Rasti išteklių įrašai (111)
definio
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
liepinỹs
– Vadovaudamas „Laimės ratui“, nuolat kartojate: „Pabandykime dar kartą“... Šis liepinys tinka ir Jūsų gyvenimui?
Na, tai ką galima pasakyti apie krikščionybę gero? Aš labai mažai ką galiu pasakyti. Bet krikščionybė yra žodžio arba kalbos religija. Kitaip tariant, krikščionybė taria: kalba arba žodis yra aukščiausia religija. Jau savaime čia glūdi liepinys. Tu turi laikytis žodžio. Bet ką reiškia laikytis žodžio? Reikia grįžti prie to, nuo ko pradėjome. Tai reiškia apriboti save. Žodis visada apriboja, kalba normuoja pagal pačią savo prigimtį. Ji liepia. Nėra tokios kalbos, kuri būtų faktų kalba; nėra tokios kalbos, čia yra iliuzija. Kalba visada yra.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
pamestúoti
1. SD149, N, [K], Kos48 matuoti, seikėti.
2. SD147, N, [K] nustatyti saiką, apriboti, suvaržyti.
3. SD149 vertinti, spręsti apie ką iš ko.
4. vynioti (siūlais): Jei vaikas nusgandęs, tai jį mestuot reikia siūlais (priet.) (apvynioti siūlu triskart aplink galvą, aplink kojas ir juosmenį, paspjaudyti ir nuėmus sudeginti) Ad. Vaikas persgando, nemestavai, tai va i ažuškadijo Ml.
išmestúoti tr.; SD324, [K] išmatuoti: Stojos ant kryžiaus prikaltas ir sumieravo, aba ižmestavo, žemę SPII230.
pamestúoti tr.; SD272, N, [K] pamatuoti, pasverti.
užmestúoti tr. nustatyti, numatyti: Nesa sūnus žmogaus per ižpildymą meto, kurį gilumas neižieškomas Dievo minėjimo užmestãvo, priėmė natūrą giminės žmonių DP47.
Lietuvių kalbos žodynas
περιγράφω
Senosios graikų–lietuvių kalbų žodynas
vincio
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
circumscribo
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
obsideo
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
slañkjuostė
Juosta, esanti kurioje nors lango pusėje (kairėje arba dešinėje – stačioji slankjuostė) arba apačioje (gulsčioji slankjuostė) ir naudojama dokumentui traukti per langą, kai jis visas į langą netelpa.
Jei grafinis objektas yra gana didelis, jis dažniausiai talpinamas į ekrano galimybes atitinkantį rėmelį su specialiomis slankjuostėmis.
Su bet kuria užduotimi „iPhone“ susitvarko be problemų. Šio aparato muzikos grotuvas labai primena „iPod“. Išsaugota sinchronizacija su „iTunes“ bei pridėta patogi slankjuostė, supaprastintas valdymas.
Dauguma žmonių noriai naudoja slankjuostę (ang. vertical scroll), bet tik nedaugelis spaudžia nuorodą pereiti į kitą puslapį, kad pamatytų daugiau siūlomų produktų. Trumpai tariant, internetinėje parduotuvėje slankjuostė laimi prieš nuorodą į kitą puslapį.
Kaip slinkti
Palieskite ir braukite slankiojamojoje lango dalyje, pvz., Internet Explorer lange. Be to, norėdami slinkti lange galite tempti pasirinkto lango vertikalios slankjuostės slankiklį.
Matematikos ir informatikos instituto parengtame žodynėlyje angliškam žodžiui „scroll“ siūlomas lietuviškas atitikmuo – slinkti. Greta pateikiami ir kiti panašūs žodžiai – slankjuostė, slinkties klavišas ir panašiai.
