1 kermė́ti, -ė́ja (kérma), -ė́jo intr.
1. gausiai augti: Čia tik žolę nuganai, ir vėl kermė́ja Km. Po lietaus javai geriau kermė́ja Km.
2. apsitraukti, aplipti: Šią vasarą labai kérma augalai amaru: visur juoduoja jie aplipę, apkermėję tuo gyviu Ukm.
1 apkermė́ti intr.
1. apaugti kuo: Lazdynas riešutais apkermė́jęs Ėr. Apkermėję šakos kirbinėm uogų Rm. Kalnelis apkermė́jo svėrėm Kp. Seni medžiai yra apkermė́ję samanom Pnd.
2. apsitraukti kuo: Langai nuo šalčio apkermėjo Ldk.
ǁ apskresti: Vaikas parėjo iš balos visas purvais apkermėjęs Ukm.
1 prikermė́ti intr.
1. priaugti, priželti: Kad prikermėjo šiemet pievose žolės, kaip reiks ir išpjauti?! Ds.
2. priskresti: Jo ausys purvo prikermė́jusios Žl.
1 užkermė́ti intr.
1. užaugti: Užkermė́jo krūmais visa pieva, nebegalima ir pjauti Ds. Ataugs visi pakraščiai užkermė́ję atžalynu rš. Ažkermė́ta daržo vijokliais Ds.
2. apsitraukti kuo: Nuo šalčio langai ažburbėję, ažkermė́ję Ds.
ǁ priskresti: Nepaspėju išsimazgot ausių, ir vėl užkermė́ja Ds. Užkermė́jo lempos stiklas Dbk. Kiaurymė buvo aklinai užkermėjusi ir uždaryta rš.

šerkšnýti, -i̇̀ja (-ỹja Jrb), -i̇̀jo KŽ, Grž, šer̃kšnyti, -ija, -ijo
1. intr. trauktis šerkšnu: Langai šerkšnijo, šarmojo J.Jabl.
ǁ prk. žilti: Ką čia besiženysi, kad paausiai jau šerkšni̇̀ja Vj. Juodos jo garbanos jau gerokai šerkšnija Vaižg.
2. intr. impers. NdŽ traukti šerkšnu: Teip šerkšni̇̀ja, kad net visas kalnierius apšerkšnijo Paį.
3. intr. traukti šerkšną: Mūro triobos kertės šerkšnija Jnšk.
4. tr. impers. traukti sušalusio sniego paviršių pluta: Sniegas nešerkšnýtas ~ minkštas Ktk.
apšerkšnýti intr. Š, Grv, Sml, Jnšk apsitraukti šerkšnu: Parėjo vyrai apšer̃kšniję J.Jabl(Ln). Kai tėvas parvažiavo iš turgaus, jo visi ančakiai buvo apšerkšni̇̀ję Skrb. Apšerkšni̇̀jo medžiaga (medis) Btrm. Už apšerkšnijusių langų traškėjo sausio šalčiai K.Bor. Jei akmuo žiemą apšerkšnija, tai bus atadrėgis LTR(Skp).
| Apšerkšniję mūsų žiemos – balta balta, kur dairais S.Nėr.
įšerkšnýti intr. Š smarkiai apsitraukti šerkšnu.
nušerkšnýti intr. apsitraukti šerkšnu: Saulėtekis taip įsidegė, kad suliepsnojo nušerkšnijusios tvoros J.Balt. Raudoni gaisai auksino nušerkšnijusius pušų vainikus rš.
pašerkšnýti
1. tr. impers. NdŽ kiek aptraukti šerkšnu: Šiąnakt visus medžius pašer̃kšnijo Up.
2. intr. NdŽ kiek apsitraukti šerkšnu.
ǁ prk. kiek pražilti: Vienas jau gerokai pašerkšnijusiais paausiais J.Balt.
prišerkšnýti intr. prisitraukti šerkšno, apšerkšnyti: Prišerkšni̇̀ję sklepo sienos Ktk.
| impers.: Ir vidun prišerkšni̇̀jo – tai bent šerkšnas! Krs.
sušerkšnýti
1. intr. apšerkšnyti: Blakstienos sušerkšni̇̀jo [nuo didelio šalčio] Ėr. Nuo šalčio net sienos sušerkšni̇̀jo Trgn.
2. tr. impers. aptraukti sušalusio sniego paviršių pluta: Teip sušerkšni̇̀jo sniegą, kad nors tanciaus eik Ktk. Vilkas įleido leteną į sušerkšnytą sniegą rš.
3. refl. sušalti paviršiui (apie sniegą): Susišerkšni̇̀jo sniegas, tai kiškiai šokuoja jau apie obeliūtes Klt.

pasidaryti giedram
apsiniáukti, apniùkti
debesimis apsitraukti

pasidaryti giedram
apsiniáukti
apsitraukti debesimis, ūku
Toji diena (Vasario 16-oji) nuo šito [dabartinio abejingumo] nei apsiniauks, nei pragiedrės rš.

2 suõsti, -ta, suõdo žr. suodėti.
2 apsuõsti intr. apsitraukti suodžiais, aprūkti: Dirbdamas apsuosti̇̀ Mrj. Apsuõsta berūkinant lašiniai [kamine] Gs. Slinks tas traukinys su pilkšvais, vienodai apsuodusiais vagonais rš.
2 įsuõsti
1. žr. įsuodėti.
ǁ Kalvis visada įsuõdęs ir įsuõdęs Gs.
2. intr. įjuosti, įsalsti: Nenešiok tep ilgai marškinių – labai įsuõs Alk. Kad tokios apsileidėlės mergos, tai ir mazgotės visada įsuõdę Gs.
2 susuõsti intr.
1. apsitraukti suodžiais, aprūkti: Pačiame net paluby susuodę popierių kraštai rš. Kai susuõsta visai, imdavo skalbt Plv.
2. išsitepti, sujuosti: Tai tinginės mergos: šaukštai nevalyti, mazgotės susuõdę Gs. Susuodusi moteris Db.

1 mūsúoti, -úoja, -ãvo intr. K trauktis mūsais, pelėsiais.
| refl. K.
1 apmūsúoti intr. KI215 apsitraukti mūsais, pelėsiais.
| refl. K.

pasidaryti giedrai
apniùkti, apsiblaũsti
apsitraukti debesims
Nuo ryto taip buvo apniukę, į pavakarę išsigiedrino Šl.