
ǁ skersti, pjauti: Jautį mušė, pjovė ožį CII431. Mušu keltuvas SD14. Vakar mušiau jaučią, šiandiej kitą NS800. Vieną kiaulę mušė kūdą, kitą da peni Alk. Tretieji kunigai buvo vadinami kriveičiai, tie gyvolius mušo, ant apieros atvestus S.Dauk.
4. tr., intr. daužyti, tvoti: Jau penkiasdešimt metų, kaip prakalą (priekalą) mušu Mžk. Pakulnines paklodes kultuvėm mušdavo Vb. Girdžiu, kumelys prunkščia, o nuo kojų muša (kala) geležinius pančius J.Bil. Kai mentele mùša per dalgę, tai ana žolę gerai ima Dv. Toks jau buvo gražus buliukas: nė į viedrą mušė [girdomas], nė nieko Jrb. Lapė uodegą mušanti į žemę džiaugdamos S.Dauk. Vyriškis eidamas smarkiai į šonus rankas mušė rš. Martynas muša sau lengvai per burną, lyg norėdamas numalšinti žiovulį, bet jis jaudinasi I.Simon. Krūtysna mušti B. Visi muša į rankas (ploja) Pgg. Eikium, mergos, šiluosna, muškium rankom delnuosna KrvD140. Ėjo giedotojai … viduj mergų, būbnu mušančiųjų Mž291. Senis patraukė smičium per stygas, mušė taktą batu į grindis rš. Ant dešiniosios rankos smiliaus ilgą nagą užsiauginęs buvo, su kuriuo įpratimą turėjo sprigtus mušti (spriegti) P.Cvir. Aš nemokėsiu staklelėm mušti (austi) LTR(Glv). Visi kniūpsti pulkime, kakta žemę muškime SGI109. Pasakė, nuėjo namų pusėn, kietai mušdama padais drėgną žemę J.Balt. Mūsų marti labai greiti …: svirno dureles muštel (orig. mustel) mušė (trenkė), išeidama daužtel daužė NS708. Sviestas kietas kaip akmuo: mušk (smarkiai mesk, trenk jį) į sieną – nesutiš Klp. Mušk tą obuolį žemėn Vb. Kriuša mušė, lapužius numušė; šalna šalo, žiedužius nušalo LB31. Iš pakelės topolio viršūnės per tankias šakas iššlamši varna, sunkiai mušdama (plasnodama) sparnais rš. Bangos ėmė mušti į laivo šoną J.Balč. Vėjai, pūskit, marios, muškit, vainikėlį kraštan neškit LTR(Knv). Kaitrią dienelę, kai vilnelės nemuša, kai šviesi saulelė šviečia – matyti giliai giliai ežero viduje aukšti dvarų bokštai V.Krėv. Didelės bangos mušė (plakdamos varė) laivą atgal J.Balč. Pasirodė ir Elzė, aukšta lyg liepa ir balta, saulės ir vėjo mažai temuštu veidu J.Balt. Čia vėjai muša (blaško), dėl to braškės ir neauga Lkž. Pradėjo mùšti, laužti duris – aš viduo[je] Mžk. Ka norit, muškit (laužkit) duris Brž.
| Paimsim grėblelį, mušim (sklaidysime) pradalgelius LTR(Ad).
| Užtenka pasirašyti, antspaudo mušti (spausti) nereikia rš. Mano atminime pasuose pirštus mušdavo (pirštų atspaudus darydavo) sp.
| Šniūrą mušti (įtemptą, suodiną virvę staiga paleisti, norint pasiženklinti rąste išilginę liniją, kuria pjauti lentą) Plng.
| refl.: Į lango stiklą, klaikiai zvimbdama, mušėsi laukinė bitė rš. Ir ėmė jūros bangos muštis į aukštą krantą Mš. Grįžo namuosu, mušdamies ing krūtis savas DP181.
ǁ tr. daužyti į gabalus: Lieki vynelį į purvynėlį, muški stiklelį į akmenėlį DvD162. Barborele, barborele (boruže), lėk į dangų: tavo vaikai puodus muša Slnt.
| Šnekė[jo], ka i seminariją mùš (bombarduos) Gs.
ǁ tr. smulkinti, trupinti: Mušù salietrą dėl barščių Vb.
ǁ tr. pradaužti (lukštą): Deda bulvių, taukinės, pila smetonos, pipirų, lapelių deda, mùša kiaušinį Klvr.
| Miestely sustoję kiaušiniais mùšdavo Rz. Kas moka gerai mušti kiaušiniais, tas par Velykas daug prisimuša Slk.
| refl. tr.: Mùškis ir valgyk [kiaušinį] Nmč.
5. tr. kulti (spragilais): Mes jau baigiam rugius mùšti Lš. Ar ateisi šįvakar linų mùšti? Skr. Kitąsyk su spragilais pats mùšdavau linus Šk. Linų mušamóji mašina Erž.
6. tr. Brš, Lš plūkti: Septyni aštuoni vyrai mùša molį medinėm kūlėm Ds. Molio mùšamasis kirvis (toks medinis įnagis moliui plūkti) Šts. Vyrai mùša krosnį iš molio Ck. Pečius muštas iš molio Brsl. Jei turite molio, muškit iš jo nors kūtes, klojimus Žem.
| Senis Vydmantas buvo matęs, kaip keliai iš akmens mušama (grindžiama) ir išlaikoma Vaižg. Čia jau mùštas kelias Rs. Oi ir atjojo jaunas bernelis muštuoju vieškelėliu LTR(Bgs). Eisiu eisiu pas močiutę muštaisiais takeliais LTR(Žl).
7. tr. R90, Šlčn muštuvyje plakti grietinę, sviestą sukti: Dažniausiai sviestas mušamas iš raugintos grietinės rš. Supila smetoną ir mùša sviestą Ndz.
^ Iš gražumo sviesto nemuši LTR(Zp).
| refl.: Butely sviestas mušasi tik liekarstai Ėr. Nèsmuša sviestas (sunku sumušti) Lp.
8. tr. Kdl, Al grūdant spausti (aliejų): Petras nuvažiavo aliejaus mùšti Rdm. Vyrus pristatė mušti linų ir kanapių aliejaus rš. Ne tik iš sėmenų, ir iš aguonų aliejų mùša Gs.
9. tr. kalti (metalą, pinigus): Iš tavo aukso žiedelių mušiu žirgui padkavą Gdr. Rasta ir monetų, muštų Rygoje rš. Užmokės … muštais dorelėliais JD635.
^ Kur pinigas muštas, te i giliuoja Plv.
ǁ fotografuoti: Mušė patagrapijas Lp. Portretą mušti Ds.
10. tr. Jnšk, Mžk, Pnd apkalti, aptraukti, apsiūti: Namą lentom mùša Kzt. Jų daržinė nieko sau: apalkom mušta Paį. Muštas dymo balnelis, bėro plauko žirgelis (d.) Švnč. Pasisiūdinau muštus kailinius Slnt. Vidun įėjo pusamžis vyriškis, apsivilkęs nemuštais puskailiniais, įsispyręs į gilias klumpes J.Balt. Kad nupirko skarelę, tai kaip grabam mušt Ds.
muštai̇̃ adv.: Pastačiau sau po tam didę muštai ištaisytą gėtrą, pridengtą su apsmalinta drobe dėl uždangos nuog lytaus I.
| refl.: Anąnedėl pas Vilką gryčią mùšės lentom Slm.
11. tr. daryti trynes, nuospaudas: Kaip tik prakaituoja kojos, taip ir muša pūsles vandenines Rm.
12. tr. jungti ką į draugę, risti (į gabanas), plekuoti: Kaimynai jau rovė linus, o mūsiškių dar žirniai klojėjo nemušti į gabanas, raudojo byrėdamos avižos išilgai šniūro J.Balt.
ǁ Grš, Dov, Slv, Vvr kietai vyti (virves): Šiandien mùšma virves Up. Virvės gyvoliams rišti mušamos prytaisu, kurį kai kas muštuvais vadina Sg. Tinkluo virvės y[ra] mùšamos Šts.
13. tr., intr. skambinti daužant į ką: Varpus mušė, eina į kitą pusę pasitikti parakvijos Žem. Kai įėjau į bažnyčią, visais varpais mušė LTR(Nm). Laikas būtų jau pusryčio leisti, bet žagrės (pakabinto kur norago) dar nemuša Grž. Lentą kumiečiams mùšo Krš.
ǁ tr. skambinti valandas (apie laikrodį): Laikrodis bokšto pusiaunaktį muša S.Nėr. Kremliaus kurantai muša valandas A.Vencl. Abudu laikrodžiai visados rodė ir mušė tą patį laiką J.Balč. Šešias mušus, eina pusryčio Žem. Vienas laikrodis buvo sieninis, mušamas Ėr. Mùšamas laikrodis buvo įmūrytas sieno[je] Šts.
14. intr., tr. lošti (kortomis): Rėdininkai … mėgdavę kitkartą mušti kortas su svečiais iš piningų A1884,263. Šnekės, marmės, pradės kortomis mušti Žem. Bene kleidai piningus, mušdamas su kartomis? P. Mušdamys kartoms iš pinimgų, daro suktybes, apgaules brš.
ǁ paimti kirtį, kirsti (lošiant): Tūzas mùša karalių (kortuojant) Sb. Korta mušanti R340. Viskas numatyta, – vėl atsiliepė Fogas, mušdamas kortą J.Balč.
| Jeigu yra mušimas, būtinai turi mùšt (žaidžiant šaškėmis) Sb.
| refl.: Daviau mušties, nenoru taip už sykio spausti Krš.
ǁ bet ką žaisti: Atsimenu, jūs tada futbolą mùšėt Skr. Ben motriškos futbolo nèmuša Slnt. Kepures mušti JR106. Riešutai mušti Šts. Anie sako, kad ritinį mušam Kal. Vejoje miestučiais žaidė, pievoj mušdavo ratelį rš. Einam ripkos mušt Rm. Vyrai tekinį muša rš. Piemenys su velniu liub tekinį muš, o dabar juokas iš velnio Šts. Teterviną mušti Lp. Einam čibylos mušti Vb.
| refl.: Gaidžiais muštis Šts.
15. tr. mažinti: Kainas mùšti DŽ. Kartą nenuėjai – tau darbadienius muša, po vieną, po du (sov.) Rm.
16. tr., intr. trenkti (apie griaustinį, žaibą): Perkūnas muša SD251. Perkūnas mušė į liepą rš. Nestok po medžiu – griausmas mùša An. Ar perkūnas griovė, ar žaibais mušė? RD28. Griausk, griaustinėlis, mušk, perkūnėlis! NS1260.
17. tr. ištikti: Stabas jį ištiko, mùšė KII156. Jo liežuvis buvo stabu muštas brš. Jie, aklumu mušti, jį neatrado, kačeig [ieškomasis] vis čia pat buvo brš.
18. intr., tr. Ut šauti: Šautuvas gerai mùša Kltn. Išėję an lauko tuoj norėjo išmėgint, begu gerai muša [šautuvas] BsPII247. Aš šiandien į zuikį mušau du šūviu ir nenušoviau Up. Su provyta pūčka tik mùša, tik mùša [paukščius] K.Donel. Na, vyrai, duokit man cielių mùšt Skr.
19. intr. plakti, plazdėti, tvinkčioti: Tirdami pulsą, sužinome, kaip dažnai širdis muša rš. Kai išgirdau apie nelaimę, taip išsigandau, kad širdis kaip su kūju mùša Jnš. Tvinkt, tvinkt, tvinkt smilkiniuose mušė kraujas rš. Atvežė į ligoninę, da pulsas mùšė Jrb. Mūsų tikra širdis už mūs gentę muša (esame jai atsidavę, jai gyvename) A1885,55.
^ Dega be ugnies, mùša be lazdos (širdis) Prng.
ǁ smarkiai plakti: Ka keliu viedrą, man širdis ima mùšt Sem. Jaunas mirė: širdį turėjo mùšamą (sirgo širdies liga) Šts.
| refl.: Kai pasirūpina ko, tuoj širdis mùšasi Jnšk. Širdis mùšas mano, negaliu krutėt (dirbti) Švnč.
20. intr. veržtis, verstis (ppr. iš vidaus į viršų, į lauką), plūsti, trykšti: Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Paskalanduok, paskui atkimšk, tai mùš Gs. Alus stiprus, smarkiai muša Gs. Iš po žemės ėmė mušti šaltinis rš. Kodėl rinkos šulnys, kuris visados mušė vynu, dabar išdžiūvo ir net vandens nėra? J.Balč. Ten vanduo net per viršų mùša Alk. Kraujas myžle pradeda mušt par burną ir par nosį Jrb. Kai apsinuodiji valgiu, prakaitas mùša Rm. Kolomanui po tų žodžių pradėjo kraujas mušt į galvą Ašb. Matau, kaip kraujas muša į veidą rš. Iš kambario šiluma mùša kai iš pirties Mrj. Visi nekantriai laukė, kada sugirgždės virtuvės durys, pro kurias mušė svogūnų ir taukų kvapas rš. Iš kambario mušė šviesa rš. Saulė muša į bokštą, tujau patekės Šts. Žvakę užgesink. Matai, ugnis į langą muša V.Kudir.
| Nuolanki, meili, rodos, pats gerumas nuo jos muša Žem.
muštinai̇̃ adv.: Kai pradarai langą ir duris, tai oras muštinai̇̃ mùša (pasidaro skersvėjis) Jnšk.
| refl.: Vanduo mušėsi iš žemės rš. Duris uždaryk: dūmai mušas į stubą! Jrb. Gegužės kukuoja, piemenėliai dainuoja, net garsas mušas į dangų Žem.
| prk.: Teisybės žodžiai mušasi iš mano širdies V.Mont. Nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi Žem.
ǁ tr. kelti į viršų: Matai, kaip tie pamidorai atželas mùša aukštyn Lnkv. Šuliny jo nėra, – kalbėjo bernas. – Jei būtų – burbulas muštų (burbuliuotų) rš. Puodai šniokštė, šnypštė, kunkulus mušė (kunkuliavo) rš.
ǁ tr. varyti priešais: Ar matei antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią? BsO386. Pūsk, vėjeli, mušk vilnelę, nešk vainiką į kraštelį LTR(Srd).
ǁ tr. daryti iškilusį, ryškinti: Viennytas yr nusijotas kaip rėtis, neturia nė kokio skyriaus, o trinytis muša rieves išskypai, o lamstytas – vingurtai Ggr.
ǁ intr. staiga kilti, atsirasti (minčiai, sumanymui): Jam mušo galvon gera mintis rš. Anam mùšo į galvą lengvai prabagotėti Kv. Mùšo šumas į galvą Kv.
21. refl. skverbtis, brautis, lįsti: Višteliai pirkion mùšas, moj lest nori Rod. Kai striauniam vandeny žuvys nebegali užsilaikyt, mùšas į užtakius Srv.
| prk.: Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, per kita kitą į padanges mušės S.Dauk. Galvon mušasi visokios mislys Pl. Ėmė muštis galvon mislis Antš. Visokie klausimai mušasi Marei į galvą Žem. Šitos tiesos labai stipriai galvon ir širdin mušas A.Baran.
ǁ sunkiai kur vykti, kakti: Mes mùškimės link miško, tenai rasim lapių Klvr. Jei tas nemačina, tada jau mušamės (važiuojame) pas gydytoją Rš.
ǁ labai stengtis ką gauti, ką pasiekti: Mùšas visa sveikata (labai peršasi) LTR(Ds). Jis an pinigų nesmušė (ką uždirbdavo – pravalgydavo) Lp. Į ponus mušasi rš. Ir mano sūnelis į mokslus mùšasi Šk. Jisai ne taip ant žemę mušasi ir gerai gyvena Pg. Pusę dienos mušamės, kol prasimanom kokio darbelio (taip nėra ko veikti) J.Balt.
22. refl. blaškytis, daužytis: Mušės motulė kap pilka antelė, sūnelį savo belydėdama V.Krėv. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai S.Nėr.
^ Mušas kaip žuvis po vandenį Dl.
23. refl. lakstytis, vaisintis: Ar jau mušėsi kumelė? Ėr. Jau avys mušas, tai baronai gainioja, vaikos Vlk. Geros avys: tep anksti, o jau visos mùšės Arm.
24. refl. sunkiai dirbti, plūktis, vargti: Žmogus muši̇́es muši̇́es, ir vis sunku su pinigais Srv. Mušuos vis su darbais vienas, o valgytojų daug Ut. Visokiom madom (būdais) jis, žmogus, mušės: žemes dirbo, vaikus ganyt leisdavo, o kaip nieko, teip nieko Trgn. Tylėdami tempė arkliai vežimą, panarinę galvas ir mušdamiesi iš paskutinių jėgų rš. Pakyrėjo man su vaikais par dienas muštis Vkš. Mušosi su darbais kaip plikas po dilgynes LTR(Krp). Mušaũs per visą savo gyvenimą kap žuvis apie vandenį Arm.
25. tr. stumti, varyti atgal: Visai netraukia, dūmus atgal mùša Šn. Kol (kodėl) gi teip muša dūmus iš pečiuko? Sdk. Užkūrėm – vėjas liepsną mùša į stubą, negali Skr.
| refl.: Kad dūmai tiesiog į dangų kyla, tai bus geras oras, o kai jie mušasi žemyn – blogas Prk.
26. intr. smarkiai skraidyti aukštyn, žemyn, aplink: Jei anksti pavasarį labai daug uodų ir jie pulkais muša, tai tais metais derės linai LTR(Rm). Ore mušė įvairiomis kryptimis šikšnosparniai rš.
27. intr. leisti kokį smarkų kvapą, atsiduoti kuo: Dešra labai cibuliais mùša Jnš. Arbata svilėsiais mùša Jnš.
28. intr. būti panašiam, panėšėti: Nudariau sruogas mėlynai, bet labiau mùša į juodumą, ir tiek Šl. Lietuviško cukraus spalva muša iš balto į mėlyną, nelietuviško – į geltoną Lnkv. Gal ir ne aukso buvo, bet į auksą mušė Lnkv.
| refl.: Broliukas daugiaus į mamą mùšas Prk.
29. refl. sukti, pasiduoti į kurią pusę: Eik šituo keliu, paskui mùškis į dešinę Mrj.
ǁ driektis, būti nutįsusiam: Ligi Lenkčių mùšasi Eržvilko parapija Erž.
30. tr. siųsti (telegramą): Muša telegramą į namus rš. Policiją kėlė, telegramus mušė Žem. Ans laive yra telegrãmams mùšti Krš.
◊ devyni̇̀ avinai̇̃ galvõj (po gálvą) mùšasi
1. Vkš, LMD(Žg) labai rūpi, daug rūpesčių: Prasidžiaugiau neišpasakytai, kaip šiandien Domė parnešė Tavo grometą, nes jau man devyni avinai mušos po galvą Žem.
2. apie lengvabūdį, negudrų žmogų: Anam devyni avinai po galvą mušas Škn.

diñdarą (di̇̀ndas, diñderį) mùšti tinginiauti, dykinėti: Pirmiau ne darbo žiūrėjo, ne motinai padėjo, dindarą mušo su vaikais pavirvytė[je] Trš. Vyras atsirado: ne darbo veiza, ale di̇̀ndas pavenčiais mùša Krš. Dindas tebmuša vaikai, darbo nedirba Šts. Par kiauras dienas diñderį mùša, o darbo bijo Kl. Tu nėko nedirbi, o diñderį tik muši̇̀ Slnt.
į gálvą mùšti svaiginti: Tai alaus smarkumas: stiklą išgėrei, ir tuoj mùša į gálvą Ėr. Tas alus dikčiai mùša į gálvą Kv. Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų A.Vien.
į krūti̇̀nę mùštis prisipažinti kaltu, apgailestauti savo veiksmus: O aš nemoku muštis į krūtinę rš. Neprikaišiokit, riteriai, karaliui Mindaugui, bet muškitės krūtinėn V.Krėv.
iš pečių̃ mùšti sunkiai dirbti, stengtis: Nieko nereikia iš pečių mušt Ėr.
iš savę̃s mùštis sunkiai kvėpuoti, merdėti: Ligonis pradėjo iš savęs muštis ir pagaliau mirė Ldk.
kai̇̃p varpañ (lentõn) mùšti plačiai kalbėti: Kaipgi nežino, kad jau visi kaip varpan muša Ut. Vičvisi kap lenton mùša in tavę Vrnv.
knãpkį (knõpkę) mùšti Erž linkčioti snaudžiant: Pradėjau knõpkę mùšti i nuejau gultis Krž. A jau knõpkę muši̇̀? Krž.
kuñkulą mùšti Pg čiulkinį grūsti (apie uodus).
mùštis galvojè būti mintyje, neduoti ramybės: Sugulus visiems pinigai mušasi tik galvoje: sapne ne vienas vartė baltus rublius Žem.
obuoliai̇̃s mùštas Glv išmargintas apskritomis dėmėmis, obuolmušis: Obuoliais muštas arklys SD368.
prie žẽmės mùšti slopinti: Mùša pri žemės – pasiutęs tvankinimas Krš.
rãtą mùšti Prk daryti tokią kūno mankštą (verstis į šoną ratu, remiantis tai rankomis, tai kojomis).
svi̇́estą mùšti pro kits kitą lakstyti aukštyn žemyn (apie uodus, mašalus); čiulkinį grūsti: Jei uodai muša sviestą, bus šiltas oras MTtV40.
šónais mùšti (l. bić bokami) sunkiai alsuoti: Kumelė pervyta – šónais tik mùša Alk. Karšta – katė tik šónais mùša Rdm.
tãbalą mùšti tabaluoti kojomis: Pradėjau su kojoms mušti tabalą rš. Mušk tabalą tu, mušk, iki ateis tau papunis su diržu! Brs.
valandà mùša artėja koks laikas: Žemiškoji kelionė baigta, jau muša mirties valanda J.Balt.
antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk.
apmùšti, àpmuša, àpmušė tr.
1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir api̇̀muša Sdk.
| refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara, apsimuša rš.
^ Nu i valgai apsimùšdamas (daug, godžiai)! Rs. Nu i ėdi apsimùšdamas, da susirgsi Ll. Kad srėbiau šį vakarą putrą apsimùšdamas Brs.
2. apnaikinti: Apmùšo svieto daug (per karą) Šts.
3. Grd, Rdn spragilu apdaužyti, apkulti: Padėk rugių kokį klojimą apmùšt Ėr. Pirma reikia apmùšt, tada krėst [kūliai] Kp. Klojimą àpmušėm, ir išaušo Alv. Mes šiandien visus linus apmušėm Žž. Oi, kas tau, motule, linelius apmuš? KrvD206.
| refl. tr.: Truputaitį apsi̇̀mušiau [linų] Vlk.
4. didumą nukrėsti, nudaužyti: Apmùšk obalius nuo obalės J.
5. apkaupti, rankomis apspaudant žemę: Ne vien vieną kartą reik apmušti ar aprausti žemėmis tabokų diegus, bet du kartu S.Dauk. Čia jau apmušti kopūstai Šts.
6. K aptraukti, apsiūti, apkalti ką iš viršaus: Išėjęs į laukiamąjį, jis dar keletą sekundžių patūpčiojo prie oda apmuštų kabineto durų rš. Nedideliame kambaryje su dviem langais į gatvę už žalia medžiaga apmušto stalo sėdėjo pliktelėjęs vyras rš. Apmuštas rykas geležimis B. Atvarslai geltonos odos, plėškės blizga, sidabro plokštelėm apmuštos I.Simon. Apmuštos šlajos (pakaltos geležimis) N. Grabas buvo gražus, api̇̀muštas kai šilku Dglš. Apmušiau knygą Rdm. Siuvėjas man kailinius apmušė Ėr. Man tėvas vakar naujas kurpes apmùšo su tvirta oda Up. Namas mūsų api̇̀muštas lentelėm Krns. Naują namą reikės dar iš viršaus lentom apmùšti Up. Lankais kubilą apmùšk J. Àpmuša [žagrę noragais] (apkausto) ir aria Vv. Tvora apimušta štankietais Šr. Apkalu, apmušu, padengiu sienas lentelėmis SD56.
| refl. tr.: Čia sau apsi̇̀mušiau palaikiu apymušalu žiuponelį, tai ir turėsiu žiemai apsivilkimo Prng. Apsi̇̀mušė lentutėm, kaminą įtaisė KzR.
ǁ refl. tr. apsitverti: Neapsimùši arukus – šmūkšt karvė Pj.
7. baigti, nudirbti (darbus): Didžiuosius darbus jau greit apmušiù, tada galėsma važiuot Vilniun Vžns. Jau didesnius darbus apimušiau, turėsiu valno čėso Prng.
| refl.: Negalim darbais apsimùšt Ds. Biškį apsimušáu su darbais Krš. Kai apsimùšim, reiks prie bičių prieit Gs. Nepaskumbi vienų reikalų apsimùšti, kaip jau naujų atsiranda Vvr. Su skolom jau baigiu apsimùšti Ds.
ǁ refl. apsiginti: Vamboliai ūža aplei ausis, nebgali apsimùštis Prk.
8. refl. Kv, Yl pasilakstyti, apsivaisinti: Kumelė apsi̇̀mušė su drigantu J.
◊ pilvùs àp(si̇̀)mušant labai daug, be saiko (valgyti): Privalgė, pilvą apsimušdamós Krkl. Ėda, pilvus apmušdami̇̀ Vkš. Valgykit, pilvus apmušdamos Dr. Valgo, pilvą apmušdamós, ben neparsivalgykiat! Šts. Turam visa ko, ėsma, pilvus apsimušdami̇̀ Krš.
atmùšti, àtmuša, àtmušė
1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54.
| prk.: Ineini jų gryčion, tai teip mušte ir atàmuša (atstumia, atitrenkia atgal) smardvė Ds.
^ Delnu kūjo neatmuši J.Jabl.
2. intr. mušimu atsilyginti, atkeršyti: Muštas àtmuša, mylėtas atmyli Bsg.
| refl.: Neatiduoda pinigus, tai ką aš jam daugiau galiu daryt? Nors atsimušu BsPIV201. Urėdas taip ir tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti rš.
| Galėsit nors į tą senį atsimùštie, ką jis judu sumušė BsPIV245.
3. tr. apmušti, apkulti: Vaiką atàmušiau užpykus Prng. Vakar aš jį atàmušiau OG361. Mama, būdavo, i per rankas atàmuša Dglš.
ǁ įkirsti, skaičiuojant smūgių skaičių: Dvylika rykščių atàmušė, tai gulia kruvinas Brsl.
4. tr. atgauti, atimti kovojant, grumiantis: Erelį turėjo užpulti kiti du ar trys ereliai, norėję atmušti grobį J.Balč. Prirengė savo vaiską, atėjęs užpuolė an to karaliaus, atmušė nuog jo viską, ką tik turėjo paėmęs no jo tėvo BsPIII175. Žmonės apstojo kalinį ir norėjo atmušti M.Valanč. Bijojaus, tariau nes, kad mi notmuštumei dukterų tavo Ch1Moz31,31.
5. tr. atginti, nuvaryti šalin: Kiaulės be pagalio nuo lovio neatmuši̇̀ Ėr. Eik uždengt mėsą: negali katę atmùšt Jrb. Bet tik pakaštavos, daugiau neatmuši KrvP(Jnš).
| refl. tr., intr.: Puola musės, kad sunku ir atsimùšti Up. Kai atsiras agurkų, negalėsiu vaikų atsimùšti Kn. Negalia motriška atsimušti nu stirnos Šts. Tos vištos puola par duris, negali nė atsimùšt Jrb. Kai žmogus turi gerai, tai neatsimuša nuo draugų Jnš. Mano duktė turia apgamą ant sprando – na i neatsimuša vyrais Štk. Niekad nepilk atgal į šulinį vandenį – varlių neatsimuši LTR(Zp).
| prk.: Ne ko daryti, nebatsimuši žmogus nuo bėdos BM403. Nepaskumbi nu vienų mokesnių atsimùšti, jau kiti pareję Vvr. Pati matai – nuo darbų neatsimušu J.Balt.
ǁ prk. atlikti, padaryti: Jei ryt bus gražus oras, mes daug darbo atmùšim Brt. Kad ir daug nenuveikia, bet vis kiek atmuša Gs.
| refl. tr.: Kai darbus atsimùšim, važiuosim į miestą Šn.
6. refl. atsikirsti (lošiant kortomis): Jis atidavė visus savo kozerius ir nebeturi kuo atsimùšti Jnš.
7. tr. smūgiais atpalaiduoti ką prikaltą, pritvirtintą, prikibusį: Atmùšk lentą – kam prikalei?! Ėr. Atmušu spyną Sut. Su bindoku (toks kirvis) reikia skiedras dideles atmùšt Rdš. Atmušk sniegus nu batų, eidamas į trobą Šts. Kaip dėjo į kuprą, ir àtmušė plaučius Skr. Ma[n] kepenas atmušė, tai kvapą kap tik varo – negaliu kvėpuot Vrn.
| prk.: Karklavijos àtmuša skreples (galima atkosėti) Šts.
| refl.: Kad atsivertų siera žemelė, kad atsimuštų baltos lentelės, … kad atsikeltų mano močiutė JD1229.
ǁ suduodant, sutrenkiant atidaryti: Vilkas, pilnas drąsybės, atmušęs duris, įpuolė ing vidų IM1858,40. O jei užkelti vario varteliai, atmuški, žirgeli, nor su kojelėms JV193.
| Duobę atmušę (atkasę), visi pamatėm supuvusias bulves Žmt.
ǁ Slm atkimšti: Tuoj atneš šviežio alaus – va tik naują bačką atàmušė Dbk. Jis àtmušė litrą ir dar sėdos gert Lš. Tuoj šitas atmušė butelį arielkos SI304.
ǁ nutraukti, numušti: Kojų pirštus àtmušė Krm.
8. tr. daužant į ką kietą, atšipinti: Dalgį į kelmus àtmušė Alk. Čia dalgį pagalandai, čia jau, žiūrėk, atmùšęs į akmenį Vdk. Neatmùšk kirvio! Ėr. Gavau pasogos atmuštą kaltą, juodą šuniuką, veršiuką baltą LTR(Pnd).
| refl.: Mano dalgė jau visai atsi̇̀mušė Lš. Kirvis atsi̇̀mušė į žemę Rm. Atsimušo kirvis, atsikapojo, tus nūlykulius bekapojant Lk.
9. tr. sutrenkti: Àtmušė kiaušą, tai raparaciją (operaciją) darė Lp.
10. tr. padaryti skaudamus (kojų padus) nuo ilgo ėjimo kietu keliu, skaudamas (rankas), nuo sunkių darbų: Atmušiau kojas in akmenis, kalnais eidamas Vrn. Atamušė žvyrelis kojeles, ataplakė vilnelė akeles (d.) Švnč. Àtmušiau padus ir nebegaliu paeiti Rm. Ausdama rankas atmušiau, tai tirpsta Ig. Linus išsiderėt tai gudrus, o prie darbo – rankos atmuštos! J.Balt.
| refl. tr., intr.: Tokiu kietu keliu kojas arkliai atsimùš Užv. Basam nuo kieto kelio kojos atsimuša Ds.
ǁ refl. tr. suskaudinti sutrenkiant ar trankant į ką: Atsimušiau koją bespirdamas Krk. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimuša sau snapą rš.
11. tr. BŽ76 nukalti (pinigus).
12. tr. išspausdinti: Gerai padarei, kad užsakei iš naujo atmušti tą knygelę rš. Ot kur Juozienė atmuštà (aprašyta laikraštyje)! Lp.
13. tr. nufotografuoti: Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją V.Kudir. Gražiai fotografija atmušta Ut.
| refl.: Reiks kada atsimùšt, ba reiks dokumentuostan patagrapijų Dglš. Jis atsi̇̀mušė raitas an arklio Alv. Reikėj[o] visai draugei atsimùšt Dv.
14. tr. atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą): Apie atmuštąją nuo Žemės [saulės] šviesą dabar galime spręsti iš kai kurių Mėnulio stebėjimų P.Slavėn. Balta spalva atmuša saulės spindulius rš. Prie namų saulė atmuša – gerai auga Vlkv.
| refl.: Šviesa nuo veidrodžio, šilima nuo sienos atsimuša Ds. Lempa reikia apgaubt baltu popierium – geriau šviesa atsi̇̀muša Krd.
ǁ daryti, kad atsispindėtų: Veidrodis atmušė negražų, menką kūną ir liesą veidą rš.
| refl.: Atsimuša saulė SD208. Saulės spinduliai atsimuša veidrodyje rš. Elzytė pamatė atsimušusį vandeny savo veidą ir baisiai išsigando J.Balč.
ǁ refl. prk. pasireikšti išorės požymiais: Jo veide buvo atsimùšęs vidaus nerimas BŽ20.
15. tr. atitrenkti į ką: Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę LTR(Lbv).
| refl.: Kitąsyk, regėdavos, atsimušime į stačias kalno uolas ir nudardėsime į bedugnę A.Vien. Potvyniui užėjus, srovė atsimušė tuos į namus, bet negalėjo jų pajudinti brš. Bėgdamas kelio nemačiau ir kopūstuos taip griuvau, kad net žandas man sutino, atsimušęs į kelmyną B.Sruog. Giesmių balsas, į mišką kaip į sieną atsimušęs, garsiai kilo į padanges Žem. Tuščioje gatvėje skambiai atsimušė šūvių aidas rš.
^ Žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną Jnš. Atsimušė kap lietus į ledą KrvP(Jz).
16. refl. prk. turėti teigiamą poveikį, rasti atbalsį: Tikiu, kad šitas mano paraginimas atsimuš, ras atbalsį širdyje visų lietuvių prš. Kalbos apie laisvę turėjo savaip atsimušti valstiečių galvose A.Janul. Vyro rūpestis atsimušė moteriškės širdyj LzP.
ǁ turėti įtaką, atsiliepti: Jei tėvai vagiai, tai tas atsi̇̀muša ir vaikuosa Rod. Jau man tai kap priburta: kai tik suvalgysiu pieno po mėsai, tai i atsi̇̀muša Ml.
17. tr. paveržti nuo ko, nukonkuruoti: Anas tuoj àtmušė visus pirkėjus nuo kitų krautuvinykų Ds. Atmùšo nu tos mergos tėvai, ans labai norėjo Krš. Atmùšo vyrą nu kitos i gyvena Grd. Aš galėč nuo jo atmušt tą paną, kad norėč Ut. Sesuo atmuša nuo manęs visus kavalierius Krsn. Pas Marcelę buvo dveji piršliai, ir sako, kad antrieji pirmuosius atmuš Ldk.
| Šito boba an grožio da ir mergas kitas atmùš (praneš, viršys) Trgn.
ǁ tr. atgrėsti: Jo neatmuši nuo to Pgg. Ką ką, bet norą pliektis diržais atmušė rš. Atmušė nuo valgymo (nesinori valgyti) Rod. Išmetami ar sudarkomi straipsniai visai atmušė norą veltui bekelti balsą sopamaisiais klausimais Vaižg.
^ Nuo blogo mušdamas neatmuši LTR(Jnš).
| refl.: Puln puln pri mergos ir atsi̇̀muša – bijo ir susitikti Krš.
×18. (vok. aufschlagen) tr. atverti, atversti, atskleisti (knygą): Atmušu, atveru knygas R38. Knygas atmušti, atverti KI266.
| refl. tr.: Ką knygoje atsimušti, susiieškoti KII81.
19. tr. atskirti, atidalyti: Šniūrelį atàmušė žemės Aps.
| refl.: Gyveni, vargsti vienas kap toj gervė, nuo pulko atsimùšus Ck.
20. tr. atskaityti, sumažinti: Aš per tave sugaišinau dvi dienas, ir man dabar iš algos atmuš penkis auksinus V.Kudir. Šituo keliu eidami, atmušite daug kelio Gs.
| refl. tr., intr.: Duok man, dėde, pinigų – nag paskui atsimuši̇̀ iš mano algos Jž. Atsi̇̀muša už šviesą ir butą, algos beliekta šimtas Šts. Brolis sugrįžęs atsimuš savo dalią Zr.
21. refl. remtis, atsidurti į ką: Miškas atsi̇̀muša į Kadžio lauką Krkn.
22. refl. apsimokėti, sugrįžti (išlaidoms): Bėda tik pradžiai krautuvę uždėti, paskui atsimuša ir pinigai, ir viskas Jž. Kad įsitaisytum kromą, tai nors ir daug išeitų, ale paskui tie pinigai dėlto atsimuštų Kp. Pulką keselių pridirbi, tada da atsi̇̀muša, o taip neatsimoka Brž.
23. refl. ateiti, atvykti: Svečias vakar in mus atsi̇̀mušė Mrs. Jie norėjo pas mus per šventes viešnagėn atsimùšt Dg. Kap tu tokį tolį per purvyną atsimušei in mus? Dglš. Gilumas sniego – led atsimušiau Ds. Kažin kas atsimuš: sapnavau, kad mušas du vyrai Srv.
| Į pačtą tokios naujienos atsi̇̀muš greitai (greitai sužinomos) Krš.
×24. tr. atsiųsti: Mun visa širdis išlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau Šts.
◊ žõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai, po velnių, tėvas?! – su piktumu atmušė man žodį Plikis V.Piet.