Manau, kad vertėtų apriboti įkeliamų nuotraukų dydį. Konkrečiai plotį, nes tikrai nepatogu naršyti, kai reikia su slankjuoste stumdyti vaizdą po pusmetrį...
visi šauks, kad nesąmonė, davai visi šnekam angliškais terminais, ** reik tu slankjuosčių ir sistemos juostelių, ir t.t. ir pan. o pažiūrėkit kitu kampu, negi neįdomu surasti angliškam žodžiui atitikmenį lietuvių kalboj?
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
revoco
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
užkiši̇̀mas
1. → kišti 1: Nieko nemačys tas tavo kiši̇̀mas – vis tiek vėjas eis Vb.
2. refl. BŽ56 → kišti 10 (refl.): Kol kaime vyravo pavienis savininkas, partija galėjo apriboti savo kišimąsi į žemės ūkio vystymąsi atskirais pagalbos, patarimo arba perspėjimo aktais (sov.) rš.
atsikiši̇̀mas sm. (2)
1. → atkišti 1 (refl.): Kas par kulšių atsikišimas! Ggr.
2. iškyšulys, nelygumas: Tą atsikiši̇̀mą reikėjo nukirsti Skdv.
įkiši̇̀mas sm. (2)
1. SD407 → įkišti 1.
2. refl. BŽ56 → įkišti 11 (refl.): Savo įsikišimu žmogus gali priversti kiekvieną gyvulio arba augalo pavidalą greičiau kitėti sp. Tavo įsikiši̇̀mas čia visiškai nereikalingas Ėr.
3. refl. iškyšulys: Jūroje buvo ilgas žemės įsikišimas rš.
4. refl. įlanka (jūroje): Jūrių įsikiši̇̀mas KII50.
iškiši̇̀mas sm. (2)
1. → iškišti 1: Už liežuvio iškišimą gavo vaikas barti Als.
2. refl. → iškišti 2 (refl.): Žandikaulio išsikišimas priekin rš. Nenatūralus nosies išsikišimas teikė vyrui didelio plėšraus paukščio išvaizdą rš. Kalnų išsikišimai iš abiejų pusių sueina gana arti rš. Lentos turės šonuose po du išsikišimu, kuriais viena lenta bus sukabinama su kita Skv2Moz26,17.
nukiši̇̀mas sm. (2) KII277 nuslėpimas, pasisavinimas.
pakiši̇̀mas sm. (2)
1. rš → pakišti 1.
2. prk. priekaištas, prikaišiojimas: Kovoja ne išrodymais, o pakišimais priešininkui nuomonių, kurių tas neskelbia rš. Nusibodo man tavo pakišimai klausyti Ds. Kad man daugiau pakišimų nebūtų! Ds.
prakiši̇̀mas sm. (2) prk. pralaimėjimas: Neatsigaunu nuo pernykščio prakiši̇̀mo Lnkv.
prikiši̇̀mas sm. (2)
1. → prikišti 1: Dėl liežuvio prikišimo pri tų vaistų galva ėmė sukties Šts.
2. BŽ56 prk. priekaištas: Prikišimas visai neteisingas ir ne vietoje rš. Ė jei tu ką ir sutiksi, tik prikišimą išgirsi A.Strazd. Aš nenoriu, kad man kasdien prikišimùs darytum Gs.
◊ nãgo (pir̃što, rañkų; rš) prikiši̇̀mas darbas: Visa įtaisyti reikia daug laiko, kašto ir piršto prikišimo rš. Yra labai kruopštus dalykas, reikalingas daug prikišimo rankų rš. Reik nago prikišimo, jei nori braškių turėti Šts.
susikiši̇̀mas sm. (2) → sukišti 9 (refl.); susikimšimas: Dideliame susikišime gyvenome Brs.
užkiši̇̀mas sm. (2)
1. → užkišti 6: Patogiausia skiepyti užkišimu tarp žievės ir medienos rš.
| Mūsų menkas užkiši̇̀mas [durų] Ėr.
2. refl. užsikimšimas: Dėl užsikišimo tarpduriuose salė buvo prikimšta žmonių rš.
Lietuvių kalbos žodynas