×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.)
1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg).
^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal.
2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki plento, tai tuomet būtum kap namie Mtl. Nežinau, kaip aš čia lig švogerio dasimušiu par tokią purvynę Bsg. Kol dasimušiau prie vežimo, jo jau nebebuvo Pun. Kada tu dasmuši, vėlai nuvažiavęs į malūną Kpč.
| Seni žmonys greičiau dasimùš in smertį (sulauks mirties) On.
ǁ pasiekti ką užsibrėžtą, pageidaujamą: Tau, broli, tik į vaiską eiti. Iki feldfebelio galėtum dasimušti rš. Gabus vaikas, tai pats per save in mokslą dasi̇̀muša Btr.
įmùšti, į̇̃muša, į̇̃mušė K
1. tr. SD392 įkalti: Stipriai įmùšk mietą į žemę J. Inmušk gerai kuolą karvei, ba ištrauks Km. Nė vinio nėr įmušęs į tą trobą, o gauna didlius piningus Pgg. Krėslan kojos añmuštos Gdr.
2. tr. įgrūsti, įkišti: Jau jį smakas inmušė iki juostai in žemę BsPIV154. Velnias akmenį tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin intmušęs A.Baran. Vilkas pro langą norėjo pasižiūrėtie, ė tuo čėsu avinas iš ažupkalio iñmušė jį vidun BM48. Ir išdūrė Zidikiui akis ir įmušė jį pančiuosna BB2Kar25,7.
| prk.: Darbo patyrimo į tuščią galvą neįmuši J.Avyž. Du dalykai greičiausiai jam įmušdavo snaudulį – skaitymas ir dar jeigu kas jam barzdą skusdavo P.Cvir.
ǁ smūgiu įvaryti: Įvartį įmušti į varžovų vartus rš.
3. refl. įklimpti: Žiūri – arklio galva, o arklys visas žemė̃s (į žemes) įsimušęs MPs. Jų karvė ten klampyne kad insimušė, tai vos mes ją iš ten ištraukėm Lš.
4. refl. kertant, daužant įsikabinti į ką: Briedis, ledu eidamas, turi nagom į jį įsimušti (kad nesugriūtų) Kp.
5. tr. mušant įvaryti, įginti: Išlėkė kiaulė, tai led aš ją beį̇̃mušiau gurban Sb.
6. tr. ką išugdyti, įdiegti mušimu: Jie nori vaikams gerą įbausti bei įmušti prš. Vieną velnią [išdykėliui] išmuši, dešimt įmùši Pj.
7. refl. įsibrauti: Kada kryžokai įsimušė į Lietuvą, atėjo iki Raudonpilies A1883,201. Priešai kyliu įsimušdavo į miestą rš. Įsimušė ant vidų galvažudžiai Pn. Angelė antron [mašinon] vos įsi̇̀mušė (įlipo, įsigrūdo) Slm.
| prk.: Gieda vieversėlis, įsimušęs debesuosna rš. Tarpais kietas gegutės kukavimas lyg plaktukas įsimušdavo į žiogų cirpimą rš. Buvo tokia krauligė įsimùšus (įsigalėjus) čia Pgg.
8. tr. sunkiai kur įterpti.
| prk.: Vargais negalais mes ir savo Jonuką įmušėm (įstatėme) į mokyklą Pkp.
ǁ refl. per vargą kur patekti: Ma[n] galva apsisuko to[je] girio[je], ale kad į kelią įsimuščiau, tai žinočiau, kur pareit Jrb.
9. refl. įsitraukti: Kartais taip įsi̇̀muši į darbą, kad net miela Rm. Tarp saũ bobos kai supyksta, baras baras, brūkš – ir kiton kalbon įsi̇̀muša (persimeta) Slm.
10. tr. kalant įspausti žymę, ženklą: Virš šovinio lizdo įmuštas šautuvo numeris, dirbtuvių ženklai rš. Sidabrinės juostelės paviršius puoštas specialiu kalteliu įmuštais ornamentais rš.
| Parašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir įmušiu pečentėlę – rūtų vainikėlį NS1054.
11. tr. suplūkti, išvažinėti: Kelias išlyginta, iñmušta Str. Įmuštas kelias Rod. Važiuoju važiuoju – vėl du keliai inmušti Dbk. Nes jei užbirs [sėkla] ant įmušto kelio, tad nė vienu būdu užaugt negali DP99.
12. tr. padaryti kietą nuo darbo: [Kalvio] rankos įmuštos Rm.
13. intr. įtrenkti: Žaibai inmuša, kur tu nori brš.
14. refl. tr. užsigauti, susitrenkti: Paklausta, ar nieką neįsimušus, ji linksmai atsakė: „Ne, nes puldama mačiau, kad mane du baltu kūdikėliu ik žemės ant savo rankų nulydėjo“ BsV60.
15. tr. primušti, apkulti: Sugavęs vagį, į̇̃mušiau, t. y. įkarnaporijau, įaušiau J. Iñmušė vaiką, ką be reikalo verkia Lzd. Neisiu naktį: gal kas įmušti įbūti Trk. Kas rengiasi kitą įmušti, turia neužmiršti, kad ir pats galia gauti Skdv. Į̃mušė į̇̃mušė, tai jie (arkliai) pradė[jo] paskui nešt Gs. Menkas iš jo arklys: kiek įmuši, tiek invažiuoji Rod.
| prk.: Kaip juokdamos gali mergą įmušti (įskaudinti), taip keikdamos gali išgirti Žem.
^ Pats [mušti] negavęs, kito neįmuši Šts.
16. tr. Grd, Rd pajėgti daužyti, kulti, mušti: Kiek įmùši [spragilu], tiek – tu tik pytark (pritark) Pj. Boba sakius: „Kaip tu čia kuli, kad šiaudai aukštyn šoka? Žiūrėk, kaip aš duodu, tai net prilimpa! Tai aš, boba, daug daugiau inmušu“ BsV288.
| refl.: Vienas neintsi̇̀mušam, tai dviese [jam duodame] Lp.
17. intr. sutarti (dainuojant): Kai gerai iñmuša, ir tabalas (dainuška) gražus Km.
18. tr. pramušus supilti į ką: Du kiaušiniu įmušiau [į ragaišį] Ėr. Kiaušinių anmùš, sviesto pridės – gardūs pyragai Pb. Įmùšk kiaušinių į alų – sveika Skr.
19. refl. vis apie tą patį galvoti, negalėti atsikratyti kokios minties: Man įsi̇̀mušė, kad neišėmiau iš avilio popierio Ps. Kas jam įsi̇̀muša, tai ir pats velnias neperkalbės Svn.
20. refl. pasidaryti turinčiu kokių ypatybių: Kas buvo į piningus įsimušęs, nu to ir atims turtą Šts. Kai įsimušo į turtus, tai tų mūsų neturtingųjų nė nebepažįsta Brs. Ar čia seniai toks pat vargdienys buvo, kaip ir mes, o dabar, veizėk, įsimušo į turtus, ir ponas Šv. Jau buvom į turtus beįsimušą, bet užejo karė Plt. Akyse visų giriamas ir gerbiamas, įsimuša į puikybę Žem. Tas žmogus yr dideliai įsimušęs skūpumą Vvr.
◊ gálvą (galvõn) įsimùšti Rk būti apimtam, užvaldytam kokios nors minties: Jam įsi̇̀mušė į gálvą, kad jis serga Krkn. Jai jau ansmùš kas galvõn – neperkalbėsi Mlt. Iš kur ta ponystė tau į galvą įsimušė?! Vaižg. Ką tu čia įsi̇̀mušei galvõn?! Š. Insi̇̀mušė galvõn, kad mamutė apsirgs Dbk.
į gálvą įmùšti N apsvaiginti: Stiprus gėrimas už karto įmušė į galvą rš.
su kuolù neįmùšti nepriversti imtis: Su kuolu būt neįmušę prie tos žemės, jei būčia žinojęs Alk.
išmùšti, i̇̀šmuša, i̇̀šmušė
1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man pypkę iš nagų Šv. Išmušė iš karo žygininkų rankų kalavijus K.Būg. Išmùšk dantį iš grėblio šiekštos Km. Atleka tuo kartu du baisiu kazoku, išmuša jį iš žirgo su dideliu smūgiu BsO181.
| Rado jie krašte luotą, vilnies išmuštą (išmestą) BsMtI148.
| prk.: Neišmuš tautoms iš rankų nieks jųjų laisvės vėliavos A.Vencl.
^ Cento iš rankų neišmuši (labai šykštus) LTR(Žg).
| refl.: Apvertę sutrenkiame delnu vazono dugną, ir visas žemės kamuolys su šaknimis išsimuša iš vazono sp.
2. tr. K mušant išvaryti: Išmušti juos iš šių įsitvirtinimų buvo nelengva rš. Kada tik pasigėręs parvažiuodavo, tuoj Joną išmušdavo iš gryčios į jaują SI186. Šunį su naščiais išmušė iš trobos Šts. Pavasarį į tą gandralizdį ir atskrido lauktieji paukščiai – svečiai, bet mūsų gandrai juos išmušė ir išvaikė A.Vien. Vienus [žąsiukus] išmuša iš avižų – kiti sulenda Gs. Išmùšk katę lauk Skr. Išmùšk muses pro langą Ėr.
| prk.: Aš jam tą pasiutimą išmušiu! Skr. Aš tau greit išmušiu iš galvos (priversiu pamiršti) Petrą, – sako tėvas dukrai rš. Pylė į kailį vaikuo – protelis anam i̇̀šmuštas Krš.
^ Vieną velnią išmuša [iš išdykėlio], o dešimt įmuša Rmč. Kuris visus išgąsčius ir bijojimus išmuša mumus ižg širdies DP448.
| refl. prk.: Ženklą palikt teikės, idant neišsimuštų žmonėms iž atminties ana gerybė jo MP49.
3. tr. išžudyti: Per karą išmùš daug vyrų Užv. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. Kiekviena šalta naktis išmuša jų (vabzdžių) daugybes J.Jabl.
^ Žąsų pulkas kaip išmuštas miega J.Paukš. Kad kiškiui ne kojos, būt visus išmušę Erž.
4. tr. R46 išdaužti, išlaužti; išversti: Akį, dantį išmušti KI150. Iš šitokio mažučio (kapsulės) ir pirštus, ir akį i̇̀šmušė Nmč. Gretimų kamerų draugai išmušė duris rš. Mano dùres an zoviesų – neišmuši̇̀, paki šviesu Smn. Ba tu išmušái langą J. Karvė jau vėl i̇̀šmušė kuolą Rdm.
| refl. tr.: Griūdamas nuo suolo, vaikas išsi̇̀mušė dantį Š.
5. tr. išnarinti: Kaip virto, koją iš čiurniuko ir išmùšo Užv. To lakūno koja nulaužta, petys išmuštas Rd.
| refl. tr.: Stojau ant taburetės ir virtau su ja, ranką išsi̇̀mušiau Rm. Aš per orą lėkiau lėkiau ir kai kritau ant žemės, ir išsimušiau koją BsMtII30.
| Puolė uodas iš aržuolo, išsimušė (susilaužė) šonkaulį LB135.
6. tr. išversti, išsukti (pradalgį) kertant: Tokie dideli rugiai buvo, kad išmùšti pradalgio negalėjo Rm. Kad būt lietaus buvę, tai būt pradalgių nemožnėję išmùšt Pc. Šie metai Dievo dovanos yra: pradalgiai neišmušami LzP.
| Ji eidama gerai sijoną i̇̀šmuša (klostes mėto), tik puku, puku, puku Jnšk.
ǁ išdaužyti, išblaškyti (pradalgius): Žolė tanki, iš pradalgio neišmuši Rm. Ateina pulkas seselių, išmuš šienelį iš pradalgelių Rš.
7. tr. išdulkinti, daužant kuo ar į ką: Išmušk gerai maišą, ka nebūtų miltinas Vvr. Paltus išmušiau, surišiau ir pakabinau Ds.
8. tr. kultuve išskalbti, išvelėti: Eik, išmuši̇̀ žlugtą Vžns. Nueik prie kaimyno balos ir išmušk marškinius Trgn.
9. tr. išbraukti brauktuve: Išmùš išmùš [linus] kultuvėm, nu ir tada an pievos [klos] Pb. Įsvilę yr linai – be spalio negal išmušti Dr.
10. tr. BPII25, DP170 primušti, prilupti: Vyras ją išmušė, iškruvino Tvr. Išmušė abiem nugaras ir išginė iš sodo BsPIII85. Aš labai išvargytas, i̇̀šmuštas Lp. Vėzdu išmušu SD13.
| refl.: Ar išsimušti nori, ko lendi?! Šts. Mušės mušės gryčioj, tai da paskui ant kiemo išsi̇̀mušė Ds. Kažin, a besueis: išsidraskė, išsimùšo kaip du nelabiejai Krš.
11. tr. Krš išmokyti mušimu: Ją vis mušė ir mušė už grabinėjimą (vagiliavimą), bet neišmušė Skr. Drigantą reikia mokėt išmùšt, išjodinėt Skr.
12. tr. iškapoti (krušai): Tep išmušė ledai vasarojų, kaži a atsigriebs Kt. Ėmė, užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino BsPIV126. Aldros debesiai medžius išlaužo, javus i̇̀šmuša Grž.
13. tr. smogiant į kietą daiktą, padaryti šukę ašmenyse: Išmušiau dalgį dviejuose daiktuose Gs. Ìšmušei dalgiui ašmenis Klvr. Kaulų geruoju kirviu nekapok – išmuši Ds. Kas i̇̀šmušėt kirvį? Alk.
14. tr. (visus) sukulti, sugurinti: Išmušė, išdaužė stiklines, nei su kuo atsigert Sb.
| refl.: Bet jau ėmė ir išsimušė [puodukai] Lp. Išsimùšo visi puodaliai, o naujų nė balso Šts.
15. tr. laimėti (kiaušinį), mušant kiaušinius: Su tuo margučiu šešis kiaušinius išmušiau Raud. Kai miklenau, tai atrodė, kad kiaušinis visai barba, o dabar žiūrėk, kiek su juo išmušiau Ssk. Ne tau su savo šlekiu iš jo išmùšti Ssk.
| refl. tr.: Ar daug kiaušinių išsimušei? Grž. Aš iš jo kiaušinį išsimušiau Lš.
ǁ refl. laimėti kovojant: Mušas kiek metų i nėko neišsi̇̀muša kariaudami Krš.
16. tr. smūgiais padaryti minkštesnį, išplakti, išploti: Išmušta mėsa greičiau iškepa rš. Išvirtas bulves pasūdyti, išmušti sp.
17. tr. išdrembti, išduobti: Tokios duobės ant kelio išmuštos, kad negalima visai važiuoti Gž. Šlapiam kely su vežimais kaip bematant išmuša duobes Žvr. Giliai išmušti̇̀ dumbravai Ėr. Nevyk arklio – kelias i̇̀šmuštas, labai tranko Kb. Ašis stebulę i̇̀šmuša, išplerina Krsn.
| refl.: Ties mūsų kiemu labai išsimùšęs kelias Š. Čia taisysi netaisysi – vis išsimuš tokioj šlapynėj duobės Ds. Buvo kap tik, bet dabar išsi̇̀mušė (pasidarė per didelė skylė) Lš.
| Su marškone [kojine] kišu (aunuosi), kol išsimuš (išsitemps) [naujas veltinis]; kai išsimuš, apsiausiu su vilnone Bsg.
18. tr. Grd, Pb iškulti (spragilais): Visą kūlę savim turėjo išmušti Jdr. Lig pietų išmùšme tą klojimą [rugių], o po pietų krėsme kūlius Bsg.
19. tr. nuskambinti (apie laikrodį): Bokšto laikrodis išmušė tiktai tris, bet jau buvo visai tamsu J.Jabl. Išmušė pusę vienuolikės J.Balč. Išmùšo dvyleka KlvrŽ.
20. tr. išsukti (sviestą).
| refl.: Mušk sviestą, iki aliai kruopelė išsimuš Ds. Da neišsimušęs sviestas, da maslionkos[e] daug kruopelių Ds.
ǁ praleisti kurį laiką mušant (sviestą): Per visą dieną šiandie išmušiau sviestą – daug mušimo turėjau Jnšk.
21. tr. išspausti (aliejų): O kiek jums aliejaus išmušė? rš.
22. tr. Nmč, Grv išplūkti: Klojimo asla dailiai yra išmušta moliu, taip pat ir dubos asla Žem. Tokia asla iš molio išmuštà buvo Krm. Padas iš molio i̇̀šmuštas, kietas Pb. Daržinė moliu išmuštà Krš. Išpildavo su žemėms, išmùšdavo, i klojimas Vn.
ǁ padaryti kietą nuo vaikščiojimo, važinėjimo, išminti: Per mišką eiti gera – takas labai išmuštas Žž. Eisiu eisiu pas motulę išmuštais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais TDrIV55(Vlk). Takai apie namus tik stovi išmušta Dgč. Visa pieva karvių išmušta, kai padas Švnč.
23. tr. iš vidaus iškalti, išklijuoti: Kajutės buvo išmuštos storu veltiniu, kad apsaugotų nuo šalčio rš. Karieta, tamsiai raudonai poliruota, spindi lyg veidrodis: viduje raudonu aksomu išmušta I.Simon. Sienas išmùšom popieriais Skdv. Kalkiais išmušk sienas (ištinkuok) Vlkš.
| refl. tr.: Kamara popieriais išsimušta Ds. Išsimùšom sienas su panieru Grd.
24. tr. atspausti; išspausdinti: Matai, koks pečintas (antspaudas) išmuštas su karaliaus galva – tie popieriai negali žūti Jnšk. Tas karalius tą vaiką po pravardei išmušė in gazietas, kad toks ir toks vaikas išgydė jo dukterį BsPIII235.
| Jo (pono) partigrapija an akmens išmuštà Grd. Turėjo dekį su briedžiais išmuštais (išpieštais) Rd.
25. intr. iššauti: Jis šovė vilką, bet šautuvas neišmušė Trgn. Bernužėlis atjodamas, iš plintelės išmušdamas: išeik še, uošvuže (d.) Nm.
26. tr., intr. atsirasti, pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: Teip i̇̀šmušė prakaitas, net visi marškiniai šlapi Trgn. Gerk liepų žiedų, kad išmuštų prakaitas Lnkv. Jį net karštas prakaitas i̇̀šmušė pamačius tą žmogų Rz. Šiluma išmuša ne vieną valstietį, važiuojantį netvarkingu tiltu sp. Gasiūno veidą išmušė raudonos dėmės J.Avyž. Į viršų tas [kumelės] pienas liuob išmùšti tymus (išberdavo šašais) Grd. Kas jau tyloms po pelenais žėrėjo, tai į gyvą liepsną išmušė Ns1859,2.
| refl.: Mano tokia mada: tuo[j] prakaitas išsi̇̀muš, i gana Šmk. Grėtei pradeda rausti veidai, prakaitas išsimuša ant viso kūno I.Simon. Kraujas išsi̇̀mušė pro burną, ir greit mirė Jnšk. Tik išsimušė ugnis pro kaminą, ir ėmė namai degti Jnšk. Liepsna išsi̇̀muša KI150.
| Slogos išsimùšo, ant nosies puškiukas auga Krš. Jam puškai (šašai, niežai) išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Votis išsi̇̀mušė Tvr. Šaltis išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Aukšta ir išlaki lyg pušis, skaisčiai raudonuojančiais žandais, išsimušusia juodų plaukų garbana iš po skarelės, klūpo ji rausvoj žvakių šviesoj J.Balt.
ǁ refl. išaugti, iškilti aukštyn: Tai išsi̇̀mušė drebulės į aukštį! Skr. Vyras gražus, išsimušęs į ūgį, į petį rš.
27. refl. su vargu ištrūkti, išlįsti, išsibrukti, išsikapstyti: Stiprus, ka jis iš dvijų išsi̇̀muša Trg. Išsimùšo iš kareivių rankų i pabėgo Vn. Išsi̇̀mušė iš to namo Ad. Iš po Jono da lengvai išsi̇̀mušu Ds. Išmuštis iž tos minios, iž šitų tumultų svietiškų DP574. Buvo labai šlapias ruduo, ir jo arkliai niekaip negalėjo išsimušti iš purvo SI211. Jų kumelė kap tik išsimušė iš anos klampynės Lš. Arklys labai privargo, paki in vieškelio išsimušiau Ktk.
| Į viršų išsimušė (pakilo) vieversys sp.
| prk.: Mušies mušies žmogus ir negali iš to vargo išsimušti Rod. Iš ketvirtos vietos apskrityje negalim išsimušti sp. Kad tik iš skolų išsimuš, ta būs vyrai – vieta gera Brs.
28. refl. prasiveržti kur: Pamėginsime pro Puziniškį išsimušti į tą vieškelį, kur eina nuo Pasvalio į Panevėžį Pt.
| prk.: Ir mums reikia į laisvę išsimušti Žem. Zubrickas pamėgino išsimušti į platesnį karjeros kelią Vaižg.
ǁ didelėmis pastangomis iškilti, pasiekti ką pageidaujamą: Per savo liežuvį iš grioviakasio išsimušė į dešimtininkus rš. Jis stengės išsimušti į vadovaujančias vietas rš.
29. refl. išsikišti, išlįsti, išsišauti, išryškėti paviršiuje: Liesas, išsimušę šonkauliai, įdubusi krūtinė A.Vencl. Norėjos apkabinti jo mylimą liesą ilgą kaklą su išsimušusiomis gyslomis A.Vencl.
30. tr. ištraukti, ištempti: Arkliai led išmušė vežimą per ežią Ėr.
31. tr. iškreipti iš tikro kelio, krypties, normalios būsenos: Kai kas užuolankais noria pravažiuoti, tai išmuša žmogų iš kelio Jnšk. Kap pareini vėlai, tai tik mus iš miego išmuši Kb. Tokiuom balsu kai paema, ir kitus išmuša [iš tono] Ds.
| prk.: Grubus vyro tonas galutinai išmušė iš pusiausvyros žmoną rš. Prasidėjęs karas išmušė iš vėžių ir mūsų kiemo gyventojus rš. Drižas bandė kalbėti toliau, bet vėl pašaipi replika išmušė jį iš vėžių rš. Vidaus gyvenimas išmuštas iš paprastos vagos rš.
^ Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša PPr193.
| refl.: Išsimùš arkliai iš kelio Mlt. Pusnys, tamsu – tuoj išsi̇̀mušėm iš kelio Rs. Kartais, kai išsimušdavo iš kelio, nakvodavo riteris miške A.Vien. Tik ar neišsimušėm mes iš teisingos krypties? sp.
| prk.: Iš kalbos išsimušė Ad. Bešnekėdamas išsi̇̀mušė iš liežuvio Lš. Kai Bugailiškis nusiskundė, kad Ančiulis išvaręs juos, Budreika galutinai išsimušė iš pusiausvyros rš. Pasitaiko, išsimuša žmogus iš vėžių J.Avyž.
32. refl. išeiti iš ko, netekti, pristigti ko: Visai išsimušiau iš pinigų – neturiu nei kuo druskos nusipirkti Ant. Išsi̇̀mušė visai iš rūbų Dgl. Išsi̇̀mušiau iš jėgų, nei lango negaliu uždaryt Alv. Sunkiai dirba, išsi̇̀mušė iš sveikatos Pnd. Teip išsi̇̀mušė iš sveikatos, kad nebegalia dirbt Tršk. Visą naktį nemiegojau – išsi̇̀mušiau iš miego Lz. Davė, pylė, pats iš kvapo išsimušė J.Balt.
33. intr. būti ryškiam, išsiskirti: Kai ant žalio juodu atausim, tai neišmùš. Kai ant žalio raudonu atausim, tai išmùš Mrj.
34. intr. pabrėžiant tartį, akcentuoti: Ne visi vienok veliuoniškiai lietuviai taip didžiai i̇̀šmuša par nosį JDIII(VIIIpsl.).
| O smagumas (kirtis) tiktai tarčių kokybę raidžiaus eikštėn teišmuša A.Baran. Jis ar rašo, ar kalba, išmuša neapsakytai Antš.
35. tr. išgerti: Te, išmušk pusę stiklinės šitų vaistų, tai būsi sveikas Žž. Da vakar litrą [degtinės] išmušėm Jrb. Einam, išmùšim kokią bonkutę Alk.
◊ ×adynà i̇̀šmušė atėjo laikas kam įvykti: Mano adynà jau išmùšo, aš jumis apleidu BM352.
ãkmenį gáuti dañčiui išmùšti apie labai šykštų: Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti VP45.
iš dienų̃ išsimùšti Rod sukvailėti.
iš galvõs išsimùšti pasimiršti: Man ta pavardė iš galvõs išsi̇̀mušė Žml.
iš véido išsimùšti atrodyti labai suvargusiam, sulysusiam, paliegusiam: Iš véido išsimùšęs, kaip šaukštas Ėr. Turbūt vakaruškose buvai, kad taip išsi̇̀mušei iš véido Rm.
káilį (skū̃rą) išmùšti primušti, prilupti: Už tokius darbus aš tau kailį išmušiu Žvr. Už tokį išdykavimą reikia tik gerai išmušti kailį Jnš. O tas žmogus jam skū̃rą i̇̀šmušė ir paleido LB173. Velniui kailio neišmuši LTR(Zp).
su kūlè (su kuolù) neišmùšti jokiu būdu neišvaryti, nepakeisi: Jo ir su kuolu iš ten neišmuši (neišjudinsi) Ds. Jau kad inlindo kas galvon, tai ir su kūle neišmuši̇̀ (nepakeisi įsitikinimo) Ds.
valandà i̇̀šmušė atėjo laikas (kam įvykti): Vėl išmušė valanda, kada reikia pakelti kardą rš.
paišmùšti, pai̇̀šmuša, pai̇̀šmušė (dial.) tr. išdaužti, išdaužyti: Langai pai̇̀šmušta Str.
numùšti, nùmuša, nùmušė tr.
1. nudaužti: Su lazda nùmušė nuo šakos obuolį Sb. Numušė bobutė ožiui ragelį NS1352. Tik saugokis, kad automobiliai nosies nenumuštų P.Cvir. Julius atitraukia duris, vikriai numušdamas menką spynelę rš. Ji turi labai dažnai sustoti po medžiu, į jį atsiremti ir numušti nuo padų prilipusį sniegą I.Simon.
^ A, kad taũ velniai! Kiek užaugau, tiek nùmušiau (sakoma, sudavus galvą į žemų durų staktą) Ut.
| refl. tr.: Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, oi ir nusmušė savie galvelę LTR(Lš).
^ Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša LTR.
ǁ refl. tr. daužant, trepsint nusipurtyti, nukratyti: Kojas snieginas nusimušo į grindis, ir po patalu Šts.
2. Q162 užmušti, nužudyti: Mūsų būrio vadą numušė Rdš. Spąstai nùmušė pelę J. Numušiu piemenį, ir ižspaitysis avys DP148. Pasistengė Kain prieš savo brolį Habel ir numušė BB1Moz5,8. Žmonės bijojos, idant nebūtų akmenimis numušti BtApD5,26.
ǁ nutrenkti: Kad tave dievaitis numuštų! B.
ǁ paskersti: Vaike, numùšk drąsa jautuką sau nupenėjęs K.Donel.
ǁ refl. KII230 užsimušti.
3. nukapoti (krušai), sunaikinti: Ledai labai dideli buvo – nùmušė daržus Šlčn.
4. Vlk nušauti: Tę šaudo, neik – da numùš Jrb. Paukšt i nùmušė tą kiaunę Gg. Zuikius gerai nùmuša, bet į taikinį nepataiko Gs. Šiandien šauliai – priešo lėktuvų medžiotojai numušė du priešo lėktuvus sp.
| refl. tr.: Kad turėtau šaudyklę, nusmuštáu paukštį Rod. I šernas gal papult nusimùšt Prn.
5. nutraukti, nudaužti: Šaudyklė siūlą nùmušė Kt. Mūsų drigantas ir storiausią virvę numuša Lš. Paimk stipresnę virvę – baltoja karvė bezyliodama numuš Km.
6. parblokšti, pargriauti: Tu mane numušei – aš atsikėliau, bet kai tave numuš, tai tu niekados nebeatsikelsi LTR(Pšl). Ką tu čia kalbi – tas Juozas tave griūdamas numùšt Ob.
7. nurungti, nugalėti: Didesnis, ans aną numùšo Krš. Kažin, kuris kurį numùštų Up. Mūsų gaidys nùmuša svetimą Rm. „Arklių karaliaus“ kiti arkliai nenumùš Šts. Kai žmonės važiuoja ir tas tą aplenkdinėja, tai katrį aplenkia, tas ir būna numuštas Nč.
8. refl. kaunantis nueiti: Vokiečiai lig Maskvos buvo nusimušę Tlž.
9. paimti kirtį žaidžiant ar lošiant: Vienu mušimu nùmušiau net šešius (žaidžiant šaškėmis) Sb. Aš su čirvių tūzu numušiau jo čirvių dešimkę Brs.
10. atmesti, nubraukti: Pagaliau nuo to asmens pelno dar numušamas kapitalo draudimas rš. Numušė penkis darbadienius, kad kasė savo bulves Ėr. Neėjai kokią dieną, i[r] nùmuša penkias Rz.
11. sumažinti, susilpninti: Serganti karvė – pusę kainos numùšo Krš. Kai auga bedarbių armija, lengva numušti darbininkams algas rš. Su kum numùšo tą kraujo spaudimą? Krš. Pridėk burokuos virinto [v]andenio, gal nors kiek rūgštumą numùš Ds. Valgyk girienę, tai numùš norą gert Lp. Ūkai numuša žvaigždžių šviesą P.Slavėn. Abiejų draugų nepagarbus elgesys smarkiai numušė Beniui nuotaiką J.Avyž. Toks jos nusiskundimas nuotaikos ne tik nenumušė, bet dar pakėlė J.Paukš. Skaitytojas lengvai patikės, kad visi tie girdėti ir matyti daiktai labai numušė mano troškimą amžinai gyventi J.Balč. Rūpestis labai numuša kelionės įdomumą rš. Toksai darbas tik vardą nùmuša Ll. Kam teip numùšt (paniekinti) žmogų? Upt.
12. mušant, kaunantis nuvaryti, nuginti: Rusas numùšo vokytį lig Šilutės Pj. Vakare negali numùšti gulti, o rykmetė[je] – negali prižadinti Skdv. Jo lazda nuo tos mergos nenumuši̇̀ Ds. Aš tuos vilkus numušiau, tą bitelę įsidėjau į ausį i nuėjau sau LTR(Lnkv). Jis atsiminė, kad šermukšnine lazda gali velnią numuštie BsPIV142.
13. nublokšti: Jis kaip pūsterėjo per abi šnirpli, tai anuos teip kaip perkūnas numušė atgal, ir jau daugiau neatsivijo BsPIV166.
14. mušimu atgrasinti, nupratinti: Įpras kur kiaulė, tai nebenumuši Ds. Kaip jį jau mušė nuo kūrymo, ė ar numušė? Ds. Niaugi aš tavęs nenumušiu nuo nosies krapštymo? Ds.
15. užgauti, sutrenkti, suduoti: Jis numušė į akmenį koją rš. Da jūs man lįste pri retelio (ratelio), tai numùšiu nagus! Rs. Ans yr be galo skūpas: gaus kur skatiką – numùši narius, nepaleis KlvrŽ.
| refl. tr.: Parejo numie, rankas, nagus nusimùšęs Krtn.
16. aplupti, apkulti: Toks rėksnys buvo, tai iš nekantrybės, būdavo, ir nùmušu Gs. Aš, kai mušdavau, numùšdavau už kaltę Skr. Jis jąją nùmušė J. Kad būtau numùšęs [vaiką], tai būt atsiminęs Lp. Nei mane barė mielas tėvelis, nei motulė numušė LTR(Btr). Bagotas nubars, o puikus numuš, o vargo bernelio meilūs žodeliai (d.) Vlk.
| refl.: Nusi̇̀muša, nusiduoda, apent į darbą eita Jdr.
17. kultuve išskalbti, išvelėti: Numùšk rūbus su kultuve Ds.
18. nukulti (linų galvenas): Linus kada nurauja, tai reikia numùšt Kri. Linai nuraut, išdžiovyt, numùšt, paklot, paimt, išmint, išbraukt Lp. Dar nenumuštà nė sauja linų Rs. Numušė broliukas geltonus linelius LTR(Žl). Dėl tavo mušimo bus lineliai numušti JV258.
| refl.: Linų galvutės nusikaršdavo, nusimušdavo su stiebo viršūnėlėmis rš.
19. Rš, Všk nuskambinti valandas (apie laikrodį): Taip ji darbavosi ir nepajuto, kaip numušė dvylika valandų LTR(Kp). Laikrodis numušė pirmą valandą rš.
20. nuplūkti, išplūkti: Pečius buvo molio nùmuštas Yl. Rejo[je] liuob be plytų numùš iš gryno molio krosnį Brs. Kai mūsų tėvai ėjo dvarystę, tai jie nùmušė [iš molio] tuos mūrus Jnšk.
21. numinti, išminti: Takutis numuštas par sodą į stubą Skr.
ǁ kreivai, į vieną pusę nuvažinėti: Tep nùmuštas an laukų kelias, kad raguitės visąčės eina šonu Nč. Kelias negeras malkas iš medžio vežt – šalysna nùmuštas, tai raguitės žuskrisdo ir žuskrisdo šalysna Rod.
22. kietai nuvyti (virvę): Per dieną gali lengvai vadžias numùšt Slv.
| refl. tr.: Reikės kokius du pavadžius nusimušti Grš. Nusi̇̀mušė senelis vadžias iš linų Erž.
23. išgrįsti, iškloti: Kad aš žinojus, kur motulė nuduos, būčia čirvoncais numušus kelelius (d.) Ml.
24. nufotografuoti: Gerai pavyko jam tave numušti Smn. Ar čia teipos numùš, kap Kaune? Lp.
| refl. tr., intr.: Prie paso reikia nusimušti fotografijos Lš. Šiandie buvau nusmùšt Švnč.
25. refl. išvargti, nusikamuoti: Vakar aš tiek nusi̇̀mušiau, kad šiandien vos kojas bepavelku Šš.
26. refl. Lp nueiti, nusidanginti: Aš, musėt, buvau prie ano ravo nusimùšus Bsg. Nu kurgi šitos mano karvės bus nūnai nusmùšę: visur išieškojau, ir kap nėra, tep nėra Dbč.
◊ kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimùšiu kóją pas tave Kt. Kitusyk visi atė[jo], visi koją nusimušė pas juos Gs. Tai da aš vis tėviškė[je] kóją nusi̇̀mušu Plv.
kopū̃stą numùšti Dkk mesti akmenuką taip, kad jis atšoktų nuo vandens paviršiaus.
nuo kánto numùšti nuginčyti: Kap mes an jo atsisėdom, tai čyst nùmušėm nuo kánto Ml.
nuo kójų numùšti
1. atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, teip numùš nuo kójų Ds.
2. nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas rš.
3. sugadinti nuotaiką: Aš, taip pasakydamas, visiškai nùmušiau jį nuo kójų Šlv.

nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, privargti, nusivaryti: Senė visai nusimušė nuo kojų sp. Tie rugiai tokie tiršti (tankūs), taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų Bsg. Eit negaliu, kap nùsmušiau nog kojų, – itep toli Arm.
pamùšti, pàmuša, pàmušė tr.
1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv.
| refl.: Pàsmušė bernai Dv. Man knita pasimušt su kuo nors Kp. Kai girti, tai maga ir pasimùšti Pc. Einam sniegu pasimušt Vb. Seseres pàsmušė ir davai sūdytis (teistis) Arm.
ǁ part. praes. prk. pusėtinas, vidutiniškas: Pamušamà kumelė – gali važiuoti Jrb. Ar geri arkliai? – Pamušami̇̀ Jrb.
pamušamai̇̃ adv.: Mes gyvenam pamušamai̇̃ Jrb.
2. padaužyti, paplakti: Atejo py vieno jaujo vienas vyras ir pamušo į duris LTR(Klp). O kad tu taip sudžiūtum, kaip ant marių lendružė, vėjužio papučiama, vilnužės pamušama JD928.
3. galėti mušti: Už saũ stipresnio nepamuši̇̀ Sb.
| refl. prk.: Su tokiais nepasimuši (nepasiginčysi) – duok, ir tiek Ėr.
4. nuginti, išvaryti kur: Karves pamùšk į pagirį i tegu ėda Stak. Jį jau ir iš tenai pamùšo Up. Būčiau valdžia, tai pamùščiau tokią motiną kvailiot po pasaulį, o vaikus atiduočiau į vaikų namus Skr.
5. R267 nužudyti, išmušti, išžudyti: Pamušė daug žmonių Dkšt. Daug svieto tada pàmušė Plš. Pirkių daug sudegino ir šeimynų pàmušė Šlčn. Metė dvi granatas ir pàmušė žmones Eiš. Buvo Jobui … keltuva atimta … ir pamušti piemenys bei tarnai Mž433. Ir nusiuntęs pamušė visus bernelius, kurie buvo Betleeme ir visuose kraštuose jo DP417.
ǁ R, Q447 paskersti, papjauti: Galvijį pamùšti KI25. Jūs savo vestuvėms tikriausiai turbūt jautį pamùšot Up. Rudenį gyvolius pavalgai pamušus, prylaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papjovus, gaspadorius vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais S.Dauk. Jautį pamušė meisai ir sušėrė žmonis (žmonėms) Šts. Šiandien pamùšom paršą Krž. Padaryk alaus, pamùšk porą gaidžių, susikviesk kaimynus, ir bus puota Srv. Kiekvienas ūkinykas Velykos[e] aviną už save bei savo šeimyną pamušlavo (pamušdavo) MTP42.
ǁ nušauti: Vakar mūsų tėtis zuikį pamušė Skr. Kiek zuikių pamušei medžiodamas? Vv.
| refl. tr.: Buvo paršas nupenėtas – jijė pasi̇̀mušė Jrb. Varniuką pasimušim ir išsikepsim Lnkv.
ǁ pašauti: Pamušiau zuikį, tegu šuo gaudo Gs. Trys naikintojai be perstojo šaudė į pamuštąjį tanką rš.
6. SD276 nugalėti, pavergti: Iš tikro sunku bus tokius pamušti žmones, kurie geriau tinka sudegti, nekaip mūsų valdiniais būti M.Valanč. Buvo didžiavyriai, bet mažesnius spaudė, pilnus laisvės mano vaikus pamušė vergijon A.Baran. Atsirado keleivis, kuris norėtų padėt kunigaikščiui pamuštie neprietelių BsPIV82. Šiteip pamušė Jozua visą žemę BBJoz10,41.
| prk.: Lenkų įtekmė pamušė Jogailą, ir jis pradėjo kalbėti lenkiškai Blv.
7. partrenkti, pargriauti: Ratai jį ant žemės pamùšo Up. Maniau, kad mane arklys po savo kanopomis pamuš Pt. Neprietelius savo po savo kojoms pamušo SPI261. Kibkimės – matysi, kaip aš tave pamušiù Rk. Varna pamėgins skristi prieš vėją ir puola pamušta kaip akmuo žemėn rš. Pamušė viedrus, patąsė nėšius, papylė vandenėlį TDrV19.
| prk.: Anų ištvermė taip lengvai nebuvo pamušama prš.
8. smarkiai užgauti, sutrenkti: Daugelis po susirėmimų išeidavo su nuplėšta švarko rankove, pamušta koja P.Cvir. Pamùšiu koją, tai žinosi! Mrj. Ana pàmušė koją šuns J. Must, pinkaules kas pamùšo, ka eiti̇̀ raišdamas Vvr. Ka pamùši, karvės i pareis, kojas ant pečių susidėjusios KlvrŽ. Kariška mantakriska ir trenkia ar ranką pamuša Gs. Viena jo akis buvo pamušta rš. Galvą pàmušei ir palikai, ale anis pabėgo Šlčn.
^ Nedžiaukis vilku raišu, kojos nepamušęs LTR(Škn).
| refl. tr., intr.: Pasimùšo ranką pasigėręs Pp. Nagas pasimušė karvei, tai ir iš vietos nebegalima buvo toliau pavaryt Užp.
9. paveržti: Menkas iš tavęs vyras, jei jis galėjo tą mergą nuo tavęs pamùšti Jnšk. Algis aną pamùšo nu kito vaikio Krš. Žiūrėk, aš kai pamušiu nuo jo mylimą Srv.
10. daug vaikščiojant kietu keliu, suskaudinti, pritrankyti (kojų padus): Toks kietas kelias – pàmušiau kojas Ktk. Toli basas ėjau – kojas pàmušiau Ėr. Padus pàmušiau bevaikščiodamas, o naudos nėr Rs. Pareidamas iš miesto, pàmušė kojas, vos bepaeina Jnš.
| refl. tr., intr.: Kojas atmyniau, pasi̇̀mušiau beeidamas J. Pasi̇̀mušiau kojas, tai vaikščioju kap zuikys Kt. Plentu važiuojant, nekaustyti arkliai greit kojas pasi̇̀muša Snt. Kol nuejau Vilniun, tai čysta pasmušiau Arm. Pasi̇̀mušė kojos in žvyrą, toliau negaliu eit – nors sėdėk atsisėdęs Ktk. Aš jau visai pasi̇̀mušiau, negaliu toliau eiti Jz. Arklys pasi̇̀mušė ir šlubuoja Št. An gruodingo kelio arkliai greit pàsmuša Rod. Nekaustytas arklys par tokį gruodą tai kaipmat pasimùš Pln. Pasimušė kojytėlės nuo šio didžio vieškelėlio NS1178.
ǁ refl. nuo staigių ir įtemptų judesių pasidaryti skaudžiam: Pasimuš rankos, nepratus austi Šts. Ronpjoviams (rąstų pjovėjams) sunkus darbas: pasimuša rankos ir kojos Šts.
11. kiek apnešioti, padėvėti: Batai pamušti̇̀, ale žiemą laikys Mrj.
| refl.: Da geras [švarkas], ale jau rankovės pasi̇̀mušė Rdm.
12. pakalti, pakaustyti: Batam reikia naujus puspadžius pamùšti Jnš. Pamušk arkliui padkavą Dglš. Sunkiai subeldė pasagomis pamuštais kulnais rš.
^ Turtuolio padas auksu pamuštas, o širdis titnagu grįsta LTR.
ǁ pakalti, kad lįstų giliau: Pamušk kylį B.
13. SD265 įsiūti, įdėti iš vidaus drabužio: Jo paltas kailiais pàmuštas Ktk. Man kailinius pàmušė Jnšk. Kailiniai lapėms pamušti N. Kailiniais pamuštà paltukė Smn. Pàmušiau palitą vata Knv.
^ Žodžiais drabužio nepamuši VP52. Gudri kalba suktybėmis pamušta KrvP(Drsk).
| refl. tr.: Ant žiemos reiks pasimùšti talubėlės, turėsiu šiltesnę drapaną Jnšk.
ǁ iškloti, išklijuoti po kuo: Reikės po abicais dar laikraščių pamùšti Up.
| prk.: Į dangų tekyla tie, kurie tėra vėjais pamušti, tušti kaip pūslės Vaižg.
14. palenkti, pasikišti po savimi: Karvė pamùšo galvą po savęs ir nudvėsė Užv.
| refl.: Ejo [vaikas] ropla, ranka pasimùšo – i susidevė nosį Krš.
ǁ panarinti (akis): Jaučias akis pamušė po blakstienoms ir tuoj pradėjo gaišti Vlk.
15. iškapoti, išdaužyti (krušai): Kruša apynius pamuš S.Dauk. Pamušė teipag ledai visokią žolę lauko Ch2Moz9,25.
ǁ išlaužyti, išguldyti: Tas švidras (didelis vėjas) ir rugius pàmušė: vietom net išgulė Ut.
16. sudaužyti, išdaužti: Drabnuosna kąsneliuosna pamušė [stikliukus] Aps. Vėjas papūs, tai ir langus pamùš Aps.
| refl.: Pàsmušė lango stiklas Dv. Nuvirto nuog stalo puodas ir pasi̇̀mušė Šlčn.
ǁ pradaužti (kiaušinius): Pamušti kiaušiniai Lp. Vakar visus pàmušiau, pàmušiau kiaušinius Šlčn.
ǁ supilti pradaužus, įmušti: Į kukulaičius pamùšt užteks vieno kiaušinuko Gs.
17. apgriauti, apdaužyti: Septynias šeimynas suvežė vienon pirkion, ir toj pamušta Lz. Druskinykus iš antaro rozo pàmušė (bombomis apmėtė) Azr.
18. truputį pakulti, padaužyti spragilu: Pamušk iškratytus iš kūlio šiaudus Knv. Pamušk varpas – jose yra dar daug grūdų Knv.
19. kiek pasukti (sviestą): Lig šiol aš mušiau, dabar tu pamušk sviestą Ėr.
20. išplūkti: Gruntais pamušu aslą SD67.
21. išdrembti, išduobti: Negalima važiuot, ba kelias labai pamuštas an duobių Btr.
22. pakreipti: Kepurę pamušęs ant to šono, iš kur saulė kaitina, jis rūko papirosą I.Simon.
ǁ refl. pasukti, pasiduoti kuria kryptimi: Aš pasi̇̀mušiau į gerą kraštą, tai radau Gs. Ėjau į Žvirgždaičius, pasi̇̀mušiau į dešinę i paklydau Žvr. Onut, žąsiukai pasi̇̀mušė į tę Žvr.
| Pasmušk in Agotą, gausi gerą pasogą Rod.
23. refl. kiek paplakti, paplazdėti, patvinkčioti: Pasi̇̀muša pasimuša širdis i vėl baiki Ant.
24. refl. laimėti, gauti (pinigų): Kaip reik man piningų pasimušti Prk. Šiandien daug piningų pasimušiau – pardaviau bulius Prk.
25. refl. MŽ, K, Pšl, Kp, Grv pasilakstyti, apsivaisinti (apie gyvulius): Pasimušė kumelė B. Kumelė pasi̇̀mušė, kitąmet bus kumelys Skr. Bėrokę leidom prie kumelio, bet nežinau, ar pasi̇̀mušė Jz. Ar pasimušė avis? – Mušės, bet nežinau, ar pasmušė Nč.
ǁ prk. prarasti garbę: Jau Ona pasi̇̀mušė Ut. Pasimušus, kas ją ims Ut.
26. refl. atsigimti, būti panašiam į ką: Terpu kokių žmonių gyvena, tokiais pàsmuša Lp.
×27. (l. rozbić, brus. paзбiць) išskirstyti, išdalyti: Mūs ūlyčią pàmušė an vienasėdžių Rod. An sklypų pàmušė Vvs. Kolionijom pàmušė – kitas gyvenimas Str.
◊ gálvą pamùšti atsigulti: Visą naktį gražiai išsibaladojom, tik an rytą pàmušėm gálvas Užp.
ši̇̀rdį pamùšti palenkti prie savęs: Na, kas girdėjo, kad tiktai par 10 mėnesių galėtų žmogus teip pamušti sau visų širdis rš.
parmùšti, par̃muša, par̃mušė tr.
1. R smūgiu pargriauti, partrenkti: Tekinis vaiką parmùšo ant žemės Skdv. Vaiką par̃mušė arklys po kojų, jau kelinta savaitė, kai nevaikščioja Srv. Žmogus neišlaiko – par̃muša vėjas Ob. Lazda jį parmušė OsG155. Ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane (tiltą) parmuš lytis V.Kudir. Perkūns … aužuolą žalią parmušė RD62.
| Mane parmuš ta degtinė, jau matau Ar.
| refl. tr.: Parsi̇̀mušiau ant laiptų ir ėmiau duot Skr. O šyvokas kap šoko, parsi̇̀mušė poną LB257.
ǁ prk. priblokšti, sutrikdyti: Tokia kalba jį visai parmùšo Up. Nusiminusi ir, sakytum, dar labiau gyvenimo parmušta Mykolienė J.Marc.
2. mušimu iškankinti, atimti jėgas: Kasdien duodamas į kailį, vaiką par̃mušė, o dabar tas sudžiūvęs kaip skiedra Skr. Tas piemuo jau visai par̃muštas Alk.
3. nukamuoti, išvarginti: Akmenis beveždamas, tik arklius par̃mušiau Všt. Besitrankydamas arklius parmùšo – vienos skūros Ll. Parmušti̇̀ arkliai (nepabėga greitai) Gdl. Par̃mušė arklius tas šalaputris Plv.
| Parmušiau kojas beeidamas, ir vis nieko nerandu Krsn. Rankas gali parmùšti su tokiais [sunkiais] grėbliais Gž.
| refl.: Kur čia būsiu linksmas – parsimùšęs (išvargęs, paskendęs) darbuos Vb.
4. paskersti, papjauti: Parmùšim kiaulę, ir bus mėsos Alvt.
5. refl. su triukšmu pareiti: Tik apie rytą parsi̇̀mušė namo girtas Sb.
pérmušti tr.
1. labai smarkiai užgauti, suduoti, sutrenkti: Pármušei gyvolį, ir raišo J. Vaikščioja kaip šuva pármuštas Ėr. Piemuo su basliu kiaulę pármušė Up.
| refl. tr.: Senutė žiemą parkrito ir strėnas pársimušė Skr. Iškrito uodas iš ąžuolėlio, parsimušė galvelę į ąžuolėlio šakelę LTR(Krč).
ǁ mušimu sukelti išsimetimą: Nemušk kumelingos kumelės, ba gali pérmušti Alk. Kap pérmušė karvę – išsimetė, tai ir po karvei Lp.
2. primušti, prilupti: Kai gerai pérmuša, tai jau tada bijo Gs.
ǁ refl. iki valios mušusis nustoti: Pársimušo, parsidevė mūso jauniejai, dabar nuščiuvo Krš. Dieną naktį šaudosi, pakol parsi̇̀muša Ėr.
ǁ per daug primušti: Močia jau nepérmuš, kad kepštelės kiek Skdt.
| refl.: Žmonės parsigeria, parsimuša Ėr.
3. mūšyje nugalėti, gauti viršų, įveikti: Mes jau neprietelius pérmušėm, nė vienas jų n'išbėgo Jrk138. Kelkitės, stipriai kovokit, kol dar neste parmušti PG.
4. perskelti, perdaužti: Eina toliau, rado du varnu raujantis ant kaulo kumelės; ėmęs nuvijo, o tą maitkaulį permušė, numetė vienam pusę ir kitam pusę BsPIII192. Kitas su spragilu ir šonkaulius mažne parmušė man S.Dauk. Jis tą akmeną permušė, ir išbėgo zuikys [iš to akmens] LB197. Tokį didelį gražų molinį iš nakties radome pármuštą Skr.
| Rugiai geri: pradeda pjauti – pradalgės nepármušamos Grd.
| Algos nė permušto grūdo negavo J.Balt.
5. neduoti baigti, pertraukti (kalbą): Janė turia tokią madą pérmušt kito kalbą Skr. Pérmušei žodį – užmiršau, ir ką sakyt norėjau Slm. Aš pérmušiu jūsų niūksmą Aps.
6. kiaurai perkalti, persmeigti: Tavo rankos ir kojos vinimis buvo permuštos brš.
7. pertverti: Parmušė kambarį lentom Ėr.
8. iš naujo aptraukti: Kėdes permušėme šviesesne medžiaga rš.
9. iškulti (spragilais): Ekšę, Jonai, padėsi pérmušt klojimą Alv.
ǁ iš naujo perkulti: Susivaro į krūvą, da reik pármušti: cielų [linų] galvikių nulekia Grd.
10. pašokti šokį, patrepsėti: Ir judu da ant šalčio galit pérmušt po kokį [šokį] Gs.
11. sukirsti, sudaužti (rankas sulygus): Galop sulygo ir permušė rankas LzP.
12. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Pro kitas duris nebegal persimušti: žmonys visur grūdasi Žem. Keistutis su sauja vyrų narsuolių persimušė į kalnus V.Kudir.
| Sienos plikos, storiausio mūro, pro kurias nė koks balsas nepersimuša Žem. Šviesa vos tik persimuša per tirštą ir miglotą orą Žem.
ǁ persimesti: Seniau čia ejo Merkys, bet persimušė kiton vieton Vrn.
ǁ per viršų iškilti: Jau vijoklis per tvorą pérsimušė (peraugo) Rod.
13. būti labiau juntamam (apie kvapą), viršyti stiprumu, nuslopinti (kitokį kvapą, spalvą): Kopūstai pérmušė burokų kvapą Ldk. Šaltu vandeniu išplausi, ir pérmuš silkės kvapą Šl. Indėk plutą vandenin, gal kvapą pérmuš Ktk. Lempos šviesa pérmuša geltoną spalvą Ds. Dažos, tepas, ale nepármuša geltonumo Krš.
14. perpūsti, pertraukti: Tai įknisk [kojas] dabar į šiaudus, kad užpūtis nepermuštų J.Balt.
15. refl. apsiginti, atsikratyti: Aš niekaip neparsimušu musims: pula i pula Krtn.
16. refl. per daug iškilti (rūgstant): Duona pérsimušus, tai kepelai sunku padaryt Vlk. Duona pérsimušė, tai ir an ližės nesturi Rod.
piemùšti, pi̇́emuša, piemùšo (dial.) tr. priskirti, prijungti: Viskas pymuštà pie Saugų (prie Saugų apylinkės) Sg. Patiktum, kad mus py Šilutės pymùštum Sg. Kuokštai tapo piemušti pie Sakūčių Kin.
pramùšti, pràmuša, pràmušė tr.
1. SD183 smūgiu padaryti skylę, pradaužti, praskelti: Pràmušė galvą kiaurai J. Įkaitinti keptuvėje sviestą ir, pramušus lukštus, suleisti kiaušinius rš. Nuo vamzdžių kokybės labai priklauso šūvio pramušamoji jėga ir taiklumas rš. Stipri elektros srovė pramušė izoliaciją rš.
^ Kakta sienos nepramuši LTR. Tykam nepramuš galvos N. Tėvų ašaros dangų pramuša LMD(An). Žodis galvos nepramuša B. Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą (kiaušinis) Vad.
| refl. tr.: Neišdykaukit – galvas prasmùštat! Alks. Prasimušė nosį, su sniegais laidydamys Šts.
2. perverti, perdurti: Jaučia … vinis, kurios jam rankas ir kojas pramušt turėjo DP153.
3. refl. prasiskverbti, prasiveržti: Partizanai prasimušė iš apsupimo sp. Magistras su savo kareiviais triskart prasimušė per karaliaus kariuomenę LTII401. Tik prasi̇̀mušiau pro žmones Trgn. Šunkeliais ketinome į antrą vieškelį prasimušti (šiaip taip įvažiuoti) Pt.
| Dabartiniai intakai kai kuriose vietose staiga meta vieną klonį ir prasimuša į gretimą, sudarydami staigius posūkius rš.
| Net saulės spindulys negalėjo prasimušti pro medžių tankius lapus J.Balč. O giria vis darėsi nykesnė, tamsesnė, ir jau nebeprasimušdavo pro spygliuočių medžių šakas saulės spinduliai A.Vien. Per visus vienok balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet.
4. refl. prk. vargais negalais pasiekti ką pageidaujamą: Darbininkas, nors ir prasimušdavo į aukštesnį mokslą, negalėdavo gauti tarnybos sp. Teodoras prasimuša ligi buhalterio vietos viename fabrike rš. Sunku buvo, kol į meistrus prasi̇̀mušiau Lkš. Per vargą prasi̇̀mušė į žmones Jnš. Jis vienas pats turėjo prasimušti į gyvenimą rš.
5. refl. prasiveržti iš vidaus į viršų, į paviršių: Žmonės pasakoja, kad šio šaltinėlio prieš kelerius metus nebuvę ir tik dabar jis iš žemės gelmių prasimušęs P.Cvir. Kaip tik atvertė [akmenį], tuojaus prasimušė vanduo BsPIII237. Man prasi̇̀mušė kraujas iš nosies ir kad ėjo, kad ėjo! Skr. Virto, krau[ja]s par nosį prasimùšo, i mirė Krš. Prasi̇̀mušė kraujas pro burną PnmR. Ugniai visiškai prasimušus, dūmai nyksta Vd. Ant kaktos prasimušė prakaito lašai rš. Dideliu akmeniu prislėgta kertėje gumšojo statinė, pilna kopūstų, iš kurių buvo prasimušę drumzlinos putos rš.
| Jis vis lėtai auga, bet kai prasimùš, tai ir augs Lš. Dabar kap palijo, tai ir žolė prasmušė augti Lš.
6. refl. prasikišti į priekį: Tumosa (jo sodyba, namai) in čia prasi̇̀muša Brb.
7. nuvarginti, prikamuoti: Kojas pramuši ir nieko [grybų] negausi Krkn.
8. išdrembti, išduobti: Sunkus vežimas pramušė pievą Dglš.
| refl.: Ir vieškeliu jau kelias prasimušęs Srv.
9. praskaldyti: Pramušk kokį dešimtį pagalių Žr.
10. pralošti, mušant kiaušiniais: Nemušk su juo: aš tau sakau, kad jo stipresnis – pramuši paskutinį Ssk. Aš jau po Velykų: pramušiau visus kiaušinius Ssk.
11. pragerti: Pinigų kišenę turia, reik pramùšt visus Jrb.
ǁ praleisti, prašvilpti: Pramùš piningus, negali paduoti Grd.
◊ akmeñs negáuti gálvai prasimùšti apie labai šykštų: Iš jo tai nei akmens negáusi gálvai prasimùšti Pnd.
galvà pramuštà apie labai didelį palinkimą, patraukimą kam, rūpinimąsi kuo: Jo ant mokslo pramuštà galvà Kvr. Galvà pramuštà ant amato Vžns. Knygom tai tiesiog jos galva pramušta P.Vaičiūn. Jaunose dienose iš tiesų turėjau pramuštą galvą prie visokių sumanymų J.Balč. Mano galvà pramuštà, kad tik važinėt Ut. Jam galvà pramuštà dėl tų žuvų Ig. Visų galvos Amerika pramuštos V.Krėv. Anas gabus – pramuštà galvà šoferiu Rk. Jos galvà pramuštà lėkti, tiktai lėkti Pc. Mano galvà buvo pramuštà, kap dūduot Nmč.
pro šóną pramùšti pragerti, išeikvoti: Kad pràmuši pro šóną, tai neturi Krkn.
primùšti, pri̇̀muša, pri̇̀mušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, prilupti: Aš tave primùšiu, ko nežiūrai žąsukų! Rdm. Kitas likęs tėvo primuštas ir iš namų išvarytas Žem. Žmogus, primuštas žmogžudžio, vaitoja SI132.
^ Šiandie aš negaliu – kaip su pagaliu pri̇̀muštas, visas nuimtas Jnšk.
primuštinai̇̃ adv.: Ans jį muša primuštinai̇̃ J.
2. tr. daug nužudyti: Zanavykijoj daug pri̇̀mušta kareivių [karo metu] Gs. Primùšo par karą daug vyrų Krš. Daug aš čia buvau primùšęs žiurkių Pc.
3. tr. smarkiai suduoti, užgauti, pritrenkti: Jį medis puldamas pri̇̀mušė, ir nuo to numirė Kt. Koją pri̇̀mušiau Ėr.
| refl.: Krito ant ledo aukštininkas ir prisi̇̀mušė Lkš. Man dreba širdis: ji apvirs, prisimuš, dar ir kaulus susilaužys I.Simon. To[je] duobė[je] šeši žmonys prisimùšos Krš.
4. tr. Ut įskaudinti (einant ilgai, kietu keliu): Pri̇̀mušiau kojas, o nieko gero Ar. Taip gerai parvažiavau, nė kojų nepri̇̀mušiau (eidamas būtų primušęs) Rs. Platus vieškelelis, sieri akmeneliai, ten kojeles primušo, padkavelės pridilo LTR(Mžk).
| refl.: Labai prisi̇̀mušė kojos beeinant Lnkv.
ǁ prikamuoti ilgu ėjimu: Bevažinėdamas teip primušiau arklį, kad tik bepaina Dgl.
| refl.: Prisimùšus (nusivariusi nuo ilgo ėjimo) karvė, nė pavest nebegalima Srv.
ǁ refl. privargti, prisikamuoti: Per rugiapjūtę prisi̇̀mušėm su darbais Jnš. Ot prisi̇̀muši, kol dobilus nupjauni, Dieve saugok! Vb.
5. tr. pritrinti (pūslę): Man pri̇̀mušė kojų apačias pūslių, nebegaliu nė paeit Jnšk. Būdavo, paki primali kubilus miltų, tai milinis ir pūsles an delnų primuša Žž.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Jis pats tuojau nuskubėjęs į tvartą žiūri – ligi gyvos mėsos primuštas arkliui sprandas! rš. Pavalkai buvo didoki – ariant kumelei petį primušė Ėr. Kietas balnelis arkliui nugarą pri̇̀mušė Jon.
| refl. tr.: Nežargyk pavalkų – arkliai pečius prisimuš MTtVI36.
6. tr. SD119, Grv prikalti, pritvirtinti: Primùšk prie sienos kartį rūbam džiaut Sv. Matai, atšokus lenta – primušk paėmęs Ds. Po apačia dugno teip pat reik dėti lanką ir jo galus primušti su vinimis pri šonų bačkos S.Dauk. Prie durų primušta lentutė su parašu rš. Arkliui padkavas primušti N. Danteliai pri̇̀mušta [verpiamojo ratelio sparne] Nmč. Eglinių šakų pakapoję, tris karteles an stulpą pri̇̀muša išilgos – ir yra statinių tvora Vdn. Pri̇̀mušė lentą prie sienos knygom pasidėti Lzd. Po keturias poras puspadžių per dieną pri̇̀muša Vad. Buvo kryžiausp primuštas Mž451. Primušė jam rankas ir kojas medžiop kryžiaus DP146.
| refl. tr.: Tu prisimuškie, mano mergužėle, tą margą gromatėlę prie skrynios antvožėlio (d.) Jrb.
ǁ daug prikalinėti: Primušta kuolų sienon Pb.
7. tr. paskelbti mušant, daužant į ką: Penktadienį turgų primušė (paskelbė mušdami į lentą) Yl.
8. tr. daug pridaužyti: Primuši̇̀ daug riešutų, tai aš ir nesuvalgysiu Srj.
| refl. tr.: Kiaušinių prisi̇̀mušiau, lakšinių pasidariau Vlkv. Kiaušienės prisimùš (prisikeps), ką turės – suvalgys, ir guli Skr.
9. tr. daug išmušti, išrausti: Bombos daug duobių pri̇̀mušė Pn.
10. tr. prikimšti, prigrūsti: Pri̇̀mušu kopūstų du kubelu Vn. Kluonas ir daržinės erdvios, iki pat šelmens primuštos pašarų J.Balt. Daržinėlę pilną prikimšiau, primušiau kaip su lazda Ut.
| Pilną trobą garų primùšo (prileido), viralus beverdant Varn.
^ Vakaruškininkų pirkia kaip mušte primušta (labai daug jų) J.Paukš.
| refl.: Klumpės beregint prisimušė šitos šaltos pliurzos, ėmė spausti kojas, veržti apivarus J.Balt.
ǁ refl. daug sueiti, prisirinkti, prisikimšti: Kai prismušė stotin daugis žmonių, tai nebuvo šalta Kpč. Parvažiuojant prisimùšo mašina – varvėte varvėjom suprakaitavę Krš.
11. tr. SD160, Lz, Žž, Trgn, Gž užtaisyti (šaunamą ginklą): Vaikai, nečiupinėkit šautuvo, ba pri̇̀muštas – dar nusišauste Kvr. Nei parako, nei šratų – neturiu kuo šautuvo primùšt Ut. Armota buvo tuojau primušta J.Balč.
| refl. tr.: Kol prismušiau muškietą, ir zuikis pabėgo Lp.
12. tr. priploti, priplūkti: Visus javus lietus pri̇̀mušė in žemę – ir pjaut bus negera Ds. Pasėjau miežius, o lietus primušė; dabar vė atakėjau, kad žemė būt minkštesnė Dglš. Lietus primušė visas dulkes rš. Jau pri̇̀mušė sniegą [važinėdami] Ukm. Kietas kelias lengva primušt Ut.
| refl.: Pasleidęs sniegas pri̇̀smuša po arklio kanopom Rod.
13. tr. kietai, glaudžiai pridaužti, prispausti: Muštuvai pri̇̀muša siūlus Prn. Kap tu čia audi, primùšk geriau – audimas labai retas Kt. Stvėrė net po kelis pėdus iš karto, bloškė juos ant laito, koja vis primušdamas prie kitų pėdų J.Balt.
14. tr. banguojant atnešti, priplakti: Atnešė vilnys švendrų pundą, jis tą pundą pasigriebė ir užsigulė, tai jį vilnys primušė prie salos kranto BsPIV181.
| refl.: Liūno dalis plaukioja kurį laiką po ežerą, kol, prisimušusi į pakraštį, priauga rš. Prisi̇̀mušė jie ant kraštą, išlipė iš laivės BM15.
15. refl. su vargu prieiti prie ko, prisibrauti, prisigrūsti: Sunkiai prisi̇̀mušiau prie kasos Kp. Nė prisimùšt negalėjau per žmones Srv. Kol prisimuši̇̀ bilieto nusipirkt, galia ir traukinys išeit Slm. Ir važiuok, kai an traukinį neprisi̇̀muši! Trgn. Daug vargo padės, kol prisimùš prie malūno Ėr. Dėl sodiškių cukrus nepri̇̀smušamas Lš.
16. tr. prijungti, priskirti: Algirdas daugiaus gudus veikė, plėšdamas nuo jų žemės kampus ir primušdamas prie Lietuvos V.Piet. Mizarai primušti̇̀ in Didžiasalį (jų vaikai privalės lankyti Didžiasalio mokyklą) Lp. Dabar ta vieta primušta miestelin Pb. Tą daržą nuo jo paėmė ir pri̇̀mušė prie visų daržų Gž. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvęt jiems ūbą primušė lauko K.Donel. Primušk ir tą dvidešimt pri visos sumos Bt.
17. refl. pritapti, prisiplakti: Gal pri̇̀smušė mūs karvė kur prie svetimų karvių, kad jos niekur nerandam Nč. Prisimùšo pri mūso toks senis ne iš šen, ne iš ten Krš.
| Jei neprisimùš (neprisimes) kokia liga, dar galiu pagyventi Krš.
18. tr. Jnšk, Ut pridėti, prispausti (antspaudą): Pri̇̀mušė antspaudą prie laiško ir nunešė Gž. Rašiau gromatėlę aukso litarėlėm ir primušiau pečetėlę rūtų vainikėliu LTR(Sv). In grabo duris pečatį primušė A.Baran.
ǁ prilipdyti: Ben aštuonias markutes pri̇̀mušė an siuntinio Užp.
19. tr. mušant atvaryti: Jauną į kaimą i su pagaliu negal primùšti Krš.
20. refl. atvykti, atkeliauti: Tiek, sapnavau, mušiaus – gal jau prismùš kas nors Skdt.
×21. (vok. anschlagen) intr. sotinti, stiprinti, eiti į sveikatą, į naudą: Prasti valgiai žmogui labiausiai prideringi, pri̇̀muša KI493. Jis daug alaus išgeria, ale turbūt jam ir primuša, kad toks diktas Všt. Kad ji (degtinė) ma[n] visą čėsą nieko neprimuša, tai aš jos nė nenoriu Gs.
◊ kai̇̃p kūlè (búože) pri̇̀mušta sausakimšai prisigrūdę: O žmonių – kai̇̃ kūlè pri̇̀mušta Skdt. Kai̇̃p kūlè pri̇̀mušta, nei kur kojos beįkelt PnmR. An vakarėlio tai pilna pirkia ir priemenė buvo žmonių – kap búože pri̇̀mušta Nč.

×razmùšti, ràzmuša, ràzmušė (l. rozbić, brus. paзбiць) tr. išdalyti, suskirstyti: In tris laukus ràzmušta: vienas pūdymui, kitas rugiam, trečias vasarojui Brsl. Nedidelis kaimas, vienkiemiais ràzmuštas Švnč.
sumùšti, sùmuša, sùmušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, apkulti: [Onelės] nugarėlė ir šonai – viena mėlynė – kaip obuolys sumušta Žem. Tas nurėdė, sumùšo Kin. Kaip varno plunksną jį sumušo LTR. Atavežė sùmuštą kai obuolį OG415. Vienus sumušė, kitus užmušė Ch1Mr12,5. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Aš kap sùmuštas (visą skauda) Alk.
ǁ sugelti: Ar tę nesumuš jumis bitės? Vl.
2. refl. pradėti muštynes: Kap čia mes sùsmušėme su tavim, aš ir pati nežinau Al. Bajoru du susimušė tarp savęs P.
^ Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo NžR.
ǁ R354, Šts pradėti karą.
3. tr. nugalėti kare, kautynėse: Priešus sumušė – į šipulius, į dulkes sumalė rš. Neprieteliai sumušė mano vaiską BM168.
ǁ prk. įrodyti nepagrįstumą, sugriauti: Mes sumušėme visus tuos argumentus rš. Tam tikslui parinkome nesumušamus (nepaneigiamus) faktus rš. Autorius pats sumuša save (sugriauna savo argumentus) rš.
4. tr. Ėr sukapoti, suplūkti: Ledai lauką, javus sùmušė, sukūlė KI579. Sùmušė, suplakė tas lytus tuos dobilus, kad visai negali papjauti Gs. Akys nenoromis verkia, pamačius [ledų] sumuštus javus I.Simon. Linus kai patalą paklojo, taip sumušė Klt. Yr miežių daug sumuštų̃ lietaus Slm. Taipo tapo sumušti linai ir miežiai, nesa miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31. Šiemet iš bičių maža bus [medaus]: lietus duos i sumùš žolėsnan [bites] Pb.
5. tr. užgauti, sutrenkti: Man ir sùmušė petį Str. Jonukas kelelį sùmušė Užp.
| Kosulys galvą sùmuša (sutranko) Vkš.
| refl. tr., intr.: Vakar beeidamas koją susi̇̀mušiau Smn. Pakaušį sùsmušė Nmč. Griuvo in žemę ir susi̇̀mušė krūtinę Klvr. Susimùšęs obuolys ir įpuvęs Rdn.
ǁ refl. susidurti: Kuone kaktom susimušė su įgėrusiu darbininku rš. Susimùšo du traukiniai kame čia Rd.
6. tr. sutrinti (nuospaudas, pūsles): Delnai nuo arimo teip sumušti, kad nė pasisveikint negaliu Upt. Jam nuo rašymo ant piršto mazolius sùmuštas Skr. Sumùš, sudirbs mazolius medkurpiai Rdn.
| refl.: Dabar jis drožė kiauras dienas. Net jo rankos išlyžyje susimušė juoda gargaždėta karpa, nuolat trūkinėjanti ir apsipilanti krauju J.Balt. Ant kojų papautai susi̇̀mušė Up. Susimuš poputės, bulves bekasant Varn.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Pavalkai sumušę bėrųjų arklių pečius rš. Sumuša kinkymai arklį, ir prisimeta moliūkas Šts.
7. tr. nuvarginti, nukamuoti: Prie karčemos sumušti arkleliai šalčiu dreba, badu žvengia LTR(Šmk). Mes sumušti̇̀, pavargę Dv.
| refl.: Par vasarą tik susi̇̀mušiau Ktk.
8. tr., intr. Nj suduoti, sutrenkti: Sumùšo arklys kojoms i prapuolė Mžk. Jis sumušė delnais į kelius rš. Kai pribėgsi prie dvarelio, sumušk kojas į žemelę MitV277. Adomas pašoko iš savo vietos, sumušė kojom (kaukštelėjo vieną kulnį į kitą) ir kareiviškai atidavė pagarbą A.Vencl. Jau sùmušė ir į būgnus JV428.
9. intr. suskambėti: Sugimuškit, skardūs varpeliai, ar neišgirs mano tėvelis ir motinytė, ar neateis gi in mane siratytę LTR(Žmt).
10. refl. susidaužti stiklais prieš geriant: Susimùškim ant pirmos pažinties Jnš.
11. intr. susilažinti (garsiai sujungiant rankas): Jei netiki, kad Barono karvė perplaukė skersai Malinio ežerą, sumùškim iš litro Ds.
12. tr. iškirsti, išpjauti (pradalgį): Nupjovė rūtelę, nupjovė mėtelę ir sumušė didžius pradalgėlius LTR(Brž). Atadainuoja pulkas broliukų, sumuš šienelį ant pradalgėlių LTR(Ob).
13. tr. supjauti du pradalgius į vieną: Čia po dvi sumuštos pradalgės, aš misliu, kad užteks tų dobilų Šn. Sumušk abu pradalgiu, padaryk sumuštinį Ssk.
14. tr. braukiant sudėti (linus) į didesnes saujas ir sulyginti: Jūs tik iš spalių išbraukit, aš paskui sumušiù Sdk. Mažai sùmušei linus: darant į pundelius, bus daug darbo Rk.
15. tr. sujungti: Krūvon sùmušė kolionijas Lp. Kaip tiktai sùmušė [kolūkius], kitą vardą davė Vžns. Tę keli gyvenimai sùmušta į draugę (į vieną kaimą) Plv. Sumùšo dvi ūki į vieną Vn. Du kiemu į vieną sùmušė Pgg. Sumùšo, subendrijo rajonus Grd. Sumušk viską į vieną vietą ir pasakyk, kiek reiks mokėti Ssk. Kas nepaklausė, kas neužmokėjo, tai už viską sumušė sumušė, ir paskui mokėk, kad nori Nč.
| Kolei visus pinigus sùmušė (susumavo), tai net prakaitas išpylė Ssk. Ji neplaikstė tų pinigų, tik tei[p] vertė vertė, i sumušė ant skaitliuko Jrb.
| refl.: Abi partijos susmušė vienon Vlk. Susmušė motijon (į būrį) visi Arm.
16. refl. vešliai išaugti, sutankėti: Ot susi̇̀mušė žirniai – kap miškas Lš. Ot susmùšęs javas! Kb. Lubinas buvo resvokas, o dar̃ kad sùsmušė, tai uodas snukio neinkišt Rod.
17. intr. sutarti, sutikti: Tai, toks su tokiuo ir sùmuša, geras žmogus nepritiks prie jų Srv. Petras su Antanu sùmuša dar geriau – kaip tikri broliai Srv.
| refl.: Tos dvi mergos taip susimušę, kai dvi sesers: niekada pikto žodžio negirdėtis Vdk.
ǁ sutarti, derintis (garsams): Kai pulke dainuot, labai sùmuša: vienos žemai, kitos laibai Skp.
18. tr. sukalti, kalant padaryti: Turi lengvius vežimus, padarytus be gelžies, nes viską sumuša ir sukylija medinėmis vinimis A1884,155. Sumušei kokį lovį, ir gerai – kokio grabo reikia! Brž. Žmogus miršta, reikia sumùšt iš lentų rakštys (karstas) Arm. Iš lentelių sumušta skrynelė Gdr.
ǁ sudėti į kalamą daiktą: Nupirk 50 pūdų geležies ir šešias bačkas misinginių spilkų ir pas kalvį duok sumušt viską in vieną lazdelę BsPIV274.
ǁ suvartoti kalant: Sùmušėm visus cvekus Lp.
19. tr. sudaužyti į gabalus, suskaldyti: Į šipulius sumùšti BŽ98. Aš į kietą uolą sumušiau žibintą V.Myk-Put. Puodelį jis netyčia sumušo J.Jabl. Vaikai, prisipažinkit, kas sumušė stiklinę Paį. Ir sumušė puodą, tą molinį puodą BsO281. Sumùšta da ką, šiteip daužydamos Lkm. Arklys kojom sùmušė tą vežimą Dglš. Sumušė mūs ąžuolą griausmas Švnč.
^ Kakta sienos nesumuši̇̀ Mrk.
| refl.: Aš nė pats nežinau, kaip iškrito ir susi̇̀mušė Paį. Nukris ir susmùš [lėkštė] Nmč. Stiklinė nulėkė nuo stalo ir susi̇̀mušė Plš.
20. tr. pradaužus lukštą, supilti: Sumušti dešimtį kiaušinių kartu su baltymais ir tryniais rš.
21. tr. sugrūsti, susmulkinti: Druską sùmušam drabnai – kai miltai pasdaro Kkl. Pelus piestoj sùmušam, su rugiais sumaišom ir malam girnose Dgč.
22. tr. daužant padaryti minkštesnį: Sumušta mėsa SD104.
23. tr. susukti (sviestą): Sumùšk rytdienai bent kiek sviesto Trgn. Turi laiko, gali sumùšt sviestą Dgl. Sumušė didžiulį sviestą Srv.
| refl. tr., intr.: Suk antraip sviestą, greičiau susimùš Užv. Kada karvės telingos, tai daug sviestas nebesusi̇̀muša Rm. Susi̇̀mušiau sviesto Bgt.
ǁ nuo teliūskavimosi pasidaryti (putoms): Sumuštoms upės putoms nusitepti ir apsidaryti – nu suskio Šts. Plaukia vainikas linguodamas, žalią putą sumušdamas (d.) Pkr.
24. tr. išspausti (aliejų).
| refl. tr.: Nusivežė centnerį sėmenų į Žvyrius ir aliejaus susi̇̀mušė Skr.
25. tr. suplakti, sukratyti: Ka jau supjaustei ridikus, tai uždėk druskos ir uždengtus sumùšk – būs daugiau sulčių Vdk.
26. tr. suplūkti: Sùmušė tą molį, ir namas Švnč. Sukirsdavo pirkią, paskui sumùšdavo pečių Dglš. Pẽčiai buvo iš molio sùmušta Str. Kelias, prieš pertraukiant darbą vakare, turi būti kaip reikiant sumuštas, pakamšuotas ir visai tvirtas VĮ.
ǁ maigant, daužant kietai suspausti, suslėgti: Su mušekliu sumùšk kopūstus J. Reikia sveikatos sumùšt tokia bačka kopūstų Skdt. Sumùšk gerai kopūstus, kad daugiau skystimo būt PnmR.
ǁ grėbliu padaryti, sukirsti (pleką): Plostas [šieno] reikia sumùšt kupeton ar vežiman Nmč.
27. tr. suminti, sutrypti: Riši karvę – sumùš kojom žolę Lb. Sumùšot taką par daržus Krš.
28. tr. suvyti (virvę): Turi laiko, tai sumùšk tuodu viržpalaikius Slv. Kietai yr sumùšę, negal nė grandies įdėti Grg.
29. tr. sugrūsti, suvaryti: Jau kap dar̃ mergos, tai mergos: in čebatus kojas tik sumùšę – kap kazokai! Al. Tas levas perpykęs kaip jau griebs per aržuolą ir sumušė nagus po tris colius in aržuolą BsPIII283.
30. intr. užeiti, pakilti: Kad sùmušė karštis, vaikas tuoj paliko raudonas Pmp.
31. tr. suvaikščioti: Aštuoniasdešimt kilometrų sùmušė par dieną Bsg.
◊ délnus sumùšti pasisveikinti, paspaudžiant rankas: Vyrai sumušė delnus, moterys pasibučiavo rš.
rankàs (rañkom) sumùšti patvirtinti susitarimą: Susitarė ir rankàs sùmušė Ut. Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti Vaižg. Suderėjo, sùmušė rankàs ir duoda pinigus Pb. Sùmušė rañkom Gs.
užmùšti, ùžmuša, ùžmušė tr.
1. R nužudyti (ppr. smūgiu): Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Jo brolis galėjo ir žmogų ažmùšt Nmč. Akmenimis ažumuštas SD82. Susiedai suejo ir ùžmušė vilką Trak. Paėmiau pagalį ir užùmušiau aš tą gyvatę Sb. Spąstai pasidirgo ir užmušė pelę J. Baroniukas kai insikeignojo (įsibėgėjo), kai davė jam kakton i ažumušė iškart Rš. Kai daviau žąsinui lazda per galvą, tik neažùmušiau Ds. Namo atėjo sveikas [iš karo], neažùmušė Kp. Aš dar atmenu, jog negalėjom į ganyklas išleisti karvelių: tujaus ar meška užmušė, ar vilkai sudraskė M.Valanč. Užmušiau žvirblį, išviriau širdį JV758. Kaimynas pakritęs ir negyvas; mat jį perkūnas užmušė (nutrenkė) BsMtI11. Pusė lašo nikotino užmuša katę, lapę, šunį rš. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD8. Ir indavėt kalaviją jų rankosna, idant mus užmuštų BB2Moz5,21.
| Kad tokia buvo sutukus, tai kraujas ùžmušė (staiga mirė) Gs. Sukaitęs pasmaudė – paplekcija ir ažùmušė Ds. Gimdytojus ir vaikus užmuš maras (mirs nuo maro) Mž427. Prigavo mane ir per jį užmimušė BtPvR7,11.
^ Toks vyras – jo kūju neažmùštum (stiprus) Imb. Bėga kaip tėvą užmušęs (labai greitai) KrvP(Plm). Tėvą motiną užmušus tik, šiandie eiti (toks prastas oras) Kdn. Maža gyvatė didį jautį užmuša LTR(Jz). Vienas šerną užmušė, o kitas mėsą valgo LTR. Žodis užmuša, žodis ir pagimdo TŽV598. Kad tave grausmas ažmuštų̃! Ds. Muša muša, o nieko neužmuša (širdis) LTR(Pnd).
užmuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Kareiviai užmuštinai mušė nekaltus žmones M.Valanč.
2. labai, kone iki užmušimo: Užmuštinai̇̃ muša savo vaikus Krž. Tokį blogą vaiką mušk mušk žumuštinai̇̃ Rod. Neduok Dieve, ištekėti už pijoko vyro: girtas parvažiavęs muš užmuštinai̇̃ Užv. Muša užmuštinai̇̃ ir dar nori, kad pati gera būtų Srv.
| refl.: Kap davė aukštielnykas an ledo, ir ažsi̇̀mušė Krd. Tu krisyt (krisi) vėleis, užsimùšyt (užsimuši) Vn. Seniau smertin užsimùšdavo, dabar nebesgirdi Kkl. Kap virto žmogus ir žùsmušė Pls. Ažùsmušė abudu [motociklu važiuodami] Dv. Tu patis užmušies, jei, ką liepia vaistytojas, saugot nenori DP243.
^ Kai bus nelaimė, tai ir an pečiaus ažsimuši̇̀ Trgn. Žiurkė aruode užsi̇̀muša – nebėr nei grūdo Ėr. Kad tu užsimuštum ant pernykščio ledo! LTR(Šmn). Draugė maža, o duonos nėr – nors užsimùšk in sieną Lp. Padėjo kažkur duoną – gali užsimùšti beieškodamas (niekaip nerasi) Jnš. Kažkur padėjo peilį – užsimùšk (kad ir kažin ką darytum) nerasi Jnš. Užsimùšęs tu pas mane kapeikos nerasi Jnšk. Užsimùšęs dirsės nerasi Skr. Gal užsimùšęs ir rastum kokią vieną blusą Skr. Ieškok užsimùšęs, vis tiek nerasi Jrb. Nė užsimùšęs jos nerastum Skr. Mat, ieško užsimušdamas autų, o autai jo [ieško] Srv. Žmonės sodina cukrinius [runkelius] užsimušdami̇̀ (labai skubėdami) Šd. Kiaulės ėda užsimùšdamos (labai godžiai) Rd. Ana gi až jo ažsimùšus (eina iš galvos), Dievuli aukštuli! Str.
užsimuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Užsimuštinai̇̃ muštis Š.
2. labai smarkiai, su dideliu noru: Griebia užsimuštinai̇̃ Pn. Žmonės tenai lekia užsimuštinai Pmp. Bernas užsimetė užsimuštinai̇̃ važiuot an turgų Ėr.
ǁ paskersti, papjauti.
| refl. tr.: Tokie vyrai paršo neužsi̇̀muša! Aš jau papjaučiau Jrb.
ǁ prk. pražudyti, sužlugdyti: Tai jau visai užmuštų mūsų kraštą toks darbas A1884,369. Tokiu būdu buvo ketinę tą laikraštį užmušti A1884,288. Kritikos atsiliepimas buvo užmušantis rš.
ǁ ištikti: Tarnas mano guli namie, stabu užmuštas BPI184. Jėzus … bylojo stabu užmuštamuojam VlnE118.
ǁ labai smarkiai sutrenkti, sužeisti: Jau kartą mane tas aitvaras (arklys) užùmušė Vb.
| refl.: Atsimeni, kaip aš anais metais užsimùšęs buvau? Slm.
ǁ prk. labai įžeisti, įskaudinti, pritrenkti: Seniau vyresnio žmogaus tãvim nevadins, o dabar „tujai“ ir „tujai“ – teip ir ažùmuša Ut. Tu dabar tai mane užmušei An. Juos pavadink biednais, tai visiškai užmuši (labai įsižeis) LTR(Ds).
^ Dažnai juoku žmogų užmuša labiau, negu kuolu KrvP.
ǁ apsvaiginti: Nuo dviejų čėrkų i užmušė mane Upt. Tas alus buvo toks ùžmušamasis (stiprus) Krg.
| Miegakulis visada miegu žumuštas Rod.
2. nustelbti, nuslopinti, sunaikinti: Žirnių užkramtysiu – užmuš [degtinės] kvapą burnoj J.Balt. Česnako sultys užmuša nuodus rš. To žolė ažùmuša kviečius Dbk.
ǁ nugalėti kalboje, įtikinti: Savo žodžiu užmušė visus (susirinkime) Rk.
ǁ sulaikyti, užgniaužti, nutraukti: Jam ta žinia ùžmušė kvapą Brt. Kad tu prapultum, arielkos stiprumas! Kvapą ažùmušė Ktk. Šaltas oras dūką (kvapą) ùžmuša Rdm. Užmušė žadą Šts.
3. sutrenkti, užgauti (ppr. akį): Davė akmeniu, ùžmušė akį, ir daryk dar̃ žmogus ką nori tokioj darbymetėj Krok. Bene boba tau akis užmùšo, kad taip pamėlynavę Kair. Pakėlė galvą, žiūru – akys ùžmuštos, užmėlenavusios Krš. Kad būdavo kitas gavęs į antakį, sakydavo: antakiai užmušti̇̀ Smln. Baisus apledijimas, mačiau žmogų ùžmuštu paakiu Plt.
| refl. tr.: Užsi̇̀mušė akį Klvr. Užsimušiu kojelę, pardildysiu padkavą TDrV116.
ǁ smūgiu, sutrenkimu padaryti: Na, ir gumbą tau ùžmušė Šk.
| refl. tr.: Virto ant slenksčio ir kaktoj ragą užsi̇̀mušė Skr.
4. nukirsti silpnesnę kortą (lošiant): Atidaviau visus kozerius ir nebeturiu kuo užmùšti Jnš.
5. išmesti, išmušti į viršų: Atslenka per upę kokia tep kap i stubelė, net vilnį užmušė tep an kranto (ps.) Mrj.
| refl.: Marių vilnys iki arti viršaus kalno užsimušė BsPI56.
6. Kkl, Trak, Rmč užkalti: Užmùšk skylę, kad paršai neišlįstų Lš. Ateina žiema, reikia užmùšt skliautas Trgn. Žumušk tvartinio duris, kad meitelys neišsimuštų Rod. Daržinės kampas reikia užmùšt lentelėm kokiom Skdt. Ėmė ir ažùmušė tos bačkos dugną Arm. Užmušo mietus, užkėlė vartus, neleido žmonių važiuoti LTR(Tl).
ǁ atitverti: Užmùšim [kertėje lentomis] Joną, ir tegu sau gyvena Lp. Kiaules reikėjo šalinėj užmùšti, dabar jau būtų meitelukai Brt. Žumùšk penimį, kad neskraidyt kur nereikiant Rod.
ǁ refl. užsidaryti, užsitrenkti: Sulindo vaikai į skrynę, viršus užsimùšo – ką nenuslopo Krš.
7. pradaužus supilti (kiaušinį): Užmušk kiaušinį kokį in petelnios ir pavalgysi KlbX133.
8. užkimšti, užtaisyti: Butelius reikia kietai užmùšti, kad alus neišsivadėtų Jnšk.
| Užmušti su štempeliu pakulas (užtaisant šautuvą) Šts.
ǁ part. praet. prk. pilnas: Šieno du vežimai užmušti̇̀ sugrebota Al. Penkis ùžmuštus vežimus mėšlo išvežėm Lš. Čia kavalkas kelio – du kilometrai užmušti̇̀ Alv.
užmuštai̇̃ adv.: Tę bus trys vežimai šieno užmuštai̇̃ Lp. Šieno užmuštai̇̃ šalinę prikrovėm Lš.
9. labai suvarginti, nukamuoti: Kur tu važiuosi per balas – arklius užmuši! Ar. Toks gaspadorius kaip tik paima arklį, ir ažumuša, lieka tik skūra Dgl. Užmùši arklį, tokiu oru važiuodamas Rs. Vargo ùžmuštas (labai suvargęs) Arm. Ažùmuštas, ažkultas, kurgi – vienas in (ant) tiek žemės Dbk. Jo arkliai žiemą vasarą užmušti Trs. Arklys ažùmuštas, nenori važiuot Str.
| refl.: Su tais rąstais čyst užsimušáu Skdv. Tu užsimuši̇̀ su tuo mazgojimu Kp. Argi būtų taip susenėjęs – darbais ažsi̇̀mušė, ir gana Ds. Anas amžinai nuo darbų užsimùšęs Ds.
| Vis nėr kada – su tais darbais užsimušęs (labai užsiėmęs) J.Paukš.
10. refl. tr. užsidirbti sunkiu darbu; užgyventi: Vyras mušės mušės, o ką gi jis užsi̇̀mušė? Kp.
ǁ su vargu, per ilga įsigyti, pasiekti: Užsimušėm in gerų paukščių Dgl.
11. refl. vargais negalais, besiblaškant užmigti: Led ne led užsi̇̀mušiau, užsimigdžiau Ds.
12. part. praet. labai panašus į ką: Jis tai ùžmuštas tėvulis Al.
◊ kai̇̃p ùžmuštas kietai (miega): Miegojau kaip užmušta Pg.
nórs užmùšk (užsimùšk) jokiu būdu: Nors tu ažmùšk, nieko nepadarysi! Mlt. Nor tu ją užmùšk, ji savo, ir gana! Rdm. O išeit, koc užsimùšk, nėra kur Rd.

spi̇̀rti, -ia, spýrė
1. intr. R, MŽ, Sut, I, K, L, Rtr, Š, Trk, Str smogti, mušti koja: Spýrė į užpakalį ir išvarė DŽ1. Ašvienis spýrė jaijai patvykst J. Jauna karvelė, ana spi̇̀rs, nepamilš nėkas Sd. Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk Krž. Spi̇̀rt kelia vis koją teliukas Klt. Briedis pult nepuola, ale jei lįsi, tai labiausiai spi̇̀ria KzR. Spirti į žemę N. Ka jauna buvau, į vienas duris ka spýriau – trejos atsidarė! Ms. Spýrė langan i pro langą [iš degančio autobuso] Pg. Karalius liepė spirt koja ir kakta mušt, ir tos prilipo MPs. Jis, parėjęs iš karčemos, į dureles spýrė JD1008.
^ Svetima koja vis daugiau spiria LTR(Vdk). Akyse giria, už akių spiria KrvP(Krsn), PPr105. Su ranka glosto, o su koja spiria LTR(Vdk).
ǁ turėti įprotį smogti koja: Iš cigono nupirko tokią kumelytę: ir kanda, ir spi̇̀ria, ir pryšakinėm kojom kerta Grz. Nusipirko spi̇̀riamą arklį Grž. Tavo arklys spirą̃s – negali į jomarką statyti Gd. Karvė y[ra] milžti spiranti̇̀ Šts.
2. tr. smogiant koja, stumti iš vietos tolyn: Kada jos (laumės) avelę pasigavo, jisai spyrė puodą, ir žvakė jas apšvietė LTR(Auk). Gaspadinė spyrė koja šunį ir katę ir paėmė nulėkusį blyną LTR(Slk). Krizas taip pat krapšto, spiria kurpės nosike akmenį, žinodamas draugo silpnybę radiniams, erzina jį P.Cvir. Naujų metų vakarą reik spi̇̀rti batą nu kojos: jeigu pirštai į duris – išeisi, jeigu kulnis – pasiliksi Vkš. Antis pramainui čia viena koja, čia antra spiria vandenį užpakalin rš.
| prk.: Žmogus – sviedinys: vieni spiria į vienus vartus, kiti – į kitus J.Gruš.
^ Sniegena jau spi̇̀ria ledą, būs pavasaris Pgr. Kai mirtis toli – ją šaukia, kai arti – ją spi̇̀ria Skr.
3. intr. kišti, statyti (koją į laisvą batą, į kilpą): Spi̇̀rti į klumpes, į batus NdŽ. Ant žirgo sėsdams dūmojau, į kilpas spirdams rymojau LTR(Krtn). Ant žirgo sėsdams, į kilpą spirdams, nušavo balandelį, kieminąjį paukštelį D20. Ant žirgelio sėdau, į kilpas spyriau N251. Spi̇̀rk į šliurikes kaip į valtikes Krg. Šok iš lovikės, spi̇̀rk į šliurikes, kibk už klemeruko kaip už velniuko! LKT133(Plik).
| refl.: Aš jau spi̇̀rsuos į batus – bijau gyvačių Štk. Reik spirtis į [balno] kilpą – kilpos nėra Sln.
ǁ įstatytą, įkištą išmauti, ištraukti: Nei aš sėsiu nuo žirgelio, nei aš spirsiu iš kilpelių KlvD47.
| refl.: Dik (dėl ko) įsimovei tą batą – tujau spirýs lauku! Ms.
4. tr. minti (audžiant): Spiri̇̀ tas nytis – teip išsispira, spiri̇̀ tas – teip Žeml. Skieminis į audeklą deda, ka spi̇̀rtumias LKT70(Dr).
5. tr. stumti, mesti iš vidaus atgal: Ka mintuvai y[ra] negeri, linus spi̇̀ra atbulus į viršų Žd. Jau spalį spi̇̀ra laukon (atsiskiria spaliai nuo pluošto) – gal linus minti, jau atbuvę y[ra] linai Plng.
6. intr. Sut, VĮ stumti, spriegti spyruokliuojant: Spyruoklė spi̇̀ria atgal DŽ. Pagedo dvikirpės žirklės, nèbspira, nebatsprenga Šts. Geras šautuvas nespira Šts. Brička kaip trenks į duobę, risorai iš piktumo kaip spirs aukštyn Ašb.
ǁ atšokti: Reikia žinot, kiek medis spi̇̀ria nuo kelmo, kai virsta Skr.
7. tr. susitelkus, susigrūdus stumti, spausti: Ledai tiltą spi̇̀ria NdŽ.
| refl.: Ledai prie tilto spi̇̀riasi DŽ.
| prk.: Spi̇̀riasi visi darbai į krūvą DŽ1. Spi̇̀rias visi darbai rozam Dglš.
8. tr. puolant spausti, versti trauktis: Švedus labai spyrė rusų ir lenkų kariuomenė LTR(Ant).
ǁ stengtis pašalinti, išstumti: Jį jau iš vietos spi̇̀ria NdŽ.
9. tr. Š, NdŽ dėti ramstį, remti spyriais: Sieną spi̇̀rti, kad nekryptų DŽ. Suvirto obelis [nuo vaisių svorio], reikia spi̇̀rt Klt.
10. refl. R remtis, stengiantis išsilaikyti: Spi̇̀rias ranka, nepasikelia [senutė] Klt.
| prk.: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
11. tr. liesti, siekti, remti: Verpstė spi̇̀ria pumpurę Rdš.
| Gryčioj garas lubas spiria rš. Dūkas spi̇̀ria (tvanku, nėra kuo kvėpuoti) Žrm.
| prk.: Jau ta senatvė spi̇̀ria – kur čia spėsi susitvarkyt! Plv.
| refl.: Kai atsklaupi, šitan daiktan (į nuospaudą) ir spi̇̀rias batas Skdt. Laukai spirias Jonių rubežiun Gdr.
12. tr., intr. diegti, durti, remti: Jau senystė: tą spi̇̀ria, tą sopa Dglš. Diegliai spi̇̀ria visą Klt. Diegliai jį iš visų pusių spi̇̀ria Skdt. Jau diegliai spi̇̀ria pašoniais Krd.
13. tr. prk. eiti pridurmais, kilti tuoj po ko: Rašyti – kol aš to noriu, kol mintis spiria mintį sp.
^ Bėda bėdą veja, vargas vargą spiria, bėda kojas taiso LMD.
14. intr. skleisti, mesti spindulius: Bemiegant saulė spýrė Aln.
| refl.: Mieste sniegas greičiau tirpsta – saulelė labiau spi̇̀rias Kp.
15. trenkti (apie griaustinį): Tą dieną užėjęs juoddebesis su žaibais, ir perkūnas spyręs į tą mūrą ir sutrupinęs BsMtII194(Sln). Triobos be perkūnsargio, galia spi̇̀rt griausmas Antš. Spýrė griaustinis į daržinę, ale neuždegė, tik gegnę suaižė Jnš. Viena pušis baigia džiūt, perkūno, matyt, spi̇̀rta Ob. Perkūnas trinkt spyrė į tą patį medį ir sudraskė M.Valanč. Trenksmas toks esti nesvietiškas, jog, sakytumei, dešimtis perkūnų spyrė Blv. Seniau moterėlės kišdavo šventus berželius pastogėn, kad nespir̃t Slm. Kad perkūnas nespirtų į namą, kiša pastogėn kadugio šakelę MTtV202. Kur diemedis auga, ten perkūnas spiria LTR(Ppl).
^ Kad tau, jaunas bernužėli, perkūnėliai spirtų LTR(Ob). Kas pats save girs, tą perkūnas spirs LTR(Auk).
16. gelti, kąsti: Bitis benori spirti man, t. y. įkąsti J. Šiandieną nė viena bitis nespýrė Brs. Širšūnai y[ra] spirą̃ Grg.
17. intr. šnek. sparčiai, greitai eiti, bėgti: Nelaukęs autobuso, sparčiai spyriau namo – ką čia reiškia keletas kilometrų, kai bėda veja! rš. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo BsPII328. Spi̇̀riam namo – lyt ruošiasi Dkš. Taip nepaeina, o kai supyko, matai, kaip greitai par laukus spi̇̀ra Vkš. In tę gerai spýriau, kad nenusvėluoč Rod. Petriuk, karvės jau dobiluos – greit greit spi̇̀rk! Pnd. Tai ką – spi̇̀rsim šiandie į šokius? Klvr.
| refl.: Bernas su merga kai spi̇̀rias keliu, tik karnos dryksi Prng. Arkliai spyrės iš viso vieko, net priguldami, kaip mūsiškiai sako Vaižg.
18. intr., tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti, gerti: Kap paleidau po atolą [karves], tai spýrė jau jos, spýrė, kiek tik norėj[o] Pls. Spiria kap maišan (daug valgo) Pls. Spi̇̀rk šitą bonkę, bus šilčiau Kvr.
19. tr. šnek. sunkiai nešti, vilkti: Ana tuos akmenis spýrė namo Rod. Meška eina, spi̇̀ria diešką medaus (ps.) Rod. Vilkas avį spi̇̀ria Dsn.
20. tr. I, LL91,326, Š, BŽ82, Rm reikalauti, versti, raginti ką daryti: Skolininkus spyriau, kol atidavė skolą J. Nežinau, kas ir bus, kai teip greit spi̇̀ria ataduot Skdt. Daba spi̇̀ra mokyties, o kitą kartą reikėjo už mokslą didelius piningus kišti Rdn. Visus vaikus spi̇̀riat Vilniun Pls. Mažus mus spýrė prie darbo Alks. Spi̇̀ria ir spi̇̀ria ravėt: nuravėjo tiek vagų, ir da spi̇̀ria Skp. Spi̇̀ria ir spi̇̀ria į darbą Kdn. Spi̇̀ria duoti pieną [į pieninę] Ėr. Spýrė kelius pataisyt prieš penkiolikę [birželio] Pl. Pyliavą spi̇̀ria ataduot Ktk. Tu spiri mane pasakyti, kokį aš turėčiau norą J.Balč. Pagaliau kūdikį pakrikštijo, bet ne taip greit, kaip spyrė bobos A.Vien. Malūną ar miestą pasiekti bandė tik kruvino reikalo spiriami P.Cvir. Jei reikalas nèspiria, tai pabūk Mrj. Atjunktau [rūkyti], kad spirtų̃ reikalas Drsk. Spi̇̀rk, kad ženytųs, kad nestąsyt Klt. Tėvulis spýrė tekėt Mrc. Marijona už jo ištekėjo tėvų spiriama P.Cvir. Ką daris, kad vargas spi̇̀ria Kp. Tik spiriamai̇̃s atsitikimais NdŽ. Liko trys dienos, jau velnias spiria, kad pasirašytų BsMtI41. To vyro motina spirdavus tą savo marčią katrą rytą geldas išmalti Sln. Dievas liepė man čirškėt, o jūs spiriate tylėt (d.) Mšk.
spiriamai̇̃ adv.: Tai yra spiriamai̇̃ reikalinga NdŽ. Aš spiriamai̇̃ kláusiau, bet anas nieko neatsakė Rod.
spirtinai̇̃ Jam ne tep labai dar spirtinai̇̃ reikia [žento] Lp. Lietuvis esti spirtinai varomas vokiškai mislyti, spręsti prš. Gėrė arbatos tik visi po pusę stiklinės, nors namiškiai spirtinai prašė, kad nesididžiuotų TS1904,2.
ǁ intr. impers. Vlk apie norą išsituštinti: Bobut, nešk kibirą, ba jau man spi̇̀ria Auk.
21. tr. ginti, varyti tolyn: Kur tu spiri̇̀ keltuvas? Rod. Vėjas spiria debesis Rod.
22. refl. veržtis, brautis: Kur dar tu spiri̇́es – į sodžių pas vaikus nubėgt?! Lp. Pabūk, kurgi spiri̇́es?! Pls. Svečias jau namo keliaut spyrėsi J.Jabl. Aš pats neprašysuos, nespi̇̀rsuos į anų tarpą Krš. Dar̃ miestan visi spi̇̀rias spi̇̀rias Dbč.
23. refl. stengtis: Jie menkai tesispyrė, kad kalba išliktų rašliavoje ir mokslavietėje A1884,1. Aš spýriausi karvę atsiimt PnmA. Spi̇̀rkis nesispi̇̀rk – manęs neaplenksi Srv.
24. refl. Sut priešintis, nesutikti, spyriotis: Jis spi̇̀riasi prieš mane DŽ. Spi̇̀rtis priešais NdŽ. Jis visai nemano nusileisti, spi̇̀riasi visom keturiom Jnš. Spi̇̀rias, kad nebus gaspadine Klt. Ko čia vienas spiri̇́esi – kaip visi nutars, teip ir bus Ssk. Smala tavęs nematai, kad jau teip spiri̇́es – apseisiu ir vienas Užp. Jeigu tik spir̃sis, nieko jam nepadaris Rš. O tai jau kokia: juo labiau tave prašai, juo labiau tu spiries! A.Vien. Tu pati tūrėkis, nenusigąsk, spirkis kiek begalėdama Žem. Teisybė, žinoma, spyrusis, nenorėjusi duoti; bet buvusi peralkusi ir norom nenorom sutikusi (ps.) Klvr. Jį nešte nunešė – jis da spýrėsis Ar. Avis spi̇̀ras, bijo eiti Klm. Spiras kaip utis, į pirtį vedama LTR(Vkš). Spýrėsi kaip ožys an ledo Rm. Spi̇̀ras kaip tekis, pjauti vedamas Kv.
| prk.: Neakėta dirva, tai plūgas spi̇̀rias, šokinėja Pl.
^ Ir besispiriančią ožką turgun nuveda KrvP(Rtn).
25. refl. Sl gintis, laikytis: Žemaičiai ilgai pryš spyrėse, nepasiduodami kryžokams I. Žemaičiai, nebvaliodamys vokyčiams spirties, leido jiems palikti savo žemė[je] kunegus, skelbėjus tikėjimo katalikų M.Valanč. O kurie nespyrės pryš pagundinimus, suguro M.Valanč. Būkite tada paklusni Dievui, o spirkitės prieš velnią Sut.
26. refl. I ginčytis: [Kai kurie] iš epikūrų ir stoikų filosofų spyrės su juo BtApD17,18.
27. refl. I varžytis, kovoti dėl ko: Paliko du sūnu, kurie apei karalystę tarp savęs spyrėsi S.Stan.
28. refl. didžiuotis: Pinigais spirtis N.
◊ aki̇̀s spi̇̀ria (kam) labai sunku: Net man aki̇̀s spýrė, kap man buvo sunku Pls.
į kójas spi̇̀rti bėgti: Dangus griūva, reiks bėgt, – ir ėmė [katinas] į kójas spi̇̀rti MitII51(Jrk). Velnias greit spýrė į kójas, o žmogus, an kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko MitI87.
į pùspadį spi̇̀rti Šv bėgti.
į sùbinę (į ùžpakalį) spi̇̀riamas Mžk, Dr vlg. viskam negabus, nesumanus, ištižęs: Esi į sùbinę spi̇̀ramas, niekam netinki Krg. Nebuvau į subinę spiriamas, o dėlto vieną kartą apgavo J. Ta motriška ne į subinę spiriama, t. y. neslinka J. O žemaitis ne į užpakalį spiramas tėra, ant šakės ano nepakratysi S.Čiurl. Užaugo vyras ne į sùbinę spi̇̀ramas Rdn.
į sùbinę spi̇̀rti vlg.
1. išvyti, išvaryti: Kad ne vaikas, spir̃čiu [pačiai] į subi̇̀nę, ale gailiuos vaiko Krš. Ka aš nebūčio su vaiku, anam į sùbinę spi̇̀rčio Krtn. Munęs susiedai nèspira į sùbinę i nevaro numie Trk.
2. griežtai atsisakyti: Spi̇̀rsu tam šnapšuo į sùbinę i neprasidėsu Krš.

iš nagų̃ spi̇̀rtis iš visų jėgų stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų Raud.
ne iš kélmo spi̇̀rtas KlK2,49 šaunus, sumanus, apsukrus: Siuvėjas ne iš kelmo spirtas, atskiria lepšę nuo baravyko P.Cvir. Matau, kad esi ne iš kelmo spirtas K.Bor. Aš ne iš kélmo spirtà Ps.
ne toliaũ spi̇̀rtas labai panašus: Ir dukrelė ne toliaũ kaip motina spirtà Ktk.
nósį spi̇̀ria greit gims: Ket[u]ri vaikai vienas paskui kitą, o penktas jau vėl nósį spi̇̀ria Rod.
pãdkavas spi̇̀rti mirti: Katrą metą sirgo, i visi sakė, ka jau spi̇̀rs spi̇̀rs pãdkavas Erž.
prie si̇́enos spi̇̀rti versti nusileisti, pasiduoti: Vėl tas nelemtas klausimas. Petras spiria tėvą prie sienos, ir tiek rš.
séilė į lū́pas spi̇̀ria knieti ką pasakyti: Greit nebus galima purvais į akis drabstyti ir tai rašyti, ką seilė į lūpas spiria TS1904,5.
ugnimi̇̀ (ugnià) spi̇̀rti piktai atšauti, atsakyti: Spi̇̀ria ugnià, ką pasakai Žal.
antspi̇̀rti, añtspiria, antspýrė (ž.) tr. J, KŽ prispyrus pareikalauti, priversti: Klebonas buvo antspirtas, kad pigiau laidotų Šts. Antspýriau, ir padarė, o kad ne – ir šiandien teip pat būtų tebesą Brs.
apspi̇̀rti, àpspiria, apspýrė
1. tr. kojomis apkasti, apkapstyti: Pylės apspira kiaušius su lapais, ka žmogus neanteitų Šts.
2. refl. pasiremti, atsiremti: Su kačerga (lazda) apsispi̇̀rt gerai LKKXIII25(Grv). Rankom apsispýriau žemės ir paskėliau Dv. Kap pagaspadoriausi, tai duoną valgysim net sienos apsispyrę (iron.) Arm.
atspi̇̀rti, àtspiria, atspýrė; L
1. tr. K, M, Š, Rtr, NdŽ spiriant koja atmušti, atstumti, atkelti, atidaryti ir pan.: Atspirk koja man šluotą Plv. Tas šunukas pula, ans su koja àtspira Jdr. O jei neatkels vario vartelius, atspi̇̀rki, žirgeli, nors su kojelėmis JV1069. Duris su koja atspyręs išeina į kiemą rš.
| refl. tr. K.
2. intr. įspirti spyrusiam: Nespardyk arklio, be kai anas tau atspir̃s, tai daugiau nebenorėsi! Ds.
3. refl. tr. koja prisitikus į ką nusimušti, užsigauti: Motina visiškai neseniai, eidama per pievą, nepastebėjo žolėj įkaltos gembės ir skaudžiai atsispyrė į ją kojos pirštą I.Simon.
4. tr. atkišti, atstatyti (koją): Kaip ana tą koją buvo atspýrusi?! Ms. Šeško Petras nė nepriklaupė, visas mišias stovėjo koją atspyręs Blv.
5. tr. Š, Rtr spyriu, ramsčiu paremti, prilaikyti, sustiprinti: Su atsparu atspi̇̀rk tiltą, kad nevirstum J. Nemokėjo atspi̇̀rt – žardą išvertė vėjas Slm. A atspýrei koptas su kuom noriantais? Up. Grūšnių padaug, buvau atspýręs šaką Ob. Atspýrėm sūkertinį (namą pakeltais sparais) i išdžiovenom Dglš. Pastogės kertė ties priešininke, visai jau į žemę atsirėmusi, rodėsi, turinti atspyrusi trobos galą, kad langeliai neįsikniaustų į žemę Žem. Neatspiramas I.
^ Mėsos stirta geležim atspirta (kaustytas arklys) LTR(Sml).
6. refl. Rtr remiantis pasilaikyti, atsiremti į kokį ramstį: Žmogus lazda atsispýrė, lazda lengviai palindo (sulindo) žemėn Vlk. Kojytei kas būtų, lazdyte atsispi̇̀rdamas eitum LKT340(Ign). Palkute atsi̇̀spiriu, ir man geriau Rod. Atsispi̇̀rk lazdaite Azr. Kap palandžioju (pavaikštau), pasėdėt, atsispi̇̀rt jau reikia Dbč.
^ Gausi par ubagą lazdą, kad jam pačiam reikia atsispirt LTR(Aln).
7. refl. R, MŽ219, K, J tvirtai atsiremti kojomis, norint atsistumti, atsitolinti, pakilti, atsilaikyti ir pan.: Šarūnė, dar žengus kelis žingsnius, atsispiria į smėlėtą dugną ir lengvai nuplaukia V.Bub. Vel[nia]s atsispýręs į akmenį, i tame akmenė[je] palikusi velnio pėda Yl. Tik labai gerai įsiręžęs, atsispyręs, žmogus šiaip taip mažumėlę kilstelėjo [akmenį] K.Saj. Sylos kaip vandens, atsispi̇̀rti vietos yra – ko nedirbs?! (juok.) Vn. Karvė negali kojom atsispi̇̀rt (nesveikos pirmagalinės kojos) Lp. Atsidėję lauksme, atsispýrę trauksme Š.
ǁ refl. pasispiriant kuo atsistumti: Atsispi̇̀rti (nuo kranto), atsistumti BŽ337.
ǁ refl. atsitraukti: Traukis arčiau, kogi čia atsispýrei?! Slm.
8. tr. atšlieti: Stovėjo atspirtos į sieną kažin kokios senos lentos Db. Senyboj abrozus atspi̇̀rdavo prie pačiom lubom Klt. Kai atàspiri tvoros, tai da stovi [šuva] Ds. Galva sienon atspirtà [užvirtusios karvės], negali nei kaklo ištiest Lp.
| refl. SD227, Sut: Prie durų atsispýręs stovia Ob. Pečiais atsispýriau [į vežimą] ir stoviu Vlk. Pastovėjau obelės atsispýrus, apsiverkiau ir parejau namo Trgn. Sėdaus, atsispýriau in pušelę ir nusnaudžiau Nč. Velniai du sėdi in lango: vienas in vieną bažnyčios ušėką (durų staktą) atsispýręs, ė kitas in kitą (ps.) Aps.
9. tr. įremti: Jis atsisėdęs ant ledo besėdįs, kojas atspyręs į dirvos ežią SI370. Jis vario durtuvą ištraukė iš kūno, koją krūtinėn atspyręs, lavoną … apvertė kniūbsčią HI. Kojas į langą atspýrei KlvrŽ.
| refl.: Paskui vedė mešką in grinčią, bet ta, atsispyrusi angoje, nenorėjo vidun eitie Rp. Pelėpės jurginis atsispýrė (toks didelis) Dglš.
10. refl. susieiti, liestis, susisiekti: Gražiai išeina laukas, upė atsi̇̀spiria į pat vidurį, nuotakus Srv. Į rinką atsispiria iš visų šonų keliai TS1900,4-5.
11. refl. einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti: Dabar kad eitum iš mūs kaimo Strūnaitin, tai atsispirtum Kučliškėn Str.
12. tr. sulaikyti tėkmę, užtvenkti: Upė malūno atspirtà Grv.
13. tr., intr. KŽ atstumti spyruokliuojant, atspriegti: Atspiriamasis, atšaunamasis spyruoklis VĮ. Jau šitos spyruoklės mažai àtspiria – pagedę Alk.
14. refl. atšokti, atkerti: Neprydaužė skieto, siūlas ir paliko atsispýręs Trk.
15. refl. mesti, nukreipti spindulius: Saulė viršuj (aukščiau nuo žemės) ne tep šildžia, ale kur žemiau atsi̇̀spiria, tai… [labai šildo] Vlk.
16. tr. Ad, Str, Sem atstumti skląstį, atsklęsti: Eikit, duris atspi̇̀rkit Dv. Kaip mes atvažiuosim, tai atspi̇̀rsi duris Ker. Atspi̇̀r' duris, inleid' mane pirkion Lz. Jis šūkterė[jo], tai joj ir atspýrė duris Vlk.
| refl. tr.: Duris atsispýrė Rod. Mergiokaitė ėmė ir atsispyrė [duris] LTR(Grv).
17. intr. šnek. sparčiai, greitai pareiti, ateiti, parvykti, parvažiuoti: Atspýrė boba namo iš miesto Dglš. Aš pirmiau atspýriau namo Krs. Àtspira dar bobutė, kad ir sakos šimtą metų turinti Lnk. Ot sukaitau, kol atspýriau iš turgaus! Ds.
18. intr. šnek. užeiti, prasidėti (apie laiką): Rugiapjūtė atspir̃s – visi darbai suspirs Rod. Ir vakaras atspir̃s, paki suvaikščiosi Pv. Sėdi sėdi, tai, žiūrėk, ir pietai àtspiria Vlk. Jau ir vakaras atspýrė, o tu vis dar art rengies Dg.
ǁ tr. užklupti (apie laiką): Sakau, atspir̃s mane kokia dešimta valanda, tai ir nelaukiau Alv.
19. refl. Šts patekti, atsirasti, atsidurti: Jei vilkas pasimaišis, tai arkliai kažin kur atsispir̃s Ėr. Kap tu rengies, tai būt atsispi̇̀rta (nuvažiuota) Seirijuosa Lp. Už dviejų dienų atsispýriau Vilniuj Vlk. Pliaukštelėjo vaikui per ausį, ir tas bematant atsispyrė po stalu J.Balč. Kad jūs iš toli atsispýrę, tai nieko ir nežinot Gž.
20. tr. nuvyti, išginti: Atspýrėm vokietį, pasidavė Drsk.
21. sunkiai atnešti, atvežti, atgabenti: Tris vežimus druskos atspýrė Švnč. „Pabieda“ atspýrė mane Vilniun Lz. Atàspiria viedrą vandenio Ut.
22. refl. Q621, Sut, N, Š pasipriešinti, atsilaikyti: Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs SD213. Prieš viską galima atsispirti, bet tik ne prieš gerumą rš. Prieš likimą neatsispirsi – kas žadėta, neišvengsi LzP. Kur čia atsispirsi pagundai K.Bor. Prieš du auksinius [pinigus] kurpius negalėjo atsispirti J.Balč. Tu prieš mane neatsispi̇̀rsi Ėr. Gerai, ka taip gali atsispi̇̀rti negerti Šv. Atsi̇̀spira priš tas bobas Krš. Ligu Ignį išvarė ir nebeliko kam atsispirti, tuoj atsirado kiti dėdės įpėdiniai, stipresni LzP. Da nekulta – turim kuo atsispi̇̀rt (pasiteisinti), kad neišvežėm rekvizicijos Ėr. Tum atsi̇̀spiru, ka vaikuo paskolijau, o taip zyza (prašo) Krš. Tavam žodžiui niekas negal atsispirti BBJdt16,17. Atsispiriu kieno žodžiams SD444. Kristus atsispyrė prieš velino gundymus BPI276. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj BtPvE6,13. Samdinykas … ne atspirias, bet … prastoja avis DP208.
^ Atsispyrė kap ožys, vedamas in jomarką Lp. Atsispyręs kaip ožys LTR(Klp). Atsispi̇̀rsi kap žėba prieš dalgį (iron.) Pls. Kap mirsi, tai neatsispi̇̀rsi ir nepaduosi [mirties] teisman Nč.
23. intr. I atsikirsti, atšauti: Vyrui klausant, dėl ko teip darytų, ši atspyrė: – Nu ką, ar nuspringot košę su lašiniais valgydamys? M.Valanč.
| refl.: Kits kitą pajuokia, ypač tuos, kurie neturi gero liežuvio jiems atsispirt TS1904,4. Šis atsispyrė: – Nieko nepadariau, tikt gana man mokyties M.Valanč.
24. tr. I atlaikyti (puolimą), sulaikyti, atstumti kovojant: Tiedvi valstybi privalė padėti karo ginklu atspirti priešininką A.Janul. Jų užpuolimas atspirtas buvo Gmž.
| refl.: Vokytis i turkas kibo į rusą, jug čia rusuo reikėjo daug atsispi̇̀rti Kal. Tik su Romos pagalba galėsiva atsispirti priešams, kurie dar už mus galingesni V.Krėv.
ǁ paneigti, atmesti: Su pasibaisėjimu ir paniekinimu atspyrė jis šitą neteisų apskundimą LC1887,23.
25. tr. patenkinti kokius poreikius, atkišti: Ką tu atspirsi itum paršu itokioj draugėj?! Arm.
| refl.: Tep kap tavo pasoga atsispýriau [ūkyje] Lp. Pievomi atsispirtų̃, o tep tai kas gi (menka žemė) Lp. Kas arklį parduoda, tus (tas) atsi̇̀spiria, kas perka, tam bėda Lp.
26. refl. part. veiksmo intensyvumui nusakyti: Užpuolė lygti nuo jo klevą, siūlo jam atsispirdamas penkis rublius Žem. Tu turėtum atsispirdamas ją girti, aukso kalnus jai žadėti S.Čiurl. Laisčiau daržus atsispirdama, bet be lytaus nederėjo niekas Lnk. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną M.Valanč. Daktarai dėl gydymo atsispirdami gydė, tačiau mergelė numirė M.Valanč. Jie abudu ėjo ėjo, rado trečią [stipruolį], katras atsispi̇̀rdamas kalnus lygino BM113(Ssk). Kad kerta, tai kerta (valgo) atsispýręs! Lp. Ans keika tavi atsispýręs, kad neatiduodi skolą Dr.
įspi̇̀rti, į̇̃spiria, įspýrė
1. tr., intr. N, M, Š, Rtr, L suduoti koja: Jautis jamui įspýrė J. Mane arklys inspýrė Lp. Anam įspýrė į pryšakį drigantas Plt. Tėvui į akinius įspýrė gaidys, i iškrito stiklas Jrb.
^ Toks negerumas, rodos, kas į paširdžius įspyrė K.Saj. Tai ko skalini kaip šuva, koja įspirtas? V.Krėv. Jei skirta, tai kap kojon inspi̇̀rta Pv. Kur matei, ka veršis arkliui įspirtų! LTR(Vdk). Esu jau visko patyręs – spardė mane kiti, ir kitus aš patsai esu įspyręs KrvP(Mtl).
2. tr. spiriant įgrūsti, įsmeigti: Kad šoks vilkas ant velnio, o jis kaip spyrė vilkui į kaktą ir įspyrė velnio plauką SI50.
3. tr. (koją) atkišti, atstatyti įremiant: Ignas koją su nublizgintu batu kavalieriškai priekin įspyrė J.Paukš.
4. tr. N, Š įkišti, įstatyti (koją į batą, į kilpą): Sesuo įspir̃s koją į kurpę J. Kojos buvo įspirtos balno pentinūse, o galva tintaliojo Plng. Kojų niekaip į batus įspirti negali Pt.
| refl. intr., tr. I, K, Š: Basomis kojomis įsispýriau į kurpes J. Nelakstyk po lauką basa, įsispi̇̀rk į klumpius Vkš. Na, tik įsispi̇̀rk į kurpes, da kojas nušalsi! Stak. Įsispyrusi basnirta į klumpaičius kleipt kleipt par žardieną Plt. Vasariniais bateliais įsispýręs – koki čia šilima Trk. Nueisiam įsispýrusios į šliurikes – plykt nuspyrei, i šokam basos Žlp. Ligonas išgys dar: būs ir įsispyręs į aulus Ggr. Įsispi̇̀rk kojas į balno kilpas Plt.
ǁ refl. tr., intr. apsiauti: Ir įsispi̇̀rti reik, ir apsisiausti Trg. Tuo pušnis jis įsispyrė prš.
5. tr. įremti, įbesti, įsprausti: Įspi̇̀rk sienon paramstį Š. Kad negriūt, pirkios bolkos inspi̇̀rtos Dglš. Paema šakes [šieno], į̇̃spiria kotą žemė̃s ir tada pastato Ob. Mergaitė šakes paėmė, meškai nugaron inspýrė Antr. Anspir̃s an sieną, tai to lova tep aplink ir sukas Grv. Ir mestuvai yr par mañ keturi: iñspiri lubosna, meti po du siūlu Smal. Įspýrė dilią, priveržė palindęs po traktorium Slm. Kap sustvėrė jautis, mūran kap inspýrė! Pb. Kap inspýrė galvą kampan ir tyli (neklauso) Lp. Guli inspýrus lubosna kojas Klt. Užlipė an pečiaus, atsigulė aukštielniokas, inspyrė kojas lubos ir guli BsPII213(Jž). Vilius sėdėjo alkūnes įspyręs į stalą ir galvą parėmęs į rankas I.Simon. Tau alaviešką (nuodėgulį) koserėn tiktai inspi̇̀rt, kad baries Žrm.
^ Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspi̇̀rtas?! Skdt. Jei skirta, tai bus kap stipinu įspirta Lš.
| refl. tr., intr. N: Vežimas įsispyrė į medžių tarpą rš. Parinkai, pažiūrėjai, kad neinsispir̃t medžian, ir pjauni [stačią medį] Ob. Šukas į galvą įsispýrusi (įsismeigusi) tokia sena boba Šauk. Galvą jau lubosna insispir̃s Grv. Diedai, suolą atimk, bo insispýrė žirnis su pupa (ps.) Dv. Įsispýrė skersai subinę dirsė kaip branktas Všn. Augo augo [pupa], insispýrė net lubosna, net dangtin (ps.) Dv. Tas kamuoliukas ansispýrė tan kalnan Grv. Užpakaly kiūtina įsispyręs į arklą ir pasilenkęs mano brolis Pt. Vyras vaikščiojo rankomis įsispyręs į šonus rš.
ǁ smaigstant padaryti: Vakar streigų tvorą inspýriau Dg.
ǁ paspirti, atremti: Kad būt kuom inspi̇̀rt kluono durys Klt.
6. refl. tvirtai, įsiręžus įsiremti kojomis, norint išsilaikyti vietoje: Kap insispýrė visi, ir ištraukė šitą ropelę (ps.) Aps. Traukia kojom įsispýręs Š. Šitas ožys labai nesidavė, insispyrė, bet žmogus jį tempte insitempė [į ratus] LTR(Slk). Ją (avytę) tęst, ana įsi̇̀spiria ir neina Ob. Lindikas išsiskyręs, traukia dūdą įsispýręs JD430.
7. tr. įbrukti, įgrūsti, įvaryti: Gerai paieškojęs radau dar į kertę įspirtas kelias moterėles iš Zarasų pavieto su namų darbo audeklais Pt. Jūsų dievas kambaryje vietos neturi: į kertę įspirtas Jš.
8. tr. prk. prievarta įduoti: Inspýrė dvidešim penkis arus, ir visa (daugiau neduoda) Kb. Inspýrė tokį arklį kap dieglį šonan, ir turėkis Nč.
9. refl. važiuojant, einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti, įsiremti į ką: Kai važiuoste, tiesiog bažnyčion ir insispi̇̀rste Aps.
10. tr. įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kai parėjom, tėvas teip pasižiūrėjo įspýręs Slm. Vaikai žiūrėjo įspýrę akis NdŽ. Kogi įspýrei į mane akis? Dl. I dieno[je], i vakare įspýręs akis televizoriun, – misliji, kad sveika! Mžš. Žiūri an tą stulpą akis įspýręs i stovi kaip sušalęs Dj. Jis visą laiką vypsojo akis įspyręs į piemenėlę J.Balč.
| refl.: Kas čia žiūrės į tave įsispýręs?! Pc. Žiūri įsispýrę an kortas Rm. Langan insispýrę žiūro [vaikai] Lp.
įsispirtinai̇̃ adv.: Algutis įsispirtinai pažiūrėjo į tėvą Db.
11. intr. įeiti spinduliams, įspįsti: Saulė jau langan inspýrė, o anas vis miegti Arm. Miegok, kol saulė įspir̃s an nugarą Upt. Ale kaip ažumigta – saulė inspýrė Aln.
^ Nigdi neatsikels anksčiau, ale vis kai saulė iñspiria šikinėn (aukštai pakyla) Užp. Gulėsi čia dabar, kolei saulė rūron inspir̃s! Ut. Tinginys kelias, kai saulė šiknon iñspiria Rod.
12. įtrenkti: Reikia uždaryt jušką – galia įspi̇̀rt Antš. Žaibas medį įspyrė Žg. Moterys, uždarykite duris, kad perkūnas neįspirtų rš. Perkūnas į trobą įspýrė Vkš.
13. įgelti, įkąsti: Kas čia tau, bene bitis įspýrė – suputo žandelis Nt. Nė veizėti neapsiveizėjau, kaip bitelė ir įspýrė Slnt. Man bitė įspýrė į akį Lnkv. Ka žmoguo į̇̃spira dvyleka širšūnų, ta ans numiršta Plt.
^ Tiek to skaudėjimo – kap blusos įspi̇̀rta! Alk.
14. tr. pasirakti, įsidurti: Neik čia – koją inspirsi Vdš.
15. tr. priversti, prispirti: Ana būt inspýrus aust aštuoniom [nytim] Aln.
16. refl. Grv užsispirti: Tebemelžia ji karves, įsispýrus tebemelžia Skp. Tėvas insispýrė i nedavė dukteriai pasogos Vdš. Jaunasis insi̇̀spiria ir nevažiuoja Dv. Duoda jam žydai … tris rublius …, o jis įsispyrė ir neleidžia be pusketvirto TS1897,1.
◊ į áukštąją ki̇̀lpą įsispi̇̀rti iškilti, pasidaryti žinomam: Po visų rūpesnių ir vargų jauniejai gyventojai įspyrė ing aukštąją kilpą IM1856,55.
į sùbinę įspi̇̀rti vlg. išvaryti: Įspýrė į sùbinę, ir išvažiavau Grz.
óžį įspi̇̀rti apsirikti audžiant: Ne tą pakoją mynei, óžį įspýrei Rs.
išspi̇̀rti, i̇̀šspiria, išspýrė
1. tr. Rtr, Š, Ser smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: Išspi̇̀rti iš aikštės sviedinį DŽ1. Aš visą lovos galą išspýriau Skr. Juodžemio grumstas briedžio išspi̇̀rtas NdŽ.
^ Jau kielė su garniu ledą išspyrė LTR. Parlėks kielės – išspi̇̀rs ledą Dr.
ǁ išdaužti, išlaužti, išmušti, sužaloti: Jam anais metais arklys koją išspýrė Ds. Jaučiai bėgdami sumindė visus, kitam ir dantis išspyrė BsPII307. Kai krito nuo stogo, išspýrė dantis Šk.
2. tr. prk. išvyti, išguiti: Ištrauks piningus ir išspi̇̀rs lauko Krš. Matos, ka greit ir iš pleciuko išspir̃s Brž. Mat ir išspyrė tamstą iš Joniškėlio! Žem.
ǁ iššvaistyti, išleisti: Niekur pinigo be reikalo neišspirdamas jis vis tiek išgyvent negali rš.
3. tr. spiriant padaryti: Dingsta, užsilygina šimtai duobelių, kurias išspyrė maži žiogai sp. Arklys, par kūlius eidamas, ugnis i̇̀šspiria PP83.
| prk.: Kas tave tokią išspýrė, ka tokia esi? LKT202(Iš). Par tą didį stroką ir bruzdėjimą iš seno kelmo išspyrė tokį vaikelį LTR(Trg).
^ Ožka šoko per tvorą, išspyrė bajorą LTsV169.
| refl. tr.: [Vilkas] šoko par kelmą ir išsispyrė tokią gražią, greitą ir spraunią bobelę kaip girnų apatinis akmuo DS215.
4. refl. išsiminti, nusispausti pakojai, paminai, nytims: Spiri tas nytis – teip išsi̇̀spira, spiri tas – teip Žeml.
5. tr. atkišti, atstatyti: Ar ne tik Maruikos karvė nūnai nelaidyta, kad tešmuva tep išspi̇̀rtas Pls.
6. refl. išsiristi: Du viščiukai iš kiaušinio išsispýrė Jd.
7. tr. išmauti įkištas kojas, nusiauti: Vakarop Dūdjonis, išspyręs klumpes, įsispyrė į senus batus ir išlėkė Ašpurvių link I.Simon.
| refl. intr., tr. Dr: Tik virtuvėje ir tebuvo galima išsispirti klumpes I.Simon. Išsispi̇̀rk iš kurpių i pasileisk basas karviums už akių Stak. Išsispi̇̀rk batelius, tai mažiau kojos degs Kn. Išsispi̇̀rk iš kurpių – greičiau pabėgsi Jrb.
8. intr. šnek. išbėgti, pasprukti: Sučiupęs marškinius, vagis tuojau išspyrė laukan BsPII278.
9. tr. priversti ką daryti: Išspýrė, kad atduot pinigus Arm.
◊ iš grum̃sto išspi̇̀rti gauti, įsigyti, pelnyti iš menkiausio dalyko: Jis moka ir iš grum̃sto pinigą išspi̇̀rt Vlkv.
[kai̇̃p, lýg] iš kélmo [vélnio] išspi̇̀rtas
1. netikęs, nesumanus, neapsukrus: Kad jis man atrodo toks lýg iš kélmo išspi̇̀rtas Mrj. Ar jie iš kélmo išspirti̇̀, ar ką? Prn. Aš buvau ne iš kelmo išspirtas, o visko prityręs vyras K.Bor. Negi ji iš kelmo išspirta, kad taip kalbi [negerai]?! Grž. Kaip iš kelmo išspirtas VP21, S.Dauk.
2. suktas, nesąžiningas: Tas yr vélnio iš kelmãlio išspi̇̀rtas Prk.
3. apie visiškai vieną, vienišą žmogų: Aš teip esu kai̇̃p iš kélmo išspirtà: ne mun vyro buvo, ne mun vaikų yr Žd. Kai̇̃p iš to kélmo išspi̇̀rtas esu – čystas vienas Pln.

iš kélmo išspi̇̀rti
1. Ser išgalvoti, pramanyti: Atrodo, kad tai bus bene iš kélmo išspi̇̀rta Š.
2. nežinia kur atrasti, iš kur ištraukti: Tokių vyrų iš kélmo nei̇̀šspiriama NdŽ. Šitai – malagį iš kélmo išspýrė Pln. Iš kokio kelmo Dievas jį išspyrė, palieka slėpinys Vaižg.

iš kùrpių išsispi̇̀rti mirti: Senis iš kùrpių išsispýrė Skr.
iš subinė̃s išspi̇̀rtas vlg. netikęs, negudrus, neapsukrus: Ar aš iš subinė̃s išspi̇̀rtas: juk ir aš noriu! Jrb.
ne iš kélmo (iš grum̃sto) [šuniẽs, zui̇̃kio] išspi̇̀rtas DŽ gudrus, apsukrus: Palaukš! da ne iš kélmo ir anas išspi̇̀rtas – atsirugs tau jį ažkliudžius! Užp. Aš ne iš kelmo šunies išspirta LzP. Mano dukra ir ne iš grum̃sto išspirtà Snt. Mūsų bobos ne zuikio iš kelmo išspirtos I.Simon.
nuspi̇̀rti, nùspiria, nuspýrė
1. tr. Š smogiant koja, spyriu numesti, nusviesti tolyn: Būta vyro – aš viena koja tokių kapą nuspi̇̀rsiu! Ds. Tokius gerus grybus vaikai tik koja nùspiria ir neima NdŽ. Bliūdas kaip stovėjo, tai kaip lėkta, tai nuspi̇̀rta an šalį Slm. Ji tave koja nuspirtų kasžin kur! BsPIV232. Kojom nuspirtái tokį berną Žln. Kiškis išsigandęs kai šoko, tai ir nuspyrė diedą LTR(Slk). Jis tą šuniuką norėjo nuspirti LTR(Vdk).
| prk.: Ar valia vieniems kilti, kitus dar žemiau nuspirti? Vaižg.
^ Gyvenu kai akmenelis an kelio: kas eina, tas nùspiria Prng. Pavasarį kielė ledą nuspiria LTR(Srd). Ką vasarą koja nuspi̇̀rsi, tai žiemą ranka paimsi Vlk. Ką pirma koja nuspýriau, dabar ranka nepaimu Dkš. Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria PPr259.
| refl. tr.: Nusispi̇̀rti patalus K.
ǁ numesti, nublokšti, nustumti: Viesula kupetą šieno nuspýrė Dsn. Vanduo naują keltą nuspýrė Dsn.
2. tr. spiriant sužaloti, užgauti: Bežaidžiant sviedinį, Joniukas Petriukui nuspýrė koją NdŽ.
3. tr. spiriant nugalėti, įveikti: Lentą (lėtą) arklį kiti arkliai nuspiria Ln.
4. tr. Vkš, Vvr spiriant, smogiant koja užmušti: Pastatykit kitur juodį, kad nenuspi̇̀rtų kumeliuką Gs. Rusteikiuo arklys spyrė į šakumą ir nuspýrė Krš. Vaikis kaip spirs į nosės galą, ir nuspýrė jautį ant vietos (ps.) Mžk.
5. refl. atsispyrus atsidurti kur, nusistumti: Kai aš pasispyriau, netoli tvarto nusispýriau Jrb. Luotas nusispyrė nuo pakraščio ir pasileido per ežerą rš.
6. refl. tr. nusiauti: Nė nenusivilkau, tik batukus nusispýriau i atsiguliau Rs. Baltaragis dėl paskubos nusispyrė klumpius, metė per tvorą į savo kiemuką Žem. Kaliošus buvęs nusispýręs End.
7. nutrenkti: Vaikai, par lietų nestovėkit prie akmino, o tai nuspir̃s griaustinis Grz. Tėtyt, įvesk karvę gurban, bo da perkūnas nuspir̃s Pnd. I nuspi̇̀rdavo daug: važiuojant nuspi̇̀rdavo, laukus dirbant nuspi̇̀rdavo [griaustinis] Sk. Dvi karves nuspýrė griaustinis Brž. Perkūnija nuspýrė, nūtrenkė, užmušo gyvą daiktą Vkš.
^ Kas savęs negiria, tą perkūnas nuspiria Sln. Tai gyvenimas! Perkūnas nuspirtų̃ greičiau! Ob. Ka jumis parkūnija nuspir̃tum! Akm. Kad tevi perkūnas nuspi̇̀rt (nutrenkt) BzF175.
8. intr. šnek. greitai nuvykti, nubėgti, nujoti, nueiti: Anas nuspi̇̀rt gal nežinia kur Arm. Kap kulka nuspýrė Arm. Kap sėdos in arklio, tai kap dūmas nuspýrė Arm.
| refl.: Gaspadinė gal nusispýrė kur kaiman ar kur Prng. Ar tai juokai – keturi varstai nusispirti! Vaižg.
9. tr. šnek. sunkiai nunešti: Kap užsidėj[o] maišą bulbų an pečių, tai net namo nuspýrė neatsilsėjęs Nč. Sugavo [vanagas] cap až capulio (viščiuko) ir nuspýrė, nunešė Lz.
10. tr. išdanginti, išvežti: Parinko visus niemčius i nuspýrė Germanijon Pls. Jau jį kap nuspýrė – tep jau toli, tep jau toli Nč. Mažu mane Litvon (Lietuvon) nuspir̃s? Aps.
11. tr. Vkš pavogti: Jis nusisuko, o aš tą knygą ir nuspýriau Lnkv. Na, tik nenuspi̇̀rk mano kepurės Klov.
◊ nãgines (šliùrę Skdv) nuspi̇̀rti menk. numirti: Ką tu darysi, kai tėvas šliùrę nuspi̇̀rs?! Ll. Nu, jau ir tas nuspýrė šliùrę Lkv. Pamatysi, nebeilgai gyvens, greit jau nãgines nuspir̃s Erž.
paspi̇̀rti, pàspiria, paspýrė K
1. tr. Sut, L, Š, Ser, Rtr, DŽ kojos smūgiu, spyriu kiek pastumti, nublokšti, pasviedėti: Akmenį paspirk į šalį iš po kojų J. Kur paspýriau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV198. Tuose namuose nepaspirdavo koja netyčia nukritusios plutelės, bet pagarbiai pakeldavo nuo žemės ir pabučiavę padėdavo ant stalo J.Avyž. Jis apsivertė kūliu kaip paspi̇̀rtas kačiukas NdŽ. Paspyrė po kojų pasipainiojusį basligalį J.Paukš. Paspi̇̀rk sviedinį šonan Užp. Gaspadinė nušluostė suolą, nagines paspýrė pasuoly, paprašė svečią atsisėst Skrb. Radus tokius marškinius, ne tik ka nepakelčiau, ale da i paspi̇̀rčiau Rs. Sukrypus trobelė, koja paspiriamà Dkš. Paspyriau koja kaip mėšlą LTR(Grk).
| Erelis vambuolę paspyrė sparnu niekindamas S.Dauk.
| prk.: Vėjas pradėjo kūlį vartyti, kur ne kur paspirdamas aukštyn stulpelį sniego Žem. Dar tą kartą paspyriau giltinę Kos161. Paspi̇̀rsi pusrytį bemiegodamas. Kelk! Šts. Paspi̇̀rs karvė pieną (užtrūks) KlvrŽ.
^ Ką vasarą su koja pàspiri, tą žiemą su burna paimi LKT203(Kbr). Rūgštų obuolį vasarą koja paspiri, o žiemą ranka paimi LTR(Mrj). Žodis ne kęsalis, nepaspirsi Dr. Kielikė kai parlekia, o randa ledą, tai šaukia: – Paspirsiu ledą, paspirsiu ledą kai niekį, kai niekį! LTR(Rs).
ǁ koja bakstelėti, suduoti: Stirna ir zuikis tik paspýrė smiltį ir dingo už kopų NdŽ. Jo (namo) sienos buvo taip kirvarpų sugraužtos, kad paspyrus virto lauk rš.
ǁ koja paspausti: Ant žirgo sėsdams, kilpas paspirdams, per laukelį jodams, Dievgarbę duodams NS516.
ǁ prk. paniekinti, atstumti: Negalima žmogų paspi̇̀rti Ss. Paspýrė mane kai niekadėją Dkš.
^ Geras buvai, kol tave gyrė, bet ne toks, kai paspyrė KrvP(Krsn).
2. tr. Q587, SD263, N, L, Š, Rtr, Sdk, Aln, Kv, Pnm paremti, sustiprinti spyriu, ramsčiu ar pan.: Paspi̇̀rta pagaliu namai – griūva siena Grv. Paspi̇̀rkite kuolu duris! OG391. Paspi̇̀rk lubas, kad ant galvos neužkristų Ssk. Aš priemenės duris užustumsiu ir liže paspirsiu A.Vien. Pirkią paspýrė ramčiu Azr. Paspi̇̀rk šalinę, kad nesugriūtų Trgn. Kad jau namai buvo paspirti̇̀ lazda Str. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištemptos nuo obuolių, paspi̇̀rk spyriais Ob. Reikia paspi̇̀rtie šaką – išlauš vėjas Grv. Ot pernai buvo obuolių, net šakos buvo paspi̇̀rta Nč. Perniai tai net šakos linko, reikėjo paspi̇̀rt Št. Ji (pavažėlė) turi paspýrus noragą, kad jo neatlaužtų akmuo, kai užkliūva Dl. Sunku obelėlei sode nepaspirtai, dar sunkiau mergelei nuo rūtų atskirtai LTR(Mrc).
| Dūstu, negaliu, kaklas paspi̇̀rta suknelės (apykaklė įsiremia į kaklą), – blogai pasiuvo Klt.
^ Akys jau nieko nežiūri – nors degtukais paspi̇̀rk Ign. Tiesos melu nepaspirsi TŽV596. Stovi mėsos stirta, geležim paspirtà (pakaustytas arklys) Užp.
ǁ paspęsti: Tavo pelėkautai nepaspirti, reikia paspi̇̀rt Kp.
3. refl. LKT289(Ker) einant pasiremti į kokį ramstį: Vaikščiojo pasispýręs in lazdą Aps. Lazdele pasi̇̀spiriu ir einu Gdr. Lazda pasispi̇̀rt Pb. Su laza ta pasi̇̀spiria i mauna sau su vėjeliu Nmk. An piestos joja, piesta pasispiria ir šluota kelią užšluoja LTR(Slk).
4. refl. Š, NdŽ pasiremti kojomis ar rankomis, norint pasistūmėti, pakilti: Rankom pasispýriau, kai kėliaus Aps. Pasispýrė ir peršoko DŽ1. Berniokas ka šoko par langą kaip ant sprendžinų pasispýręs Skrb. Aš kai pasispýriau, netoli tvarto nusispýriau Jrb. Žiogys pasi̇̀spiria an ilgų kojų i nušoka kai blusa Smln. Steponas, pasispyręs į rato stipiną, įsirito vežiman V.Bub. Aš iškilau biškį pasispýręs, žiūriu, kur kraštas Žg. Lapė, pasispyrusi ant ožio aukštais ragais, iššoko iš šulinio S.Dauk. Ji (gegutė) išlėkdama, pasispirdama palaužė viršūnėlę JD999.
| Tas kirminas nei skrenda, nei bėga, o teip, pasispirdamas sparnais ir uodega, par padlagą stumias LTR(Slk).
5. tr. prispausti, primygti: Žebrus (šonkaulius) paspýrė [ryšulys], ale atsitėkė[ja]u Dglš.
6. tr. imti varginti, prislėgti, prispausti: Ne galvoj dainuot, kap vargelis paspýrė LKKIII187(Arm). Kap jauna buvau, tai giedojau, o kap nutekėjau, tai mazicki vaikučiai paspýrė Dv.
7. intr. suspausti, suremti (apie skausmą): Kap suvalgau ko rūgštaus, tai kap paspiria po krūtine, tai sunku ir atsidust Rod.
8. imti sparčiai eiti: Mes paspýrėm greičiau, pralenkėm ir nuėjom Slm. Tuojau jie kaip reik paspyrė tais pačiais keliais, kuriais buvo atėję rš.
| refl.: Kažin kas sušuko, ir arti dešimties vyrų pasispyrė į ganyklą Vaižg.
9. intr. sueiti, sukakti (apie laiką): Jau paspýrė keturiasdešimti septinti metai Drs.
10. tr. paraginti: Paspyrė muzikontus, idant grajytų be perstogės rš.
11. refl. pasistengti, pasispausti: Gerai pasispi̇̀rk i da paspėsi įšokt į mašiną Stak. Velnias ir išsyk gerai pasispyrė – bėga abudu, kad kulnys žaibuoja! BsMtII74–75. Pasispi̇̀rkit, vyručiai, kad greičiau baigtumėt Ssk.
ǁ ūgtelėti: Palaistėm kelis vakarus, i pasispýrė tie kopūstai Jrb.
12. tr., intr. LL165, Rm, Srv, Rdn, Trš suteikti paramą, padėti, sušelpti: Sūnus tėvui jau pàspiria Užp. Kad nepaspir̃t iš namų, tai ir nepragyventum Skp. Patrauktumėt į miestą, mes dar iš kaimo kuo paspirtume gyvenimo pradžiai V.Bub.
ǁ duoti naudos: Obuoliai mane šiemet paspýrė (už obuolius užsidirbau) Ob. Vasara daug pàspiria Rm.
13. tr. paremti pritarimu, palaikyti: Lietuvių kalba [XVIII amžiuje] nėr vyriausybės globojama ir paspiriama rš.
| lingv.: Paspiriamasis sakinių sujungimas J.Jabl.
14. tr. pagrįsti, patvirtinti: Savo skundą paspiria savo prieteliais liudininkais rš. Svetys turėjo savo nuomonę, kurią norėjo gana mitriai net išrodymais paspirti rš.
15. refl. SD405, Sut, N vadovautis, pasiremti: Su tokiais jis noriąs vienširdžiai dirbti, pasispirdamas ant įstatymų garbės ir sąžinės A1884,144. Guldžiuosi, pasispiriu ant to SD56. Tuomi pasispiriu R156, MŽ206. O tai macia dvasios š[ventos], kuria ramintųsi ir pasispirtų PK240.
16. refl. pasipriešinti: Prieš valdžią nepasispi̇̀rsi: ar prieš vėją papūsi?! Dbč. Tu, Jonai, prieš jį nepasispirsi: jis tave viena ranka surangos Žž. Tu pasispirk (greit nenusileisk, pasiderėk). Daugiau gausi rš.
^ Debesys prieš vėją nepasispirs Rod.
◊ kója paspirtà; kójos paspi̇̀rtos
1. apie didelį norą, įjunkimą, potraukį: Yr anos kója paspirtà su tais baliais, šokiais Šts.
2. apie nėščią moterį: Kojos paspirtos anos, t. y. nėščia J. Cilei besanti kója paspirtà KlvrŽ.

kója paspi̇̀rti labai mažai ko: To darbo – tik kója paspi̇̀rt Bgt.
parspi̇̀rti, par̃spiria, parspýrė
1. tr. NdŽ, Ds spyriu parmušti, parblokšti, parversti: Baisu, ka karvė nepar̃spiria viedro LKKV159. Par̃spiria, tas vėl atsikelia Pl. Arklys parspyrė jį ant žemės Vyž.
2. intr. šnek. skubiai pareiti, parbėgti: Parspýrė nabagas namo – čia jam būt buvę blogai Sv. Vaikus paliko, o pati parspýrė namo Ktk. Ans turėjo pėstakoms parspirti Vyž. Kad ėmė jas (karves) velt per šonus, kad ėmė, tai nat namo parspýrė Rod.
ǁ pareiti, parvykti: Kai paleido iš nelaisvės, vos vos parspýriau Snt.
3. tr. sunkiai parvežti: Kad parspýriau vežimą šieno, tai nat arklys sukaito Pls.
pérspirti tr.
1. SD298, Sut, N, NdŽ, Šts spiriant sužaloti: Arklys buvo parspýręs kaktą Ps. Išmušo tris dantis i šoną párspyrė Rdn. Mūs senulį pérspyrė arklys, vargiai jau iš jo kas bus Alk.
2. Vyž spiriant permesti, persviesti: Ką tu! Aš tave koja parspi̇̀rsiu par tvorą! Ėr.
3. smogiant koja, spiriant užmušti: Šunį jau prieš porą dienų arklys negyvai perspyrė P.Cvir.
^ Párspirs tau žvirblis varną! (iron.) Krš.
4. numinti pakojas (audžiant): Jeigu párspirsi gerai pakojas, bus ties nyčių tarp gijų geras skiedmuo, žiodmuo J. Pakojas párspira, i pasidaro skiedminys Vn. Párspiri, paršauni, atleidi i vėl párspiri KlvrŽ. Toks sunkus audimas, kad nė párspirti Krkl.
5. persiauti: Pérspirti batus NdŽ.
| refl. NdŽ.
6. NdŽ prk. trenkiant, spiriant (žaibui) perskelti.
7. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Jis geras spiruoklis, kalboj neperspirsi Vlk.
praspi̇̀rti, pràspiria, praspýrė tr.
1. NdŽ, Ser spiriant pramušti: Paukščiai kerpės nebepràspira, dėl to kerpėtas stogas nepūna Varn. Spardęsis spardęsis, tas jam praspyręs tris skūras LTR(Sln).
^ Koja žemės nepraspirsi A.Vencl.
2. NdŽ spiriant sužeisti: Arklys kruvinai koją praspýrė J.
| refl. NdŽ.
3. nepataikyti įkišti, įstoti (į avalynę): Praspi̇̀rti klumpę, šliurę NdŽ.
4. NdŽ spyriu nublokšti, nusviesti.
| prk.: Daug čia man reikia nubust: musia pràspiria miegą Ut.
5. refl. NdŽ pasipriešinti:
^ Prieš vėją neprasispi̇̀rsi Rod.
1 prispi̇̀rti, pri̇̀spiria, prispýrė
1. intr. pridėti smūgį koja: Tinginiui duoda abiem kumstim į žandus ir keliu į pasturgalį prispiria Š.
2. tr. smogiant koja, spiriant priberti, prižerti: Jo žirgas ir prispiria žemių pilnas akis aniems dvylikai brolių BsMtII90.
3. tr. spiriant užmušti, nuspirti: Buvo arklys prispýręs negyvai Všv.
4. tr. NdŽ spiriant koja pasiekti.
ǁ refl. KI83 įsiremti kojomis.
5. tr. stangrumu prispausti, priveržti: [Spynos] plunksna neprispiria N.
6. intr. spinduliams pasiekti, įspįsti: Saulė neprispýrė [ežero] apatin, tai žolė neaugo Pb.
7. tr. būti arti ko, prisiekti, remtis:
^ Vargas vargą prispiria, remia B627. Vargas vargą prispira N, VP49, S.Dauk.
8. tr. daug priremti, priramstyti: Prispýriau kartelių, kad kaminas nesugriūtų Gdr.
9. intr. suteikti paramą, paremti, pašelpti: Pasisėsi builių puspūrį, tėvams prispi̇̀rsi Štk. Maž beprỹspira tėvaliai, reik vaikams nusidarbuoti Šts. Kad tu mun neprỹspiri, būkiav katras sau Nt.
10. tr. Q29, SD306, R, MŽ, Sut, N, LL196, L, Rtr prispausti, primygti, priremti: Prie sienos, į sieną prispi̇̀rti NdŽ. Užpuolu, užgriūvu, spaudžiu, prispiriu, primygiu SD161. Mane prie sienos prispyrė ir laiko Lp. Ji tekina leidos į priemenę, puolė prie durų, jas užtrenkė ir prispyrusi laikė rš.
11. tr. NdŽ, Š, BŽ82 priversti, priremti, pareikalauti ką daryti, prigriebti, pričiupti, prispausti: Prispiriu, primygu, prispaudžiu, įveikiu SD41. Prispiriu ant darbo N. Prispirtas, priverstas I. Mane kad prispýrė, tai viską pasakiau Mrj. Prispýrė, i pasrašiau Klt. Anos jau neprispi̇̀rsi pri darbo Nv. Tėvalis prispýrė da metus išbūti Tl. Vargas prie darbo prispýrė Mrc. Kai aš jį pri̇̀spiriu gerai, tai ir pinigų gaunu Pjv. Fabrikantai prispirti pakelti darbininkams užmokestį J.Bil. Vieną sykį prispýrė sūnus tėvą, kad pasakytų, ko tep smūtnas VoL305(Grl). Vaikam, kai pri̇̀spiria (prašo pasakų), tai da kai ką pasakau Pnd. Ponas tam žmoguo prispýrė mokėti arendą BM298(Šauk). Giminės spirte prispyrė ją tekėti už seno J.Balč. Oi, tik ne dėkui senai motulei, ką tekėt prispyrė, nepatogų pagyrė KrvD58. Dažnokai buvo prispirtinų (neatidėliotinų) reikalų Vaižg. Rašto žodžiais prispirti nutilo SPII233. Kad apraišytas ginasi stiprai, jei priešinykas jo drūtai neprispirs …, ižsprūsta iž rankų sūdžios be korojimo SPI7.
prispirtinai̇̃ adv.: Reikia vaikai mokint prispirtinai̇̃ Tr. Per pokylius svečiai primylėti, privalgydinti ir prigirdyti, prasimano žaislus, kad galėtų prispirtinai daugiaus alaus išgerti LTII115.
| refl. tr.: Kaip prisi̇̀spiri [vaiką], ta (tai) pasisako Krš.
12. refl. pasistengti, pasispausti, atsidėti: Prisispi̇̀rt reik, jei nori kokį didesnį darbą padirbt Jnšk.
13. intr. part. veiksmo intensyvumui nusakyti: Anuodu prispýruse klausė: – Ką prašai už tą mažiuką? Jrk24. Kaip ji (lapė) per daug jį taip prispýrusi meldė, nulėkė po kelių dienų ant pietų steliuotas K.Donel. Prispyręs prašau R, MŽ, N. Prispyręs dirbu N.
prispirtai̇̃ Prispirtai̇̃ kaulija neatstodamas: – Ataduok skolą J.
prispirtinai̇̃ Prispirtinai klausinėjo, kur duktė, bet moteriškė tylėjo ir tylėjo rš. Jis mane prispirtinai reikalavo pasakyti rš. Uodai, mašalai prispirtinai kraujo reikalauja rš.
| refl.: Reikia prisispýrus dirbti DŽ1. Aš tai tau paveliju, jei prisispyręs dirbti nori KBI30. Prisispýręs prašiau, vis tiek nedavė Ktk. Prisispýręs prašo pinigų Ėr. Prisispýręs siūlino man už teliuką penkiolika rublių Alv. Ji prisispýrus, prisispirdamà klausinėjo apie tave NdŽ. Sopa galvą, ir tep prisispýrus rašai Lp. Jie jį užpuolė ir prisispyrę šaukė su didžiais balsais prš. Paršai žoles prisispirdami̇̀ varo (ėda) LKKXV308.
^ Derėkis prisispyręs kaip vyras patyręs KrvP(Jnš, An).
prisispirtinai̇̃ adv.: Prisispirtinai̇̃ (prisispyręs) žiūro Lp. Prisispirtinai̇̃ nekláusiau Lp.
14. refl. atkakliai prašyti, reikalauti: Vienas prisisispýrė: duok jam tabokos Pn. Cigonas prisispýrė – apmainė arklį žmogus Grz. Bet lapė dar prisispyrė, kad atiduotų jai vieną telyčiukę už tuos vaistus BsPII128.
15. tr. imti kamuoti, varginti, apsunkinti, prislėgti, prispausti: Diedą tep prispýrė kosulys – turėjos turėjos ir užkosėjo LKT387(Dbč). Kap prispýrė [skausmas], nuejau in daktarę Aps. Kai prispir̃s bėdos, išdulkės ir ponystės Gs. Kai bėda prispiria, tada jau jis geras, bėga pas mus Btr. Netrukus prispirs mokesniai, tai bus grobstymos Žem. Bėdos, reikmenės prispirtas N. Vargų klapatų prispi̇̀rtas, ne[a]psėjau be šio darbo A.Baran. Juos labai prispyrė skolos Ds. Prispyrė jį prigimtas reikalas M.Valanč.
ǁ suvaržyti, suspausti: Seniau buvo žmonys prispirti̇̀ Ant.
16. intr. šnek. ateiti, prasidėti (apie laiką): Taip mums besišnekant ir kuris metas prispyrė (atėjo rytas) rš.
◊ prie mirtiẽs prispi̇̀rtas sunkiai sergantis: Buvo pri mirtiẽs prispi̇̀rtas, bet išsikapanojo Lk.
prie si̇́enos (į si̇́eną, kampañ) prispi̇̀rti Alv priversti nusileisti, pasiduoti: Prispirtas prie sienos Krizas, nors ir davęs suprasti, jog meisteris dar netarnauja Belzebubui, tačiau, kur jo pypkelė dūliuoja – neparodęs P.Cvir. Uodega malate, veidmainiaujate, bajorai. Kol jūsų į sieną neprispirsi, nieko neišgausi V.Krėv. Ana, kap prispýrė kampañ! (žaidžiant šachmatais) Lp.
suspi̇̀rti, sùspiria, suspýrė K; Ser
1. intr., tr. NdŽ suduoti koja, įspirti: Aš tik suspýriau dukterį koja, sakau, tu nekalbėk su ja Pnd. Tas mūsų daktaras patarinėjo duoti jam sprigtą į nosį arba gerai suspirti į pilvą J.Balč.
2. tr. raginant iš abiejų šonų suspausti, suremti kojomis (arklį): Arklį pentinais suspi̇̀rti KI81. Išvydo, suspyrė arklį ir kaip meška ant dūmų šoko V.Kudir.
3. tr. NdŽ spiriant koja sustumti.
| prk.: Po lova visa suspi̇̀rta (uždaryti ėriukai, paršiukai) Rod.
4. tr. prilaikyti ramsčiais, suremti: Suspi̇̀rti tvorą basliais, kad neišvirstų DŽ1. Žaginį su lazdom sùspiriu, i stovi Klt. Suspi̇̀rk obelį iš visų pusių Ds.
ǁ remiant sustatyti: Čia apie pėdžią buvo suspirti̇̀ akmenys – kažin kur prapuolo Slm. Paėmė, suspýrė šituos žaginius, te kartį uždėjo Aps. Nė vienas dailidė nemokės be manęs sparų suspirt Mš.
5. refl. susisiekti, susiliesti, ribotis: Trijų laukų sienos susispyrė vakariniame Rugelių kaimo gale rš.
6. tr. tam tikru būdu minant pakojas išausti: Pryšais suspi̇̀rtas audeklas vadinas daržėtis Šts.
| refl.: Daržėtį auda suspirdamós, sugrįždamos Šts.
7. tr. iš visų pusių suspausti: Laivą suspýrė (sukaustė) ledai BŽ169.
8. tr. iš visų pusių apstoti, apsupti: Suspýrėm kralką prie tvartui ir pagavom Klt. Suspirti priešas tarp kalvų labai patogu Db.
9. refl. DŽ, NdŽ susigrūsti, susistumti: Susispýrė ledai prie tilto, ir nei tan galan, nei tan Ds.
10. refl. susiburti, susispiesti: Susispýrė vaikai in žemėlapį Rud. Eina susispýrę visi trys: nei vienas nenori praskišt [į priekį] Lp. Kad būt prie durų nesusispýrę, būt visi ramiai išeję Ds. Kiek čia motriškų susispýrusi! Krš. Kap susispýrėm durysna, i neatdarom Rod.
11. tr. sutelkti vienu metu, sukaupti: Visus darbus suspýrė į vieną dieną. Ar negalėjo anksčiau padaryt?! Vlkj.
| refl. NdŽ: Yra čia kada sėdėti rankas sudėjus. Tiek darbų susispyrė! P.Vaičiūn. Visi darbai susispýrė Pb. Ant rudenio, kai susi̇̀spiria darbai, dar labiau kaip rugiapjūty reikia suktis Pg. Visi darbai susispýrė pačioj darbymetėj: ir šienaut, ir pjaut Rod. Susispýrė vienon dienon visi reikalai Dglš. Visi sopuliai po krūtine sus[i]spýrė Vrn. Susispyrusios ašaros smaugė gerklę ir slopino kalbą LzP. Gysloj susispýrė kraujas (ėmė traukti mėšlungis) Pst.
12. tr., intr. imti varginti, kamuoti, apsunkinti, suspausti: Atsiguliau ant pečiaus – kad mane diegliai suspýrė! Vdš. Man po krūtine tep suspýrė, kad negaliu atsidust Nč. Kap sùspiria jį sopuliai, tai nežino kur dėtis Nč. Sunkiai pakylėjus, suspýrė jam diegliai Kb. Suspýrė bėdos iš visų pusių – nors bėk iš namų Skdt. Ateis, kad ir taũ bėdos suspir̃s Ds. Karštis kap suspýrė, tai kur jis (spirgas) dėsis Lp.
13. įtrenkti (apie žaibą).
14. įgelti, įkąsti.
15. tr. šnek. pagreitinti, paspartinti (žingsnį): Ilžė suspiria žingsnį, ten, prie lopšio, klūpo moteris I.Simon. Arkliai taikosi prie pirmųjų vežimų. Jei anie važiuoja greičiau, ir šie suspiria žingsnį, jei anie važiuoja lėčiau, tai ir šie pradeda snausdami kojas vilkti I.Simon.
16. tr. NdŽ pareikalauti, priversti, paraginti ką daryti: Sùspiria visus vaikus plunksnų plėšyt už pasakas Rm. Visa giminė kai suspýrė ženyties – jam nėr kas daro Prng.
17. refl. šnek. pasistengti, sukrusti ką daryti: Pryš pabaigą i anie susispýrė Skdv. Reik susispi̇̀rti bulves dėti, kad bepaaugtų Dr.
18. refl. Sut, NdŽ, Ėr, Šmn, Užp susiginčyti, susiremti: An pabaigos tai svotai susi̇̀spiria: vieni – mūsų marti, kiti – mūsų sesuo, ir meta pinigus Slm. Žiūrėk, dėl kokios teks mudum su ponu susispirti Žem.
| Buvo net du susispýrę (abu norėjo vesti tą pačią merginą) Klt.
19. refl. užsispirti, nesutikti: Yra toks spirulys: kad susi̇̀spiria – ir nevažiuoja Dv.
susispirtinai̇̃ adv.: Savo apsakinėjimų neapgynėk susispirtinai, kad matai abejojimus ir galėjimą dvejopai išguldyti IM1862,28.
20. refl. NdŽ, Krš susikauti: Tuo tarpu ir kryžokų, ir lietuvių su lenkais kariumenės susispyrė ties Žalgire V.Piet. Susispiria filistiniškiai su Izraeliumi I.
užspi̇̀rti, ùžspiria, užspýrė
1. tr. spiriant koja užtrenkti, užstumti: Užspi̇̀rti (duris) NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ spiriant koja užmesti, užsviesti ant ko ar už ko: Sviedinį ant stogo užspýrė DŽ1.
3. tr. spiriant koja užpilti: Tai jis kaip šoko, tai net jam užspyrė ir akis samanom LTR(Brž).
4. tr. NdŽ spiriant koja užmušti: Šunelį negyvai užspyrė rš. Ažuspýrė [karvė] senę baltą vištą Klt. Tėvą jauną kumelė užspýrė Kin. Viena merga juoku (sunkiai Gdr) mirė, kitą karvė (kiaulė Gdr) ažuspyrė LTR(Ds).
| prk.: Netvirtai įsigavusi skaliuko liepsnelė sprogo, užspirdama lemputės šviesą ir pati užgesdama I.Simon.
5. tr. užremti: Ažuspi̇̀rk svirno duris šakėm Aln. Kratulis duris koja užspyrė rš.
ǁ Sut, N, NdŽ, Vv, Ktv užsklęsti, užkišti, uždaryti: Ažuspiriu SD368. Dabar tu eik ton pirkelėn, ažuspi̇̀rk, kad niekas pas tave neažeitų Aru27(Dv). Visos nuogos puolė pro duris, bet durys buvo užspirtos iš oro pusės LTsIV548. Užspi̇̀rk duris, ba da kas insimals grinčion Plm. Gal neažuspýrei, kad vėjas duris darinėja? Lel. Par juos durys vis ažspi̇̀rtos ir ažspi̇̀rtos Ad. Eisiu aš duris ažuspi̇̀rsiu Aps. Vartai, durys žuspi̇̀rta Rod. Užspýrė dures, negaliam išeiti Krš. Kitas neduoma – dar ir duris ùžspiria Lz. Bažnyčia mūsų neažuspi̇̀rta Aps. Dairaus, kad krautuvė ažuspi̇̀rta Str.
| prk.: Užspyręs ir užspyręs nastrus – neskliauna tavo ir nastrai (apie valgų žmogų) Nč.
| refl. tr., intr. NdŽ, Vlk: Neleidžiat jau, duris ažsispýrę Str. Užsispi̇̀rk gerai ir nieko neleisk Ker. Žusispi̇̀rk ir neleisk Rod. Užsi̇̀spiria lentele Mrc.
ǁ atskirti, neleisti būti laisvam, uždaryti patalpoje: Gaidys papečėn ažuspi̇̀rtas Aps. Kad aš juos (paršus) sugautau, ažuspirtáu Arm. Šuva ažuspi̇̀rta Aps. Tada kiaules tvarte užspýrę turėjo, tik karves ir aveles ganė Pst. Ažuspýrė jį sklepan ir nedavė valgyt Aps. Tą žmogų ažuspýrė klėtin Grv. Anas būdoj kap ažspýrė jį LKKII217(Lz).
6. tr. suvaryti: Kiaules žuspýrę prieg tvorai, pati (piemenė) an šono guli Rod.
7. refl. susigrūsti, susistumti: Ledai kur užsispýrė, ir buvo pavandinė (potvynis) Drsk.
8. tr. NdŽ, Pvn, Lp priversti, prispirti ką daryti, pareikalauti griežtai: Užspýrė mokesčius mokėti DŽ1. Kai tėvas griežtai užspýrė, sūnus tuoj prisipažino Alk. Kai užspirs už tuos grūdus mokėt, tai reiks terbelė užsikabint Jnšk. Užspi̇̀rk dikčiai skolininką, ir atduos J. Vieną kartą vasaros laike užspyrė vyresnybė mokėti 40 rublių SI190. Kai užspir̃s visi dalių, tai bus riesta Alk. Kaži a neužspirs duot mėsos, pieno? Kt. Aš jį kad užspýriau, tai tuoj padarė Klvr. Užspýrė trobas baltyt Drsk. Bobos ùžspiria krėst mėšlą Azr. Reik vaikį užspi̇̀rti nusikirpti, o apžėlęs kaip kelmas Rdn.
9. refl. būti užsiėmusiam, užsiimti: Dabar darbais ažsi̇̀spiria visi, ir nėr kada [važinėtis] Ad.
10. refl. S.Stan, DŽ atkakliai stengtis, pasiryžti, nusistatyti ką daryti: Jau kad užsispýrė, nieko nemačis – kaip kirviu nukirsta Slm. Jei Mykolas užsispýrė, tai jo nė pats velnias neparkalbės Skrb. Užsispyrė dėdė daugiau kojos pas mus nebekelti ir nebekėlė I.Simon. Bernas užsispyrė – naktuisiu, ir gana LTR(Slk). Mergina parėjo namo. Močeka užsispyrė klaust, kur ji eina verpt SI124. Kas užsispyręs ieško tiesos, tas kala vinį į savo karstą J.Gruš.
| prk.: Žibančios Raulo akys žėrėdamos lyg užsispyrė persekioti ją V.Kudir.
^ Užsispyrė kap nuogas į dilgėles LTR(Brt). Užsispýrė kaip Naviko jaučiai (apie atkaklų žmogų) Pln.
ǁ refl. sakytis esant vis tų pačių amžiaus metų: Juoksias liūb vaikiai: ta užsispýrusi an aštuoniolekos į bulbakasį Krš.
11. refl. LL267, Š, Ser atkakliai laikytis savo nuomonės, noro, pasipriešinti, užsiožiuoti: Jis užsispýrė ir niekur nevažiavo DŽ1. Jis ne juokais užsispýrė NdŽ. Tėvas ažsispýrė, ir važiavom namo Dgp. Labai užsispýręs, jau jį nepalenksi Plšk. Jis jau toks užsispýręs – savo, i gana Jrb. Sūnus užsimanė ženytis, o tėvas užsispýrė neleist Kpč. Nebūk užsispýręs, imk mergikę apsiskyręs Rdn. Bet kada uošvienė ją taip užrėkė, ji užsispyrė nieko nebesakyti I.Simon. Užsispýrė, ir ką nori daryk – jau daugiau iš jo nebeišgirsi Grž. Ko nedariau, ko nekalbėjau, užsispyrė, ir turėjau leisti V.Krėv. Užsispýrė ir nebėjo mokytis Žg. Šitas arklys kartais užsi̇̀spiria neit PnmA.
^ Užsispyręs kai ožys LTR(Vdn). Užsispýrusi kai ožka NmŽ. Užsispýręs kap naravistas arklys Klvr.
užsispýrusiai adv.: Panarinęs galvą žiūrėjo padilbom į šeimininkę, atkakliai, užsispyrusiai J.Balt.
12. intr. įžengti (į kuriuos nors amžiaus metus): Ji užspýrė ant devynioliktų metų NdŽ.

vei̇̃kti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veiki̇̀? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai nevei̇̃ksite J.Jabl. Tau čia nėra ko vei̇̃kti NdŽ. Ji kažką paslaptomis vei̇̃kia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksi̇̀ namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką vei̇̃kt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksi̇̀? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu vei̇̃ksiva Snt. Reikia vis kas vei̇̃kt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas vei̇̃kt Krs. Nė[ra] ko vei̇̃kt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką vei̇̃kt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką vei̇̃kė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką vei̇̃kia Ob. Neturit kas vei̇̃kia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas vei̇̃kia be audimo Aln. Neturi ką vei̇̃kt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksi̇̀ daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės vei̇̃ksme?! Prnv. Ką jau vei̇̃ks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten bevei̇̃kia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveiki̇̀, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikei̇̃, ką veikei̇̃, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko vei̇̃kt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch1Luk18,18.
| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką vei̇̃ksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksi̇̀ Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn.
^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką vei̇̃ksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuvei̇̃kę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln).
| refl. tr., intr.: Ką veiki̇́es (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui vei̇̃ksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352.
ǁ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų nevei̇̃kę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais vei̇̃kti KII40. Ką tu vei̇̃ksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, vei̇̃ksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksi̇̀ su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem vei̇̃ksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes vei̇̃ksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes vei̇̃ksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes vei̇̃ksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch1ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur vei̇̃kt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4.
ǁ A1883,130 dirbti: Vei̇̃kti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veiki̇̀ veiki̇̀, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai vei̇̃kia da an darbo? Ad. Neinu an lauko vei̇̃kt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys vei̇̃kė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus vei̇̃kt Švnč. Negaliu nieko vei̇̃kt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksi̇̀ darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis vei̇̃kia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap vei̇̃kia fermoj duktė Ml. Reikia vei̇̃kt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu vei̇̃kia Pst. Mano atminty dar vei̇̃kė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč.
| refl. NdŽ: Dar̃ tik vei̇̃kiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė vei̇̃kas, o aš ilsuos Šts.
| impers.: Čia daugiausia vei̇̃kiasi, tai ir dulkių daug Dv.
ǁ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę vei̇̃kiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir vei̇̃kėm Pst. Ilgus metus vei̇̃kė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma vei̇̃kė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv.
| refl.: Kada laukas vei̇̃kėsi ingi Klevyčią? Dv.
2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493.
| refl.: Ir mokia juos, kaip turi vei̇̃ktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai nevei̇̃kias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron.
ǁ užsiimti, bendrauti: Jau ana vei̇̃kia ir vei̇̃kia su berniukais Dv.
ǁ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veiki̇́esi? JD330.
3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs vei̇̃ksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39.
4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Vei̇̃kti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą vei̇̃kti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) vei̇̃kti NdŽ. Vei̇̃kti jis vei̇̃kia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi vei̇̃kt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau vei̇̃kė patys lietuviai, o čia – latviai vei̇̃kė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Vei̇̃kti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) vei̇̃kė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225.
| prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus vei̇̃kia bačkoj Kp.
veiktinai̇̃
5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebevei̇̃kia, nesugedusi DŽ. Telefonas nevei̇̃kia DŽ1. Televizorius nevei̇̃kia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas vei̇̃kia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas vei̇̃kia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniai̇̃ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn.
| Veikiantis vulkanas GTŽ.
ǁ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Vei̇̃kė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo vei̇̃kti NdŽ. Pieninės vei̇̃kė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Vei̇̃kiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk.
ǁ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja vei̇̃kusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas nevei̇̃kia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos vei̇̃ka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė nevei̇̃kia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai nevei̇̃kia Snt. Da šita ranka jo nevei̇̃kia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys vei̇̃ka Lk. Gerklė nevei̇̃kia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys vei̇̃kia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai vei̇̃kt Pv. Jau jo nervai nebevei̇̃kia Šmn.
| Mano sveikatėlė nelabai vei̇̃kia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig.
| impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu[i] pakaušy tai vei̇̃kia (galvotas), ale padaugina gert Slm.
^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei nevei̇̃ks galva, nieko nepadirbsi Šmn.
ǁ reikštis galiai: Tas įstatymas nebevei̇̃kia, panaikintas DŽ2.
| Dvasia Š., kuryji visa visuose vei̇̃kia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Vei̇̃ktinojo veiksmo [dalyviai] Jn.
6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras vei̇̃kia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai vei̇̃kia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai vei̇̃kia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus vei̇̃kia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra vei̇̃kiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus vei̇̃kia DŽ. Praeitis vei̇̃kia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Vei̇̃ka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda vei̇̃kti BŽ133. Greit vei̇̃kiantys vaistai DŽ1. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau nevei̇̃ks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebevei̇̃kia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko nevei̇̃ks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus nevei̇̃ks DP225.
^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk).
| refl. NdŽ.
ǁ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) vei̇̃kia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį vei̇̃ka, nebgaliu iškentėti Vkš.
ǁ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns.
ǁ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip vei̇̃kia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę vei̇̃kė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317.
7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį vei̇̃kčiau įristi į vežimą J. Nieko nevei̇̃ksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet nevei̇̃kęs atsisėdau DŽ. Ar vei̇̃ksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau nevei̇̃kiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės nevei̇̃kia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš.
| refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč.
ǁ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos nevei̇̃ksiav ne par metus Slnt.
^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18.
ǁ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų nevei̇̃kęs tose muštynėse Gršl.
veiktinai̇̃ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).
8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno nevei̇̃kęs, ejo šalin PP29.
9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni vei̇̃ka su valgymu Krš.
| prk.: Toks lakstymas ir jaunus vei̇̃kia DŽ. Vei̇̃ka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius vei̇̃ka tie klumpiai, medpadžiai Šts.
10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk.
| refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I.
| prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I.
11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veiki̇̀, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus vei̇̃kė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem.
| refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios vei̇̃kias Ktk.
12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis vei̇̃kia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš.
13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Vei̇̃kiantieji asmenys NdŽ, DŽ1. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš.
14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje).
15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas vei̇̃kias Smal. Kas čia vei̇̃kias? Lp. Ir kasg vienok su manim vei̇̃ksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais vei̇̃kės ir kas tur vei̇̃ktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu vei̇̃kias DP486. Appjaustymas vei̇̃kės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.
◊ báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendo Mrj.
apvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikė
1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk.
| refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv.
2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodus Dv.
3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2.
ǁ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3.
4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj.
ǁ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts.
ǁ tr. Šts pajėgti suvalgyti.
5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10.
atvei̇̃kti, -ia, àtveikė
1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksi̇̀, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg.
2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti J.
ǁ LL203, FT atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus A.Mac. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą A.Mac.
3. tr. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius] Bn.
4. refl. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom Trgn.
5. refl. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį Kel1881,287.

×davei̇̃kti, -ia, dàveikė (hibr.)
1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti.
2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J.
3. tr. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas Sv. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė DūnŽ.
4. intr. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk Prng.
| refl.: Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyvent Skdt.
įvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikė KŽ
1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek End.
ǁ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu Rdn. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to Trgn. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! J.Bil. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus rš. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka A.Gric. Suvienytomis sylomis daug įveiksime prš.
2. tr. SD1143, SD269, SGII5, Q542, R, R361, MŽ, MŽ484, Sut, I, M, Rtr nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu SD1144. Įveikt neprietelių SD288. Apgalėti, pergalėti, įveikti Q91. Miestą įveikti N. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti S.Dauk. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai BM105(Sb). Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit Š. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu Jrb. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo BsPI97(Tlž). Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù Plv. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji Jrb. I tą marčią aš į̇̃veikiu Žlp. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt Smln. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo Svn. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką Sb. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius (ps.) Žr. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia BsMtI57(Brt). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt Ch1Mr5,4. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia SPII19. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti ChG72.
| prk.: Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika Jdr. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks Krš. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu rš. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę V.Myk-Put. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją A.Vien. Lanka į̇̃veika pjovėjį Šts. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai Grz. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta Brb. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies Akm. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus Gdl. Apėmė neįveikiama baimė A.Vien. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti J.Jabl. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes FT. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų A.Sm. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo Ns1832,8. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires A.Baran. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti Mž189. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti BB1Mak6,4. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus BPII12. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali DP166. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių SPI22. Permanau, protu įveikiu R57, MŽ76.
^ Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks Pnd. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi LTsV116(Yl). Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia LMD(suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama A.Sm. Ir uodai arklius įveikia LTR(Vl).
| refl. tr. KŽ: Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė Š. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva Grš. Eikim veltynių, katras įsiveiksim Vr.
3. intr., tr. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt Plv. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę A1885,154.
4. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti N.
5. tr., intr. BzF196 turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti NdŽ. Darbą do įveikiù padaryt Šmn. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu Antš. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus Svn. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės Graž. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt Jrb. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų] Alz. Aš jau neįveikiù malkas kapot Skr. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt Vb. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo Sr. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti End. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt Krs. Mokėm vaikus, kiek añveikėm Tj. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo M.Unt(Plng). Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù Mžš. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo Mšk.
| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus I.Simon.
| prk.: Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt Antš. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv.
| refl. BzF196, NdŽ: Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia Slm. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę Pl. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti] Krs. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu Krs.
ǁ tr. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių Graž. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško Trk. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti Trk. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu Krs. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau Kp. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė Ppl. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis J.Ap. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta rš.
^ Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi LTR.
ǁ tr. Dkš galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu Mrj. Putra sūra, negal įvei̇̃kti Pln. Da liko mėsos, da neinveikiù Žl. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam Trk. Neįvei̇̃ks abiejų suėst BM5(Kp). To alaus neį̇̃veiku Šv. Į̃veika dikčium gerti šnapsą Sg. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės K.Bor. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu (ps.) An.
| prk.: Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio Šk.
^ Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė KŽ.
| refl. tr.: Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia Slm.
ǁ Jrb, Plng įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) Šts. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti Vž. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃kti End.
6. tr. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo Šts. Esu įveikąs karštį, galiu perties Šts.
7. tr. A1883,220, Sr įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Trk. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau Klt.
| Aš paskui akis įveikiù Smln. Į̃veikiu, supunta koja Grd.
| prk.: Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė End. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi Krš. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai Als. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo Vn. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti Šv. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis DūnŽ. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas Jdr. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus Vdžg. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas Krš. O tai labai į̇̃veikia tie malimai! Grz. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas Lkv. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika Pln. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė M.Valanč. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau Skr.
^ Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi Slnt.
| refl. intr., tr. Š, Slnt: Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų J. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama Jdr. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu! Grd. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika Pln. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė Ppl. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti Krš. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas! Rs. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas LKT142(Kin). Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie End. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas Krt. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino Krš. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu Kv. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama Jrb. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę Rs. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks TP1881,1.
^ Save neįsiveikęs, kito nevaliosi Prk. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi Šts.
8. intr. SD125, D.Pošk, I, Š, Dglš įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu Ktk. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi Krš. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam End. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve! Švnč. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva Klt. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė Dglš. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika End. Žiemą tamsos į̇̃veika Pln. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį Ds.
^ Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia Krš.
įveiktinai̇̃ adv.: Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų I.
| refl.: Anas mum insi̇̀veikė Ds. Močekai da insvei̇̃ks posūnis Dglš. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk Slk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen (ps.) Prng. Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt Trgn. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis Trgn.
ǁ tr. išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms Trk.
9. tr. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys Šts. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau J.
10. tr. SD123, SD41 priversti, prispirti, prispausti.
11. refl. Šmn susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūron Slm.
išvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikė Rtr, KŽ
1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃kti Yl.
2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas Šts. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiuką Dv.
3. tr. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia Str.
| refl.: Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime] Dv.
4. tr. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai] Tvr. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško) Dv. Visur laukai išveikti̇̀ Dv.
5. intr. kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėje Sr.
6. intr. NdŽ, KŽ kurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti Š.
ǁ kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus Š, KŽ.
7. tr. Š, NdŽ įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį J. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų PnmR.
ǁ Š įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros Plt. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžti Šts.
8. tr. nugalėti.
| prk.: Negalim išvei̇̃kt blogybių Ds.
9. tr. BŽ120, NdŽ, KŽ išvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems J. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties Klt.
| refl.: Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusi Plik.
10. tr. barant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviais Aps.
11. refl. ištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbų Dv.
paišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė (dial.) tr. išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) Dv.
nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikė
1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuvei̇̃ksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia DŽ. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti KŽ. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀ Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt Pžrl. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀ Msn. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564.
^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370.
| refl. tr.: Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš.
| refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv.
3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, KŽ nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317.
| prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254.
| refl. intr., tr. Š, KŽ, Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465.
| Žmogus turi mokėti savo nusiveikti rš.
ǁ kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.
ǁ NdŽ nužudyti, nugalabyti.
4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk.
| refl. BŽI139, KŽ: Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219.
pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikė Rtr, Š
1. tr. padaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti NdŽ. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti (d.) Š(Rš). Čia su malda nieko nepaveiksi Žem.
ǁ atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus Klt. Jau laikas darbus paveikti prš. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka] Mžš. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais? Rmš.
| In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie BsPIV81(Brt).
ǁ tr., intr. padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus Ad. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama Gs. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas Klt. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀ Pc. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau Krd. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau Ėr. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia Pl. Pàveikia ir važiuoja namo Dv. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi Vlkv. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu LTR(Ad). Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado A.Baran.
| refl. D.Pošk.
2. tr. padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių? (d.) Dglš.
3. intr. NdŽ kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).
4. tr. P, Sr, ŠT50, KŽ, Trk padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi BŽ122. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo NdŽ. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas NdŽ. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi DŽ1. I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo Jrb. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų Kvr. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo Smln. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai Vd. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu V.Krėv. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus rš. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti A.Vien. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse V.Myk-Put. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras rš.
^ Geruoju ir velnią paveiksi KrvP(Rs). Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina KrvP(Ašm).
nepaveikiamai̇̃ adv.: Pasileido jauni nepaveikamai̇̃ Krš.
ǁ padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža Stk. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo Jrb.
ǁ apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie Smal. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus Rdn. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks NS487.
^ Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiks S.Dauk.
5. tr. Alz, Rd įstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį J. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù Alks. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult Kpr. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti] (ps.) rš.
6. tr. I, M, KŽ, Plšk, Lnkv, Zr nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks NdŽ. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja] Trš. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti M.Valanč. A norat karūmenę pavei̇̃kti? Pj. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi Skd. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo LKT103(Klm). Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti PP26. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti S.Dauk.
| prk.: Daba da speigas pàveika saulę Trk. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą NdŽ. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius S.Dauk.
^ Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi M.Valanč.
| refl. NdŽ.
7. tr. Mrc, Jrb nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį DūnŽ. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo Krš. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogų Vkš.
◊ ši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdį Krš.
parvei̇̃kti, -ia, par̃veikė
1. tr. K, NdŽ, KŽ galynėjantis pargriauti.
2. žr. perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion Lel. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim BsO264.
| prk.: O kol tinginio anas neparvei̇̃kia? Aln.
◊ ši̇̀rdį parvei̇̃kti NdŽ įpykinti, įerzinti.
pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikė Slm, Kpr
1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu visur párveikei aną, i viskas Trk. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų! Rdn. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus RD190. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių PG. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti Tat. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius LzP.
| prk.: Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi S.Stan. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas Kl. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė LzP. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks Žem. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė Krš. Jau ir tave senatvė párveikė Skr. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė Žem. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo J.Paukš. Krienas riebumą párveikia Erž.
^ Liga ne boba – neparveiksi LTR(Grk).
| refl. Vaižg, NdŽ: Negaliu pársiveikti J.
2. intr. Vrb pasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.
| refl.: [Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktie Tat.
3. intr. Gmž įkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia Dgl. Dažni svečiai pérveikia Vžns. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia Lel. Teipgi pérveikia su savo kalbom Užp. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja Lel. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis End.
| refl.: Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis Vžns.
ǁ tr. NdŽ išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan Adm. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu Ut. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu Ktk. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia Ut.
| refl. Ut: Savi vaikai močiai nepérsveikia Trgn.
4. tr. ŠT285, NdŽ nuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma Krš. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją End. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų Šts. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta Rdn.
| prk.: Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž srš.
| refl. ŠT285, NdŽ, KŽ, Klk, Šts: Pársiveikiau bedirbdama Kv. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas Krš. Pársiveikė su tiek vaikų i mirė Rdn.
5. refl. susidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėm Lnkv.
6. refl. persimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikė Rs.
7. tr. Slm įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas Ar. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria Plv. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt Sdk. Mudu ją párveikt eisiva Jrb. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė Kpr. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki) Rk.
| refl. tr.: Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžių P.
◊ ši̇̀rdį pérveikti
1. labai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį Sr. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos Vkš. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽs Krš.
2. Vkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsi Krž.
3. priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu P.
pievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃kti Klp.
pravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikė
1. intr. Ds praleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiek Dv.
2. tr. Kos37, N įveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia Grk. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti RB3Moz26,8.
^ Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikia Vdžg.
3. tr. perginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijau J.
privei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikė
1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti DŽ. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia Skp. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksi̇̀ Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo Kv. Katinas pri̇̀veikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv.
| prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių rš. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali Nm. Privei̇̃kti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus pri̇̀veika Krš. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską privei̇̃kia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė rš.
^ Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
neprivei̇̃kiamai adv., nepriveikiamai̇̃ NdŽ.
| refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia rš.
ǁ peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba] Ds. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos Km. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt Jnšk. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt Adm. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd.
| Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept Skp.
^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveiki̇̀ Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).
ǁ tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok Sdk.
| Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra Ps.
| Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197.
ǁ tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu Mrj. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.
ǁ Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀ Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė Vžns.
| Šernai privei̇̃kia net tvoras Rud.
^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm).
| refl.: Jau mes labiau pri̇̀sveikiam Db(Lp).
ǁ refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds.
3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta Strn. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia Klt.
^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt).
4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn.
5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir.
6. refl. Lš prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz.
7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu DŽ. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz.
| prk.: Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį Ms. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11.
| refl. NdŽ, DŽ1: Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk.
| impers.: Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms.
8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn.
9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti I. Aš jį privei̇̃ksiu J.Jabl. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda Jrb. Su lazda pri̇̀veikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl.
suvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikė
1. tr. VŽ1905,255 atlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau DŽ1. Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo Pl. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
2. tr. įveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus KŽ. Ne tau mane suvei̇̃kt! Ss.
| prk.: Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikia O.
3. tr. NdŽ įstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti J. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako Vlk.
ǁ DŽ1, Šts, Slnt įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku Dr. Ar suveiksi kiaušių tuziną? Plng.
^ Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja] Lkž.
4. tr. NdŽ suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai Vlkš. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdama Šts.
5. intr. susiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt Vl.
| refl. NdŽ.
6. intr. SkŽ290 imti veikti: Suveikė automatinė kontrolė rš.
užvei̇̃kti, -ia, ùžveikė
1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksi̇̀ pinigo Dv. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko LzŽ. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim Dv.
| refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia LKT357(Dv).
2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks? DŽ1. Žmogus viską užvei̇̃kia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln).
| prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9.
| refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln.
ǁ tr. peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk.
3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt Ėr.
ǁ įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbų Pšl.
4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv.
| refl. NdŽ: Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš.

vei̇̃kti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veiki̇̀? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai nevei̇̃ksite J.Jabl. Tau čia nėra ko vei̇̃kti NdŽ. Ji kažką paslaptomis vei̇̃kia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksi̇̀ namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką vei̇̃kt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksi̇̀? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu vei̇̃ksiva Snt. Reikia vis kas vei̇̃kt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas vei̇̃kt Krs. Nė[ra] ko vei̇̃kt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką vei̇̃kt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką vei̇̃kė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką vei̇̃kia Ob. Neturit kas vei̇̃kia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas vei̇̃kia be audimo Aln. Neturi ką vei̇̃kt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksi̇̀ daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės vei̇̃ksme?! Prnv. Ką jau vei̇̃ks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten bevei̇̃kia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveiki̇̀, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikei̇̃, ką veikei̇̃, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko vei̇̃kt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch1Luk18,18.
| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką vei̇̃ksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksi̇̀ Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn.
^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką vei̇̃ksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuvei̇̃kę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln).
| refl. tr., intr.: Ką veiki̇́es (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui vei̇̃ksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352.
ǁ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų nevei̇̃kę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais vei̇̃kti KII40. Ką tu vei̇̃ksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, vei̇̃ksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksi̇̀ su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem vei̇̃ksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes vei̇̃ksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes vei̇̃ksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes vei̇̃ksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch1ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur vei̇̃kt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4.
ǁ A1883,130 dirbti: Vei̇̃kti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veiki̇̀ veiki̇̀, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai vei̇̃kia da an darbo? Ad. Neinu an lauko vei̇̃kt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys vei̇̃kė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus vei̇̃kt Švnč. Negaliu nieko vei̇̃kt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksi̇̀ darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis vei̇̃kia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap vei̇̃kia fermoj duktė Ml. Reikia vei̇̃kt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu vei̇̃kia Pst. Mano atminty dar vei̇̃kė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč.
| refl. NdŽ: Dar̃ tik vei̇̃kiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė vei̇̃kas, o aš ilsuos Šts.
| impers.: Čia daugiausia vei̇̃kiasi, tai ir dulkių daug Dv.
ǁ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę vei̇̃kiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir vei̇̃kėm Pst. Ilgus metus vei̇̃kė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma vei̇̃kė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv.
| refl.: Kada laukas vei̇̃kėsi ingi Klevyčią? Dv.
2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493.
| refl.: Ir mokia juos, kaip turi vei̇̃ktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai nevei̇̃kias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron.
ǁ užsiimti, bendrauti: Jau ana vei̇̃kia ir vei̇̃kia su berniukais Dv.
ǁ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veiki̇́esi? JD330.
3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs vei̇̃ksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39.
4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Vei̇̃kti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą vei̇̃kti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) vei̇̃kti NdŽ. Vei̇̃kti jis vei̇̃kia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi vei̇̃kt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau vei̇̃kė patys lietuviai, o čia – latviai vei̇̃kė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Vei̇̃kti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) vei̇̃kė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225.
| prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus vei̇̃kia bačkoj Kp.
veiktinai̇̃
5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebevei̇̃kia, nesugedusi DŽ. Telefonas nevei̇̃kia DŽ1. Televizorius nevei̇̃kia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas vei̇̃kia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas vei̇̃kia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniai̇̃ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn.
| Veikiantis vulkanas GTŽ.
ǁ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Vei̇̃kė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo vei̇̃kti NdŽ. Pieninės vei̇̃kė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Vei̇̃kiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk.
ǁ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja vei̇̃kusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas nevei̇̃kia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos vei̇̃ka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė nevei̇̃kia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai nevei̇̃kia Snt. Da šita ranka jo nevei̇̃kia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys vei̇̃ka Lk. Gerklė nevei̇̃kia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys vei̇̃kia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai vei̇̃kt Pv. Jau jo nervai nebevei̇̃kia Šmn.
| Mano sveikatėlė nelabai vei̇̃kia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig.
| impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu[i] pakaušy tai vei̇̃kia (galvotas), ale padaugina gert Slm.
^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei nevei̇̃ks galva, nieko nepadirbsi Šmn.
ǁ reikštis galiai: Tas įstatymas nebevei̇̃kia, panaikintas DŽ2.
| Dvasia Š., kuryji visa visuose vei̇̃kia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Vei̇̃ktinojo veiksmo [dalyviai] Jn.
6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras vei̇̃kia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai vei̇̃kia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai vei̇̃kia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus vei̇̃kia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra vei̇̃kiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus vei̇̃kia DŽ. Praeitis vei̇̃kia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Vei̇̃ka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda vei̇̃kti BŽ133. Greit vei̇̃kiantys vaistai DŽ1. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau nevei̇̃ks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebevei̇̃kia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko nevei̇̃ks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus nevei̇̃ks DP225.
^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk).
| refl. NdŽ.
ǁ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) vei̇̃kia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį vei̇̃ka, nebgaliu iškentėti Vkš.
ǁ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns.
ǁ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip vei̇̃kia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę vei̇̃kė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317.
7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį vei̇̃kčiau įristi į vežimą J. Nieko nevei̇̃ksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet nevei̇̃kęs atsisėdau DŽ. Ar vei̇̃ksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau nevei̇̃kiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės nevei̇̃kia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš.
| refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč.
ǁ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos nevei̇̃ksiav ne par metus Slnt.
^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18.
ǁ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų nevei̇̃kęs tose muštynėse Gršl.
veiktinai̇̃ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).
8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno nevei̇̃kęs, ejo šalin PP29.
9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni vei̇̃ka su valgymu Krš.
| prk.: Toks lakstymas ir jaunus vei̇̃kia DŽ. Vei̇̃ka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius vei̇̃ka tie klumpiai, medpadžiai Šts.
10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk.
| refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I.
| prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I.
11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veiki̇̀, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus vei̇̃kė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem.
| refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios vei̇̃kias Ktk.
12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis vei̇̃kia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš.
13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Vei̇̃kiantieji asmenys NdŽ, DŽ1. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš.
14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje).
15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas vei̇̃kias Smal. Kas čia vei̇̃kias? Lp. Ir kasg vienok su manim vei̇̃ksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais vei̇̃kės ir kas tur vei̇̃ktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu vei̇̃kias DP486. Appjaustymas vei̇̃kės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.
◊ báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendo Mrj.
apvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikė
1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk.
| refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv.
2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodus Dv.
3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2.
ǁ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3.
4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj.
ǁ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts.
ǁ tr. Šts pajėgti suvalgyti.
5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10.
atvei̇̃kti, -ia, àtveikė
1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksi̇̀, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg.
2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti J.
ǁ LL203, FT atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus A.Mac. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą A.Mac.
3. tr. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius] Bn.
4. refl. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom Trgn.
5. refl. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį Kel1881,287.

×davei̇̃kti, -ia, dàveikė (hibr.)
1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti.
2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J.
3. tr. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas Sv. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė DūnŽ.
4. intr. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk Prng.
| refl.: Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyvent Skdt.
įvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikė KŽ
1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek End.
ǁ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu Rdn. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to Trgn. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! J.Bil. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus rš. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka A.Gric. Suvienytomis sylomis daug įveiksime prš.
2. tr. SD1143, SD269, SGII5, Q542, R, R361, MŽ, MŽ484, Sut, I, M, Rtr nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu SD1144. Įveikt neprietelių SD288. Apgalėti, pergalėti, įveikti Q91. Miestą įveikti N. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti S.Dauk. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai BM105(Sb). Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit Š. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu Jrb. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo BsPI97(Tlž). Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù Plv. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji Jrb. I tą marčią aš į̇̃veikiu Žlp. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt Smln. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo Svn. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką Sb. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius (ps.) Žr. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia BsMtI57(Brt). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt Ch1Mr5,4. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia SPII19. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti ChG72.
| prk.: Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika Jdr. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks Krš. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu rš. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę V.Myk-Put. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją A.Vien. Lanka į̇̃veika pjovėjį Šts. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai Grz. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta Brb. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies Akm. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus Gdl. Apėmė neįveikiama baimė A.Vien. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti J.Jabl. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes FT. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų A.Sm. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo Ns1832,8. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires A.Baran. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti Mž189. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti BB1Mak6,4. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus BPII12. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali DP166. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių SPI22. Permanau, protu įveikiu R57, MŽ76.
^ Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks Pnd. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi LTsV116(Yl). Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia LMD(suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama A.Sm. Ir uodai arklius įveikia LTR(Vl).
| refl. tr. KŽ: Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė Š. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva Grš. Eikim veltynių, katras įsiveiksim Vr.
3. intr., tr. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt Plv. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę A1885,154.
4. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti N.
5. tr., intr. BzF196 turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti NdŽ. Darbą do įveikiù padaryt Šmn. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu Antš. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus Svn. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės Graž. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt Jrb. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų] Alz. Aš jau neįveikiù malkas kapot Skr. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt Vb. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo Sr. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti End. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt Krs. Mokėm vaikus, kiek añveikėm Tj. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo M.Unt(Plng). Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù Mžš. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo Mšk.
| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus I.Simon.
| prk.: Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt Antš. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv.
| refl. BzF196, NdŽ: Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia Slm. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę Pl. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti] Krs. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu Krs.
ǁ tr. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių Graž. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško Trk. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti Trk. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu Krs. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau Kp. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė Ppl. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis J.Ap. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta rš.
^ Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi LTR.
ǁ tr. Dkš galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu Mrj. Putra sūra, negal įvei̇̃kti Pln. Da liko mėsos, da neinveikiù Žl. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam Trk. Neįvei̇̃ks abiejų suėst BM5(Kp). To alaus neį̇̃veiku Šv. Į̃veika dikčium gerti šnapsą Sg. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės K.Bor. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu (ps.) An.
| prk.: Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio Šk.
^ Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė KŽ.
| refl. tr.: Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia Slm.
ǁ Jrb, Plng įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) Šts. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti Vž. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃kti End.
6. tr. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo Šts. Esu įveikąs karštį, galiu perties Šts.
7. tr. A1883,220, Sr įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Trk. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau Klt.
| Aš paskui akis įveikiù Smln. Į̃veikiu, supunta koja Grd.
| prk.: Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė End. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi Krš. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai Als. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo Vn. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti Šv. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis DūnŽ. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas Jdr. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus Vdžg. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas Krš. O tai labai į̇̃veikia tie malimai! Grz. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas Lkv. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika Pln. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė M.Valanč. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau Skr.
^ Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi Slnt.
| refl. intr., tr. Š, Slnt: Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų J. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama Jdr. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu! Grd. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika Pln. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė Ppl. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti Krš. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas! Rs. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas LKT142(Kin). Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie End. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas Krt. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino Krš. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu Kv. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama Jrb. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę Rs. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks TP1881,1.
^ Save neįsiveikęs, kito nevaliosi Prk. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi Šts.
8. intr. SD125, D.Pošk, I, Š, Dglš įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu Ktk. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi Krš. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam End. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve! Švnč. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva Klt. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė Dglš. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika End. Žiemą tamsos į̇̃veika Pln. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį Ds.
^ Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia Krš.
įveiktinai̇̃ adv.: Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų I.
| refl.: Anas mum insi̇̀veikė Ds. Močekai da insvei̇̃ks posūnis Dglš. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk Slk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen (ps.) Prng. Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt Trgn. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis Trgn.
ǁ tr. išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms Trk.
9. tr. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys Šts. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau J.
10. tr. SD123, SD41 priversti, prispirti, prispausti.
11. refl. Šmn susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūron Slm.
išvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikė Rtr, KŽ
1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃kti Yl.
2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas Šts. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiuką Dv.
3. tr. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia Str.
| refl.: Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime] Dv.
4. tr. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai] Tvr. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško) Dv. Visur laukai išveikti̇̀ Dv.
5. intr. kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėje Sr.
6. intr. NdŽ, KŽ kurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti Š.
ǁ kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus Š, KŽ.
7. tr. Š, NdŽ įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį J. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų PnmR.
ǁ Š įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros Plt. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžti Šts.
8. tr. nugalėti.
| prk.: Negalim išvei̇̃kt blogybių Ds.
9. tr. BŽ120, NdŽ, KŽ išvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems J. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties Klt.
| refl.: Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusi Plik.
10. tr. barant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviais Aps.
11. refl. ištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbų Dv.
paišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė (dial.) tr. išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) Dv.
nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikė
1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuvei̇̃ksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia DŽ. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti KŽ. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀ Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt Pžrl. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀ Msn. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564.
^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370.
| refl. tr.: Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš.
| refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv.
3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, KŽ nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317.
| prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254.
| refl. intr., tr. Š, KŽ, Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465.
| Žmogus turi mokėti savo nusiveikti rš.
ǁ kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.
ǁ NdŽ nužudyti, nugalabyti.
4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk.
| refl. BŽI139, KŽ: Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219.
pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikė Rtr, Š
1. tr. padaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti NdŽ. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti (d.) Š(Rš). Čia su malda nieko nepaveiksi Žem.
ǁ atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus Klt. Jau laikas darbus paveikti prš. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka] Mžš. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais? Rmš.
| In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie BsPIV81(Brt).
ǁ tr., intr. padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus Ad. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama Gs. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas Klt. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀ Pc. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau Krd. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau Ėr. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia Pl. Pàveikia ir važiuoja namo Dv. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi Vlkv. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu LTR(Ad). Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado A.Baran.
| refl. D.Pošk.
2. tr. padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių? (d.) Dglš.
3. intr. NdŽ kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).
4. tr. P, Sr, ŠT50, KŽ, Trk padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi BŽ122. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo NdŽ. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas NdŽ. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi DŽ1. I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo Jrb. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų Kvr. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo Smln. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai Vd. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu V.Krėv. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus rš. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti A.Vien. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse V.Myk-Put. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras rš.
^ Geruoju ir velnią paveiksi KrvP(Rs). Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina KrvP(Ašm).
nepaveikiamai̇̃ adv.: Pasileido jauni nepaveikamai̇̃ Krš.
ǁ padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža Stk. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo Jrb.
ǁ apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie Smal. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus Rdn. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks NS487.
^ Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiks S.Dauk.
5. tr. Alz, Rd įstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį J. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù Alks. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult Kpr. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti] (ps.) rš.
6. tr. I, M, KŽ, Plšk, Lnkv, Zr nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks NdŽ. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja] Trš. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti M.Valanč. A norat karūmenę pavei̇̃kti? Pj. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi Skd. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo LKT103(Klm). Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti PP26. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti S.Dauk.
| prk.: Daba da speigas pàveika saulę Trk. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą NdŽ. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius S.Dauk.
^ Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi M.Valanč.
| refl. NdŽ.
7. tr. Mrc, Jrb nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį DūnŽ. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo Krš. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogų Vkš.
◊ ši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdį Krš.
parvei̇̃kti, -ia, par̃veikė
1. tr. K, NdŽ, KŽ galynėjantis pargriauti.
2. žr. perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion Lel. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim BsO264.
| prk.: O kol tinginio anas neparvei̇̃kia? Aln.
◊ ši̇̀rdį parvei̇̃kti NdŽ įpykinti, įerzinti.
pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikė Slm, Kpr
1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu visur párveikei aną, i viskas Trk. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų! Rdn. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus RD190. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių PG. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti Tat. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius LzP.
| prk.: Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi S.Stan. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas Kl. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė LzP. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks Žem. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė Krš. Jau ir tave senatvė párveikė Skr. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė Žem. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo J.Paukš. Krienas riebumą párveikia Erž.
^ Liga ne boba – neparveiksi LTR(Grk).
| refl. Vaižg, NdŽ: Negaliu pársiveikti J.
2. intr. Vrb pasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.
| refl.: [Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktie Tat.
3. intr. Gmž įkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia Dgl. Dažni svečiai pérveikia Vžns. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia Lel. Teipgi pérveikia su savo kalbom Užp. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja Lel. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis End.
| refl.: Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis Vžns.
ǁ tr. NdŽ išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan Adm. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu Ut. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu Ktk. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia Ut.
| refl. Ut: Savi vaikai močiai nepérsveikia Trgn.
4. tr. ŠT285, NdŽ nuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma Krš. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją End. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų Šts. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta Rdn.
| prk.: Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž srš.
| refl. ŠT285, NdŽ, KŽ, Klk, Šts: Pársiveikiau bedirbdama Kv. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas Krš. Pársiveikė su tiek vaikų i mirė Rdn.
5. refl. susidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėm Lnkv.
6. refl. persimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikė Rs.
7. tr. Slm įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas Ar. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria Plv. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt Sdk. Mudu ją párveikt eisiva Jrb. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė Kpr. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki) Rk.
| refl. tr.: Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžių P.
◊ ši̇̀rdį pérveikti
1. labai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį Sr. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos Vkš. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽs Krš.
2. Vkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsi Krž.
3. priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu P.
pievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃kti Klp.
pravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikė
1. intr. Ds praleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiek Dv.
2. tr. Kos37, N įveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia Grk. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti RB3Moz26,8.
^ Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikia Vdžg.
3. tr. perginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijau J.
privei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikė
1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti DŽ. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia Skp. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksi̇̀ Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo Kv. Katinas pri̇̀veikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv.
| prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių rš. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali Nm. Privei̇̃kti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus pri̇̀veika Krš. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską privei̇̃kia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė rš.
^ Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
neprivei̇̃kiamai adv., nepriveikiamai̇̃ NdŽ.
| refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia rš.
ǁ peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba] Ds. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos Km. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt Jnšk. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt Adm. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd.
| Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept Skp.
^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveiki̇̀ Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).
ǁ tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok Sdk.
| Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra Ps.
| Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197.
ǁ tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu Mrj. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.
ǁ Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀ Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė Vžns.
| Šernai privei̇̃kia net tvoras Rud.
^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm).
| refl.: Jau mes labiau pri̇̀sveikiam Db(Lp).
ǁ refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds.
3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta Strn. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia Klt.
^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt).
4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn.
5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir.
6. refl. Lš prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz.
7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu DŽ. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz.
| prk.: Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį Ms. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11.
| refl. NdŽ, DŽ1: Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk.
| impers.: Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms.
8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn.
9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti I. Aš jį privei̇̃ksiu J.Jabl. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda Jrb. Su lazda pri̇̀veikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl.
suvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikė
1. tr. VŽ1905,255 atlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau DŽ1. Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo Pl. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
2. tr. įveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus KŽ. Ne tau mane suvei̇̃kt! Ss.
| prk.: Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikia O.
3. tr. NdŽ įstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti J. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako Vlk.
ǁ DŽ1, Šts, Slnt įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku Dr. Ar suveiksi kiaušių tuziną? Plng.
^ Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja] Lkž.
4. tr. NdŽ suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai Vlkš. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdama Šts.
5. intr. susiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt Vl.
| refl. NdŽ.
6. intr. SkŽ290 imti veikti: Suveikė automatinė kontrolė rš.
užvei̇̃kti, -ia, ùžveikė
1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksi̇̀ pinigo Dv. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko LzŽ. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim Dv.
| refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia LKT357(Dv).
2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks? DŽ1. Žmogus viską užvei̇̃kia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln).
| prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9.
| refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln.
ǁ tr. peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk.
3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt Ėr.
ǁ įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbų Pšl.
4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv.
| refl. NdŽ: Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš.

vei̇̃kti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veiki̇̀? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai nevei̇̃ksite J.Jabl. Tau čia nėra ko vei̇̃kti NdŽ. Ji kažką paslaptomis vei̇̃kia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksi̇̀ namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką vei̇̃kt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksi̇̀? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu vei̇̃ksiva Snt. Reikia vis kas vei̇̃kt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas vei̇̃kt Krs. Nė[ra] ko vei̇̃kt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką vei̇̃kt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką vei̇̃kė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką vei̇̃kia Ob. Neturit kas vei̇̃kia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas vei̇̃kia be audimo Aln. Neturi ką vei̇̃kt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksi̇̀ daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės vei̇̃ksme?! Prnv. Ką jau vei̇̃ks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten bevei̇̃kia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveiki̇̀, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikei̇̃, ką veikei̇̃, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko vei̇̃kt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch1Luk18,18.
| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką vei̇̃ksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksi̇̀ Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn.
^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką vei̇̃ksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuvei̇̃kę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln).
| refl. tr., intr.: Ką veiki̇́es (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui vei̇̃ksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352.
ǁ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų nevei̇̃kę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais vei̇̃kti KII40. Ką tu vei̇̃ksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, vei̇̃ksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksi̇̀ su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem vei̇̃ksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes vei̇̃ksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes vei̇̃ksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes vei̇̃ksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch1ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur vei̇̃kt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4.
ǁ A1883,130 dirbti: Vei̇̃kti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veiki̇̀ veiki̇̀, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai vei̇̃kia da an darbo? Ad. Neinu an lauko vei̇̃kt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys vei̇̃kė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus vei̇̃kt Švnč. Negaliu nieko vei̇̃kt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksi̇̀ darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis vei̇̃kia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap vei̇̃kia fermoj duktė Ml. Reikia vei̇̃kt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu vei̇̃kia Pst. Mano atminty dar vei̇̃kė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč.
| refl. NdŽ: Dar̃ tik vei̇̃kiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė vei̇̃kas, o aš ilsuos Šts.
| impers.: Čia daugiausia vei̇̃kiasi, tai ir dulkių daug Dv.
ǁ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę vei̇̃kiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir vei̇̃kėm Pst. Ilgus metus vei̇̃kė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma vei̇̃kė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv.
| refl.: Kada laukas vei̇̃kėsi ingi Klevyčią? Dv.
2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493.
| refl.: Ir mokia juos, kaip turi vei̇̃ktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai nevei̇̃kias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron.
ǁ užsiimti, bendrauti: Jau ana vei̇̃kia ir vei̇̃kia su berniukais Dv.
ǁ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veiki̇́esi? JD330.
3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs vei̇̃ksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39.
4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Vei̇̃kti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą vei̇̃kti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) vei̇̃kti NdŽ. Vei̇̃kti jis vei̇̃kia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi vei̇̃kt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau vei̇̃kė patys lietuviai, o čia – latviai vei̇̃kė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Vei̇̃kti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) vei̇̃kė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225.
| prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus vei̇̃kia bačkoj Kp.
veiktinai̇̃
5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebevei̇̃kia, nesugedusi DŽ. Telefonas nevei̇̃kia DŽ1. Televizorius nevei̇̃kia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas vei̇̃kia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas vei̇̃kia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniai̇̃ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn.
| Veikiantis vulkanas GTŽ.
ǁ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Vei̇̃kė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo vei̇̃kti NdŽ. Pieninės vei̇̃kė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Vei̇̃kiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk.
ǁ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja vei̇̃kusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas nevei̇̃kia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos vei̇̃ka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė nevei̇̃kia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai nevei̇̃kia Snt. Da šita ranka jo nevei̇̃kia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys vei̇̃ka Lk. Gerklė nevei̇̃kia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys vei̇̃kia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai vei̇̃kt Pv. Jau jo nervai nebevei̇̃kia Šmn.
| Mano sveikatėlė nelabai vei̇̃kia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig.
| impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu[i] pakaušy tai vei̇̃kia (galvotas), ale padaugina gert Slm.
^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei nevei̇̃ks galva, nieko nepadirbsi Šmn.
ǁ reikštis galiai: Tas įstatymas nebevei̇̃kia, panaikintas DŽ2.
| Dvasia Š., kuryji visa visuose vei̇̃kia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Vei̇̃ktinojo veiksmo [dalyviai] Jn.
6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras vei̇̃kia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai vei̇̃kia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai vei̇̃kia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus vei̇̃kia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra vei̇̃kiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus vei̇̃kia DŽ. Praeitis vei̇̃kia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Vei̇̃ka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda vei̇̃kti BŽ133. Greit vei̇̃kiantys vaistai DŽ1. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau nevei̇̃ks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebevei̇̃kia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko nevei̇̃ks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus nevei̇̃ks DP225.
^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk).
| refl. NdŽ.
ǁ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) vei̇̃kia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį vei̇̃ka, nebgaliu iškentėti Vkš.
ǁ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns.
ǁ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip vei̇̃kia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę vei̇̃kė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317.
7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį vei̇̃kčiau įristi į vežimą J. Nieko nevei̇̃ksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet nevei̇̃kęs atsisėdau DŽ. Ar vei̇̃ksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau nevei̇̃kiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės nevei̇̃kia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš.
| refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč.
ǁ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos nevei̇̃ksiav ne par metus Slnt.
^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18.
ǁ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų nevei̇̃kęs tose muštynėse Gršl.
veiktinai̇̃ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).
8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno nevei̇̃kęs, ejo šalin PP29.
9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni vei̇̃ka su valgymu Krš.
| prk.: Toks lakstymas ir jaunus vei̇̃kia DŽ. Vei̇̃ka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius vei̇̃ka tie klumpiai, medpadžiai Šts.
10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk.
| refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I.
| prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I.
11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veiki̇̀, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus vei̇̃kė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem.
| refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios vei̇̃kias Ktk.
12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis vei̇̃kia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš.
13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Vei̇̃kiantieji asmenys NdŽ, DŽ1. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš.
14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje).
15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas vei̇̃kias Smal. Kas čia vei̇̃kias? Lp. Ir kasg vienok su manim vei̇̃ksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais vei̇̃kės ir kas tur vei̇̃ktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu vei̇̃kias DP486. Appjaustymas vei̇̃kės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.
◊ báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendo Mrj.
apvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikė
1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk.
| refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv.
2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodus Dv.
3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2.
ǁ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3.
4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj.
ǁ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts.
ǁ tr. Šts pajėgti suvalgyti.
5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10.
atvei̇̃kti, -ia, àtveikė
1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksi̇̀, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg.
2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti J.
ǁ LL203, FT atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus A.Mac. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą A.Mac.
3. tr. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius] Bn.
4. refl. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom Trgn.
5. refl. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį Kel1881,287.

×davei̇̃kti, -ia, dàveikė (hibr.)
1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti.
2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J.
3. tr. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas Sv. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė DūnŽ.
4. intr. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk Prng.
| refl.: Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyvent Skdt.
įvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikė KŽ
1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek End.
ǁ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu Rdn. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to Trgn. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! J.Bil. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus rš. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka A.Gric. Suvienytomis sylomis daug įveiksime prš.
2. tr. SD1143, SD269, SGII5, Q542, R, R361, MŽ, MŽ484, Sut, I, M, Rtr nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu SD1144. Įveikt neprietelių SD288. Apgalėti, pergalėti, įveikti Q91. Miestą įveikti N. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti S.Dauk. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai BM105(Sb). Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit Š. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu Jrb. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo BsPI97(Tlž). Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù Plv. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji Jrb. I tą marčią aš į̇̃veikiu Žlp. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt Smln. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo Svn. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką Sb. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius (ps.) Žr. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia BsMtI57(Brt). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt Ch1Mr5,4. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia SPII19. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti ChG72.
| prk.: Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika Jdr. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks Krš. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu rš. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę V.Myk-Put. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją A.Vien. Lanka į̇̃veika pjovėjį Šts. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai Grz. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta Brb. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies Akm. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus Gdl. Apėmė neįveikiama baimė A.Vien. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti J.Jabl. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes FT. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų A.Sm. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo Ns1832,8. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires A.Baran. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti Mž189. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti BB1Mak6,4. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus BPII12. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali DP166. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių SPI22. Permanau, protu įveikiu R57, MŽ76.
^ Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks Pnd. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi LTsV116(Yl). Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia LMD(suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama A.Sm. Ir uodai arklius įveikia LTR(Vl).
| refl. tr. KŽ: Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė Š. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva Grš. Eikim veltynių, katras įsiveiksim Vr.
3. intr., tr. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt Plv. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę A1885,154.
4. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti N.
5. tr., intr. BzF196 turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti NdŽ. Darbą do įveikiù padaryt Šmn. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu Antš. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus Svn. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės Graž. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt Jrb. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų] Alz. Aš jau neįveikiù malkas kapot Skr. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt Vb. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo Sr. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti End. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt Krs. Mokėm vaikus, kiek añveikėm Tj. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo M.Unt(Plng). Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù Mžš. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo Mšk.
| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus I.Simon.
| prk.: Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt Antš. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv.
| refl. BzF196, NdŽ: Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia Slm. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę Pl. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti] Krs. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu Krs.
ǁ tr. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių Graž. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško Trk. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti Trk. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu Krs. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau Kp. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė Ppl. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis J.Ap. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta rš.
^ Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi LTR.
ǁ tr. Dkš galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu Mrj. Putra sūra, negal įvei̇̃kti Pln. Da liko mėsos, da neinveikiù Žl. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam Trk. Neįvei̇̃ks abiejų suėst BM5(Kp). To alaus neį̇̃veiku Šv. Į̃veika dikčium gerti šnapsą Sg. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės K.Bor. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu (ps.) An.
| prk.: Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio Šk.
^ Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė KŽ.
| refl. tr.: Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia Slm.
ǁ Jrb, Plng įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) Šts. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti Vž. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃kti End.
6. tr. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo Šts. Esu įveikąs karštį, galiu perties Šts.
7. tr. A1883,220, Sr įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Trk. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau Klt.
| Aš paskui akis įveikiù Smln. Į̃veikiu, supunta koja Grd.
| prk.: Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė End. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi Krš. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai Als. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo Vn. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti Šv. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis DūnŽ. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas Jdr. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus Vdžg. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas Krš. O tai labai į̇̃veikia tie malimai! Grz. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas Lkv. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika Pln. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė M.Valanč. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau Skr.
^ Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi Slnt.
| refl. intr., tr. Š, Slnt: Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų J. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama Jdr. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu! Grd. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika Pln. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė Ppl. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti Krš. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas! Rs. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas LKT142(Kin). Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie End. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas Krt. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino Krš. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu Kv. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama Jrb. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę Rs. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks TP1881,1.
^ Save neįsiveikęs, kito nevaliosi Prk. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi Šts.
8. intr. SD125, D.Pošk, I, Š, Dglš įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu Ktk. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi Krš. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam End. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve! Švnč. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva Klt. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė Dglš. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika End. Žiemą tamsos į̇̃veika Pln. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį Ds.
^ Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia Krš.
įveiktinai̇̃ adv.: Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų I.
| refl.: Anas mum insi̇̀veikė Ds. Močekai da insvei̇̃ks posūnis Dglš. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk Slk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen (ps.) Prng. Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt Trgn. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis Trgn.
ǁ tr. išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms Trk.
9. tr. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys Šts. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau J.
10. tr. SD123, SD41 priversti, prispirti, prispausti.
11. refl. Šmn susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūron Slm.
išvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikė Rtr, KŽ
1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃kti Yl.
2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas Šts. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiuką Dv.
3. tr. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia Str.
| refl.: Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime] Dv.
4. tr. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai] Tvr. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško) Dv. Visur laukai išveikti̇̀ Dv.
5. intr. kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėje Sr.
6. intr. NdŽ, KŽ kurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti Š.
ǁ kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus Š, KŽ.
7. tr. Š, NdŽ įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį J. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų PnmR.
ǁ Š įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros Plt. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžti Šts.
8. tr. nugalėti.
| prk.: Negalim išvei̇̃kt blogybių Ds.
9. tr. BŽ120, NdŽ, KŽ išvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems J. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties Klt.
| refl.: Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusi Plik.
10. tr. barant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviais Aps.
11. refl. ištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbų Dv.
paišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė (dial.) tr. išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) Dv.
nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikė
1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuvei̇̃ksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia DŽ. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti KŽ. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀ Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt Pžrl. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀ Msn. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564.
^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370.
| refl. tr.: Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš.
| refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv.
3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, KŽ nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317.
| prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254.
| refl. intr., tr. Š, KŽ, Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465.
| Žmogus turi mokėti savo nusiveikti rš.
ǁ kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.
ǁ NdŽ nužudyti, nugalabyti.
4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk.
| refl. BŽI139, KŽ: Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219.
pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikė Rtr, Š
1. tr. padaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti NdŽ. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti (d.) Š(Rš). Čia su malda nieko nepaveiksi Žem.
ǁ atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus Klt. Jau laikas darbus paveikti prš. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka] Mžš. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais? Rmš.
| In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie BsPIV81(Brt).
ǁ tr., intr. padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus Ad. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama Gs. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas Klt. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀ Pc. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau Krd. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau Ėr. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia Pl. Pàveikia ir važiuoja namo Dv. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi Vlkv. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu LTR(Ad). Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado A.Baran.
| refl. D.Pošk.
2. tr. padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių? (d.) Dglš.
3. intr. NdŽ kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).
4. tr. P, Sr, ŠT50, KŽ, Trk padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi BŽ122. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo NdŽ. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas NdŽ. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi DŽ1. I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo Jrb. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų Kvr. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo Smln. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai Vd. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu V.Krėv. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus rš. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti A.Vien. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse V.Myk-Put. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras rš.
^ Geruoju ir velnią paveiksi KrvP(Rs). Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina KrvP(Ašm).
nepaveikiamai̇̃ adv.: Pasileido jauni nepaveikamai̇̃ Krš.
ǁ padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža Stk. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo Jrb.
ǁ apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie Smal. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus Rdn. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks NS487.
^ Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiks S.Dauk.
5. tr. Alz, Rd įstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį J. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù Alks. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult Kpr. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti] (ps.) rš.
6. tr. I, M, KŽ, Plšk, Lnkv, Zr nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks NdŽ. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja] Trš. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti M.Valanč. A norat karūmenę pavei̇̃kti? Pj. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi Skd. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo LKT103(Klm). Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti PP26. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti S.Dauk.
| prk.: Daba da speigas pàveika saulę Trk. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą NdŽ. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius S.Dauk.
^ Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi M.Valanč.
| refl. NdŽ.
7. tr. Mrc, Jrb nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį DūnŽ. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo Krš. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogų Vkš.
◊ ši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdį Krš.
parvei̇̃kti, -ia, par̃veikė
1. tr. K, NdŽ, KŽ galynėjantis pargriauti.
2. žr. perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion Lel. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim BsO264.
| prk.: O kol tinginio anas neparvei̇̃kia? Aln.
◊ ši̇̀rdį parvei̇̃kti NdŽ įpykinti, įerzinti.
pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikė Slm, Kpr
1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu visur párveikei aną, i viskas Trk. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų! Rdn. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus RD190. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių PG. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti Tat. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius LzP.
| prk.: Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi S.Stan. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas Kl. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė LzP. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks Žem. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė Krš. Jau ir tave senatvė párveikė Skr. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė Žem. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo J.Paukš. Krienas riebumą párveikia Erž.
^ Liga ne boba – neparveiksi LTR(Grk).
| refl. Vaižg, NdŽ: Negaliu pársiveikti J.
2. intr. Vrb pasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.
| refl.: [Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktie Tat.
3. intr. Gmž įkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia Dgl. Dažni svečiai pérveikia Vžns. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia Lel. Teipgi pérveikia su savo kalbom Užp. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja Lel. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis End.
| refl.: Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis Vžns.
ǁ tr. NdŽ išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan Adm. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu Ut. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu Ktk. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia Ut.
| refl. Ut: Savi vaikai močiai nepérsveikia Trgn.
4. tr. ŠT285, NdŽ nuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma Krš. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją End. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų Šts. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta Rdn.
| prk.: Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž srš.
| refl. ŠT285, NdŽ, KŽ, Klk, Šts: Pársiveikiau bedirbdama Kv. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas Krš. Pársiveikė su tiek vaikų i mirė Rdn.
5. refl. susidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėm Lnkv.
6. refl. persimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikė Rs.
7. tr. Slm įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas Ar. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria Plv. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt Sdk. Mudu ją párveikt eisiva Jrb. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė Kpr. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki) Rk.
| refl. tr.: Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžių P.
◊ ši̇̀rdį pérveikti
1. labai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį Sr. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos Vkš. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽs Krš.
2. Vkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsi Krž.
3. priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu P.
pievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃kti Klp.
pravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikė
1. intr. Ds praleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiek Dv.
2. tr. Kos37, N įveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia Grk. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti RB3Moz26,8.
^ Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikia Vdžg.
3. tr. perginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijau J.
privei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikė
1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti DŽ. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia Skp. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksi̇̀ Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo Kv. Katinas pri̇̀veikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv.
| prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių rš. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali Nm. Privei̇̃kti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus pri̇̀veika Krš. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską privei̇̃kia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė rš.
^ Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
neprivei̇̃kiamai adv., nepriveikiamai̇̃ NdŽ.
| refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia rš.
ǁ peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba] Ds. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos Km. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt Jnšk. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt Adm. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd.
| Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept Skp.
^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveiki̇̀ Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).
ǁ tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok Sdk.
| Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra Ps.
| Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197.
ǁ tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu Mrj. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.
ǁ Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀ Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė Vžns.
| Šernai privei̇̃kia net tvoras Rud.
^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm).
| refl.: Jau mes labiau pri̇̀sveikiam Db(Lp).
ǁ refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds.
3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta Strn. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia Klt.
^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt).
4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn.
5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir.
6. refl. Lš prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz.
7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu DŽ. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz.
| prk.: Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį Ms. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11.
| refl. NdŽ, DŽ1: Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk.
| impers.: Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms.
8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn.
9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti I. Aš jį privei̇̃ksiu J.Jabl. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda Jrb. Su lazda pri̇̀veikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl.
suvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikė
1. tr. VŽ1905,255 atlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau DŽ1. Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo Pl. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
2. tr. įveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus KŽ. Ne tau mane suvei̇̃kt! Ss.
| prk.: Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikia O.
3. tr. NdŽ įstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti J. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako Vlk.
ǁ DŽ1, Šts, Slnt įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku Dr. Ar suveiksi kiaušių tuziną? Plng.
^ Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja] Lkž.
4. tr. NdŽ suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai Vlkš. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdama Šts.
5. intr. susiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt Vl.
| refl. NdŽ.
6. intr. SkŽ290 imti veikti: Suveikė automatinė kontrolė rš.
užvei̇̃kti, -ia, ùžveikė
1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksi̇̀ pinigo Dv. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko LzŽ. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim Dv.
| refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia LKT357(Dv).
2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks? DŽ1. Žmogus viską užvei̇̃kia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln).
| prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9.
| refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln.
ǁ tr. peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk.
3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt Ėr.
ǁ įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbų Pšl.
4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv.
| refl. NdŽ: Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš.